Kokia tikimybė, kad Rusijos kariai liks Baltarusijoje, „Belsat“ klausė ekspertų.
Šie kariai vargu ar pasiliks, bet gali būti kitų
„Tos pajėgos, kurios dabar yra dislokuotos Baltarusijoje, tikrai iš ten pasitrauks, nes atvyko iš Tolimųjų Rytų – jas reikia sugrąžinti namo“, – leidiniui sakė Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ karo apžvalgininkas Pavelas Felgenhaueris.
Ar Baltarusija iš tikrųjų įsigis karinės technikos, kaip vasario 3 d. pranešė Aliaksandras Lukašenka, neaišku, tačiau kariai iš Tolimųjų Rytų, pasak eksperto, turi sugrįžti į savo bazes, negali neribotą laiką gyventi atplėšti nuo savo pulkų.
„Jeigu bus koks nors sprendimas dėl nuolatinio Rusijos pajėgų dislokavimo Baltarusijoje, reikės perbazuoti dalinių ir junginių iš kurios nors Rusijos vietos, – sakė P. Felgenhaueris. – Galbūt iš Tolimųjų Rytų, bet vargu. Greičiausiai – iš Pavolgio. Bet tai bus visiškai kitos pajėgos.“
Tokio sprendimo kol kas nėra, mano jis. Teoriškai tada į Baltarusiją turėtų įžengti 1-oji gvardijos tankų armija ir sudaryti bendrą grupuotę su Baltarusijos ginkluotosiomis pajėgomis, tačiau armija buvo palikta atsargoje, jeigu kartais prireiktų ją nusiųsti į Charkovą ar Kryvyj Rihą, o pajėgas iš Rusijos Tolimųjų Rytų nusprendė atsiųsti tam, „kad sutaupytų ir suburtų stipresnę grupuotę piečiau“.
Kad Baltarusijoje būtų nuolatos dislokuojamos Rusijos pajėgos, pirmiausia reikia susitarti, gauti A. Lukašenkos „pritarimą“, o jis tikriausiai bijo sutikti, nes net jo šalininkai nenori, jog Rusija okupuotų Baltarusiją. Kaip parodė 2014-ieji, nuolatiniam perbazavimui reikia laiko ir pastangų. Jeigu atsiras Rusijos karinė bazė, dalį personalo bus galima verbuoti Baltarusijoje – samdyti sutartininkus pigiau, nei vežti žmones iš Rusijos.
Dabar Rusijos valdžia sprendžia, ar bus didelis karas, ar nebus, mano P. Felgenhaueris. Jeigu nuspręs, kad bus, teks sustiprinti pozicijas Baltarusijoje, nes Baltarusijos kariai vargu ar sugebėtų pasipriešinti kad ir Lenkijai, kurios reguliariosios pajėgos yra daug kartų didesnės už Baltarusijos.
Rusijos ekspertas spėja, kad kovo mėnesį Rusijos valdžiai teks deeskaluoti situaciją ir išvesti karius, atsiųstus į Baltarusiją dalyvauti pratybose.
Šiuo metu Rusijai Baltarusija yra „pažeidžiama vieta“
„Kariniu atžvilgiu ji yra labai silpna dėl politinės krizės, prasidėjusios po 2020-ųjų rugpjūčio mėnesio, – apie Baltarusiją sakė karo apžvalgininkas. – Baltarusijos ginkluotosios pajėgos išsiskiria dideliu silpnumu, jos labai mažos ir nepasiruošusios kovai. Lukašenka – taupus žmogus, jis leido pinigus, kad išsilaikytų valdžioje, savo specialiosioms pajėgoms, KGB, o ginkluotosios pajėgos būtų stiprinamos paskelbus mobilizaciją.“
Gynybai A. Lukašenka išleido labai mažai: maždaug 1 proc. BVP siekiantis karinis biudžetas šalyje, kurios BVP ir taip labai mažas, pažymėjo Rusijos ekspertas. Taigi, Baltarusijos gynybos biudžetas yra du kartus mažesnis nei Estijos, ir taikos metu Baltarusijoje tėra apie 10 tūkst. kovai pasiruošusių karių, išskaidytų į keletą brigadų.
