Apie tai pranešė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašo UNIAN.
„Rusija – šalis, į kurią kreipėsi konflikto pusės. Tai šalis, paraginusi konflikto puses pasirašyti Minsko susitarimui vykdyti skirtų priemonių sąrašą. Pati Rusija nėra šalis, kuri turėtų imtis šių priemonių įgyvendinimo. Tai šalis – garantas, šalis, pateikianti raginimus, tačiau, savaime aišku, tai nėra šalis, kuri turėtų imtis tam tikrų veiksmų. Mes paprasčiausiai negalime to padaryti fiziškai, nes Rusija nėra šio konflikto dalyvė“, - sakė D. Peskovas.
Taip pat jis pareiškė, kad Rusija tikisi, kad bus vykdomi visi šio dokumento, skirto sureguliuoti situaciją Rytų Ukrainoje, punktai.
Šis dokumentas patvirtintas Minske įvykusiame viršūnių susitikime.
„Viskas, kas yra parašyta plane, turi būti įvykdyta“, - pridūrė D. Peskovas. Maskva norėjo, kad Ukrainoje būtų nedelsiant paskelbtos paliaubos, o per derybas Minske parengto susitarimo punktas, kad ugnis bus nutraukta tik nuo sekmadienio vidurnakčio, atsirado spaudžiant prorusiškų separatistų lyderiams, pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas, kurį penktadienį cituoja žiniasklaida.
Toks siūlymas buvo argumentuojamas tuo, kad derybos nuo vasario 11 dienos užsitęsė iki vasario 12-osios, todėl ir paliaubos turi įsigalioti ne vasario 14-ąją, kaip buvo planuojama iš pradžių, o nuo vasario 15 dienos.
Tačiau „Evropeiskoje praveda“ tvirtina, kad tikrąja paliaubų atidėjimo priežastimi tapo noras išlošti laiko kovoje už strategiškai svarbų Debalcevės miestą, rašo svetainė zn.ua.
Rusija „pasisakė už tai, kad paliaubos būtų skelbiamos nedelsiant“, sakė V.Putino atstovas D. Peskovas verslo dienraščiui „Kommersant“.
Pasak jo, sutartas ugnies nutraukimo laikas – vasario 15-oji – buvo pasirinktas to „pageidaujant separatistams“, nes kitokiu atveju būtų sunku „veiksmingai pasiekti vienalaikį ugnies nutraukimą“.
Separatistai „aktyviai reiškė savo reikalavimus, į kuriuo buvo būtina įsiklausyti“, pažymėjo D.Peskovas.
Kremliaus atstovas teigė, kad V.Putinas „dėjo nemažas pastangas, kad įtikintų sukilėlius pasirašyti tą dokumentą“.
V.Putinas ketvirtadienį sakė, kad taikos derybos smarkiai užsitęsė dėl Kijevo nenoro tiesiogiai tartis su separatistais.
D.Peskovas taip pat pažymėjo, kad per trečiadienio vakarą prasidėjusias ir iki ketvirtadienio ryto vykusias Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos lyderių derybas Minske nebuvo diskutuojama apie dviejų „Mistral“ klasės karo laivų perdavimą Maskvai, kuris buvo įšaldytas dėl konflikto Ukrainoje.
„N. Savčenko paleisti nepažadėjo“
P.Porošenka ketvirtadienį kalbėdamasis su žurnalistais po 16 val. trukusio Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių maratono, sakė, kad per diskusiją iškėlė klausimą dėl N.Savčenko paleidimo ir „buvo informuotas, kad tai turėtų būti padaryta artimiausiu metu, atlikus medicinos ekspertizę ir (paskelbus) preliminarias tyrimo išvadas.“
Komentuodamas tą pareiškimą, Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas sakė naujienų agentūrai „Interfax“: „Iš tikrųjų Ukrainos pusė iškėlė Savčenko klausimą per viršūnių susitikimą. Rusijos pusė negalėjo nieko pažadėti šiuo klausimu. Šiuo dėl Nadeždos (Nadijos) Savčenko atliekamas tyrimas, o ar ji kalta, ar ne – spręs teismas.“
Ši 33 metų sraigtasparnio pilotė pernai birželį buvo sučiupta prorusiškų separatistų, kaudamasi viename savanorių batalione Ukrainos rytuose. Kijevas sako, kad separatistai išgabeno ją į Rusiją, kur lakūnė buvo suimta ir apkaltinta dviejų rusų žurnalistų nužudymu.
Rusijos federalinis Tyrimų komitetas, tiesiogiai pavaldus prezidentui Vladimirui Putinui, kaltina N. Savčenko teikus koordinates vienam apšaudymui iš minosvaidžių Rytų Ukrainoje, per kurį žuvo tie du Rusijos žurnalistai.
Tačiau N.Savčenko gynybos advokatai turi įrodymų, kad moters nebuvo to incidento vietoje, nes Rusijos palaikomi separatistai ją sučiupo valandą ar dvi prieš žurnalistus pražudžiusį sprogimą. Ukraina kaltina Rusiją jos pagrobimu ir reikalauja, kad pilotė būtų paleista.
