Liepos 15 dieną Europos Parlamento užsienio reikalų komitetas didele balsų dauguma (56 nariams pasisakant už, 9 – prieš ir 5 susilaikant) pritarė Europos Parlamento nuolatinio pranešėjo Rusijos klausimais, Lietuvos europarlamentaro Andriaus Kubiliaus ir „šešėlinių“ pranešėjų, atstovaujančių įvairioms Parlamento politinėms grupėms, parengtam raportui apie Europos Sąjungos politikos Rusijos atžvilgiu ateitį.
Pasak A. Kubiliaus, nors ir puikiai suprantama, kad raportas nebus įgyvendinamas paraidžiui, tačiau vien tai, kad Europos Parlamentas turi vis aiškesnę Bendrijos santykių su Rusija viziją, jau yra didelis pasiekimas: „Mes nesame naivūs ir nesitikime, kad raportas bus įgyvendintas pažodžiui, bet besiformuojanti nuomonė, besiformuojanti tam tikra, aš sakyčiau, doktrina, kaip Europos Sąjunga turi žiūrėti į Rusiją, yra svarbus Europos Parlamento pasiekimas.“
Apie šio raporto turinį, svarbą ir galimą įtaką Europos Sąjungos – Rusijos santykiams ateityje kalbamės su vienu jo autorių, Europos Parlamento nariu A. Kubiliumi.
Esminių pokyčių metas?
Pasak A. Kubiliaus, raportas padalintas į tris dalis, pasinaudojant Europos Sąjungos diplomatijos vadovo Josefo Borellio formuluote santykiams su Rusija – „atgrasyti, apriboti ir kalbėtis“. Visgi šis Europos Parlamento dokumentas parengtas bandant šiek tiek pakeisti iki šiol už šios formuluotės slypėjusį turinį.
„Atgrasymo dalyje yra kalbama apie tai, kaip atgrasyti Rusiją nuo agresijos prieš kaimynines valstybes. Pakartojama ir galimybė Europos Sąjungai inicijuoti Rusijos atjungimą nuo SWIFT tarptautinės atsiskaitymų sistemos, jeigu Rusija vėl bandytų imtis agresyvių veiksmų prieš kaimynus, tame tarpe ir Ukrainą“, – teigė A. Kubilius.
Viena iš naujų temų, aptariamų raporte – kertinių pokyčių Europos Sąjungos vidaus politikoje įtaka santykiams su Rusija. „Per artimiausius 10–15 metų Europos Sąjungos politikoje gali įvykti svarbūs pokyčiai, kurie neišvengiamai turės didžiulį poveikį ir Rusijos ateities perspektyvai. Vienas svarbiausių – „žaliasis susitarimas“. Jo pasekmės gali būti tokios, kad po 10 – 15 metų Europos Sąjungos suvartojamų gamtinių dujų kiekis bus sumažėjęs maždaug 60 – 70 procentų. Žinant, kad Rusija yra pagrindinė dujų tiekėja ir kad jos ekonomika, politinė struktūra remiasi gamtinių resursų eksportu į Europos Sąjungą, tai gali turėti didelį ir, aš tikiu, pozityvų poveikį pačios Rusijos vystymuisi. Rusija neišvengiamai turės persitvarkyti ekonomikoje, ir tuo pačiu, aš tikiuosi, politikoje“, – teigė A. Kubilius.
