Jeigu yra žodis, galintis į Maskvą pavasario metu atvykusiam turistui išsamiai apibūdinti situaciją mieste, jis būtų pliurzė (rusų kalboje jis skamba dar vaizdingiau – sliakot), rašo „The Guardian“.
Nuo kovo pabaigos iki balandžio pradžios Rusijos gatvės ir keliai pranyksta – vietoje jų pradeda sroventi tiršto rudo purvo upės, kartais (kad maskviškiams nepritrūktų iššūkių) apsitraukiančios plonyte ledo plutele. Tik negalvokite, kad kalbame vien apie kaimo vietovių, kur dar trūksta elementariausios infrastruktūros, realijas: situacija Maskvos centre lygiai tokia pati. Ėjimas gatve tampa figūriniu šokinėjimu per neįsivaizduojamo dydžio purvo telkinius. Nervingai įsitempę Maskvos gyventojai vėžlio žingsniu juda nelygias šaligatviais ir riebiai keikia pavasarį.
Sniegui per itin trumpą laiką virtus vandeniu, gatvių ir šaligatvių duobės virsta bjauriais purvo ežerais. Gatves groteskiškai rėmina nuo automobilių išmetamųjų dujų pajuodusios tirpstančios sniego kalvos – ar begali būti gražiau?
Šiais metais žiema Rusijoje, kaip ir, deja, praktiškai visoje Europoje, itin ilga ir negailestinga – bent jau taip sako patys rusai. Pirmadienį šalies meteorologai šiai savaitei orus prognozavo gana lakoniškai: „Sniegas, sniegas ir lietus, lietus“. Oro sąlygos ne itin džiuginančios, tačiau į Rusiją žmonės važiuoja tikrai ne dėl oro.
Visa Rusija bamba, jog šiais metais žiema užsitęsė itin ilgai. Praeitą penktadienį vienišas drąsuolis, pasipuošęs tik aptemtomis žydromis glaudėmis ir nuo šalčio drebančioje rankoje spausdamas kokteilį, surengė protesto akciją priešais pagrindinę Maskvos meteorologijos stotį. Jo pasigamintas transparantas šaukte šaukė: „Vasara, jau geriau tu greičiau ateitum“. Tiesą sakant, rusai dėl to paties skundžiasi kiekvienais metais. Ir sninga juk praktiškai kiekvieną balandį.
Didžiausia problema – ne oras. Didžiausias galvos skausmas – Maskvos infrastruktūra. Šiame metropolyje oficialiai gyvena 11,5 mln. žmonių (neoficialiai jame glaudžiasi daugiau nei 17 mln.). Praktiškai visos gatvės neaprūpintos tinkama nuotekų sistema, tad vanduo (ar tai būtų ištirpęs ledas, ar paprasčiausias lietus) neturi, kur pasidėti.
Miesto gatvės, žiemą patyrusios ne vieną sunkų išbandymą, pavasarį pasitinka išoriškai primindamos šveicariško sūrio griežinėlius – netolygios ir kaip reikiant išvarpytos duobių. Ne veltui patys rusai sako: Rusija turi dvi neišsprendžiamas problemas – tai keliai ir idiotai.
Tiesa, į šį sąrašą dar vertėtų įtraukti ir korupciją. Rusijos keliams skiriama tikrai daug pinigų: pavyzdžiui, 2011 metais iš Maskvos miesto biudžeto kelių tvarkymui atiteko 101 mlrd. rublių (8,71 mlrd. Lt) – net 40 mlrd. rublių (3,45 mlrd. Lt) daugiau nei praeitais metais. Bėda ta, jog parodyti, kas buvo už tuos pinigus padaryta, kaip ir nėra ko.
Dideli projektai peni godžius Rusijos pareigūnus – korupcijos skandalas jau krečia artėjančių Sočio žiemos olimpinių žaidynių organizatorius. O juk po penkerių metų Rusija rengs ir pasaulio futbolo čempionatą. 2012 metais Rusijos tolimųjų rytų Vladivostoko mieste buvo nuteistas naujas kelias – jis buvo skirtas ten vykusiam kasmetiniam APEC forumui. Kelias kainavo 2,95 mlrd. skaičiuojant litais. Telieka padėkoti kelių tiesimo profesionalams – jį tiesiogine to žodžio prasme jau ne kartą nuplovė lietus.