Pirmą kartą per aštuonerius metus Irane apsilankęs V.Putinas, lydimas užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, pirmiausia atvyko susitikti su A.Khamenei.
Abi šalys pasisako prieš „išorinius bandymus“ pakeisti režimą Sirijoje.
Kremliaus atstovas šį pusantros valandos trukusį susitikimą pavadino „gana konstruktyviu“ ir pareiškė, kad Iranas ir Rusija pasisako prieš „išorinius bandymus diktuoti politinio sprendimo scenarijų Sirijoje“ ir mano, kad bet koks vadovybės pasikeitimas turi įvykti rinkimų keliu.
„Niekas negali ir neturi piršti Sirijos liaudžiai iš išorės kokias nors valstybės valdymo formas ir kas asmeniškai turi ją valdyti. Tai turi spręsti pati Sirijos liaudis“, – pareiškė V.Putinas per susitikimą, kurio kadrus transliavo televizija „Rossija-24“.
Šis pareiškimas yra tiesioginis atsakas į daugkartinius JAV, Prancūzijos, Britanijos ir Saudo Arabijos reikalavimus, kad Sirijos prezidentas Basharas al Assadas turi pasitraukti iš valdžios ir nebedalyvauti politiniuose procesuose ateityje, ieškant sprendimo karo draskomoje Sirijoje.
Rusijos prezidentas išreiškė viltį, kad Sirijos konfliktui bus rastas sprendimas, kuris patenkins visas religines, etnines ir politines jėgas.
V. Putinas pabrėžė Rusijos ir Irano sąveikos svarbą Sirijos klausimu ir pridūrė turįs vilties, kad tai tęsis ir toliau.
A. Khamenei pareiškė, kad JAV „ilgalaikis planas“ dominuoti Sirijoje ir Artimuosiuose Rytuose, būtų „nenaudingas visoms šalims, ypač Iranui ir Rusijai“.
„Ši grėsmė turi būti neutralizuota išmintingai, artimiau bendradarbiaujant“, – cituojamas A. Khamenei pareiškime.
V. Putinas ir A. Khamenei susitikimas įvyko prieš Rusijos lyderiui vykstant į dujas eksportuojančių šalių lyderių susitikimą Irano sostinėje.
Iranas ir Rusija vienija savo pozicijas dėl Sirijos ir teikia paramą B. Assado režimui nuo sukilimo Sirijoje pradžios 2011 metais.
Ilgainiui B.Assado pajėgų ir Vakarų bei Persijos įlankos šalių palaikomų sukilėlių konfliktas peraugo į daugiafrontį karą, per kurį žuvo daugiau nei 250 tūkst. žmonių.
Šiuo metu pagrindinis dėmesys yra skiriamas „Islamo valstybės“ džihadistų, kurie pernai užėmė didelius plotus Sirijos ir Irako teritorijose, sulaikymui.
IS keliama grėsmė įgavo naują jėgą ir persikėlė į Europą, grupuotės teroristams lapkričio 13 dieną įvykdžius 130 gyvybių nusinešusius teroro išpuolius Paryžiuje.
Rusijai B. Assado gynimas ir kova su IS tapo dar svarbesni po to, kai spalį kovotojams susprogdinus Rusų keleivinį lainerį virš Egipto Sinajaus pusiasalio, žuvo visi 224 juo skridę žmonės.
Rugsėjo pabaigoje Rusija surengė virtinę aviacijos antskrydžių Sirijoje, palaikydama B. Assadą, priklausantį alavitų mažumai ir palaikantį artimus ryšius su Iranu, įtakingiausia šiitų valstybe regione.
Iranas ir Rusija, turinti karinio jūrų laivyno bazę Sirijoje, siekia apriboti JAV įtaką Artimuosiuose Rytuose.
Dėl šio bendro tikslo Iranas siunčia savo elitinės Revoliucinės gvardijos vadus padėti ir patarti B. Assado pajėgoms, o Teheranas telkia šiitų kovotojus vietoje.
Ekonominiu požiūriu Rusija ir Iranas tikisi naudingų verslo sandėrių, kai bus panaikintos sankcijas pagal liepos 14 dieną Teherano ir pasaulio galiūnių, tarp jų ir Maskvos, sudarytą sutartį dėl Irano branduolinių ambicijų apkarpymo.
Teherane vykstančio dujas eksportuojančių šalių viršūnių susitikimo atidaryme V.Putinas stovėjo šalia Irano prezidento Hassano Rouhani. Į susitikimą taip pat atvyko jo kolegos Venesuelos vadovas Nicolas Maduro'as, Nigerijos lyderis Muhammadas Buhari ir Bolivijos prezidentas Evo Moralesas.
Verslo reikalai taip pat aptarti
Irano Islamo Respubliką po 1979 metų revoliucijos pirmoji pripažino Sovietų Sąjunga. Tačiau Maskva kiek vėliau per Irano ir Irako karą aprūpindavo ginklais Saddamą Husseiną.
Dabar, ilgai atidėliojus, iki 2015-ųjų pabaigos nutarta pateikti Iranui modernių priešlėktuvinės gynybos sistemų S-300.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį atšaukė draudimą šalies bendrovėms bendradarbiauti su Irano branduoliniais kompleksais, atvykęs į Teheraną pirmąkart nuo 2007 metų.
V. Putinui lankantis Teherane, Kremliaus paskelbė prezidento įsaką, kuris leidžia Rusijos bendrovėms bendradarbiauti su tokiomis Irano įmonėmis kaip Fordo urano sodrinimo kompleksas, taip pat padėti Teheranui pertvarkyti Arako branduolinį reaktorių.
V.Putino vizitas buvo planuotas dar iki JT Saugumo Tarybos penktadienį priimtos prancūzų pateiktos rezoliucijos, įgaliojančios šalis „imtis visų būtinų priemonių“ kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), praėjus savaitei po teroro aktų Paryžiuje.
Tačiau Maskvos tikslas sutelkti prieš IS tarptautinę koaliciją, kurią sudarytų Iranas, Jordanija bei kitos regiono valstybės kartu su Vakarų valstybėmis artėja prie aklavietės, nesutariant dėl B.al Assado ateities; neseniai žlugo taikos derybos Vienoje.
Kad B.al Assadas pasitrauktų iš valdžios, nori JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija, sunitiškos arabų šalys bei Turkija; šios šalys sako, kad Rusijos aviacijos bombardavimais siekiama sunaikinti „nuosaikiuosius sukilėlius“.
Rusijos bendrovės tikisi palankių sandorių, kai bus atšauktos Iranui taikomos sankcijos, kaip tikimasi per artimiausius du mėnesius, kai sutartis dėl Irano branduolinės programos Iranui pasieks vadinamąją „įgyvendinimo stadiją“.