Nuomonės tyrimas, kurį valstybinės televizijos TV ARD užsakymu atliko grupė „DeutschlandTrend“, rodo, kad 51 proc. Vokietijos pilnamečių gyventojų netiki kanclerės Angelos Merkel nuolat kartojamu teiginiu, kad „mes tai pasieksime“, turinčiu pabrėžti, jog Vokietija pajėgi susitvarkyti su migracijos iššūkiu.
Spalio mėnesį tokio požiūrio laikėsi 48 proc. respondentų.
Apklausa taip pat parodė, kad 48 proc. respondentų sako bijantys pabėgėlių, o 50 proc. nurodo nesilaikantys tokio požiūrio. Spalio mėnesį toks klausimas nebuvo pateikiamas.
Apklausos metu, kuri telefonu buvo atliekama sausio 12-13 dienomis, į kausimus atsakė tūkstantis žmonių.
Prie pagrindinės Kelno geležinkelio stoties Naujųjų metų išvakarėse užpuolikai, daugiausia arabų ar Šiaurės Afrikos kilmės, apgrabaliojo ir apiplėšė šimtus moterų.
Iki ketvirtadienio policija gavo 652 skundus, tarp jų 331 dėl seksualinių nusikaltimų, įskaitant ir kelis išžaginimo atvejus, pranešė Kelno prokuratūra.
Įvykiai Kelne padidino įtampą Vokietijoje, į kurią 2015 metais atvyko beveik 1,1 mln. prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Sirijos, Afganistano ir Irako, ir išprovokavo protestus, kurių metu buvo liejamas įtūžis dėl liberalios A.Merkel pozicijos nuo karo bėgančių žmonių atžvilgiu.
Neįsileis į baseiną pabėgėlių
Vokietijos Bornheimo mieste pabėgėliams uždrausta lankytis baseine. Toks sprendimas priimtas po to, kai pasipylė moterų ir baseino darbuotojų skundai dėl vyrų iš netoliese esančio pabėgėlių centro seksualinio priekabiavimo, sakė miesto atstovas Markus Schnapka.
Tiesa, nė viena moteris į policiją nesikreipė. Prieglaudos gyventojai esą supratingai sutiko draudimą. „Kai tik iš socialinių tarnybų gausime pranešimą, kad žinutė suprasta, ši priemonė bus atšaukta“, – teigė M. Schnapka.
Pasak stoties WDR, pareigūnas asmeniškai informavo prieglaudos gyventojus apie draudimą.
„Man gėda dėl savo tikėjimo brolių. Taip neturėtų būti“, – stotis citavo jauną sirą.
„Aš žinau, kad daugumos atžvilgiu elgiuosi neteisingai, tačiau nematau kitos galimybės, kaip tik duoti šį aiškų ženklą“, – pabrėžė M. Schnapka.
J. C. Junckeris: ES valstybės „nevisiškai padarė“ tai, ką reikia padaryti dėl migrantų
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos narės neprisidėjo prie pastangų spręsti migrantų krizę, įskaitant susitarimo dėl 160 tūkst. migrantų paskirstymo po Bendrijos nares vykdymą.
Pristatydamas savo šių metų veiklos prioritetus, J.-C.Junckeris žadėjo neatsisakyti savo planų perkelti iš Italijos ir Graikijos į kitas Bendrijos nares tūkstančius prieglobsčio prašytojų. Šie planai, kuriems griežtai nepritarė kelios rytinės ES narės, po ilgų diskusijų spalį galiausiai buvo patvirtinti.
Kol kas į kitas valstybes buvo perkelti tik 272 pabėgėliai iš 160 tūkst., kuriuos buvo sutarta paskirstyti po ES nares, Europą užplūdus tūkstančiams migrantų, bėgančių nuo konfliktų Sirijoje ir kituose karštuosiuose taškuose.
„Ne Komisija nepadarė“, - spaudos konferencijoje sakė 28 valstybių Bendrijos aukščiausios vykdomosios valdžios institucijos vadovas, kuris yra vienas planų dėl migrantų krizės sprendimo architektų.
„Bet daugelis valstybių narių nevisiškai padarė tai, ką turime padaryti, ir kas turi būti padaryta“, – pridūrė J.-C.Junckeris.
Jis skundėsi, kad užuot ieškojusios bendro sprendimo, valstybės narės atnaujina sienų kontrolę, ir dėl to kyla grėsmė laisvo judėjimo Šengeno zonai bei platesniam ES projektui.
„Kas žudo Šengeną, ilgainiui palaidos ir vidaus rinką“, - sakė J.-C.Junckeris ir pridūrė, jog tai sukeltų „nedarbo problemą, kuri būtų nebevaldoma“.
Europa jau kenčia dėl didžiulio, daugiau nei 10 proc., siekiančio nedarbo, o tokiose šalyse kaip Graikija bei Ispanija darbo neturi 50 proc. jaunų žmonių.
„Kai visa tai sugrius, ekonominė kaina, augimo praradimas ir žala Europos augimo perspektyvoms bus milžiniška“, - pažymėjo J.-C.Junckeris.
„Be Šengeno, laisvo darbo jėgos judėjimo, be Europos piliečių teisės laisvai keliauti euras netenka prasmės“, - sakė jis, kalbėdamas apie ES bendrąją valiutą naudojančių 19-os valstybių euro zoną.
J.-C.Junckeris sakė, kad jau ima pavargti nuo Komisijai žeriamos kritikos, esą ji daro nepakankamai, kad būtų išspręsta Senąjį žemyną užklupusi rimčiausia migrantų krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, nors ji daug mėnesių triūsė rengdama pabėgėlių perkėlimo ir kitus planus.
Jis pliekė valstybes nares už tai, kad jos nevykdo planų, dėl kurių pačios sutarė, įspėdamas, kad ES „artėja prie rimtos patikimumo krizės“, kuri ištiks, jei jos neprisiims savo teisinių ir politinių įsipareigojimų.