aA
Pastarosiomis savaitėmis Italijos politikos dienotvarkėje dominavo santykių su Kinija tema.
Šenzenas, Kinija
© Shutterstock

Kai Romoje lankėsi Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, su Italijos vyriausybe buvo pasirašytas susitarimo memorandumas dėl Italijos dalyvavimo ambicingame Kinijos „Vienos juostos, vieno kelio“ projekte, dar žinomame kaip „Juostos ir kelio iniciatyva“ (BRI). Pagrindinis jos tikslas – sukurti tarpžemyninę infrastruktūrą, sujungsiančią Aziją su Afrika, Artimaisiais Rytais, Lotynų Amerika ir Europa.

Tokiu būdu Italija tapo pirmąja didžiąja išvystyta ekonomika, aktyviai prisijungusia prie Kinijos vystymosi projekto, rašo portlas euobserver.com.

Kaip teigia geopolitikos žurnalo „Limes“ vadovas Lucio Carracciolo, Italija, „pati to nepastebėdama“, atsidūrė ringe, kuriame pasaulio sunkiasvorių čempionate varžosi Jungtinės Valstijos ir Kinija“.

Dėl to kilo įtampa pačioje Italijos vyriausybėje, sudarytoje iš prieš tradicinę valdžią nusiteikusio „Penkių žvaigždžių judėjimo“ (M55) ir radikaliosios dešinės „Lygos“.

Xi Jinpingas ir Italijos premjeras Giuseppe Conte
Xi Jinpingas ir Italijos premjeras Giuseppe Conte
© Sipa / Scanpix

Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini nepraleido progos pareklamuoti savo „Lygos“ kaip patikimiausios Jungtinių Valstijų administracijos partnerės Italijos politikoje, o praeitą savaitę jis surengė spaudos konferenciją, kurios metu perspėjo apie Kinijos ketinimų kolonizuoti Italiją grėsmę.

Kol Europos Sąjunga dar tik formuluoja savo strategiją, Kinija po truputį taikosi į Europos Vidurio ir Pietų valstybes. Prieš Italiją dvišalius susitarimus su Kinija pasirašė trylika Europos Sąjungos valstybių narių. Visos jos oficialiai tapo BRI projekto dalyvėmis.

Viskas prasidėjo 2012 metais su „16+1“ platforma, surinkusia 11 Europos Sąjungos valstybių narių ir penkias kandidates (visas iš Vidurio ir Rytų Europos) susitikimams su Kinija. Nuo tada dar dvi Europos Sąjungos valstybės narės – Graikija 2018 metų rugpjūtį ir Portugalija 2019 metų sausį – taip pat tapo BRI narėmis.

Kinija ir Italija pasirašo bendradarbiavimo sutartį
Kinija ir Italija pasirašo bendradarbiavimo sutartį
© Sipa / Scanpix

Taigi, Pekinas, akcentuodamas savo ilgalaikę strategiją, lėtai, tačiau užtikrintai braunasi į minkštesnes Europos Sąjungos Vidurio ir Pietų teritorijas, norėdamas galiausiai pasiekti ir pagrindines Europos ekonomikas, tuo pačiu bandydamas perimti strateginę pagrindinių uostų, per kuriuos būtų galima įvežti kiniškų prekių, kontrolę.

XXI amžiaus jūrinio Kinijos šilko kelio rėmuose (jis sudaro svarbią BRI dalį) Italija įvardijama kaip viena iš svarbiausių Kinijos žaidėjų Europoje. Svarbiausias Kinijos projektas vadinasi „Penkių uostų“ iniciatyva, į kurią įtraukti tokie Italijos uostai kaip Venecija, Triestas ir Ravena bei Koperis Slovėnijoje ir Fiumė Kroatijoje, kuriuos tarpusavyje jungia Šiaurės Adrijos uostų asociacija (NAPA), skelbia thediplomat.com

Nors Italija ir nėra pirmoji Europos Sąjungos valstybė narė, prisijungusi prie BRI, ji kol kas didžiausia prisijungusi ekonomine prasme ir vienintelė Didžiojo 7 (G7) narė. Italijos valdžia viliasi, kad narystė BRI atvers naujų prekybos ir investicijų galimybių ir paspartins jau du dešimtmečius vangią šalies ekonomiką.

