Pirmąkart po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą lankydamasis vienoje iš galingiausių pasaulio valstybių, V. Putinas su savo „senu draugu“ Xi susitiko Pekino Didžiojoje tautos salėje pertraukos tarp svarbaus Kinijoje vykstančio forumo renginių metu.
„Politinis pasitikėjimas tarp abiejų šalių nuolat tvirtėja,“ – kalbėjo Xi, anot naujienų agentūros „Xinhua“ sveikindamas jų „glaudų ir efektyvų strateginį veiksmų koordinavimą“.
Xi pastebėjo, kad su V. Putinu jis susitiko „42 kartus per pastaruosius 10 metų ir užmezgė su juo gerus darbo ir gilius draugiškus santykius“.
V. Putinas yra garbės svečias Pekine vykstančiame viršūnių susitikime, skirtame paminėti prezidento Xi plataus masto prekybos ir infrastruktūros projektui – Juostos ir kelių iniciatyvai.
Nepaisant to, kad viso pasaulio šalių dėmesį prikaustė Izraelio ir Gazos konfliktas, nei Xi, nei V. Putinas jau daugiau nei 10 dienų vykstančio karo kol kas viešai nekomentavo.
Kinijos prezidentas pakvietė Kiniją ir Rusiją bendromis jėgomis „apsaugoti tarptautinį sąžiningumą“ ir „teisingumą“, praneša „Xinhua“.
Kinija yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė – Pekino muitinės duomenimis, prekių apyvarta tarp šių dviejų šalių pernai pasiekė rekordinę 190 mlrd. JAV dolerių sumą.
Kaip trečiadienį sakė pats Xi, ši suma artėja prie „abiejų šalių užsibrėžto 200 mlrd. JAV dolerių tikslo“.
Pekinas yra sulaukęs Vakarų šalių kritikos dėl savo pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu – Kinija teigia esanti neutralia, tačiau tuo pat metu atsisako pasmerkti Maskvos vykdomą invaziją.
V. Putinas siekia sustiprinti ir taip tvirtus ryšius su savo komunistine kaimyne, nors ekspertai sako, kad Maskvos vaidmuo šiuose santykiuose darosi vis labiau antraeilis.
Nepritarimas vienašališkoms sankcijoms
Kinijos sostinėje susirinko 130 šalių atstovai, dalyvaujantys trečiadienį pasibaigsiančiose diskusijose.
Pirmiau savo kreipimesi į tarptautinius delegatus Xi kalbėjo, kad jo šalis nepripažįsta „ekonominės prievartos“ ir „blokų konfrontacijos“.
Aiškiai kalbėdamas apie Kinijos varžybas su Jungtinėmis Valstijomis, Xi sakė, kad Pekinas nedalyvaus „ideologinėje konfrontacijoje, geopolitiniuose žaidimuose ar blokų konfrontacijoje“.
„Mes nepritariame vienašališkoms sankcijoms, ekonominei prievartai ir santykių ardymui,“ – Xi kalbėjo kreipdamasis į delegatus.
„Jei kitų plėtrą vertinsime kaip grėsmę, o ekonominę priklausomybę – kaip riziką, mūsų pačių gyvenimas dėl to netaps geresnis, plėtra nepaspartės,“ – kalbėjo jis.
Kita vertus, anot Xi, Juostos ir kelių iniciatyva (JKI) būtų siekiama „suteikti naują postūmį pasaulio ekonomikai“.
„Esame giliai įsitikinę, kad pasiekti gerų rezultatų galima tik visoms šalims naudingo bendradarbiavimo atveju,“ – sakė jis.
„Kinija yra pasirengusi gilinti bendradarbiavimą su Juostos ir kelių iniciatyvos partneriais... ir dirbti be atokvėpio, kad užtikrintų kiekvienos pasaulio šalies modernizavimą.“
Po to scenoje pasirodė V. Putinas, JKI iniciatyvą pavadinęs „sėkmės pavyzdžiu“.
„Turint omenyje pasaulinį Kinijos vadovo prieš dešimtį metų pristatytos iniciatyvos mastą, tiesą sakant, vargu, ar galima buvo manyti, kad ji pasiteisins,“ – kreipimesi į renginio dalyvius kalbėjo V. Putinas.
„Mūsų draugų iš Kinijos pastangomis ji pasiteisina. Džiaugiamės matydami šį sėkmės pavyzdį, kadangi jis daug reiškia mums visiems“.