Antrasis raporto skyrius yra skirtas sulaikymui arba apribojimui, ypatingai didelį dėmesį skiriant hibridinėms grėsmėms: „Šiame skyriuje visas dėmesys yra skiriamas Rusijos įtakos plėtros hibridinėmis priemonėmis stabdymui. Kalbama ir apie dezinformaciją, ir apie „juodus pinigus“. Ekspertai skaičiuoja, kad tokių pinigų, kurie yra kilę iš Rusijos ir neaiškiai klajoja po visą pasaulį, neretai paveikdami politinius veiksmus, yra apie 2 trilijonus dolerių. Tai yra iš tiesų dideli pinigai. Europos Sąjunga iki šiol gana neefektyviai saugojosi nuo šių pinigų keliamų grėsmių, todėl mes bandome parodyti, kaip turėtų būti stiprinama tokia gynyba.“
Trečiajame skyriuje daugiausia dėmesio skiriama dialogui ir šalies transformacijai. Pasak A. Kubiliaus, svarbu pabrėžti, kad dialogas nėra lygus santykių „perkrovimui“: „Aišku, kai kuriose Europos Sąjungos sostinėse kalbėjimosi termine yra bandoma įžiūrėti siekį turėti didesnį dialogą su Kremliumi. Mes bandome pabrėžti, kad tam tikras dialogas su Kremliumi yra neišvengiamas – jis vyksta ir vyks dėl Europos Sąjungai svarbių dalykų: klimato kaitos, karinių įtampų mažinimo. Vis dėl to mūsų įsitikinimu, kur kas svarbesni yra dialogas demokratine Rusijos visuomene, kurį, mes manome, reikia stiprinti.“
A. Kubiliaus teigimu, reikia stiprinti ir sankcijų politiką, siekiant sustabdyti tai, ką jis įvardija „Kremliaus karu prieš savo žmones“. „Kremlius agresyvus ne tik į išorę, bet ir prieš savo žmones. Turiu omenyje Aleksejų Navalną, visą eilę kitų įvykių, beveik pusę tūkstančio politinių kalinių. Matosi, kad artėjančiuose Dūmos rinkimuose opozicijos kandidatai neturės galimybių laisvai juose dalyvauti“, – teigė A. Kubilius, pridurdamas, kad Europos Parlamentas atidžiai stebės Rusijos Dūmos rinkimus ir matydamas pažeidimus gali nepripažinti jų rezultatų.
Esminė raporto įnešama naujovė – Europos Sąjungos strategijai Rusijos atžvilgiu siūloma vadovautis prielaida, jog Rusija gali tapti demokratiška valstybe: „Tai yra turbūt pirmas raportas, kuriame yra aiškiai įvardijama, kad vienas pagrindinių Europos Sąjungos santykių su Rusija strateginių tikslų turėtų būti pagalba Rusijos žmonėms susigrąžinant demokratiją. Palyginus su ankstesniais, kas porą metų rengiamais raportais, būtent ši nuostata yra esminis skirtumas. Mes bandome aiškiai pabrėžti, kad mes tikime, jog Rusija gali tapti lygiai tokia pat demokratija kaip ja tapo Ukraina, kaip ja tapo Moldova, Sakartvelas ir kaip dabar bando Baltarusija.“
„Ši nuostata tarp Europos didžiausių sostinių nėra labai lengvai priimama, nes Vladimiras Putinas labai sėkmingai bando įrodyti visiems žemyno lyderiams, kad Rusija – ypatingas atvejis, kad ji niekad nebus demokratiška, kad visi turi prisitaikyti prie Rusijos, kokia ji yra dabar. Mes tą nuostatą siekiame pakeisti ir pakankamai platus Europos Parlamento konsensusas tam yra pribrendęs. Tam prireikė nemažai pastangų. Pats raportas „gimė“ po ilgų ir nuoseklių iniciatyvų, diskusijų, seminarų ir kitų veiklų“, – sakė A. Kubilius.
Raporte didelis dėmesys Europos Sąjungos Rytų kaimynystei skiriamas ne tik saugumo kontekste. Pasak A. Kubiliaus, svarbu kurti geruosius pavyzdžius ir rodyti, kad demokratijos kelias yra naudingas Rusijai bei jos žmonėms, kad pastarieji patys matytų prasmę demokratinėms permainoms. „Nenuneši demokratinės revoliucijos į Rusiją, jei patys žmonės nebus tam pribrendę. Žmonės bręsta ir tai rodo daugelis požymių, taip kaip ir Baltarusijoje pernai metais, gana netikėtai, bet pasimatė tie požymiai“, – teigė Europos Parlamento narys.
