Šiuo laikotarpiu bus uždarytos visos parduotuvės, išskyrus prekiaujančias būtiniausiomis prekėmis, bus teikiamos tik svarbiausios paslaugos.
Naujomis taisyklėmis siekiama kiek įmanoma labiau apriboti skirtingų namų ūkių kontaktus, kad sumažėtų sveikatos apsaugos sistemos apkrovimas ir nebereikėtų riboti svarbiausių medicininių paslaugų teikimo.
Siekiant užkirsti kelią neteisėtiems privatiems susibūrimams, šalyje įvedama ir komendanto valanda: gyventojams nuo 20 iki 5 val. bus draudžiama išeiti iš namų, nebent jie turės nuvykti į darbą ar iš jo sugrįžti.
Laikinai sustabdomas ir mokymasis klasėse. Kontaktinis ugdymas bus atnaujintas palaipsniui: 1–3 klasių mokiniams bus leista sugrįžti į mokyklas nuo lapkričio 1 dienos.
Taip pat bus įšaldyta visa popamokinė veikla, o darželiai priims tik būtiniausių darbuotojų vaikus. Profesinių ir aukštųjų mokyklų studentai pereis prie nuotolinių studijų.
Remiantis nutarimu, bus uždrausti visi vieši renginiai, įskaitant protesto akcijas.
Taip pat bus draudžiami privatūs renginiai ir susibūrimai, nebent juose dalyvaus to paties namų ūkio nariai. Išimtys gali būti daromos laidotuvėms ir skubioms krikštynoms.
Karantino metu automobiliu galės keliauti tik žmonės iš vieno namų ūkio arba du skirtingų namų ūkių nariai. Šis suvaržymas nebus taikomas būtiniausiems darbuotojams – pavyzdžiui, medikams, gelbėtojams ir policininkams.
Spalio 11-ąją Latvijoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, siekiant suvaldyti greitą koronaviruso plitimą ir apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą. Tačiau šios priemonės nepakako: gyventojų mobilumas sumažėjo tik maždaug dešimtadaliu vietoje 30–40 proc., kaip buvo tikėtasi.
Po lapkričio 15 dienos vyriausybė ketina sušvelninti ribojimus. Iš pradžių planuojama juos švelninti COVID-19 persirgusiems ar nuo šios infekcijos pasiskiepijusiems gyventojams.
PSO: praėjusią savaitę COVID-19 atvejų augimas fiksuotas tik Europoje
Europoje praėjusią savaitę naujų koronavirusinės infekcijos atvejų padaugėjo 7 proc., pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Anot PSO, Europa yra vienintelis pasaulio regionas, kuriame praėjusią savaitę fiksuotas naujų atvejų augimas.
Antradienį vakare pristatydama savo savaitinį biuletenį apie pandemiją, PSO nurodė, kad per praėjusią savaitę nustatyta maždaug 2,7 mln. naujų COVID-19 atvejų ir užregistruota per 46 tūkst. mirčių. Ankstesnę savaitę fiksuoti panašūs naujų užsikrėtimo atvejų ir mirčių skaičiai.
Daugiausiai naujų atvejų užregistruota Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje ir Turkijoje.
Didžiausias naujų COVID-19 atvejų skaičiaus kritimas fiksuotas Afrikoje ir Ramiojo vandenyno vakarų regione – atitinkamai 18 ir 16 procentų.
Afrikoje, nepaisant didžiulio vakcinų stygiaus žemyne, taip pat maždaug ketvirtadaliu sumažėjo COVID-19 pacientų mirties atvejų.
Kituose regionuose, įskaitant Ameriką ir Vidurinius Rytus, praėjusią savaitę fiksuoti panašūs susirgimų bei mirties atvejų skaičiai, kaip ankstesnę savaitę.
Tačiau Europoje trečią savaitę iš eilės fiksuotas naujų užsikrėtimo atvejų augimas. Per savaitę regione nustatyta maždaug 1,3 mln. naujų susirgimų. Daugiau nei pusė šiam regionui priskiriamų valstybių pranešė apie naujų atvejų skaičiaus augimą, nurodė PSO.
Rusijoje per praėjusią savaitę keliskart fiksuotas rekordinis COVID-19 atvejų paros prieaugis. Jungtinėje Karalystėje praėjusią savaitę fiksuoti didžiausi nuo liepos vidurio per parą nustatomų COVID-19 atvejų prieaugiai.
Nors JK Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) vadovė paragino vyriausybę įvesti griežtesnius COVID-19 protokolus, įskaitant kaukių dėvėjimą ir spartesnį vaikų skiepijimą, politikai kol kas su tuo nesutinka.
Rusijoje vakcinacija vyksta itin vangiai ir kol kas imunizuota tik 32 proc. gyventojų, nepaisant vakcinos „Sputnik V“ prieinamumo. Ši šalis pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių – daugiau kaip 226 tūkst. mirties atvejų – smarkiai lenkia kitas Europos valstybes.
Latvijos SAM: COVID-19 pacientams gydyti gali prireikti tarptautinės pagalbos
Latvijos sveikatos apsaugos ministerija mano, kad po savaitės, spalio 26-ąją, šalis turės prašyti tarptautinės pagalbos COVID-19 pacientams gydyti, antradienį per vyriausybės posėdį sakė ministerijos valstybės sekretorė Indra Dreika.
Pasak jos, iš 8 810 lovų ligoninėse 1 286 yra numatytos COVID-19 pacientams. Hospitalizuotų COVID-19 pacientų skaičius šalyje padvigubėja maždaug kas 15 dienų. Pagal blogiausią scenarijų 1 500 „kovidinių“ lovų reikės jau spalio 23 dieną, o pagal geriausią scenarijų – spalio 27-ąją.
Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad spalio 26-ąją ir privačios medicinos įstaigos turės sustabdyti planines hospitalizacijas. Nuo kito antradienio visos medicinos įstaigos dalyvaus gydant COVID-19 pacientus. Paulo Stradinio universitetinėje ligoninėje ir Rygos Rytų universitetinėje ligoninėje skyriai pertvarkomi priimti COVID-19 sergančius žmones.
Nuo kito antradienio visais sveikatos apsaugos lygiais pacientai bus prioritetizuojami, bus teikiama tik būtinoji pagalba. Bus pasitelkti gydytojai rezidentai, Latvija paprašys tarptautinės pagalbos.
Pasak I. Dreikos, lapkričio 1 dieną Latvijai reikės 2,2 tūkst. lovų COVID-19 pacientams. Bus užtikrinama tik būtinoji pagalba ir COVID-19 pacientų gydymas, nurodė pareigūnė.
Iki lapkričio 10-osios turėtų būti parengta 3 tūkst. „kovidinių“ lovų, atidarant modulinio tipo pastatų, skiriant vietos sanatorijose ir nenaudojamuose ligoninių pastatuose.
Pastarųjų dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis Latvijoje paaugo iki 1351,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis dabar yra didžiausias šalyje nuo pandemijos pradžios ir vienas didžiausių pasaulyje.
Praėjusią savaitę Latvijoje naujų COVID-19 atvejų patvirtinta 48,8 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.