Šis įstatymas buvo priimtas 106 parlamento narių balsais už ir tik 28 prieš, parodant platų politikų ir visuomenės pritarimą įstatymui, sukuriančiam galimybę vyriausybei rengti neįpareigojančias konsultacijas su piliečiais bet kokia visuomenės interesus liečiančia tema. Šiuo įstatymu Katalonijos vyriausybė tikėjosi surengti konsultacijas dėl Katalonijos politinės ateities 2014 m. lapkričio 9 d.
Kai Ispanijos vyriausybė šį naują įstatymą pernai užginčijo, buvome priversti ieškoti kitokių priemonių išgirsti savo žmonių nuomonę ir radome - „kolektyvinio proceso“ formą. Todėl pernai lapkričio 9 d. prie balsadėžių išsakyti savo požiūrį dėl Katalonijos politinės ateities savo valia atėjo per 2,3 milijono piliečių. Kaip nesustabdysi jūros, panašiai neįmanoma sutramdyti demokratijos, ir lapkričio 9 d. įstengėme tai parodyti civilizuotumo pavyzdžiu laikytinu renginiu.
Nepaisant to, kad veiksmas jau prieš tris mėnesius įvykęs, Konstitucinis Teismas dabar išaiškina, kad nederėtų atsiklausti piliečių nuomonės svarbiais klausimais, net jei toks atsiklausimas yra teisiškai neįpareigojantis.
Tai tik patvirtina nuomonę tų, kurie tvirtina, kad Ispanijoje demokratija prastos kokybės, vis dar gerokai atsiliekanti nuo kitų Europos demokratijų. Neabejotinai demokratijos tradicijų stygius, kamuojantis Ispaniją pastaruosius 200 metų, suformavo politinį mąstymą, kuriame teisinė valdžia menkai teatskirta nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios.
Todėl toks teismo sprendimas nebuvo netikėtas niekam – bent jau Katalonijos gyventojų daugumai. Ispanijos Konstitucinis Teismas jau seniai prarado pirmykštę pareigą būti nešališku teisėju ir prisiėmė veikiau politinį nei teisinį vaidmenį. Nepamirškime, kad dabartinis šio teismo pirmininkas – buvęs Ministro Pirmininko Mariano Rajoy Liaudies partijos narys, ir tai kelia teisėtų abejonių dėl jo nešališkumo sprendžiant politinio pobūdžio klausimus.
Kad ir kaip ten būtų, nei šis sprendimas, nei bet koks kitas Ispanijos politinės sferos nutarimas nepalauš Katalonijos žmonių ryžto laisvai ir demokratiškai spręsti dėl savo politinės ateities.
Rugsėjo 27 d. katalonai rinks naują Katalonijos parlamentą. Pirmąsyk nuo 1980 m. šie rinkimai bus kitokie – be jokios abejonės, jie bus plebiscito pobūdžio. Kadangi Ispanijos vyriausybė ir jos teismai blokuoja sutartą ir įpareigojantį referendumą, kokie praėjo Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje su derama pagarba ir be išpuolių, mes, katalonai, nebeturime kitos išeities, kaip pasinaudoti parlamento rinkimais ir sužinoti, ar yra pakankama gyventojų parama Katalonijos valstybei sukurti.
Pagrindinės šią galimybę remiančios partijos tuo aiškiai remsis savo rinkimų programose, ir taip galėsime aiškiai pamatyti, kaip stipriai žmonės remia tokią galimybę. Jei iš rezultatų bus aiškiai matyti, kad žmonės remia nepriklausomos Katalonijos valstybės sukūrimą, naujoji vyriausybė turės demokratinį mandatą to imtis.
Tuomet baigsime rengti valstybės struktūras, reikalingas užtikrinti normalų perėjimą, tikimės derėtis su Ispanijos vyriausybe bei Europos Sąjunga dėl tvarkaraščio ir sąlygų naujai Europos valstybei sukurti, jei to nedviprasmiškai panorės Katalonijos žmonės.
Būsimoji Katalonijos valstybė nori toliau likti ES sudėtyje ir bus ištikima ir patikima Europos vyriausybių ir viešųjų institucijų partnerė. Katalonai nuo seno entuziastingai gynė Europos Sąjungos kūrimą.
Kaip tik dėl to itin juokingai skamba kaltinimai, kad jie esą siekia atsitverti sienomis; anaiptol, katalonai nori priklausyti stipresnei, vieningesnei Europai, bet turėti tokią pat pagarbą ir suverenumą, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės – juk yra nemažai panašaus dydžio ir net mažesnių gyventojų skaičiumi ar bendruoju vidaus produktu valstybių negu Katalonija.