Nepaisant šį faktą neigiančių rusų krenta bombos, liudininkai patvirtina, kad Alepe krentančių bombų srautas yra stabilus. Nors nėra tiksliai aišku, koks šiame laive esančių karinių pajėgumų galingumas ar ko bus imtasi vykdant itin netikslią bombardavimų kampaniją ir siaubą keliančius antžeminius kovinius veiksmus, skirtus atkovoti Alepą, tačiau neišvengiamai tenka pripažinti, kad laikas pasirinktas itin tikslus, rašo CNN.
Lapkričio 13 d. Alepo gyventojai sulaukė kraują stingdančios žinutės – jiems nurodyta išsinešdinti iš miesto arba laukti mirties. Tenka pripažinti, kad naujausias posūkis Alepui tekusios agonijos ir nehumaniškumo istorijos kontekste galimai susijęs su už Atlanto įvykusiais JAV prezidento rinkimais, kuriuose pergalę iškovojo ekscentriškasis Donaldas Trumpas.
Kokiu keliu pasuks prie JAV vairo sausio 20 d. stosiantis D. Trumpas?
Pirmasis variantas – tradicinis respublikonų atsakas į Rusijos užsienio politikos manevrus, t. y. agresyvus pasmerkimas.
„Mažų mažiausiai dar vieno „perkrovimo“ kaina taptų V. Putino ir B. al Assado bendrininkavimas skerdžiant Sirijos žmonės. Tokia kaina galingai šaliai yra nepriimtina.“ – reaguodamas į numanomą Maskvos ir Vašingtono draugiškų santykių atnaujinimo perspektyvą lapkričio 15 d. sakė senatorius Johnas McCainas. Jo teigimu, JAV privalo pasipriešinti tironijai. Didžioji respublikonų valdančiojo elito dalis pripažįsta, kad, nepaisant kartkartėmis apie santykių su Rusija gerinimą prabylančio D. Trumpo, vis tik jie kur kas palankiau vertina šį jiems jau pažįstamą toną.
Antrasis variantas – jau minėtas draugiškų santykių atnaujinimas. D. Trumpas žadėjo savo rinkėjams užmegsiantis itin gerus asmeninius santykius su V. Putinu, kurie padės iš esmės pagerinti šių dviejų galingų valstybių santykius ir išspręsti problemas. Jei tikėtume žiauriausiais ir negailestingiausiais galimais Alepo likimo scenarijais, D. Trumpas gali patyliukais numoti ranka į artėjančius šio miesto bombardavimus ir palikti likimo valiai 200 tūkst. ten įstrigusių taikių gyventojų vien tam, kad būtų sulaukta reikšmingų karinių pokyčių dėl penkerius metus sekinamo didžiausio Sirijos miesto.
Pagal tokį galimą įvykių scenarijų Vašingtonas pripažintų, kad dalis Alepe kovojančių sukilėlių turi sąsajų su džihadistais, o sukilėlių išvijimas iš rytinės miesto dalies mažų mažiausiai suteiktų galimybę tiksliau nustatyti režimo ir besipriešinančiųjų susikirtimo linijų žemėlapį, tiesa, šių tikslų siekiant neišvengiamai būtų patiriama nepateisinamai daug žmonių aukų.
Šis antras modelis Baltiesiems rūmams neabejotinai reikštų ne tik sąjungininkų, bet ir didžiosios dalies JAV elito pasmerkimą. Juk net ir visai neseniai naujuoju JAV viceprezidentu skirtas Mike’as Pence’as pavadino V. Putiną mažu chuliganiškai besielgiančiu lyderiu.
Bet kuriuo atveju ateinantis 60 dienų laikotarpis Maskvai, retai kada jaučiančiai tokį stiprų paskatinimą leistis į nuotykius užsienyje ir patiriančiai tokį stiprų poreikį nukreipti dėmesį nuo vidinių šalies ekonominių bėdų, neabejotinai taps nedažnai pasitaikančia unikalia proga.
Laisvo pasaulio ateities lyderis, žadantis draugauti su Izraeliu, iš naujo svarstyti Irano branduolinį susitarimą, kol kas nepadavė jokių signalų, kaip jis vertina pagrindinius jo laukiančius užsienio politikos iššūkius.
Maskva žino, koks bus praktinis Baltųjų rūmų atsakas – jis bus toks pat, koks buvo pastaruosius metus. Vis tik jie gali įvertinti retorinį savo naujojo priešo ar sąjungininko atsaką. Tiesa, Alepo gyventojams taip gali reikšti savaites truksiantį siaubo eskalavimą.