Siekiant parodyti demokratijos svarbą ir jos sukuriamas galimybes, ypatingai svarbia tampa Rusijos kaimynystėje veikiančios Europos Sąjungos Rytų partnerystės programos sėkmė: „Mūsų įsitikinimu, tokių šalių kaip Ukraina sėkmė integruojantis į Europos Sąjungą, vystantis, tampant iš tikrųjų stipria demokratija ir stipria ekonomika, galėtų būti stiprus ir skatinantis pavyzdys Rusijos žmonėms. Šioje srityje Europos Sąjunga gali padaryti žymiai daugiau Rytų partnerystės šalių atžvilgiu, negu ji daro dabar. Bandome labai aiškiai parodyti sąsajas tarp Rytų partnerystės sėkmės ir galimybių padėti Rusijai transformuotis į demokratiją.“
Visa tai turėtų susivesti ne tik į ilgalaikę strategiją santykiams su dabartiniu Kremliumi. Pasak A. Kubiliaus, Europos Sąjunga turėtų apsvarstyti savo galimus ateities santykius su demokratine Rusija: „Mes pabrėžiame, kad Europos Sąjunga jau dabar galėtų skelbti savo strategines nuostatas, kaip galėtų atrodyti Europos Sąjungos santykiai su demokratine Rusija. Kokie tada galėtų būti Bendrijos ir demokratinės Rusijos santykiai, turint omenyje ir laisvą prekybą, ir bevizį režimą ,ir daugelį kitų dalykų, kurie tikrai būtų naudingi tolimesniam Rusijos vystymuisi, bet yra neįmanomi esant V. Putino autoritarinei valdžiai.“
Tvirtas konsensusas Parlamente
Europos Parlamento užsienio reikalų komitete buvo ir prieštaraujančių šio raporto turiniui. Mažumos komiteto narių nuomone, kuri taip pat yra užfiksuota ir pačiame raporte, Europos Sąjunga kaip tik turėtų gilinti ir gerinti santykius su Rusija, o bet kokioms sankcijoms pasitelkti Jungtines Tautas.
Visgi, pasak A. Kubiliaus, prieštaraujančių buvo nedaug, o tarp didžiųjų Europos Parlamento frakcijų galime matyti tvirtą konsensusą Rusijos klausimu: „Prieštaravusiųjų kairiųjų ir komunistų buvo visiška mažuma. Jie turi teisę fiksuoti savo nuomonę prie raporto, bet tai neturi jokio poveikio visam Europos Parlamentui. Tai matėsi ir iš šio balsavimo rezultatų: 56 - už, 9 – prieš. Tai rodo, kad tarp pagrindinių partijų – Europos liaudies partijos, socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso, liberalų („Renew Europe“), žaliųjų ir Europos laisvojo aljanso, Europos konservatorių ir reformuotojų – yra bendras konsensusas dėl tokio raporto.“
Pasak A. Kubiliaus, tokių raportų reikšmė yra netiesioginė – užsienio politikoje Europos Parlamentas turi mažai galių. Vis dėl to Europos Parlamento nuomonė, ypač kai ji yra paremta tokiu plačiu konsensusu, yra svarbi toms institucijoms, kurios priima sprendimus dėl Europos Sąjungos užsienio politikos, pavyzdžiui, Europos Sąjungos Vadovų Tarybai. Dar svarbiau – šis raportas yra aiški Europos politikų žinutė Kremliui.
„Pastaruoju laiku Kremlius dėl Europos Parlamento priimamų sprendimų ne kartą yra pademonstravęs labai ryškų susinervinimą. Taip buvo, kai 2019 metais buvo priimta rezoliucija dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios. V. Putinas tada tapo istoriku ir puolė aiškinti, kad viskas nėra taip ir lenkai patys kalti, kad juos užpuolė Adolfas Hitleris ir Josifas Stalinas. Lygiai taip pat nervingai buvo sureaguota į rezoliuciją dėl A. Navalno. Pastaruoju metu labai nervingai buvo sureaguota į žymiai trumpesnį šio raporto variantą. Ne veltui prieš keletą mėnesių Kremlius į šalyje nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukė Europos Parlamento pirmininką Davidą Sassolį, vienintelį iš Europos institucijų vadovų. Tai rodo, kad Kremlius suvokia, kad Europos Parlamento nuomonė – reikšminga“, – teigė europarlamentaras.