„Ši isterija yra kurstoma dirbtinai, – per valstybinę televiziją sakė D. Peskovas. – Tie, kurie atsivežė savo ginkluotąsias pajėgas iš užsienio, kaltina mus neįprasta karine veikla mūsų pačių teritorijoje. Tai yra, JAV.“

Jis pažymėjo, kad toks elgesys „ne visai logiškas ir ne visai padorus“.

Vakarų šalys jau kelias dienas reiškia nerimą dėl Rusijos karinės veiklos netoli Ukrainos, o Vašingtonas perspėjo Maskvą nepadaryti dar vienos „rimtos klaidos“ šioje šalyje.

Pavasarį Rusija prie Ukrainos sienos ir aneksuotame Kryme surengė plataus masto pratybas, sukėlusias susirūpinimą dėl galimo įsiveržimo.

Kijevas ketvirtadienį pareiškė siekiantis gauti daugiau karinės pagalbos iš Vakarų valstybių.

Pastaruoju metu socialiniuose tinkuose skelbiamuose vaizdo įrašuose matyti, kaip Rusija perkelia karius, tankus ir raketas Ukrainos sienos link.

„Pastarosiomis savaitėmis Rusijos agresyvumas – tiek diplomatinis, tiek karinis – gerokai padidėjo“, – šią savaitę kalbėjo ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Pasak ministro, po jo vizitų Vašingtone ir Briuselyje „rengiamas išsamus Rusijos sulaikymo priemonių paketas“.

Jis pridūrė, kad Kijevas derasi su Vakarais dėl „papildomos gynybinės ginkluotės tiekimo mūsų kariuomenei“.

Maskva savo ruožtu kaltina Ukrainą ir Vakarus konflikto kurstymu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarai „eskaluoja“ konfliktą Ukrainoje rengdami pratybas Juodojoje jūroje ir siųsdami bombonešius šalia Rusijos sienų.

Pasak prezidento, Vakarų bombonešiai skrenda „20 km atstumu nuo mūsų sienos“.

Ilgametis Rusijos lyderis sakė, kad Maskva „nuolat reiškia susirūpinimą dėl to“, tačiau „visi mūsų įspėjimai ir kalbos apie raudonąsias linijas traktuojami paviršutiniškai“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusią savaitę pareiškė, kad „Rusija padarytų didelę klaidą, jeigu pakartotų, ką ji padarė 2014 metais“, turėdamas omenyje Krymo aneksiją.

Šią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė V. Putinui, kad Paryžius yra pasirengęs ginti Ukrainos teritorinį vientisumą, o Vokietijos užsienio reikalų ministerija paragino Maskvą laikytis „santūrumo“ Ukrainos pasienyje.

Europos Sąjunga savo ruožtu pareiškė, kad blokui taip pat kelia nerimą tokia Rusijos karinė veikla prie Ukrainos sienų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (101)