Nuo 2001 metų vidutinis šalies BVP augimas siekia 0,25 proc. lyginant su 1,7 proc. Europos Sąjungos vidurkiu. Tokia situacija neigiamai veikia vietos rinką ir italų perkamąją galią. Valstybės skolai sudarant 130 proc. BVP, Italija svajoja kinų pinigais finansuoti bent savo infrastruktūros projektų. Nuo 2000 metų Italijai jau pavyko iš Kinijos investicijomis pritraukti 16 mlrd. dolerių.

Aleksis Cipras susitinka su Xi Jinpingu
Aleksis Cipras susitinka su Xi Jinpingu
© AFP / Scanpix

Viltis, jog narystė BRI projekte Italijos bendrovėms atvertų naujų bendradarbiavimo galimybių, artimoje ateityje ir atrodo gana patraukliai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tokie lūkesčiai naivūs. Svarbu nepamiršti, kad Europos Sąjungai kaip organizacijai per daug metų trukusius bandymus taip ir nepavyko išsikovoti lengvesnės prieigos prie Kinijos rinkos. Greičiau priešingai: gali būti, kad susisiekimo tinklų stiprinimas ir faktas, jog ateityje Kinija kontroliuos infrastruktūrą ir strategines investicijas, vieną dieną galutinai sunaikins Italijos vietos verslininkus.

Kiniški fejerverkai žymi augančią įtaką Balkanuose

Kinijos užmojai neapsiriboja vien Italijos vilionėmis. Langą į Europą Azijos galiūnė nuosekliai kertasi projektais Balkanų pusiasalyje.

Kai vieną vakarą dangus virš Sarajevo nušvito visomis vaivorykštės spalvomis, vietos gyventojai nežinojo, kodėl buvo šaudomi fejerverkai. Vos keli susiprato, kad kinai švenčia Naujuosius metus, , rašo rferl.org.

Tačiau apie didžiulius fejerverkus ir vėliau vykusią kultūrinę-pramoginę programą žinojo kelios dešimtys Bosnijos pareigūnų, dalyvavusių šventėje, tapusioje subtiliu ženklu, rodančiu augančią Pekino įtaką regione.

Buvusios Jugoslavijos respublikos – Serbija, Juodkalnija, Kosovas, Šiaurės Makedonija bei Bosnija ir Hercogovina – siekia artėti prie Europos Sąjungos, tačiau Kinija taip pat siekia nutiesti savąjį „Balkanų šilko kelią“.

Kinija ir Italija pasirašo bendradarbiavimo sutartį
Kinija ir Italija pasirašo bendradarbiavimo sutartį
© Sipa / Scanpix

„Tie fejerverkai buvo nedidelis simbolinis augančios Pekino galios Vakarų Balkanuose ženklas, – pažymėjo Jungtinėse Valstijose dirbanti Balkanų šalių analitikė Jasmin Mujanovic. – Nemanau, kad eiliniai žmonės Balkanuose suvokia, kaip labai greitai Kinija tapo svarbia žaidėja regioninėje politikoje. Tačiau vietos elitas tai tikrai supranta.“

Kinų atvykimas į Balkanus nėra atsitiktinumas.

2015 metais Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pristatė savo 900 mlrd. JAV dolerių vertės „Juostos ir kelio iniciatyva“ dalį, kuria siekiama atkurti prekybos su Vakarais kelius greta senojoį Šilko kelio, siekiant stimuliuoti Kinijos ekonomiką.

Dalis šio kelio driekiasi per Vakarų Balkanus, kur kruvinas Jugoslavijos skilimas dešimtajame dešimtmetyje kai kurias šalis paliko itin prastos ekonominės būklės, todėl joms reikia naujų finansinių šaltinių, norint ištaisyti padarytą žalą.

