Visų pirma, dėmesį patraukė ypač aštrūs pabėgėlių stovyklos liudininkės pasisakymai, apie kuriuos vienas jos oponentas parašė: „Spaudžia paviršutiniškas, jei ne primityvias emocijas (o tai blogai) ir visiškai nemato kai kurių savo požiūrio pasekmių (o tai dar blogiau).“
DELFI ukrainiečių kolegų iš pripažinto leidinio „Jevropeiskaja pravda“, kurio interneto svetainėje rugsėjo 9 d. buvo patalpintas A. Bolivar straipsnis apie kelionę į Vieną su pabėgėliais, teigimu, toks žmogus iš tiesų egzistuoja, tai tikra jos pavardė, ne pseudonimas.
A. Bolivar profilis tinklalapyje „Facebook“ rodo, kad rugsėjo 2 d. ji iš tiesų buvo Vienoje, o pernai vasarį – Vilniuje.
Sprendžiant iš paieškos internete rezultatų, Aida Bolivar – psichologijos mokslų kandidatė, baigusi Maskvos pilietinio švietimo mokyklos (Rusija mokyklą įtraukė į užsienio agentų sąrašą), šiuo metu ji vadovauja Politinių procesų tyrimų centrui Kijeve. Užsienio kalbos skiltyje nurodyta rusų kalba. Deja, DELFI nepavyko su ja susisiekti. Į DELFI užklausas feisbuke autorė neatsakė, Politinių procesų tyrimų centro kontaktų nepavyko gauti net kolegoms Ukrainos žurnalistams.
Mūsų laiškas su klausimais autorei kol kas liko be atsakymų. Kaip rašoma „Žurnalnyj zal“ (ŽZ), o tai – geros kokybės interneto projektas, atspindintis rusiškų literatūrinių, meninių ir humanitarinių žurnalų, leidžiamų Rusijoje ir užsienyje, veiklą, A. Bolivar 2004–2010 m. dalyvavo JTO taikdariškose misijose Libane, Izraelyje, Etiopijoje ir kitose šalyse. ŽZ publikavo jos straipsnį JTO tema.
Pažymėtina, kad A. Bolivar gana aktyviai rašė Ukrainos žiniasklaidoje, tiesa, daugiausia – iki 2010 m. Jos publikacijų yra ir leidiniuose „Ukrainskaja pravda“, „Jevropeiskaja pravda“, „Obozrevatel“ ir kt. Dauguma jos straipsnių – apie situaciją Ukrainoje. Mūsų kolegų teigimu, Kijevo žurnalistų bendruomenėje požiūris į autorę nevienareikšmis – kaip į autorę, dažnai keičiančią pažiūras.
Prieš tai, kai Ukrainos televizijoje „Inter“ pasirodė reportažas su jos emocionaliais pasisakymais apie pabėgėlius, Ukrainoje gerai žinomas interneto leidinys „Jevropeiskaja pravda“ rugsėjo 9 d. išpublikavo A. Bolivar straipsnį ta pačia tema „Viena diena pragare: iš Budapešto į Vieną traukinyje su imigrantais“.
Straipsnis išėjo su redakcijos komentaru: „Kitas mūsų straipsnis – autorės, atsidūrusios viename iš krizės epicentrų. Jis gana diskusinis ir nepanašus į daugumą straipsnių apie imigrantus iš Artimųjų Rytų. Tačiau tokios mintys, nepaisant jų emocionalumo, irgi egzistuoja visuomenėje.“
Medžiaga sulaukė daug atsiliepimų – tiek teigiamų, tiek neigiamų. Kai kurie komentatoriai rašė, jog autorei laikas suprasti, kad praėjusio amžiaus ketvirtas dešimtmetis jau praėjo, bet vis tik jame padėtis aprašoma santūriau nei vėlesniame vaizdo pasakojime. Autorė savo straipsnį baigia taip:
„Bet labiausiai man kelia nerimą tai, kad po 10 metų būtent šie naujai atvykę „vokiečiai“ ir „austrai“ turės įtakos savo šalies sprendimams: ar priimti Ukrainą į NATO ir ES? Jie gyvens Europoje, o kur mes gyvensime – nežinau...“
Atsakymo į A. Bolivar straipsnį ilgai laukti neteko. Rugsėjo 11-osios tame pačiame leidinyje „Jevropeiskaja pravda“ filosofas, politinių tyrimų daktaras (EHESS, Paryžius), Europos projektų „Internjuz-Ukraina“ direktorius Vladimiras Jermolenka parašė, kad „Ukrainos internetui patinka pragaras, ypač pragaras, kuris gali mums įrodyti, kad esame geresni už kitus“.
„Suprantu, kad pabėgėlių iš tiesų gali būti visokių. Dabar nebuvau Budapešte, negaliu spręsti, kas ten vyksta, tačiau girdėjau daug istorijų apie purvinus persikėlėlius iš Donbaso. Po šito apvažinėjau gana daug jų įkurdinimo vietų. Ir daugiausia mačiau labai gerus žmones, kurie stipriai kenčia“, – atsakė A. Bolivar V. Jermolenka.
Jis rašo, kad demonizuojant pabėgėlius iš Artimųjų Rytų ar Afrikos Vengrijos geležinkelio stotyse, mėgaujantis detalėmis, kokie jie nešvarūs / įžūlūs / nemyli savo vaikų / niekinamai vertina civilizaciją ir t. t., ukrainiečiai (tai galioja ir Lietuvai) turi suprasti kai kuriuos dalykus:
„Vienintelis mūsų šansas būti išgirstiems Europoje – sakyti europiečiams, kad Europa nesibaigia ES sienomis. Kad Europa tęsiasi kur kas toliau. Ukraina yra universalumo dimensija europietiškam projektui, kuris vis labiau rizikuoja tapti vietiniu. Europietiškai širdžiai labai lengva vietoje žodžio „sirai“ įrašyti žodį „ukrainiečiai“.“
Ši A. Bolivar nuomonė (beje, lietuvių kalba) buvo DELFI pasiūlyta skaitytojos. Pripažįstame, kad suklydome, iš pradžių pavadinę autorę lietuve, tačiau po keliolikos minučių klaidą ištaisėme. DELFI yra atviras įvairioms, netgi drastiškoms nuomonėms ir ne kartą yra apgynęs teisę į saviraiškos laisvę.