Antradienį surengtame oficialiame priėmime Xi pasakė tostą, kuriame užsiminė apie naujausius konfliktus, tačiau pridūrė, kad „istorinė taiki (tendencija)“ yra „nesustabdoma“.
„Juostos ir kelio“ finansavimui bus skirta dar 100 mlrd. dolerių
Pekinas savo iniciatyvai „Juosta ir kelias“ skirs daugiau kaip 100 mlrd. dolerių naujų lėšų, trečiadienį aukščiausiojo lygio susitikime, skirtame šio didžiulio infrastruktūros projekto 10 metų sukakčiai paminėti, sakė Kinijos prezidentas.
„Juostos ir kelio“ iniciatyva yra pagrindinis Xi siekio didinti Kinijos įtaką užsienyje ramstis; Pekinas teigia, kad šiuo metu visame pasaulyje yra sudaręs kontraktų už daugiau kaip du trilijonų dolerių.
Šalininkai iniciatyvą giria už tai, kad ji esą atneša išteklių ir užtikrina ekonomikos augimą Globaliuose Pietuose. Kritikai – peikia dėl to, kad skurdžioms šalims užkraunamos milžiniškos skolos.
Xi trečiadienį paskelbė, kad pagrindiniai „Juostos ir kelio“ skolintojai – Kinijos plėtros bankas ir Eksporto ir importo bankas – dabar papildomai pasiūlys 100 mlrd. dolerių paskolų.
Šią savaitę vykstantis forumas, kuriame dalyvauja 130 šalių atstovai, yra trečiasis didelis tokio pobūdžio aukščiausiojo lygio susitikimas, kurį Pekinas surengė nuo 2013 metų, kai buvo pradėta įgyvendinti „Juostos ir kelio“ iniciatyva.
Kritikai jau seniai atkreipė dėmesį į neskaidrią Kinijos bendrovių įgyvendinamų iniciatyvos projektų kainodarą, o tokios šalys kaip Malaizija ir Mianmaras dėl įsipareigojimų derasi iš naujo, siekdamos sumažinti sąnaudas.
Pekinas pastaraisiais metais buvo priverstas iniciatyvoje dalyvaujančioms šalims suteikti milijardus dolerių gelbėjimo paskolų, kad šios šalys galėtų pratęsti paskolų terminus ir išliktų mokios, teigiama Pasaulio banko ir kitų institucijų šiemet parengtoje bendroje ataskaitoje.
O Kinija šį mėnesį pareiškė, kad „Juostos ir kelio“ dalyviai Kinijos eksporto ir importo bankui skolingi daugiau kaip 300 mlrd. dolerių.
Iniciatyva taip pat sulaukė pastabų dėl didžiulio anglies dvideginio pėdsako ir aplinkos būklės blogėjimo, kurį sukelia didžiuliai infrastruktūros projektai.
Dėl megauostų, vamzdynų, geležinkelių ir greitkelių plėtros Paryžiaus klimato tikslai gali tapti nepasiekiami, 2019 metais perspėjo Kinijos, JAV ir Jungtinės Karalystės mokslininkai.
Pasiuntinys Vidurio Rytuose
Jungtinės Valstijos prašė Kinijos pasinaudoti savo įtaką ir neleisti plisti Izraelio ir „Hamas“ konfliktui, kuris įsiplieskė po to, kai Palestinos smogikų būrys prieš Izraelį įvykdė daugiau nei 1 400 gyvybių nusinešusį išpuolį.
Atsakydamas, Izraelis Gazoje pradėjo pražūtingą antskrydžių kampaniją, dėl kurios savo namus paliko daugiau nei milijonas blokados sąlygomis egzistuojančios teritorijos gyventojų.
Kinija, kuri šiais metais padėjo pasiekti susitarimą tarp Irano remiamos „Hamas“ ir jos priešo šiame regione – Saudo Arabijos, pasakė šią savaitę į stabilumo stokojantį regioną pasiųsianti savo pasiuntinį Vidurio Rytuose Zhai Juną.
Kol kas nėra nurodyta, kur ir kada lankysis Zhai, nors Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV yra paskelbęs, kad kelionės metu bus siekiama nutraukti ugnį ir pradėti taikos derybas.
Nuo seno gerus santykius tiek su Izraeliu, tiek su Palestinos savivalda palaikanti Rusija yra pareikalavusi „nedelsiant paskelbti paliaubas“ šiame konflikte.
