Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikime Rio de Žaneire dalyvavęs Rusijos užsienio reikalų ministras negalėjo iš karto skristi į šalies sostinę susitikti su Brazilijos prezidentu Lula da Silva. Valstybiniam Il-96, kurio atvyko S. Lavrovas, reikėjo pasipildyti degalų, tačiau viena iš lėktuvus degalais aprūpinančių įmonių atsisakė papildyti Il-96 degalų atsargas, kad jai nebūtų įvesta antrinių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sankcijų.
Remiantis žiniasklaida, brazilai galiausiai S. Lavrovui pasiūlė į susitikimą su Brazilijos prezidentu skristi kaip „eiliniam keliautojui“ Brazilijos užsienio reikalų ministro Mauro Vieira orlaiviu.
Manoma, kad po susitikimo S. Lavrovas išskris jau savo lėktuvu, kuris pasipildys degalų atsargas kur nors kitur.
S. Lavrovas šią savaitę lankosi Lotynų Amerikos šalyse. Prieš tai jis viešėjo Kuboje bei Venesueloje, o vėliau nuvyko į G20 susitikimą Brazilijoje, kur į jį tiesiogiai kreipėsi Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, reikalaudama nutraukti karą Ukrainoje.
„Jei jums svarbios žmonių gyvybės, jei jums svarbūs jūsų pačių žmonės, rusų vaikai ir jaunuoliai, turite užbaigti šį karą“, – sakė politikė trečiadienį susitikime Rio de Žaneire, tiesiogiai kreipdamasi į S. Lavrovą, kuris sėdėjo per tris vietas nuo jos į kairę. „Jei Rusija dabar užbaigtų šį karą, kelias į taiką ir teisingumą rytoj būtų atviras“, – pridūrė ji.
Kreipdamasi į kitas G20 valstybes, A. Baerbock teigė: „Jei norime sukurti teisingą pasaulį, turime kartu spręsti karų ir krizių problemą. Ryžtingai, pagarbiai ir būdami pasirengę savirefleksijai.“
A. Baerbock teigė gerbianti skirtingus požiūrius į karą Ukrainoje. Šalis, kuri nutolusi nuo Kyjivo per 10 000 km, kitaip suvokia grėsmę saugumui nei šalis Europoje. Tačiau „Rusijos agresija yra daugiau nei regioninis konfliktas“, pažymėjo ministrė.
„Rusijos karas ragina mus visus ryžtingai ginti pagrindinius mus saugančius principus: Jungtinių Tautų chartiją, tarptautinę teisę ir žmogaus teises. Šie principai saugo visas tautas, nesvarbu, didelės jos ar mažos“, – kalbėjo A. Baerbock.
Pirmadienį lankydamasis Havanoje, kur susitiko su Kubos prezidentu Migueliu Díazu-Canelu ir užsienio reikalų ministru Bruno Rodríguezu, S. Lavrovas sakė, kad yra parengta naujų priemonių, paskatinsiančių rusų bendroves investuoti Kuboje.
Rusija yra svarbi Kubos, kurią valdo Komunistų partija ir kurios ekonomika kadaise labai priklausė nuo Sovietų Sąjungos, politinė ir ekonominė partnerė.
Praėjusią gegužę abejų šalių delegacijos aptarė priemones skatinti Rusijos investicijas Havanoje. Rusijos teigimu, viena iš tokių priemonių – steigti rusiškų bankų filialus Kuboje.
S. Lavrovas nurodė, kad abejų šalių tarpusavio prekybos apimtys pirmaisiais 2023 m. mėnesiais, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo devyneriopai.
Kalbėdamas su abejų šalių valstybinės žiniasklaidos atstovais, S. Lavrovas sakė, kad Rusija šiais metais jau suteikė Kubai dvi paskolas, už kurias bus tiekiama nafta, naftos produktai ir maisto prekės. Ir Kubai, ir Rusijai yra taikomos JAV nustatytos sankcijos.
Be Kubos ir Nikaragvos, viena iš Rusijos vyriausybės autoritarinių, socialistinių sąjungininkių Lotynų Amerikoje yra ir Venesuela.
Antradienį Venesueloje S. Lavrovas teigė, Rusija ir Venesuela susitarė dėl glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo. „Nustatėme svarbias mūsų bendradarbiavimo sritis“, – lankydamasis Venesuelos sostinėje Karakase žurnalistams sakė jis. Tarp jų yra naftos gavyba ir dujų telkinių plėtojimas, taip pat žemės ūkio, medicinos ir farmacijos sektoriai.
„Savo bendradarbiavimo apimtis“ Maskva ir Karakasas didins ir „taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje“, po susitikimo su kolega Yvanu Gilu ir viceprezidente Delcy Rodríguez sakė S. Lavrovas. Venesuela yra „viena artimiausių ir patikimiausių“ Rusijos draugių, tęsė ministras. Maskvą ir Karakasą sieja „glaudūs strateginės partnerytės ryšiai“.
S. Lavrovas susitiko ir su Venesuelos prezidentu Nicolu Maduru. „Esame broliškos tautos, kartu dirbančios dėl Rusijos ir Venesuelos gerovės“, po pokalbių tinkle X pareiškė N. Maduras.
