Tai – ginklų, kuriuos kartu su džihadistų vėliava turėjo ataką „Charlie Hebdo“ redakcijoje surengę teroristai, sąrašas, praneša AP. Sąrašas ne tik atrodo iš tiesų bauginamai, bet ir simbolizuoja ryškius pokyčius Vakarų Europoje, kurioje ginkluoti nusikaltimai įvykdavo gerokai rečiau nei JAV.
Ši pakankamai sunki ginkluotė parodo, kad teroristų tinklai nuo bombų pereina prie automatų, pistoletų ir kitų smulkesnių ginklų.
Ginkluoti užpuolimai pasižymi kitokio tipo teroru nei bombardavimas: privatesniu, labiau sutelktu, galinčiu įtraukti į ilgai trunkančią miesto dramą, daugeliui dienų prikaustančią visuomenės dėmesį. Net ir Europoje ginklus, skirtingai nei sprogmenis, tampa lengviau įsigyti, transportuoti ir paslėpti.
Ginklų arsenale, kurį pareigūnai aptiko po to, kai broliai Kouachi buvo nukauti, buvo netgi pažangus raketų leistuvas su jau užtaisyta raketa.
Poslinkis vietoj bombų naudoti sunkiąją ginkluotę buvo akivaizdus po 2012 m. išpuolio Tulūzoje, kur teroristas nušovė rabiną, tris žydų moksleivius ir tris kariškius, taip pat po 2014 m. ekstremisto išpuolio Briuselio žydų muziejuje, nusinešusio keturių žmonių gyvybes.
„Smurtas tampa labiau sutelktas į konkrečias grupes – tai gali būti žydai, kariškiai, policija ar kita. Teroristai rengia pakartotinius ginkluotus užpuolimus, nes tai yra efektyviau ir lengviau įgyvendinama nei naudoti sprogmenis“, – sakė Švedijos nacionalinio gynybos koledžo terorizmo specialistas Magnusas Ranstorpas.
M. Ranstorpo teigimu, tokia tendencija prasidėjo po to, kai teroristų strategai suvokė 2008 m. išpuolio Mumbajuje sėkmę. Tuomet nedidelė gerai ginkluotų ir apmokytų karių grupė pajėgė keletui dienų paralyžiuoti didmiesčio gyvenimą. Teroro aktas pareikalavo 160 žmonių gyvybių. Su terorizmu kovojantys pareigūnai tada perspėjo, kad ši sėkminga taktika netrukus patrauks kitų teroristų dėmesį ir taps patikima alternatyva savadarbiams sprogmenims.
Vakarų žvalgybos agentūros baiminasi, kad teroristai organizuos vis daugiau išpuolių, naudodami ganėtinai paprastą ginkluotę.
Danijos saugumo ir žvalgybos tarnyba paskutiniame terorizmo situacijos įvertinime pripažino, kad Danijoje teroristai gali rasti ir atakoms panaudoti „lengvai prieinamus ginklus“ – peilius, mažus sprogmenis, nedidelius šaunamuosius ginklus.
Bombų naudojimas pastaraisiais metais tapo sudėtingesnis, nes ES pareigūnai ėmė atidžiau sekti chemines medžiagas, iš kurių gali būti pagaminti sprogmenys. Rizikuojama, kad bombos gali būti greitai aptiktos, jos yra nestabilios, o nesėkmės atveju sprogmens gamyba gali baigtis mirtimi.
Tuo tarpu teroristams, turintiems ryšių su nusikaltėlių pasauliu, yra pakankamai paprasta įsigyti ginklų juodojoje rinkoje, dažnai Balkanų šalyse – Bosnijoje ar Serbijoje.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo šimtai tūkstančių ginklų tapo prieinami buvusių sovietinio bloko šalių juodosiose rinkose. Šie ginklai aprūpino Balkanų karus, o šiandien juos vis dar gali įsigyti reikiamų ryšių ir pakankamai pinigų turintys pirkėjai. Daugiau nei 500 tūkstančių ginklų, pavogtų iš Albanijos karinės bazės 1997 m., taip pat įsiliejo į juodąją rinką.
Europos Komisijos dokumentai rodo, kad Europos Sąjungoje yra apie 500 tūkstančių prarastų ar pavogtų ginklų, kurie dingo be žinios. Dokumentuose taip pat pažymima, kad pavogtų civilių ir karinių ginklų skaičius Prancūzijoje auga.
2013 m. ataskaita skelbia, kad „didžiuliai kiekiai galingų karinių ginklų“ pasiekė Europos Sąjungą po Sovietų Sąjungos žlugimo ir kovų Balkanuose. Kad nebūtų aptikti, ginklai dažnai mažais kiekiais gabenami kaip kontrabanda mašinomis ir autobusais. Tikėtina, kad dėl neramumų ir suiručių Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje Europos kriminalinis pasaulis sulauks dar daugiau pavogtų ar atliekamų ginklų.
Visgi ginklams gabenti iš Balkanų ar Rytų Europos į Vakarų Europą reikia daug pastangų. Su sunkumais ypač susiduria gabenantys ginklus į Didžiąją Britaniją – saloje esančiai valstybei lengviau kontroliuoti patekimo punktus.
Didžioji Britanija, neseniai išardžiusi teroristų ginklų gabenimo planą, įspėjo savo policijos pareigūnus, kad jie gali tapti teroristų taikiniais.
Stiprias mafijos tradicijas turinti Italija yra tarsi koridorius, kuriuo ginklai gabenami į Prancūziją ir kitas Vakarų Europos vietas. Tačiau pačioje Italijoje puolamieji ginklai panaudojami pakankamai retai.
Italijos nacionalinės ginklų ir šaudmenų gamintojų asociacijos teisės ekspertas Ranieri de Maria teigia esąs tikras, kad prekiautojams ginklais Italija yra „tranzito tarp Balkanų ir likusios Europos šalis“.
„Tačiau Italijoje jau kurį laiką nebuvo surengta ataka panaudojant puolamuosius ginklus“, – pastebi R. de Maria.
Mortenas Stormas, danas, teigiantis, kad Vakarų žvalgybos agentūrų buvo infiltruotas į „Al-Qaedą“ Jemene, tvirtina, kad „Charlie Hebdo“ redakciją užpuolę teroristai kurį laiką ramiai gyveno Prancūzijoje, laukdami išpuoliui reikalingų ginklų.
Akivaizdu, kad užpuolikai puikiai išmanė, kaip naudotis ginklais. Jie nedarė naujokams būdingų emocionalių klaidų, nešaudė tuščiai, veikė greitai ir profesionaliai.
Europa yra iš tiesų susirūpinusi, kad šis modelis gali įsivyrauti: šimtai džihadistų grįžo į savo šalis, įgiję ginklų Sirijoje ir kitose konfliktų vietose.