Paryčiais Charkive nugriaudėjo dar penki sprogimai. Charkivo meras Igoris Terekhovas pranešė, kad maždaug pusę penkių ryto prieš miestą buvo surengtos dar penkios raketų atakos.
„04:32, pirmasis, o paskui dar mažiausiai keturi raketų smūgiai į Charkivą“, – savo „Telegram“ kanale rašė I. Terekhovas. – „Skrido“ į Slobodskajos ir Kholodnogorskio rajonus. Vienoje iš vietų, kur pataikė raketos, kilo gaisras.“
Charkivo regioninės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas pranešė, kad ketvirtadienį paryčiais Rusijos kariuomenė raketomis atakavo dar vienus nakvynės namus Charkivo Slobodos rajone. „Kol kas yra 18 sužeistųjų, du iš jų vaikai. Vienas žmogus buvo nužudytas“, – teigė O. Sinegubovas.
Pasak Ukrainos valdžios, trečiadienio vakarą Rusijos kariai smogė nakvynės namams Saltovskio gyvenamajame rajone, per kurį žuvo septyni žmonės, 17 buvo sužeisti.
„Mes neatleisime, mes atkeršysime“, – sakė V. Zelenskis platformoje „Telegram“.
Rusijos karas prieš Ukrainą
TATENA komanda vyksta į Zaporižios AETarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi pirmadienį pranešė vykstąs į Rusijos pajėgų kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę pietryčių Ukrainoje, pastarosiomis savaitėmis tapusią kelių karinių smūgių taikiniu.„Ši diena atėjo – TATENA palaikymo ir pagalbos Zaporižioje misija jau pakeliui“, – per „Twitter“ parašė R. Grossi ir pridūrė, kad Jungtinių Tautų agentūros misija į didžiausią Europoje atominę jėgainę atvyks „vėliau šią savaitę“.
Podoliakas: Rusijos mėginimai aneksuoti Ukrainos teritoriją tariamais referendumais neduos rezultatųUkrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, kad Rusijos mėginimai aneksuoti Ukrainos teritoriją tariamais referendumais neduos rezultatų, praneša UNIAN.„Priminsiu... Barbarai planavo užgrobti Kyjivą per tris dienas. Paskui – užgrobti Donbasą iki gegužės 9 d., o vėliau – bent jau iki rugsėjo. Nė vienas iš šių planų neįvykdytas. Taip pat neduos rezultatų ir mėginimai aneksuoti Ukrainos teritorijas tariamais referendumais arba sužlugdyti Vakarų paramą dujų šantažu“, - parašė tviteryje M. Podoliakas.Jis taip pat pabrėžė, kad rusų okupuotame Kryme nežinomos kilmės atakų skaičius tik didės.
Ekspertai teigia, kad Ukraina pasiekė didelę sėkmę kare, nes netikėtai panaudojo ginklus ir įrangą. Apie tai rašoma „The New York Times“ pranešime. Ekspertai ir JAV gynybos departamento pareigūnai teigia, kad Ukrainos pajėgos panaudojo amerikietiškus ir kitus ginklus taip, kaip mažai kas tikėjosi – nuo balandžio mėn. Juodojoje jūroje nuskandinto Rusijos flagmano „Moskva“ iki šį mėnesį įvykdytos atakos prieš Rusijos oro pajėgų bazę Kryme.Pavyzdžiui, Ukrainos pajėgos greičiau gabena raketas, montuoja jas ant sunkvežimių. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų koviniai pajėgumai jūroje buvo padidinti įrengus raketų sistemas greitaeigiuose kateriuose.Aukšto rango Pentagono pareigūnas sakė, kad Ukrainos pajėgos ant sovietinių naikintuvų MiG-29 sumontavo amerikiečių tiekiamas raketas HARM. To dar niekada nebuvo padaryta – manoma, kad šios raketos yra nesuderinamos su MiG-29 ir kitais Ukrainos naudojamais naikintuvais.
Rusų kariai apšaudė Enerhodarą
Enerhodaro, kuriame yra Zaporižios AE, meras praneša, kad rusų kariai apšaudė du miesto mikrorajonus.
Apie tai jis paskelbė savo „Telegram“ kanale.
Anot jo, civilių namuose išdužo langai, užsidegė kieme stovėję automobiliai.
https://t.me/uniannet/70100
Rusija smogė miestui Zaporižios srityjeZaporižios srities karinės administracijos pirmininkas Oleksandras Staruchas sekmadienį paskelbė, kad per šešias valandas Rusija daugiau nei 200 kartų apšaudė Orechovo miestą.Apie tai jis parašė savo „Telegram“ kanale.Labiausiai nukentėjo vidurinė miesto dalis, dega centras, teigia O. Staruchas.Anot jo, yra sužeistų žmonių.O. Staruchas pažymėjo, kad sekmadienį Rusijos okupantai jau 14 valandų apšaudo Orechovą. „Tai beveik dvigubai ilgiau nei darbo diena. Ir beveik dvigubai ilgiau nei dauguma miegame naktimis“, – sakė jis.https://t.me/starukhofficial/3651
Įvyko slaptas Zelenskio ir gynybos bei saugumo sektoriaus atstovų susitikimas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį susitiko su gynybos ir saugumo sektoriaus atstovais, pranešė jo biuras.Slaptame susitikime dalyvavo ginkluotųjų pajėgų, žvalgybos agentūrų, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijos, Ukrainos saugumo tarnybos ir kitų gynybos pajėgų vadovai.Jie aptarė situaciją fronte ir Ukrainos pajėgų poreikius.
Rusijos kariai apšaudė tris Dnipropetrovsko srities rajonusSekmadienį Rusijos kariai apšaudė tris Dnipropetrovsko srities rajonus – Nikopolį, Sinelnikovskį ir Krivorožskį, teigia srities vadovas Valentinas Rezničenka.Nikopolyje per apšaudymą žuvo moteris, dar keturi žmonės buvo sužeisti.„Nikopolyje žuvo 67 metų moteris. Sužeisti keturi žmonės – trys vyrai ir moteris. Trys iš jų yra ligoninėje“, – pranešė V. Rezničenka.
Charkive – du raketų smūgiaiCharkivo meras Ihoris Terechovas pranešė apie dvi raketų atakas, kurias surengė Rusijos kariai.„Du raketų smūgiai į Charkivo centrą. Ten, kur jos jau kelis kartus skrido. Vienas biurų pastatas buvo sugriautas. Dabar informacijos apie aukas nėra“, – „Telegram“ kanale rašo jis.
Rusija atakavo Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos
Projekto „Belaruskij Gajun“ stebėtojai, stebintys Rusijos karinę veiklą Baltarusijoje, praneša, kad iš Bresto ir Gomelio regionų teritorijos buvo paleistos mažiausiai šešios raketos.
Strateginių bombonešių išvykimus iš Rusijos teritorijos aktyvistai fiksavo tarp 19.19 ir 19.28 val. Po to sekė raketų paleidimai iš Baltarusijos teritorijos į Ukrainą.
Ukrainos Rivnės srities vadovas Vitalijus Kovalis sakė, kad buvo apšaudytas karinės infrastruktūros objektas Sarnų mieste. Pirminiais duomenimis, aukų nėra.
Taip pat pranešama apie išpuolius prieš Charkivą.
Pranešama, kad visuose centriniuose ir vakariniuose Ukrainos regionuose girdimas oro pavojaus signalas.
Rivnės srityje liudininkai praneša apie sprogimų garsus.
Vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka pranešė apie sprogimus netoli Sarnų miesto.
Socialiniuose tinkluose pranešama apie Kryme girdimus sprogimus„Telegram“ kanaluose pranešama, kad Rusijos aneksuotame Kryme prie Fiolento kyšulio girdimi sprogimai. Apie tai skelbia kanalai „ChP/Krym“ ir „ChP/Sevastopol“. Oficialių pranešimų kol kas nėra.Anksčiau „Telegram“ kanaluose taip pat pranešta apie sprogimus netoli Alupkos miesto ir Olenivkos kaimo.
„The Sunday Times“: JK finansiniai ištekliai karinei pagalbai Ukrainai baigsis iki metų pabaigosApie tai britų leidiniui pranešė neįvardytas šaltinis šalies gynybos ministerijoje.Be to, JK pradeda stigti ginklų, kuriuos ji galėtų tiekti Kyjivui, rašo „The Sunday Times“.Visa tai, kaip pažymi laikraštis, būsimam premjerui, kuris rugsėjo pradžioje pakeis Borisą Johnsoną, taps sunkiu pasirinkimu.
Žiniasklaida: ES ketina panaikinti supaprastintą vizų režimą Rusijos piliečiamsEuropos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai ketina paremti ES vizų supaprastinimo susitarimo su Rusija sustabdymą, siekdami apriboti rusams išduodamų vizų skaičių, rašo „Financial Times“, remdamasis trimis derybose dalyvavusiais šaltiniais.ES užsienio reikalų ministrai, kaip teigiama, planuoja priimti tokį sprendimą per susitikimą Prahoje, kuris prasidės antradienį.„Rusijos turistams nedera vaikščioti po mūsų miestus, prieplaukas. Turime pasiųsti Rusijos gyventojams ženklą, kad šis karas yra nepriimtinas, tai nepriimtina“, – sakė vienas iš aukšto rango ES pareigūnų.Rusams būtų panaikintas lengvatinis režimas kreipiantis dėl visų ES vizų, būtų reikalaujama daugiau dokumentų, jie pabrangtų ir gerokai pailgėtų laukimo laikas.„Esame išskirtinėje situacijoje ir jai reikalingi išskirtiniai žingsniai“, – sakė aukšto rango ES pareigūnas ir pridūrė, kad iki metų pabaigos gali būti padaryta didesnių pokyčių.Tačiau, kaip pažymi „Financial Times“, ES nėra sutarimo dėl papildomų priemonių, kurių galėtų imtis Briuselis, įskaitant rusams išduodamų ES vizų skaičiaus mažinimą arba visišką jų išdavimo sustabdymą.Suomija, Lenkija ir Baltijos šalys pareiškė, kad yra pasirengusios neleisti rusams, turintiems turistines vizas, atvykti į savo teritoriją, motyvuodamos Šengeno sutarties nacionalinio saugumo išimtimis.„Labai tikiuosi rasti bendrą europinį sprendimą, kaip ženkliai apriboti Rusijos turistų srautus į Europą“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, visų ES šalių susitarimą pavadinęs „tvariausiu ir teisiškai teisingiausiu“.
Zaporižios AE radiacijos lygis nepadidėjo, teigia Maskva ir KyjivasPo paskutinių apšaudymų Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje radiacijos lygis nepadidėjo, sekmadienį pranešė Kyjivo ir Maskvos institucijos.Radiacinė situacija išlieka normali, pareiškė Rusijos gynybos ministerija Maskvoje, tą patį pranešė ir Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos operatorė „Enerhoatom“.Jau kelias savaites abi pusės kaltina viena kitą apšaudant didžiulį AE kompleksą ir keliant pavojų didžiausiai Europos atominei elektrinei.Maskva sekmadienį pareiškė, kad per pastarąją dieną buvo surengtos dar dvi artilerijos atakos. Vienas sviedinys pataikė netoli šeštojo reaktoriaus, kitas - į aušinimo siurblinę.Kyjivo ir Maskvos teiginių apie mūšio veiksmus nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.Po to, kai ketvirtadienį atominė elektrinė buvo laikinai atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo po avarinio sustabdymo, du blokai vėl veikia, pranešė „Enerhoatom“.
Rusija nori mobilizuoti apie 90 tūkst. kariųUkrainos žvalgyba nurodo, kad Rusija nori mobilizuoti apie 90 000 karių, rašo „Ukrainskaja Pravda“. Pasak Ukrainos Gynybos ministerijos Žvalgybos direktorato atstovo Vadymo Skibitskio, Rusijos kariuomenė renka naujas pajėgas kiekvienoje šalies karinėje apygardoje, kad kompensuotų savo nuostolius. Tačiau susiduriama su rimtomis įdarbinimo problemomis, nes kandidatų vis mažiau, ypač dideliuose miestuose, kur mažai nori tarnauti, sakė jis.
Ukraina: Rusija naktį apšaudė netoli Zaporižios AE esančius miestusRusija iš užimtos Zaporižios atominės elektrinės teritorijos raketomis ir artilerija apšaudė kitoje Dniepro pusėje esančius miestus, sekmadienį pareiškė Ukrainos pareigūnai, tvyrant nerimui, kad Europos didžiausioje jėgainėje per kautynes gali įvykti radioaktyvių medžiagų nuotėkis.Vasarį prasidėjus karui Rusijos pajėgos greitai perėmė Zaporižios AE kontrolę, taip pat okupavo gretimas teritorijas kairiajame plačios upės krante. Tuo metu Kyjivas kontroliuoja dešiniąją Dniepro pakrantę, įskaitant Nikopolio ir Marhaneco miestus; kiekvienas iš jų yra maždaug už 10 km nuo elektrinės.Dėl smarkaus apšaudymo naktį Nikopolio dalis liko be elektros, pranešė Dniepropetrovsko srities gubernatorius Valentynas Rezničenka. Marhanece per raketų smūgius buvo apgadinta apie tuziną gyvenamųjų namų, nurodė rajono, kuriam priklauso šis 45 tūkst. gyventojų turintis miestas, vadovas Jevhenas Jevtušenka.Zaporižios miestas, esantis maždaug už 40 km nuo atominės elektrinės, naktį irgi buvo apšaudytas, o du žmonės buvo sužeisti, pranešė vietos tarybos narys Anatolijus Kurtevas.Tuo metu rytiniame Donbaso regione, kurį stengiasi užimti Rusija ir jos remiamos separatistų pajėgos, buvo bombarduojami dideli ir strategiškai svarbūs Kramatorsko ir Slovjansko miestai, tačiau pranešimų apie aukas nebuvo gauta, nurodė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko.Aplink Zaporižios AE suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.Ukrainos branduolinės energetikos operatorė „Enerhoatom“ šeštadienį įspėjo, kad dėl Rusijos vykdomų „periodinių apšaudymų“ elektrinėje „kyla vandenilio nuotėkio ir radioaktyvių medžiagų pasklidimo grėsmė“, tačiau Maskva dėl bombardavimo apkaltino ukrainiečių pajėgas.Ketvirtadienį „Enerhoatom“ pranešė, kad „dėl okupantų veiksmų Zaporižios AE pirmą kartą jėgainės istorijoje buvo visiškai atjungta nuo elektros energijos tinklo“. Penktadienio popietę elektrinė buvo vėl prijungta prie Ukrainos elektros tinklo, bet V. Zelenskis įspėjo, kad „Rusijos pajėgos nuolat provokuoja... blogiausią scenarijų“.Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) ragina „kuo skubiau“ įleisti į elektrinę ekspertų misiją, kad „būtų galima padėti stabilizuoti branduolinės saugos ir saugumo padėtį šiame objekte“.Tuo metu vietos valdžia netoli elektrinės gyvenantiems žmonėms penktadienį pradėjo dalyti kalio jodido tabletes; jas nurodoma vartoti radioaktyvių medžiagų nuotėkio atveju.
Ukraina: Dunojaus upe gabenami milijonai tonų grūdųUkrainos valdžios institucijos pranešė, kad per Dunojaus upę gabenama daugiau grūdų nei bet kada nuo karo pradžios prieš šešis mėnesius.Vien šeštadienį į Izmailo, Renio ir Ust-Dunaisko uostus atplaukė 11 laivų, kurie iš viso pasikrovė 45 tūkst. tonų grūdų, sekmadienį pranešė Ukrainos infrastruktūros ministerija.Nuo kovo mėnesio per Ukrainos Dunojaus uostus iš šalies jau išvežta daugiau kaip 4 mln. tonų grūdų, teigia ministerija.Prasidėjus Rusijos puolimui, dėmesys buvo sutelktas į didžiuosius Ukrainos Juodosios jūros uostus, kurie kelis mėnesius buvo blokuojami ir dėl to milijonai tonų grūdų negalėjo iškeliauti iš šalies.Liepos 22 dieną Ukraina ir Rusija, tarpininkaujant JT, pasirašė susitarimą su Turkija, pagal kurį leidžiama eksportuoti produkciją iš Ukrainos per tris Juodosios jūros uostus, taip sumažinant spaudimą pasaulinėms maisto rinkoms.Pagal susitarimą įsteigtas Stambulo koordinavimo centras savaitgalį pranešė, kad iki šiol Juodosios jūros maršrutu eksportuota 1 mln. tonų grūdų ir kitų maisto produktų. Iš viso į Ukrainą arba iš jos išplaukė 103 laivai.Kaip pažymėjo Infrastruktūros ministerija, dalis grūdų buvo išgabenta sudėtingesniais maršrutais, kai krovininiai laivai plaukia Dunojaus upe link Rumunijos, arba geležinkeliu.
Rusija Zaporižios atominę elektrinę pavertė karine baze
Ukrainos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Rusija Zaporižios atominę elektrinę pavertė karine baze.
Ministras Dmytro Kuleba tviteryje paskelbė, kad Rusijos pajėgos kelia pavojų visai Europai.
„Branduolinė sauga buvo svarbiausiu Ukrainos prioritetu dešimtmečius, ypač turint omenyje mūsų tragišką praeitį. Rusijos įsibrovėliai pavertė Zaporižios AE karine baze, sukeldami pavojų visam žemynui. Rusijos kariškiai turi išeiti iš gamyklos – jiems ten nėra ką veikti“, – akcentavo jis.
https://twitter.com/DmytroKuleba/status/1563811287720681472?ref_src=twsrc%5Etfw
Ukrainoje nuo karo pradžios jau žuvo 379 vaikaiNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 379 vaikai, „Telegram“ pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.„2022 metų rugpjūčio 28-osios ryto duomenimis nuo Rusijos vykdomo karo Ukrainoje pradžios nukentėjo daugiau kaip 1 112 vaikų. Remiantis oficialia nepilnamečių reikalų prokurorų turima informacija, 379 vaikai žuvo, o daugiau kaip 733 patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų“, – sakoma pranešime.Šie skaičiai nėra galutiniai, nes toliau tikrinami duomenys, gauti iš aktyvių karo veiksmų zonų, laikinai okupuotų ir išlaisvintų teritorijų.Pasak „Ukrinform“, daugiausia vaikų nukentėjo Donecko regione – 388, Charkivo – 202, Kyjivo – 116, Černihivo – 68, Mykolajivo – 67, Luhansko – 61, Chersono – 55, Zaporižios – 44.Rugpjūčio 26 dieną priešui apšaudžius gyvenamąją infrastruktūrą Kamiankoje, Polohy rajone, Zaporižios regione, žuvo du berniukai – 8 metų ir 1 metų ir 8 mėnesių amžiaus.Dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimo ir apšaudymo nukentėjo apie 2 328 švietimo įstaigos. Apie 289 iš jų buvo visiškai sugriautos.
Rusijos pajėgos 122 kartus per dieną apšaudė Sumų regionąUkrainos policijos pareigūnai rugpjūčio šeštadienį užfiksavo 122 rusų atakas prieš Sumų regioną, per juos buvo sužeisti du žmonės, praneša „Ukrinform“.Ukrainos nacionalinė policija apie tai pranešė savo interneto svetainėje paskelbtame pranešime. Jame teigiama, kad per priešo pajėgų apšaudymą buvo apgadinti privatūs namai, ūkiniai pastatai, psichoneurologinis internatas, parduotuvė, mokykla ir vaikų darželis.Taip pat praėjusią naktį Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos karinę bazę Melitopolyje. Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas tai pranešė tiesiogiai per televizijos kanalą „Freedom TV“.„Praėjusią naktį Melitopolio rajono Myrnės kaime nugriaudėjo sprogimai. Vienas iš pastatų, kuriame buvo rengiamasi pseudoreferendumui, buvo sugriautas“, – sakė jis.Pasak mero, Melitopolyje sunaikinta viena didžiausių priešo karinių bazių, dislokuota „Avtokolorlyt“ gamykloje.Praėjusią naktį rusų pajėgos apšaudė Ukrainos Dniepropetrovsko regiono Nikopolio ir Kryvyj Riho rajonus. Apie tai „Telegram“ pranešė Dniepropetrovsko regiono karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.„Rusijos okupacinės pajėgos šaudė iš „Grad“, „Uragan“ ir sunkiosios artilerijos. [...] Jos pataikė į keturias gyvenvietes dviejuose rajonuose“, – sakoma pranešime.O Sloviansko, Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis ukrainiečių gynėjai sustabdė rusų puolimą ir privertė jų pajėgas trauktis, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime, kuris buvo paskelbtas socialiniame tinkle „Facebook“.
Ukrainos generalinis štabas skelbia atmušęs rusų atakas Slovjansko, Bachmuto ir Adijivkos kryptimis
Anot generalinio štabo, išlieka grėsmė, kad Rusija panaudos iš jūros paleidžiamas sparnuotąsias raketas „Kalibr“ prieš infrastruktūrą Juodojoje ir Azovo jūrose.
https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua/posts/pfbid02bhXam5mQxwu3T5qgC1HL9QJvh7v8vs75DoZfgCFM2JcZ3C9o7L7Shk63RpcSKXAYl&show_text=true&width=500
JK gynybos ministerija nurodo, kad Putino įsakymas padidinti Rusijos kariuomenę greičiausiai nepagerins jos kovinės galios Ukrainoje„Lieka neaišku, ar Rusija bandys užpildyti šį padidintą asignavimą įdarbindama daugiau savanorių „kontraktininkų“ karių, ar padidindama metinius šaukimo tikslus“, – rašoma ministerijos naujausiame atnaujintame pranešime.Primename, kad ketvirtadienį V. Putinas pasirašė įsakymą, kuriuo Rusijos kariuomenė turėtų padidėti 140 000 karių. https://twitter.com/DefenceHQ/status/1563766493992685571?ref_src=twsrc%5Etfw
Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 26 d. jau neteko apie 46 750 kareivių. Be to, per šį laikotarpį rusai neteko 1 942 tankų, 4 257 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 050 artilerijos sistemų, 274 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 148 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 234 lėktuvų, 202 sraigtasparnių, 838 dronų, 196 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 171 automobilio, 99 specialiosios technikos vienetų.
https://www.facebook.com/MinistryofDefence.UA/posts/pfbid0356yL6iBLTRgGqFCvoyP6DkqsdbFzdzQtC4NeLqdUzayrowSCDYJYCxgeBUFB4kJ2l&show_text=true&width=500
Pranešama apie sprogimus Rusijos okupuotame Melitopolyje Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas sakė, kad maždaug 1 valandą nakties vietos laiku mieste pasigirdo sprogimai. Papildomos informacijos šiuo metu nėra.
Svarbiausios JAV karo studijų instituto (ISW) paros įžvalgos: · Savanorių batalionai, sudarantys Rusijos 3-iąjį armijos korpusą, greičiausiai ruošiasi puolamiesiems kombinuotųjų ginklų operacijoms, tačiau greičiausiai jiems trūks pakankamai kovinės galios, kad mūšio lauke pasiektų esminių pokyčių.· Ukrainos pietinė operatyvinė vadovybė pareiškė, kad 10 žmonių Rusijos sabotažo ir žvalgybos grupė bandė vykdyti puolimo operacijas Chersono srityje, o tai rodo, kad Rusijos puolimo pajėgumai Chersono srityje dar labiau pablogėjo. · Rusijos pajėgos surengė ribotą sausumos puolimą į šiaurę nuo Charkovo miesto. · Rusijos pajėgos surengė ribotas sausumos atakas į pietvakarius nuo Izyum, į šiaurės rytus nuo Siversko, į šiaurės rytus ir pietus nuo Bakhmuto bei į vakarus ir pietvakarius nuo Donecko miesto. · Ukrainos pajėgos atakavo Rusijos oro desantinius valdymo ir valdymo elementus vakarinėje Chersono srityje. · Rusijos ir Ukrainos šaltiniai apsikeitė kaltinimais Zaporožės atominės elektrinės apšaudymu. · Rusijos karinė vadovybė gali pereiti į naują mobilizacijos etapą centrinėje Rusijoje ir greičiausiai išnaudojo potencialių naujokų telkinius periferiniuose ir atimtuose regionuose. · Rusijos valdžia intensyvina teisėsaugos operacijas okupuotose teritorijose. https://twitter.com/TheStudyofWar/status/1563685113937989633?ref_src=twsrc%5Etfw
Vokietijos užsienio reikalų ministrė pažadėjo ilgus metus remti UkrainąVokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock patikino Ukrainą, kad jei reikės, Vokietija dar ne vienerius metus rems Ukrainą kare su Rusija.„Deja, turime manyti, kad Ukrainai ir kitą vasarą vis dar reikės naujų sunkiųjų ginklų iš jos draugų“, – sakė A. Baerbock Vokietijos laikraščiui „Bild am Sonntag“.„Ukraina taip pat gina mūsų laisvę, mūsų taiką. Ir mes ją remiame finansiškai ir kariškai – tiek, kiek to reikės. Taškas“, – sakė A. Baerbock.Ji taip pat perspėjo, kad karas „gali tęstis ne vienerius metus“, tačiau pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas skaudžiai klydo įsivaizduodamas, kad Ukraina žlugs per kelias savaites.A. Baerbock taip pat gynė Ukrainos teises į Krymo pusiasalį, kurį 2014 metais neteisėtai aneksavo Rusija. „Krymas taip pat priklauso Ukrainai. Pasaulis niekada nepripažino 2014 metų aneksijos, kuri prieštarauja tarptautinei teisei“, – sakė ji.Ragindama vokiečius, nepasiduoti nuovargiui praėjus šešiems mėnesiams nuo karo pradžios, A. Baerbock pripažino, kad žmonės „dabar savo kišenėse jaučia Putino energetinio karo padarinius“.„Socialinis Europos susiskaldymas yra Putino karo dalis. Turime neleisti jam atsirasti. Tai bus akmenuotas kelias, tačiau sušvelninti dėl aukštų energijos kainų atsiradusį socialinį disbalansą yra mūsų politinės atsakomybės dalis“, – sakė ministrė.A. Baerbock taip pat kategoriškai atmetė kai kurių Vokietijos politikų reikalavimus, kad Berlynas patvirtintų dujotiekį „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje, kad būtų galima tiekti didesnį kiekį rusiškų dujų ir taip išvengti dujų krizės Vokietijoje.
Ukrainos kariškiai sunaikino Rusijos karinio atsargų punktą, 2 amunicijos sandėlius pietų Ukrainoje„Kyiv Independent“ praneša, kad Ukrainos kariškiai sunaikino Rusijos karinio atsargų punktą, 2 amunicijos sandėlius pietų Ukrainoje.Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ pranešė, kad šeštadienį ji taip pat nukovė 35 Rusijos karius ir sunaikino vieną Msta-B haubicą, savaeigę minosvaidžių sistemą NONA ir devynias šarvuotas ir karines transporto priemones.
Borisas Johnsonas perspėja – keli artimiausi karo Ukrainoje mėnesiai bus sunkūs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, kuris neseniai lankėsi Kijeve, pareiškė, kad artimiausi mėnesiai Ukrainai bus ypatingai sudėtingi. Tačiau jis patikino, kad Ukraina tikrai atsilaikys ir laimės, rašo unian.net.Tuo pačiu JK ministras pirmininkas „The Mail“ skiltyje perspėjo šalies piliečius, kad šiais metais energijos sąskaitos bus didelės, ir dėl to atsakingas bus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nes būtent jis pradėjo karą prieš Ukrainą.„Kiti mėnesiai bus sunkūs, labai sunkūs. Jis (Putinas – red.) mano, kad švelnūs Europos politikai neturės drąsos kovoti – kad šią žiemą atšauksime sankcijas ir pradėsime maldauti Rusijos naftos ir dujų. Mes pavargsime nuo paramos Ukrainai ir pradėsime švelniai stumti ukrainiečius, kad jie pasirašytų susitarimą su Kremliaus tironu. Tai būtų beprotybė. Šiose žiauriose grumtynėse laimės Ukrainos žmonės. Taip pat – ir Didžioji Britanija“, – pareiškė B.Johnsonas, pridurdamas, kad jeigu V. Putinui bus leista išsisukti nuo karo nusikaltimų, leista jėga pakeisti Europos sienas, jis tai padarys dar kartą – su kita šalimi, kuri kadaise buvo SSRS dalis.
Zelenskis: laisvė visada laimi
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo pranešime teigia, kad šalyje vykstanti kova už nepriklausomybę yra kova už visą šalį. Jo teigimu, būtent todėl Ukraina ir laimės.
Pasak jo, pergalė gali būti pasiekta tik sulaukus solidarumo iš kitų šalių.
„Kova už nepriklausomybę yra kova už visą šalį. Ir tik tokiu būdu galime pasiekti sėkmę. Tai kova visos šalies mastu. Ir būtent todėl Ukraina laimės. Žmonės visada laimi. Ir sėkminga kova už laisvę pasaulyje taip pat negali būti tik pavienių žmonių ar pavienių valstybių. Tai bendras darbas, bendras rezultatas, kuris gali būti pasiektas laisvę vertinantiems ir tironijos nepriimantiems žmonėms demonstruojant stiprybę ir solidarumą. Laisvė visada laimi. Mes neabejotinai laimėsime“, – savo naktiniame kreipimesi kalbėjo jis.
Ukrainos pajėgos sunaikino sandėlius su ginkluote bei oro gynybos sistemomis netoli rusų okupuoto Chersono.
Apie tai savo feisbuko paskyroje pranešė Chersono regioninės tarybos deputatas Sergejus Chlanas.
Jis taip pat pažymėjo, kad regione apgadinti keli tiltai, tai apsunkina okupantų logistiką.
Telegram kanalas "Mash" skelbia, kad Maskvoje padegtas Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vado pavaduotojo Jevgenijaus Sekretarevo BMW.
Automobilį benzinu apipylė moteris, pareiškusi, kad ji yra prieš karą Ukrainoje.
https://twitter.com/volodarskijo/status/1563571188827590663?ref_src=twsrc%5Etfw
Putinas bando prisivilioti ukrainiečius į RusijąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, pagal kurį Ukrainos paso turėtojams, atvykusiems į Rusiją po Kremliaus invazijos į Ukrainą pradžios, leidžiama neribotą laiką gyventi ir dirbti šalyje.Iki šiol ukrainiečiai Rusijoje galėjo būti ne daugiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Norintieji likti šalyje ilgiau arba dirbti turėjo gauti specialųjį leidimą ar leidimą dirbti.Pagal naująjį priemonę, Ukrainos piliečiai ir asmenys iš Ukrainos separatistinių rytinių regionų, kuriuos Rusija pripažįsta nepriklausomais, galės dirbti Rusijoje be leidimo dirbti ir galės gyventi šalyje „netaikant jokių laiko apribojimų“, rašoma šeštadienį paskelbtame laikinajame įsake.Kad atitiktų reikalavimus, pareiškėjai turės sutikti, kad būtų paimti jų pirštų atspaudai, padarytos jų nuotraukos ir atliktas narkotikų testas bei infekcinių ligų diagnostikos testai.Pagal įsaką taip pat draudžiama deportuoti Ukrainos piliečius, išskyrus asmenis, paleistus iš kalėjimo, ar asmenis, kurie, kaip manoma, kelia grėsmę Rusijos saugumui.Kitame įsake V. Putinas nurodė skirti socialines išmokas pažeidžiamiems asmenims, įskaitant pensininkus, neįgaliuosius ar nėščiąsias, kurie išvyko iš Ukrainos ar separatistinių teritorijų dėl invazijos, kuri Rusijoje vadinama specialiąja karine operacija.Maskvos duomenimis, nuo „specialiosios karinės operacijos“ pradžios vasario pabaigoje į Rusiją atvyko 3,6 mln. ukrainiečių, įskaitant 587 tūkst. vaikų.Liepą V. Putinas paskelbė įsaką dėl galimybės visiems Ukrainos piliečiams supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę. Kyjivas tokią priemonę griežtai pasmerkė.
Karinę pagalbą Ukrainai siunčia visos Europos šalys, išskyrus Austriją, VengrijąUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad visos Europos šalys, išskyrus Austriją ir Vengriją, siunčia karinę pagalbą jo šaliai, siekdamos padėti jai apsiginti nuo Rusijos invazijos, šeštadienį pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP ir Lenkijos visuomeninis radijas.Interviu Ukrainos transliuotojui ICTV ministras pažymėjo, kad ginklų tiekimas Ukrainai „didžiajai dauguma Europos šalių nebėra uždrausta tema“.„Karinę pagalbą Ukrainai didesniu ar mažesniu mastu siunčia visos Europos šalys, išskyrus Austriją ir Vengriją“, – pareiškė D. Kuleba televizijos kanalui.Praėjusį mėnesį jis sakė, jog karinė pagalba Ukrainai „yra ne labdara“, o „būtina investicija į Europos ilgalaikį saugumą“.
JK perduos Ukrainai povandeninių dronų šalies pakrantėms išminuotiJungtinė Karalystė (JK) perduos Ukrainai povandeninių dronų šaliems pakrantėms išminuoti ir taip palengvinti maisto produktų eksportą.JK taip pat apmokys ukrainiečius naudotis šiais įrenginiais. „Ši gyvybiškai svarbi įranga ir mokymai padės Ukrainai užtikrinti savo vandenų saugumą, palengvinti grūdų eksportą ir parems Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, siekiančias apginti savo pakrantę ir uostus“, – teigė JK gynybos ministras Benas Wallace'as.Šie dronai skirti naudoti sekliuose vandenyse. Jie gali panerti į 100 metrų gylį ir su savo daugybe jutiklių aptikti minas.
Ukrainos žvalgybos vertinimu Rusijai liko ne daugiau kaip 45 proc. raketųUkrainos Gynybos ministerijos Žvalgybos direktorato atstovas Vadymas Skibitskys naujienų kanalui RBK Ukraine sakė, kad, jų vertinimu, Rusija šiuo metu turi „ne daugiau kaip 45 proc. raketų, kurias turėjo iki karo pradžios.“Jis taip pat sakė, kad Rusija yra „sudėtingoje padėtyje“ dėl savo raketų „Kalibr“. Be to, teigiama, kad rusams liko tik „apie 20 proc. ar net mažiau“ jos balistinių raketų „Iskander“.
