Penktadienį Z. Milanovičius paskelbė, kad nori dalyvauti kaip „nepriklausomas“ kairiosios Socialdemokratų partijos (SDP), pagrindinės opozicinės grupės, kandidatas per balandžio 17 d. vyksiančius parlamento rinkimus. Jo tikslas – nušalinti ministrą pirmininką Andrejų Plenkovičių, konservatorių partijos HDZ vadovą ir nuo seno Z. Milanovičiaus varžovą. A. Plenkovičius tapo ministru pirmininku po rinkimų 2016 m., o 2020-aisiais buvo perrinktas.
Z. Milanovičius ir A. Plenkovičius laikomi aršiais varžovais. Prezidentas ne kartą pareiškė paramą Rusijai, o A. Plenkovičius laikosi proukrainietiškos savo partijos pozicijos.
Vis dėlto Z. Milanovičius, jau ėjęs premjero pareigas 2011–2016 m., pareiškė, kad kol kas nesitrauks iš NATO ir Europos Sąjungos šalies prezidento pareigų. Tokį žingsnį pasmerkė valdančioji konservatorių partija ir daugelis teisės ekspertų. 57 metų Z. Milanovičius pareiškė, kad atsistatydins iš prezidento pareigų tik po „pergalės per rinkimus“, tapęs ministru pirmininku, jį siūlo daugumą parlamente laimėjusios partijos.
Šalies Konstitucinis Teismas pirmadienį pareiškė, kad Z. Milanovičiaus veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Jei jis nori kandidatuoti, „privalo nedelsdamas atsistatydinti“, sakoma teismo pranešime, įpareigojančiame Z. Milanovičių ir SDP „nedelsiant nutraukti veiklą, prieštaraujančią Konstitucijai“. Teismas taip pat pakartojo, kad turi teisę panaikinti bet kurią rinkimų proceso dalį, kuri laikoma prieštaraujančia Konstitucijai.
Z. Milanovičiaus prezidento kadencija baigsis kitų metų vasarį. Kurstančiais ir populistiniais pareiškimais garsėjantis Z. Milanovičius kaltina A. Plenkovičiaus administraciją korupcija. Tūkstančiai žmonių praėjusį mėnesį dalyvavo antivyriausybiniame mitinge Zagrebe, ragindami nedelsiant surengti rinkimus ir kaltindami vyriausybės pareigūnus korupcija.
