DELFI šeštadienį paskelbtas ukrainietės psichologijos mokslų kandidatės (taip ji prisistato), kai kuriose Ukrainos žiniasklaidos priemonėse vadinamos žurnaliste, Aidos Bolivar pasakojimas apie kelionę su pabėgėliais iš Budapešto į Vieną sukėlė didžiulį rezonansą Lietuvos socialiniuose tinklalapiuose, netgi abejota, ar toks žmogus apskritai egzistuoja.
Pabėgėliai
© AFP/Scanpix

Visų pirma, dėmesį patraukė ypač aštrūs pabėgėlių stovyklos liudininkės pasisakymai, apie kuriuos vienas jos oponentas parašė: „Spaudžia paviršutiniškas, jei ne primityvias emocijas (o tai blogai) ir visiškai nemato kai kurių savo požiūrio pasekmių (o tai dar blogiau).“

DELFI ukrainiečių kolegų iš pripažinto leidinio „Jevropeiskaja pravda“, kurio interneto svetainėje rugsėjo 9 d. buvo patalpintas A. Bolivar straipsnis apie kelionę į Vieną su pabėgėliais, teigimu, toks žmogus iš tiesų egzistuoja, tai tikra jos pavardė, ne pseudonimas.

A. Bolivar profilis tinklalapyje „Facebook“ rodo, kad rugsėjo 2 d. ji iš tiesų buvo Vienoje, o pernai vasarį – Vilniuje.

Sprendžiant iš paieškos internete rezultatų, Aida Bolivar – psichologijos mokslų kandidatė, baigusi Maskvos pilietinio švietimo mokyklos (Rusija mokyklą įtraukė į užsienio agentų sąrašą), šiuo metu ji vadovauja Politinių procesų tyrimų centrui Kijeve. Užsienio kalbos skiltyje nurodyta rusų kalba. Deja, DELFI nepavyko su ja susisiekti. Į DELFI užklausas feisbuke autorė neatsakė, Politinių procesų tyrimų centro kontaktų nepavyko gauti net kolegoms Ukrainos žurnalistams.

Mūsų laiškas su klausimais autorei kol kas liko be atsakymų. Kaip rašoma „Žurnalnyj zal“ (ŽZ), o tai – geros kokybės interneto projektas, atspindintis rusiškų literatūrinių, meninių ir humanitarinių žurnalų, leidžiamų Rusijoje ir užsienyje, veiklą, A. Bolivar 2004–2010 m. dalyvavo JTO taikdariškose misijose Libane, Izraelyje, Etiopijoje ir kitose šalyse. ŽZ publikavo jos straipsnį JTO tema.

Pažymėtina, kad A. Bolivar gana aktyviai rašė Ukrainos žiniasklaidoje, tiesa, daugiausia – iki 2010 m. Jos publikacijų yra ir leidiniuose „Ukrainskaja pravda“, „Jevropeiskaja pravda“, „Obozrevatel“ ir kt. Dauguma jos straipsnių – apie situaciją Ukrainoje. Mūsų kolegų teigimu, Kijevo žurnalistų bendruomenėje požiūris į autorę nevienareikšmis – kaip į autorę, dažnai keičiančią pažiūras.

Prieš tai, kai Ukrainos televizijoje „Inter“ pasirodė reportažas su jos emocionaliais pasisakymais apie pabėgėlius, Ukrainoje gerai žinomas interneto leidinys „Jevropeiskaja pravda“ rugsėjo 9 d. išpublikavo A. Bolivar straipsnį ta pačia tema „Viena diena pragare: iš Budapešto į Vieną traukinyje su imigrantais“.

Straipsnis išėjo su redakcijos komentaru: „Kitas mūsų straipsnis – autorės, atsidūrusios viename iš krizės epicentrų. Jis gana diskusinis ir nepanašus į daugumą straipsnių apie imigrantus iš Artimųjų Rytų. Tačiau tokios mintys, nepaisant jų emocionalumo, irgi egzistuoja visuomenėje.“

Medžiaga sulaukė daug atsiliepimų – tiek teigiamų, tiek neigiamų. Kai kurie komentatoriai rašė, jog autorei laikas suprasti, kad praėjusio amžiaus ketvirtas dešimtmetis jau praėjo, bet vis tik jame padėtis aprašoma santūriau nei vėlesniame vaizdo pasakojime. Autorė savo straipsnį baigia taip:

„Bet labiausiai man kelia nerimą tai, kad po 10 metų būtent šie naujai atvykę „vokiečiai“ ir „austrai“ turės įtakos savo šalies sprendimams: ar priimti Ukrainą į NATO ir ES? Jie gyvens Europoje, o kur mes gyvensime – nežinau...“

Atsakymo į A. Bolivar straipsnį ilgai laukti neteko. Rugsėjo 11-osios tame pačiame leidinyje „Jevropeiskaja pravda“ filosofas, politinių tyrimų daktaras (EHESS, Paryžius), Europos projektų „Internjuz-Ukraina“ direktorius Vladimiras Jermolenka parašė, kad „Ukrainos internetui patinka pragaras, ypač pragaras, kuris gali mums įrodyti, kad esame geresni už kitus“.

