„Praėjo penkeri metai. Nebuvo pateiktas nė vienas konkretus faktas“, – pareiškė ministras per interviu rusų naujienų portalui RBK.
Anksčiau šią savaitę A. Merkel pasiskundė, kad į ją nusitaikė Rusijos programišiai, ir pareiškė turinti konkrečių šių „pasipiktinimą keliančių“ bandymų šnipinėti įrodymų.
„Galiu atvirai pasakyti, kad tai mane skaudina. Kiekvieną dieną aš bandau gerinti santykius su Rusija, kita vertus, esama tokių tvirtų įrodymų, kad Rusijos pajėgos tai daro“, – sakė ji parlamente.
S. Lavrovo teigimu, Berlynas nusprendė, kad Maskva yra kalta, nors „nesama jokių su Rusija susijusių faktų“.
„Bundestagas staiga pasakė... kad visa tai yra kelia pasipiktinimą ir kad už tai atsakingi rusai“, – pažymėjo jis.
Vokietijos žvalgybos tarnybos ne kartą yra užkirtusios kelią Rusijos kompiuterinių įsilaužėlių bandymams šnipinėti įstatymų leidėjus arba įtakingus politikus.
Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad tarp duomenų, kuriuos nukopijavo įsilaužėliai 2015 metais, buvo A. Merkel elektroninio pašto paskyra. Bundestagas taip pat buvo tapęs išpuolio taikiniu.
Pasak A. Merkel, 2015 metų įsilaužimus tiriantys tyrėjai nustatė vieną konkretų įtariamąjį.
Anot vokiečių žiniasklaidos, pagrindinis įtariamasis yra Dmitrijus Badinas, kurio JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) taip pat ieško dėl kitų kibernetinių atakų, įskaitant išpuolius, surengtus prieš Demokratų partiją per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją.
A. Merkel savo ruožtu pagrasino paskelbti Rusijai naujų sankcijų, jei nesiliaus kenkėjiški veiksmai. Kanclerė pridūrė, kad atakos ją „įskaudino“.