„Negalima nelaimingais atsitikimais vadinti tragedijų, ištinkančių praktiškai reguliariai. Beveik kiekvieną mėnesį iš Rusijos dangaus vis kas nors krenta: pastaraisiais metais tai buvo raketos, palydovai, kariniai lėktuvai“, - savo straipsnyje rašo žurnalistė Julia Ioffe, prisimindama tragedijas Petrozavodske, Tomske ir Smolenske.
„Šiais metais kiekvienam milijonui lėktuvų reisų Rusijoje teko trys katastrofos. Tai daugiau nei 12 kartų viršija pasaulinius statistinius lėktuvų katastrofų duomenis“, - rašoma straipsnyje. Iš dalies dėl tokių tragedijų reikia kaltinti pačius lėktuvus, pagamintus sovietiniais laikais ar pirmaisiais metais po Tarybų Sąjungos žlugimo. Tačiau greičiausiai dažnos lėktuvo katastrofos Rusijoje – destruktyvios prekybos politikos ir protekcionizmo pavojaus simptomas, mano straipsnio autorė.
Prieš 20 metų Tarybų Sąjungos civilinės aviacijos pramonė bent jau popieriuje atrodė pasirengusi privatizacijai. Ji pagamindavo net ketvirtadalį visų pasaulio lėktuvų. Tačiau neefektyvūs valdžios sprendimai šią pramonę suskaldė atskirais segmentas, kiekvienam segmentui buvo paskirta atskira valdžia, kurios tarpusavyje nebendradarbiavo, mano straipsnio autorė. Vakaruose elgtasi visiškai priešingai – „Boeing“ ir „Airbus“ susivienijo ir tai šioms kompanijoms padėjo susidoroti su gamybos iššūkiais ir patenkinti šios pramonės šakos reikalavimus.
Kai Kremliaus gerumas išblėso, Rusijos civilinės aviacijos pramonė tiesiogine to žodžio atsidūrė ant bedugnės krašto. Ji pateko į užburtą ratą: „kuo mažiau rusiškų lėktuvų būdavo pagaminama, tuo sudėtingiau ir brangiau buvo užtikrinti jų techninį aptarnavimą“. Rusijos lėktuvų gamintojai ėmė taikyti „aviakanibalizmo“ praktiką – pritrūkus atsarginių dalių sugedusiems lėktuvams, buvo ardomi geri lėktuvai.
Vladimiras Putinas bandė sugrąžinti civilinės aviacijos pramonę į vyriausybės rankas – buvo pakelti lėktuvų iš užsienio importo mokesčiai, viešai buvo pareikalauta, kad „Aeroflot“ – didžiausios Rusijoje oro linijos – pirktų tik Rusijoje pagamintus lėktuvus. 2006 metais V. Putinas šią pramonės šaką praktiškai nacionalizavo – buvo įsteigta Rusijos jungtinė orlaivių korporacija, apjungusi šalies civilių ir karinių lėktuvų gamintojus.
„Rezultatai išlieka katastrofiški tikrąja to žodžio prasme. Praeitais metais Rusijoje lėktuvų gamybos apimtys smuko iki septynių vienetų per metus“, - teigiama straipsnyje. Šalies lėktuvai ir toliau sensta, o tragedijų įvyksta vis daugiau.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šios tendencijos ignoruoti negali. Jis pasiūlė kelias protingas reformas – „sumažinti avialinijų, išlaikomų valstybės, skaičių, ir panaikino neprotingą mokestį, leidusį avialinijoms pigiai atnaujinti savo flotiles užsienietiškais lėktuvais“, rašo žurnalistė.
Bėda ta, jog ši problema įsišaknijusi nesėkmingoje politikoje: „senus lėktuvus gamino pustuzinis gamyklų, kiekviena gamykla gamino pustuzinius lėktuvų modelių, todėl lakūnai neretai visiškai nepažįsta lėktuvų, kuriuos pilotuoja“.
Be to, svarbu paminėti ir atsainų pačių pilotų ir inžinierių požiūrį į savo darbą: ne vieną pilotą pareigūnai lėktuvo kabinoje aptiko neblaivų – labai iškalbinga perspektyva“, - konstatuoja autorė.