COVID-19 situacija Baltijos šalyse vis blogėja. Pirmadienį Latvijos ligoninėse buvo 1400 koronavirusu užsikrėtusių pacientų. Be to, susirgimų sparčiai daugėja tiek Lietuvoje, tiek Estijoje, rašo Suomijos laikraštis „Ilta-Sanomat“.
Švedija jau pranešė, kad padės Latvijai: nusiųs 120 plaučių kvėpavimo aparatų, 30 siurblių ir daugiau nei 300 monitorių. Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis papasakojo, kad per Europos Vadovų Tarybos susitikimą pagalbą pasiūlė keletas šalių.
Suomija taip pat pasiruošusi padėti. Pagalbos prašymus apdoroja atitinkamos Europos Sąjungos (ES) institucijos, o Suomijoje atsakingoji įstaiga yra Vidaus reikalų ministerijos Pagalbos skyrius.
Tačiau kol kas oficialaus prašymo iš Baltijos šalių negauta, nurodė Suomijos vidaus reikalų ministerija, pasirengusi padėti turimais ištekliais pirmai progai pasitaikius.
Gydytojas infektologas Heikki Kaukoranta sakė, kad Suomijoje didelį krūvį patiria intensyviosios terapijos skyriai, tačiau Suomija vis tiek gali padėti, pavyzdžiui, nusiųsti medicininio deguonies balionų ir įrangos, tinkančios papildomam deguoniui tiekti.
Estija svarsto galimybę įvesti naujų suvaržymų dėl koronaviruso prie tų, kurie įsigaliojo prieš dieną, tačiau sieks išvengti visuotinio karantino, panašaus į tą, kurį įvedė kaimyninė Latvija, kad stabdytų greitą viruso plitimą.
Sveikatos apsaugos ministras Tanelis Kiikas estų žiniasklaidos atstovams sakė, kad vyriausybė tarsis dėl papildomų suvaržymų įvedimo, ypač tų, kuriais būtų siekiama pagreitinti vakcinacijos tempus šioje nedidelėje 1,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje. Sprendimas dėl jų turėtų būti priimtas ketvirtadienį.
„Mes numatėme įvarius būdus, kaip [koronavirusas] gali plisti ir užkrėsti. Žinoma, svarbiausia priemonė padėčiai pagerinti yra vakcinavimasis“, – sakė T. Kiikas Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR.
Vyriausybės mokslo ekspertų taryba nurodė, kad nerekomenduos visuotinio karantino ir kad mokyklos turėtų toliau dirbti kontaktiniu būdu.
Iki antradienio Estijoje buvo visiškai vakcinuota 57 proc. gyventojų, skelbia sveikatos priežiūros pareigūnai. Visoje šalyje dėl COVID-19 ligoninėse gydoma maždaug 513 pacientų, per pastarąją parą registruota 1 190 naujų užsikrėtimo atvejų ir aštuonios mirtys.
Nuo pirmadienio Estijoje neigiamas testo dėl koronaviruso atsakymas nesuteikia galimybės gauti COVID-19 sveikatos pažymėjimą, kurį reikia pateikti norint dalyvauti sporto renginiuose, lankytis viešosiose pirtyse, SPA centruose, baseinuose, vandens pramogų centruose, konferencijose, teatruose, kino teatruose, koncertuose ir parodose, viešojo maitinimo įstaigose.
Sveikatos pažymėjimai išduodami tik pasiskiepijusiems arba COVID-19 neseniai persirgusiems asmenims. Taip pat iki sausio 10 dienos visose viešose vietose įvedamas privalomas apsauginių kaukių dėvėjimas.
Tuo metu Latvijoje beveik 90 proc. praėjusį mėnesį nuo COVID-19 mirusių asmenų buvo nesiskiepiję, 88 proc. į ligonines dėl koronaviruso patekusių pacientų taip pat nebuvo vakcinuoti, rodo oficialūs antradienį paskelbti duomenys, Latvijai įvedus mėnesio trukmės karantiną.
Latvijos vakcinacijos lygis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje – visiškai paskiepyti tik šiek tiek daugiau nei pusė šalies gyventojų.
Dėl sudėtingos COVID-19 padėties Latvijoje spalio 21 dieną įsigaliojęs griežtas karantinas truks iki lapkričio 15 dienos. Šiuo laikotarpiu uždarytos visos parduotuvės, išskyrus prekiaujančias būtiniausiomis prekėmis, teikiamos tik svarbiausios paslaugos. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai patalpose ir lauke, pramoginiai, sporto ir kultūriniai renginiai.
Latvijos sveikatos apsaugos ministerija planuoja penktadienį kreiptis į vyriausybę ir paprašyti jos dėl COVID-19 skelbti dalinę mobilizaciją, antradienį per vyriausybės posėdį sakė Skubiosios medicinos pagalbos tarnybos Katastrofų medicinos centro vadovė Dita Heiberga.
Mobilizacija reiškia, kad bus tikslingai planuojamos ir rengiamos karinės ar civilinės gynybos priemonės siekiant neleisti, kad valstybei iškiltų grėsmė, arba siekiant likviduoti jos pasekmes, naudojant tam tikrus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius, sakė D. Heiberga.
Sveikatos apsaugos ministerija prognozuoja, kad vyriausybė mobilizaciją paskelbti turės jau lapkričio 2 dieną.
Tai pirmas kartas, kai Latvijoje būtų pasitelkiamas Mobilizacijos įstatymas, pabrėžė D. Heiberga.
Sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavlutas planuoja penktadienį pateikti vyriausybei įsaką dėl dalinės ar lokalios mobilizacijos, užsimindamas, kad anksčiau šį mėnesį šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį bus mobilizuojami žmogiškieji ištekliai. SAM turės įgaliojimus koordinuoti ir skelbti šaukimus, spręsti, kokioms sveikatos apsaugos darbuotojų kategorijoms bus taikoma mobilizacija.
Įsake taip pat bus nurodyta, kokio valstybės finansavimo reikia mobilizacijai.
SAM įsteigs savo institucijų, klinikinių universitetinių ligoninių, Gynybos ministerijos ir Teisingumo ministerijos pareigūnų darbo koordinavimo štabą, sakė D. Heiberga.
Rygos Rytų universitetinė klinikinė ligoninė, Paulo Stradinio klinikinė universitetinė ligoninė ir septynios regioninės ligoninės organizuos darbuotojų, dirbsiančių COVID-19 ir kituose skyriuose, apmokymą.
Šaukimus gaus asmenys, dirbantys privačiose sveikatos priežiūros institucijose, ir kitose srityse dirbantys sveikatos ekspertai, nurodė D. Heiberga.
Premjeras Krišjanis Karinis sakė, kad asmenys, kurie bus mobilizuojami, turėtų būti informuojami jau dabar, kad galėtų pasirengti pokyčiams.
Mobilizacija taip pat galėtų paveikti įvairių sveikatos priežiūros institucijų darbą, vėliau joms reikės valstybės paramos, pridūrė vyriausybės vadovas.
