Prieš tai rugsėjį mirė didžiausios Rusijos naftos kompanijos „Lukoil“ valdybos pirmininkas Ravilis Maganovas, iškritęs pro ligoninės langą.
Gegužę netoli Maskvos buvo rastas negyvas kitas „Lukoil“ aukščiausio lygio vadovas Aleksandras Subotinas, kuris, kaip pranešama, prieš tai lankėsi pas šamaną.
Iš viso nuo metų pradžios paslaptingais būdais mirė 15 garsių Rusijos verslininkų. Dauguma šių mirčių oficialiai užregistruotos kaip savižudybės, tačiau pažįstantys Rusijos verslo pasaulį žmonės laikosi kitokios nuomonės.
„Apskritai paėmus, jei Rusijoje kažkas miršta tokiu būdu, į tai reikėtų žiūrėti įtariai“, – teigia verslininkas ir Kremliaus kritikas Billas Browderis.
„Reikėtų iš karto įtraukti nešvaraus žaidimo versiją, o ne ją atmesti“, – pažymi jis.
B. Browderis, kuris kadaise buvo didžiausias Rusijos užsienio investuotojas, ilgus metus agitavo už įstatymą, kuriuo būtų baudžiami Rusijos žmogaus teisių pažeidimai po to, kai 2009 m. Rusijos kalėjime mirė jo advokatas Sergejus Magnickis.
„ABC News Daily“ tinklalaidei jis sakė bemaž neabejojantis, kad Rusijos oligarchų – daugiausia iš naftos ir dujų pramonės sektoriaus – mirtys buvo įvykdytos Kremliaus nurodymu. „Kai vienas po kito miršta žmonės iš tos pačios pramonės šakos, pavadinčiau tai žmogžudysčių epidemija“, – teigia jis.
Tačiau nors kai kurie visas šias žūtis sieja su kovo mėnesį „Lukoil“ paskelbtu pareiškimu, raginančiu nutraukti karą Ukrainoje, B. Browderis nėra tuo įsitikinęs. „Jei skaitėte tą [Lukoil] pareiškimą, jis anaiptol neprieštarauja karui, – teigia jis. – Tiesiog jame sakoma, kad reikalus būtų geriau spręsti derybų, o ne konflikto keliu – aš to nepavadinčiau kažkokiu karo pasmerkimu. Man šie žmonės nė iš tolo nepanašūs į taikos aktyvistus, politinius disidentus ar kažką panašaus, kas galėtų išprovokuoti žudymą dėl ano pareiškimo.“
Jis sako, kad tos mirtys atskleidžia prezidento Vladimiro Putino desperaciją išlaikyti vieno pelningiausių Rusijos ekonomikos sektorių kontrolę.
„Vladimirui Putinui sankcijos kirto per kojas“, – aiškina jis.
„Jis yra turtingiausias žmogus pasaulyje ir savo pinigus valdo per asmenis, vadinamus Rusijos oligarchais, kuriems visiems buvo paskelbtos sankcijos. Vieninteliai pinigai, kuriems nebuvo nustatytos sankcijos – pajamos iš naftos ir dujų pramonės, o jam dabar reikia kuo daugiau pinigų, kad galėtų tęsti savo karą“, – sako B. Browderis.
Jis teigia, kad verslininkams daromas spaudimas dalį tų pinigų atiduoti Kremliui, ir pasitelkė „Lukoil“ pirmininko Ravilio Maganovo, kuris buvo rastas negyvas rugsėjo 1 d., pavyzdį.
„Visi šie žmonės valdo didžiulius pinigų srautus arba turtą. Įtarčiau, kad šis vyrukas pasakė „ne“, taigi geriausias būdas gauti tuos pinigus – jį nužudyti, o paskui tą patį klausimą užduoti jo įpėdiniui. Įtarčiau, kad Putinas gauna dalį nukreiptų pinigų srautų, atsirandančių dėl šių žmogžudysčių“, – sakė jis.
Karo naujienų portalas SOPREF apskaičiavo, kad Rusijos karinės išlaidos viršija 1,4 mlrd. dolerių per dieną.
Tikėtina, kad šis skaičius dar padidės, nes V. Putinas neseniai paskelbė pirmąją Rusijos karinę mobilizaciją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Rusija pareikalavo mobilizuoti iki 300 000 rezervistų, o tai, pasak B. Browderio, akivaizdžiai demonstruoja augančią V. Putino desperaciją.
„Manau, kad jis patiria didžiulį spaudimą. Tai, kad jam teko peržengti šią raudoną liniją ir paskelbti visuotinį šaukimą, šiai dienai yra aiškiausias spaudimo požymis“, – teigia jis.
Šauktinių programa vėl pakurstė protestus prieš karą, o kai kuriose vietovėse privedė prie konflikto, nes šauktiniai atsisako būti šaukiami.
B. Browderio tai nė kiek nestebina. Jis teigia, kad daugeliui rusų šaukimas į kariuomenę atrodo jau per daug.
„Pažįstu daug rusų, kuriems Putino brutalumas anksčiau iš esmės nerūpėjo. O dabar staiga tie patys žmonės baisiausiai supyksta, nes tai juos paliečia tiesiogiai – arba jie patys, arba jų pažįstami žus kare, kurio jie nepalaiko“, – sako jis.
Dėl karinio šaukimo taip pat susidarė ilgos eilės žmonių, bandančių išvykti iš Rusijos – jie baiminasi, kad Kremlius netrukus gali uždaryti sienas, neleisdamas išvykti tiems, kurie gali tarnauti kariuomenėje.
Samas Greene’as, Londono Karaliaus koledžo Rusijos politikos profesorius, teigia, kad priverstinis šaukimo įgyvendinimas stabdant žmonių išvykimą sustiprintų pasipriešinimą.
„Jei Kremlius įsakys kariuomenei sugniaužti kumštį, Rusijos piliečiams šaukimas taps visuotinis ir neišvengiamas, o tai padidins pasipriešinimo mastą“, – tviteryje rašė jis.
Profesorius S. Greene’as teigia, kad Rusijoje jau randasi platesnio kolektyvinio pasipriešinimo požymių.
Tačiau ar tas kolektyvinis atsakas virs didesniu protesto judėjimu, priklausys nuo to, kaip Rusijos valdžia reaguos į šaukimui prieštaraujančius individus.
„Jei žmonėms – pavieniams arba mažoms grupelėms – bus suteikta galimybių pasidaryti sau išimtį, jiems tai bus stipri paskata laikytis savo vietinės valdžios ir gintis kaip individams. Tačiau jei valstybė nuspręs, kad jokių išimčių būti negali... tai beveik neabejotinai paskatins protestus visoje šalyje ir taps tiesioginiu iššūkiu režimui“, – tviteryje rašė jis.
Bet kuriuo atveju B. Browderis yra įsitikinęs, kad V. Putino valdžiai grėsmė greičiausiai nekils.
„Jis bet kokį pasipriešinimą nuo seno slopina baime ir žiaurumu, tad tai būtų labiausiai tikėtinas rezultatas. Jei kirstume lažybų, ar Vladimiras Putinas tebebus valdžioje maždaug po penkerių metų, lažinčiausi, kad greičiausiai taip ir nutiks“, – sakė jis.
