Maskva ir toliau tolsta nuo Vakarų, demonstruodama „tvirtos rankos“ politiką ir atsainų požiūrį į žmogaus teises. Panašu, kad Maskva pastaruoju metu ėmė elgtis pagal JAV respublikonų kandidato į prezidento postą Mitto Romney frazę, esą Rusija yra JAV „geopolitinis priešas Nr. 1“ – ji pasiekė, kad veiklą Rusijoje nutrauktų USAID ir stipriai sumažintų „Laisvės radijas“. Ar Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto raginimas ES valstybėms patvirtinti vadinamuosius S.Magnickio sąrašus padės pademonstruoti moralinį ES solidarumą prieš teisės viršenybės ignoravimą Rusijoje?
Kremlius dangstosi nuo JAV įtakos
Rugsėjo 18-ąją JAV valstybės departamentas buvo informuotas, kad JAV tarptautinės plėtros agentūra USAID nuo spalio 1-osios yra prašoma nutraukti veiklą Rusijoje: Kremlius agentūrą apkaltino kišimusi į šalies vidaus politiką ir bandymu daryti įtaką visų lygių rinkimams šalyje. Kitą dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo, kad Maskvai nerimą kelia USAID finansinė parama įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms Rusijoje, taip pat – agentūros veikla neramiame Šiaurės Kaukaze, kur Kremlius bando kovoti su sukilėliais. Anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Aleksandro Lukaševičiaus, Rusijos pilietinė bendruomenė yra pakankamai stipri ir vadovavimo iš išorės jai nereikia.
JAV valstybės departamentas absurdiškais pavadino Maskvos kaltinimus, esą USAID bandė kištis į vidaus politiką bei pažadėjo, kad agentūra, net ir pasitraukusi iš Rusijos, nenustos dirbti su šalies nevyriausybinėmis organizacijomis. Pasak JAV valstybės departamento atstovės spaudai Victorios Nuland, USAID neturi savo misijų daugelyje pasaulio šalių, tačiau tai netrukdo agentūrai sėkmingai dirbti su demokratijos ir žmogaus teisių srityse veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. V.Nuland priminė, kad per du veiklos Rusijoje dešimtmečius USAID investavo per 2,6 mlrd. JAV dolerių į šalies sveikatos apsaugos, aplinkosaugos sritis, ekonomikos modernizavimą ir pilietinės bendruomenės stiprinimą.
Tuo metu žmogaus teisių aktyvistai Rusijoje labai sunerimo dėl USAID misijos Rusijoje uždarymo, nes JAV tarptautinės plėtros agentūra buvo kone vienintelis žmogaus teisių srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų finansavimo šaltinis. Maskvos Helsinkio grupės aktyvistės Liudmilos Aleksejevos teigimu, po USAID pasitraukimo iš Rusijos, Maskvos Helsinkio grupė liks be finansavimo. Pasak jos, pagal naująjį nevyriausybinių organizacijų įstatymą, juridiniams asmenims, gaunantiems finansavimą iš užsienio, reikia užsiregistruoti kaip „užsienio agentams“. Pasak L.Aleksejevos, tai padariusios nevyriausybinės organizacijos Rusijoje prarastų visuomenės pasitikėjimą.
USAID išstūmimas iš Rusijos – ne vienintelis Kremliaus bandymas riboti žodžio ir nuomonės laisvę šalyje. Nuo lapkričio 10 d. Rusijoje bus nutrauktas JAV finansuojamo „Laisvės radijo“ transliacijos, nes, pagal jau minėtą nevyriausybinių organizacijų įstatymą, radijo stotims, kurios daugiau kaip 48 proc. finansavimo gauna iš užsienio, draudžiama transliuoti savo programą Rusijoje. Nors „Laisvės radijas“ ir toliau ketina veikti internete, radijo transliacijų nutraukimas Rusijoje – didelis praradimas, nes daugiau nei pusė „Laisvės radijo“ auditorijos šioje šalyje yra radijo klausytojai, neturintys interneto prieigos.