Europos Sąjunga šiam regionui skyrė daug laiko ir lėšų, tačiau analitikai sako, kad regionas visgi sulaukia jo nepakankamai, nes Bendrijai tenka daug dėmesio skirti vidiniams nesutarimams, kaip reikėtų integruoti skurdesnes šalis ir „suvirškinti“ kelis plėtros etapus, per kuriuose prie ES per pastarųjų 15 metų prisijungė 11 Varšuvos pakto šalių ir buvusių sovietinių respublikų.

Bosnija ir Hercogovina
Bosnija ir Hercogovina
© Vida Press

Maskva, kurią ES mėgina išstumti iš šio regiono, yra laikoma tradicine sąjungininke. Tačiau ir į ją po penkis dešimtmečius jaustos sovietinės įtakos žiūrima skeptiškai.

Savo ruožtu Jungtinės Valstijos, anksčiau itin aktyviai veikusios Balkanuose, rodos, prarado susidomėjimą ir daugiau dėmesio skiria vidiniams reikalams.

„Integracijos procesas buvo pagrindinis ES stabilumo mechanizmas regione. Tačiau šios pastangos dabar silpsta dėl iššūkių, su kuriais susiduria pati ES, ir dėl abejotino likusių šalių kandidačių įsipareigojimo, – sakė „DAVA Strategic Analysis“ politikos ir saugumo analitikė Nani Klepo. – Todėl daugumai Vakarų Balkanų šalių dabar labai reikia alternatyvaus sąjungininko, galinčio pasiūlyti glaudesnį bendradarbiavimą ir, žinoma, kapitalo.“

Didelės paskolos be jokių sąlygų... kol kas

Pekinas naudojasi būtent šia silpnąja vieta, didindamas savo ekonominę ir politinę įtaką regione. Visgi ES neabejotinai išlieka didžiausia žaidėja Balkanuose: jai tenka daugiau nei du trečdaliai visų tiesioginių užsienio investicijų regione. Tačiau kinų bankai, kuriuos remia valdžia namuose, jau tapo pagrindiniais regiono skolintojais, nes greitai suteikia paskolų palankiomis sąlygomis, kurių kiti bankai išduoti nenori dėl per didelės rizikos.

Analitikai sako, kad auganti Kinijos įtaka gali įsprausti pleištą tarp Balkanų ir ES ir sumažinti paprastų gyventojų ir pareigūnų norą remti ir vykdyti sudėtingų reformų regione tam, kad šio regiono šalys galiausiai galėtų prisijungti prie ES.

„Kinija turi gana akivaizdžių ekonominių-politinių tikslų Rytų Europoje: sukurti infrastruktūrą, kuri yra būtina pratęsti jos iniciatyvą Europoje ir, kur įmanoma, įstumti silpnas vietos ekonomikas į skolas, kad jos taptų Pekino įkaitėmis, o tai suteiktų Kinijai tam tikrų diplomatinių ir politinių svertų“, – mano knygos „Hunger And Fury: The Crisis Of Democracy In The Balkans“ autorė J. Mujanovic.

„Kinija nėra „balansuojantis“ elementas. Tai yra nauja autoritarinė galia, mėginanti pasiekti savo dažnai gana destabilizuojančių tikslų, reaguodama į vakuumą, kurį Vakarų Balkanuose sukūrė ES ir JAV atsitraukimas ir kompetencijos stygius“, – mano ji.

European Parliament
European Parliament
© Shutterstock

Vien tik Serbijoje kinų bankai 2007–2017 metais išdavė paskolų už beveik 3 mlrd. JAV dolerių. Kinų bankai finansavo greitaeigio geležinkelio tarp Belgrado ir Budapešto statybas bei Smederovo plieno gamyklos įsigijimą.

Serbijos infrastruktūros ministerija skaičiuoja, kad bendra kinų finansuojamų sandorių vertė šalyje jau pasiekė beveik 6 mlrd. JAV dolerių.

Ir pinigų srautas ties Serbijos siena nesibaigia. Kinų kompanijos padeda tiesti greitkelį Juodkalnijoje, kuris galiausiais sujungs Baro uostą su Serbijos sostine, bei jūros tiltą iki pietinės Kroatijos dalies.