„Kalbant apie mobilizaciją... mobilizacijai ruošėsi, šaukė rezervistus, bet dabar jų šaukti negalima, nes jeigu baltarusiams duosi ginklų, neaišku, į ką jie juos nukreips, galbūt ir į patį tėvą“, – samprotavo P. Felgenhaueris.
Jo manymu, Baltarusijos gynybos sistema praktiškai žlugo, todėl Rusijai tenka įvedinėti savo pajėgas dėl Baltarusijos karinio ir politinio silpnumo – dabar įvedama tris kartus daugiau, nei Baltarusija galėtų dislokuoti be mobilizacijos.
O jeigu Baltarusija sutvirtės ir išliks prorusiška?
Ukrainos visuomenės organizacijos „Taikomųjų tyrimų centras“ vadovas Andrejus Karakucas „Belsat“ sakė, kad yra pradėtas Rusijos karinės infrastruktūros Baltarusijoje kūrimo etapas. Kol kas neoficialiai, bet Rusijos karių buvimas darosi nuolatinis.
Dabartiniai nurodymai ir Rusijos karių kiekis rodo, kad Baltarusijos valdžia faktiškai yra priklausoma nuo Rusijos, sakė jis. Be to, bendra Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių vadovybė buvo įvardyta ir sąjunginės valstybės steigimo sutartyje.
„Ta įtaka ir faktiškas Rusijos pajėgų perkėlimas į vakarus yra tiesioginė grėsmė, pirmiausia, Ukrainai, žiūrint į beveik du tūkstančius kilometrų besidriekiančią sieną tarp dviejų valstybių, kuri, beje, yra prastai saugoma, – sakė Ukrainos ekspertas. – Antra, tai tiesioginė grėsmė ir NATO šalims: Lenkijai, Lietuvai, vadinamajam Suvalkų koridoriui, leidžiančiam pasiekti Kaliningradą.“
O ir pats A. Lukašenka sako, kad sutinka, jog jo šalyje atsirastų Rusijos branduolinių ginklų. Vadovaudamasis jo pareiškimais, A. Karakucas mato, kad Baltarusija jau nebeturi teisės spręsti, ar jos teritorijoje esančios pajėgos bus panaudotos puolamosioms operacijoms vykdyti.
Dabar reikia klausti, ar prie puolančių Rusijos kariškių prisijungs Baltarusijos pajėgos. Pastarasis scenarijus priklauso nuo Baltarusijos karių dvasinės būklės.
Ukrainai reikia sutvirtinti dar vieną didelę sienos atkarpą
Ukraina ribojasi su Rusija tik rytuose ir šiaurės rytuose, tačiau Rusijos pajėgų yra ir okupuotame Kryme, ir Moldovos Padniestrėje. Jeigu Rusijos pajėgų liks dar ir Baltarusijoje, Ukraina turės ne tiek ir daug sienų, prie kurių nestovėtų rusų karių. Kas tada?
„Tai iš tikrųjų yra labai didelė problema, nes pasienis su Baltarusija gana prastai apsaugotas, – atsakė A. Karakucas. – Ten yra gamtinių kliūčių, tačiau pati karinė infrastruktūra menkai išvystyta. Būtina atsižvelgti į tai, jog visada buvo manoma, kad Ukrainos vakarinėje dalyje nuolatos dislokuojamos užnugario pajėgos, strateginės užnugario pajėgos, kurias būtų galima panaudoti eskalacijos Donbase ar prie sienos su Rusijos Federacija atveju.“
„Dabar matome, kad Ukraina darosi pažeidžiama ir iš tos pusės. Mūsų ekonomikai tai labai brangiai atsieis – įrengti karinę infrastruktūrą ir šiame pasienyje, permetinėti karinius dalinius ir stiprinti sieną, kuri egzistuoja tik žemėlapyje. Ukraina tikėjosi tokio scenarijaus, tačiau situacija susiklostė itin nepalankiai: krypčių daug, o iš Baltarusijos kyla grėsmė sostinei Kijevui“, – pridūrė jis.
Ar Lukašenka bijo?
Politologas Valerijus Karbalevičius „Current Time“ išdėstė savo nuomonę, ar tikėtinas nuolatinis Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje.
