Birželio mėnesį Kijeve, Belgrade ir Budapešte užfiksuota rekordiškai aukšta mėnesio temperatūra, dėl kurios Serbijos upėse ir baseinuose nuskendo daug žmonių, mat perkaitusios minios nekantravo atsivėsinti.
Ukrainos gyventojai ignoravo valdžios perspėjimus apie neįprastai didelę bakterijų koncentraciją kai kuriuose paplūdimiuose, ieškodami atokvėpio vandenyje.
Maskvos termometrų stulpeliai trečiadienį siekė 34,8 laipsnius Celsijaus – tai aukščiausias birželio rodiklis nuo 1901 metų. Rytų Sibire temperatūra pakilo virš 30 laipsnių. Nors Pietų Europos šalys pastaraisiais metais įsismarkaujant klimato kaitai jau apsiprato su karštais ir sausais orais, rytiniuose kraštuose tokios sąlygos nėra įprastos, taigi vyriausybės buvo užkluptos iš netyčių.
„Tokių nepaprastai karštų vasarų daugėja dėl žmonių įtakos planetos klimatui, – paaiškino Nikos Christidis, Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos vyresnysis mokslininkas. – Poveikio stiprumas priklausys nuo adaptacijos lygio kiekvienoje šalyje.“
Šią savaitę ekstremalūs karščiai greičiausiai tęsis: prognozuojama, kad kai kuriuose Bulgarijos miestuose temperatūra pakils iki 39° C, pranešė šalies nacionalinė orų tarnyba. Rumunijoje septyniose apskrityse, įskaitant sostinę Bukareštą, nustatyta ekstremali padėtis, o šalies vakaruose temperatūra siekė 41° C.
„Tikėtina, kad per šią karščio bangą bus nustatytas ne vienas visų laikų temperatūros rekordas“, – teigia Chrisas Almondas, JK meteorologijos tarnybos prognozuotojas. Vakarų Rusijoje „audros su perkūnija šią savaitę padės priartinti temperatūrą prie normalios, tačiau rytuose greičiausiai ir toliau bus karšta arba labai karšta“.
Pasak N. Christidžio, tokios ekstremalios karščio bangos, kurios šio amžiaus pradžioje Pietų Europoje buvo prognozuojamos du kartus per šimtmetį, greičiausiai vyks du kartus per dešimtmetį.
Likęs žemynas taip pat bus karštesnis ir sausesnis. Dar toliau į rytus, į šiaurę nuo Kazachstano esantis regionas išgyvena šiam metų laikui ekstremaliai šaltas sąlygas, sako Carlo Buontempo, „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos direktorius.
Toks karštų ir šaltų ekstremalumų modelis siejamas su pokyčiais atmosferos sraujymėse – stipraus vėjo srautuose viršutiniuose atmosferos sluksniuose, keliaujančiuose iš vakarų į rytus.
Šiaurinio pusrutulio atmosferos sraujymės taip pat daro įtaką orams JAV vakaruose, kur šiuo metu stebimos karščio bangos ir ekstremali sausra.
Mokslininkai teigia, kad sąlygos Sibiro rytuose yra susijusios ir su sraujymėmis, ir su klimato kaita. Praėjusių metų birželio 20 d. meteorologinė stotis Rusijos Verchojansko mieste užregistravo 38° C temperatūrą – aukščiausią maksimalią paros temperatūrą į šiaurę nuo Arkties rato.
Šių metų birželio 20 d. toje pačioje stotyje temperatūra siekė 33,1° C – žemiau praėjusių metų rekordo, tačiau vis tiek žymiai aukščiau už vidutinę.
„Kaip žinia, Arktis įšyla daug greičiau nei visas likęs pasaulis, – sakė C. Buontempo. – Viena iš priežasčių yra ledo atspindžio koeficiento (albedo) grįžtamasis ryšys. Pašalinus ledą, kurio baltumas atspindi daug saulės spindulių, atsiveria dirvožemis ir jūra, kurie sugeria daugiau šilumos.“
Užsitęsusi 2020 m. Sibiro karščio banga būtų buvusi beveik neįmanoma be klimato kaitos, rodo gegužę „Springer“ paskelbtas tyrimas. Žmonių sukelta klimato kaita gerokai padidino karščio bangų dažnio ir apimties tikimybę Sibiro regione, kuris tęsiasi per visą Azijos žemyno šiaurinę dalį, padarė išvadą mokslininkai.
Dar vienas įspėjamasis ženklas: „Copernicus“ palydovai praėjusią savaitę virš Verchojansko nustatė neįprastai aukštą žemės paviršiaus temperatūrą (48° C).
Šis rodmuo atspindi planetos paviršiaus karštumą, palyginus su meteorologinių stočių sausumoje stebima metrika.
Pasak C. Buontempo, tokį aukštą skaičių galima paaiškinti dar viena krize, kurią sustiprino klimato kaita. Praėjusiais metais visame regione išplitę intensyvūs miškų gaisrai sunaikino didelius medžių dangos plotus, kurie iki tol padėjo vėsinti atmosferą. Šiais metais gaisrų sezono pradžia buvo aktyviausia bent jau nuo 2003-ųjų.
