Naujausia Levados centro apklausa rodo, kad rusai ėmė galvoti apie neigiamas Krymo prijungimo prie Rusijos pasekmes.
© RIA/Scanpix

Nuo pavasario Rusijos piliečių džiugesys dėl Krymo prijungimo silpsta, vis mažiau žmonių pateisina šalies vadovybės veiksmus, sumažėjo ir tokių, kurie pasirengę gauti mažesnes pajamas, kad būtų finansuojamas naujasis šalies regionas, praneša RBK.

Rugpjūčio apklausos duomenimis, Krymo prijungimu besidžiaugiančiųjų skaičius per keturis mėnesius sumažėjo nuo 23 iki 16 procentų. Mažiau ir tokių piliečių, kurie paklausti apie Krymo susigrąžinimo keliamus jausmus, deklaruoja pritarimą Rusijos vadovybės sprendimams – dabar tokių respondentų tik 40 procentų, kai kovą buvo 47 procentų.

Džiaugiasi, kad pagaliau įsigalėjo teisingumas ir didžiuojasi savo šalimi atitinkamai 30 ir 37 procentai – šios proporcijos nuo pavasario nepakito. Neigiamas emocijas (nepritarimą, protestą, gėdą) ir toliau jaučia 9 procentai apklaustųjų.

Nuo pavasario pasikeitė respondentų požiūris ir į tai, kaip pusiasalio atplėšimas priimamas pačioje Ukrainoje – Rusijos gyventojai suvokia, kad priešiškumas iš kaimynų pusės auga. Rugpjūtį tik 9 procentai atsakė, kad kaimyninės šalies piliečiai nejaučia neigiamų jausmų Rusijos atžvilgiu. Kovo pabaigoje šis rodiklis siekė 17 procentų.

23 procentai apklaustųjų įsitikinę, kad šis žingsnis sukelia ukrainiečių neapykantą tik Rusijos vadovybės atžvilgiu, 38 procentai kalba apie neapykantą apskritai Rusijai. Kovo mėnesį taip manė atitinkamai 18 ir 24 procentai.

Nuomonė, kam turi priklausyti Krymas, stipriai pasikeitė ne Ukrainos naudai. Šios šalies sudėtyje pusiasalį mato tik 4 procentai apklaustųjų, kai kovo mėnesį buvo 14 procentų. Už pusiasalio nepriklausomą valstybingumą pasisakė 15 procentų, kovą tokių respondentų buvo 11 procentų. Už priklausymą Rusijos sudėčiai – rugpjūtį 73 procentai, kovą buvo – 64 procentai.

Tačiau nuo pavasario pastebimai krito rusų pasirengimas apkarpyti savo pajamas, kad valstybė galėtų finansuoti pusiasalio prisijungimą. Sociologai respondentams pranešė, kad Krymo prisijungimas pareikalaus iš Rusijos didelių investicijų, dėl ko sulėtės atlyginimų ir pensijų augimas, sumažės socialinių programų, išaugs kainos.

Kovo mėnesį tik 19 procentų apklaustųjų kategoriškai atsisakė mokėti už Rusijos vadovybės veiksmus. Dabar „visiškai nepasirengę“ asmeninėms išlaidoms 28 procentai respondentų. Dėl Krymo stipriai nukentėti pasirengę 17 procentų apklausos dalyvių, nors pavasarį tokių buvo 26 procentai. Tam tikriems kaštams pasirengę 33 procentai, tiek pat buvo ir kovą.

Levados centro apklausa vyko rugpjūčio 22-25 dienomis, taikyta reprezentatyvi imtis, dalyvavo 1600 žmonių iš 134 miestų 46 šalies regionuose. Statistinė paklaida neviršija 3,4 procento.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Naujojo prezidento beieškant: ryškėja paprastų žmonių ir elito pasirinkimas (44)

Lietuvos gyventojai prezidento poste šiuo metu norėtų matyti tris vyrus – premjerą Saulių...

Gydytojas žino, ką pakeisti, kad laimingesni būtų tiek medikai, tiek pacientai (94)

Mano Idėja Lietuvai – padaryti taip, kad pacientai , kuriems iš tikrųjų reikia...

Reketininkams pasipriešinęs kaunietis papasakojo, kaip sulaukė keršto ir bėgo iš Lietuvos namuose vyras turėjo pinigų kambarį (160)

Kai dauguma išvykusių iš Lietuvos pradeda pasakoti savo istorijas, dažniausiai sako, kad...

Orai: į šalį užsuks žiema (4)

Pirmomis savaitės dienomis rudeniškus orus keis žiemiški: sparčiai atšals, o lietų keis...

Diatlovo perėjos incidentas: kraują stingdanti mįslinga istorija (111)

1959 metų sausį 23 metų Igoris Diatlovas aštuonių jaunų Sovietų Sąjungos žygeivių grupę...

Sutrypto „Žalgirio“ treneris pratrūko žaibais: reikėtų išvaikyti pusę komandos (18)

Labai abejotina, ar fiasko rudenį patyrusio Vilniaus „Žalgirio“ kapitono tiltelį ateinantį...

Aukso amžius baigiasi: laukia kitokių degalų kainų (186)

Kilus neramumams Saudo Arabijoje – ramybės nėra ir naftos rinkoje. Ekonomistai ir degalų...

Blogiausiai dirbančiu ministru gyventojai išrinko Verygą (257)

Negebėjimas susitvarkyti su Gedimino kalno irimu – tikrai ne vienintelė priežastis, kodėl...

Žadėjo, kad dirbs ūkyje, bet pateko į sekso vergiją: emigrantės pasakoja siaubingus dalykus (134)

Vos baigusios mokyklą jos emigravo, tikėjosi pradėti dirbti ūkyje, tačiau pateko į tikrų...

Pripažino: dėl Gedimino kalno buvo gaištamas laikas (124)

21-as mėnuo – maždaug tiek laiko praėjo nuo tada, kai Gedimino kalnas akis badančiomis...