Remdamasis Rusijos finansiniais šaltiniais, Kremliui ištikimas laikraštis „Izvestija“ ketvirtadienį pranešė, kad kai kurie Kinijos skolintojai nustojo priimti mokėjimus Kinijos juaniais iš Rusijos įmonių.
„Precedento neturintis JAV ir Europos Sąjungos spaudimas Kinijai tęsiasi (...) tai sukuria kai kurių problemų“, – apie tai paklaustas žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Vašingtonas ir Briuselis imasi priemonių prieš įmones ir bankus trečiosiose šalyse, kurios, jų teigimu, padeda Rusijai išvengti Vakarų sankcijų prekiaudamos ir vykdydamos mokėjimus.
„Izvestija“ pranešė, kad Kinijos skolintojai „Ping An Bank“ ir „Bank of Ningbo“ bei keli mažesni bankai nebepriima mokėjimų iš Rusijos Kinijos juaniais. Praėjusį mėnesį Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Zhejiang Chouzhou komercinis bankas – vienas Rusijos eksportuotojams svarbiausių bankų – pranešė klientams, kad sustabdė visus sandorius su Rusija.
Rusijai 2022 m. vasarį užpuolus Ukrainą, Pekinas tapo svarbiausiu Maskvos ekonominiu sąjungininku, prekyba tarp dviejų šalių sparčiai auga. Remiantis Kinijos muitinės duomenimis, dvišalė prekyba 2023 m. sudarė 240,1 mlrd. JAV dolerių, per metus padidėjo 26 procentais.
D. Peskovas sakė, kad Vakarų spaudimas „netaps kliūtimi tolesnei mūsų prekybos santykių plėtrai“. Jis sakė, kad abi šalys gali „įveikti šias kliūtis“, ir paminėjo „ypatingą“ Pekino ir Maskvos santykių pobūdį.
Pasak Rusijos centrinio banko vadovės Elviros Nabiulinos, Kinijos juaniai naudojami sudarant daugiau nei trečdalį viso Rusijos eksporto sandorių, prieš karą jų buvo 0,4 procento. Vakarų sankcijos Maskvos bankams ir finansų institucijoms apribojo Rusijos įmonių galimybes tarptautiniu mastu prekiauti doleriais ir eurais.
