Paminklo, kasmet pritraukiančio iki 2 mln. lankytojų, restauraciją ketinama pradėti kovą. Jos metu numatoma nuvalyti klintinę išorę, restauruoti požeminius kambarius, pakeisti užtvaras, iškeldinti lankytojų aptarnavimo centrus iš pastato vidaus ir sustiprinti stebėjimą vaizdo kameromis.
Tačiau Italijos restauratorių asociacijos atstovai nepatenkinti tokiais planais. Jiems įgyvendinti esą pasirinkti netinkami žmonės, o specialistai palikti nuošalyje. Dėl to „kyla pavojus, kad paminklui bus padaryta neatitaisoma žala“, teigia grupės prezidentė Carla Tomasi.
„Italija turi geriausius restauratorius pasaulyje ir vis tiek atsigręžiama į paprastas įmones. Tai pasirinkimas, kuriam mes nepritariame. Tai daro gėdą ir mūsų darbui, ir mūsų tautos įvaizdžiui pasaulyje, o be to, kelia pavojų paminklui“, – tvirtino ji.
Tačiau praėjusių metų gruodžio pabaigoje Italijos valstybės taryba nusprendė, kad Kultūros paveldo ministerija gali pradėti planuojamus darbus.
„Italijos įstatymai nurodo, kad restauratoriai gali atkurti tokius daiktus kaip statulas, keramiką, mozaikas ir dekoratyvinius paviršius, tačiau ne architektūros statinius“, – teigia Koliziejaus direktorė Rossella Rea, pridurdama, jog restauracijai atlikti pasamdyti meistrai iš tiesų „specializuojasi architektūros restauracijoje, jie nėra paprasti darbininkai“.
R. Rea taip pat pabrėžė, kad pranešimai apie griūvantį Koliziejų yra klaidingi ir kad nukrito vos 8 centimetrų tufas – poringa uoliena, susiformavusi kietėjant vulkaniniams pelenams. Tai, anot jos, paminklams nutinka nuolat.
Tačiau ji pridūrė, kad Koliziejus pastaraisiais metais kenčia nuo per mažo finansavimo, dar sumenkusio mažinant biudžeto išlaidas, o pajamos iš bilietų pardavimo tik padengia metines miesto senovinių vietovių, tarp kurių – netoliese esantis Forumas ir Palatinas – priežiūros išlaidas.
Tad rėmėjų, kurių surasti yra sunku, mat aukotojams tenka mokėti PVM mokestį, labai reikia.
Sneska Quaedvlieg-Mihailovic, organizacijos „Europa Nostra“, besirūpinančios kultūros paveldo apsauga Europoje, generalinė sekretorė, teigė: „Mes ir bet kas, susiduriantis su paveldu, pasakytų, kad puiku, jog privačios kompanijos ir asmenys nori remti paveldą tuomet, kai valstybės biudžetai „karpomi“.
Tačiau ji taip pat įspėjo, kad Europos šalių vyriausybės lengvina reikalavimus restauracijos darbams, o privačiai finansuojami restauracijos planai neatitinka griežtų taisyklių.
Ir nors dabar parengtu Koliziejaus projektu norima pagerinti paslaugas lankytojams, taip pat nuvalyti ir restauruoti amfiteatrą, S. Quaedvlieg-Mihailovic mano, kad reikia dėmesio skirti ir esminėms problemoms. Viena jų – vietovę supantis automobilių eismas ir teršalai, nusėjantys statinio išorę.
„Galima atlikti nuostabius restauracijos darbus, tačiau nesiimama problemų, kurios ir toliau darys žalą. O tai klausimas, kurį reikia spręsti miesto reikalų tvarkymo lygiu“, – teigė ji.
„Tai problema, kuri su Romos valdžia aptarinėjama daugybę metų“, – sakė R. Rea. Ji tikisi, kad naujo metro statybos sustos prie Koliziejaus, gatvėmis aplink vietovę bus uždraustas eismas. Tačiau paveldosaugininkai jau seniai skundžiasi, kad netoliese esančio metro keliamos vibracijos taip pat niokoja pastatą.
Tai besitęsianti kova, teigia R. Rea, tačiau ji tikisi, kad ji galiausiai baigsis laimingai. Juk dar prieš 60 metų amfiteatro viduje žmonės statydavo savo mašinas.