„Prašau įvardykite, ką turite galvoje, sakydamas „pagerinti“. Tada įvertinkite pasekmes. J. Stalinas žmonių pražudė net daugiau nei A. Hitleris. Nors šios lygos čempionas turėtų būti Polas Potas“, – atsakė G. Kasparovas.
„O kaip dėl Vladimiro Putino? Ar jis taip pat turėjo misiją, bent kažkokią filantropijos užuominą?“ – G. Kasparovo klausia straipsnio autorius.
„Ne. V. Putinas oportunistas, o ne strategas. Jis tarsi pokerio žaidėjas, kuriam pasisekė. Nuo pat pradžių buvo KGB žmogus ir tuo labai didžiuojasi. KGB tikrai ne filantropų organizacija. Jeigu vaikas nuo mažų dienų svajoja dirbti KGB, verta susirūpinti“, – teigia pašnekovas.
R. Chalmersas su G. Kasparovu susitiko viename Lenkijos Vroclavo miesto viešbutyje. Jeigu nežinotumėte, kad G. Kasparovas buvo šachmatų didmeistris, iš jo išvaizdos – augalotas, raumeningas, pražilęs vyras – atspėti, ką jis veikia gyvenime, būtų labai sunku.
Kovingas būdas ir plota nosis – būtų galima pagalvoti, kad turime reikalų su buvusiu garsiu boksininku ar imtynininku.
2007 metais G. Kasparovas nesėkmingai siekė Rusijos prezidento posto, o, būdamas vienu iš įtakingiausių disidentų, trumpą laiką praleido už grotų, ne kartą sulaukė grasinimų. Vienas buvęs KGB generolas, kalbėdamas apie nuolat V. Putino kritikus persekiojančias mirtinas nesėkmes, iš Azerbaidžano kilusį aktyvistą įvardijo „kaip sekantį sąraše“.
„Ar jaučiatės gąsdinamas?“ – klausia straipsnio autorius.
„Na, Rusijoje nebuvau jau pustrečių metų. Gyvenu Niujorke. Tiesiog vengiu šalių ir teritorijų, turinčių pavojų keliančiųjų reputaciją (...) Bet ką aš galiu padaryti? Turiu keliauti, sakyti kalbas. Stengiuosi negerti arbatėlės su tam tikrais žmonėmis. Esu atsargus ir taškas“, – sako G. Kasparovas.
„Tikrai manote, kaip pats neseniai ir sakėte, kad „Vladimiras Putinas yra pats pavojingiausias žmogus visame pasaulyje – žymiai pavojingesnis nei „Islamo valstybė“?, – domisi straipsnio autorius.
„Be jokios abejonės. 2008 metais jis galėjo pasitraukti. Bet pasiliko. Dabar, tapęs diktatoriumi, jis įstrigęs – įstrigęs valdžioje“, – įsitikinęs G. Kasparovas.
„Nejaugi Vakarai jo deramai neįvertino?“ – domisi R.Chalmersas.
„Labai neįvertino. Prieš dešimt metų jis palaikė ryšius su Bushu ir Blairu. Norėdamas išlaikyti valdžią, turėjo užsitarnauti pagarbą. Dabar jam reikia, kad Rusiją visi suvoktų kaip šalį, atsidūrusią apgultyje. Taigi V. Putinui draugų nebereikia. Jam reikia priešų“, – įsitikinęs G. Kasparovas.
Galioja nuostata, kad šachmatų čempionai yra lengvai išprotėję, nebent įrodoma priešingai.
Istorijoje tokių pavyzdžių tiesiog apstu: antisemitas psichopato savybių turėjęs Bobby Fischeris, Wilhelmas Steinitzas, teigęs, kad prie šachmatų lentos žaidė prieš patį Dievą (ir laimėjo), Paulas Morphy, miręs savo vonioje, apsuptas nerimą keliančiai gausios moteriškų batų kolekcijos egzempliorių.
Blogiausia, ką galima pasakyti apie G. Kasparovą, yra tai, kad jis atrodo pavojingai rimtai nusiteikęs. Nepaisant to, atsiranda tvirtinančių, kad tokia drąsi opozicija Rusijos prezidentui tėra paranojos simptomas.
G. Kasparovas buvo paklaustas, ką, jo nuomone, dabar turėtų daryti Vakarai.
„Pirmiausia jie turėtų ginkluoti Ukrainą“, – toks buvo atsakymas.
„Ar Krymo aneksiją vertinate kaip pirmąjį žingsnį į V. Putino imperializmą? Jeigu jis dabar būtų su mumis, nubraižytų klestinčios Europos Sąjungos žemėlapį, ir perklaustų, kas šiuo atveju yra tikrasis ekspansijos šalininkas“, – sureagavo R. Chalmersas.
„A. Hitleris taip pat neteko teritorijos“, – atsakė G. Kasparovas.
„Kaip manote, ar NATO sureaguotų, jeigu Rusija įsiveržtų į Latviją ar Estiją?“ – paklausė straipsnio autorius.
„Tai esminis ir itin svarbus klausimas. Manau, kad jie tiesiog neturėtų kito pasirinkimo. Jeigu V. Putinui pavyktų nedidelėje NATO teritorijoje sukurti chaosą, Aljansui galas. Juk toks ir yra jo tikslas“, – paaiškino G. Kasparovas.
2002 metais G. Kasparovas parašė straipsnį laikraštyje, kuriame rekomendavo imtis karinių veiksmų prieš tokias valstybes ir Irakas ir Iranas. R. Chalmersas jam priminė, kad jo taikos iniciatyvose juntamas parako kvapas. Visai neseniai G. Kasparovas išsakė mintį, kad „Islamo valstybę“ galima „sumalti į miltus“.
„Ką tuo norite pasakyti?“ – smalsauja straipsnio autorius.
„Nėra kalvų ir kalnų“, – teigia pašnekovas.
Konfliktas, anot G. Kasparovo, atrodo labai paprastai išsprendžiamas. Bet gyvenimas nėra žaidimas šachmatais, kur kovos neapsunkina tokios komplikacijos kaip pabėgėlių stovyklos, badas ir vaikiško dydžio maišai lavonams.
„Tikrai nenoriu būti pirmas, praliejęs kraują, tačiau, naikinant blogį, ranka nesudrebėtų“, – tvirtina G. Kasparovas.
Paklaustas, ar dar turi ambicijų siekti prezidento posto, buvęs šachmatų didmeistris atsakė: „Tam, kad galėčiau grįžti į Maskvą ir imtis iniciatyvos, daug kas turėtų pasikeisti. 2007 metais dėl protesto už grotų galėjai atsidurti penkioms dienoms, dabar – penkeriems metams. Tai, ką dariau aš, vadinama kova už žmogaus teises.
Jutau, kad tai mano pareiga. Jeigu ko nors galėčiau pasiekti politikos srityje, tai tik tada, kai nebebus V. Putino – tokiu atveju, galbūt“.
G. Kasparovas ir R. Chalmersas kalbėjosi žymiai ilgiau, nei buvo sutarę. Jau vėluodamas į kitą sutikimą, buvęs šachmatų didmeistris paspaudžia straipsnio autoriui ranką ir išskuba. Išskuba, norėdamas savo akimis pamatyti, o gal ir organizuoti, savo aršiausio varžovo iš Rusijos pralaimėjimą lemiamoje partijoje.