– Ar galime visus nuraminti ir pasakyti, kad Rusijos karių nebus Baltarusijoje?
– Tai vis dar priklauso ir nuo Rusijos ir Vakarų, Rusijos ir NATO santykių. Būtent nuo to priklauso Rusijos karių dislokavimas Baltarusijos teritorijoje.
Štai kokia problema. Neseniai Minske lankėsi Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir pranešė, kad šiemet planuojamos maždaug 20 bendrų Baltarusijos ir Rusijos karinių pratybų. Jei kalbame apie pratybas, tai jos bus nuolatinės: jos baigsis, dalis arba visi Rusijos kariai bus išvesti, o vėliau – jie vėl gali sudalyvauti pratybose ir vėl bus atitraukti. Rusijos karių skaičius Baltarusijoje žymiai didėja, tai – faktas. Kaip, kokia forma, ar dažnai ir kiek – kitas klausimas. Tikėtini patys įvairiausi scenarijai. Tai, kad Rusijos pajėgos bus nuolat dislokuojamos Baltarusijos teritorijoje, deja, yra faktas.
– Šią informaciją patvirtina „Maxar Technologies“ padarytos palydovinės nuotraukos, kuriose Rusijos technika ir kariuomenė dislokuota vietose, neįtrauktose į pratybų planus. Baltarusijos radijo stotis „Laisvė“ informuoja, kad rusiška technika dislokuota apleistų gamyklų teritorijoje, kad iš palydovų nesimatytų, kur ši technika stovi. Kam visa tai? Siekiama įbauginti? Ar galima teigti, kad ateityje bus vykdomi tikri manevrai?
– Taip, suklaidinti oponentus, siekiant įbauginti dėl nežinomybės. Juk visa Rusijos taktika Vakarų ir Ukrainos atžvilgiu yra tokia, kad mes sukuriame sąlygas, iš kurių gali išaugti bet kas, net karas. O jūs bijokite ir nuolaidžiaukite mums. Bandymas slėpti techniką kažkokiose apleistose gamyklose – šios taktikos elementas: „Įvedėme nežinomą skaičių, paslėpėme nežinomą skaičių karių, o jūs galvokite, sukite galvas. Jei nenorite staigmenų, nuolaidžiaukite mums.“ Tokia Rusijos strategija.
– Kaip jūs manote, kodėl informacija apie tai, kiek Rusijos karių dalyvauja pratybose Baltarusijoje, slepiama? Pagal tarptautines sutartis, negali būti daugiau nei 13 tūkst. karių. Stoltenbergas praneša, kad į Baltarusiją jau įvesta maždaug 30 tūkst. karių. Nežinomybė – pagrindinė Rusijos taktika: „Nieko nesakysime, žiūrėkite patys, stebėkite iš palydovų“?
– Būtent taip. Nežinomybė visada gąsdina. Todėl jie slepia ir Rusijos karių skaičių Baltarusijos teritorijoje, ir jų dislokavimo vietas. Nuslėpti neįmanoma, visi tai supranta, nepaisant to, planai – neaiškūs. O nežinomybė gąsdina labiausiai. Tokia taktika.
– Sklando įvairių nuomonių, įskaitant tai, kad Vladimiras Putinas gali siųsti Rusijos karių ir į Baltarusiją ne tam, kad iš Baltarusijos teritorijos įsiveržtų į Ukrainą, o tam, kad įsitvirtintų Baltarusijoje. Kai kurie tai jau vadina „karine Baltarusijos okupacija“. Jūs su tuo sutinkate?
– Per griežta tai vadinti „okupacija“. Aš pavadinčiau nuolatiniu Rusijos karių dislokavimu. Jis pasireiškia įvairiomis formomis: įkurti karinių mokymų centrai prie Gardino, prie Baranovičių. Šie centrai, kuriuose dislokuoti Rusijos koviniai vienetai, labai panašūs į karines bazes, bet jie taip nevadinami. Nuolatinės Rusijos ir Baltarusijos pratybos Baltarusijos teritorijoje įrodo, kad Rusija įtvirtina savo pozicijas Baltarusijos teritorijoje ir taip atlieka daug funkcijų: Baltarusijos ir Baltarusijos politikos kontrolė – grėsmė NATO. Tai yra grėsmė, nes pasakysime, kad galime perimti Suvalkų koridoriaus kontrolę – grėsmė Ukrainai. Tai tik kelios iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų atliekamų funkcijų.
