Sekmadienio vakarą iš Etnos pietryčių kraterio kilo lavos fontanas. Stebėtojai apskaičiavo, kad jo aukštis siekė 4500 m virš jūros lygio, rašo „La Sicilia“.
Pelenai nuo išsiveržimo pasiekė ir aplinkinius kaimus.
Situaciją seka ekspertai iš Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto Etnos observatorijos Katanijoje, kurie stebi aukščiausią aktyvų ugnikalnį Europoje.
Dabartinė Etnos išsiveržimo fazė, šiuo metu apsiribojusi ugnikalnio viršūnės zonoje, neturi įtakos tarptautinio oro uosto veiklai Katanijoje.
Etnai aprimus, sumažintas perspėjimo apie ugnikalnio išsiveržimo pavojų lygis
Katanijoje įsikūręs Italijos geofizikos ir vulkanologijos institutas (INGV) pirmadienį pranešė, kad Italijai priklausančioje Sicilijos saloje Viduržemio jūroje esantis didžiausias Europoje veikiantis ugnikalnis Etna šiuo metu aprimo.
Instituto teigimu, naktį ypatingo ugnikalnio aktyvumo nepastebėta. Pirmadienį valdžios institucijos oro transporto perspėjimo apie ugnikalnio išsiveržimą lygį sumažino nuo raudono iki oranžinio.
Sekmadienį 3,3 km aukščio kalnas į dangų spjaudė didelius įkaitusios lavos kiekius. Vakare virš ugnikalnio buvo matyti tirštas net 4,5 km aukščio magmos dujų, išsilydžiusių uolienų ir pelenų debesis.
Visą savaitgalį buvo matyti ir girdėti sprogimai, ant apylinkių miestelių lijo pelenais. Tačiau rimtos žalos nepadaryta, o saloje esantis Katanijos oro uostas tęsė savo darbą.
