Tačiau kelis mėnesius Kijevo Maidano aikštėje trukę protestai pakeitė lieknos 28 metų moters mąstyseną bei privertė labiau susidomėti Ukrainos ir tarptautine politika. Kai tik išvydo pranešimus, jog rusų kariai okupuoja Krymą, O. Maksymenko nuoširdžiai tikėjo, jog bus patriotiška vykti į pusiasalį ir pasidalyti savo nuomone apie Euromaidano tikslus su vietos žmonėmis.
Ji turėjo idealų, kaip ir daugelis protestuotojų Maidane. Tačiau ji nė nenumanė, kas jos laukia prie Juodosios jūros krantų, rašo thedailybeast.com.
Likus kelioms dienoms iki referendumo, per kurį Krymo gyventojai pasisakė už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos, O. Maksymenko nusprendė leistis į kelionę.
Tėvams neatskleidusi savo tikrojo kelionės tikslo, ji prisijungė prie grupės vyrų draugų – kai kurie iš jų buvo žurnalistai, o likę, kaip ir ji pati, aktyvistais virtę jauni profesionalai, simpatizavę revoliucijai. Kovo 9 dieną jie susidėjo į vieną visureigį kelis nešiojamus kompiuterius, kameras, miegmaišius ir leidosi į 800 km kelią Krymo pusiasalio link.
Kai vos įvažiavę į Krymą jie priartėjo prie patikrinimo posto netoli Armiansko, O. Maksymenko ir jos bičiuliai Olesas Kromplesas bei Eugenijus Rachno išvydo ginkluotus vyrus, stovėjusius šalia balto „Citroen“ rožiniu stogu.
O. Maksymenko atpažino „Berkut“ uniformas – tas pačias, kuriomis vilkėjo ukrainiečių specialiosios pajėgos, praėjusį mėnesį pralaimėjusios mūšius protestuotojams Kijeve. Ten pat buvo keli kazokai ir rusiškai kalbantys karinės formuotės nariai.
Vyrai laikė kulkosvaidžius, nukreiptus į dvi jaunas moteris, kurios surištomis rankomis buvo parklupdytos ant žemės. „Apsisukti buvo jau per vėlu, - „The Daily Beast“ svetainei pasakojo O. Maksymenko. – Po kelių minučių mes buvome sulaikyti ir taip pat priversti klauptis ant žemės“.
Minėtos dvi moterys buvo 29 metų Oleksandra Riazanceva ir 25 metų Kateryna Butko – aktyvistės iš Automaidanu vadinamo judėjimo, kuris kilo praėjusių metų gruodį, kai automobilių kolona pajudėjo tuometinio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus rezidencijos link, protestuodama prieš jo atsisakymą pasirašyti Ukrainos ir Europos Sąjungos asociacijos sutartį.
Šios moterys taip pat buvo nusprendusios, jog turi išvysti prorusišką Krymą savo akimis.
Tą vakarą O. Riazancevos tėvai, gyvenantys Kryme, laukė dukters ir jos draugės atvykstant vakarienės. Tačiau jiems teko tris dienas ir tris naktis ieškoti sulaikytų bičiulių.
Pastarosiomis savaitėmis ginkluoti asmenys Kryme buvo pagrobę kelis ukrainiečių aktyvistus. Anksčiau šią savaitę buvo paleisti septyni žmonės iš Automaidano judėjimo, pralaikyti nelaisvėje didžiąją savaitės dalį.
„Amnesty International“ ir kitos žmogaus teisių organizacijos paragino naująją Krymo administraciją bei Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre sustabdyti grobimų bei dingimų praktiką, tapusią naujuoju Ukrainos fenomenu.
Per išskirtinį interviu „The Daily Beast“ prie Armiansko sulaikytos jaunos moterys smulkiai papasakojo, ką jos patyrė. Pagrobėjų elgesys buvo brutalus, bet ne toks žvėriškas, kaip jos baiminosi. Be to, jos daug sužinojo apie reiškinį, kurį galima pavadinti naujai surusinto Krymo organizuotu saugumo pajėgų neorganizuotumu.
Raudonplaukė K. Butko, dirbusi viešųjų ryšių srityje, pasakojo, kad buvo šokiruota, kai ginkluoti asmenys privertė ją gultis ant žemės.