„Enerhoatom“: Zaporižios AE esama radioaktyvių medžiagų nutekėjimo pavojausUkrainos atominių elektrinių operatorė „Enerhoatom“ šeštadienį pranešė, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje esama radioaktyvių medžiagų nutekėjimo pavojaus.Pasak „Enerhoatom“, per pastarąją parą Maskvos pajėgos kelis kartus apšaudė elektrinę.„Per apšaudymą apgadinta elektrinės infrastruktūra, esama vandenilio ir radioaktyvių medžiagų nutekėjimo pavojaus bei didelės gaisrų rizikos“, – rašoma „Enerhoatom“ „Telegram“ kanale.Operatorės teigimu, šeštadienio vidurdienį vietos (ir Lietuvos) laiku AE „veikė esant pavojui pažeisti radiacijos ir priešgaisrinės saugos standartus“.Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė visoje Europoje. Ją Rusijos kariuomenė kontroliuoja dar nuo kovo. Nuo tada ji vis apšaudoma. Rusija ir Ukraina dėl atakų prieš šį objektą kaltina viena kitą.Ketvirtadienį elektrinė dėl Maskvos veiksmų buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo. Nors penktadienį prie tinklo pavyko prijungti vieną reaktorių, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad „Rusijos pajėgos nuolat provokuoja galinčios ten įgyvendinti blogiausią įmanomą scenarijų“.
Medvedevas: Rusija nenutrauks karo, net jei Ukraina atsisakys savo ambicijų stoti į NATOBuvęs Rusijos prezidentas, dabartinis šalies saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pareiškė, kad Maskva nenutrauks karo Ukrainoje, net jei Kyjivas oficialiai atsisakys savo ambicijų stoti į NATO, praneša agentūra „Reuters“.„Nors yra gyvybiškai svarbu, kad (Ukraina) atsisakytų stoti į NATO, to dabar nebepakanka taikai užtikrinti“, – interviu Prancūzijos televizijai LCI teigė D. Medvedevas. Pasak jo, Rusija tęs karinius veiksmus Ukrainoje, kol pasieks visus užsibrėžtus tikslus.Prasidėjus karui, Rusija ir Ukraina surengė kelis derybų raundus, tačiau jose pažangos nepasiekta ir esama tik nedidelės tikimybės, kad jos bus atnaujintos. Tačiau D. Medvedevas pareiškė, kad tolesni pokalbiai „priklausys nuo įvykių eigos. Anksčiau buvome pasirengę susitikti ir su (Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu)“, – tvirtino buvęs Rusijos vadovas.Kalbėdamas apie Ukrainos gautą amerikietišką ginkluotę, įskaitant sistemas HIMARS, D. Medvedevas tikino, kad jos reikšmingos grėsmės šalies pajėgoms dar nekelia. Tačiau tai esą gali pasikeisti, jei JAV perduos ilgesnio nuotolio ginklų. Tuomet neva kiltų tiesioginė grėsmė pačios Rusijos Federacijos teritorijai.
Prie Krymo tilto užfiksuota į okupuotą pusiasalį gabenama Rusiškos karinės technikos kolona Portalas „ru.krymr.com“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame yra užfiksuotas Rusijos karinės technikos pervežimas į okupuotą Krymą. Prie Krymo tilto pastebėta nauja rusiškos karinės įrangos partija. Vaizdo įraše matoma, kad į okupuotą pusiasalį pervežami: T-72 ir T-80 tankai, 152mm „2S19 Msta-S“ ir 122mm „2S1 Gvozdika“ haubicos, pėstininkų kovos mašinos, sunkvežimiai, įskaitant raketinius traktorius, dengti vagonai ir kuro bakai, inžinierių transporto priemonės, įskaitant IMR-1 inžinerines kliūtis blokuojančią transporto priemonę T-55 tanko pagrindu.
Naktį į šeštadienį Rusijos pajėgos dešimt kartų apšaudė Dnipropetrovsko sritįNaktį į šeštadienį Rusijos karinės pajėgos iš viso dešimt kartų apšaudė Ukrainos Dnipropetrovsko srityje išsidėsčiusius Nikopolio ir Kryvyj Riho miestus, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi šios srities gubernatoriumi Valentynu Rezničenka.„Nikopolio apylinkėse apšaudytos trys gyvenvietės. Žuvusiųjų ar sužeistųjų nėra“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Rezničenka. Pasak jo, per apšaudymą sunkiąja artilerija apgadinta maždaug dešimt privačių gyvenamųjų namų, švietimo centras, taip pat padaryta žalos elektros linijoms. Dėl to apie 5 tūkst. šeimų liko be elektros tiekimo.Pasak V. Rezničenkos, per Kryvyj Riho apšaudymą naudojant sistemas „Uragan“ ir vamzdinę artileriją apgadinti pastatai, tačiau nukentėjusiųjų nėra.
JK: Rusija per pastarąsias penkias dienas suintensyvino savo atakas Rytų UkrainojePasak Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos, Rusijos pajėgos per pastarąsias penkias dienas suintensyvino savo atakas Rytų Ukrainoje, praneša agentūra „Sky News“.Ministerija savo kasdien skelbiamoje žvalgybos duomenų suvestinėje pridūrė, kad netoli Donecko srityje išsidėsčiusių Siversko ir Bachmuto miestų šiuo metu verda intensyvios kautynės. „Prorusiški separatistai veikiausiai padarė tam tikrą pažangą Piskų kaimelio centro link, netoli Donecko oro uosto“, – teigiama suvestinėje.Nepaisant to, ministerija nurodė, kad Rusija pastaruoju metu pasiekė „tik nedidelių teritorinių laimėjimų“.„Tvyrant spėlionėms dėl galimos didėlės Ukrainos konkratakos, esama realistiškos tikimybės, kad Rusija suintensyvino atakas Donbase, jog galėtų ten pritraukti papildomus Ukrainos dalinius“, – teigė ministerija.
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 46 500 kariųRusija nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko maždaug 46 500 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki rugpjūčio 27-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 1 939 tankų, 4 254 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 045 artilerijos sistemų, 274 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 148 oro gynybos sistemų, 234 lėktuvų, 202 sraigtasparnių, 3 165 automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 836 dronų, 99 specialiosios technikos vienetų ir 196 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Zaporižios mieste dalinamos jodo tabletėsUkrainos Zaporižios mieste, netoli atominės elektrinės prevenciškai dalinamos jodo tabletės, praneša agentūra AP.Apie tai skelbiama praėjus dienai po to, kai dėl Rusijos kariuomenės veiksmų AE buvo laikinai atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo.Nesiliaujant elektrinės apšaudymui, pradėta būgštauti dėl joje galinčios įvykti branduolinės katastrofos. Objektas naudoja elektrą reaktoriams aušinti, tačiau jame yra atsarginė dyzelinių generatorių sistema.Jodo tabletės branduolinės nelaimės atveju padeda apsaugoti skydliaukę nuo žalingo radioaktyviųjų medžiagų poveikio.
Rusija Jungtinėse Tautose blokavo bendro pareiškimo dėl branduolinio nusiginklavimo priėmimą Rusija penktadienį Jungtinių Tautų (JT) posėdyje blokavo bendro pareiškimo dėl branduolinio nusiginklavimo priėmimą, argumentuodama, kad tam tikros teksto dalys yra pernelyg „politiškos“.Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT), kurią pasirašiusi iš viso 191 valstybė ir kuri yra peržiūrima kas penkerius metus, tikslas – užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui, propaguoti visapusišką branduolinį nusiginklavimą ir bendradarbiavimą taikiai naudojant atominę energiją.Šių šalių atstovai nuo rugpjūčio 1 d. susirinkę JT būstinėje Niujorke, kur veda derybas dėl šio dokumento. Penktadienį pasibaigus paskutinei derybų sesijai, posėdžių pirmininkas Gustavo Zlauvinenas pareiškė, kad „susitarti neįmanoma“, nes Rusija pareiškė prieštaravimą kai kurioms teksto dalims.Rusijos atstovas Igoris Višnevskis pareiškė, kad paskutinei teksto versijai, kuri yra daugiau kaip 30 puslapių ilgio, stinga „balanso“. „Mūsų delegacija turi vieną esminį prieštaravimą dėl kai kurių pastraipų, kurios akivaizdžiai yra politiškos“, – tvirtino I. Višnevskis ir pridūrė, esą Rusija nėra vienintelė valstybė, prieštaraujanti dokumentui.Pasak deryboms artimų šaltinių, Rusija konkrečiai priešinosi pastraipoms, kuriose kalbama apie Ukrainos pietuose išsidėsčiusią Zaporižios atominę elektrinę ir ukrainiečių prarastą tokių objektų kontrolę bei to neigiamą poveikį saugumui.Per ankstesnę dokumento peržiūrą 2015 m. taip pat būta nesutarimų dėl esminių dokumento aspektų.Atidarydamas šių metų posėdžius, Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas perspėjo, kad pasaulis šiuo metu susiduria „su didžiausiu branduolinės nelaimės pavojumi nuo pačio Šaltojo karo įkarščio“. „Šiandien žmonija yra vos per vieną nesusipratimą, vos per vieną klaidą nuo visiško branduolinio susinaikinimo“, – teigė A. Guterresas.
Zelenskis perspėja, kad situacija Zaporižios AE išlieka rizikingaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo dėl galimos katastrofos Rusijos kariuomenės užgrobtoje Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainos pietuose.V. Zelenskis kalbėjo po to, kai dėl rusų veiksmų AE buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo.„Noriu pabrėžti, kad situacija išlieka labai rizikinga ir pavojinga, – penktadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi teigė prezidentas. – Jei tokie įvykiai pasikartos, elektrinė vėl atsidurs ant katastrofos slenksčio.“V. Zelenskis pakartojo savo raginimą į AE apžiūrai įleisti tarptautinių ekspertų komandą ir dar kartą pareikalavo Rusijos pajėgų pasitraukimo iš elektrinės teritorijos.
Rusijos pajėgos apšaudė Zaporižios ir Charkivo miestusNaktį į šeštadienį Rusijos karinės pajėgos apšaudė Ukrainos Zaporižios ir Charkivo miestus, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi šių miestų pareigūnais.Pasak Zaporižios srities gubernatoriaus Oleksandro Starucho, pernakt apšaudytas Zaporižios Ševčenkivskij rajonas ir miesto apylinkės. Čia iš viso užfiksuota 16 smūgių. Gubernatoriaus teigimu, duomenys apie nukentėjusiuosius tikslinami.Tuo metu Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė apie raketų smūgius miesto Osnovianskyj ir Kyjivskij rajonams. Anot mero, preliminarūs duomenys rodo, kad žuvusiųjų ar sužeistųjų nėra.
Zelenskis sveikina Zaporožės AE darbuotojus vėl prijungus jėgainę prie Ukrainos tinklųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagyrė Zaporožės atominės elektrinės darbuotojus, kurie penktadienį sėkmingai vėl prijungė ją prie Ukrainos nacionalinio tinklo.„Mūsų branduolinės energetikos mokslininkai, visi energetikos specialistai, sugebėjo apsaugoti Zaporožės atominę elektrinę nuo blogiausio scenarijaus, kurį nuolatos provokuoja Rusijos pajėgos. Šiuo metu stotis yra prijungta prie tinklo. Sveikiname! Ji gamina energiją Ukrainai“, – savo kasdieniniame naktiniame kreipimesi sakė V. Zelenskis. Jis taip pat pabrėžė, kad „situacija išlieka labai rizikinga ir pavojinga. Bet koks vakarykščių įvykių pasikartojimas, tai yra, bet koks elektrinės atjungimas nuo tinklo, bet kokie Rusijos veiksmai, galintys sukelti reaktorių išjungimą, vėl priartins elektrinę vienu žingsniu prie nelaimės“.„Todėl taip svarbu, kad (Tarptautinės atominės energijos agentūros) misija kuo greičiau atvyktų į stotį ir padėtų AE nuolat kontroliuoti Ukrainai. Štai kodėl taip svarbu, kad Rusijos kariai pasitrauktų iš stoties ir gretimų rajonų ir išnyktų grėsmė, kad iš jos bus apšaudyta pati stotis ar elektros linijos“, – tęsė V. Zelenskis.
Podoliakas: derybos dėl „Azovstal“ gynėjų vyksta sunkiaiDerybos dėl Rusijos į nelaisvę paimtų „Azovstal“ gynėjų vyksta sunkiai. Tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas interviu suomių leidiniui „Helsingin Sanomat“.Jis pažymėjo, kad dabar Ukraina derasi su Rusijos Federacija tik dėl kalinių ir kitų taktinių klausimų.„Mes kalbame apie „Azovstal“ gynėjus, bet derybos juda sunkiai, nes Rusija nori iš jų išgauti maksimalią propagandos naudą. Raudonasis Kryžius ir JT šiuo klausimu yra silpni. Jie turėtų tapti aktyvesni“, – sakė jis.M. Podoliakas pabrėžė, kad kare Ukrainoje Rusija peržengė visas leistinas ribas ir turi atsakyti už savo nusikaltimus, nes kitaip visa Europos saugumo sistema praras patikimumą.Kaip UNIAN pranešė anksčiau, Rusijos kariuomenė į nelaisvę yra paėmusi daugiau nei 2 500 Ukrainos kovotojų iš Mariupolio „Azovstal“ gamyklos.Birželio 29 d. įvyko pirmasis iš planuojamų karo belaisvių mainų, dėl kurių į Ukrainą grįžo 144 kariai, tarp jų 95 „Azovstal“ gynėjai.Liepos 29-osios naktį buvusios baudžiamosios kolonijos teritorijoje Jelenivkos kaime, laikinai okupuotoje Donecko regiono teritorijoje, buvo sunaikintas pastatas, kuriame buvo laikomi Ukrainos karo belaisviai, išvežti iš „Azovstal“ gamyklos. Žuvo daugiau nei 50 Ukrainos gynėjų, sužeistųjų skaičius nežinomas.
Ukraina derybas su Rusija įvardijo mirties nuosprendžiuRusija pasinaudos bet kokia kovų pauze, kad atsigautų ir pradėtų dar stipresnį puolimą prieš Ukrainą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis žino apie tokią riziką ir šiuo metu nenori derėtis su Rusija. Ta pati pozicija išlaikoma ir Ukrainos visuomenėje.Apie tai interviu „The Hill“ pasakojo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, pavadinęs derybas mirties nuosprendžiu.„Prezidentas Zelenskis vienareikšmiškai yra prieš (derybas), o Ukrainos visuomenė yra atkakli. Mes puikiai suprantame riziką“, – sakė jis.M. Podoliakas perspėjo, kad Rusija pasinaudos bet kokia karo veiksmų pauze, kad atsigautų ir pradėtų dar stipresnį puolimą prieš Ukrainą.Tad V. Putinas veikiausiai sutelks dėmesį į karą, kad sumažintų tarptautinę paramą, kol jo kariai turės pranašumą, pripažino M. Podoliakas.„Jie pradės manipuliuoti užkulisiuose, veiksmais, pagilins šį nuovargį nuo karo“, – sakė jis, perspėdamas, kad Rusija gali sukelti krizes, pavyzdžiui, pasiųsti didžiulį skaičių migrantų prie Europos sienų.M. Podoliakas taip pat pažymėjo, kad Maskva gali „pagalvoti apie kai kuriuos teroristinius išpuolius prieš infrastruktūros objektus Europoje, kad pasiektų kažkokią derybinę poziciją ar apgintų savo naudą ir planus“.„Mes labai gerai suprantame šią galimybę ir toliau ją aptariame su savo partneriais“, – tvirtino M. Podoliakas.
Rusijos kariuomenės bazėje – sprogimai
Penktadienį Zaporižios srities Melitopolio rajono Novobogdanivkos gyvenvietės teritorijoje, kur Rusijos kariuomenė įsirengė bazę, nugriaudėjo sprogimai.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Dar vienas „pokštelėjimas“ priešo sandėliuose Novobogdanivkoje. Bendruomenės gyventojai girdėjo kelis sprogimus, dabar matyti dūmai“, - parašė jis.
„Laukiame patvirtinimo, kad likviduota dar viena rašistų bazė“, - pridūrė Melitopolio meras.
Ukrainos pareigūnė: į šalį atgabenta pirmoji karo belaisvių laiškų partijaUkrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija dirba, kad karo belaisviai ukrainiečiai galėtų susirašinėti su artimaisiais.Tai penktadienį pareiškė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk, praneša „Ukrinform“.„Pagal Ženevos konvencijas, karo belaisviai turi teisę siųsti ir gauti laiškus. Reintegracijos ministerijos Nacionalinis informacijos biuras (NIB) deda atitinkamas pastangas karo belaisvių ukrainiečių susirašinėjimui su artimaisiais organizuoti“, - sakė I. Vereščuk.Anot vicepremjerės, šiomis dienomis į Ukrainą buvo atgabenta pirmoji laiškų partija. NIB rūpinasi perduoti juos karo belaisvių artimiesiems.I. Vereščuk padėkojo Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui už tarpininkavimą ir profesionalų darbą.
Stoltenbergas: Rusija stiprina savo karinę galią Arktyje, tai yra strateginis iššūkis NATORusijos karinių pajėgų telkimas šiauriniuose šalies Arkties regionuose NATO laikomas strateginiu iššūkiu, penktadienį per vizitą Kanadoje sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.Tai reiškia, kad Jungtinių Valstijų šalys-sąjungininkės Šiaurės Atlanto aljanse taip pat turi proporcingai stiprinti savo karinį buvimą Arktyje, tęsė generalinis sekretorius.„Tolimoji Šiaurė tampa vis svarbesniu regionu Kanadai ir visai NATO, nes ten dabar matome reikšmingą Rusijos karinės galios telkimą – su naujomis bazėmis ir nauja ginklų sistema“, – per susitikimą su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau sakė J. Stoltenbergas.„Pastaraisiais mėnesiais geopolitinė situacija iš esmės pasikeitė“, – su J. Stoltenbergu sutiko Kanados premjeras. – Gerai žinodami, kad Rusija mums visiems kelia vis didesnį susirūpinimą, manome, kad atėjo laikas pasidalyti su NATO [savo mintimis apie tai], naudojant esamus NORAD mechanizmus.“NORAD – Šiaurės Amerikos aviacijos ir kosmoso gynybos vadavietė – koordinuoja bendras Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos pastangas, tam tikrais būdais atstovaudama Šiaurės Amerikos NATO partnerei.
Ukrainoje žuvo dar vienas savanoris iš JAVKovodamas Ukrainoje žuvo savanoris amerikietis. Tai penktadienį pranešė leidinys „Newsweek“.„Galime patvirtinti JAV piliečio mirtį Ukrainoje“, – sakė žurnalistams JAV valstybės departamento atstovas. – Iš pagarbos šeimos privatumui šiuo metu daugiau komentarų neturime“.Anksčiau penktadienį Rusijos valdžios atstovas pareiškė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje nukovė samdinį amerikietį.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, nuo Rusijos sukelto karo pradžios jau žuvo šeši amerikiečiai, atvykę ginti Ukrainos.
Trijuose Ukrainos regionuose gali būti vykdoma privaloma evakuacijaVyriausybė įvedė privalomą žmonių evakuaciją iš negyvenamų Donecko srities teritorijų prieš prasidedant šildymo sezonui.Pablogėjus padėčiai fronte, rengiamasi privalomai evakuoti dar tris regionus, išskyrus Donecko sritį.Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Ministro Pirmininko pavaduotojos reintegracijos klausimais Irynos Vereščuk pareiškimu.
Rusams vėl nepavyko šturmuoti Bachmuto kryptiesRusų okupantai bandė surengti šturmo operacijas Bachmuto kryptimi, tačiau jiems nepavyko.Apie tai vakare paskelbtame įraše pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Pažymima, kad Bachmuto kryptimi priešas atakavo tankais, artilerija ir daugkartiniais raketų paleidimo įrenginiais netoli Tichonovkos, Vasiukovkos, Soledaro, Bachmuto ir Šumsko gyvenviečių.
Luhansko srityje daugiau kaip 240 pareigūnų perėjo į priešo pusęUkrainos teisėsaugos institucijų darbuotojai žurnalistams papasakojo, kad okupuotoje Luhansko srities teritorijoje jiems pavyko nustatyti daugiau kaip 240 buvusių kolegų, kurie perėjo į priešo pusę.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Luhansko srities prokuratūros tinklalapiu.Gautomis žiniomis, nuo karo pradžios Luhansko srities teritorijoje nustatyta daugiau kaip 400 kolaboravimo faktų, iškelta 241 baudžiamoji byla teisėsaugos institucijų darbuotojams, kurie sulaužė priesaiką ir pradėjo dirbti okupantams.Valstybės išdavimu įtariami 58 asmenys, kurių didžiąją daugumą sudaro policininkai.
Vakarų žvalgyba: Rusija gavo iš Irano šimtus dronųRusija gavo iš Irano šimtus bepiločių skraidyklių, kurios gali būti panaudotos jos kare prieš Ukrainą, nors Vašingtonas ragino Teheraną jų neperduoti.Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra AP, remdamasi Vakarų žvalgybos duomenimis.Kol kas nežinoma, ar Rusija jau naudoja iš Irano gautus dronus prieš taikinius Ukrainoje, bet, pasak žvalgybininkų, jie veikia ir yra paruošti naudoti.Pranešimai apie Irano dronų perdavimą Rusijai pasirodė tuo metu, kai JAV ir ES mėgina reanimuoti 2015 metų susitarimą, kuris ribojo Teherano branduolinę programą mainais į sankcijų panaikinimą.Susidurianti su ekonominėmis sankcijomis dėl įsiveržimo į Ukrainą, Rusija vis dažniau kreipiasi į Iraną kaip svarbų partnerį ir ginklų tiekėją.Praėjusį mėnesį Baltieji rūmai pirmą kartą viešai įspėjo, kad Iranas planuoja patiekti Maskvai šimtus bepiločių skraidyklių, o rugpjūtį buvo teigiama, kad Rusijos pareigūnai du kartus lankėsi Irane ir derino sandorio sąlygas.
Podoliakas pakvietė Scholzo partijos bičiulius į ekskursiją po BučąVokietijos socialdemokratų partijos atstovai, raginantys nebetiekti Ukrainai sunkiosios ginkluotės, turėtų apsilankyti Bučoje, kur Rusijos armija darė žiaurius nusikaltimus.Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša „rbc.ua“.Pasak jo, Rusijos kariuomenė neša tik mirtį ir sugriovimus, o Vakarų ginkluotė padeda Ukrainai atkurti taiką ir ginti vaikus.„Kviečiu visus, kurie ragina Vokietiją nebepadėti Ukrainai, į ekskursiją po Bučą. Apsvarstysime jūsų argumentus su nukankintų ukrainiečių šeimomis“, – sakė M. Podoliakas.„rbc.ua“ primena, kad Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo partijos bičiuliai stoja prieš karinę pagalbą Ukrainai ir ragina pradėti derybas su Rusija.
Ukrainos prezidento atstovė: Krymo lavoninės ir ligoninės perpildytosKrymo lavoninės ir ligoninės perpildytos, kadangi Ukrainos pietuose žuvę ir sužeisti Rusijos kareiviai vežami į okupuotą pusiasalį.Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu portalui „Armija Inform“ papasakojo Ukrainos prezidento nuolatinė atstovė Krymo autonominėje respublikoje Tamila Taševa.„Visi sužeisti ir negyvi okupantai iš Ukrainos pietų vežami į Krymo teritoriją. Perpildytos lavoninės, perpildytos ligoninės“, – sakė pareigūnė.Anot jos, šiuo metu Džankojuje civiliai labai retai priimami į ligonines. Visa civilinė medicinos infrastruktūra Džankojuje, Armianske, Simferopolyje, Sevastopolyje aptarnauja Rusijos kariškius.Pasak T. Taševos, vietos gyventojai piktinasi dėl to, kad šauktiniai verčiami kariauti, nors buvo žadama nesiųsti jų į frontą. Jiems liepiama pasirašyti sutartis, o būna, kad sutartys įforminamos atgaline data, po šauktinio žūties.
Moldovoje vyras verbavo samdinius kariauti prieš Ukrainą Moldovos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir ypatingųjų bylų prokuratūra (PCCOCS) pateikė Ungenio miesto gyventojui kaltinimą verbavus samdinius nepripažintai Ukrainos Donecko srities valdžiai, praneša portalas „NewsMaker“.Kaltinamajam 34 metai, jis gyvena Strešenio mieste.Pasak PCCOCS prokurorų, jis verbavo samdinius 2016–2020 metais, tuo būdu „pažeisdamas Ukrainos teritorijos vientisumą ir remdamas nepripažintą vadinamosios Donecko liaudies respublikos valdžią“.Byla jau perduota teismui. Pagal Moldovos įstatymus, verbuotojui gresia laisvės atėmimas nuo 5 iki 10 metų.2018 metais Moldovos informacijos ir saugumo tarnyba demaskavo 56 samdinius, kariavusius prorusiškų separatistų pusėje Donbase.
Rusai Zaporižios AE rūsiuose įrengė kankinimų kamerasOkupantai rusai Zaporižios atominės elektrinės rūsiuose įrengė kankinimų kameras, kur laikomi Enerhodaro aktyvistai, savanoriai ir verslininkai.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rytų žmogaus teisių gynėjų grupe.Pasak vietos gyventojų, Enerhodare grobiami žmonės. Pagrobtieji laikomi Zaporižios AE rūsiuose, kur jie tardomi ir kankinami.Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad grobiami aktyvistai, savanoriai, verslininkai ir paprasti gyventojai, kurie nepalaiko okupantų.„Pagrobtieji vežami į Zaporižios AE rūsius, kur jie kankinami, naudojant chlorą, elektrą, celofaninius maišelius ir kt.“, – sakoma pranešime.Taip pat pranešama, kad iš jėgainės teritorijos kelis kartus išvažiavo mikroautobusai su dideliais maišais. Manoma, kad juose buvo lavonai.„rbc.ua“ primena, jog Ukrainos prezidento biuras paragino pasaulį sustabdyti nacizmą Rusijoje, kadangi „iki dujų kamerų liko pusė žingsnio“.
Žiniasklaida: Rusija atitraukia savo naikintuvus iš KrymoPo sprogimų okupuotame Kryme Rusijos armija pradėjo iš šio pusiasalio atitraukti ten dislokuotus naikintuvus. Tokių priemonių imtasi norint užkirsti kelią Ukrainos atakoms.Tokie teiginiai išsakyti slaptoje rugpjūčio 22-osios NATO ataskaitoje, kurią gavo „Business Insider“. Šiuo metu iš Krymo į Rusijos Federacijos teritoriją jau perkelta 10 rusų orlaivių: šeši naikintuvai „SU-35S“ ir keturi perėmimo naikintuvai „MiG-31BM“.„Rusija greičiausiai išsklaidys savo oro pajėgas Kryme, kad užkirstų kelią tolesnėms Ukrainos atakoms“, – sakoma dokumente.Nepaisant šių manevrų, anot NATO žvalgybininkų, Kryme, netoli Sevastopolio, esantis Belbeko aerodromas išlieka „svarbiausiu Rusijos aerodromu, užtikrinančiu aviacinę paramą Pietų Ukrainoje ir virš Juodosios jūros“. Belbeko aerodrome vis dar yra maždaug 32 rusų naikintuvai – daugiausia „SU-27“, tačiau yra ir keli modernieji „SU-35S“ ir „MiG-31BM“.Rusija į Krymą taip pat atsigabeno daugiau taktinių priešlėktuvinių raketų sistemų, kad galėtų atremti tolesnes Ukrainos atakas, surengtas, pavyzdžiui, dronais.„Ukrainos bepilotės skraidyklės yra sunkus taikinys rusų oro gynybos sistemoms“, – tvirtinama NATO ataskaitoje.
Mariupolyje tėvai verčiami leisti vaikus į rusiškas mokyklasOkupuotame Mariupolyje kolaborantai verčia tėvus leisti savo vaikus į rusiškas mokyklas. Nesutinkantiems grasinama tėvų teisių atėmimu.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Mariupolio miesto tarybos „Telegram“ kanalu.„Mariupoliečių šeimos nenori leisti savo vaikų į mokyklas, kur jie bus mokomi nekęsti Ukrainos ir ukrainiečių kalbos, verčiami šlovinti okupantus ir mylėti „rusų pasaulį“. Todėl okupantai griebiasi bauginimo taktikos“, – sakoma pranešime.Iš pradžių tėvai, nenorintys leisti savo vaikų į rusiškas mokyklas, bus įspėti, po to turės sumokėti 40 tūkst. rublių baudą, o galiausiai jiems gali būti atimtos tėvų teisės.
Ekspertas: Ukraina gali smogti Rusijos teritorijai, bet nenaudoja partnerių pristatytos ginkluotėsUkraina turi teisę smogti Rusijos teritorijai, bet yra JAV ir kitų partnerių pristatytos ginkluotės naudojimo ribojimų. O štai dėl smūgių okupuotam Krymui jokių ribojimų nėra.Tai interviu leidiniui „Obozrevatel“ pareiškė karo ekspertas Oleksijus Melnykas.„Ukraina turi pagrįstą teisę smogti RF kariniams taikiniams, taip pat ir Rusijos teritorijoje. O kalbant apie Krymą ar kitas laikinai okupuotas teritorijas, tai čia apskritai niekam neturi kilti jokių abejonių ir išlygų“, – sakė jis.Ekspertas taip pat paragino suprasti, kad tariamų „referendumų“ organizavimas okupuotose teritorijose neribos Ukrainos veiksmų laisvės smūgių rusų taikiniams požiūriu.„Kai kas Vakaruose pradeda panikuoti, kad esą nuo tada, kai Rusija surengs „referendumus“ ir paskelbs šias teritorijas savomis, Ukraina turės laikytis kažkokių ribojimų. Tai visiškas absurdas, kurį paneigia atakos Kryme. Dabar dėl pažadų ar susitarimų su mūsų partneriais. Iš tikrųjų, tam tikro nerimo yra. Jeigu Ukraina smogs Rusijos teritorijai, mūsų teisė tai daryti neabejotina, bet tai turi būti ne amerikietiška ginkluotė, kad Rusija neturėtų dingsties pulti vienos iš NATO šalių. Šie įspėjimai yra gana pagrįsti, todėl įsipareigojimų reikia laikytis nepaisant niuansų, kurių esama“, – pažymėjo O. Melnykas.Pasak jo, ginkluotės, kuria Ukraina gali smogti objektams Kryme, tolimame priešo užnugaryje, konkretus pavadinimas ar kalibras neturi principinės reikšmės.Kaip pažymi UNIAN, sprogimai laikinai okupuotame Kryme sukėlė neregėtą paniką. Bet ekspertai teigia, kad kalbėti apie artėjančią pusiasalio deokupaciją dar anksti.
„Enerhoatom“: Zaporižios AE vėl prijungta prie Ukrainos elektros tinklo Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Enerhoatom“ penktadienį pranešė, kad Zaporižios atominė elektrinė vėl prijungta prie Ukrainos elektros tinklo.„Šiandien, 2022 m. rugpjūčio 26 d., 14 val. 02 min. vienas iš vakar atjungtų reaktorių buvo prijungtas prie elektros tinklo,“ – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė „Enerhoatom“.
Turkijos kompanija neparduos Rusijai dronų „Bayraktar“ Turkijos kompanija „Baykar“ neparduos Rusijai bepiločių skraidyklių „Bayraktar“.Tai interviu BBC pareiškė bendrovės generalinis direktorius Halukas Bayraktaras.Pasak jo, šiuo atveju pinigai neturi reikšmės, kadangi kompanija remia Ukrainą, tapusią nepagrįstos agresijos auka.„Mums pinigai nėra prioritetas. Pinigai ir materialiniai ištekliai niekada nebuvo mūsų verslo tikslas. Mes jau daug metų draugaujame ir bendradarbiaujame su Ukraina. Tad kad ir kiek pinigų mums būtų siūloma, negali būti net ir kalbos, kad mes dabartinėmis aplinkybėmis perduotume jiems (Rusijai) dronų. Niekas nesugadins mūsų bendradarbiavimo su Ukraina. Nepriklausomai nuo to, kokia suma bus pasiūlyta, mūsų pozicija šiuo klausimu aiški“, – patikino H. Bayraktaras.
Macronas: branduolinė energija negali būti karo Ukrainoje priemonėPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad civiliniai branduoliniai objektai negali būti naudojami kaip karo priemonė Ukrainoje, kur ankstesnę dieną Rusijos pajėgų okupuota jėgainė buvo atjungta nuo nacionalinio elektros tinklo. „Karas jokiu būdu neturi pakenkti šalies, regiono ir mūsų visų branduoliniam saugumui. Civilinė branduolinė energetika turi būti visiškai apsaugota“, – sakė E. Macronas per vizitą Alžyre.
Ukraina toliau kontroliuoja 45 proc. Donecko teritorijos Po daugiau kaip šešis mėnesius trunkančio karo Kyjivas Rytų Ukrainoje ir toliau kontroliuoja didelę Donecko srities dalį. Ukraina kontroliuoja 45 proc. teritorijos, penktadienį TV stočiai „Nastojaščiaja Vremia“ sakė karinis gubernatorius Pavlas Kyrylenka.Prieš Rusijos invaziją vasario 24 dieną Ukraina kontroliavo maždaug du trečdalius teritorijos, kurioje gyveno maždaug 1,67 mln. žmonių. Likusioje dalyje šiuo metu yra apie 350 000 žmonių, sakė P. Kyrylenka.Rusijos pajėgos vasario 24 dieną įžengė į Ukrainą. Nuo tada visiškai užkariauta Rytų Ukrainos Luhansko sritis. Rusai perėmė didelės dalies Charkivo, Donecko, Zaporižios ir Chersono Rytų ir Pietų Ukrainoje kontrolę.
Nuo karo pradžios Rusija prieš Ukrainą įvykdė jau per 1 tūkst. kibernetinių atakųRusija nuo invazijos pradžios vasario 24 d. prieš Ukrainą įvykdė jau per 1 tūkst. kibernetinių atakų, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos valstybine specialiąja ryšių tarnyba.„Per šešis karo mėnesius Ukrainos valstybinei specialiajai ryšių tarnybai pavaldi Nacionalinė reagavimo į kibernetines atakas komanda CERT-UA užfiksavo 1 123 kibernetines atakas“, – pranešė ryšių tarnyba. Ji pažymėjo, kad dažniausiai atakuojamos centrinės ir regioninės valdžios institucijos, tačiau atakas fiksuoja ir finansų bei komercinės įstaigos, saugumo tarnybos, energetikos sektoriaus ir transporto pramonės įmonės bei telekomunikacijų bendrovės.Kaip jau anksčiau skelbė „Ukrinform“, nuo visapusiškos invazijos pradžios Ukrainos kibernetinė policija atrėmė 83 priešo kibernetines atakas ir užkirto kelią dar 300.
Lukašenka: Baltarusijos naikintuvai pritaikyti gabenti branduolį ginklą SU-24 tipo Baltarusijos orlaiviai, anot diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos, pertvarkyti taip, kad galėtų gabenti branduolinius ginklus, praneša agentūra „Reuters“.Šis žingsnis suderintas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakė A. Lukašenka žurnalistams.Baltarusija neturi savo branduolinių ginklų, tačiau šalis yra branduolinės Rusijos sąjungininkė. Baltarusija leido savo teritoriją naudoti atakoms prieš Ukrainą.
