Balsavimą stebėjusi ESBO pirmadienį pareiškė, kad rinkimuose stigo konkurencingumo, o po jų išryškėjo reformų būtinybė. Tačiau Kazachstano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ESBO ataskaitoje pateikiami „niekuo nepagrįsti ir nepatvirtinti kaltinimai“ bei „šališkos išvados“.
Galutiniai rinkimų rezultatai rodo, kad K. Ž. Tokajevas su 81,31 proc. balsų buvo išrinktas antrai kadencijai prezidento poste. Balsavimo baigtis nelaikoma stebinančia, nes visi penki K. Ž. Tokajevo priešininkai iki rinkimų buvo mažai žinomi. Nė vienas jų nesurinko daugiau nei 10 proc. balsų.
Europos Sąjunga (ES) antradienį paragino Astaną „išplėsti politinį pliuralizmą ir piliečių dalyvavimą politiniame gyvenime“ bei „visapusiškai įgyvendinti“ ESBO rekomendacijas. Nepaisant to, Briuselis pareiškė sveikinąs pastaruoju metu šalyje priimtas „platesnes politines ir socioekonomines reformas“.
Rinkimai Kazachstane surengti po to, kai šalyje šių metų sausį įsiplieskė neramumai dėl didelių pragyvenimo išlaidų. K. Ž. Tokajevas su šiais neramumais žiauriai susidorojo ir paskelbė apie pirmalaikius rinkimus, kuriuose pareiškė sieksiantis „naujo pasitikėjimo mandato“. Kartu jis paskelbė apie virtinę reformų ir referendumą dėl konstitucijos pakeitimų.
