Pirmojoje į Kinijos Juostos ir kelio iniciatyvos (JKI) forumą pakviestų asmenų sąrašo vietoje – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tai bus jo pirmasis vizitas į vieną iš galingiausių pasaulio valstybių po to, kai pradėjus invaziją į Ukrainą jo šalis atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje.
Šalių vadovai vienas po kito atvyko į Kinijos sostinėje vyksiantį iškilmingą renginį, skirtą paminėti JKI – vieno iš svarbiausių prezidento Xi Jinpingo projektų, kuriais siekiama išplėsti Kinijos įtaką visame pasaulyje – dešimtmečiui.
Nors Kinija tikisi, kad šis forumas padės sustiprinti jos padėtį tarp galingųjų pasaulio šalių, žiniose daugiausiai dėmesio toliau skiriama Izraelio karui su Palestinos smogikų organizacija „Hamas“.
Izraelis karą šiai islamistų grupuotei paskelbė po to, kai spalio 7 d. būriai jos smogikų prasiveržė pro gerai įtvirtiną sieną ir nušovė, mirtinai subadė ir sudegino daugiau nei 1 400 žmonių, kurių dauguma buvo civiliai.
Izraeliui smarkiai bombarduojant „Hamas“ valdomą Gazos Ruožą, savo namus nevilties apimti chaose paliko daugiau nei milijonas gyventojų.
Po Izraelio apšaudymo Gazoje žuvo mažiausiai 2 670 žmonių, pagrinde civilių, nuo žemės buvo nušluoti ištisi miesto rajonai.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi pasmerkė Izraelio veiksmus kaip „peržengiančius savigynos ribas“ ir paragino „liautis bausti visus Gazos gyventojus“.
„(Izraelis) turėtų įsiklausyti į tarptautinės bendruomenės ir JT generalinio sekretoriaus raginimus bei liautis bausti visus Gazos gyventojus,“ – sekmadienį pasakė Wangas. Tai yra griežčiausia Kinijos pozicija, kurią šalis yra ligi šiol išreiškusi šio konflikto atžvilgiu.
Pekinas yra sulaukęs Vakarų pareigūnų kritikos dėl jo vengimo minėti organizacijos „Hamas“ pavadinimą savo pareiškimuose apie Izraelio ir Gazos konfliktą.
Wangas sekmadienį kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, kuris paprašė Kinijos pasinaudoti savo „įtaka“ Vidurio rytuose, siekiant sustabdyti konflikto plitimą.
Kinija palaiko glaudžius santykius su Iranu, kurio dvasininkija remia „Hamas“ ir „Hezbollah“ – Libano smogikų grupuotę, galinčią atidaryti antrą frontą Izraelyje.
Šiais metais Kinija tarpininkavo siekiant valstybinio susitarimo tarp Irano ir Saudo Arabijos, buvusių priešų šiame regione.
Pekino specialusis pasiuntinys Zhai Junas šią savaitę lankysis Vidurio rytuose, kur ragins Izraelio ir „Hamas“ konflikto šalis nutraukti ugnį ir pradėti taikos derybas – tai sekmadienį pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV, nenurodydamas, kuriose šalyse jis lankysis.
Nenuolatinė Atlanto tarybos Pasaulinio Kinijos centro bendradarbė Niva Yau informavo AFP, kad JKI viršūnių susitikimas suteiktų Pekinui galimybę deklaruoti, kad savo dalyvavimu šalių vadovai parodo palaikantys jo poziciją.
„Galima sakyti, kad bet kuris viršūnių susitikime dalyvaujantis valstybės vadovas sutinka su Pekino pozicija šiais pasaulinės reikšmės klausimais,“ – teigė ji.
Strateginė priklausomybė
Į Pekine antradienį prasidėsiantį dviejų dienų trukmės forumą jau atvyko keletas valstybių vadovų.
Tarp jų – Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, Čilės prezidentas Gabrielas Boricas, Kenijos prezidentas Williamas Ruto ir Etiopijos ministras pirmininkas Abiy Ahmedas.
Pirmadienį į Pekiną atskrido ir Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas, kuris netrukus po atvykimo susitiko su Kinijos užsienio reikalų ministru Wangu Yi.
Planuojama, kad V. Putinas, kurio strateginė priklausomybė nuo Kinijos tik išaugo po to, kai pradėjus invaziją į Ukrainą jo šalis atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje, turėtų atskristi naktį į antradienį.
Šiais metais Kinijos prekybos su Rusija apimtys pasiekė nuo Maskvos karo su Ukraina pradžios neregėtą lygį, o Kinijos naftos importas yra svarbi parama tarptautinių sankcijų veržiamai Maskvai.
Kinija yra atsisakiusi pasmerkti karą Ukrainoje, stengdamasi likti neutralia, tačiau tuo pat metu ji teikia diplomatinę ir finansinę pagalbą Maskvai.
Vis stiprėjančios partnerystės pagrindas – vienas kitą „brangiais draugais“ vadinančių Xi ir Putino santykiai.
Be to, šalių sandraugą stiprina ir siekis sugyventi, kadangi abi šios šalys viena kitą laiko būtinu skydu kovoje prieš Vakarų dominavimą.
Prieš šią savaitę įvyksiantį savo vizitą duodamas interviu Kinijos valstybiniam transliuotojui CGTN, V. Putinas sveikino savo šalies ryšius su Pekinu ir „abipusę JKI“ naudą.
„Prezidentas V. Putinas nurodė, kad formuojasi daugiapolis pasaulis, o prezidento Xi Jinpingo idėjos ir iniciatyvos yra itin aktualios ir svarbios,“ – pranešė CGTN.
„Jis nurodė, kad prezidentas Xi Jinpingas yra pasaulio arenoje pripažintas vadovas ir tikras pasaulio lyderis,“ – teigiama pranešime.
Taip pat teigiama, kad V. Putinas „pasidalino maloniais prisiminimais apie savo santykius su prezidentu Xi Jinpingu ir pasakė tikįs, kad ši tradicija tęsis ir kitų jų susitikimų Kinijoje metu.“