„Enerhoatom“: Zaporižios AE tebėra atjungta nuo Ukrainos elektros tinkloUkrainos atominių elektrinių operatorė „Enerhoatom“ penktadienį pranešė, kad visi šeši Zaporižios atominės elektrinės reaktoriai tebėra atjungti nuo Ukrainos elektros tinklo, rašo agentūra „Reuters“.Tačiau, pasak operatorės, šiuo metu nefiksuojama jokių problemų su AE mechanizmais ar objekto saugumo sistemomis. „Enerhoatom“ nurodė, kad elektra pačios AE poreikiams šiuo metu tiekiama per Ukrainos sistemas, ir pridūrė, jog šiuo metu vyksta dviejų veikiančių reaktorių prijungimo prie Ukrainos elektros tinklo darbai.Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl reaktorių atjungimo nuo tinklo apkaltino Rusiją ir pareiškė, kad dėl Maskvos veiksmų „Ukraina ir visi europiečiai... atsidūrė per plauką nuo radiacinės nelaimės“.Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė visoje Europoje. Ją Rusijos kariuomenė kontroliuoja dar nuo kovo. Nuo tada ji vis apšaudoma. Rusija ir Ukraina dėl atakų prieš šį objektą kaltina viena kitą.Vakarų šalių lyderiai reikalauja, kad Rusija grąžintų AE kontrolę Ukrainai, o Jungtinių Tautų (JT) vadovas paragino objekto teritorijoje nustatyti „demilitarizuotą“ zoną.
Karas Ukrainoje jau pražudė 377 vaikusNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iki rugpjūčio 26 d. Ukrainoje jau žuvo 377 vaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 733 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.
Ukraina smogė dar vienai okupantų bazeiUkraina skelbia apie galingą smūgį rusų okupantų bazei laikinai okupuotoje Kadyivkoje. Pranešama, kad žuvo apie 200 rusų karių.Apie tai tviteryje pranešė Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus.„Ukrainos pajėgos smogė bazei okupuotoje Kadyivkoje, žuvo apie 200 rusų desantininkų“, – rašė jis.Pasak S. Haidajaus, viešbutyje, į kurį pataikė Ukrainos pajėgos, dar nuo 2014-ųjų buvo įrengta rusų bazė.„Bus tęsinys“, – pridėjo S. Haidajus.https://www.facebook.com/sergey.gaidai.loga/posts/pfbid02CYF1xZcCW3bQRgsCBFKdPR72VuF3oBWWALaRyAbNhnCAZbt4UNZyZbWoR8KYCLUol
JK: Rusija sąmoningai skleidžia dezinformaciją apie lėtinamą savo pajėgų puolimą UkrainojeJungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija pareiškė, kad Rusija sąmoningai skleidžia dezinfomaciją apie esą „specialiai“ lėtinamą savo karinių pajėgų puolimą Ukrainoje, praneša agentūra „Sky News“.Ministerija savo kasdien skelbiamoje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad Maskvos puolimas sulėtėjo, nes jos kariuomenė šalyje pasiekia tik prastų rezultatų, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau nuožmiai priešinasi.Ministerija pridūrė mananti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu iki šiol atleido jau „mažiausiai šešis generolus“.
„Spiegel“: Rusija šnipinėjo Ukrainos karių apmokymus VokietijojeVokietijos saugumo institucijos, anot leidinio „Spiegel“, turi informacijos, kad rusų žvalgyba šnipinėjo Ukrainos karių apmokymus Vokietijoje. Netrukus po to, kai dviejose Bundesvero bazėse ukrainiečių kariai buvo pradėti mokyti, kaip naudotis vakarietiškomis ginklų sistemomis, Karinė kontržvalgyba (MAD) pastebėjo įtartinus automobilius, iš kurių tikriausiai buvo stebimi įvažiavimai į kareivines, penktadienį rašo žurnalas.Tai buvo Idar Oberšteino bazė Reino krašto-Pfalco žemėje bei Grafenvioras Bavarijoje. Idar Oberšteine Bundesveras mokė Ukrainos karius, kaip naudotis savaeigėmis haubicomis, 2000, o Grafenviore amerikiečių ginkluotosios pajėgos instruktavo ukrainiečius dėl vakarietiškų artilerijos sistemų naudojimo.Virš pratybų teritorijų, MAD duomenimis, kelis kartus praskrido ir nedideli dronai, stebėję ukrainiečių apmokymus, toliau rašo „Spiegel“. Saugumo šaltiniai taip pat įtaria, kad rusų tarnybos galėjo mėginti specialia įranga šnipinėti ukrainiečių mobiliojo ryšio duomenis.
Ukraina: nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 46 250 kariųRusija nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko maždaug 46 250 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki rugpjūčio 25-osios Maskvos pajėgos taip pat neteko 1 936 tankų, 4 251 šarvuotosios kovos mašinos, 1 040 artilerijos sistemų, 272 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 148 oro gynybos sistemų, 234 lėktuvų, 202 sraigtasparnių, 3 162 automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 834 dronų, 99 specialiosios technikos vienetų ir 196 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Ukraina dėl popiežiaus komentarų apie Duginą išsikvietė Vatikano apaštališkąjį nuncijųUkraina dėl popiežiaus Pranciškaus komentarų apie neseniai per bombos sprogimą žuvusią Rusijos ideologo Aleksandro Dugino dukterį Darją išsikvietė Vatikano apaštališkąjį nuncijų šalyje arkivyskupą Visvaldą Kulboką, praneša agentūra CNN.Trečiadienį popiežius visuotinės audiencijos metu pavadino D. Duginą „nekalta karo auka“. „Dėl karo kenčia nekalti“, – pareiškė pontifikas. Pasak jo, D. Dugina yra „vargšė mergina, kurią susprogdino bomba, padėta po automobilio sėdyne Maskvoje“.Ukrainos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį išreiškė nusivylimą šiais popiežiaus komentarais ir nurodė, kad jie „neteisingai“ lygina „agresorių su auka“. Ministerija pridūrė, kad tokie pareiškimai Rusijos Ukrainoje sukelto karo akivaizdoje kelia „sąmyšį“.29-erių D. Dugina žuvo naktį į sekmadienį, kai netoli Maskvos sprogo jos automobilis. Manoma, kad tikrasis atakos taikinys buvo jos tėvas. A. Duginas, kartais įvardijamas „Putino Rasputinu“ ar „Putino smegenimis“, prieš tai ilgą laiką pasisakė už rusakalbių teritorijų suvienijimą į didžiulę naują Rusijos imperiją ir aktyviai palaikė dabartinį Rusijos karą Ukrainoje. Karui pritarė ir D. Dugina.Maskva dėl šios atakos kaltina Ukrainą. Kyjivas tai kategoriškai neigia.
Ekspertai apie naują Putino įsakymą: jam teks nusiviltiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar stengiasi išvengti visuotinės mobilizacijos paskelbimo: tai rodo jo dekretu ganėtinai kukliai padidintas Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų skaičius, teigiama JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje. Rusijos armija veikiausiai nori padengti po invazijos į Ukrainą patirtus nuostolius ir sutelkti pajėgas „operacijos“ Ukrainoje tęsimui. Analitikų nuomone, Rusijos vadams, priešingai nei įsakė V. Putinas, vargu ar pavyks surinkti pakankamai pajėgų, kad pasiektų galutinį tikslą – daugiau nei 1 mln. 500 tūkst. karių. „Istoriškai Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos niekada nepasiekdavo savo kiekybinių tikslų. Pavyzdžiui, 2022 metais, prieš pilno masto invaziją, ginkluotosiose pajėgose tarnavo maždaug 850 tūkst. karių, t. y., gerokai mažiau nei nominalus galutinis karių skaičius, turėjęs viršyti 1 mln.“, – rašo ekspertai.Maža to, Rusija susidurs su iššūkiais pritraukdama didelį skaičių naujų karių: „Rusijos apmokymų pajėgumai veikiausiai sumenko po vasario 24-osios, nes Kremlius išsiuntė mokomuosius dalinius dalyvauti kariniuose veiksmuose. Pranešama, kad šie mokomieji daliniai patyrė nuostolių.“ Taip pat analitikai pabrėžia, kad Rusija gali pasinaudoti 2022 m. spalį numatytu rudeniniu šaukimu į kariuomenę (ypač okupuotose teritorijose Ukrainoje) ir pritraukti apie 130 tūkst. vyrų, kurie pakeistų prarastą gyvąją jėgą. „Rusijos kovinės galios padidėjimas bet kuriuo atveju nebus labai didelis“, – reziumuoja ISW.
Scholzas: sankcijos Rusijai „labai veiksmingos“Vokietijos kancleris Olafas Scholzas „labai veiksmingomis“ pavadino tarptautines sankcijas Rusijai. „Nė viena šalis neturi perspektyvų, jei yra atkirsta nuo ekonominės pažangos“, - sakė jis ketvirtadienio vakarą susitikime su gyventojais. O. Scholzas kartu patvirtino tolesnę Vokietijos paramą Rusijos užpultai Ukrainai, be kita ko – tolesnį ginklų tiekimą.Renginyje piliečiams pareiškus susirūpinimą dėl sankcijų padarinių Vokietijai, O. Scholzas teigė suprantąs tokius nuogąstavimus. Tačiau vyriausybė esą ėmėsi virtinės priemonių energijos tiekimui užtikrinti.Kancleris atkreipė dėmesį į planuojamus ar jau statomus suskystintų dujų terminalus ir pildomas dujų saugyklas, kurių užpildymas „jau dabar viršija 80 proc.“ Be to, vėl naudojamos anglimi kūrenamos elektrinės, svarstoma dėl trijų dar veikiančių šalies atominių elektrinių uždarymo tikslingumo.O. Scholzas atmetė kritiką ir dėl ginklų tiekimo Ukrainai. „Karas, kurį pradėjo Rusija, Putinas, pažeidžia visus principus, dėl kurių susitarėme“, - sakė jis. Esą negalima „jėga perstumdyti sienų“, „ir mes darysime viską, kad Ukraina galėtų ginti savo savarankiškumą ir suverenumą“ ir gebėtų „atremti šį imperialistinį puolimą“.Tačiau jis ir toliau sieks, kad „būtų užkirstas kelias karo eskalacijai“, pažymėjo O. Scholzas. Anot jo, netoleruotina, kad šalis „užpuola savo kaimynus“. Sankcijos esą padės užbaigti šį karą. Kancleris dar kartą atmetė reikalavimus neišduoti vizų visiems rusams, „nes tai Putino karas“.
Analitikai: Putinas bando išvengti visuotinės mobilizacijosRusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar bando išvengti visuotinės mobilizacijos, o tai liudija gana kuklus Rusijos ginkluotųjų pajėgų padidinimas pagal jo pasirašytą dekretą.Taip teigiama Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.Rusijos kariuomenė tikriausiai nori atitaisyti invazijos į Ukrainą žalą ir suburti pajėgas tęsti „operaciją“ Ukrainoje.Analitikai teigia, kad Rusijos vadovybė greičiausiai nesuburs pakankamai pajėgų, kad pasiektų galutinį daugiau nei 1 500 000 karių skaičių, o tai prieštarauja V. Putino dekretui.
Zelenskis: rusų buvimas Zaporižios AE reiškia globalios radiacinės katastrofos rizikąPo dviejų reaktorių sustabdymo rusų užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo energingesnio tarptautinio įsikišimo. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ir kitos organizacijos turi veikti daug greičiau nei iki šiol, sakė jis savo vakariniame kreipimesi.„Kiekviena minutė, kai rusų pajėgos yra branduolinėje jėgainėje, reiškia globalios radiacinės katastrofos riziką“, - kalbėjo V. Zelenskis.Dukart nutrūkus elektros tiekimui, ketvirtadienį buvo sustabdyti du elektrinės reaktorių blokai.Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė visoje Europoje. Ją Rusijos kariuomenė kontroliuoja dar nuo kovo. Nuo tada ji vis apšaudoma. Rusija ir Ukraina dėl atakų prieš šį objektą kaltina viena kitą.
JAV perspėjo Maskvą nenukreipti Ukrainos atominės elektrinės energijosVašingtonas ketvirtadienį perspėjo Rusiją nenukreipti Zaporižios atominės elektrinės Ukrainoje energijos, Kyjivui paskelbus, kad jėgainė buvo atjungta nuo tinklo.Zaporižios AE, kuri yra didžiausia Europoje atominė jėgainė, nuo kovo yra užimti Maskva pajėgų. Ketvirtadienį ji buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, pranešė valstybinė branduolinės energetikos operatorė „Enerhoatom“.Jungtinės Valstijos perspėjo Rusiją nenukreipti šios elektrinės gaminamos energijos.„Jos gaminama elektra teisėtai priklauso Ukrainai, ir bet koks mėginimas atjungti jėgainę nuo Ukrainos elektros tinklų bei nukreipti ją į okupuotas teritorijas yra nepriimtinas“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.„Jokia šalis neturėtų paversti atominės elektrinės aktyvia karo zona. Nepritariame jokioms Rusijos pastangoms paversti šią jėgainę ginklu arba nukreipti jos energiją“, – pridūrė jis.Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nurodė, kad Ukraina informavo apie laikinai nutrūkusį energijos tiekimą iš Zaporižios AE.Šis incidentas „dar labiau pabrėžia būtinybę TATENA ekspertų misijai skubiai nuvykti į tą objektą“, sakoma pranešime.„Negalime sau leisti sugaišti daugiau laiko. Esu pasiryžęs asmeniškai vadovauti TATENA misijai į elektrinę ateinančiomis dienomis“, – sakė agentūros generalinis direktorius Rafael Mariano Grossi.Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre ragino Rusiją sutikti, kad jėgainėje ir jos apylinkėse būtų nustatyta demilitarizuota zona ir „leisti kuo greičiau apsilankyti TATENA, kad būtų patikrintas saugumas“.Pietų Ukrainoje esanti Zaporižios elektrinė buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Maskvos karinės invazijos pradžios.Pastaruoju metu aplink šį objektą suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.„Enerhoatom“ nurodė, kad elektrinė buvo atjungta nuo Ukrainos nacionalinės elektros energijos tiekimo sistemos po to, kai dėl gaisrų šalimais esančios šiluminės elektrinės pelenų sąvartų aikštelėje dukart atsijungė elektros perdavimo linija. Kitos trys elektros perdavimo linijos „anksčiau buvo apgadintos per Rusijos pajėgų teroristines atakas“, nurodė energetikos operatorė. Pasak „Enerhoatom“, dėl to du iš šešių tebeveikusių elektrinės reaktorių „buvo atjungti nuo sistemos“. Operatorė nurodė, kad „pradedami vieno iš reaktorių prijungimo prie sistemos darbai“.Ukrainos pareigūnai sakė manantys, kad Maskva užgrobė Zaporižios AE siekdama nukreipti jėgainėje pagamintą elektros energiją į 2014 metais aneksuotą Krymą.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos veiksmus ketvirtadienį apibūdino kaip keliančius grėsmę.„Rusija atvedė ukrainiečius ir visus europiečius už vieno žingsnio nuo radiacinės katastrofos“, – jis sakė savo naujausiame vakariniame vaizdo kreipimesi.JAV prezidentas Joe Bidenas telefonu kalbėdamasis su V. Zelenskiu ragino Rusiją grąžinti Ukrainai visišką jėgainės kontrolę ir leisti ten apsilankyti Jungtinių Tautų inspektoriams, nurodė Baltieji rūmai.V. Zelenskis anksčiau ketvirtadienį sakė pasikalbėjęs su J. Bidenu ir padėkojęs už Jungtinių Valstijų „nesvyruojamą“ paramą.„Aptarėme Ukrainos tolesnius žingsnius keliu į mūsų pergalę prieš agresorę ir Rusijos patraukimo atsakomybėn už karo nusikaltimus svarbą“, – per „Twitter“ parašė V. Zelenskis.
Ekspertai: Rusija atsakinga už atakas Zaporožės atominėje elektrinėjeKaro studijų instituto ataskaitoje teigiama, kad Rusija atsakinga už atakas prieš užgrobtą Zaporožės atominę elektrinę ir aplink ją, nors ir bando kaltinti Ukrainą.Analitikai pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė militarizavo branduolinį objektą, nors Zaporožės atominės elektrinės yra toli nuo fronto linijos ir jos neišvengiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo.
Rusija paskelbė apie gaisrą netoli Zaporožės atominės elektrinėsRusija paskelbė apie gaisrą prie Zaporožės atominės elektrinės – didžiausio Europoje branduolinio objekto.Anot rusų šaltinio, tariamai užsidegė miškas.
Zelenskis apie Rusijos Federaciją: vasario 24 d. „Titanikas“ atsitrenkė į ledkalnį ir išsilaikyti ant vandens nepavyksTai jis pasakė per vakarinį vaizdo kreipimąsi.„Dabar jau aišku, kad priešas nepasieks savo tikslų, tačiau dar reikia laiko, dar reikia pastangų, kad rusų skaičiavimai lūžtų, kad jie pralaimėtų ir šioje srityje. Turime ištverti šį laiką ir kartu su partneriais dėti visas reikiamas pastangas. Taip ir bus“, – pabrėžė Prezidentas.Valstybės vadovas pridūrė, kad Rusija tiek Ukrainai, tiek Europai ir pasauliui paruošė daugybę problemų, krizių ir nelaimių.„Tačiau didžiausią katastrofą patiria pati teroristinė valstybė. Vasario 24 d. šis „Titanikas“ priplaukė prie ledkalnio, ir kad ir kaip jie stengtųsi išsilaikyti, jiems nepavyks“, – sakė jis.
Bidenas kalbasi su Zelenskiu: Baltieji rūmai pateikia pokalbio detalesJAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Rusiją grąžinti Ukrainai Zaporožės atominės elektrinės kontrolę.Tai sakoma Baltųjų rūmų interneto svetainėje paskelbtame pareiškime po JAV ir Ukrainos vadovų pokalbio telefonu.„Abu vadovai paragino Rusiją grąžinti Ukrainai visišką Zaporožės atominės elektrinės kontrolę ir suteikti Tarptautinei atominės energijos agentūrai galimybę patekti į elektrinę“, – sakoma pareiškime.J. Bidenas taip pat pasveikino Ukrainą su Nepriklausomybės diena ir išreiškė susižavėjimą Ukrainos žmonėmis, kurie per pastaruosius šešis mėnesius įkvėpė pasaulį gindami savo šalies suverenumą.JAV Prezidentas pakartojo, kad toliau remia Ukrainą, ir pateikė naujausią informaciją apie karinę pagalbą – vakar buvo paskelbta, kad Ukrainos gynybos pajėgumams ilgainiui bus skirta apie 3 mlrd. dolerių.
Ukraina grąžino apie 500 Mariupolio gynėjų kūnųUkraina grąžino maždaug 500 gynėjų, žuvusių Mariupolyje ir miesto pakraščiuose nuo karo pradžios, kūnus.Ketvirtadienį, rugpjūčio 25 d., „Suspilne“ sakė Azovo globos tarnybos vadovė Olena Tolkačeva.„Tai kūnai iš Mariupolio ir aplinkinių vietovių. Kartais kūnai perduodami iš kitų nekontroliuojamų miestų. Tačiau jų labai nedaug... Preliminariai juos identifikavome kaip azoviečius, nes kai kurie turėjo ševronus, kai kurie – azoviečių uniformas, azoviečių simboliką, tatuiruotes. Šiuo metu identifikuota ir palaidota apie 20 žmonių. Likusieji – tai įvairios ginkluotųjų pajėgų rūšys: dauguma jų – jūrų pėstininkai, AFU, Nacionalinė gvardija ir policija, Jūrų gvardija ir Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba“, – sakė A. Tolkačeva.
Zelenskis ir J. Bidenas kalbėjosi telefonuKetvirtadienį JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi telefonu.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis V. Zelenskio įrašu tviteryje.Pasak Ukrainos prezidento, pokalbis su J. Bidenu buvo puikus.„Aš padėkojau už tvirtą JAV paramą ukrainiečių tautai – saugumo ir finansų sferoje. Mes aptarėme tolesnius Ukrainos žingsnius kelyje į pergalę prieš agresorių ir pažymėjome, kaip svarbu patraukti Rusiją atsakomybėn už karo nusikaltimus“, - parašė V. Zelenskis.„rbc.ua“ primena, kad Ukrainos ir JAV prezidentai pastarąjį kartą kalbėjosi birželio 16 d. Tada pašnekovai aptarė finansinę pagalbą Ukrainai.
Ukrainos sostinėje pakeisti 95 gatvių pavadinimaiKetvirtadienį Kyjivo miesto taryba pervardino 95 gatves, skersgatvius ir aikštes, kurių pavadinimai buvo susiję su Rusija ir Sovietų Sąjunga.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos sostinės meru Vitalijumi Klyčko.„Pervardinimo procesas sostinėje dar nebaigtas, ir jau kitame plenariniame posėdyje mes tęsime darbą šiais klausimais, kad užbaigtume derusifikacijos procesą“, - pareiškė miesto vadovas.Gautomis žiniomis, Maršalo Malinovskio gatvė tapo „Azovo“ pulko didvyrių gatve, Tulos aikštė – Didvyrių aikšte, Karlo Markso gatvė – Huculų gatve, o Piterio gatvė – Londono gatve.Sociologijos grupės „Reitingas“ surengtos apklausos duomenimis, daugiau kaip 65 proc. ukrainiečių pritaria pasiūlymui pakeisti su Rusija ar sovietine praeitimi susijusius Ukrainos miestų gatvių pavadinimus.
Rumunija perdavė Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketąRumunija perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms penktąjį karinės pagalbos paketą. Jį sudaro šaudmenys, šaulių ginklai ir atsarginės dalys karinei įrangai.Tai ketvirtadienį tviteryje pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, kuriuo remiasi UNIAN.Pasak žinybos vadovo, jis jau susiskambino savo kolega Rumunijos gynybos ministru Vasile Dîncu ir padėkojo už paramą Ukrainai išsivadavimo kare prieš okupantus rusus.„Tai šimtai šaunamųjų ginklų, dešimtys tūkstančių taip reikalingų šaudmenų ir atsarginės dalys įvairiai ginkluotei“, - papasakojo apie rumunų tautos pagalbą O. Reznikovas.V. Dîncu tviteryje parašė, kad dar prieš pusę metų karas Europoje buvo sunkiai įsivaizduojamas, bet dabar „pats absurdiško karo, atnešusio kančia ir ašaras nekaltiems žmonėms, įkarštis“.„Rumunai remia ukrainiečių tautą. Duok Dieve Ukrainai taiką ir laisvę!“ – pridūrė jis.
Rusija smogė Charkovo ir Zaporožės regionamsKetvirtadienio popietę Rusijos kariuomenė smogė Charkovo ir Zaporožės regionams, teigia vietos valdžia.Pasak Charkovo regioninės karinės administracijos vadovo Olego Sinegubovo, per vienos iš kaimų Chuhuivo rajone apšaudymą, pataikyta į gyvenamąjį pastatą. Žuvo 62 metų vyras, jo žmona buvo sužeista ir nuvežta į ligoninę.Anksčiau O. Sinegubovas sakė, kad komendanto valanda regione pratęsiama nuo 22 iki 6 val, „iki specialių įsakymų“. Komendanto valandos metu draudžiama būti viešose vietose, judėti gatvėmis pėsčiomis ar transportu.Orekhovo miestas Zaporožės regione ir gyvenvietės aplink jį taip pat buvo masiškai apšaudomi, sakė Zaporožės regioninės administracijos pirmininkas Oleksandras Staruchas.„Okupantas naudojo artileriją kelias valandas iš eilės“, – rašė jis „Telegram“. - Nužudytas 17-metis, jis mirė pakeliui į ligoninę.“ Dar viena moteris, kuriai 66 metai, buvo sunkiai sužeista.
„Enerhoatom“: Zaporižios AE atjungta nuo Ukrainos elektros tinkloUkrainos atominių elektrinių operatorė „Enerhoatom“ pranešė, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų užimta Zaporižios atominė elektrinė ketvirtadienį buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo.„Dėl okupantų veiksmų (Zaporižios atominė) elektrinė pirmą kartą jos istorijoje buvo visiškai atjungta nuo (Ukrainos) elektros tinklo“, – rašoma „Enerhoatom“ „Telegram“ kanale.
Putinas įsakė išplėsti Rusijos ginkluotąsias pajėgasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo įsakė išplėsti šalies ginkluotąsias pajėgas, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi Rusijos valstybine naujienų agentūra „RIA Novosti“.Remiantis 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu dekretu, kariuomenės personalo skaičius bus padidintas 137 tūkst., iki 1,15 mln. karių.
Ispanija perduos Ukrainai oro gynybos sistemų ir šarvuočių Ispanijos gynybos ministerija pareiškė perduosianti Ukrainai oro gynybos sistemų ir šarvuočių, kad padėtų jai atremti Rusijos agresiją, praneša CNN.„Ispanija remia ukrainiečių tautą, kuri gina savo laisvę nuo Rusijos įsiveržimo“, – pažymėjo Gynybos ministerijos atstovai.Pasak jų, Ukrainai bus nusiųsta oro gynybos priemonių, 1 000 šaudmenų lauko artilerijai, 1 000 tonų dyzelino, apie 20 įvairių šarvuočių ir 30 tūkst. žieminių uniformų.Be to, Ispanijos specialistai padės Ukrainos kariškiams įvaldyti oro gynybos sistemas, taip pat rengs Ukrainos karinių oro pajėgų personalą vienos iš NATO šalių teritorijoje.Balandį Ispanija nusiuntė Ukrainai 200 tonų šaudmenų ir kitos karinės pagalbos.Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos ambasadorius Ispanijoje Sergijus Pohorelcevas žurnalistams sakė, kad Kyjivą labiausiai domina 155 mm haubicos ir 122 mm minosvaidžiai, apie ką jis jau informavo Ispanijos vyriausybę. „Procesas nelengvas, bet mes dirbame ir esame labai dėkingi“, – pareiškė Ukrainos diplomatas.
Prie Ukrainos sienų – daugiau kaip 400 Rusijos karinių lėktuvų ir 360 sraigtasparniųPrie Ukrainos sienų sutelkta daugiau kaip 400 Rusijos karinių lėktuvų ir apie 360 sraigtasparnių.Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadovybės spaudos sekretorius Jurijus Ignatas, praneša „Ukrinform“.„Prie mūsų sienų yra Rusijos lėktuvų grupuotė, kurią sudaro daugiau kaip 400 karinių lėktuvų. Taip pat yra 360 sraigtasparnių, iš jų daugiau kaip 150 – smogiamieji, tokie kaip „Ka-52“, – sakė J. Ignatas.Anot spaudos sekretoriaus, trečiadienį Ukrainos oro gynyba numušė du tokius sraigtasparnius.Pasak J. Ignato, priešas aktyviai naudoja aviaciją. Naikintuvai nuolat patruliuoja Rusijos ir Baltarusijos oro erdvę, laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas, taip pat Juodosios ir Azovo jūrų akvatoriją. Padangėje nuolat skraido tolimojo radiolokacinio aptikimo ir nutaikymo lėktuvai „A-50“ ir lėktuvai-retransliatoriai „Il-22“.
TATENA teigia, kad yra arti susitarimo su Rusija dėl galimo vizito į Zaporižios AETarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi ketvirtadienį pareiškė, kad jau netrukus gali apsilankyti Zaporižios atominėje elektrinėje, praneša CNN.„Esame labai arti (susitarimo su Rusija)“, – Prancūzijos transliuotojui „France 24“ teigė R. Grossi.Kiek anksčiau ketvirtadienį R. Grossi Paryžiuje susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.Tą pačią dieną apie elektrinę taip pat pasikalbėjo Prancūzijos ir Rusijos gynybos ministrai.
Ukraina: Melitopolio rajone susprogdintas okupantų štabas „referendumui“ organizuoti Ukrainos partizanai Zaporižios stities Melitopolio rajone susprogdino štabą, okupantų rusų įsteigtą „referendumui“ organizuoti.Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio miesto vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Pasipriešinimo pajėgos ne užuominomis, o sprogimais okupantams pareiškia, kad jie čia nėra laukiami. Visa, kas nors šiek tiek susiję su pasiruošimu tariamam referendumui, bus naikinama. Tai patvirtinant šiąnakt buvo susprogdintas okupantų štabas Melitopolio rajono Priazovskės gyvenvietėje. Kaip tik ten rašistai ruošėsi „balsavimui“ ir išdavinėjo Rusijos pasus“, – sakoma pranešime.Pasak I. Fiodorovo, dabar ir rajono gyventojai, ir kolaborantai laikysis kuo toliau nuo tariamo referendumo.„Ukrinform“ primena, kad okupantai rusai planuoja rugsėjo mėnesį laikinai užgrobtose Ukrainos teritorijose surengti „referendumą“ dėl prisijungimo prie RF. Šiuo tikslu mėginama suteikti ukrainiečiams Rusijos pilietybę arba apgaule išgauti jų asmens duomenis.
UNIAN: Ukrainos ministrų kabinete demaskuotas rusų „kurmis“ Buvęs Ukrainos ministrų kabineto sekretoriato darbuotojas nuteistas 12 metų kalėti už slaptos informacijos perdavimą Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) atstovams.Tai sakoma „Telegram“ kanale paskelbtame Ukrainos generalinio prokuroro biuro pranešime, kuriuo remiasi UNIAN.„Prokurorai teisme įrodė, kad kaltinamąjį 2007 metais užverbavo Rusijos FSB. Jis iki 2022 metų vasario padėjo užsienio žvalgybai vykdyti ardomąją veiklą prieš Ukrainą“, – pažymima pranešime.Buvęs Ukrainos ministrų kabineto Kontrolės užtikrinimo valdybos pareigūnas pripažintas kaltu dėl valstybės išdavimo. Jis nuteistas 12 metų kalėti konfiskuojant turtą.UNIAN primena, kad birželio 21 d. Ukrainos saugumo tarnyba (UST) pranešė demaskavusi Rusijos agentus – Ministrų kabineto bei Prekybos ir pramonės rūmų pareigūnus.„Šie valdininkai perdavinėjo priešui įvairią žvalgybinę informaciją: nuo gynybinio pajėgumo būklės iki valstybės sienos apsaugos ir Ukrainos teisėsaugininkų asmeninių duomenų“, – sakoma UST pranešime. „Kuratoriai“ rusai mokėjo išdavikams nuo 2 tūkst. iki 15 tūkst. dolerių priklausomai nuo surinktų duomenų slaptumo lygio ir svarbos.
Ukrainos žvalgybos vadovas: lūžis jau prasidėjo, susimokėti teks ir Rusijos gyventojamsKare jau prasidėjo lūžio taškas, rusai pradeda suprasti, kad tai jų karas, o ne kažkas, kas dedasi kažkur pasaulyje. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas, generolas majoras Kirilas Budanovas.Anot Ukrainos karinės žvalgybos vadovo, rusai pradėjo suprasti, kad jų armija ne tokia jau galinga, priešraketinės gynybos sistemos ne tokios jau geros ir Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos iš tikrųjų negali apginti laikinai užsigrobtų teritorijų.„Tai visai ne antra galingiausia pasaulio armija, ir net ne ketvirta. Ir atpildo diena išauš. Suprantate, reikės susimokėti, tokia diena jau ateina ir paprastiems šalies žmonėms, kai jie pradeda matyti ir jausti, kad karas vyksta ne kažkur kitame pasaulio kampe, o pas juos. Todėl lūžis jau prasidėjo“, – kalbėjo K. Budanovas.Trečiadienį Ukrainos gynybos ministerijos vadovas sakė, kad Rusijos karinis puolimas sulėtėjo dėl moralinio ir fizinio Rusijos karių nuovargio ir senkančios Maskvos išteklių bazės. Toks dabartinės situacijos fronte vertinimas liudija, kad, kaip spėja Kyjivas, Rusijos puolimo galia silpsta.„Rusija pakankamai drastiškai lėtina savo puolimo tempą. To priežastis – senkantys ištekliai bei moralinis ir fizinis nuovargis nuo karo veiksmų“, – sako K. Budanovas.Anksčiau Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Maskva specialiai sulėtino puolimą Ukrainoje, ką, anot jo, paskatino „būtinybė mažinti civilių aukų skaičių“.K. Budanovas taip pat sakė, kad Rusijos priešraketinės gynybos sistemos šalies aneksuotame Kryme „nelabai veikia“. Kaip skelbia agentūra „Reuters“, šis komentaras į klausimą apie seriją sprogimų pusiasalyje, už kuriuos oficialiai atsakomybės Ukraina neprisiėmė, buvo viena akivaizdžiausių užuominų, kad Ukraina gali ir vėl ten smogti.„Krymą gina neva geriausios Rusijos priešraketinės gynybos sistemos. Bet jos neveikia taip, kaip turėtų, ir nepajėgios apginti iš Ukrainos atimtų teritorijų“, – sakė K. Budanovas.
Karas Ukrainoje jau pražudė 376 vaikusNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iki rugpjūčio 25 d. Ukrainoje jau žuvo 376 vaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 733 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.
JT žmogaus teisių vadovė paragino Putiną nutraukti karą UkrainojeJT žmogaus teisių vadovė Michelle Bachelet ketvirtadienį kreipdamasi į prezidentą Vladimirą Putiną paragino jį sustabdyti Rusijos karą Ukrainoje ir jo „neįsivaizduojamai siaubingą“ poveikį civiliams gyventojams.M. Bachelet, kuri mėnesio pabaigoje pasitrauks iš pareigų, paminėjo šešis mėnesius nuo Rusijos invazijos pradžios reikalaudama atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus, kurių dalį galima prilyginti karo nusikaltimams.„Raginu Rusijos prezidentą sustabdyti ginkluotą puolimą prieš Ukrainą“, – atsisveikinimo spaudos konferencijoje Ženevoje sakė kadenciją baigianti JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė.Antradienį suėjo „šeši neįsivaizduojamai siaubingi mėnesiai Ukrainos žmonėms, kurių 6,8 mln. turėjo bėgti iš savo šalies“, – sakė ji. – Dar milijonai buvo priversti palikti savo namus šalies viduje“.Jos biuras iki šiol užfiksavo 5 587 per konfliktą žuvusius ir 7 890 sužeistų civilių, nors teigia, kad tikrasis civilių aukų skaičius bus daug didesnis. Beveik 1 000 iš šių aukų yra vaikai.M. Bachelet paragino Maskvą ir Kyjivą visada gerbti tarptautines žmogaus teises ir humanitarinę teisę.„Tarptautinė bendruomenė turi reikalauti atsakomybės už daugybę užfiksuotų rimtų pažeidimų, kurių dalis gali būti prilyginami karo nusikaltimams, – pridūrė ji. – Mūšiai tęsiasi, o civiliams gyventojams ir aplinkai kyla beveik neįsivaizduojamas pavojus, nes karo veiksmai vyksta netoli Zaporižios atominės elektrinės“.„Zaporižios jėgainė turi būti nedelsiant demilitarizuota“, – pažymėjo ji.JT branduolinės energetikos priežiūros institucija, Tarptautinė atominės energijos agentūra, nori nusiųsti misiją į didžiausią Europoje atominę elektrinę.Ukrainos ambasadorė Ženevoje Jevgenija Filipenko trečiadienį sakė, kad yra požymių, jog misijos inspektoriai „galėtų pradėti darbą... labai greitai, ir mes tikimės, kad jie galės veiksmingai įgyvendinti savo įgaliojimus“.