EP prisimena S.Magnickį
Rugsėjo 20-ąją Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas jau trečią kartą iš eilės paragino ES valstybes pritaikyti sankcijas – vizų išdavimo draudimus ir ES bankuose laikomų indėlių užšaldymą – Rusijos pareigūnams, susijusiems su teisininko Sergejaus Magnickio byla. Pasak rezoliucijos projekto autorės, Estijos europarlamentarės Kristiinos Ojuland, sankcijų pritaikymas Rusijos pareigūnams ES šalyse leistų pademonstruoti solidarią ir proaktyvią ES poziciją dėl grubių žmogaus teisių pažeidinėjimų Rusijoje. Be to, K.Ojuland pridūrė, kad sankcijų taikymas tarnautų kaip spaudimo priemonė Rusijos politikams, priversianti susimąstyti apie žmogaus teisių būklę šalyje.
60-ties Rusijos pareigūnų, susijusių su teisininko S.Magnickio mirtimi, „juodieji sąrašai“ bus svarstomi spalį vyksiančioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje. Draudimą atvykti į šalį į „juoduosius sąrašus“ įtrauktiems asmenims jau taiko Didžioji Britanija.
Tuo tarpu Kremlius tikina, kad „juodųjų sąrašų“ patvirtinimas nuleistų Šaltojo karo laikų „geležinę uždangą“ tarp Rusijos ir ES.
S.Magnickio bylos atgarsiai susilaukia dėmesio ir JAV prezidentinėje kovoje. Respublikonų kandidatas M.Romney žada, jog, tapęs JAV vadovu, prekybos santykius su Rusija normalizuotų tik po to, kai Maskva įvykdys teisingumą su S.Magnickio mirtimi susijusiems asmenims. Priminsime, kad JAV bandyta susieti Šaltojo karo laikų prekybos apribojimų panaikinimą su S.Magnickio byla, tačiau dėl Kremliaus pasipriešinimo šio susiejimo kol kas atsisakyta.
Sergejus Magnickis – teisininkas, žinomas Rusijos mokesčių teisės specialistas, dirbęs su Jungtinėje Karalystėje įsikūrusia ir Rusijoje veikusia investicine kompanija „Hermitage Capital Management“, kur buvo pakviestas tirti mokesčių ir dividendų grobstymo bylos. S.Magnickiui atskleidus schemą, pagal kurią Rusijos pareigūnai buvo įtariami per 230 mln. JAV dolerių mokesčių ir dividendų iš „Hermitage Capital Management“ dukterinės įmonės išgrobstymu, mokesčių slėpimu bei vengimu, buvo apkaltinta pati „Hermitage Capital Management“. Dar daugiau, 2008-ųjų spalį buvo areštuotas pats S.Magnickis, apkaltinus jį bendradarbiavimu su „Hermitage Capital Management“ vykdant nusikalstamą veiklą. 2009-ųjų lapkritį dėl sunkių kalinimo sąlygų, kankinimų verčiant bendradarbiauti su pareigūnais ir pakeisti parodymus bei sąmoningo medicininės pagalbos nesuteikimo, 37 metų amžiaus S.Magnickis mirė sulaikymo vietoje.
S.Magnickio mirtis sukėlė didelį atgarsį tiek tarptautinėje bendruomenėje, tiek ir pačioje Rusijoje. Po S.Magnickio mirties dėl su šiuo incidentu susijusių Rusijos pareigūnų, kuriems taikomi mobilumo ir finansiniai apribojimai, „juodųjų sąrašų“ balsavo Europos Parlamentas ir kai kurių Vakarų valstybių nacionaliniai parlamentai. 2011-ųjų liepą JAV įvedė draudimus išduoti vizas kelioms dešimtims Rusijos pareigūnų, susijusių su S.Magnickio mirtimi. Rusija atsakė analogiškomis priemonėmis.
Iki šiol Rusijoje nebuvo nubaustas nė vienas pareigūnas, susijęs su S.Magnickio mirtimi.
Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai (2012 m. balandžio 12 d):
<...>
- sudaryti bendrą ES sąrašą pareigūnų, atsakingų už Sergejaus Magnickio mirtį, už tai, kad vėliau ją slėpė teisėsaugos institucijos, ir už toliau tebesitęsiantį priekabiavimą prie jo motinos ir našlės;
- visoje ES nustatyti ir taikyti draudimą šiems pareigūnams išduoti vizas ir įšaldyti bet kokį jų ar jų šeimos narių Europos Sąjungoje turimą finansinį turtą;
- raginti Rusiją atlikti patikimą ir nepriklausomą tyrimą, kuris apimtų visus šios tragiškos bylos aspektus.