Finansiniai spąstai?

Visai neseniai Bosnijos parlamentarai pritarė laidavimui už Kinijos paskolą, kad padėtų įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama išplėsti anglimi kūrenamą elektrinę šalies šiaurės rytiniame Tuzlos mieste, nors ES energetikos prievaizdai perspėjo, kad toks sprendimas pažeidžia ES subsidijavimo taisykles.

Vakarų Balkanų šalys „džiaugiasi taip reikalinga parama, prekyba ir investicijomis, kurių mastas nuolat auga, ir kai kuriose srityse viršija ES ekonominę įtaką“, vasarį paskelbtoje 2019 metų Miuncheno saugumo ataskaitoje nurodo analitikai.

Xi Jinpingas
Xi Jinpingas
© Shutterstock

Tokia auganti kinų įtaka kelia nerimą ES pareigūnams, kurie baiminasi, jog Bendrija nepakankamai įvertino augančius Pekino užmojus Balkanuose.

Už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingas ES komisaras Johannesas Hahnas kovą dienraščiui „Financial Times“ duotame interviu sakė, kad jam kelia nerimą tai, jog kai kurios Balkanų šalys gausiai skolinasi iš Kinijos infrastruktūros projektams, o tai didina ilgalaikės žalos jų trapioms ekonomikoms riziką.

Londone veikiančio Valstybės valdymo meno instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Alanas Riley jam pritaria. Jis taip pat nerimauja, kad Balkanų šalys bus įtrauktos į paskolomis paremto finansavimo tinklą „be realios ekonominės grąžos perspektyvos“, ir skolų našta tik didės, o su ja augs ir Kinijos įtaka.

„Saugiausias ir efektyviausias būdas šio regiono šalims bendrauti su Kinija yra per Europos Sąjungą“, – mano jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
4.3333
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Skandalingame teismo nuosprendyje – skaudi kritika policijai: negalima skatinti daryti nusikaltimų (2)

Policijos reputacijai – skaudus smūgis: teisėjai konstatavo, kad Vilniaus policijos pareigūnas...

Lietuvį papiktino apmokestinta taupymo sistema: tai atrodo veidmainiškai (100)

„Rašau jums norėdamas papasakoti, o gal ir atkreipti dėmesį, į vieną nelabai logišką...

Ukrainoje situacija dėl tymų kritinė, miršta žmonės: baiminamasi, kad tas pats ištiks ir Lietuvą

Ukrainoje šiuo metu – tarsi karo zonoje. Tačiau ne dėl karinio konflikto, o dėl tymų...

Ekspertai: tokių rezultatų Ukrainoje nėra buvę, tai prilygsta rinkiminiam Maidanui (14)

Radikalių pokyčių poreikis ir didžiulis nusivylimas dabartiniu Ukrainos lyderiu iškėlė...

Neuromokslininkė Urtė Neniškytė: kuo daugiau naudojame savo smegenis, tuo labiau jas apsaugome (11)

„Informacijos srautai šiais laikai yra labai labai dideli ir, manau, kad su visais telefonais ir...

Tėvą nustebino mokyklos klausimynas vaikui: renka statistiką apie pinigus, darbus ir namuose esančius daiktus (645)

„Ar Tavo namuose yra indaplovė?“ – tai tik vienas iš klausimų, į kuriuos turi atsakyti...

Kolombe driokstelėjo dar vienas sprogimas papildyta 14.51 (23)

Šri Lankos sostinėje Kolombe pirmadienį driokstelėjo dar vienas sprogimas netoli Šv. Antano...

Gydytoja įspėja: šio maistinio elemento perdozavimas dar pavojingesnis už trūkumą (20)

Nepakankamas jodo kiekis organizme sukelia daugybę sutrikimų – tai kretinizmas, pažeistos...

47-erių muilo operų žvaigždė Thalia nustebino gerbėjus pasirodžiusi be makiažo (10)

Gerbėjai įpratę 47-erių metų serialų divą bei dainininkę Thalią matyti nuolat pasitempusią...