Jei taptų prezidente, ji paleistų visus politinius kalinius. Viliasi sugrąžinti Rusijos žmonėms demokratijos viltį, pasisako už karinių veiksmų nutraukimą Ukrainoje ir viešai deklaruoja tikinti, kad užsiregistruoti kaip kandidatei į prezidentus galima net ir be „konsultacijų“ su Kremliumi.
Tačiau vos paskelbus apie ambicijas siekti prezidentinio posto, J. Duncovai teko apsilankyti Tverės srities prokuratūroje ir pasiaiškinti dėl savo pozicijos, o jos bankinės sąskaitos, anot pačios moters, buvo įšaldytos.
Nors žurnalistės ir teisininkės išsilavinimą turinti Duncova – buvusi Rževo miesto Dūmos narė, ji iki šiol buvo visiškai nežinomas veidas Kremliaus griežtai kontroliuojamame Rusijos politikos lauke. Nepaisant to, jos sekėjų skaičius „Telegram“ programėlės paskyroje auga labai sparčiai, o po „Youtube“ platformoje publikuotais įrašais pilasi demokratiškai nusiteikusių rusų komentarai.
„Tokių kandidatų atsiradimas visada kelia klausimų. Paprasčiausiai todėl, kad politinį lauką Rusijoje prezidento administracija kontroliuoja taip griežtai, kad bet kuri iniciatyva arba yra nutraukiama pačioje pradžioje, arba dėl kažkokios priežasties Putino administracijai yra palanki“, – duodamas interviu „Delfi“ svarsto K. Egertas.
Gyvendamas Rusijoje darbo tikslais žurnalistas K. Egertas šalį išmaišė skersai išilgai – nuo pat Sachalino iki gretimos Lietuvai kaimyninės Kaliningrado srities.
„Reikia įsisąmoninti, kokie laimingi žmonės yra tie, kurie gyvena čia, Lietuvoje“, – dabar tvirtina pats po Krymo aneksijos į Vilnių persikėlęs publicistas, pasidalijęs įžvalgomis apie Rusijos politinę sistemą, artėjančius rinkimus, „nesisteminius“ kandidatus ir netgi eilinių šalies provincijos gyventojų buitį.
