Pekinas atsisako pasmerkti Maskvos invaziją į Ukrainą, balansuodamas ant diplomatinio lyno tarp savo artimos sąjungininkės palaikymo ir ryšių su Vakarais, vengdamas atvirai pažeidinėti Rusijai įvestas sankcijas.
Tai kelia nesutarimų tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų bei jų partnerių, kurios griežtai reagavo į septynias savaites trunkantį konfliktą ir ėmėsi sankcijų prieš Rusijos finansų sistemą bei kitus ekonomikos sektorius, siekdamos priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsitraukti.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas ketvirtadienį tvirtino, kad Kinijos pozicija yra „objektyvi ir nešališka“. Anot jo, „reikia gerbti teisėtą Rusijos nerimą dėl jos saugumo“.
Prieš dieną JAV iždo sekretorė Jenet Yellen perspėjo, kad Kinija gali sulaukti ekonominių pasekmių, jeigu nepalaikys Vakarų šalių sankcijų Rusijai.
J. Yellen paragino Kiniją „padėti užbaigti šį karą“ ir pridūrė, kad ši Azijos milžinė gali pajusti pasikeitusį „pasaulio požiūrį į Kiniją ir noro tęsti ekonominę integraciją“ sumažėjimą, jei Pekinas greitai nesiims veiksmų.
Kinijos URM atstovas J. Jellen perspėjimus pavadino „nepagrįstais kaltinimais ir įtarimais“.
„Laikas įrodys, kad Kinija užėmė poziciją teisingoje istorijos pusėje“, – spaudos konferencijoje sakė Zhao Lijianas.
Vašingtonas nuogąstauja, kad Kinija gali siųsti karinę ir ekonominę pagalbą Rusijai arba padėti jai apeiti griežtas sankcijas, slegiančias jos ekonomiką.
Nors anksčiau šį mėnesį Pekinas patikino, kad „apgalvotai nedaro nieko, kad apeitų amerikiečių ir europiečių taikomas sankcijas Rusijai“.