Rusijos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad „mes patys išvadas pasidarėme“, ir pažadėjo „padaryti išvadas dėl tų, kurie taip greitai ir paslaugiai palaikė agresiją prieš Rusiją“.
Rusijos agresiją jis vadino o ne „specialiąja karine operacija“, kaip oficialūs Rusijos pareigūnai primygtinai reikalauja, o karu.
S. Lavrovas pareiškė, kad dėl taikaus Rusijos karo prieš Ukrainą sureguliavimo plano, kurį pasiūlė prezidentas Volodymyras Zelenskis, „negali būti nė kalbos“.
„Zelenskis kelia visiškai beprasmiškas iniciatyvas, planą iš 10 punktų, kuriuose suversta viskas, kas įmanoma: maisto produktų saugumas, energetinis saugumas, biologinis saugumas, Rusijos kariuomenės išvedimas iš visų teritorijų, Rusijos atgaila, tribunolas, pasmerkimas ir taip toliau. Apie derybas su V. Zelenskiu dėl jo iniciatyvų negali būti nė kalbos“, – pareiškė jis.
Pasak S. Lavrovo, Rusija yra pasirengusi „atsakyti į bet kokius rimtus pasiūlymus“, tačiau tokių kol kas nematė.
Jis eilinį kartą apkaltino Vakarų šalis draudžiant Ukrainai derėtis su Rusija.
„[Po kovo mėnesį įvykusio Rusijos ir Ukrainos delegacijų susitikimo] Ukrainai buvo kirsta per rankas ir pasakyta: „Anksti“. Ir nuo to laiko daugybę kartų po praėjusių metų pavasario – visą vasarą, rudens pradžioje – oficialūs Vakarų atstovai vis kartojo, kad pereiti prie derybų dar anksti, kad Ukrainai reikia suteikti daugiau ginklų, kad ji galėtų pradėti derybas iš stipresnių pozicijų“, – piktinosi S. Lavrovas.
S. Lavrovas taip pat nepatenkintas Europos Sąjungos ir NATO parama Ukrainai. Kaip skelbia UNIAN, jis nubrėžė nevykusią paralelę su Hitleriu, paminėdamas prieš Rusiją nukreiptų organizacijų konsolidavimąsi.
„Kaip Napoleonas mobilizavo Europą prieš Rusiją, kaip Hitleris, taip ir JAV suformavo ES bei NATO narių koaliciją ir, padedamos Ukrainos, pagal įgaliojimą kariauja su Rusija“, – skundėsi vyriausiasis Rusijos diplomatas.
Maža to, Vokietijos „žydų klausimo“ sprendimą (plataus masto žydų genocidą, kurį vykdė SS) jis palygino su Rusijos padėtimi – L. Lavrovas pareiškė, jog Vašingtonas dabar vykdo panašią politiką rusų atžvilgiu.
„Šis JAV įsiūtis atspindi supratimą, kad istoriškai jos veikia prieš istorijos eigą ir stabdo daugiapolio pasaulio formavimąsi“, – savo poziciją dėstė ministras.
NATO: Putinas rengiasi ilgam karui
NATO nesitiki, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje greitai baigsis. „V. Putinas rengiasi ilgam karui“, – trečiadienį prasidėjus dvi dienas truksiančiam Aljanso karinio komiteto posėdžiui sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana. Rusijos prezidentas esą jau mobilizavo daugiau kaip 200 000 papildomų karių, didina ginkluotės gamybą ir toliau gauna ginklų iš autoritarinių režimų, pavyzdžiui, Irano.
„Turime būti pasirengę ilgam keliui, – kalbėjo M. Geoana. – 2023-ieji bus sunkūs metai, turime remti Ukrainą tol, kol reikės.“
Karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris posėdžio pradžioje pabrėžė, kad „šventas uždavinys“ yra visad būti pasiruošus tikėtis netikėto.
Kad būtų sustiprinti NATO pajėgumai, M. Geoanos teigimu, reiki plėsti ginklų ir amunicijos gamybą ir geriau išnaudoti naująsias technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą. Be to, būtina dar daugiau investuoti į gynybą. Prieš beveik dešimtmetį užsibrėžtas 2 proc. tikslas vis labiau traktuotinas kaip gynybos išlaidų apatinė riba, o ne viršutinė, sakė M. Geoana.
Dabartinis 2 proc. tikslas reiškia, kad visos NATO valstybės iki 2024 metų turėtų priartėti prie tikslo skirti gynybai mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Daugelis sąjungininkių pageidauja, kad kitame viršūnių susitikime liepą būtų nustatytas naujas tikslas.
NATO Karinio komiteto posėdis dar tęsis ir ketvirtadienį. Jame aptariamos tokios temos, kaip vykstantis rytinio flango stiprinimas ir karinė situacija Ukrainoje. Susitikime, be kita ko, dalyvauja šalių narių štabų vadai.