D.Peskovas patvirtino, kad Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel „iš tikrųjų pasisakė už Nadeždos Savčenko paleidimą per susitikimą Minske.“
„Jiems buvo pateikti atitinkami paaiškinimai“, – pridūrė Kremliaus atstovas.
Vasario 10 dieną Maskvos teismas nutarė pratęsti N.Savčenko areštą iki kovo 13 dienos. Ukrainietė lakūnė nuo gruodžio yra paskelbusi bado streiką, protestuodama prieš jos areštą.
Praeito mėnesio viduryje jos advokatas M.Feiginas išreiškė susirūpinimą, kad N.Savčenko gali mirti, jeigu toliau atsisakys maisto, nes yra labai nusilpusi ir jau neteko 12 kg svorio.
N.Savčenko, kuri yra pirmoji Ukrainoje ginkluotųjų pajėgų pilote tapusi moteris, savo šalyje yra laikoma nacionaline didvyre, o spalį, jai nedalyvaujant, buvo išrinkta į parlamentą.
Vokietija grasina sankcijomis
Vokietijos kanclerė Angela Merkel po ES viršūnių susitikimo ketvirtadienį sakė, kad Europos Sąjunga gali paskelbti daugiau sankcijų, jeigu Minske sudaryta paliaubų sutartis tarp Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų nebus visiškai įgyvendinta.
Į Briuselį po 17 valandų trukusių derybų Minske atvykusi A.Merkel spaudos konferencijoje sakė, kad ES lyderiai kreipėsi į Europos Komisiją, prašydami parengti naują sankcijų paketą tam atvejui, jeigu paliaubos žlugtų.
„Neatmetame galimybės, kad turėsime imtis tolesnių priemonių, jeigu šie nauji susitarimai nebus įgyvendinti“, – sakė kanclerė, pridūrusi, kad šiuo metu taikomos sankcijos galės būti atšauktos tik tuomet, kai nebeliks priežasčių, dėl kurių jos buvo įvestos.
ES sankcijas Maskvai įvedė po to, kai Rusija pernai kovo mėnesį aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, ir reikšmingai jas sugriežtino, kai liepą Rytų Ukrainoje buvo numuštas „Malaysia Airlines“ reisu MH17 skridęs keleivinis lėktuvas su 298 žmonėmis.
Šiuo metu virtinei asmenų yra uždrausta išduoti vizas, o jų turtas Bendrijoje įšaldytas; Maskvai taip pat suvaržyta prieiga prie Europos kapitalo rinku, ginklų ir technologijų.
Baltieji rūmai atsargiai žiūri į susitarimą
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį atsargiai sveikino Minske pasiektą susitarimą dėl paliaubų jau 10 mėnesių vykstančiame kare tarp Ukrainos vyriausybės ir promaskvietiškų sukilėlių, pabrėžusios, kad ta sutartis turi būti įgyvendinta.
„Šis susitarimas yra potencialiai reikšmingas žingsnis konflikto taikaus sprendinio ir Ukrainos suverenumo atkūrimo link“, – sakoma Baltųjų rūmų paskelbtame pareiškime.
Susitarimas buvo pasiektas po daugiau nei 16 val. trukusio ir ketvirtadienį ryte pasibaigusio derybų maratono, kuriame dalyvavo Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai.
Numatoma, kad paliaubos įsigalios nuo vasario 15 dienos.
Pagal naująjį susitarimą išilgai fronto linijos turi būti sukurta 50 km pločio buferinė zona, iš kurios, prižiūrint Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojams, bus atitraukta sunkioji artilerija ir raketų kompleksai.
Baltieji rūmai taip pat pabrėžė, kad Rusija privalo „sustabdyti savo paramą separatistams ir išvesti savo karius bei karinę techniką iš Rytų Ukrainos“.
„Tikruoju šiandieninės sutarties išbandymu taps jos visiškas ir nedviprasmiškas įgyvendinimas“, – sakoma pareiškime.
Kai kurie įtakingi Kongreso nariai neslėpė skeptiškai vertinantys pasiektą susitarimą.
„Jame daugiau skylių negu šveicariško sūrio gabale“, – naujienų agentūrai AFP sakė respublikonas senatorius Johnas McCainas.
„Kol visa tai vyksta, Rusijos tankai ir įranga toliau plūsta į Rytų Ukrainą. Nematau jokių sąlygų, kurios leistų užtikrinti sienos tarp Ukrainos ir Rusijos kontrolę“, - sakė jis.
J.McCaino nuomone, šio susitarimo bus paisoma ne labiau negu ankstesnės paliaubų sutarties, pasirašytos pernai rugsėjį, kuri buvo dažnai pažeidinėjama.
„Deja, beveik neabejoju, kad jo laukia (ankstesnės) Minsko sutarties likimas“, – sakė senatorius.
Tuo tarpu JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, komentuodamas ketvirtadienį Minske pasiektą susitarimą, pabrėžė, jog priešakyje dar laukia „ilgas kelias, kol bus pasiekta taika“.