ES: Rusija turės atsakyti už raketų terorą Europos Sąjunga ketvirtadienį pasmerkė mirtiną Rusijos įvykdytą Ukrainos geležinkelio stoties bombardavimą ir perspėjo, kad „už Rusijos raketų terorą atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn“.„ES griežtai smerkia dar vieną bjaurų Rusijos išpuolį prieš civilius gyventojus“, – tviteryje parašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kai žuvusiųjų per smūgį Čaplynėje skaičius išaugo iki 25.O Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį teigė, kad per tą bombardavimą žuvo Ukrainos kariai.„Dėl tiesioginio raketos „Iskander“ smūgio į karinį traukinį Čaplynės geležinkelio stotyje... buvo sunaikinta daugiau kaip 200 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rezervo karių ir 10 karinės technikos vienetų, vykstančių į kovos veiksmų zoną Donbase“, – teigė ministerija savo kasdieniame pranešime.
Rusija plačiai naudoja Ukrainoje kasetinius sprogmenisRusija per karą Ukrainoje plačiai naudojo kasetinius sprogmenis, pareikalavusius šimtų civilių gyvybių ir niokojusius namus, mokyklas bei ligonines, ketvirtadienį pranešė viena padėtį stebinti organizacija.Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną Kasetinės ginkluotės koalicija (Cluster Munition Coalition, CMC) gavo informacijos apie šimtus dokumentuotų arba įtariamų Rusijos pajėgų atakų, per kurias buvo panaudoti kasetiniai sprogmenys, sakoma organizacijos metinėje ataskaitoje.Ukrainos pajėgos taip pat tikriausiai kelis kartus panaudojo kasetinius ginklus, pridūrė stebėsenos grupė.Nei Rusija, nei Ukraina nėra prisijungusios prie konvencijos, draudžiančios naudoti, perduoti, gaminti arba kaupti kasetinius ginklus. Šią konvenciją yra pasirašiusios 110 valstybių ir 13 kitų subjektų.Faktas, kad „Rusija plačiai naudoja tarptautiniu mastu uždraustus kasetinius ginklus Ukrainoje demonstruoja baisią nepagarbą žmogaus gyvybei, humanitariniams principams ir teisinėms normoms“, – rašo CMC ataskaitos viena iš autorių Mary Wareham.„Nedviprasmiškai pasmerkti besitęsiantį kasetinių ginklų naudojimą Ukrainoje yra itin svarbu, siekiant sustiprinti nusistatymą prieš šiuos ginklus ir užbaigti jų keliamą grėsmę“, – pridūrė ji.100 puslapių ataskaita buvo parengta konvencijos šalims ruošiantis nuo rugpjūčio 30-osios iki rugsėjo 2-osios truksiančiai savo 10-ajai metinei konferencijai Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje.
Arestovičius įspėja rusus: atsakas bus geležinisUkrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius po Rusijos surengtos raketų atakos prieš Čaplinės geležinkelio stotį Dnipropetrovsko srityje žada, kad okupantai nedelsiant sulauks atsako iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.„Atsakas bus geležinis“, teigė O. Arestovičius per pokabį su Marku Feiginu „Youtube“ kanale.„Atsakas tikrai bus. Neabejotina, kad kažkas tikrai atskris. Galime tikėtis, kad naujienų bus jau ryte“, – trečiadienio vakarą kalbėjo jis.Vis dėlto O. Arestovičius patikslino, kad prireiks šiek tiek laiko, kol bus pataikyta į tikrai didelį ir reikšmingą taikinį, parengiamiesiems žvalgymo darbams atlikti reikia daugiausiai dienos ar dviejų.Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie veidrodinių priemonių taikymą tuo atveju, jei Rusija Ukrainos Nepriklausomybės dieną smogs civilinei Ukrainos infrastruktūrai.Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad po trečiadienį Rusijos įvykdytos atakos Čaplinės geležinkelio stotyje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 25, tarp aukų yra du vaikai – 11 ir 6 metų amžiaus. Dar 31 asmuo buvo sužeistas. Per apšaudymą užsiliepsnojo keturi traukinio vagonai ir keli automobiliai.
Putinas nurodė skirti išmokas okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojamsPraėjus šešiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė skirti pinigines išmokas žmonėms okupuotose teritorijose. Okupuotose Rytų Ukrainos srityse Donecke, Luhanske ir Charkive, taip pat Zaporižioje ir Chersone šalies pietuose 6–18 metų amžiaus vaikus auginantiems tėvams bus išmokėta vienkartinė parama – 10 000 rublių (beveik 170 eurų), sakoma Kremliaus pranešime.Maskva vis kritikuojama, kad, pavyzdžiui, pinigais, o taip pat dalydama rusiškus pasus, nori susaistyti ukrainiečius su Rusija. Atitinkamas V. Putino dekretas pasirašytas trečiadienį, kai Ukraina minėjo Nepriklausomybės dieną.Užimtuose Chersono ir Zaporižios sričių regionuose, kuriuos Maskva, jos pačios teigimu, esą užkariavo tik kaip savotišką buferinę zoną Doneckui ir Luhanskui apsaugoti, jau dalijami rusiški pasai ir kaip valiuta įvestas rusiškas rublis. Be to, Maskva ten paskyrė Kremliui lojalias karines administracijas.
Ekspertai: Šoigu bando teisintisRusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimu apie neva tyčia sulėtintą puolimo tempą Ukrainoje Rusijos gynybos ministerija galėjo bandyti sukurti tokias informacines sąlygas, kuriomis būtų galima paaiškinti ir pateisinti nereikšmingus Rusijos ginkluotųjų pajėgų pasiekimus Ukrainoje per pastarąsias šešias savaites, rašo Karo studijų institutas (ISW). Nuo liepos 16 d., kai Rusijos pajėgos po pertraukos atnaujino puolimą, rusų kariams pavyko užimti apie 450,84 km2 naujos teritorijos, arba maždaug Andoros dydžio plotą. Nuo kovo 21 d., apytikrės Rusijos pajėgų giliausio pasistūmimo į Ukrainą datos, rusai neteko maždaug 45 tūkst. km2 teritorijos, t. y., už Daniją didesnio ploto. Kaip jau anksčiau teigė ISW, Rusijos pajėgos nesugeba savo ribotų taktinių užgrobimų paversti didesniais operatyviniais laimėjimais, nors jų puolamosios operacijos Rytų Ukrainoje jau pasiekė kulminaciją. S. Šoigu komentaras greičiausiai yra bandymas šias nesėkmes pateisinti.
Rusų atakos Čaplinėje aukų skaičius išaugo iki 25Per Rusijos pajėgų surengtą raketų ataką prieš Čaplinės geležinkelio stotį Dnipropetrovsko srityje žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 25. Apie tai skelbia Ukrainos žiniasklaida.Tarp aukų yra du vaikai – 11 ir 6 metų amžiaus. Dar 31 asmuo buvo sužeistas. Per apšaudymą užsiliepsnojo keturi traukinio vagonai ir keli automobiliai.
PSO: nuo karo pradžios Ukrainoje per atakas prieš sveikatos įstaigas žuvo beveik 100 žmoniųPasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios per 473 atakas prieš sveikatos priežiūros įstaigas žuvo mažiausiai 98 žmonės. Jarnas Habichtas, PSO atstovas Ukrainoje, trečiadienį spaudos konferencijoje vaizdo ryšiu iš bunkerio Ukrainos Dnipro mieste kalbėjo apie „tarptautinės teisės pažeidimus“, kurie trukdo teikti medicininę pagalbą žmonėms per karą.Per atakas, PSO duomenimis, dar 134 asmenys buvo sužeisti. PSO Europos regiono direktorius Hansas Klugė atakas prieš sveikatos įstaigas pavadino „netoleruotinomis“. Iš 473 registruotų atakų 399 buvo nukreiptos prieš medicinos įstaigas, 139 kartus smogta sandėliams, 69 – transporto priemonėms, pavyzdžiui, greitosios pagalbos automobiliams. 58 kartus atakuotas medicinos personalas, 24 kartus – pacientai.PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas sakė, kad Ukrainos sveikatos sistema smarkiai nukentėjo, tačiau nežlugo. Jis pabrėžė, kad jokia pasaulio sveikatos sistema nėra pajėgi karo sąlygomis suteikti gyventojams optimalią pagalbą. Todėl PSO esą nepaliaujamai ragina Rusiją „nutraukti šį karą“.
Ukraina planuoja tarptautinį teismą Putinui teistiPraėjus šešiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukrainos pareigūnai rengia planus, kaip užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo vyriausieji kariuomenės vadai būtų teisiami už pradėtą karą.Specialaus tarptautinio tribunolo, kuris tirtų įtariamą Rusijos „agresijos nusikaltimą“, planui vadovauja Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Andrijus Smirnovas.Agresijos nusikaltimo apibrėžtis buvo priimta 2010 metų Romos statute, o panaši „nusikaltimo taikai“ sąvoka buvo naudojama Niurnbergo ir Tokijo procesuose po Antrojo pasaulinio karo.Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), kuris jau 20 metų nagrinėja sunkiausius nusikaltimus, jau tiria karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą Ukrainoje.Tačiau jis negali nagrinėti kaltinimų agresija, nes nei Ukraina, nei Rusija nėra ratifikavusios Romos statuto.Šis teismas yra „vienintelis būdas užtikrinti, kad nusikaltėliai, pradėję karą Ukrainoje, būtų greitai patraukti atsakomybėn, – AFP sakė A. Smirnovas. – Pasaulis turi trumpą atmintį. Todėl norėčiau, kad šis tribunolas pradėtų veikti kitais metais“.Ukraina žino, kad kaltinamieji nedalyvaus, tačiau šis tribunolas „pasitarnaus tam, kad šie žmonės būtų įvardyti kaip nusikaltėliai ir kad jie negalėtų keliauti po civilizuotą pasaulį“, sakė jis.Parengta tarptautinė sutartisUkrainos prokurorai iki šiol nustatė apie 600 įtariamųjų dėl agresijos, tarp kurių yra aukštų karinių pareigūnų, politikų ir propagandistų.Parengtas tarptautinės sutarties dėl tribunolo įsteigimo projektas, kurį turi pasirašyti vyriausybės.Tuomet teismo sprendimai būtų pripažįstami pasirašiusiųjų šalių teritorijoje, o tai reiškia, kad visi nuteisti nusikaltėliai galėtų būti ten suimti.A. Smirnovas sakė, kad kelios šalys turėtų pasirašyti dokumentą iki metų pabaigos, o derybos vyksta su „keliais Europos partneriais, (kurie) norėtų priimti tribunolą“.„Norime, kad šio teismo sprendimai būtų pripažinti“, – sakė jis, teigdamas, kad „puikiai supranta“, jog teismui reikia stipraus teisėtumo.Nepaisant kelių reformų, Ukrainos teismai praeityje buvo kritikuojami dėl nepriklausomumo stokos ir korupcijos.Nors Lenkija ir Baltijos šalys – artimiausios Ukrainos partnerės – labai pritaria pasiūlymams, Vokietija ir Prancūzija reaguoja santūriau. Tai galima paaiškinti politiniais sumetimais.„Kai kurios šalys, pripažindamos agresiją prieš Ukrainą, kartu stengiasi išsaugoti mažą langelį deryboms su Vladimiru Putinu“, – sakė A. Smirnovas.Tačiau net ir Vakarų Europoje ši idėja pamažu sulaukia palaikymo.Gegužės 19 dieną Europos Parlamentas paragino įsteigti specialų tarptautinį tribunolą dėl agresijos nusikaltimų.O praėjusį mėnesį Hagoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje dėl karo nusikaltimų Ukrainoje Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra, kalbėdamas apie specialųjį teismą, sakė, kad šis klausimas yra „labai pagrįstas“.
Per rusų ataką prieš keleivinį traukinį Ukrainoje žuvo 22 žmonėsPo Nepriklausomybės dienos Ukraina gedi aukų, žuvusių per rusų surengtą raketų ataką prieš keleivinį traukinį.Prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlų trečiadienio vakarą kalbėjo apie mažiausiai 22 žuvusiuosius. Į traukinį pataikyta netoli Čaplinės Dnipropetrovsko srityje. Penki kūnai rasti automobilyje netoliese.„Čaplinė šiandien yra mūsų skausmas“, - sakė V. Zelenskis. Kaip jau iš anksto būgštauta, per Ukrainos Nepriklausomybės dieną, praėjus lygiai pusmečiui nuo karo pradžios, ir kitose vietose būta smarkių rusų raketų atakų.Kitoje Dnipropetrovsko srities vietovėje, regiono administracijos duomenimis, per apšaudymą žuvo 11 metų vaikas. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį tuo tarpu tikino, jog kariuomenė sulėtino atakų tempą, kad apsaugotų civilius gyventojus.Ukrainos Nepriklausomybės dieną šalyje vis aidėjo oro pavojaus sirenos. Chmelnyckyje šalies vakaruose popietę girdėjosi smarkūs sprogimai, pranešė gubernatorius Serhijus Hamalijas. Kelios minutės prieš tai baltarusių opozicijos aktyvistai paskelbė, kad iš Baltarusijos buvo paleistos keturios raketos. Iš čia esą pakilo ir du rusų bombonešiai. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.
Prie Antonivkos tilto fiksuoti sprogimaiRugpjūčio 25 d., 5 valandą ryto, prie Antonivkos tilto nugriaudėjo sprogimai.Apie tai praneša vietos korespondentai.Žurnalistų teigimu, prie tilto Rusijos okupuotame Chersone pasigirdo sprogimų garsai, tada kilo gaisras.Internete pasirodė vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Filmuotoje medžiagoje girdėti sprogimų garsai, tačiau tikslios vietos nematyti. Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar nepatvirtino informacijos apie smūgius Antonivkos tiltui.https://t.me/uniannet/69624
Sprogimai Kyjivo srityjeRugpjūčio 25-osios naktį Kyjivo srityje nugriaudėjo sprogimai.Tai „Telegram“ kanale parašė Kyjevo srities karinės administracijos pirmininkas Oleksijus Kuleba.„Yra informacijos apie kelis sprogimų garsus vienoje iš Vyšhorodo rajono bendruomenių. Informaciją tiksliname. Greitosios pagalbos tarnybos jau dirba“, – pranešė jis.
Podoliakas: masinis Ukrainos apšaudymas Nepriklausomybės dieną yra Rusijos bejėgiškumo apraiškaMasinis Ukrainos apšaudymas Nepriklausomybės dieną yra dar viena Rusijos barbarų bejėgiškumo ir teroristinio pobūdžio apraiška. Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mykhailas Podoliakas tai paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“.„Masinis Ukrainos apšaudymas Nepriklausomybės dieną yra dar viena ru-barbarų bejėgiškumo ir teroristinės esmės apraiška po šešis mėnesius trukusios gėdos ir pralaimėjimo. Ar dar neaišku, ar bandymas įbauginti ukrainiečius yra visiškai pralaimėta idėja? Geriau pagalvokite apie paskutinį „geros valios gestą“..., – sakė jis.Rugpjūčio 24 dieną Ukraina šventė savo Nepriklausomybės dieną ir per ją Rusijos kariuomenė masiškai, labiau nei įprasta apšaudė įvairius Ukrainos regionus.
Zelenskis: žuvusiųjų skaičius dėl smūgio Čaplino stotyje išaugo iki 22Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per vakarinę vaizdo kalbą sakė, kad žuvusiųjų skaičius per smūgį Dniepropetrovsko regiono Čaplino geležinkelio stotyje pasiekė 22.„Čaplino šiandien yra mūsų skausmas. Nuo šios minutės traukinyje yra 22 žuvusieji, penki iš jų sudeginti, mirė paauglys, jam buvo 11 metų, rusų raketa sunaikino jo namus. Paieškos ir gelbėjimo operacijos geležinkelio stotyje bus tęsiamos“, – sakė jis.
Pranešama apie sprogimus Nova KakhovkojeBBC skelbia, jog socialinių tinklų vartotojai praneša apie sprogimų seriją Nova Kakhovkoje – mieste Ukrainos pietuose, Chersono regione, kurį pirmosiomis karo dienomis užėmė Rusijos kariai.Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose, nufilmuotuose mobiliuoju telefonu iš priešingo kranto (Nova Kakhovka stovi pietiniame Dniepro krante), galima pamatyti mažiausiai šešis sprogimus ir dūmų debesis, kylančius iš šių vietų.Ukrainos ginkluotosios pajėgos trečiadienį antrą kartą per dieną apšaudė Kakhovkos hidroelektrinę Chersono regione, Rusijos oro gynybos sistema numušė mažiausiai šešis sviedinius, TASS sakė okupacinės valdžios atstovai.„Mačiau, kaip tik šeši šaudė per Dnieprą. Mačiau smūgius hidroelektrinėje“, – agentūra citavo neįvardytą pašnekovą, sakiusį, kad „Nova Kakhovkoje dėl dar vieno apšaudymo nėra sunaikinimo“.Pirmieji sprogimai Nova Kakhovkoje griaudėjo birželio 28 dieną. Praėjus dviem savaitėms po to, „BBC News Ukraine“ korespondentai suskaičiavo keliolika tikslių smūgių į Rusijos karių šaudmenų sandėlius ir karines bazes užgrobtose Ukrainos teritorijose.Oficialiai nei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, nei Rusijos gynybos ministerija nepranešė apie šiuos atvejus. Informacija ir vaizdo įrodymais socialiniuose tinkluose dalijosi sprogdinimų liudininkai, abiejų pusių karo žurnalistai ir tinklaraštininkai, taip pat vietos pareigūnai. Kai kuriuos atvejus patvirtino ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas.
Rusijos kariai smogė į vagonus Čaplino stotyje –15 žuvusiųjų, 50 sužeistųjų
Rusijos Federacijos kariai trečiadienio vakarą sudavė raketų smūgį Čaplino stotyje, Dniepropetrovsko regione. Per išpuolį žuvo mažiausiai 15 žmonių ir apie 50 buvo sužeisti.
Smūgis buvo surengtas Ukrainai minint savo Nepriklausomybės dieną ir Rusijos karinės invazijos pradžios šešių mėnesių sukaktį.
„Ką tik gavau informaciją apie Rusijos raketų smūgį traukinių stočiai Dnipropetrovsko srityje... Mažiausiai 15 žmonių žuvo, apie 50 sužeista“, – V. Zelenskis sakė vaizdo ryšiu kreipdamasis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą.
Ukrainos vadovas pridūrė, kad raketos smogė „tiesiai į vagonus Čaplino stotyje. Dega keturi keleiviniai vagonai.“
„Įvykio vietoje dirba gelbėtojai, bet aukų skaičius, deja, gali padidėti. Toks mūsų kasdienis gyvenimas“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Ukraina trečiadienį švenčia Nepriklausomybės dieną, minėdama atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos 1991 metais.
Be to, šalis įžengė į karo su Rusija, prasidėjusio vasario 24 dieną, septintą mėnesį.
V. Zelenskis anksčiau trečiadienį sakė, kad Ukraina kovos „iki galo“.
Nors pagrindinės kautynės šiuo metu vyksta rytų ir pietų Ukrainoje, Rusija reguliariai rengia smūgius Ukrainos miestams, naudodama sparnuotąsias ir balistines raketas, sako Kyjivas.
Kaip pranešta, anksčiau šiandien Rusijos kariai apšaudė Sinelnikovskio rajoną Dniepropetrovsko regione. Raketa pataikė į privatų namą. Dėl smūgio žuvo 11 metų vaikas.
Anksčiau Ukrainos specialiosios tarnybos ir politikai ne kartą perspėjo ukrainiečius apie didelę Rusijos Federacijos raketų smūgių grėsmę per 31-ąsias Ukrainos nepriklausomybės metines, kurios minimos rugpjūčio 24-ąją. Šiandien kone visoje Ukrainoje skambėjo perspėjimai apie oro antskrydžius.
https://t.me/voynareal/32472
JAV: Rusija šią savaitę gali paskelbti „referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijoseRusija jau šią savaitę gali paskelbti „referendumus“ dėl okupuotų Ukrainos teritorijų prisijungimo, pranešė Baltieji rūmai.„Rusijos vadovybė nurodė pareigūnams pradėti pasirengimą surengti suklastotus referendumus“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby. – Tiesą sakant, galime matyti, kaip Rusija paskelbė apie pirmąjį ar kelis referendumus iki šios savaitės pabaigos.“Anksčiau, kaip galima „referendumų“ surengimo data Rusijoje buvo vadinama rugsėjo 11-oji.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jei Rusija surengs „pseudo referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose, Maskvos ir Kijevo derybos turės būti pamirštos.
Ukraina įvardijo, kokią žalą jos gamtai padarė RusijaPer pusmetį, praėjusį nuo Rusijos agresijos pradžios, Ukrainos gamtai padaryta žala pasiekė 395 mlrd. grivinų (10,74 mlrd. eurų).Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerija.Pasak žinybos atstovų, per šešis karo mėnesius užfiksuoti daugiau kaip 2 tūkst. aplinkai padarytos žalos faktų. Dėl oro taršos Ukrainos patirti nuostoliai sudaro 176 mlrd. grivinų (4,79 mlrd. eurų), dėl vandens taršos – 106,3 mlrd. grivinų (2,89 mlrd. eurų), dėl dirvožemio taršos – 8,8 mlrd. grivinų (0,24 mlrd. eurų).„Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios mes fiksuojame visus okupantų nusikaltimus aplinkai, kad ateityje priverstume juos padengti visą ukrainiečių tautai padarytą žalą“, - sakoma ministerijos pranešime.
Per pusmetį Rusijoje sulaikyta daugiau kaip 16 tūkst. žmonių, nepritariančių karui UkrainojeRusijoje griežtai kovojama su žmonėmis, nepritariančiais karui Ukrainoje. Jie sulaikomi ne tik už dalyvavimą mitinguose ir pavieniuose piketuose, bet ir už įrašus socialiniuose tinkluose, praneša leidinys „Meduza“.Nuo vasario 24 d. Rusijos pareigūnai už antikarinius protestus sulaikė 16 437 žmones, iš jų 138 buvo sulaikyti už antikarinius įrašus socialiniuose tinkluose, 118 – už antikarinę simboliką.Rusijos valdžia praktikuoja ir „prevencinį“ sulaikymą, naudodama veidų atpažinimo sistemą. Pavyzdžiui, rugpjūčio 22-ąją, Ukrainos vėliavos dieną, Maskvoje buvo sulaikyti mažiausiai 33 žmonės.Be to, nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios už „RF armijos diskreditavimą“ iškelta 3 780 baudžiamųjų bylų.
PSO: nuo karo pradžios Ukrainoje – 473 išpuoliai prieš medicinos įstaigasNuo Rusijos invazijos į Ukrainą prieš šešis mėnesius įvyko 473 išpuoliai prieš medicinos įstaigas, per kuriuos žuvo beveik 100 žmonių, pranešė Pasaulio sveikatos organizacija.PSO duomenimis, per išpuolius prieš medicinos įstaigas, kuriuos galima patvirtinti, žuvo 98 žmonės, dar mažiausiai 134 žmonės buvo sužeisti.Buvo įvykdyta dešimtys išpuolių prieš transportą, įskaitant greitosios pagalbos automobilius, o sandėliai, atsargos apgadinti, personalas ir pacientai sužeisti. PSO atstovas Ukrainoje Jarno Habichtas sakė, kad atakų prieš sveikatos priežiūros įstaigas skaičius yra beprecedentis.„Šios atakos yra ne tik tarptautinės teisės pažeidimas, bet ir kliūtis daugeliui, kuriems karo metu reikia medicininės pagalbos“, – sakė jis.
Ukraina praneša, kad trečiadienį šalyje užfiksuota daugiau Rusijos atakų, nei įprastaiUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad trečiadienį, minint Nepriklausomybės dieną, šalyje užfiksuota daugiau Rusijos pajėgų antskrydžių ir raketų atakų, nei įprastai.Kaip rašo BBC, štabas nepatikslino, kokiems objektams buvo smūgiuota.Štabas nurodė, kad Rusijos pajėgos bandė pasistūmėti į priekį Nova Dmytrivkos, Novoselskės, Pobiedos, Novomychailivkos, Pavlivkos ir Velyka Novosilkos kryptimis, tačiau patyrė nuostolių ir atsitraukė. Negana to, rusai bandė pagerinti savo taktines pozicijas ir inicijavo puolimą Soledaro, Bachmutskės ir Kodemos link, tačiau jį pavyko atremti ir priešas atsitraukė.Generalinis štabas pridūrė, kad Ukrainos pajėgos taip pat atrėmė dar vieną Rusijos ataką Mykolajivkos kryptimi.
Rusija mėgino neleisti V. Zelenskiui nuotoliniu būdu dalyvauti JT Saugumo Tarybos posėdyjeRusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia trečiadienį mėgino užblokuoti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimą JT Saugumo Tarybos posėdyje nuotoliniu būdu, bet jo pastangos nedavė rezultatų, praneša portalas „eurointegration.com“.V. Nebenzia pareiškė, jog Rusija nesutinka su virtualiu V. Zelenskio dalyvavimu JT Saugumo Tarybos posėdyje. Esą Maskva „iš principo nėra prieš“ Ukrainos prezidento ar jo atstovo dalyvavimą, bet tai turėtų vykti akivaizdiniu būdu.„Tai ne mūsų užgaida, bet taisyklė, reguliuojanti JT Saugumo Tarybos darbą. Čia nėra politikos, tai tik procedūros klausimas“, - cituoja RF nuolatinį atstovą Rusijos leidinys „RBK“.Klausimas buvo pateiktas balsuoti, bet šiam reikalavimui pritarė tik Rusija. Kinija susilaikė, o 13 JT Saugumo Tarybos narių balsavo prieš.„Rusai liūdnai pagarsėję kaip šaudymo sau į kojas pasaulio čempionai. Jie kaip mazochistai pasiūlė balsuoti dėl Ukrainos prašymo leisti V. Zelenskiui kreiptis į JT Saugumo Tarybos narius. Niekas nepalaikė Rusijos balsavimo prieš. 13 stiprių balsų, remiančių Ukrainą“, - parašė tviteryje Ukrainos atstovas Jungtinėse Tautose Sergijus Kyslycia.
Kremlius įsakė okupuotose Ukrainos teritorijose šeimoms mokėti vaiko išmokasRusijos okupuotose Ukrainos teritorijose šeimoms bus mokamos vaiko išmokos, trečiadienį paskelbė Kremlius.Kaip pranešama, tėvams, turintiems 6–18 metų amžiaus vaikų, bus suteiktos vienkartinės 10 tūkst. rublių (167 eurų) dydžio išmokos. Jos bus mokamos Donecko, Luhansko, Charkivo, Zaporižios ir Chersono srityse.Manoma, kad taip Rusijos valdžia bando užsitikrinti okupuotų Ukrainos sričių gyventojų palaikymą. Apie naujausią priemonę paskelbta Ukrainoje minint Nepriklausomybės dieną ir šešių mėnėsių sukaktį nuo Rusijos invazijos pradžios.
Zelenskis paragino Rusiją nutraukti branduolinį šantažąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Rusiją „besąlygiškai nutraukti branduolinį šantažą“ ir „visiškai pasitraukti“ iš Zaporižios atominės elektrinės teritorijos.V. Zelenskis tai pareiškė vaizdo ryšiu kreipdamasis į specialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, surengtą minint šešių mėnėsių sukaktį nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Baltarusijos gynybos ministras: mes visapusiškai remiame mūsų strateginę sąjungininkę Rusiją Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas trečiadienį pareiškė, kad jo šalis visapusiškai remia savo strateginę sąjungininkę Rusiją. Tai pranešė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“.Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos šalių gynybos ministrų pasitarime V. Chreninas pažymėjo, kad posėdis „vyksta smarkiai susikomplikavus karinei ir politinei situacijai“.Rusijos propagandos stiliumi jis apkaltino JAV ir Vakarus „didinant naujų karinių konfliktų grėsmę“.„Mes suprantame, kad Baltarusija yra konfrontacijos epicentre. Ir mes apsisprendėme visapusiškai remti mūsų strateginę sąjungininkę Rusiją, kuri pradėjo specialiąją karinę operaciją Ukrainoje, tapusioje jai primestos nepaprastai agresyvios politikos forpostu ir smulkia moneta jos euroatlantinių kuratorių rankose. Tačiau Baltarusija neatsisako jai būdingos politikos taikiai sureguliuoti bet kuriuos konfliktus, tiesti „pasitikėjimo tiltus“ ir atkurti nutrauktus ryšius“, - ciniškai teigė V. Chreninas.Anksčiau buvo pranešta, kad apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas ir Rusijos karo nusikaltimų Ukrainos žemėje bendrininkas Aliaksandras Lukašenka pasveikino Ukrainą Nepriklausomybės dienos proga.Ukrainos prezidento biuro atstovai pavadino šį sveikinimą „krauju permirkusia klounada“.
Apklausa: aštuoni iš dešimties ukrainiečių teigiamai vertina lenkusAštuoni iš dešimties ukrainiečių gerai arba labai gerai vertina lenkų tautą, nuo karo pradžios 73 proc. ukrainiečių požiūris į lenkus pasikeitė į gerąją pusę.Tokie apklausos, kurią Juliuszo Mieroszewskio dialogo centro užsakymu surengė tyrimų agentūra „Info Sapiens“, rezultatai, praneša portalas „novapolshcha.pl“.Kaip pažymima publikacijoje, Lenkija ir Ukraina gyvena geriausią savo santykių laikotarpį per visą naujausią istoriją. Dabar lenkus gerai arba labai gerai vertina 83 proc. ukrainiečių. Beje, daugiau kaip 88 proc. apklaustųjų nuomonė apie rusus pasikeitė į blogąją pusę.73 proc. ukrainiečių pripažįsta, kad, prasidėjus karui su Rusija, jų nuomonė apie lenkus pasikeitė į gerąją pusę. 23 proc. apklaustųjų nuomonė išliko tokia pat, o į blogąją pusę pasikeitė tik 1 proc. respondentų nuomonė.Šiuo metu daugiau kaip pusė ukrainiečių mano, kad Ukrainos ir Lenkijos santykiai turi būti kur kas glaudesni ir neapsiriboti gera kaimynyste.Pasak 29 proc. ukrainiečių, Lenkija ir Ukraina turi tapti sąjungininkėmis, remti viena kitą ir derinti užsienio politiką, tiek pat respondentų įsitikinę, kad šie santykiai turi virsti sandrauga, kurioje liks tik simbolinė siena ir bus vykdoma bendra užsienio politika.40 proc. ukrainiečių pareiškė, jog jiems pakanka Lenkijos ir Ukrainos geros kaimynystės santykių.
Ukrainos ambasadorius sukritikavo popiežiaus komentarus apie DuginąUkrainos ambasadorius Vatikane Andrijus Jurašas trečiadienį sukritikavo naujausius popiežiaus Pranciškaus komentarus, kad prieš kelias dienas per bombos sprogimą žuvusi Rusijos ideologo Aleksandro Dugino duktė Darja yra „nekalta karo auka“, praneša agentūra „Reuters“.„Dėl karo kenčia nekalti“, – trečiadienį per visuotinę audienciją pareiškė popiežius. Pasak jo, D. Dugina yra „vargšė mergina, kurią susprogdino bomba, padėta po automobilio sėdyne Maskvoje“.D. Duginos tėvas prieš tai ilgą laiką pasisakė už rusakalbių teritorijų suvienijimą į didžiulę naują Rusijos imperiją ir aktyviai palaikė dabartinį Rusijos karą Ukrainoje. Karui pritarė ir D. Dugina. Manoma, kad būtent A. Duginas buvo tikrasis atakos taikinys, tačiau jo duktė paskutinę minutę pasiskolino jo automobilį.Maskva dėl atakos kaltina Ukrainą. Kyjivas tai kategoriškai neigia.A. Jurašas savo „Twitter“ paskyroje parašė, kad „nusivylė“ popiežiaus žodžiais. „Kaip galima vieną (Rusijos) imperializmo ideologių įvardyti nekalta auka? Ją pražudė patys rusai“, – rašė ambasadorius. Pasak jo, Šventasis Tėvas „negali tose pačiose kategorijose tuo pat metu kalbėti apie agresorių ir auką, prievartautoją ir išprievartautąjį“.Vatikanas į šiuos A. Jurašo komentarus dar nesureagavo.
Apklausa: ukrainiečiai vis kritiškiau vertina Rusijos ir Baltarusijos gyventojusUkrainiečiai vis kritiškiau vertina Rusijos ir Baltarusijos gyventojus. Naujausio tyrimo rezultatai rodo, kad dabar į rusus neigiamai žiūri 81 proc. apklaustųjų (šių metų balandį – 69 proc., 2021 metų balandį – 41 proc.), neutraliai – 14 proc., teigiamai – tik 3 proc.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis sociologijos grupės „Reiting“ surengtos apklausos duomenimis.Baltarusius neigiamai vertina 52 proc. Ukrainos gyventojų (šių metų balandį – 33 proc., 2021 metų balandį – 4 proc.), neutraliai – 34 proc., teigiamai – 10 proc.Pasak sociologų, šiek tiek „sušvelnėjo“ respondentų pozicija prognozuojant, kiek laiko reikės ukrainiečių susitaikymui su rusais. Šių metų balandį, netrukus po Kyjivo srities išvadavimo, du trečdaliai apklaustųjų pareiškė, kad susitaikymas neįmanomas, o rugpjūtį tokios nuomonės laikosi maždaug pusė respondentų.Trečdalis tyrimo dalyvių mano, kad atnaujinti santykius su rusais pavyks per 20–30 metų, 14 proc. pareiškė, kad tam prireiks 10–15 metų, ir tik 5 proc. mano, kad jie bus atnaujinti po kelerių metų.Apklausa buvo surengta rugpjūčio 17–18 dienomis visoje Ukrainos teritorijoje, išskyrus Rusijos laikinai okupuotus Krymo ir Donbaso rajonus. Joje dalyvavo 1 000 respondentų.
