Jungtinių Tautų įgaliotinis Sirijai Staffanas de Mistura antrojo derybų rato išvakarėse nuvyko į Iraną – vieną pagrindinių Basharo al-Assado režimo rėmėjų ir bandė užsitikrinti Teherano paramą deryboms dėl pereinamojo proceso Sirijoje.
Sunku pasakyti, ar Rusijos ir Irano dėl jų interesų šioje strategiškai svarbioje šalyje remiamas Damasko režimas iš tikrųjų pasiruošęs tokioms permainoms. B. al-Assadas ir jo valdantis klanas, besiremiantis alavitų etnine mažuma, puikiai supranta, kad neturėdamas daugumos tokioje margoje šalyje negalės išlikti valdžioje, jei butų surengti demokratiniai rinkimai.
Bet tai netrukdo Damasko režimui trečiadienį rengti Sirijos parlamento rinkimų. Tiesa, jie vyksta tik Damasko režimo kontroliuojamose teritorijose, nors formaliai rinkimai bus surengti ir opozicijos bei „Islamo valstybės“ užimtose srityse. Sirijos vyriausybės organizuojami rinkimai privertė kiek pavėlinti antrojo derybų rato Ženevoje pradžią, bet vargu, ar jie suteiks daugiau teisėtumo B. al-Assado režimui.
Daugiau reikšmės turi faktinė teritorijų kontrolė. Amerikiečių ir rusų inicijuotas susitarimas dėl paliaubų turėjo įtvirtinti po Rusijos pajėgų invazijos nusistovėjusį Sirijos teritorijos pasidalijimą, bet naujausi pranešimai iš Alepo rodo, kad mūšiai dėl šio svarbaus pramoninio centro tebevyksta.
Derybų Ženevoje išvakarėse prezidentas B. al-Assadas pareiškė, kad susigražins visą Alepą ir tai gali gerokai komplikuoti derybas Šveicarijoje.
Pirmasis derybų ratas žlugo, kai rusų remiamos B. al-Assado pajėgos pradėjo puolimą ir opozicijos atstovai atsisakė derėtis, kol ant jų kovotojų ir civilių galvų krinta rusų bombos.