– Aliaksandras Lukašenka, kuris iš pirmo žvilgsnio žaidžia Rusijos pareigūnų pareiškimais, sako: „Situacija Ukrainos–Baltarusijos pasienyje yra įtempta“. Ar jis mato kokią nors Baltarusijos teritorijoje esančių Rusijos kariškių grėsmę?
– Šiandien galime konstatuoti, kad Lukašenka kalba tai, ko nedrįsta pasakyti pats Putinas. Šie nuolatiniai grasinimai Ukrainai rodo, kad Lukašenka bando pademonstruoti savo poreikį Rusijai, nes būtent dėl Rusijos palaikymo Lukašenka sugeba išlaikyti valdžią Baltarusijoje.
Ar Lukašenka bijo? Tikriausiai, iki tam tikros ribos – taip, bet jis turbūt galvoja, kad iš visų jam iškilusių grėsmių, Rusijos kariuomenės buvimas Baltarusijos teritorijoje yra mažesnė grėsmė lyginant su baltarusių protestais.
– Tačiau neseniai duodamas interviu Rusijos televizijos laidų vedėjui Vladimirui Solovjovui, A. Lukašenka sakė, kad dabar didelio karo niekam nereikia, kad žmonės – galvoje jis veikiausiai turėjo pats save – yra įpratę gyventi komfortiškomis sąlygomis ir kad šios sąlygos iš karto būtų sugriautos. Ar verta tikėti tokiais A. Lukašenkos žodžiais? Kodėl jis taip kalba?
– Manau, kad realiu karu A. Lukašenka tikrai nėra suinteresuotas, nes ši idėja Baltarusijos visuomenėje nėra populiari, ir karas gali baigtis labai netikėtomis pasekmėmis. Tačiau palaikyti nuolatinę įtampą – taip.
Viena vertus, tai yra grasinimas kaimyninėms šalims, tai yra kerštas už jų politiką Baltarusijos valdžios atžvilgiu. Kita vertus, tai yra Rusijos poreikių demonstravimas, ir Rusija už tai turi atsilyginti politine ir finansine parama, ekonominiu, informaciniu, diplomatiniu ir bet kokiu kitu palaikymu. Palaikyti įtampą – tuo, manau, yra suinteresuotas A. Lukašenka.
– Lukašenka neseniai pareiškė: „Jei Donbase prasidės aktyvūs karo veiksmai, tai Baltarusijos armija elgsis taip pat, kaip Rusijos“. Kaip manote, ar gali būti, kad Donbase išvysime ir Baltarusijos kariškių?
– Manau, kad A. Lukašenka kalbėjo apie ką kita. Tai yra, jei Donbase prasidėtų konfliktas, tai reikštų visaverčio karo tarp Rusijos ir Ukrainos pradžią. Ir būtent per tokį visavertį karą Baltarusija stotų į Rusijos pusę. Kokiu būdu, kokia forma – nemanau, kad tai įvyktų Donbase. Manau, kad jei prasidėtų karinis konfliktas, tai šitai įvyktų Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje.
– Dabar visi amerikiečių pareigūnai kartoja: „Mes nežinome, ką V. Putinas sumanė, kas yra jo galvoje“. Kaip manote, ar Vladimiras Putinas dalijasi su Aliaksandru Lukašenka savo tikraisiais planais – bus karas ar nebus?
– Manau, kad kai kuriais planais dalijasi, bet tikrai ne visais. Juo labiau, kad, mano manymu, pats V. Putinas neturi išsamaus ir aiškaus plano, ką jis turėtų daryti, jei Vakarai atmes jo ultimatumą. Egzistuoja keli variantai, kurio iš jų reikėtų laikytis, ir, manau, kad galutinis sprendimas Kremliuje dar nėra priimtas. Taigi juo labiau nėra reikalo dalytis juo su Aliaksandru Lukašenka.