JK premjeras Johnsonas atvyko į Kyjivą paminėti Ukrainos nepriklausomybės dienosJungtinės Karalystės ministras pirmininkas trečiadienį atvyko į Kyjivą ir gyrė „ukrainiečių tvirtą valią priešintis“ Rusijos karinei invazijai, šaliai minint savo Nepriklausomybės dieną ir šešių mėnesių sukaktį nuo karo pradžios.„Yra stipri ukrainiečių valia priešintis. Ir būtent to [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas nesugebėjo suprasti, – B. Johnsonas sakė žurnalistams per iš anksto neskelbtą vizitą. – Jūs ginate savo teisę gyventi taikiai, laisvai, ir štai kodėl Ukraina laimės.“
„Rosatom“ ir TATENA atstovai aptarė ekspertų misiją į Zaporižios AERusijos valstybinės branduolinės energetikos agentūros „Rosatom“ vadovas trečiadienį susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu, kad aptartų numatomą Maskvos kontroliuojamos atominės elektrinės Ukrainoje patikrinimą.Pastarojo meto apšaudymai ir kovų veiksmai aplink milžinišką objektą – didžiausią Europoje – sukėlė nuogąstavimų dėl branduolinės katastrofos, o Kyjivas ir Maskva kaltina viena kitos pajėgas apšaudant elektrinės teritoriją.JT agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi ir „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas susitiko trečiadienį Stambule, sakoma Rusijos branduolinės energetikos agentūros pranešime.R. Grossi ir A. Lichačiovas „išsamiai aptarė visus klausimus, susijusius su planuojama TATENA misija Zaporižios atominėje elektrinėje“, pranešė „Rosatom“.„Rusija pritaria ketinimui... surengti tokią misiją artimiausiu metu, kai tik leis karinė padėtis vietoje“, – priduriama pranešime.A. Lichačiovas „pabrėžė, kad branduolinių objektų, kad ir kur jie būtų, saugumas visada buvo ir išlieka svarbiausias Rusijos prioritetas“.Praėjusią savaitę prezidentai Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas paragino skubiai atlikti nepriklausomą patikrinimą atominėje elektrinėje, kurią Rusija užgrobė kovo mėnesį – pirmosiomis karinės kampanijos Ukrainoje dienomis.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JT užtikrinti šio branduolinio objekto saugumą.
Bidenas paskelbė apie papildomą 3 mlrd. dolerių vertės karinės paramos paketą Ukrainai
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė apie papildomą 3 mlrd. dolerių vertės karinės paramos paketą Ukrainai.
„Didžiuojuosi galėdamas paskelbti apie didžiausią mūsų iki šiol suteiktą saugumo paramos paketą: jį sudaro ginklai ir įranga, kurių vertė siekia maždaug 2,98 mlrd. dolerių“, – sakoma J. Bideno pranešime ir priduriama, kad naujausia parama Kyjivui bus perduota pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą.
„Tai leis Ukrainai įsigyti oro gynybos sistemų, artilerijos sistemų, šaudmenų, bepiločių skraidyklių ir radarų, kurie leis užtikrinti, kad šalis galėtų toliau gintis ir tai daryti ilgą laiką“, – nurodoma pranešime.
Kaip pranešama, naujasis paramos paketas yra atskiras nuo specialių JAV prezidento įgaliojimų, pagal kuriuos J. Bidenas gali perduoti Ukrainai perteklinę ginkluotę iš JAV atsargų. Penktadienį Vašingtonas paskelbė apie pagal šiuos įgaliojimus Kyjivui skiriamą dar vieną, šįkart 775 mln. dolerių vertės paketą, apimantį įvairaus tipo raketas, artileriją, šaudmenis ir šarvuotus išminavimo automobilius.
JAV prezidentas trečiadienį pagyrė Ukrainos priešinimąsi Rusijos invazijai. „Šeši nepaliaujamų atakų mėnesiai tik sustiprino Ukrainiečių pasididžiavimą savimi, savo valstybe ir 31 nepriklausomybės metais, – teigė jis. – Šią ir kiekvieną dieną esame kartu su Ukrainos žmonėmis.“
Klyčko: pagrindinis Putino prioritetas – atkurti Sovietų SąjungąRusijos prezidento Vladimiro Putino pagrindinis prioritetas – atkurti Sovietų Sąjungą, interviu agentūrai „Sky News“ pareiškė Ukrainos sostinės Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.Pasak V. Klyčko, Ukraina šiuo metu kovoja ne tik už savo, tačiau ir už visų Europos šalių nepriklausomybę. „V. Putino pagrindinis prioritetas yra atkurti Sovietų Sąjungą, o Ukraina yra labai svarbi detalė jo planuose, – teigė meras. – Šiuo metu kovojame už savo nepriklausomybę. Tačiau kaunamės ir už visus jus. Kaunamės už savo vertybes, už demokratines vertybes, už demokratinę ateitį.“V. Klyčko teigimu, Ukraina nori tapti europietiška valstybe, puoselėjančia demokratines vertybes, gerbiančia žmogaus teises ir užtikrinančia žiniasklaidos laisvę. „Tačiau tai yra nepriimtina Rusijos Federacijai“, – pridūrė meras.V. Klyčko kartu paragino Vakarų šalis nutraukti visus prekybos saitus su Rusija. „Rusija jūsų pinigų nepanaudos savo ekonomikai ir neinvestuos jų į savo populiaciją, – tikino jis. – Šie pinigai yra ištepti Ukrainos krauju. Prašau jūsų nutraukti prekybos saitus su Rusija.“
Popiežius pavadino Duginą „nekalta karo auka“Popiežius Pranciškus paragino imtis konkrečių priemonių, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje ir pašalintas branduolinės katastrofos Zaporižios atominėje elektrinėje pavojus, praneša naujienų agentūra ANSA.„Tikiuosi, jog bus žengti konkretūs žingsniai, kurie leis nutraukti karą ir užkirsti kelią branduolinei katastrofai Zaporižioje“, – pareiškė jis trečiadienį per visuotinę audienciją.Pasak Pranciškaus, jis meldžiasi už Ukrainą, „už nekaltus žmones, kurie kenčia dėl beprotybės, visų šalių beprotybės, kadangi karas yra beprotybė“.Kalbėdamas apie Darjos Duginos, vieno iš „rusų pasaulio“ ideologų Aleksandro Dugino dukters, žūtį, Šventasis Tėvas pareiškė: „Aš galvoju apie vargšę merginą, kurią susprogdino bomba, padėta po automobilio sėdyne Maskvoje. Dėl karo kenčia nekalti“.29-erių D. Dugina, Rusijos invazijos į Ukrainą rėmėja, žuvo naktį į sekmadienį, kai netoli Maskvos sprogo jos automobilis. Rusija dėl atakos apkaltino Ukrainos žvalgybą. Kyjivas bet kokias sąsajas neigia.Anksčiau popiežius Pranciškus teigė, kad karas Ukrainoje atitraukė dėmesį nuo bado problemos pasaulyje.
Ukrainoje ne tarnybos metu nukautas Naujosios Zelandijos karysNaujosios Zelandijos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad Ukrainoje ne tarnybos metu žuvo jos karys, pabrėžusi, kad jis buvo nukautas, kai nevykdė tarnybos pareigų. Naujoji Zelandija nesiuntė į Ukrainą savo karių, tačiau dešimtys jos kariškių Jungtinėje Karalystėje padeda apmokyti ukrainiečių kareivius. „Tuo laikotarpiu karys buvo išėjęs nemokamų atostogų ir nevykdė tarnybos pareigų Naujosios Zelandijos gynybos pajėgose“, – išplatintame pareiškime nurodė šalies kariuomenė. „Šiuo ankstyvuoju etapu dar reikia surinkti daugiau informacijos, kad būtų galima visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes“, – rašoma pareiškime. Rusijai vasario pabaigoje užpuolus Ukrainą, daug savanorių kovotojų iš Vakarų atvyko į šalį padėti jai kovoti su agresorės kariuomene. Kai kurie iš jų turi kovinės patirties ar yra baigę karinius mokymus. Per karą jau žuvo keli savanoriai kovotojai iš Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir Australijos.Birželį Rusija pareiškė, kad nuo invazijos pradžios jos pajėgos Ukrainoje nukovė „šimtus“ kombatantų iš užsienio.Prorusiški separatistai taip pat sučiupo keletą užsienio piliečių ir apibūdino juos kaip samdinius. Naujosios Zelandijos kariuomenė nurodė, kad suteiks paramą Ukrainoje žuvusio kario šeimai.Gegužę šalies kariuomenė išsiuntė į Jungtinę Karalystę 30 karių grupę apmokyti Ukrainos kareivius valdyti lauko artilerijos pabūklus. Ministrė pirmininkė Jacinda Ardern anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad į Jungtinę Karalystę bus nusiųsta dar 120 karių, kurie mokys Ukrainos karius mūšio įgūdžių, įskaitant elgesį su ginklais ir pirmosios pagalbos teikimą.
Vokietija žada remti Ukrainą, kol reikėsVokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį patikino Kyjivą, kad jo šalis rems Ukrainą, kiek reikės.Šį pažadą kancleris išsakė Ukrainai minint Nepriklausomybės dieną, šįmet sutampančią su Rusijos invazijos pradžios pusės metų sukaktimi.„Vokietija... tvirtai stovi petys į petį su Ukraina – šiandien ir tol, kol Ukrainai reikės mūsų paramos“, – sakė O. Scholzas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame vaizdo įraše.„Mes ir toliau tieksime ginklus“ ir „apmokysime Ukrainos karius naudotis pažangiausia Europos karine įranga“, sakė kancleris, antradienį paskelbęs, kad Vokietija skirs Ukrainai dar 500 mln. eurų vertės karinės pagalbos, kurios didžioji dalis bus perduota šaliai ateinančiais metais. „Mes ir toliau taikysime sankcijas. Finansiškai remsime Ukrainą ir padėsime atstatyti sugriautus miestus bei kaimus“, – kalbėjo O. Scholzas.Kancleris taip pat nurodė, kad Berlynas spalį surengs tarptautinę atstatymo konferenciją, padėsiančią nustatyti „Ukrainos ateities kursą“.Ukraina užima „tvirtą vietą“ Europoje, o „Ukrainos mėlynos bei geltonos spalvų vėliava ir Europos Sąjungos vėliava su aukso spalvos žvaigždžių ratu mėlyname fone yra neatsiejamos“, kalbėjo O. Scholzas. Ukraina 31-ąsias nepriklausomybės metines mini tvyrant didžiuliam nerimui, kad Rusija gali per šventę smogti valstybiniams ir civiliniams taikiniams.Trečiadienį keliuose Ukrainos miestuose, įskaitant Charkivą, Zaporižę ir Dniprą, nugriaudėjo sprogimų, pranešė vietos pareigūnai.
NATO vadovas pasveikino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas su šventeNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį, praėjus lygiai šešiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukrainos nepriklausomybės dienos proga paskelbtame vaizdo pranešime gyrė šalies ginkluotąsias pajėgas.NATO vadovas sakė, kad atiduoda pagarbą „visiems, kurie žuvo ar buvo sužeisti, ir visiems Ukrainos vyrams ir moterims, kovojantiems už savo šalį, laisvę ir artimuosius“.„Galite ir toliau tikėtis NATO paramos tiek, kiek reikės“, – sakė jis, dar kartą pakartojęs savo įsitikinimą, kad Rusijos invazija į Ukrainą neturi baigtis sėkmingai.„Ukraina turi nugalėti ir Ukraina nugalės, – sakė J. Stoltenbergas. – Jūsų Nepriklausomybės dienos proga linkiu jums stiprybės ir sėkmės“.
„Reuters“: Ukraina iki šiol prarado 22 proc. teritorijos kontrolęNuo Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos 2014 metais Ukraina, agentūros „Reuters“ skaičiavimu, prarado maždaug 22 proc. savo teritorijos kontrolę. Iš kai kurių miestų po Rusijos apšaudymų teliko griuvėsiai.Remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko prognozėmis, Ukrainos ekonomika 2022-aisiais smuks 45 proc. Šalies atstatymas, Ukrainos vyriausybės duomenimis, atsieis apie 750 mlrd. dolerių, tačiau gali būti ir dar brangesnis. Nėra aišku, kiek Ukraina iki šiol išleido karui.Nuo vasario 24 dienos savo namus paliko trečdalis Ukrainos gyventojų iš 41 mln. Daugiau kaip 6,6 mln. pabėgėlių, JT duomenimis, šiuo metu yra pasiskirstę po Europą.
Rusijos perspektyvoms kare vis prastėjant – Šoigu pareiškimasRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį vėl kartoja, neva vadinamoji „specialioji operacija“ vyksta pagal planą.Jo teigimu, Kijevas, atsisakęs įgyvendinti Minsko susitarimus, kėlė realią grėsmę Donbaso gyventojams, o ateityje – ir Rusijai.S. Šoigu pareiškė, kad „to supratimas paskatino specialiosios karinės operacijos Ukrainoje poreikį“.Jis pabrėžė, kad „operacija vyksta pagal planą“ ir neva visos užduotys bus įgyvendintos.S. Šoigu pareiškė neva Rusija specialiai sumažino puolimo tempą, kad „kuo labiau sumažinti civilių aukų skaičių“.Esą Rusijos kairiai griežtai laikosi humanitarinės teisės normų.Negailestingai civilinius objektus bombarduojančios Rusijos ministras tvirtino neva daroma viskas, kad civiliai nenukentėtų.„Žinoma, tai sulėtina puolimo tempą, bet mes tai darome sąmoningai“, – tvirtino S. Šoigu.Dėl savo žodžių, kad nori išvengti civilių aukų, S. Šoigu tviteryje sulaukė pašaipų.
Britų žvalgyba: Rusijos perspektyvos liūdnos Praėjus pusmečiui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Didžioji Britanija prastai vertina agresorės perspektyvas. „Operaciniu požiūriu Rusijai trūksta amunicijos, transporto priemonių ir personalo“, – sakoma Gynybos ministerijos Londone pranešime. Daugelio karių moralė esą prasta, o kariuomenė nusilpusi. Rusijos diplomatinė galia sumažėjusi, o ilgalaikės ekonominės perspektyvos liūdnos.„Per Donbaso puolimą daroma tik minimali pažanga, Rusija tikisi didelės Ukrainos kontratakos“, – teigiama toliau pranešime, kuris parengtas remiantis žvalgybine informacija. Britai daro išvadą: „Po šešių mėnesių Rusijos karas pasirodė esantis brangus ir strategiškai žalingas.“Ministerija pabrėžia, kad Rusijos vadovybė nuo balandžio suvokia, kad tikslai nuversti Ukrainos vyriausybę ir užimti didelę dalį teritorijos žlugo. Nuo tada Maskva siekia kuklesnių tikslų Rytų ir Pietų Ukrainoje.
Zelenskis: Ukraina kovos iki galoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį savo kalboje Nepriklausomybės dienos proga pažadėjo, kad jo šalis kovos su Rusijos invazija „iki galo“ ir nedarys „jokių nuolaidų ar kompromisų“.„Mums nerūpi, kokią kariuomenę jūs turite, mums rūpi tik mūsų žemė. Kovosime už ją iki galo“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi trečiadienį, tą pačią dieną, kai sukanka ir šeši mėnesiai nuo Rusijos invazijos pradžios.„Mes tvirtai laikomės jau šešis mėnesius. Sunku, bet mes suspaudę kumščius kovojame už savo likimą, – sakė jis. – Kiekviena nauja diena yra priežastis nepasiduoti. Po tokios ilgos kelionės neturime teisės neiti iki galo.“Kalbėdamas apie Rusiją, jis pridūrė: „Mes nesistengsime rasti sutarimo su teroristais. Mums Ukraina yra visa Ukraina. Visi 25 regionai, be jokių nuolaidų ar kompromisų.“
Lukašenka Nepriklausomybės dienos proga palinkėjo ukrainiečiams „taikaus dangaus“Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasveikino Ukrainą su Nepriklausomybės diena. Jis linki ukrainiečiams „taikaus dangaus, tolerancijos, drąsos, stiprybės ir sėkmės atkuriant orų gyvenimą“, sakoma oficialiame pranešime.A. Lukašenka laikomas artimiausiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku. Ir iš Baltarusijos teritorijos vis vykdomos atakos prieš Ukrainą.
Oficialūs JT skaičiai: Ukrainoje žuvo 5 587 civiliai, 7 980 – sužeistaNuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, oficialiai registruoti mažiausiai 5 587 žuvę civiliai ir 7 980 sužeistųjų, rašo agentūra „Reuters“.Vis dėlto spėjama, kad tikrieji skaičiai gali būti daug didesni. Daugumoje atvejų žmonės žuvo ar nukentėjo per sprogimus, kuriuos sukėlė artilerijos ugnis ar raketų atakos, taip pat per oro antskrydžius. Ukrainos pajėgos, be to, praneša apie beveik 9 000 kritusių ukrainiečių karių.Rusija kol kas nepateikia duomenų, kiek jos karių žuvo. JAV žvalgybos vertinimu, iki šiol žuvo apie 15 000 rusų kareivių, triskart tiek buvo sužeista.
Stoltenbergas ragina nenustoti remti UkrainosPraėjus šešiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įspėjo nemažinti karinės ir finansinės paramos užpultai šaliai. „Nesakau, kad tai paprasta. Tai sunkus darbas“, - sakė jis interviu Vokietijos žinių portalui „ZDFheute.de“. NATO vadovas pabrėžė, jog su kitų Aljanso šalių lyderiais sieks, kad parama Ukraina būtų toliau užtikrinama.Šalys už savo paramą „moka kainą“, pavyzdžiui, „dėl sankcijų ir, žinoma, dėl fakto, kad Rusija energiją naudoja kaip ginklą“, - kalbėjo J. Stoltenbergas, kartu pabrėždamas, kad „alternatyvos nėra“. „Kaina, kurią sumokėtume, jei neremtume Ukrainos ir Rusija laimėtų, būtų daug didesnė“, - pridūrė NATO vadovas.J. Stoltenbergas įspėjo dėl karo nuovargio. Reikia priminti žmonėms, kas pastatyta ant kortos, teigė jis. „Tai solidarumas su daugiau kaip 40 mln. ukrainiečių. Tačiau tai susiję ir su mūsų pačių saugumu. Pasaulio tvarkos taisyklės sako, kad didžiosios valstybės negali tiesiog įsiveržti pas kaimynus“.Rusija vasario 24 dieną įžengė į Ukrainą.
JT dar kartą paragino leisti ekspertams nekliudomai patekti į Zaporižios AE Jungtinės Tautos dar kartą paragino Rusiją ir Kyjivą uždegti žalią šviesą ekspertų misijai į Zaporižios atominę elektrinę. „Dar kartą raginame visas šalis sudaryti sąlygas (Tarptautinės atominės energijos agentūros) misijai neatidėliotinai, saugiai ir nekliudomai patekti į objektą“, - antradienį JT Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke sakė JT įgaliotinė užsienio politikos klausimais Rosemary DiCarlo. Ji pabrėžė, kad TATENA antradienį atnaujino savo užklausą dėl atitinkamos operacijos.Iš esmės visų pusių remiama TATENA misija iki šiol negali pradėti darbo, nes nesutariama, ar ekspertai turi vykti per rusų kontroliuojamą teritoriją ar – kas būtų tarptautinės teisės požiūrių teisinga – per Ukrainos.Tuo tarpu Rusija ir Ukraina JT Saugumo Taryboje vėl kaltino viena kitą dėl Zaporižios jėgainės apšaudymo. Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia antradienį Tarybos posėdyje Niujorke teigė, kad Ukraina „ir toliau praktiškai kiekvieną dieną“ apšaudo AE teritoriją. Tai esą kelia „realų radiacinės nelaimės su katastrofiškais padariniais visam Europos žemynui pavojų“. V. Nebenzia ragino Vakarų šalis nebeginti Ukrainos. „Mums susidaro įspūdis, kad mūsų kolegos gyvena paraleliame pasaulyje, kuriame rusų kariuomenė pati bombarduoja tą vietą, kurią saugo“.Ukrainos ambasadorius JT Sergejus Kislica kategoriškai paneigė Rusijos duomenis. „Niekas negali įsivaizduoti, kad Ukraina taikytųsi į atominę elektrinę ir taip sukeltų didžiulę branduolinės katastrofos riziką savo teritorijoje“, - teigė jis. Rusija esą drįsta prašyti JT Saugumo Tarybos posėdžio, „kad galėtų diskutuoti apie savo pačios provokacijas ir savo pačios teroristinius veiksmus“.
JAV suteiks Ukrainai dar 3 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbosUkrainai minint Nepriklausomybės dieną, JAV ketina paskelbti apie beveik 3 mlrd. dolerių naujos karinės pagalbos skyrimą, antradienį pranešė JAV pareigūnas. Tai bus didžiausias saugumo priemonių paketas per šešis mėnesius trunkantį karą.Baltieji rūmai turėtų oficialiai paskelbti apie pagalbą, kuri gali būti naudojama ginklams įsigyti, mokymams ir kitai veiklai, trečiadienį, kai Kyjive bus minimos nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos metinės ir vasario mėnesį Maskvos pradėtos invazijos pusmetis.Pinigai bus skirti pagal Pentagono Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą, kuri gali būti naudojama neatidėliotinoms karo išlaidoms, įskaitant atsargų ir ginkluotės įsigijimą.Tai atskira iniciatyva nuo Prezidentinio fondo (PDA, Presidential Drawdown Authority), per kurį prezidentas Joe Bidenas gali nurodyti nedelsiant perduoti ginklų ir šaudmenų Ukrainos pajėgoms iš esamų JAV karinių atsargų.Penktadienį Pentagonas paskelbė apie naujausią paketą pagal PDA – 775 mln. dolerių vertės įvairių raketų, artilerijos ir prieštankinių ginklų bei šaudmenų, taip pat šarvuotų minų neutralizavimo transporto priemonių parką.
JAV įspėja Rusiją dėl atakų prieš civilius: pasaulis stebiJungtinės Valstijos įspėjo Rusiją dėl atakų prieš civilius taikinius Ukrainoje ateinančiomis dienomis. „Baigdamas noriu priminti savo rusų kolegoms, kad, artėjant Ukrainos nepriklausomybės dienai, pasaulis stebi, - antradienį JT Saugumo Taryboje Niujorke pareiškė JAV ambasadoriaus pavaduotojas Richardas Millsas. – To nereikėtų sakyti, tačiau prašau, nebombarduokite mokyklų, ligoninių, našlaičių prieglaudų ar namų“. JAV esą ir toliau fiksuos visus tarptautinės teisės pažeidimus.Prieš tai JAV paragino savo piliečius Ukrainoje nedelsiant palikti šalį. JAV ambasada Kyjive antradienį paskelbė naują perspėjimą dėl saugumo, kuriame teigiama: „Valstybės departamentas turi informacijos, kad Rusija stiprina savo pastangas ateinančiomis dienomis pradėti atakas prieš civilinę infrastruktūrą Ukrainoje ir vyriausybinius objektus“.Ukraina trečiadienį, praėjus lygiai pusmečiui nuo karo pradžios, mini 31-ąsias nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos metines. Baiminamasi, kad Rusija šią dieną išnaudos ypač smarkiems kaimyninės šalies apšaudymams.
Stoltenbergas: NATO šalys gali ilgus metus remti Ukrainą kare su Rusija NATO šalys gali ilgus metus remti Ukrainą kovoje su Rusijos karine agresija, interviu sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.Pasak jo, V. Putinas smarkiai suklydo, nes tikėjosi per kelias dienas laimėti karą prieš Ukrainą.„Dabar karas tęsiasi jau šešis mėnesius. Rusija patyrė didelių nuostolių – Ukrainai pavyko atsilaikyti ir susigrąžinti teritoriją šiaurėje aplink Kijevą ir rytuose aplink Charkovą, taip pat sustabdyti puolimą Donbase. Tačiau karų pobūdis nenuspėjamas. Mes galėjome labai tiksliai numatyti Rusijos invaziją. Apie tai įspėjome praėjusį rudenį. Tačiau karo eiga nenuspėjama“, – sakė J. Stoltenbergas.
Rusija ir Ukraina Jungtinėse Tautose apsikeitė kaltinimais dėl Zaporižios AE Rusija ir Ukraina antradienį kaltino viena kitą keliant pavojų Zaporižios atominei elektrinei, Jungtinėms Tautoms paraginus abi šalis užtikrinti šio objekto saugumą. Rusija sušaukė JT Saugumo Tarybos posėdį aptarti pavojų, kurį pietų Ukrainoje esančiai elektrinei kelia aplink ją vykstančios kovos. Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.Pastaruoju metu aplink šį objektą suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia antradienį kaltino Ukrainos pajėgas apšaudant elektrinę ir taip keliant branduolinės katastrofos pavojų. Nuo tada, kai Saugumo Taryba pastarąjį kartą prieš beveik dvi savaites svarstė šį klausimą, „branduolinės saugos situacija dar labiau pablogėjo“, sakė A. Nebenzia.„Ukrainos ginkluotosios pajėgos faktiškai kasdien toliau apšaudo atominės elektrinės teritoriją ir Enerhodaro miestą, o tai kelia realų radiacinės avarijos pavojų“, – kalbėjo jis.Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslycia atkirto, kad Rusija yra atsakinga už riziką, todėl privalo atitraukti savo karius ir įleisti į elektrinę Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektorius.„Vienintelis dalykas, kurį nori išgirsti visas pasaulis,.. yra pareiškimas, kad Rusija demilitarizuoja Zaporižios AE, išveda savo karius ir perduoda ją Ukrainos vyriausybei“, – sakė jis.S. Kyslycia sakė, kad Kyjivas remia pasiūlymą surengti TATENA inspektorių vizitą branduoliniame komplekse. Ambasadorius išreiškė viltį, kad JT branduolinės priežiūros agentūra atsiųs žmonių nuolatiniam elektrinės stebėjimui. „Labai svarbu šią misiją vykdyti taip, kad tarptautinė bendruomenė matytų tikrąją padėtį, o ne teatralizuotą Rusijos šou“, – sakė jis.Posėdžio pradžioje kalbėjusi JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo sakė, kad abi šalys turi skubiai susitarti dėl elektrinės demilitarizavimo.„Šis objektas negali būti naudojamas kaip karinės operacijos dalis. Turi būti pasiektas susitarimas dėl saugaus demilitarizavimo perimetro teritorijos saugumui užtikrinti“, – sakė ji.„Dar kartą raginame šalis nedelsiant suteikti TATENA misijai saugią ir nevaržomą prieigą prie objekto“, – pridūrė ji.
Okupantai apšaudo ZaporožęRugpjūčio 24 d. naktį rusų okupantai smogė Zaporožės Ševčenkovskio ir Komunarskio rajonų infrastruktūrai.Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Zaporožės srities karinės administracijos pirmininkas Aleksandras Staruchas.„Priešas vėl smogė regioniniam centrui. Okupantų raketos pataikė į infrastruktūrą Ševčenkovsko ir Komunarsko rajonuose. Informacija apie aukas tikslinama“, – rašė jis.
Vokietija skirs Ukrainai dar 500 mln. eurų vertės karinės pagalbos Vokietija skirs Ukrainai dar 500 mln. eurų vertės karinės pagalbos, kurios didžioji dalis bus perduota šaliai ateinančiais metais, antradienį pranešė vyriausybės atstovas spaudai. Ukraina bus perduotos trys oro gynybos sistemos IRIS-T, „maždaug tuzinas šarvuotųjų remonto ir evakavimo mašinų, dvi dešimtys raketų leidimo įrenginių, sumontuotų ant pikapų,.. tiksliai nutaikomų sviedinių ir kovai su bepiločiais orlaiviais skirta įranga“, sakė jis naujienų agentūrai AFP. Didžioji dalis šios karinės pagalbos bus pristatyta 2023 metais, pridūrė vyriausybės atstovas. Kancleris Olafas Scholzas ir jo vyriausybė, nusprendusi skirti 100 mlrd. eurų Vokietijos kariuomenei modernizuoti, pastaraisiais mėnesiais buvo smarkiai kritikuojami dėl delsimo perduoti ginkluotės Ukrainai.O. Scholzas jau birželio pradžioje buvo sakęs, kad Berlynas perduos Ukrainai vokiečių gamintojos „Diehl“ sukurtą oro gynybos sistemą IRIS-T.
Rusai vėl apšaudė Charkovo ir Sumų regionusRusijos kariai antradienio vakare vėl apšaudė vieną iš Charkovo rajonų. Tai buvo paskelbta Charkovo miesto pirmininko Igorio Terekhovo „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“.„Dabar vakare Ševčenkos rajono apšaudymas. Preliminariai, be aukų“, – rašė meras.Kaip pranešama, ryte įsibrovėliai surengė raketų smūgius Charkovo ir Čuhuivo rajonui, prasidėjo gaisrai, o du žmonės buvo sužeisti regione dėl Rusijos apšaudymo per dieną.Rusijos kariai antradienį apšaudė ir keturias Sumų regiono bendruomenes: iš viso per dieną buvo 80 „atvykėlių“. Apie tai praneša „Ukrinform“, cituodamas Sumų OVA vadovą Dmytro Žyvytskį.Pasak jo, rusai smogė Esmano, Miropolio, Krasnopolio ir Velikopysarevskio bendruomenėms.„Dėl Esmano bendruomenės apšaudymo minosvaidžiu buvo iš dalies apgadinta vietos elektros tinklo linija“, – sakoma pranešime. Aukų ir sužeistųjų išvengta. Anot S. Žyvytskio, pastaraisiais mėnesiais nebuvo nė vienos dienos, kai Rusijos kariuomenė neapšaudė regiono.
Zelenskis: dabar Ukraina nesieks paliaubų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad esant dabartinei situacijai Ukraina nesieks paliaubų ir nesiruošia sudaryti jokių naujų „Minsko susitarimų“ su Rusija, nes tai tik lemtų teritorijų praradimą.„Nesame pasiruošę paliauboms. Mes paaiškinome, kad nebus „Minsko-3“, „Minsko-5“ ar „Minsko-7“. Mes nežaisime šių rungtynių. Praradome kai kurias savo teritorijas. Ir visi tai labai gerai supranta, visi tai girdėjo iš mūsų. Paliaubos yra spąstai“, – antradienį Kijeve per spaudos konferenciją po tarptautinės Krymo platformos viršūnių susitikimo sakė V. Zelenskis.Jis paaiškino, ko baiminasi Ukraina: laikinos paliaubos gali užsitęsti metų metus, todėl šalis iš tikrųjų praras teritorijas, kurias dabar užgrobė Rusija rytuose ir pietuose, o tada Rusija gali vėl pulti ir bandyti užgrobti Ukrainos pietų likučius – Mykolaivą ir Odesą su regionais ir net, kaip sakė V. Zelenskis, bandyti vėl užimti Kijevą.
TATENA tikisi, kad misija Zaporožės AE apsilankys artimiausiomis dienomisTarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi neatmeta galimybės artimiausiomis dienomis apsilankyti Zaporožės atominės elektrinės TATENA misijoje. Tai nurodyta TATENA interneto svetainėje paskelbtame pranešime, rašo UNIAN.Jame sakoma, kad Ukraina informavo Tarptautinę atominės energijos agentūrą, kad pastarosiomis dienomis atsinaujinę apšaudymai padarė papildomos žalos Zaporožės atominės elektrinės (ZNPP) rajone.Visų pirma, dėl apšaudymo šeštadienį (rugpjūčio 20 d.) ir sekmadienį (rugpjūčio 21 d.) ZNPP infrastruktūra, įskaitant laboratorinius ir cheminius įrenginius, buvo pažeista. Be to, pirmadienį (rugpjūčio 22 d.) apšaudymas sugadino netoliese esančios šiluminės elektrinės transformatorius, todėl buvo atjungta elektros linija, jungianti šią stotį su ZNPP. Tai tęsėsi kelias valandas, po to jis buvo atkurtas.„Šie incidentai rodo, kodėl TATENA turėtų kuo greičiau pasiųsti misiją į Zaporožės atominę elektrinę. Aš ir toliau labai aktyviai ir intensyviai konsultuojuosi su visomis šalimis, kad ši gyvybiškai svarbi TATENA misija galėtų įvykti nedelsiant. TATENA buvimas padės stabilizuoti branduolinės saugos ir saugumo padėtį šioje vietoje ir sumažinti rimtos branduolinės avarijos Europoje riziką. Tikimasi, kad misija įvyks per artimiausias kelias dienas, jei dabartinės derybos bus sėkmingos“, – pranešė R. Grossi.Europos Sąjunga ir daugiau nei 40 pasaulio šalių jau paragino Rusiją nedelsiant išvesti savo karius ir personalą iš ZNPP.
Zelenskis perspėjo apie žiaurių Rusijos smūgių grėsmę Ukrainos nepriklausomybės dienąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad rugpjūčio 24 dieną galimos „šlykščios Rusijos provokacijos“, ir ragina ukrainiečius ypač laikytis saugumo taisyklių. Šalies vadovas tai pasakė savo tradicinėje vaizdo žinutėje antradienio vakare.„Rytojus mums visiems yra svarbi diena. Ir štai kodėl ši diena, deja, yra svarbi mūsų priešui. Turime žinoti, kad rytoj gali būti baisių Rusijos provokacijų ir žiaurių smūgių. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, mūsų žvalgyba, specialiosios tarnybos padarys viską, kad apsaugotų žmones – kiek įmanoma“, – patikino valstybės vadovas.Jis pridūrė, kad Ukraina tikrai reaguos į bet kokias Rusijos teroro apraiškas.„Bet prašau, rytoj ypač laikykitės saugumo taisyklių. Prašome laikytis komendanto valandos, reaguoti į oro antskrydžių aliarmus. Atkreipkite dėmesį į oficialius pranešimus“, - sakė V. Zelenskis.Anksčiau prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mykhailas Podoliakas sakė, kad Rusija bandys padidinti Ukrainos teritorijos apšaudymų skaičių rugpjūčio 23–24 dienomis, atakų grėsmė ypač kyla Kijevui.
Rekordinė karinė pagalba: JAV paruošė dovaną UkrainaiJungtinės Valstijos Ukrainos nepriklausomybės dieną, rugpjūčio 24-ąją, paskelbs apie rekordinio karinės pagalbos paketo už 3 mlrd. dolerių paskirstymą. Apie tai praneša AP, cituodama neįvardytus pareigūnus, skelbia UNIAN. Pasak pašnekovų, lėšos bus naudojamos dronų, ginklų ir kitos įrangos tiekimo sutartims finansuoti. Tačiau gali būti, kad per metus karinė įranga dar nepasieks mūšio lauko. Pinigai taip pat bus naudojami Ukrainos kariuomenės mokymui ir aprūpinimui, kad būtų užtikrintas jų kovinis pajėgumas daugelį metų.Pažymima, kad šis karinės pagalbos paketas skiriasi nuo ankstesnių. Naujuoju finansavimu iš esmės siekiama padėti Ukrainai sustiprinti savo gynybos pozicijas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Ankstesniuose paketuose daugiausia dėmesio buvo skiriama skubesniems Ukrainos ginklų ir šaudmenų poreikiams.
