"Manau, tai turėtų būti moteris, - sakė M.Wallstrom, Europos Komisijoje atsakinga už institucinius klausimus, tarp jų Lisabonos sutartį, kurioje numatyta įsteigti naują ES prezidento postą. Šis dokumentas įsigalios, kai jį pasirašys Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas.
"Pažiūrėkite į minimas pavardes, - sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja, turėdama galvoje buvusį Didžiosios Britanijos premjerą Tony Blairą ir Nyderlandų vyriausybės vadovą Janą Peterį Balkenendę.
"Demokratijos požiūriu neprotinga ignoruoti 52,6 proc. moterų. Nemanau, kad tai priimtina 2009-aisiais", - pabrėžė M.Wallstrom.
Buvusi Airijos prezidentė Mary Robinson (Meri Robinson) savaitgalį atmetė galimybę siekti ES prezidento posto, pareiškusi, jog nori visą dėmesį sutelkti į kovą su pasauliniu atšilimu.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas sakė, kad Europai reikia "dinamiško naujo veido su stipriomis strateginėmis vizijomis..., kuris galėtų atstovauti visoms 27 valstybėms narėms".
Tačiau ministras, pavadinęs T.Blairą "puikiu kandidatu", nurodė, kad Lietuva rimtai svarstytų galimybę paremti buvusios Latvijos vadovė Vairos Vykės-Freibergos kandidatūrą į pirmojo ES prezidento postą.
Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis anksčiau yra sakęs, kad jis neatmeta galimybės, jog Latvija galėtų iškelti savo kandidatūrą.
Tarp kandidatų į ES prezidento postą dažniausiai minimos penkios pavardės
Europos Sąjungos (ES) lyderiai šią savaitę numatytame susitikime veikiausiai pradės konsultacijas dėl to, kam turėtų atitekti naujasis Bendrijos prezidento postas.
Pateikiame galimų kandidatų į Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą sąrašą.
TONY BLAIRAS
Buvusio Didžiosios Britanijos premjero intencija tapti pirmuoju pustrečių metų laikotarpiui skiriamu ES prezidentu, į kurio pareigas tas pats asmuo gali būti perrenkamas dar vienai kadencijai, nekelia abejonių.
Jo kandidatūrą į šį postą pirmasis 2007 metais pasiūlė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), tačiau dabar manoma, kad buvęs britų premjeras neturi didelių šansų jį užimti.
56 metų T.Blairas yra garsi bei charizmatiška figūra, o tai labai svarbūs veiksniai Bendrijai, kuri nuogąstauja, kad neatsidurtų nuošalėje augant Jungtinių Valstijų, Kinijos bei Rusijos įtakai.
Kita vertus, jis yra iš euroskeptiškos šalies, kuri nėra įsivedusi euro ir nepriklauso nevaržomo judėjimo Šengeno zonai. Be to, buvusio britų premjero vardas neišvengiamai siejamas su buvusiu JAV prezidentu George'u W.Bushu ir Irako karu.
JEANAS-CLAUDE'AS JUNCKERIS
Ilgiausiai Bendrijoje premjero pareigas einantis politikas neslepia ambicijų užimti naują postą, kurį įsteigti numatyta Lisabonos sutartyje.
Karštai Europos projektu tikintis Liuksemburgo vyriausybės vadovas šiuo metu pirmininkauja 16-os euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančiai Eurogrupei.
Tačiau J.-C.Junckeris sulaukė nemažai priekaištų dėl ne itin sėkmingo vadovavimo pastangoms įveikti ekonomikos ir finansų krizę, o jo šalyje galiojantys bankų paslapties įstatymai nepatinka įtakingoms ES valstybėms Prancūzijai ir Vokietijai.
Be to, 54 metų Liuksemburgo premjeras neseniai turėjo sveikatos problemų.
JANAS PETERIS BALKENENDE
Jei bus atmesta T.Blairo kandidatūra, Bendrijos vairas gali būti patikėtas Nyderlandų premjerui. Jis yra iš vidutinio dydžio Europos valstybės, kurios pareigūnai dažnai skiriami į svarbius postus.
Tačiau nors 53 metų konservatorius yra iš šalies, kuri yra viena iš ES steigėjų, jis nėra labai garsus tarptautinėje arenoje ir daug kas mano, kad olandų premjerui stinga charizmos.
PAAVO LIPPONENAS
Buvęs Suomijos vyriausybės vadovas priklauso tai pačiai kandidatų kategorijai. Kaip sakė vienas ES diplomatų, P.T.Lipponenas laikomas "atsarginiu kandidatu, jei tektų rinktis mažiausią bendrą vardiklį".
Vis dėlto P.T.Lipponenas, kuris Suomijos vyriausybei vadovavo 1995-2003 metais, puikiai išmano Europos reikalus ir Bendrijos problemas.
68 metų suomių politikas yra socialdemokratas, todėl jo paskyrimas garantuotų tam tikrą balansą ES valdžios viršūnėje, turint galvoje faktą, kad Europos Komisijai ir Parlamentui vadovauja konservatoriai, o tai yra gana svarbus veiksnys.
MARY ROBINSON
65 metų buvusi Airijos prezidentė ne kartą minėta tarp galimų kandidatų į Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą.
Moters, buvusios Jungtinių Tautų (JT) vyriausiosios žmogaus teisių komisarės, paskyrimas ES prezidente būtų reikšmingas signalas.
M.Robinson sakė, jog nesieks šio posto, tačiau negalima atmesti galimybės, kad ji pakeis savo nuomonę.
NEŽINOMI KANDIDATAI
Bendrijos institucijų istorija rodo, kad kartais į svarbius postus paskiriami asmenys, kurių pavardės net nebuvo minėtos tarp galimų kandidatų.
Tai patvirtina ir dabartinio Europos Komisijos vadovo Jose Manuelio Barroso paskyrimas.
Galima pasakyti, jog ES gana dažnai pasitaiko atvejų, kai apie savo ketinimus anksti paskelbę kandidatai lieka be aukštų postų, į kuriuos pretendavo.