Vyriausybės sprendimu iki aštuonių padaugėjo bendras rusų, turinčių atsisakyti pasų, suteiktų pagal ES priklausančioje saloje veikusią kontroversišką investavimo schemą, skaičius.
„Tai keturi nauji asmenys, nurodyti atnaujintame Europos Komisijos įvestų sankcijų sąraše“, – sakoma vyriausybės atstovės spaudai Niovi Parisinu pareiškime.
„Šiandien priėmus šį sprendimą iš 1 091 žmogaus, kuriam taikomos ES sankcijos, iš viso yra aštuoni asmenys, kuriems nuspręsta panaikinti Kipro pilietybę“, – priduriama pareiškime.
Pasak N. Parisinu, sprendimas taip pat palies sankcijų sąrašuose atsidūrusių asmenų išlaikytinius, gavusius pasus.
Paveiktų žmonių vardai, taip pat išlaikytinių skaičius nebuvo atskleisti.
Šis žingsnis atliktas Kiprui anksčiau šį mėnesį nusprendus denatūralizuoti dar keturis rusus ir 17 jų išlaikytinių.
Į ES „juodąjį“ sąrašą įtraukti aukšto rango Kremliaus pareigūnai, oligarchai ir kiti įtakingi Rusijos piliečiai, veikiantys energetikos, žiniasklaidos bei ginklų pramonės srityse.
Kipras 2007–2020 metais suteikė pilietybę šimtams turtingų rusų ir jų šeimų narių.
Jie yra tarp beveik 7 tūkst. asmenų, gavusių pilietybę už mažiausiai 2 mln. eurų vertės investicijas šalyje.
2020 metų lapkritį Viduržemio jūros sala atsisakė šios pasų išdavimo schemos, kilus įtarimams dėl korupcijos.
Transliuotojas „Al Jazeera“ paskelbė dokumentinį filmą, kuriame rodoma, kaip žurnalistai apsimeta Kinijos verslininko, siekusio gauti Kipro pasą, nors ir turėjo teistumą, tarpininkais.
Atlikus viešą tyrimą nustatyta, kad 53 proc. visų 6 779 pasų buvo išduoti neteisėtai, nes nebuvo pakankamai kruopščiai tikrinama gavėjų veikla ir biografija.
Pagal 13 metų veikusią pasų programą buvo gauta daugiau kaip 8 mlrd. eurų pajamų.