Žiniasklaida: Scholzas paskelbė apie ginklų už 500 mln. eurų tiekimą UkrainaiVokietija planuoja aprūpinti Ukrainą papildomais ginklais, kurių vertė viršija 500 milijonų eurų (498,55 mln. dolerių). Apie tai praneša „Reuters“, cituodama šaltinį, dalyvavusį internetinėje konferencijoje apie Ukrainą, kuri vyko Toronte.Pasak šaltinio, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad Vokietija planuoja tiekti dar tris „Iris-T“ oro gynybos sistemas, keliolika šarvuotų remonto ir atkūrimo transporto priemonių, 20 raketų paleidimo įrenginių, didelio tikslumo šaudmenų ir apsaugos nuo dronų sistemas.Tikimasi, kad ginklai bus pristatyti 2023 m. Dalį šios pagalbos galima perduoti anksčiau. Pristatymus turi patvirtinti Vokietijos parlamento biudžeto komitetas.Nuo liepos pradžios Vokietija buvo pažadėjusi 675 milijonų eurų vertės ginklų, tačiau tiekė tik 39,9 proc. (269 mln. eurų).
Ukraina karui išleido 420 mlrd. grivinųUkrainos ministras pirmininkas Denysas Šmygalas antradienį per Vyriausybės posėdį teigė, kad Ukraina gynybai ir saugumui nuo vasario 24-osios išleido daugiau nei 420 milijardų grivinų (apie 11,4 milijardo JAV dolerių).Tuo pačiu metu bendros biudžeto išlaidos nuo vasario 24 d., pasak D. Šmygalo, sudarė apie trilijoną grivinų – t.y. karinės išlaidos sudarė daugiau nei 40 proc. Ukrainos biudžeto išlaidų.Beveik 70 proc. karinių išlaidų, 288 milijardai grivinų, pasak D. Šmygalo, atiteko kariuomenės atlyginimams, 135 milijardai grivinų – karinės įrangos pirkimui ir remontui.Sąjungininkai Ukrainai suteikia žymiai daugiau paramos. Pasak, premjero, šalis jau gavo pagalbą už 14 milijardų dolerių, o iki metų pabaigos tikisi gauti dar 12–16 mlrd. dolerių.
Kyjivas kaltina Maskvą neteisėtu ukrainiečių vaikų įvaikinimuKyjivas antradienį apkaltino Maskvą organizuojant masinį neteisėtą ukrainiečių vaikų įvaikinimą, perkeliant juos iš okupuotų teritorijų į Rusiją.Kyjivas kaltina Maskvą ukrainiečių „deportavimu“ nuo karo pradžios, nes ukrainiečiai iš okupuotų teritorijų būna priversti vykti į Rusiją, o ne į kitus Ukrainos regionus.„Rusijos Federacija toliau grobia vaikus iš Ukrainos teritorijos ir organizuoja neteisėtą Rusijos piliečių jų įvaikinimą ", – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.„Daugiau kaip 1 000 vaikų iš Mariupolio“, Rusijos kariuomenės okupuoto pietinio Ukrainos miesto, „buvo neteisėtai perduoti pašaliniams asmenims Tiumenėje, Irkutske, Kemerove ir Altajaus krašte“ Sibire, sakoma pareiškime, kuriame minimi įvairūs Rusijos regionai.Užsienio reikalų ministerijos teigimu, ši informacija parengta remiantis netoli Ukrainos esančio Rusijos pietinio Krasnodaro miesto vietos valdžios institucijų pateiktais duomenimis.Pareiškime teigiama, kad Krasnodaro regione „specializuotose įstaigose“ laikoma daugiau kaip 300 ukrainiečių vaikų.Ministerija apkaltino Rusiją veiksmais, kuriais „šiurkščiai pažeidžiama 1949 metų Ženevos konvencija“ ir JT Vaiko teisių konvencija.Ji paragino grąžinti „visus Ukrainos vaikus, kurie buvo neteisėtai perkelti į Rusijos teritoriją, tėvams arba teisėtiems globėjams“.
Ukrainos generalinis štabas: frontuose – be reikšmingų pokyčiųUkrainos generalinis štabas 181-osios karo dienos vakaro santraukoje, kaip ir dieną anksčiau, praneša apie rusų bandymus žengti į Bakhmutą ir į vakarus nuo Donecko. Visi išpuoliai, tikina Generalinis štabas, buvo atremti, praneša BBC.Rusai bando patekti į Bakhmutą iš šiaurės (per Soledarą), vakarus ir pietvakarius.„Priešas bandė judėti Soledaro, Kodemos, Bakhmuto, Zaitsevo ir Kurdyumovkos gyvenviečių kryptimis. Jam nepasisekė, jis pasitraukė“, – rašo Generalinis štabas.Pasak pranešimo, Rusijos bandymai žengti į priekį Krasnohorivka-Nevelske-Pervomayskoye linijoje, esančioje 8-10 km į vakarus nuo tolimo Donecko pakraščio, taip pat tęsiasi. Ten, pasak Generalinio štabo, antradienį priešas taip pat nepasiekė sėkmės.Ukrainos generalinis štabas nieko nepraneša apie tariamą Rusijos prasiveržimą pietuose, Nikolajevo srityje, apie kurį rašo kai kurie šaltiniai iš skirtingų pusių. Santraukoje kalbama tik apie daugelio kaimų atakas į pietus nuo Mykolaivo.Kitose priekinės dalies dalyse taip pat tęsiasi atakos ir oro antskrydžiai.Karo kontekste BBC negali greitai patikrinti kariaujančiųjų šalių teiginių.
Turkijos prezidentas: Krymas turi būti grąžintas UkrainaiKrymas turi būti grąžintas Ukrainai. Kaip praneša UNIAN, tai antradienį pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kreipdamasis į Krymo platformos susitikimo dalyvius.„Mes laikome Krymo užgrobimą neteisėtu ir antikonstituciniu. Tai mūsų principinė pozicija moralės ir teisės požiūriu. Tarptautinė teisė reikalauja, kad Krymas būtų grąžintas Ukrainai. Tai svarbu visam regionui ir pasaulio saugumo sistemai“, - pabrėžė jis.Pasak Turkijos valstybės vadovo, Krymo totoriai yra Ukrainos piliečiai, ir Krymas turi būti plėtojamas jų labui. „Krymo totoriai, patyrę daugybę kančių per savo istoriją, kovoja už taikų gyvenimą savo tėvynėje“, - sakė R. T. Erdoganas.„Šiame procese Turkija ir ateityje rems Ukrainos vyriausybę ir Krymo totorius“, - pridūrė jis.Turkijos prezidentas pabrėžė, kad karas turi baigtis teisinga taika Ukrainos teritorijos vientisumo ir suvereniteto pagrindu.
Vakarų lyderiai perspėja Rusiją atsisakyti planų aneksuoti naujas teritorijasVakarų šalių lyderiai antradienį perspėjo Rusiją neaneksuoti kitų Ukrainos teritorijų, pasklidus gandams, kad Rusija planuoja prisijungti kitas okupuotas teritorijas, neskaitant Krymo.Vadovai atsiuntė savo vaizdo kreipimusis į Krymo platformos konferencijos Kyjive dalyvius. Konferencijoje gyvai dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo kolega iš Lenkijos Andrzejus Duda.Krymo pusiasalį Rusija užgrobė ir neteisėtai aneksavo 2014 metais, surengusi neteisėtą referendumą.A. Dudos teigimu, Vakarų nuosaiki reakcija į aneksiją prilygsta „nuolaidžiavimui“ Rusijai. Jis pridūrė, kad Vakarų santykiai su Maskva nebegali būti tokie, lyg nieko nebūtų įvykę.2014 metais įvykdyta Krymo aneksija lėmė „akivaizdų humanitarinės padėties ir žmogaus teisių padėties pusiasalyje pablogėjimą“, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jis pažadėjo ES paramą Ukrainai „ilgam laikui“.Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen konferencijoje teigė, kad nuo vasario mėnesio Maskva naudojasi Krymu kaip placdarmu išpuoliams prieš Ukrainą ir „bandymų poligonu brutaliems metodams, kuriuos Rusija dabar taiko kitose okupuotose Ukrainos dalyse“.„Putinas planuoja su atskiromis Ukrainos dalimis – iš tiesų, net su visa Ukraina – padaryti tai, ką jis padarė su Krymu“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.„Jis planuoja daugiau aneksijų ir fiktyvių referendumų, todėl dar niekada nebuvo taip svarbu būti kartu“, – pridūrė JK vyriausybės vadovas.Okupuotose teritorijose Kremlius vykdo rusifikacijos kampaniją, kurios metu gyventojams išduodami pasai.Kyjivas taip pat baiminasi, kad Maskva gali bandyti organizuoti referendumus per karą užimtose teritorijose.Rusijos okupuotose Zaporižios dalyse Maskvos paskirti valdžios pareigūnai rugpjūčio pradžioje pranešė, kad planuoja surengti referendumą.Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad Vakarų lyderiai „smerkia Rusijos bandymus jėga integruoti Ukrainos teritorijos dalis. Bet kokie suklastoti referendumai ar kiti bandymai pakeisti Ukrainos teritorijos dalių statusą niekada nebus pripažinti.„Tokie žingsniai užkerta kelią bet kokioms deryboms“, – sakė O. Scholzas.
Ukrainos premjeras: darbą jau atnaujino daugiau kaip 80 proc. šalies įmoniųUkrainoje darbą jau atnaujino daugiau kaip 80 proc. šalies įmonių. Kaip praneša „Ukrinform“, tai antradienį pradėdamas vyriausybės posėdį pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.„Kreditinės, mokestinės ir reguliacinės paskatos kartu su kita tiksline pagalba leido atlaikyti ekonomikos frontą. To rezultatas – vėl dirba daugiau kaip 80 proc. šalies įmonių“, - informavo premjeras.Pasak D. Šmyhalio, vyriausybė padėjo daugiau kaip 600 kompanijų persikelti į saugius regionus, kur jos atnaujino gamybą.Premjeras pridūrė, kad Ukrainos žemdirbiams pavyko apsėti daugiau kaip 80 proc. pernykščių plotų ir pradėti javapjūtę.
Rusijos užpuolikai taikosi į Zaporožės šiluminės elektrinės pelenų sąvartynus, dėl kurių padidėja radiacijos lygis.Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.„Pastaruoju metu Energodaro priemiesčių apšaudymas iš minosvaidžių buvo nukreiptas į konkretų taikinį – Zaporožės AE pelenų sąvartyną. Tai šiluminių elektrinių eksploatavimo metu susidariusių pelenų saugojimo vietos. Šiose atliekose yra didelė toksinių medžiagų koncentracija ir radiacijos lygis bent 2,5 karto viršija natūralų foną. Išdžiūvę jie sudaro dulkes, kurios gali nukeliauti didelius atstumus. Dėl minosvaidžių atakų prieš pelenų sąvartynus susidaro dulkių debesys, kuriuos vėjas neša aplink Energodarą“, – rašoma ataskaitoje.
Rusijos ir Prancūzijos ministrai aptarė branduolinių ekspertų vizitą Zaporižios AERusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį aptarė su Prancūzijos kolege Catherine Colonna numatomą nepriklausomų inspektorių vizitą Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje.Jie „išsamiai aptarė padėtį Zaporižios atominėje elektrinėje ir galimybes surengti TATENA (Tarptautinės atominės energijos agentūros) misijos vizitą į elektrinę“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, paskelbtame po ministrų pokalbio telefonu.S. Lavrovas sakė, kad Ukraina „ir toliau apšaudo didžiausią Europoje atominę elektrinę ir prie jos esančią teritoriją, todėl visiems Europos gyventojams gresia branduolinės katastrofos pavojus“.Pastaruoju metu aplink elektrinę vykstančios kovos kelia nerimą, kad gali pasikartoti Černobylio branduolinė katastrofa. Kyjivas ir Maskva kaltina vienas kitą dėl smūgių, keliančių grėsmę elektrinei.Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas paragino atlikti nepriklausomą patikrinimą atominėje elektrinėje, kurią kovo mėnesį pirmosiomis Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje dienomis užgrobė Rusija.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Jungtines Tautas užtikrinti jėgainės saugumą.
U. von der Leyen: Rusijos žmogaus teisių pažeidimai Kryme parodo tamsią V. Putino okupacijos realybęEuropos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė nerimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijos okupuotame Kryme, praneša CNN.„Giliai nerimaujame dėl žmogaus teisių pažeidimų Krymo pusiasalyje, žmonių dingimų, kankinimų, žudymų, Krymo totorių persekiojimo bei žurnalistų, teisininkų ir žmogaus teisių gynėjų bauginimo bei kalinimo. Tokia yra tamsi Putino okupacijos realybė“, – Krymo platformos susitikime parodytame vaizdo kreipimesi teigė U. von der Leyen.Pasak EK pirmininkės, nuo Krymo aneksijos 2014 m. pusiasalis „naudojamas ne tik kaip Rusijos karinė bazė, tačiau ir brutalių metodų, kuriuos Rusija dabar taiko kitose okupuotose Ukrainos teritorijose, poligonas“.U. von der Leyen savo komentarus išsakė netrukus po to, kai tame pačiame susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo susigrąžinti Krymą ir jame atkurti Ukrainos valdymą.„Norėdami įveikti terorą, atkurti nuspėjamumą ir saugumą savo regione, Europoje ir visame pasaulyje, turime laimėti. Laimėti kovą prieš Rusijos agresiją, – kalbėjo prezidentas. – Tad turime išlaisvinti Krymą nuo okupacijos. Viskas prasidėjo Kryme, Kryme ir pasibaigs.“
Rusijos gyventojai susiskaldę dėl jau pusę metų trunkančio konflikto UkrainojePraėjus šešiems mėnesiams po to, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje, daugelis rusų tebėra susiskaldę dėl šio konflikto – vieni sako, kad įsiveržti buvo „būtina“, kitiems invazija kelia „liūdesį“.Šią savaitę, artėjant šio karo pusės metų sukakčiai, Maskvoje ir jos apylinkėse dalis rusų reiškė palaikymą, anot Kremliaus, „specialiajai karinei operacijai“ provakarietiškoje kaimynėje, o kiti apgailestavo dėl šio karo sukeltų kančių.Tačiau visi vieningai tikėjosi, kad netrukus kovos veiksmai baigsis.„Man labai liūdna dėl ukrainiečių. Jie kenčia už nieką, jie nieko blogo nepadarė“, - naujienų agentūrai AFP sakė Maskvos centre sutiktas 35 metų IT specialistas Dmitrijus Romanenka.Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas pasiųsti karius į Ukrainą vasario 24 dieną apvertė aukštyn kojomis daugelio rusų gyvenimą.Nors Vakarams įvedus, jų manymu, žlugdančias sankcijas, šalies ekonomikai sekėsi geriau, nei daug kas tikėjosi, daugelis paprastų rusų skaudžiai nukentėjo dėl užsienio įmonių pasitraukimo ir sparčiai augančios infliacijos.Dėl kelionių ir skrydžių apribojimų jie tapo atkirsti nuo likusio pasaulio, todėl daugelis šalies gyventojų jaučiasi labai izoliuoti.Maskvoje neįmanoma nepastebėti ženklų, rodančių visuomenės paramą Rusijos veiksmams. Ant kai kurių automobilių langų klijuojami lipdukai su raide „Z“ – Rusijos pajėgų, kovojančių Ukrainoje, simboliu.Tačiau Rusijos sostinės centre, kuris paprastai laikomas ne tokiu konservatyviu kaip kitos šalies dalys, dauguma AFP apklaustų gyventojų kritiškai vertino konfliktą ir jo padarinius.
Į rusų šeimas jau atiduota daugiau kaip 1 000 vaikų, išvežtų iš Mariupolio Jau daugiau kaip 1 000 ukrainiečių vaikų, kuriuos okupantai iš Mariupolio išvežė į Rusiją, atiduoti į rusų šeimas, ir šis procesas tęsiasi.Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto vadovo patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Šiandien oficialūs Krasnodaro krašto globos organai prisipažino, kad neteisėtai laiko ir siūlo įsivaikinti 300 vaikų iš Mariupolio. O nuo okupacijos pradžios jau daugiau kaip 1 000 mariupoliečių vaikų perduota rusų šeimoms įvairiuose neobolševikinės imperijos kampeliuose“, - parašė P. Andriuščenka.Anot jo, didžiausias Rusijos nusikaltimas Mariupolyje – tai netgi ne sąmoningas Dramos teatro subombardavimas, o mariupoliečių vaikų grobimas. Šie vaikai buvo priskirti prie našlaičių, neišsiaiškinus realaus jų statuso, atėmus jiems teisę atsidurti artimųjų šeimose ir turėti Tėvynę.„Rusija be gailesčio žudo, vagia ir naikina ukrainiečius. Įniršis. Tiesiog įniršis“, - pabrėžė Mariupolio mero patarėjas. Nuo Rusijos agresijos pradžios Mariupolyje žuvo apie 22 tūkst. civilių, daugiau kaip 50 tūkst. buvo deportuoti į Rusiją ir į laikinai okupuotas Donecko srities teritorijas.
Johnsonas: parama Ukrainai turi tęstis, kol Rusijos kariai pasitrauks iš visų jos teritorijųKadenciją baigiantis Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas antradienį pareiškė, kad negalima leisti, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartotų Krymo aneksiją kitose Ukrainos dalyse.B. Johnsonas tokius komentarus išsakė nuotoliniu būdu kreipdamasis į Krymo platformos susitikimo, kurį organizuoja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dalyvius. Pasak kadenciją baigiančio premjero, parama Ukrainai turi tęstis, kol Rusijos kariai pasitrauks iš visų šiai šaliai priklausančių teritorijų. B. Johnsonas pridūrė, kad nuo 2014 m. Rusija pavertė Krymą savo „ginkluota stovykla“ ir naudojosi jo teritorija vykdydama šių metų vasarį pradėtą Ukrainos puolimą.„Putinas planuoja visoje Ukrainoje pakartoti tai, ką padarė Kryme, – perspėjo B. Johnsonas. – Jis rengia dar daugiau aneksijų ir dar daugiau pseudoreferendumų.“B. Johnsono teigimu, Rusijos jau įvykdyta Krymo ar planuojama kitų Ukrainos teritorijų aneksija niekada negali būti pripažinta. „Putino puolimo akivaizdoje turime toliau teikti mūsų Ukrainos draugams visą reikiamą karinę, humanitarinę, ekonominę ir diplomatinę paramą, kol Rusija nutrauks šį pasibaisėtiną karą ir išves savo pajėgas iš visos Ukrainos teritorijos“, – kalbėjo netrukus savo postą paliksiantis britų premjeras.Prasidėjus karui, B. Johnsonas užmezgė glaudžius ryšius su V. Zelenskiu. JK tapo viena pagrindinių paramos teikėjų Ukrainai.
Kuleba: prieš Rusijos įsiveržimą kai kurie G7 šalių URM vadovai tikino, kad karo nebus Likus kelioms dienoms iki Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios, kai kurie Didžiojo septyneto šalių užsienio reikalų ministrai abejojo, kad Ukrainoje kils didelis karas.Tai interviu leidiniui „Fakty ICTV“ papasakojo Ukrainos URM vadovas Dmytro Kuleba.Pasak ministro, vasario 19 d. Miuncheno saugumo konferencijoje jis susitiko su kolegomis iš G7 šalių.„Keli ministrai priėjo prie manęs ir tyliai į ausį pasakė: jūs neskubėkite, mes turime savų vertinimų, mes nemanome, kad bus didelis karas. Vasario 19-ąją. Todėl mėginimai sukurti matricą, kad visi tikėjo vienu ir tuo pačiu, ir tik Ukraina kažkuo netikėjo, yra melagingi“, – pabrėžė D. Kuleba.Ukrainos diplomatijos vadovas neįvardijo šių ministrų. Jis pažymėjo, jog dabar Ukraina ir jos partneriai labiau pasitiki Amerikos žvalgybos duomenimis.„Be abejo, po amerikiečių, deja, triumfališkos sėkmės prognozuojant Rusijos invazijos mastą, dabar JAV žvalgybos duomenimis neabejojame nei mes, nei mūsų partneriai, kurie iki vasario 24 d. turėjo abejonių šiuo klausimu“, – konstatavo D. Kuleba.
Kanada vėl išplėtė savo sankcijų Rusijai sąrašąKanada vėl išplėtė savo sankcijų Rusijai sąrašą ir į jį įtraukė dar 62 fizinius bei vieną juridinį asmenį, praneša agentūra „Reuters“.Kaip teigiama antradienį paskelbtame šalies premjero Justino Trudeau pranešime, baudžiamosios priemonės, be kita ko, paskelbtos tam tikriems aukšto rango Rusijos vyriausybės pareigūnams ir jų šeimos nariams bei pareigūnams iš jau sankcionuojamų gynybos sektoriaus subjektų.
JT pareiškė nerimą dėl planuojamo Ukrainos karo belaisvių teismoJungtinės Tautos (JT) antradienį pareiškė nerimą dėl jau artimiausiomis dienomis okupuotame Mariupolyje galinčio prasidėti Rusijos organizuojamo Ukrainos karo belaisvių teismo, tačiau perspėjo, kad tokie procesai pagal tarptautinę teisę gali būti prilyginti karo nusikaltimams.Pasak JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) atstovės žiniasklaidai Ravinos Shamdasani, socialiniuose tinkluose išplitusiuose vaizduose „matyti, kaip vienoje Mariupolio filharmonijos salėje montuojami metaliniai narvai, regis, skirti suvaržyti karo belaisvius teismo proceso metu“. Pasak jos, tikslus teisiamų karo belaisvių skaičius kol kas neaiškus, neturima duomenų ir apie tai, kokių kaltinimų jie gali sulaukti.R. Shamdasani teigimu, OHCHR baiminasi, kad karo belaisviams bus skirtos mirties bausmės. Anot atstovės, esama patikimų pranešimų, kad kai kurie jų patyrė kankinimus. „Nepamirškime, kad tarptautinė humanitarinė teisė draudžia steigti teismus tik karo belaisviams teisti, o tyčinis teisės į teisingą teismo procesą atėmimas iš karo belaisvio prilygsta karo nusikaltimui“, – pareiškė R. Shamdasani.Prorusiškų separatistų lyderis Ukrainos Donecko srityje Denisas Pušilinas neseniai pranešė, esą turima medžiagos apie 80 „incidentų“, kuriuos tariamai įvykdė Mariupolyje veikusio pulko „Azov“ kovotojai, o dėl to iš viso sulaikyti 23 asmenys.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį savaitgalį pažadėjo, kad jei Mariupolyje įvyks karo belaisvių teismas, Ukraina nutrauks taikos derybas su Rusija.
Macronas: ES teiks Ukrainai ilgalaikę paramąPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) teiks Rusijos užpultai Ukrainai „ilgalaikę paramą“.Praėjus šešiems mėnesiams nuo karo pradžios, „mūsų ryžtas nepakito ir esame pasirengę teikti ilgalaikę paramą“, Krymo platformos susitikime parodytame vaizdo kreipimesi teigė E. Macronas. Pasak jo, po vasario 24-osios pasaulyje kilę su energetika ir maistu susiję trikdžiai yra „Rusijos ir tik Rusijos“ priimto sprendimo įsiveržti į Ukrainą pasekmė.„Negali būti jokio silpnumo ir kompromisų, nes čia kalbame apie mūsų visų laisvę ir taiką visame pasaulyje“, – pridūrė E. Macronas.
Turkija perdavė Ukrainai 50 šarvuotųjų transporterių „Kirpi“ Turkijos vyriausybė perdavė Ukrainos kariškiams 50 naudotų minoms atsparių šarvuotųjų transporterių „Kirpi“.Kaip praneša leidinys „Defense News“, remdamasis Turkijos valdžios ir pramonininkų atstovais, transporterių pristatymas buvo Turkijos vyriausybės sudaryto susitarimo, o ne susitarimo tarp Ukrainos ir kompanijos BMC, kuri gamina „Kirpi“, rezultatas. „Pagal susitarimą, Turkijos nacionalinės gynybos ministerija patiekė Ukrainai pradinę 50 šarvuotųjų transporterių „Kirpi“ partiją. Jie bus tiekiami ir ateityje“, – sakė žurnalistams šaltinis Turkijos vyriausybėje.Savo ruožtu BMC atstovas pareiškė, kad „šis susitarimas niekaip nesusijęs su mūsų kompanija, Turkijos vyriausybė patiekė „Kirpi“, kurie buvo laikomi jos kariuomenės arsenaluose“.Gautomis žiniomis, šarvuočiai „Kirpi“ apginkluoti kulkosvaidžiais, kuriuos galima sukioti 360 laipsnių, juose sumontuota gaisro gesinimo sistema ir efektyvi apsauga nuo minų. Mašina gali gabenti 12 karių ir įgulą.
Turistus Kryme gąsdina rusų sraigtasparniaiRusijos aneksuotame Kryme pastarosiomis dienomis neramu. Vietos gyventojai dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, kaip rusų sraigtasparniai skraido virš galvų paplūdimiuose besideginantiems turistams. Sraigtasparniai skrenda taip žemai, kad atrodo, jog nedaug trūksta, kad sužeistų kai kuriuos atostogautojus, rašo obozrevatel.com. Agresoriai Krymo gyventojus ir svečius gąsdino ne tik žemais sraigtasparnių praskridimais, bet ir šūviais jūros link.„Rusų okupantai skraido virš Eupatorijos pakrantės, „džiugindami“ poilsiautojus šūviais, paleistais beveik prie pat kranto... Kadaise tarptautiniu buvusį šį kurortą okupantai pavertė poligonais ir karinėmis bazėmis“, – sakoma vaizdo įrašo aprašyme. Neaišku, kokiu tikslu virš okupuoto Krymo paplūdimių skraidė rusiški sraigtasparniai. Kai kurie propagandiniai leidiniai, norėdami sukurti iliuziją, kad padėtis yra kontroliuojama, teigia, jog orlaiviai paplūdimiuose neva patruliuoja. https://t.me/partizany_crimea/364
Slovakija perduos Ukrainai 30 pėstininkų kovos mašinų „BVP-1“Slovakija perduos Ukrainai 30 pėstininkų kovos mašinų „BVP-1“. Kaip skelbia „Reuters“, tai antradienį pranešė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.Pasak J. Nado, Slovakija vietoj šios ginkluotės gaus 15 vokiškų tankų „Leopard“.„Labai džiaugiuosi, kad Slovakija galės perduoti Ukrainai 30 kovos mašinų „BVP-1“ ir vietoj jų iš Vokietijos gaus 15 tankų „Leopard 2-A4“, – pareiškė J. Nadas po dvišalių derybų Bratislavoje su Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretoriumi Benediktu Zimmeriu.Slovakija jau yra perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemą „S-300“, „Mi“ serijos karinių sraigtasparnių, savaeigių haubicų ir raketų „Grad“. Šalis taip pat yra užsiminusi, kad gali perduoti Ukrainai savo sovietinės gamybos naikintuvus „MiG-29“, kurių netrukus nebenaudos, nes jos oro erdvės patruliavimą perims Čekijos ir Lenkijos pajėgos.
Zelenskis pažadėjo susigrąžinti okupuotą Krymą: viskas prasidėjo Kryme, ten ir pasibaigsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pažadėjo susigrąžinti Rusijos okupuotą Krymą.Kaip skelbia agentūra „Sky News“, tai V. Zelenskis pareiškė sakydamas kalbą Krymo platformos susitikime. Kreipdamasis į daugiau kaip 50 valstybių delegacijas, Ukrainos prezidentas teigė, kad Kyjivas atkurs Ukrainos valdymą užgrobtame pusiasalyje.„Norėdami įveikti terorą, atkurti nuspėjamumą ir saugumą savo regione, Europoje ir visame pasaulyje, turime laimėti. Laimėti kovą prieš Rusijos agresiją, – kalbėjo prezidentas. – Tad turime išlaisvinti Krymą nuo okupacijos. Viskas prasidėjo Kryme, Kryme ir pasibaigs.“Kiek anksčiau antradienį Ukrainos lyderis perspėjo Maskvą dėl galingo atsako, jei Rusijos ginkluotosios pajėgos suintensyvins atakas minint Ukrainos nepriklausomybės dieną. Bendroje su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda spaudos konferencijoje paklaustas apie galimą Rusijos raketų smūgį Kyjivui, V. Zelenskis nurodė, kad atakų grėsmė yra kasdienė.„Ką Ukraina darys, jei jie smogs Kyjivui? Tą patį, ką daro dabar“, – teigė prezidentas. Pasak jo, Ukrainos atsakas į atitinkamą smūgį bus toks pat, kaip reaguojant į ataką prieš bet kurį kitą šalies miestą. „Jei jie mums smūgiuos, jie sulauks atsako, galingo atsako“, – pridūrė V. Zelenskis.
Kazachstano URM pareiškė protestą Ukrainos ambasadoriuiKazachstano užsienio reikalų ministerija pareiškė protestą Ukrainos ambasadoriui Petro Vrublevskiui dėl savo nuomonės apie Rusijos piliečius išdėstymo, praneša „Ukrinform“, remdamasi Kazachstano URM atstovais.„Kazachstano užsienio reikalų ministerijoje įvyko ministro pavaduotojo Jermuchambeto Konuspajevo susitikimas su Ukrainos ambasadoriumi Petro Vrublevskiu. Ambasadoriui buvo pareikštas protestas dėl jo pasisakymų šių metų rugpjūčio 21 d. kazachų tinklaraštininkui Diasui Kuzairovui duotame interviu“, – sakoma URM pranešime.Pasak Kazachstano diplomatų, tokie pareiškimai yra nepriimtini ir nesuderinami su užsienio valstybės ambasadoriaus veikla.„Tokie veiksmai neturi daryti žalos draugiškiems valstybių santykiams“, – pridūrė jie.P. Vrublevskis interviu D. Kuzairovui, be kita ko, pareiškė, kad „kuo daugiau mes (ukrainiečiai) nukausime rusų dabar, tuo mažiau teks jų nukauti mūsų vaikams, štai ir viskas“.
Nuo karo pradžios Vokietijoje jau užregistruota beveik 1 mln. pabėgėlių iš UkrainosNuo Rusijos sukelto karo pradžios Vokietija jau užregistravo beveik 1 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija Berlyne.Pasak ministerijos, į Vokietiją bent laikinai atvyko iš viso 967 546 karo pabėgėliai, iš jų 36 proc. yra vaikai. Ministerijos skaičiavimu, maždaug 97 proc. visų šių žmonių yra Ukrainos piliečiai. Suaugusiųjų gretose trys iš keturių žmonių yra moterys, o maždaug 8 proc. atvykėlių yra vyresni nei 64 m. asmenys.Ministerija pridūrė, kad „nemaža“ šių žmonių dalis jau galimai išvyko į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis ar grįžo į Ukrainą.„Daugelis žmonių mūsų visuomenėje darė viską, kad padėtų pabėgėliams“, – teigė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser ir pavadino pastaruosius pabėgėlių srautus „didžiausiais (Europoje) nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.Jungtinių Tautų (JT) Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, Europoje iki šiol užregistruota daugiau kaip 6,6 mln. pabėgėlių iš Ukrainos. Remiantis JT liepą atlikta apklausa, daugelis nuo karo pabėgusių ukrainiečių nori kaip įmanoma greičiau grįžti namo, tačiau nesitiki, kad tai bus įmanoma, kol jų šalyje nesibaigs karo veiksmai.
Zelenskio patarėjas: daug civilių išvyksta iš KyjivoUkrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas nurodė, kad daug civilių gyventojų mėgina išvykti iš Kyjivo, nes bijo, kad rugpjūčio 24 d., Ukrainos nepriklausomybės dieną, Rusija surengs ataką.„BBC Radio 4“ laidos „Today“ vedėjams Oleksandras Rodnianskis sakė, kad žmonės yra „sunerimę“ ir kad „iš tikrųjų nuogąstaujama“, jog trečiadienį rusai gali smogti Ukrainos sostinėje esantiems sprendimų priėmimo centrams.„Žmonės reaguoja į naujienas. Jie ruošiasi nenumatytiems atvejams ir nenori per ilgai būti netoli miesto centro, netoli mūsų vyriausybės pastatų, – teigė O. Rodnianskis. – Yra rizika, kad Rusija pabandys smogti būtent tą dieną, kad kompensuotų savo nesėkmes mūšio lauke, nesėkmes bandant užimti Ukrainą ir praktiškai visas nesėkmes, kurias patyrė per pastaruosius šešis mėnesius.“
Atnaujinus grūdų eksportą, iš Ukrainos išplukdyta 720 000 tonų grūdųPo to, kai pasiekus susitarimą buvo atnaujintas grūdų eksportas, iš Ukrainos išplukdyta beveik 720 000 tonų grūdų. Nuo liepos 22 dienos iš viso 33 krovininiai laivai paliko Ukrainos Juodosios jūros uostus, Kyjive pranešė Žemės ūkio ministerija. Jungtinis koordinavimo centras Turkijoje, kuris stebi susitarimo įgyvendinimą, nurodė net šiek tiek didesnį išgabentų grūdų kiekį – 721 500 tonų.Ministerijos duomenimis, Ukrainos grūdų eksportas rugpjūtį gali pasiekti keturias tonas. Tai būtų milijonų tonų daugiau nei liepą.Šiuo metu dar 18 laivų jau yra pakrauti arba laukia leidimo išplaukti iš Ukrainos uostų. Nepaisant to, svarbios Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksportas nuo Rusijos invazijos pradžios prieš pusmetį sumažėjo kone perpus.Prieš karą Ukraina buvo viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje.
Ukrainos pareigūnas: Rusijos tarnybos rengia teroristinių išpuolių seriją šalies viduje, Duginos atvejis buvo pirmasisRusijos saugumo tarnybos savo šalyje rengia seriją teroro išpuolių, per kuriuos nukentės daugybė civilių gyventojų, o visa tai daroma siekiant pateisinti visuotinę mobilizaciją ir pakurstyti antiukrainietišką isteriją tuo metu, kai pačioje Rusijoje ima mažėti palaikymas karui, tviteryje parašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.Pasak jo, „Putino ideologo“ Aleksandro Dugino dukters automobilio susprogdinimas buvo pirmasis iš tos serijos teroristinių išpuolių. Jis pabrėžė, kad Ukraina nedalyvavo sprogdinant Rusijos propagandisto dukterį, nes Ukraina, priešingai nei Rusija, civilių nežudo.Ukrainos portalas unian.net pranešė, kad Rusijos specialiosios tarnybos jau paskelbė išaiškinusios D. Duginos nužudymą. Kaip ir tikėtasi, žmogžudystės suplanavimu ir įvykdymu jos apkaltino Ukrainos specialiąsias tarnybas.Rusijos specialiosios tarnybos teigė, kad žmogžudystę įvykdė 43 metų Ukrainos pilietė Natalija Vovk. Esą nužudymo išvakarėse moteris į Rusiją atvyko kartu su savo 12 metų dukra. Maža to, ji tariamai tarnavo Ukrainos batalione „Azov“.Pasak Ukrainos prezidento patarėjo Michaylo Podoliako, D. Duginos automobilio susprogdinimas liudija Rusijos irimo iš vidaus pradžią, kai įvairios šalies politinės grupuotės pradeda kovoti tarpusavyje.
