Po daugiau kaip penkerių nelaisvėje praleistų metų Izraelis ir "Hamas" pasirašė svarbų susitarimą, pagal kurį minimas 25 metų karys antradienį grįžta namo - mainais į 1 027 palestiniečių kalinių paleidimą.
Izraelis apie šį paleidimą paskelbė lygiai prieš savaitę ir teisino sprendimą paleisti vyrus ir moteris, kaltinamus Izraelio piliečių žudymu.
G.Shalitas buvo drovus ir santūrus 19-metis kapralas, mėgdavęs žaisti krepšinį, kai 2006 metų birželio 25-ąją jį paėmė į nelaisvę "Hamas" ir dar dviejų grupuočių kovotojai, kurie išsikasė tunelį po Gazos Ruožo siena ir užpuolė Izraelio armijos postą.
Mažiau nei trys dienos po pagrobimo Izraelio kariai ir tankai įsiveržė į Gazos Ruožą, o lėktuvai bombardavo taikinius visoje šioje skurdžioje palestiniečių teritorijoje, tarp jų - vienintelę jos elektrinę, tačiau bandymai jį išvaduoti rezultatų nedavė.
Giladas Shalitas – Izraelio pareigos savo kariams simbolis
Šis nekalto veido kareivis netrukus tapo garsiu reikalu, kurį Izraelio pareigūnai beveik nuolat iškeldavo susitikimuose su atvykusiais diplomatais. G.Shalito nelaisvė nuolat būdavo kitų jaunų kareivių viešųjų ryšių kampanijų dalis.
Islamistų judėjimui "Hamas", kuris 2007 metų birželį užėmė valdžią Gazos Ruože, G.Shalitas buvo vertingas trofėjus: metams bėgant Izraelis mainais į vos kelių savo kareivių - gyvų ar mirusių - sugrąžinimą yra paleidęs tūkstančius kalinių.
Nuo pat G.Shalito pagrobimo "Hamas" atsisakydavo leisti susitikti su G.Shalitu Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovams, o paskutinis ženklas, kad jis dar gyvas, buvo pademonstruotas 2009 metų spalį, kai islamistai paskelbė vaizdajuostę, kurioje premjeras Benjaminas Netanyahu raginamas padaryti viską jam išvaduoti.
Siekdamas G.Shalito paleidimo, Izraelis ne vienus metus dirbo su derybininkais iš Vokietijos ir Egipto, tačiau vis nepavykdavo pasiekti tokio susitarimo, kuris patenkintų abi šalis.
2009 metų kovą paskutinės minutės derybos dėl apsikeitimo kaliniais žlugo, nes abi šalys apkaltino viena kitą pozicijos kaitaliojimu ir nesąžiningumu.
Tuometinis Egipto prezidentas Hosni Mubarakas vėliau kaltino Izraelį sužlugdžius susitarimą, kuriuo jau buvo kone pasiekta G.Shalito laisvė, - pažeidus to susitarimo sąlygas.
G.Shalitas gimė Izraelio šiaurėje esančiame pajūrio mieste Naharijoje, 1986 metų rugpjūčio 28 dieną. Po dvejų metų šeima persikraustė į šalies gilumą, į Mizpe Hilos kaimą Aukštutinės Galilėjos kalvose.
G.Shalitas noriai sportuodavo, puikiai žaidė krepšinį ir buvo didelis dviračių lenktynių "Tour de France" gerbėjas - atidžiai stebėdavo jas, pasak giminaičių, kiekvieną vasarą.
G.Shalitas, kuris pagal tėvo liniją turi ir Prancūzijos pilietybę, labai gerais įvertinimais baigė mokyklą "Manor Kabri".
Jis padėdavo savo tėvams Noamui ir Avivai prižiūrėti jų svečių namus Mizpe Hiloje, tačiau kaimiškoji jų idilė staiga baigėsi, kai Giladas, praėjus mažiau nei metams nuo tarnybos pradžios, pateko į nelaisvę.
Paėmimo į nelaisvę metu jis buvo kapralas, bet vėliau jis buvo paaukštintas iki viršilos.
Dienomis ir savaitėmis po pagrobimo prie jo šeimos namų būriuodavosi žurnalistai iš viso pasaulio, o politiniai lyderiai ir armijos vadai lankė jo kenčiančius tėvus.
Gynybos ministras Ehudas Barakas 2008 metų lapkritį sakė, jog Izraelis "padarys visa, kas būtina ir įmanoma, net jei tai reiškia pavojingas operacijas", G.Shalitui išvaduoti.
Tačiau metai ėjo, o armija taip ir nesurengė jokio reido G.Shalitui išvaduoti - arba dėl to, kad niekada nebuvo pakankamai tikslios žvalgybinės informacijos apie jo buvimo vietą, arba dėl nuogąstavimų, kad jis operacijos metu gali žūti.
Ir nors Izraelis 2008 metų gruodžio pabaigoje pradėjo didžiulę, 22 dienas trukusią karinę kampaniją prieš Gazos Ruožą valdantį "Hamas", tarp jos tikslų G.Shalito išvadavimo nebuvo.
Pernai, per ketvirtąsias jo pagrobimo metines, jo tėvai iš Šiaurės Izraelio pėsčiomis atėjo į Jeruzalę, kur prie B.Netanyahu namų pasistatė protesto palapinę ir pažadėjo nesitraukti tol, kol jų sūnus nebus išvaduotas.
Kitą dieną po to, kai B.Netanyahu paskelbė apie susitarimą, jie susipakavo savo daiktus ir pirmą kartą po 16 mėnesių grįžo namo parengti šeimos rezidencijos ilgai laukto sūnaus sugrįžimui.