Apklausos rodo, kad susilpnėjo populistai, konservatoriai ir socialdemokratinė „Harmonijos“ partija, paprastai labai palaikoma gausios Latvijos rusakalbių mažumos. „Rusų įsiveržimas į Ukrainą padeda K. Kariniui užsitikrinti rinkėjus Latvijoje, nes tokiais laikais žmonės linkę telktis po vėliava“, – sakė politikos ekspertas Marcis Krastinis.
Pasak jo, „labiausiai tikėtina“, kad laimės K. Karinis, bet tai priklausys nuo to, kiek jį remiančių mažesnių partijų peržengs penkių procentų slenkstį, būtiną patekti į parlamentą. Svarbiausios rinkėjus dominančios problemos šioje 1,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje yra karas Ukrainoje, gyvenimo išlaidų krizė ir energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos. „Rinkėjai ieško pajėgių lyderių, kurie sugebėtų spręsti šias problemas“, – sakė M. Krastinis.
Latviai, kaip ir kaimyninių Lenkijos ir Lietuvos bei Estijos gyventojai, nerimauja dėl Rusijos planų ir jaučia, kad jų šalis pažeidžiama, nors yra Europos Sąjungos ir NATO narė. Kadenciją baigianti vyriausybė visomis išgalėmis rėmė Ukrainą, padidino išlaidas gynybai ir siekė didesnio energetinio saugumo.
K. Karinio partija „Naujoji vienybė“ pirmauja apklausose, viena apklausa šį mėnesį parodė, kad ją remia 13,3 proc. rinkėjų. „Harmonija“, per pastaruosius rinkimus 2018 m. laimėjusi 20 proc. balsų, nuo to laiko prarado populiarumą, kamuojama korupcijos skandalų. Pastarąjį dešimtmetį ši partija visuomet pirmaudavo per rinkimus, bet niekuomet nesugebėjo rasti sąjungininkų, kad galėtų sudaryti vyriusybę. Naujausia apklausa parodė, kad ją remia vos 5,1 proc. rinkėjų.
„Harmonija“ pasmerkė Rusijos invaziją, bet laikosi kur kas santūriau dėl kaltinimų, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje vykdo žiaurumus. Rusakalbiai rinkėjai atsigręžė į dvi naujas partijas – viena atvirai prokremliška, o kita irgi palanki Rusijai, bet ne taip atvirai. Rusakalbiai sudaro apie 30 proc. Latvijos gyventojų.
Šeštadienį balsavimo apylinkės pradės darbą 7 val. ir veiks iki 20 val., netrukus tikimasi paskelbti balsavusiųjų apklausos rezultatus.