Skelbiama apie sprogimą Pušilino „administracijos“ pastate„Telegram“ kanaluose skelbiama, kad Donecke smogta į prorusiškų separatistų lyderio Deniso Pušilino „administracijos“ pastatą.Rusijos propagandinis kanalas RT skelbia, esą pats D. Pušilinas nenukentėjo.„Telegram“ kanaluose paviešintose nuotraukose matyti, kad pastatas stipriai apgriautas.https://t.me/c/1233777422/35840
Lenkijos prezidentas atvyko į Kyjivą aptarti tolesnės paramos UkrainaiLenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį atvyko į Kyjivą aptarti tolesnės paramos Ukrainai, įskaitant karinę pagalbą, pranešė jo kanceliarijos vadovas.Pasak „Reuters“, Varšuva yra viena iš stipriausių Kyjivo rėmėjų, o nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, beveik šeši milijonai ukrainiečių pabėgėlių kirto Lenkijos sieną. Lenkija, NATO ir Europos Sąjungos narė, dažnai kritikuoja kai kurias kitas ES šalis, kad jos daro per mažai siekiant padėti Ukrainai.„Vizito metu įvyks susitikimas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir derybos dėl karinės paramos ir Ukrainos gynybos ekonomine, humanitarine bei politine prasme“, – žurnalistams sakė Pawelas Szrotas.„Prezidentai aptars politinę paramą, kurią Lenkija galėtų pasiūlyti, kad įtikintų kitas šalis toliau padėti Ukrainai“, – sakė jis.Šiais metais A. Duda penkis kartus susitiko su V. Zelenskiu, įskaitant tris jo vizitus į Ukrainą nuo invazijos pradžios. Kelionės metu Lenkijos vadovas dalyvaus Krymo platformos – forumo, kurio tikslas yra atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir nutraukti 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, – viršūnių susitikime.
Britų žvalgyba: rusai greta apgadinto Antonivkos tilto statys pontoninį Ukrainai apšaudžius strategiškai svarbius tiltus per Dnipro upę, Rusija, anot britų žvalgybos, ketina statyti laikiną tiltą. Rusų daliniai savaitgalį tikriausiai pradėjo plukdyti baržas, kad prie pat apgadinto Antonivkos tilto pastatytų pontoninį tiltą, antradienį pranešė Gynybos ministerija Londone, remdamasi žvalgybine informacija. Tiltas yra labai svarbus rusų dalinių aprūpinimui okupuotame Pietų Ukrainos Chersono mieste.Pastarosiomis savaitėmis ir rusų kariai, ir vietos gyventojai per upę keliasi keltais. „Jei Rusija pastatys improvizuotą tiltą, tai beveik neabejotinai padidins perėjos pralaidumą, lyginant su keltu“, – sakoma pranešime. Tačiau pontoninis tiltas bus labai pažeidžiamas Ukrainos atakų, pabrėžė ministerija.Per Ukrainos atakas apgadintas daugiau nei 1,3 km ilgio Antonivkos tiltas nuo liepos pabaigos praktiškai nenaudojamas. Tai apsunkina atsargų rusų daliniams pristatymą į Chersoną.
Ukraina: nuo karo pradžios žuvo apie 45 500 rusų kariųUkrainos pajėgos nuo vasario 24 dienos iki rugpjūčio 23-iosios nukovė apie 45 500 Rusijos kareivių, feisbuke pranešė Ukrainos pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Tai yra 150 karių daugiau nei skelbta para anksčiau. Be to, sunaikintas 1 921 tankas (+2), 234 lėktuvai (+0), 198 sraigtasparniai (+0), 4 238 (+8) šarvuotos kovos mašinos, 1 033 (+1) artilerijos sistemos, 266 (+0) raketų paleidimo sistemos, 146 (+1) oro gynybos sistemos, 3 150 (+1) automobilių ir autocisternų, 817 (+2) taktinių dronų, 15 (+0) laivų, 99 (+0) specialiosios technikos vienetai, 196 (+2) sparnuotosios raketos.
JAV paskelbė naują žvalgybos informaciją dėl UkrainosJAV Valstybės departamentas pirmadienį perspėjo, jog Rusija artimiausiomis dienomis gali suintensyvinti smūgius Ukrainos civilinei infrastruktūrai ir vyriausybiniams objektams.JAV ambasada Kyjive paragino Ukrainoje esančius Amerikos piliečius nedelsiant palikti karo draskomą šalį.„Išgirdę garsų sprogimą arba perspėjimo sirenas, nedelsdami ieškokite slėptuvės, – rašoma Valstybės departamento paskelbtame įspėjamajame pranešime. – Jei esate namuose ar pastate, eikite į žemiausią statinio aukštą, kuriame yra mažiausiai išorinių sienų, langų ir angų; uždarykite visas duris ir atsisėskite prie vidinės sienos, atokiau nuo bet kokių langų ar angų.“Valstybės departamentas perspėjimą paskelbė JAV žvalgybos agentūroms pirmadienį išslaptinus išvadą, kad Rusija vis dažniau taikysis į Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Apie tai pranešė su žvalgybos duomenimis susipažinęs JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes nebuvo įgaliotas viešai komentuoti šio klausimo.Nauja žvalgybos informacija paskelbta Ukrainai rengiantis trečiadienį minėti savo nepriklausomybės dieną. Ji šiemet sutaps su Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę pradžios vasario 24-ąją šešių mėnesių sukaktimi.JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu aptarė susirūpinimą dėl karinių veiksmų aplink Rusijos pajėgų okupuotą Zaporižios atominę elektrinę pietryčių Ukrainoje.J. Bidenas taip pat paragino artimiausiu laiku surengti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektorių vizitą tame branduoliniame komplekse.Tačiau minėtas amerikiečių pareigūnas sakė, kad žvalgybos išvada nėra konkrečiai susijusi su padėtimi Zaporižioje.J. Bideno administracija stengiasi įtikinti Vakarų sąjungininkes toliau spausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.JAV Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas pirmadienį pareiškė, jog „svarbiausias dalykas, šiuo metu vykstantis pasaulyje, yra [pastangos] įveikti rusus Ukrainoje“.Pasak M. McConnello, kalbėjusio per oficialų renginį Kentukyje, jis baiminasi, kad užsitęsus karui Jungtinės Valstijos ir kitos šalys „praras susidomėjimą“.„Turime juos [ukrainiečius] palaikyti, – pabrėžė respublikonas. – Mums ir visam pasauliui svarbu, kad jie laimėtų.“
Per Rusijos smūgius Dnipropetrovsko srityje žuvo moteris, dar trys žmonės sužeistiRusijos pajėgos praėjusią naktį keturis kartus apšaudė Dnipropetrovsko regioną centrinėje Ukrainoje, pranešė srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.Turimais duomenimis, per smūgius mažiausiai vienas žmogus žuvo, dar trys buvo sužeisti. „Įtempta naktis su keturiais apšaudymais... Rusijos armija vėl atakavo du rajonus – Kryvyj Riho ir Nikopolio“, – parašė V. Rezničenka platformoje „Telegram“.Pasak jo, Kryvyj Rihas buvo apšaudytas iš salvinės raketų ugnies sistemų „Uragan“. Per apšaudymą žuvo 45 metų moteris, jos sutuoktinis buvo sužeistas. „Nikopolio rajonas praėjusią naktį buvo apšaudytas priešo tris kartus“, – nurodė V. Rezničenka ir pridūrė, kad buvo sužeistos dvi moterys – 61 ir 63 metų. Per apšaudymą Nikopolio mieste, įsikūrusiame šalia Dnipro upės, buvo apgadinti šeši gyvenamieji namai, dujotiekis ir vandentiekis.
Rusai naktį apšaudė Dniepropetrovsko sritį, žuvo moterisRusijos kariuomenė apšaudė du rajonus. Per atakas žuvo moteris, praneša „Ukrinform“. Apie tai kanale „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.45 metų žuvusios moters vyras per ataką buvo sužeistas. Jis buvo paguldytas ligoninėje. Atakos metu buvo apgadintas šeimos namas.https://t.me/dnipropetrovskaODA/1639?single
Rytuose Ukrainos kariuomenė atrėmė puolimą trimis kryptimisUkrainos kariuomenė atrėmė rusų puolimą trimis kryptimis. Rusijos pajėgų pastangos sutelktos į aktyvias operacijas, netgi į žvalgybinę kovą, rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.Rusų pajėgos karines operacijos vykdo Slobožansko kryptimi, kad išlaikytų anksčiau užimtas sritis, taip pat bando pagerinti taktinę situaciją. Donecko srityje rusų pastangos sutelktos į aktyvių operacijų vykdymą Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis. Novopavlovskio kryptimi rusai vykdė puolamuosius mūšius Novomichailovkos, Zolotajos Nivos srityse, tačiau jos nebuvo sėkmingos.
Zelenskis: Ukraina ir kaimyninės ES šalys steigia naują saugumo formatąUkraina ir kelios Europos Sąjungos šalys parengė vadinamąją Kyjivo iniciatyvą regioniniam bendradarbiavimui stiprinti, pirmadienį vakare pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Jis įvardijo kaimynines Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Vengriją, taip pat Baltijos šalis Estiją, Latviją ir Lietuvą kaip dalyves ir teigė, kad durys atviros ir kitoms šalims prisijungti prie šio formato.V. Zelenskis apibūdino tai kaip „labai perspektyvią mūsų darbo kryptį euroatlantinio vienijimosi srityje“, tačiau pateikė nedaug detalių, pasakydamas tik tiek, kad daugiausia dėmesio bus skiriama saugumo klausimams.Savo vaizdo kreipimesi prezidentas taip pat kalbėjo apie antrąją kasmetinę Krymo platformą – aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris antradienį vyks internetu ir kuriame kalbės Vokietijos, Japonijos, Kanados ir NATO vadovai.Iš viso paskelbta daugiau kaip 50 dalyvių iš Europos, Azijos, Amerikos ir Afrikos. Praėjusiais metais pradėtą rengti Krymo platformą Kyjivas naudoja siekdamas sutelkti paramą Krymo pusiasalio grąžinimui Ukrainai.Strategiškai svarbią Juodosios jūros teritoriją 2014 metais aneksavo Rusija, tačiau pagal tarptautinę teisę ji tebėra Ukrainos dalis.
JAV įspėja dėl Rusijos atakų prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrąRusija, Jungtinių Valstijų duomenimis, ruošiasi naujoms atakoms prieš Ukrainos infrastruktūrą, rašo agentūra „Reuters“.„Turime informacijos, kad Rusija ateinančiomis dienomis planuoja intensyvesnes atakas prieš civilinę infrastruktūrą ir vyriausybinius objektus Ukrainoje, - sakė JAV vyriausybės atstovas, remdamasis amerikiečių žvalgybos informacija. – Atsižvelgdami į rusų veiksmus Ukrainoje, esame sunerimę dėl besitęsiančios Rusijos atakų grėsmės civiliams gyventojams ir civilinei infrastruktūrai“.Pati Ukraina pastaruoju metu perspėja dėl oro antskrydžių rugpjūčio 24-ąją, kai šalis minės nacionalinę šventę.
Mariupolio gynėjai pasakoja apie rusų nelaisvėje patirtus žiaurumus Po mūšio dėl Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio į Rusijos nelaisvę patekę ukrainiečių kariai iš pulko „Azov“ pirmadienį sakė, kad nelaisvėje buvo žiauriai mušami.Keli pulko „Azov“ nariai, paleisti per Kyjivo ir Maskvos apsikeitimą belaisviais, per internetinę spaudos konferenciją žurnalistams pasakojo matę, kaip kariai buvo mušami tol, kol jiems lūžo kaulai.„Jie mus išrengė, privertė nuogus tupėti. Jei kuris nors iš vaikinų pakeldavo galvą, jie tuoj pat pradėdavo mušti“, – pasakojo sunkiai sužeistas „Azov“ karys Denysas Čepurka.Pasak Mariupolio gynėjo, per tardymus jis buvo mušamas, taip pat buvo reikalaujama, kad jis pasirašytų pareiškimą, smerkiantį jo vadus. „Aš pasakiau, kad to nedarysiu. Tada jie pradėjo mušti mane lazdomis, grasinti mirtimi“, – sakė D. Čepurka.„Mačiau vaikinų, kuriuos atvežė sulaužytais šonkauliais, labai sunkios būklės“, – kalbėjo jis. Kitas buvęs belaisvis, Vladyslavas Žaivoronokas, sakė, kad jam teko stebėti „rimtų kankinimų“ atvejų.„Kai kuriems į žaizdas buvo įbestos adatos, kai kurie buvo kankinami vandeniu“, – sakė jis per spaudos konferenciją.D. Čepurka sakė, kad būta atvejų, kai „vaikinai buvo išvesti ir nebegrįžo“.„Mačiau, kaip vienas karys buvo išvestas iš mūsų kareivinių ir po dviejų dienų sugrąžintas negalintis pajudėti“, – sakė jis žurnalistams.„Jie norėjo, kad jis pasirašytų dokumentą, jog visa tai Mariupolyje padarė ne Rusija, o mes, bet jis atsisakė, todėl jam buvo sulaužyti šonkauliai, kojos ir rankos“, – pasakojo D. Čepurka. D. Čepurka ir V. Žaivoronokas buvo tarp beveik pustrečio tūkstančio ukrainiečių karių, kurie paimti į rusų nelaisvę buvo laikomi liūdnai pagarsėjusiame Olenivkos kalėjime prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Donecko srities dalyje Rytų Ukrainoje. Praėjusį mėnesį per smūgį šiam kalėjimui žuvo dešimtys ukrainiečių belaisvių.
Pietuose Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino amunicijos sandėlįPraėjusią dieną pietuose Ukrainos kariuomenė nukovė 17 Rusijos karių, sunaikino techniką ir amunicijos sandėlį.„Situacija mūsų operatyvinėje zonoje yra stabiliai įtempta, bet kontroliuojama. Priešas ir toliau vykdo kovinius veiksmus palei savo užimamą gynybos liniją, nepasikeitė nei pajėgų sudėtis, nei jų pozicijos. Sausumoje užspaustas priešas orientuojasi į nuotolinį apšaudymą ir oro antskrydžius“, – paskyroje „Facebook“ pranešė operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovas Vladislavas Nazarovas.Anot jo, didelė žala padaryta Antonivkos tiltui, taip pat tiltui prie Kachovskajos hidroelektrinės, ir rusų pajėgų amunicijos sandėliui Kachovkoje.
Chersono gyventojai raginami nesiartinti prie tiltųChersono gyventojai raginami laikytis kuo atokiau nuo tiltų, nes be jų sunaikinimo regionas negali būti išlaisvintas nuo įsibrovėlių.Apie tai savo "Facebook" paskyroje parašė Chersono regiono tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis.Jo teigimu, suprasdami, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos neleis naudoti stacionarių tiltų, Rusijos kariai ir toliau pagreitintu tempu kuria alternatyvias struktūras. J. Sobolevskis pažymėjo, kad bet kuris Chersono regiono tiltas šiandien yra infrastruktūros objektas, kurį užpuolikai naudoja kariniais tikslais."Tokie objektai yra teisėti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikiniai. Be to regionas negali būti išlaisvintas. Laikykitės kuo toliau nuo tiltų, kad ir kaip tai būtų nepatogu", – ragino jis.
Rugpjūčio 17 d. per Rusijos okupantų smūgį į gyvenamąjį namą Charkove žuvo 19 žmonių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė vakariniame vaizdo kreipimesi.„Charkovo gyvenamojo namo okupantų smūgio vietoje paieškos operacijos baigėsi. Dar praėjusį trečiadienį namas buvo sugriautas per Rusijos apšaudymą. Tik šiandien pavyko iš po griuvėsių ištraukti visų žuvusiųjų kūnus. Vien per šį Rusijos smūgį žuvo 19 žmonių“, – sakė jis.
Zelenskis įvardija, kiek sparnuotųjų raketų buvo paleista į UkrainąBendras įvairių sparnuotųjų raketų, kurias Rusija panaudojo prieš Ukrainą, skaičius artėja prie 3500.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė vakariniame vaizdo pranešime, paskelbtame jo „Telegram“ kanale.„Rusijos artilerijos smūgių tiesiog neįmanoma suskaičiuoti – jie tokie intensyvūs“, – pridūrė jis.
Okupantai vakare iš minosvaidžių apšaudė Sumų sritįVakare rusų okupantai iš minosvaidžio apšaudė Seredino-Budskajos bendruomenę Sumų srityje.Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Sumų regioninės karinės administracijos pirmininkas Dmitrijus Živickis.Jis pažymėjo, kad apie 18 val. buvo apšaudyta iš minosvaidžių. „Gaisras kilo netoli miesto, vėlgi prie nuotekų valymo įrenginių, jau antrą kartą per mėnesį. Preliminariai – aukų ir žalos nėra. Tačiau gaisro padariniai dar nežinomi“, – praneša Živickis.
Chersono regione okupantai organizuoja perėjimą iš baržų Okupantai Chersono srityje organizuoja persikėlimą iš baržų, nes tiltus kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos.Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė Chersono regioninės karinės administracijos pirmininko patarėjas Sergejus Chlanas.
UNICEF: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista apie tūkstantį vaikųNuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista apie tūkstantį vaikų. Tai pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) vykdomoji direktorė Catherine Russell, praneša „Ukrinform“, remdamasi JT spaudos tarnyba.„Oficialiai patvirtinta, kad nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios žuvo arba buvo sužeisti mažiausiai 972 vaikai“, - pažymėjo C. Russell, pridurdama, kad tikrasis skaičius gali būti kur kas didesnis.Ukrainos generalinio prokuroro biuro duomenimis, nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 22 d. ryto Ukrainoje žuvo 373 vaikai, o dar 723 buvo sužeisti.Iš Ukrainos į Rusiją buvo deportuota apie 260 tūkst. vaikų.
Kyjivas: Rusija nori laimėti laiko naujai atakaiRusija bando įtikinti Ukrainą pradėti naujas derybas, kad laimėtų laiko persigrupuoti ir galėtų pradėti naują puolimą, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos prezidento patarėjas.Jau kelias savaites Kremlius „bando įtikinti Ukrainą pradėti derybas“, sakė Mychaila Podoliakas, baigiantis šeštajam karo mėnesiui.Derybų metu Maskva nori „įšaldyti konfliktą, išlaikant status quo okupuotose Ukrainos teritorijose“, pridūrė jis.Rusija „siunčia savo pasiūlymus per įvairius tarpininkus“, sakė prezidento patarėjas, tačiau jų neįvardino, nes Kijevas šiuo metu nepalaiko politinių ryšių su Rusija.Rugpjūčio pradžioje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitikęs Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas keletą kartų siūlėsi tarpininkauti.Penktadienį Turkijos vadovas pirmą kartą per pusę metų lankėsi Ukrainoje.Ukrainos įsitikinusi, kad Maskva iš tiesų nenori rimtų taikos derybų, sakė M. Podoliakas. Pasak jo, Rusija tiesiog bando užsitikrinti „savo kariuomenės operacijų pertrauką“ prieš pradėdama naują puolimą.Kyjivas atsisako derėtis dėl Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų. Jis nori susigrąžinti tas teritorijas, taip pat prorusiškų separatistų valdomas teritorijas rytuose ir 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymą.„Visi kiti scenarijai... tėra pavojinga operacinė pauzė prieš naują karo etapą, – sakė M. Podoliakas. – Ukrainiečiai priešinsis, kiek reikės.“„Tai yra egzistencinis karas, mes neturime jokio kito sprendimo. Atsisakyti kovos reiškia ne tik Ukrainos valstybės, bet ir visų jos civilių gyventojų sunaikinimą“, – kalbėjo prezidento patarėjas.Pirmosios abiejų kariaujančių pusių derybos pirmosiomis karo savaitėmis nedavė jokių konkrečių rezultatų.
Kuleba įvardijo ES šalis, kurioms ginklų tiekimas Ukrainai tebėra tabu Iš Europos Sąjungos šalių tik Austrija ir Vengrija iki šiol netiekia Ukrainai ginklų kovai prieš Rusijos Federaciją. Tai antradienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba, praneša portalas „rbc.ua“.„Išskyrus Vengriją ir Austriją, kaip neutralią šalį, dabar nė vienai ES šaliai ginklų tiekimas Ukrainai nėra tabu, nors toks buvo“, - sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.Anot D. Kulebos, tęsiantis partnerių Vakaruose politinėms diskusijoms, kada ir kokią ginkluotę perduoti Kyjivui, Ukraina kasdien fronte patiria nuostolių.„rbc.ua“ primena Ukrainos prezidento biuro vadovo Andrijaus Jermako žodžius, jog Ukraina neleis, kad šalyje nutiktų tai, kas įvyko Afganistane ir Irake, kur JAV siuntė šimtus milijardų dolerių kainuojančią karinę techniką, o ji galiausiai atiteko priešui.
Rusai puola Donbasą ir Zaporožę: pagrindinės pastangos sutelktos prie BachmutoRusų okupantai veržėsi keliomis kryptimis.Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, remdamasis operatyvine informacija nuo 18.00 val.Pranešime teigiama, kad Donecko kryptimi priešas toliau vykdo puolamuosius veiksmus. „Pagrindinės pastangos sutelktos Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis“, – rašoma pranešime.
Erdoganas vis dar nori surengti Putino ir Zelensio derybasTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį sakė, kad toliau svarsto, kaip pasiekti savo tikslą – organizuoti Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio derybas.„Mūsų tikslas – artimiausiu metu surengti V. Putino ir V. Zelenskio susitikimą, kad būtų išspręsta krizė [Ukrainoje]“, – sakė jis kreipdamasis į tautą, skelbia rbc.ru.
Naujausi JT skaičiavimai: kare žuvo beveik 5600 Ukrainos civilių Pagal naujausius JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenis, nuo didelio karo Ukrainoje pradžios žuvo 5587 civiliai gyventojai, įskaitant 362 vaikus, o 7890 civilių, įskaitant 610 vaikų, buvo sužeisti.Rusijos kontroliuojamose teritorijose JT suskaičiavo 302 žuvusius ir 1173 sužeistus civilius, t. y 5,4 proc. žuvusiųjų ir 15 proc. sužeistų.Civiliai gyventojai žūsta daugiausia dėl artilerijos ir raketų ugnies bei oro antskrydžių, teigia JT.JT primena, kad tikrasis civilių mirčių skaičius gali būti daug didesnis: vis dar nėra tikslių duomenų iš tokių vietų kaip Mariupolis, Izyumas, Lysichanskas, Severodonetskas, Popasna, kur, kaip įtariama, žuvo tūkstančiai civilių.
Ukrainos pareigūnas: okupantai įvykdė provokaciją jų užimtame Kachovkos tvenkinio kranteOkupantai rusai įvykdė provokaciją jų užimtame Kachovkos tvenkinio krante. Tai pirmadienį pranešė Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajono karinės administracijos vadovas Jevhenas Jevtušenka, kuriuo remiasi UNIAN.Pareigūnas nepatikslino, kokia provokacija turima omenyje, bet paragino pakrantės vietovių gyventojus neiti į lauką.„Draugai, kitame tvenkinio krante Rusijos armija įvykdė provokaciją. Jei galite, neikite į lauką, venkite žmonių susibūrimo vietų. Įspėjimas skirtas miestams, gyvenvietėms ir kaimams, esantiems Kachovkos tvenkinio pakrantėje“, - parašė socialiniame tinkle J. Jevtušenka.Kachovkos tvenkinys driekiasi nuo Chersono srities Naujosios Kachovkos miesto iki pietinių Zaporižios priemiesčių. Juo eina Zaporižios, Dnipropetrovsko ir Chersono sričių administracinė siena. Pietinį ir vakarinį Kachovkos tvenkinio krantus okupavo Rusijos kariuomenė, o šiaurinį kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Krymo gyventojai praneša apie sprogimų garsus mieste
Kryme esančio Sevastopolio gyventojai socialiniuose tinkluose penktadienio vakarą rašo apie apie drebančias sienas ir išdaužytus stiklus, teigiama, kad mieste suveikė oro gynybos sistema, rašo meduza.io.
Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvozhaevas patvirtino, jog suveikė oro gynybos sistema. "18:15 Val. Verkhnesadovoye rajone veikė oro gynyba. Buvo nušautas objektas. Dideliame aukštyje garsas buvo girdimas skirtingose miesto vietose. Preliminariai - vėl dronas", - rašė jis savo "Telegram" kanale.
Per pastarąsias kelias dienas Sevastopolyje buvo reguliariai įjungta oro gynybos sistema. Rugpjūčio 20 dieną Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinė mieste numušė droną.
Rugpjūčio 22 d. Sevastopolio gubernatorius M. Razvozhaevas nurodė aplink miestą, kuriame yra slėptuvės, pastatyti ženklus. Tuo pačiu metu jis teigė, kad Sevastopolis yra patikimai apsaugotas oro gynybos sistema, tačiau gyventojams būtų geriau žinoti slėptuvių adresus.
Enerhodaro meras: okupantai apšaudė Zaporožės TPPRusijos okupantai apšaudė Zaporožės TPP, esančią laikinai okupuotame Enerhodare. Apie tai „Telegram“ platformoje paskelbė Enerhodaro meras Dmitrijus Orlovas, praneša UNIAN.„Iš Enerhodaro yra pranešimų apie žmogaus ir kelių kitų sužeistųjų mirtį dėl apšaudymo Zaporožės TPP rajone. Okupantai tradiciškai dėl to kaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Tačiau incidento aplinkybės kelia didelių klausimų. Sprendžiant iš automobilio apgadinimo su beveik tolygiomis kulkų skylėmis, galima spėti, jog tikriausiai šaudyta iš kulkosvaidžio", – rašė Orlovas.Jis pažymėjo, kad vis dar aiškinama, ar žuvo žmogus, jo tapatybė. „Tikrai žinoma, kad centrinė šildymo stotis šiandien buvo apgadinta per apšaudymą Enerhodare. Vandens tiekimui atkurti prireiks laiko. Preliminariai, remonto darbai truks iki ryto“, – pridūrė meras.
Jermakas: karinė parama Ukrainai ne mažėja, o didėjaTarptautinių partnerių karinė parama Ukrainai ne mažėja, bet, priešingai, didėja. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją Kyjive pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, praneša „Ukrinform“.„Netikėkite paskalomis. Tai (ginkluotės tiekimo mažėjimas) netiesa. Mes tebegauname mūsų partnerių karinę paramą. Ji ne mažėja, bet, priešingai, didėja. Tai labai jautri tema, todėl, mūsų nuomone, čia reikia remtis mūsų ginkluotųjų pajėgų pasiektais rezultatais ir pergalėmis“, - sakė A. Jermakas.Anot jo, papildomos ginkluotės tiekimas buvo svarstomas antradienį įvykusiame susitikime su Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos valstybių ir vyriausybių vadovų patarėjais. Partneriai patikino, kad ir ateityje bus glaudžiai bendradarbiaujama aprūpinant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas viskuo, kas reikalinga, pabrėžė prezidento biuro vadovas.
Ukrainos pareigūnai demaskavo Rusijos agentus, koregavusius raketų smūgius ZaporižiaiUkrainos pareigūnai demaskavo Rusijos agentų grupę, kuri koregavo raketų smūgius Zaporižiai.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnyba.Priešo agentai dirbo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU). Šnipai rinko duomenis apie Ukrainos kariškių dislokavimą ir judėjimą.Pasak „rbc.ua“, šią grupę suorganizavo okupuoto Melitopolio gyventoja, kurią anksčiau užverbavo Rusijos specialiosios tarnybos. Jos vyras kariauja prieš Ukrainą viename iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių.Informacijai rinkti moteris pasitelkė giminaitį, gyvenantį Zaporižioje. Šis fotografavo ir stebėjo kariškius. Gautus duomenis moteris perduodavo okupantams, kurie po to apšaudydavo miestą raketomis ir iš artilerijos pabūklų.Už „paslaugas“ okupantai žadėjo grupės organizatorei postą okupacinėje administracijoje.Rusijos agentės giminaitis jau sulaikytas, jai pačiai už akių pareikšti įtarimai valstybės išdavimu.
Estijos generolas: Ukraina turi ne daugiau kaip 10 savaičių kontrpuolimui Estijos generolo majoro Veiko Vello Palmo nuomone, rudens artėjimas reiškia, kad tiek Ukrainai, tiek Rusijai liko 8–10 savaičių plataus masto atakoms organizuoti, praneša portalas ERR.Pasak estų kariškio, taktiniu požiūriu Rusijos pajėgos tęsia puolimą, todėl negalima teigti, kad jos kur nors buvo ryžtingai sustabdytos.„Ukrainos ginkluotosios pajėgos didelių puolamųjų operacijų nerengia. Laiko langas dideliems puolimams palyginti trumpas – 8–10 savaičių. Nuo spalio vidurio bus labai sunku organizuoti puolimą“, – sakė V. V. Palmas.Anot generolo, Rusijos armijai nepavyko pasiekti didelių laimėjimų: ji niekur neįstengė prasiveržti. „Daugelyje vietų ukrainiečių informacinė operacija kartu su kontratakomis davė labai gerų rezultatų, ir man atrodo, kad Rusijos vadovybė ėmė panikuoti“, – pareiškė jis.V. V. Palmo nuomone, karo eiga parodė, kad masinis Rusijos armijos puolimas yra labai bloga taktika.Komentuodamas sėkmingas Ukrainos armijos atakas Kryme, Estijos generolas teigė, kad šių laimėjimų vis dėlto dar negalima vadinti Krymo išvadavimo pradžia.„Rusija tebekontroliuoja Krymą, bet Ukrainos kariai dirba labai gerai. Tačiau labai sunku įsivaizduoti, kad Ukraina įstengs susigrąžinti Krymą karinėmis priemonėmis artimiausiu metu“, – pridūrė V. V. Palmas.
Keršydami rusams už 1968-uosius, čekai paaukojo Ukrainai 24 mln. kronųČekijos piliečiai paaukojo Ukrainai daugiau kaip 24 mln. kronų (apie 1 mln. eurų), pervesdami 1968 arba 68 kronų sumas ir taip primindami sovietų kariuomenės įsiveržimą į Čekoslovakiją 1968 metais, praneša portalas „Aktualne“.Praėjusią savaitę iniciatyvinė grupė „Zbraneproukrajinu.cz“ paskelbė raginimą pervesti į Ukrainos ambasados Prahoje sąskaitą simbolines sumas, primenančias SSRS invaziją 1968 metų rugpjūtį.Kai kurie aukotojai pervedimus papildė pranešimais. Vienas iš jų buvo toks: „Putinai, štai ką tu gauni už mane ir mano tėvus. Jie tada buvo jauni ir norėjo gyventi visavertį gyvenimą“.Daugiausia žmonių paaukojo būtent 1968 kronas, taip pat buvo siunčiamos 68, 196,8 ir net 19 680 kronų sumos.Už šiuos pinigus po konsultacijų su Ukrainos ir Čekijos gynybos ministerijomis Ukrainai bus nupirkta karinės technikos.Čekai nuo vasario 24 d. Ukrainos armijai jau paaukojo daugiau kaip 1,2 mlrd. kronų (apie 50 mln. eurų).
„Suskilo gabalais“: Ukraina skelbia, kad priešui nebepavyks atstatyti Antonivkos tiltoUkraina pirmadienį patvirtino apie naujus smūgius Antonivkos tiltui.„Antonivkos tiltas yra vienas iš transporto krypčių, kurias rusai bando atkurti, tačiau suvokia, kad tokios konstrukcijos neįmanoma užlopyti betono kibiru. [Statinys] reikalauja gana didelio remonto ir technologinių procesų... Todėl mes jį kontroliuojame ir nuotoliniu būdu primename apie savo buvimą“, – sakė Ukrainos kariuomenės operatyvinės komandos „Pietūs“ atstovė spaudai Natalija Humeniuk. N. Humeniuk taip pat pažymėjo, kad priešui nepavyks atstatyti Antonivkos tilto. Liudininkų teigimu, po naujų smūgių sugriuvo viena iš tilto perdangų, o nuolaužos nuskriejo į netoliese esančią Antonivkos gyvenvietę: „Sako, kad tiltas [lūžo] pusiau. Tilto jau nebėra, jis suskilo gabalais, o nuolaužos nuskriejo iki pat Antonivkos.“ Pasirodė informacijos, kad iki tiltui sprogstant juo važiavo 9 „KAMAZ“ sunkvežimiai su amunicija. Tikėtina, kad šių transporto priemonių sunaikinimas ir užfiksuotas liepsnojančio tilto nuotraukoje. Šiuo metu detaliai nustatinėjamos suduotų smūgių pasekmės. Tuo metu Rusijos žiniasklaida jau spėjo pareikšti, kad matoma tik „suveikusi oro gynybos sistema.“ Okupantai tvirtina, kad „priešlėktuvinės gynybos sistema kelių minučių laikotarpiu suveikė mažiausiai 10 kartų.“
Apklausa: daugiau kaip 90 proc. ukrainiečių tiki pergale kare su RusijaDaugiau kaip 90 proc. ukrainiečių tiki savo šalies pergale kare su Rusija (77 proc. – tiki ir 15 proc. – veikiau tiki). Tik 4 proc. apklaustųjų netiki arba veikiau netiki Ukrainos pergale.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis fondo „Demokratinės iniciatyvos“ ir Razumkovo centro tyrimo rezultatais.Beveik trečdalis (31 proc.) iš tų, kurie tiki pergale, mano, kad ji bus pasiekta iki šių metų pabaigos, 34 proc. įsitikinę, kad jos dar reikės laukti 1–2 metus. Dar 7 proc. pareiškė, kad jai pasiekti prireiks 3–5 metų. 23 proc. apklausos dalyvių negalėjo atsakyti į šį klausimą.55 proc. apklaustųjų pareiškė, kad pergale bus galima laikyti Rusijos kariuomenės išvijimą iš visos Ukrainos teritorijos ir 2014 metų sausį buvusių sienų atkūrimą. Dar 20,5 proc. tyrimo dalyvių nusiteikę kur kas radikaliau – jiems pergalė kare būtų Rusijos armijos sunaikinimas ir sukilimas Rusijoje arba jos iširimas.Palyginti nedaug respondentų laikytų pergale karo užbaigimą Ukrainai padarius tam tikrų nuolaidų. Apie 9 proc. apklaustųjų pergale laikys Rusijos kariuomenės išvijimą iš visos Ukrainos teritorijos išskyrus okupuotą Krymą, 7,5 proc. – padėties, buvusios iki šių metų vasario 24 d., atkūrimą, o 3 proc. – karo nutraukimą net jei Rusijos armija liktų užgrobtose teritorijose.Apklausa buvo surengta rugpjūčio 5–12 dienomis, joje dalyvavo 2024 respondentai.Birželio viduryje sociologijos grupės „Reiting“ atlikto tyrimo duomenimis, 93 proc. ukrainiečių buvo įsitikinę, kad jų šaliai pavyks atremti Rusijos puolimą. 67 proc. apklaustųjų manė, kad pergalei pasiekti reikės ne mažiau kaip pusės metų, 18 proc. pareiškė, kad tam prireiks daugiau kaip metų.
