Afrikos šalys palyginti nedaug prisidėjo prie klimato krizės, tačiau neproporcingai smarkiai kenčia nuo jos padarinių. Somalio pusiasalyje tvyro didžiausia per 40 metų sausra. Milijonai žmonių badauja ir Sahelio regione, kuris tęsiasi nuo Senegalo vakaruose iki Džibučio žemyno rytuose. Be to, vis dažniau pasitaiko ekstremalių orų reiškinių, tokių kaip uraganai ir potvyniai. Septyni iš dešimties klimato krizės židinių, kuriuos atliktame tyrime identifikavo nevyriausybinė organizacija „Oxfam“, yra Afrikoje.
Afrikos šalys viršūnių susitikime ketina dar kartą priminti pramoninėms valstybėms jų finansinius įsipareigojimus – pavyzdžiui, finansuoti klimato projektus globaliuose Pietuose. Afrikos plėtros banko vertinimu, klimato kaitos sukeltos gamtos katastrofos jau dabar šalims kainuoja nuo 7 iki 15 mlrd. dolerių per metus. Derybose svarbų vaidmenį gali vaidinti ir reikalavimai dėl skolų sumažinimo. Savo ruožtu Afrika gali daug ką pasiūlyti pasaulio bendruomenei, įskaitant idealias sąlygas saulės ir vėjo energijos gamybai, taip pat svarbius mineralinius išteklius, tokius kaip litis - šis lengvasis metalas yra būtinas e. mobilumo ateičiai.
Susitikimo pabaigoje ketinama priimti „Nairobio deklaraciją“, kurioje bus nustatyti į veiksmus orientuoti tikslai, turint omenyje ir lapkričio 30 d. Dubajuje prasidėsiančią 28-ąją pasaulio klimato konferenciją.