„Suprantu, kad pabėgėlių iš tiesų gali būti visokių. Dabar nebuvau Budapešte, negaliu spręsti, kas ten vyksta, tačiau girdėjau daug istorijų apie purvinus persikėlėlius iš Donbaso. Po šito apvažinėjau gana daug jų įkurdinimo vietų. Ir daugiausia mačiau labai gerus žmones, kurie stipriai kenčia“, – atsakė A. Bolivar V. Jermolenka.

Jis rašo, kad demonizuojant pabėgėlius iš Artimųjų Rytų ar Afrikos Vengrijos geležinkelio stotyse, mėgaujantis detalėmis, kokie jie nešvarūs / įžūlūs / nemyli savo vaikų / niekinamai vertina civilizaciją ir t. t., ukrainiečiai (tai galioja ir Lietuvai) turi suprasti kai kuriuos dalykus:

„Vienintelis mūsų šansas būti išgirstiems Europoje – sakyti europiečiams, kad Europa nesibaigia ES sienomis. Kad Europa tęsiasi kur kas toliau. Ukraina yra universalumo dimensija europietiškam projektui, kuris vis labiau rizikuoja tapti vietiniu. Europietiškai širdžiai labai lengva vietoje žodžio „sirai“ įrašyti žodį „ukrainiečiai“.“

Ši A. Bolivar nuomonė (beje, lietuvių kalba) buvo DELFI pasiūlyta skaitytojos. Pripažįstame, kad suklydome, iš pradžių pavadinę autorę lietuve, tačiau po keliolikos minučių klaidą ištaisėme. DELFI yra atviras įvairioms, netgi drastiškoms nuomonėms ir ne kartą yra apgynęs teisę į saviraiškos laisvę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Baltųjų pėdkelnių“ legenda: paslaptingų snaiperių iš Baltijos šalių bijojo visas Kaukazas (154)

1992-ųjų rudenį, prasidėjus karui Abchazijos regione, Kaukaze ėmė rastis vadinamosios...

Sodo bendrijos gyventojams neramios dienos: laukia iškeldinimas iš namų (61)

Sodų bendrija „Baltasis gandras“ jau daugybę metų kovoja už dar sovietmečiu gautus sklypus,...

Pasinaudojo moters bejėgiškumu: atėmė viską, ką turėjo (58)

Panevėžio apylinkės teisme – beprecedentė byla. Prokurorai siekia panaikinti sandorius, kuriais...

Atrado žemėje užkastus kalinio raštelius: patiriame tai, ko žmogaus protas nėra pajėgus įsivaizduoti (112)

Naujai rekonstruotas dokumentas, kurį 1944 metais Aušvice parašė vienas Graikijos žydų kalinys,...

Situacija Ispanijoje kaista: didžiulė minia išėjo į gatves (199)

Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont as šeštadienio vakarą pareiškė, kad Katalonija...

Jubiliejiniame Dž. Butkutės koncerte Kaune – trikdžiai: teko stabdyti pasirodymą (234)

Likus mažiau nei pusvalandžiui iki Džordanos Butkutės koncerto pradžios Kaune, Nemuno saloje,...

Tragedija, kuri lig šiol stovi akyse: šį nusikaltėlį privalome įkalinti iki gyvos galvos (81)

Laikas negydo žaizdų – kiekvieną dieną prieš akis stovi tragiškai pasibaigusios nakties...

Vis dar turi parako: S. Krupeckaitei – Europos čempionato sidabras (17)

Lietuvė Simona Krupeckaitė Berlyne (Vokietija) vykstančio Europos dviračių treko čempionato...

Stilingi ir atsipalaidavę programuotojai darbe vaikšto mūvėdami kojines (88)

DELFI Stilius praėjusį penktadienį apsilankė Vilniuje esančiame Izraelio bendrovės biure „ Wix...

Vienas geriausių XIX amžiaus chirurgų – 300 proc. mirtingumas ir netyčia nupjautos sėklidės (23)

Prieš anestetik ų išradimą chirurgija buvo visai kitokia. Laikas buvo viskas ir kiekvienas...