„Pro mus važiavo automobiliai. Negalėjau patikėti, kad „Berkut“ pačioje dienos šviesoje šalimais viešos vietos mus muša, žemina, raižo mums plaukus ir grasina nužudyti“. Ji parodo į O. Maksymenko, kurios švelnūs, berniokiški bruožai suteikia jai itin pažeidžiamo žmogaus išvaizdą.
Jai nuo galvos buvo nuskusti visi plaukai. „Iš mūsų visų tu praradai daugiausia plaukų“, - sakė K. Butko. Tačiau kartu su jomis sulaikytiems vyrams buvo dar blogiau – jiems teko atlaikyti virtinę patyčių ir egzekucijų.
O. Maksymenko ir K. Butko teigė, jog buvo šiurpu matyti, kaip jų draugai vyrai buvo išrengti iki trumpikių ir priversti gultis ant žemės. Šalimais jų galvų buvo leidžiami šūviai. Vienu momentu vienas iš vyrų O. Maksymenko sušnabždėjo savo merginos adresą, kad ji galėtų ją susirasti, jeigu bus nužudytas.
„Būtent tuomet suvokiau, jog galime mirti, - sakė O. Maksymenko. – Savo mintyse atsisveikinau su visais, kuriuos mylėjau, sau pasižadėdama, kad jei liksiu gyva, visuomet pasakysiu tėvams, kur važiuoju“.
Tiesą sakant, nė vienas iš penkių sulaikytųjų rimtai nenukentėjo. Jie neteko kamerų, mobiliųjų telefonų, kompiuterių, palapinių ir miegmaišių, bet visos jų galūnės buvo savo vietoje. „Džiaugiausi, kad tebeturiu ausis, kai buvo nuolat grasinama jas nupjauti“, - sakė O. Maksymenko.
Tą patį vakarą jie buvo nuvežti į vieną Rusijos karinio jūrų laivyno bazę Sevastopolyje ir uždaryti į atskiras kameras. Moterys prisiminė, kad koridoriuje girdėjo garsius barnius. Atvykę „Berkut“ nariai reikalavo penkių „maidaniečių“, bet rusų kariškiai, didžiuliam sulaikytųjų palengvėjimui, atsisakė juos perduoti. Atrodo, kad buvę milicininkai iš buvusių specialiųjų pajėgų buvo niekeno nekontroliuojami.
„Maždaug 3 tūkst. „Berkut“ narių jaučiasi išduoti V. Janukovyčiaus, - sakė O. Maksymenko. – Kai kurie iš jų gali mus sekti net Kijeve“.
Rusijos kariškiai kiekvieną dieną kamantinėjo juos apie dalyvavimą Euromaidano protestuose. „Kitaip negu „Berkut“ ir kazokai, rusų kariuomenė su mumis elgėsi beveik perdėtai pagarbiai ir rūpestingai, - pastebėjo K. Butko. – Su savo mandagiaisiais tardytojais ilgai diskutavau apie politiką“.
Trečiąją sulaikymo dieną Rusijos kariuomenės viršininkai netgi leido Automaidano aktyvistei K. Butko su dviem rusų žurnalistais laisvai pasivaikščioti po Sevastopolį. Jų sumanymas buvo tas, kad vėliau į Kijevą grįžusi K. Butko papasakotų apie nuoširdų Sevastopolio troškimą tapti Rusijos dalimi.
„Pagalvojau apie galimybę pabėgti, - sakė K. Butko. – Tačiau po trijų dienų nelaisvės buvau pernelyg purvina ir susivėlusi, be to, su savimi neturėjau dokumentų ir pinigų“. Iki tol Rusijos kariškiai jau buvo peržiūrėję jos telefono kontaktus, perskaitę tekstines žinutes ir patikrinę jos gyvenimo detales internete.
Moterys „The Daily Beast“ sakė, kad trečią dieną vienas rusų pulkininkas ir du kulkosvaidžiais ginkluoti kariuomenės naujokai palydėjo visus penkis sulaikytuosius iki to paties patikrinimo punkto ir įtikino „Berkut“ leisti ukrainiečių aktyvistams išvykti savo automobiliais. Atsigręždama atgal ir kalbėdama apie pamoką, kurią suteikė ši patirtis, O. Maksymenko sakė: „Nepatarčiau nė vienam aktyvistui šiomis dienomis vykti į Krymą“.