Borrellis: ES svarsto galimybę pradėti didelio masto Ukrainos karių mokymusEuropos Sąjunga (ES) kitą savaitę pradės diskusijas, kurių metu svarstys galimybę pradėti didelio masto Ukrainos karių mokymus, pirmadienį pranešė bloko užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis.Pasak J. Borrellio, diskusijos dėl atitinkamo siūlymo vyks ES gynybos ministrų susitikime Prahoje. „Tikiuosi, kad jam bus pritarta“, – teigė J. Borrellis. Užsienio reikalų įgaliotinio teigimu, nėra jokios abejonės, kad tai būtų „didelio masto misija“.„Racionalu, kad ilgai besitęsiantis karas reikalauja pastangų ne tik įrangos tiekimo srityje, – nurodė J. Borrellis. – Būtent tokios diskusijos šiuo metu vyksta tarp ES šalių narių, o politinio lygmens pokalbiai numatomi kitą savaitę.“
Zalužnas: karo metu jau žuvo beveik 9 tūkst. Ukrainos kariųUkrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pirmadienį pareiškė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo beveik 9 tūkst. ukrainiečių karių.V. Zalužnas vieno forumo metu teigė, kad Ukrainos vaikams reikalingas ypatingas dėmesys, „nes jų tėčiai išvyko į frontą ir galimai yra tarp beveik 9 tūkst. žuvusių didvyrių“.
Kyjive dėl raketų atakų pavojaus Nepriklausomybės dieną bus draudžiami dideli susibūrimaiUkrainos sostinėje Kyjive rugpjūčio 24-ąją, šalies Nepriklausomybės dieną, bus draudžiami dideli renginiai ir susibūrimai, praneša agentūra „Sky News“.Remiantis Kyjivo karinės administracijos paskelbtu dokumentu, atitinkamo draudimo imamasi dėl raketų atakų pavojaus. Susibūrimai bus draudžiami iki ketvirtadienio.Apie tokį draudimą paskelbta praėjus dienai po to, kai šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino visus ukrainiečius būti budrius, nes Rusija gali pasinaudoti šia proga ir trečiadienį Ukrainoje imtis žiaurių provokacijų.V. Zelenskis nurodė, kad apie galimas grėsmes informavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, Turkijos vadovą Recepą Tayyipą Erdoganą ir Jungtinių Tautų (JT) generalinį sekretorių Antonio Guterresą.
Antonivkos tiltui – nauji smūgiaiPirmadienį Ukrainos pajėgos dar kartą atakavo Rusijai strategiškai itin svarbų Antonivkos tiltą. Kaip praneša 5.ua, laikinai okupuotame Chersone vėl girdimi sprogimai. Skelbiama, kad ukrainos pajėgos dar akrtą smogė Antonivkos tiltui.https://t.me/news_5ua/17058
Pušilinas: Zelenskio komentarai niekaip nepaveiks planuojamo Ukrainos karo belaisvių teismoProrusiškų separatistų lyderis Ukrainos Donecko srityje Denisas Pušilinas pareiškė, kad naujausi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komentarai niekaip nepaveiks planuojamo Ukrainos karo belaisvių teismo.„Visi karo nusikaltėliai, ypač pulkui „Azov“ priklausantys neonaciai, turi sulaukti tinkamos bausmės“, – pirmadienį Rusijos valstybinės televizijos eteryje pareiškė D. Pušilinas.V. Zelenskis sekmadienio vakarą teigė, kad Ukrainos ir Rusijos derybos nutrūks, jei Maskva įgyvendins savo planus ir Mariupolyje surengs Ukrainos karo belaisvių teismą.Anot D. Pušilino, šiuo metu baigiamas pasirengimas pirmajam teismo etapui, tačiau konkreti data priklausys nuo tyrėjų. Jis pridūrė, kad jo vadovaujami separatistai esą turi surinkę medžiagos apie 80 incidentų, kuriuos tariamai įvykdė pulko „Azov“ kovotojai, o dėl to iš viso sulaikyti 23 asmenys.
Donecke jau kelias valandas sproginėja okupantų bazė: yra daug žuvusiųjų ir sužeistųjųRugpjūčio 22 d. ryte galingi sprogimai nugriaudėjo okupantų bataliono „Piatnaška“ bazėje, esančioje Donecko pakraštyje.Apie bazėje kilusį gaisrą papasakojo Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus, skelbia 24 kanalas. Jis pažymėjo, kad kalbama apie bataliono „Piatnaška“, kuris nuo 2014-ųjų aktyviai dalyvavo kare Luhansko srityje, sunaikinimą.S. Gaidajus su jam būdinga ironija pašmaikštavo, kad priešas vėl nusprendė „neatsargiai parūkyti“. Įsibrovėliams teko brangiai užmokėti – tiek gyvąja jėga, tiek technika. Skelbiama, kad sprogimai girdėti jau kelias valandas.Kaip pažymėjo Luhansko srities gubernatorius, dėl sprogimų ir gaisro jau yra daug žuvusiųjų ir sužeistųjų. Be to, technika, kurią priešas naudojo taikiems gyventojams ir kareiviams pulti, virto metalo laužu.Sprogimai nugriaudėjo apie 4 val. Jie buvo labai galingi, todėl pažadino vos ne pusę Donecko gyventojų.https://t.me/Ukraine_365News/34815
JK: Rusijai sunku sustiprinti savo pajėgas Donbase Rusija susiduria su sunkumais siekdama sustiprinti savo pajėgas Rytų Ukrainos Donbaso regione. Kaip praneša agentūra „The Guardian“, tai savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Pasak ministerijos, rugpjūčio 15 d. Ukrainos socialinėse medijose išplito vaizdo įrašas, kuriame rodomi vieno apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ karinio dalinio nariai, atsisakantys būti perdislokuoti į Donecką. Kariai teigė, kad jau įvykdė savo užduotį ir padėjo įgyti Luhansko srities kontrolę, tad nebenori kariauti kaimyniniame Donecke.JK gynybos ministerija pridūrė, kad Rusija, mėgindama sustiprinti savo pajėgas Donbase, veikiausiai imasi finansinių paskatų kariams. Anot ministerijos, Maskva galimai susiduria su tokia problema, nes karą Ukrainoje oficialiai vadina „specialiąja karine operacija“ ir dėl to negali pasitelkti teisinio spaudimo priemonių.
Anušauskas: atakos Kryme rodo išaugusias Ukrainos galimybesPasikartojančios atakos prieš karinius objektus Rusijos okupuotame Kryme rodo rodo išaugusias Ukrainos kariuomenės galimybes, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.„Fronto linija kol kas yra stabili, galime galbūt įvertinti kaip lūžį, kad vos ne mėnesį ta fronto linija keičiasi minimaliai, pajėgas abi pusės perskirsto į skirtingus fronto ruožus. Ir aš matau, kad tos operacijos, įvykdytos Kryme, rodo ukrainiečių išaugusias galimybes, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Anušauskas. – Ir tas žengimas toliau vykdant tokias operacijas okupuotose teritorijose iš tikrųjų gali ukrainiečių kariuomenei pagelbėti ateities operacijose“.Jungtinės Karalystės žvalgyba šią savaitę pranešė, kad po keleto gaisrų ir sprogimų kariniuose objektuose Rusijos aneksuotame Kryme saugumas šioje teritorijoje akivaizdžiai sumažėjo ir tai turėtų kelti Rusijos vadams vis didesnį rūpestį.Praėjusią savaitę kone kasdien okupuotame Kryme griaudėjo sprogimai: Ukraina pranešė smogusi Rusijos sukarintos grupuotės „Vagner“ naudojamai bazei, taip pat tiltui netoli okupuoto Melitopolio miesto. Pranešta apie smūgius ir didžiausioje okupacinių oro pajėgų bazėje Belbeke Sevastopolyje, taip pat Kerčės mieste.Savaitgalį sprogimai užfiksuoti Eupatorijoje ir Bachčysarajuje.Jungtinės Karalystės žvalgybos teigimu, gaisrai ir sprogimai Kryme rodo, kad saugumas šioje teritorijoje akivaizdžiai sumažėjo ir tai turėtų kelti Rusijos vadams vis didesnį rūpestį.
Ukraina praneša atrėmusi Rusijos atakas šalies rytuose ir pietuoseUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas vėlų sekmadienį pranešė, kad ukrainiečiams pavyko atremti Rusijos kariuomenės puolimą Donecko srityje įsikūrusių Slovjansko, Kramatorsko ir Avdijivkos miestų kryptimi.Tuo metu vienas įstatymų leidėjas iš Rusijos laikinai okupuotos pietinės Chersono srities nurodė, kad savaitgalį per Ukrainos pajėgų kontrataką srityje buvo sunaikintas Rusijos amunicijos sandėlis.Sekmadienį, 179-ąją karo dieną Rusija tepaskelbė, kad per savaitgalį jos oro gynybos sistemos atrėmė kelias Ukrainos atakas.Šių pranešimų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.
Ukraina: nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 45,4 tūkst. kariųRusija nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko maždaug 45,4 tūkst. karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, iki rugpjūčio 22-osios Rusija taip pat neteko 1 919 tankų, 4 230 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 032 artilerijos sistemų, 266 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 145 oro gynybos sistemų, 234 lėktuvų, 198 sraigtasparnių, 3 149 automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 815 dronų, 99 specialiosios technikos vienetų ir 194 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Aštria Berlyno reakcijos į Rusijos invaziją kritika pagarsėjęs Ukrainos ambasadorius spalį išvyks iš VokietijosUkrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas, pagarsėjęs aštria vieša Berlyno reakcijos į Rusijos invaziją kritika, spalio viduryje paliks Vokietiją.„Spalio 15 dieną turiu būti Kyjive, nes, atrodo, turėsiu imtis naujų pareigų Užsienio reikalų ministerijoje“, – sakė jis agentūrai dpa.Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasiūlė A. Melnyką skirti vienu iš kelių naujųjų užsienio reikalų viceministrų, tačiau pats A. Melnykas sakė, kad tai kol kas nepatvirtinta.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos viduryje paskelbė, kad atšaukia A. Melnyką iš pareigų, sakydamas, kad tokia yra įprasta praktika.A. Melnykas patyrė spaudimą dėl to, kad gynė Ukrainos nacionalistų lyderį Stepaną Banderą, kuriam verčiama atsakomybė dėl Antrojo pasaulinio karo metais surengtų lenkų ir žydų žudynių.A. Melnykas išgarsėjo tuo, kad po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną nuolat kėlė reikalavimus Vokietijos vyriausybei tiekti daugiau ginklų.Agentūrai dpa jis sakė, kad ir toliau neatsisako savo griežtos kritikos Vokietijos politikai.„Jei būdamas Berlyne būčiau mandagiai tylėjęs pastaruosius kelis labai dramatiškus mėnesius, galbūt nebūtų kilusios tos didžiulės diskusijos dėl iš pradžių neegzistavusio, o paskui nepakankamo Vokietijos ginklų tiekimo Ukrainai, kaip tai buvo pirmaisiais karo mėnesiais“, – sakė jis.Tikimasi, kad jo įpėdiniu Berlyne taps Oleksijus Makejevas, daug metų dirbęs politiniu vadovu Ukrainos užsienio reikalų ministerijoje. Tačiau jo paskyrimas oficialiai dar nepatvirtintas.Tikimasi, kad O. Makejevas atvyks į Berlyną netrukus po to, kai A. Melnykas išvyks.
Pasaulio lyderiai paragino susilaikyti nuo karo veiksmų prie Zaporižios AEVokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir JAV vadovai sekmadienį paragino kariaujančias šalis laikytis santūrumo aplink Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę ir nedelsiant JT inspektoriams suteikti galimybę patekti į šią teritoriją.Kovo pradžioje Rusija užėmė Zaporižios AE, esančią Ukrainos pietiniame Enerhodaro mieste. Pastarosiomis savaitėmis šiame komplekse suintensyvėjo kovos, privertusius didžiąsias pasaulio valstybes perspėti apie galimas katastrofiškas eskalacijos pasekmes.JAV prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas apie Zaporižią ir plačiau apie karą Ukrainoje kalbėjosi sekmadienį telefonu.Jie sutarė, kad „reikia vengti karinių veiksmų šalia elektrinės“ ir kad Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) branduolinės energetikos ekspertai turėtų patikrinti objektą, kad padėtų užtikrinti jo saugumą, sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.Vokietijoje O. Scholzo atstovas spaudai sakė, kad jie sutarė, „jog parama Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos bus ir toliau nuosekliai tęsiama“.
Zelenskis įteikė ordinus nusipelniusiems Ukrainos piliečiamsFutbolininkas Andrijus Ševčenka – vienas iš keleto ukrainiečių, gavusių apdovanojimus už ypatingus nuopelnus savo šaliai, jau beveik pusmetį besiginančiai nuo Rusijos invazijos.A. Ševčenka gavo Ukrainos nacionalinių legendų ordiną už tai, kad pasinaudojo savo žinomumu ir padėjo šaliai, sekmadienį vakare pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.A. Ševčenka yra žaidęs kaip puolėjas Kyjivo „Dinamo“, „AC Milan“, „Chelsea“ komandose, taip pat Ukrainos nacionalinėje futbolo rinktinėje.Taip pat buvo pagerbtas traukinio konduktorius, padėjęs išvežti žmones, bėgančius iš karo apimtų vietovių. Jo žmona žuvo vienos iš kelionių metu.Apdovanojimai taip pat įteikti ugniagesiui, gydytojų porai, mokytojui, dainininkui ir Ukrainos kariuomenę remiančiam savanoriui.Šis ordinas buvo įsteigtas praėjusiais metais ir juo siekiama įvertinti ypatingus nuopelnus Ukrainos raidai.
Prezidento padėjėjas perspėjo dėl galimo rusų bombordavimo suintensyvėjimoPrezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas sakė, kad Rusija taip pat gal suintensyvinti bombardavimo kampaniją.„Rusija – archaiška valstybė, savo veiksmus siejanti su tam tikromis datomis; tai tam tikras pamišimas“, – sakė M. Podoliakas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax Ukraine“.„Jie mūsų nekenčia ir bandys intensyvinti... mūsų miestų, įskaitant Kyjivą, apšaudymą sparnuotosiomis raketomis“, – prognozavo jis.
Zelenskis įspėja Rusiją neteisti į nelaisvę paimtų Mariupolio gynėjųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį perspėjo, kad šią savaitę, kai šalis minės 31-ąsias nepriklausomybės metines, Rusija gali žengti provokacinį žingsnį ir surengti į nelaisvę paimtų ukrainiečių teismą. V. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi citavo žiniasklaidos pranešimus, esą trečiadienį, per Ukrainos nepriklausomybės dieną, Rusija gali surengti viešą teismą į nelaisvę paimtiems Mariupolio uostamiesčio gynėjams.Ukrainos nepriklausomybės diena šiemet sutaps su Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę pradžios vasario 24-ąją šešių mėnesių sukaktimi.„Kad ir ką galvotų okupantai, kad ir ką jie planuotų, mūsų valstybės reakcija bus visiškai suprantama. Jei šis niekingas teismo procesas įvyks, jei mūsų žmonės bus atvežti į tas patalpas pažeidžiant visus susitarimus, visas tarptautines taisykles... Tai bus riba, kai nebebus įmanomos jokios derybos“, – sakė V. Zelenskis savo vaizdo kreipimesi.„Rusija pati atkirs save nuo derybų. Jokių pokalbių nebebus. Mūsų valstybė viską pasakė“, – kalbėjo prezidentas.Ukrainos sostinėje Kyjive trečiadienį, kuris Nepriklausomybės dienos proga bus išeiginė, bus draudžiami vieši susibūrimai, o Charkive bus įvesta komendanto valanda. Ankstesnę dieną V. Zelenskis taip pat įspėjo, kad Rusija gali padaryti kažką ypatingai „žiauraus“ per Ukrainos nepriklausomybės dieną. „Rusija gali pamėginti padaryti kažką ypatingai šlykštaus, ypatingai žiauraus“, – šeštadienį sakė prezidentas.„Vienas iš pagrindinių priešo uždavinių – mus pažeminti“, bet „turime būti pakankamai stiprūs, kad atsilaikytume prieš visas provokacijas“ ir „priverstume okupantus sumokėti už jų terorą“, kalbėjo jis.
Žvalgyba: Rusija gali surengti provokaciją Zaporožės atominėje elektrinėjeRusai tikriausiai ruošia provokaciją Zaporožės atominėje elektrinėje. Norėdami įvykdyti savo planus, jie stoties teritorijoje pripylė daug automobilių degalų, rašo UNIAN. Manoma, kad gali būti bandoma sukelti gaisrą. Dėl galimų rusų provokacijų perspėja ir kiti jų veiksmai.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos vėl smogė Kachovkos tiltui ir sunaikino keletą vienetų Rusijos technikosPraėjusią parą Ukrainos kariai pietuose sunaikino keletą Rusijos technikos vienetų. Apie tai pranešė Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“.Pirminiais duomenimis, buvo nukauta 20 Rusijos karių. Taip pat sunaikinta radarų stotis apšvietimui ir nukreipimui, mobili radiolokacinė sistema aerodinaminiams ir balistiniams objektams aptikti „Nebo-M“, du velkamieji 120 kalibro minosvaidžiai, 3 šarvuočiai.Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos „pakoregavo Kachovkos tilto pajėgumą“.
Ukraina perspėjo pasaulio lyderius apie šios savaitės Rusijos planusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalis perspėjo visus partnerius apie šios savaitės Rusijos planus.„Visi Ukrainos partneriai yra informuoti apie tai, kam teroristinė valstybė gali ruoštis šią savaitę. Šiandien apie visas grėsmes kalbėjausi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Apie visa tai informuotas ir Turkijos prezidentas, taip pat JT generalinis sekretorius. Jie ir kiti pasaulio lyderiai iš mūsų gavo atitinkamus signalus. Visi viską supranta. Jie supranta, ką daro okupantai ir kuo tai gresia. Ir supranta, kad Ukraina to netoleruos", – vakarinėje vaizdo žinutėje sakė prezidentas.
Zelenskis: daugiau derybų su Rusija nebus, jei bus teisiami kariaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos karių teismas Mariupolyje bet kokias derybas su Rusija padarys negalimomis. Apie tai kalbėjo per savo vakarinį vaizdo pranešimą.Šalies vadovas komentavo žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad okupuotame Mariupolyje rusai ruošiasi Ukrainos karo belaisvių „bjauriam ir absurdiškam teismui“.
Nikolajeve ir Charkive griaudėjo sprogimaiRugpjūčio 22-osios naktį rusų pajėgos apšaudė Nikolajevą ir Charkivą. Apšaudymo metu abiejuose miestuose skambėjo oro antskrydžio signalas.Nikolajeve sprogimas nugriaudėjo netrukus po pavojaus paskelbimo. Liudininkų teigimu, jis buvo galingas. Filmuotoje medžiagoje matomas ryškus blyksnis ir girdimas sprogimas.Charkive nugriaudėjo virtinė sprogimų. https://t.me/uniannet/69238
Scholzas: netrukus Ukrainą turėtų pasiekti oro gynybos sistemos „IRIS-T“ ir priešraketinės baterijos radiolokacinė stotisVokietijos kancleris Olafas Scholzas teigia, kad netrukus Ukrainą turėtų pasiekti oro gynybos sistemos „IRIS-T“ ir priešraketinės baterijos radiolokacinė stotis. Tai jis patvirtino per Vyriausybės atvirų durų dieną, rašo „Unian“.
Į Charkivą Rusijos pajėgos paleido 3 raketasCharkivo meras Ihoris Terekhovas savo „Telegram“ kanale paskelbė, kad į Charkivą Rusijos pajėgos paleido 3 raketas. Pranešta apie gaisrą viename negyvenamame pastate ir privačiame name.
Vakarų lyderiai reikalauja „santūriai“ elgtis aplink Ukrainos atominę jėgainęJungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinių Valstijų lyderiai sekmadienį paragino apriboti karinius veiksmus aplink Rusijos pajėgų okupuotą Zaporižios atominę elektrinę pietryčių Ukrainoje, taip pat pažadėjo toliau remti Kyjivą per šį karą.Kalbėdamiesi telefonu keturi lyderiai taip pat paragino artimiausiu laiku surengti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) nepriklausomų inspektorių vizitą tame branduoliniame komplekse, sakė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo atstovas.Suintensyvėjus kautynėms aplink rusų pajėgų kontroliuojamą atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje, ir abiem kariaujančioms šalims dėl smūgių kaltinant viena kitą nuogąstaujama, kad tai gali atvesti į branduolinę katastrofą, dar didesnę negu 1986 metais įvykusi Černobylio jėgainėje.Penktadienį Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko, kad TATENA inspektoriai nuvyktų patikrinti Zaporižios jėgainės.Kalbėdamiesi sekmadienį O. Scholzas, JAV prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir britų premjeras Borisas Johnsonas taip pat „susitarė, jog parama Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos agresijos, bus tęsiama“.
Rusijos kariuomenė apšaudė DniprąTai skelbia srities tarybos vadovas Nikolajus Lukašukas. Per ataką buvo sužaloti 6 asmenys.
Nuo rugpjūčio 22 d. iki 25 d. bus uždaromos tam tikri oro erdvės ruožai Lipecko, Voronešo, Belgogrado srityseUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad nuo rugpjūčio 22 iki 25 dienos bus uždaromos tam tikri oro erdvės ruožai Lipecko, Voronešo, Belgogrado srityse.
Charkovo mieste prieš Ukrainos nepriklausomybės dieną įsigalios komendanto valandaUkrainos šiaurės rytiniame Charkovo mieste paskelbta 36 valandų komendanto valanda ruošiantis šalies nepriklausomybės dienos minėjimui, skelbia „Skynews“.Komendanto valanda įsigalios nuo rugpjūčio 23 d. 19 val., tai patvirtino regiono gubernatorius Olehas Synyehubovas.„Telegram“ pranešime Synyehubovas sakė: „Prašome suprasti tokias priemones ir pasiruošti likti namuose bei prieglaudose – tai mūsų saugumas.„Šiuo metu draudžiama būti viešose vietose, judėti gatvėmis pėsčiomis ar automobiliu. Likite namuose ir neignoruokite signalizacijos!„Nepriklausomybės diena yra apie mūsų DNR. Tai mes gynėme, ginsime ir ginsime. Neduosime priešui šanso jokioms provokacijoms. Todėl savo nepriklausomybės šventę būsime kiek įmanoma budrūs“.Gegužę Rusijos pajėgos po įnirtingo Ukrainos pasipriešinimo atsisakė atakos prieš Charkovą, kuris yra antras pagal dydį Ukrainos miestas.Tačiau jie ir toliau bombarduoja miestą iš pozicijų už jo pakraščių.
Ankara nepadės Rusijai apeiti Vakarų sankcijų „Bloomberg“ skelbia, kad JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas Wally Adeyemo teigia, jog pokalbio su Turkijos atstovais metu buvo patvirtinta, kad Ankara nepadės Rusijai apeiti Vakarų sankcijų.
Rusija per invaziją į Ukrainą tris kartus panaudojo hipergarsines raketas „Kinžal“Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigia, kad Rusija per invaziją į Ukrainą tris kartus panaudojo hipergarsines raketas „Kinžal“, tai skelbia „SkyNews“.Raketos „Kinžal“ priklauso 2018 m. prezidento Vladimiro Putino pristatytam naujų hipergarsinių ginklų rinkiniui, kurios, pasak jo, gali pataikyti į beveik bet kurį pasaulio tašką ir išvengti JAV sukurto priešraketinio skydo. Kalbėdamas per valstybinę televiziją, Rusijos gynybos ministras sakė, kad raketos pasirodė esančios veiksmingos ir visais trimis atvejais pataikė į svarbius taikinius, bei teigė, kad joms nėra lygių, o skrendančių raketų beveik neįmanoma numušti. „Per „specialiąją karinę operaciją“ mes jas panaudojome tris kartus“, – sakė S. Šoigu.
Zelenskis perspėjo dėl galimų Rusijos veiksmų Ukrainos nepriklausomybės dienąKai Ukraina minės nepriklausomybės 31-ąsias metines, trečiadienį, kuris šia proga bus išeiginė, Kyjive bus draudžiami vieši susirinkimai, o Charkive bus įvesta komendanto valanda.Ukrainos nepriklausomybės diena šiemet sutaps su Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę pradžios vasario 24-ąją šešių mėnesių sukaktimi.„Rusija gali pamėginti padaryti kažką ypatingai šlykštaus, ypatingai žiauraus“, – savo įprastame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.„Vienas iš pagrindinių priešo uždavinių – mus pažeminti“, taip pat „pasėti nusiminimą, baimę ir konfliktą“, bet „turime būti pakankamai stiprūs, kad atsilaikytume visoms provokacijoms“ ir „priverstume okupantus sumokėti už jų terorą“, kalbėjo jis.Spėliojama, kad minint Ukrainos nepriklausomybės dieną Rusija gali surengti viešą teismą į nelaisvę paimtiems Mariupolio uostamiesčio gynėjams.Prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas sakė, kad Rusija taip pat gal suintensyvinti bombardavimo kampaniją.„Rusija – archaiška valstybė, savo veiksmus siejanti su tam tikromis datomis; tai tam tikras pamišimas“, – naujienų agentūra „Interfax Ukraine“ citavo M. Podoliako žodžius.„Jie mūsų nekenčia ir bandys padidinti... bombardavimų mūsų miestų sparnuotosiomis raketomis, įskaitant Kyjivą, skaičių“, – prognozavo jis.Kyjivo valdžia sekmadienį pranešė drausianti viešus susirinkimus rugpjūčio 22–25 dienomis.Šiaurės rytines Charkivo srities administracijos vadovas paskelbė, kad įvedama komendanto valanda, truksianti nuo rugpjūčio 23-iosios vakaro iki rugpjūčio 25-osios ryto.„Neleisime jokių priešo provokacijų. Per mūsų nepriklausomybės šventę būkite kiek įmanoma budrūs“, – per platformą „Telegram“ rašė srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.Charkivas kelias pastarąsias savaites buvo reguliariai bombarduojamas Rusijos pajėgų. Sekmadienį Nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad per praeitą naktį surengtus smūgius viena moteris žuvo ir dar du civiliai buvo sužeisti.Dar keturi civiliai žuvo nuo Rusijos pajėgų ugnies Donecko srityje, sakė šio regiono administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.Į pietinį Odesos uostamiestį buvo paleistos penkios sparnuotosios raketos, nurodė vietos administracijos atstovas. Dvi iš šių raketų buvo numuštos, o kitos trys pataikė į grūdų sandėlį, bet žmonės nenukentėjo.Ukrainos kariuomenė per „Facebook“ pranešė, kad Rusijos pajėgos Rusijos pajėgos užėmė dalį Blahodatnės miestelio pietinėje Mykolajivo srityje.
Mariupolyje rusai griauna apgadintus namus, išlikusiuose įsikuria statybininkai iš RusijosMariupolyje rusų įsibrovėliai pradėjo griauti namus, kurie buvo atakuoti užėmus miestą. Daugiaaukščiuose gyvenusiems žmonėms žadama pastatyti naujus būstus. Tuo tarpu į išlikusius butus kraustosi statybininkai iš Rusijos.Šia informacija asmeniniame „Telegram“ kanale pasidalijo Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka.„Mariupolis. Namų griovimas Solnečnaja gatvėje ir Ševčenkos bulvare tęsiasi. Šiuose namuose gyvenusiems žmonėms įsibrovėliai siūlo pažadus, o ne būstus. Netikra viltis ukrainiečiams“, – rašė P. Andriuščenka.Prie pranešimo jis pridėjo du vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip griaunami gyvenamieji namai.https://1plus1.video/unian-novosti/2022-god/avgust-2022-okkupanty-snosyat-povrezhdennye-doma-v-mariupole
Dauguma rusų raketų paleista ne į karinius objektusTik kas 20-ta Rusijos pajėgų paleista raketa buvo nukreipta į karinius objektus Ukrainoje, likusios – prieš civilinę infrastruktūrą.Tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba.„Rusija yra teroristinė šalis! Per šešis karo mėnesius pasaulis išvydo žvėrišką Kremliaus veidą – tūkstančius žuvusių ukrainiečių, sugriautus namus, tėvų netekusius vaikus. Tik kas 20-ta Rusijos raketa buvo nukreipta į karinius objektus, likusios 19 – į namus, mokyklas, ligonines, universitetus... Tai, ką ukrainiečiai pastatė ir kūrė savo rankomis ir iš ko buvo sukurtas mūsų taikus gyvenimas“, – rašoma pranešime.
Rastas negyvas aukšto rango Ukrainos saugumo pareigūnasUkrainos saugumo tarnybos SBU regiono vadovas rastas negyvas savo namuose centrinėje Ukrainoje, sekmadienį pranešė generalinė prokuratūra.Oleksandrą Nakonečny su šautinėmis žaizdomis rado žmona jų buto Kropyvnickio mieste kambaryje šeštadienio vakarą, kai išgirdo šūvius, „Telegram“ parašė prokuratūra.Policija pradėjo tyrimą dėl mirties, tačiau daugiau komentarų nepateikė.Vietos politikas Andrijus Lavrusas „Telegram“ pranešė, kad O. Nakonečny nusišovė. Šios informacijos kol kas patvirtinti nepavyko.O. Nakonečny nuo 2021 metų sausio vadovavo SBU Kirovogrado regione.Liepos mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido SBU vadovą, savo vaikystės draugą Ivaną Bakanovą, sakydamas, kad jis nuveikė nepakankamai, kad agentūra atsikratytų šnipų ir Rusijos kolaborantų.V. Zelenskis sakė, kad bus atlikta SBU personalo revizija, o per pastaruosius kelis mėnesius buvo atleisti keli aukšto rango tarnybos pareigūnai.https://twitter.com/nexta_tv/status/1561271894271311872?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1561271894271311872%7Ctwgr%5E973791ad7aeee0162f3a7b76119e19538f45ca7f%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.tv3.lt%2Fnaujiena%2Fuzsienis%2Fkaras-ukrainoje-rusija-griebesi-naujos-karines-strategijos-bando-nukreipti-ukrainos-kariuomenes-demesi-n1184712
Sevastopolyje – vėl sprogimaiRugpjūčio 21 d., sekmadienio, rytą okupuotame Sevastopolyje vėl nuaidėjo sprogimai.Pažymima, kad vietos gyventojai sprogimus išgirdo apie 06.33 val. Tačiau tuo metu nebuvo pastebimų dūmų ar oro gynybos veiksmų.Tai jau antra diena, kai Sevastopolyje vyksta neramumai.
Šoigu pripažino, kad kare prieš Ukrainą panaudojo raketas „Kinzhal“Rusijos gynybos ministerija pripažino higarsinių raketų „Kinzhal“ panaudojimą kare prieš Ukrainą.Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu teigimu, Rusijos raketas panaudojo tris kartus, rašo Rusijos žiniasklaida.„Ji (raketa „Kinzhal“) buvo panaudota... ir tris kartus puikiai pasirodė“, – sakė jis.S. Šoigu gyrėsi, kad raketa „Kinzhal“ neturi analogų pasaulyje. Anot jo, jos „negalima nei aptikti, nei perimti“: pakeliui raketa keičia savo trajektoriją vertikalioje ir horizontalioje plokštumose.
Ekspertas: Rusija neturi resursų, kad suduotų didžiulį smūgį Ukrainai Nepriklausomybės dienąRusija dar neturi resursų, kad rugpjūčio 24-ąją, Nepriklausomybės dieną, suduotų didžiulį smūgį Ukrainos miestams.Apie tai eteryje pranešė karo ekspertas Vladislavas Seleznevas.Jo nuomone, okupantai negalės pakartoti atakų Ukrainoje tokiu intensyvumu, koks buvo pirmosiomis karo dienomis. „Yra tikimybė, kad rusai vėl gali imtis tokios pačios taktikos, kurią naudojo vasario 24 d., kai kelias dienas masiškai apšaudė Ukrainos teritoriją. Tačiau, vargu, ar jie kartos tokį masinį smūgį", – aiškino V. Seleznevas.
Rusijos ambasadorius Austrijoje neįtikinamai pasiteisino dėl savo raginimo naikinti ukrainiečiusRusijos ambasadorius Austrijoje Michailas Uljanovas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė įrašą, kuriame ragino naikinti ukrainiečius komentuodamas Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio padėką JAV už naują karinės pagalbos paketą.„Jokio pasigailėjimo Ukrainos gyventojams“, – rašė M. Uljanovas. Vėliau jis ištrynė savo pranešimą ir teigė, kad jo turinys buvo neteisingai suprastas.Kitame tviterio įraše, kurį kai kurie internautai vadino „visiškai neįtikinamu“, M. Uljanovas rašė: „Turiu atsiprašyti. Pamiršau, su kuo turiu reikalą. Žinoma, aš turėjau omenyje JAV, kurios tiekia ginklus, ir Ukrainos prezidentą, kuris dar vakar pareiškė, kad atmeta bet kokias taikos derybas. Tikrai, iš jų pusės jokio gailestingumo Ukrainos gyventojams. Štai ką aš pasakiau“, – rašė Rusijos atstovas.Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Mykolenka reagavo į pradinį M. Uljanovo įrašą ir pavadino jo pareiškimus raginimu vykdyti genocidą prieš ukrainiečių tautą. O. Mykolenka taip pat paragino Vienos diplomatų bendruomenę boikotuoti M. Uljanovą, o priimančiąją šalį Austriją paskelbti Rusijos ambasadorių nepageidaujamu asmeniu.M. Uljanovas atmetė kaltinimus raginimu vykdyti genocidą ir sakė, kad Ukrainos valdžia „nesirūpina savo gyventojais, kai kategoriškai atmeta diplomatines pastangas ir susitelkia tik į ginklų kaupimą iš Vakarų“.
Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos vadavietę Chersono srityjeUkrainos operatyvinės grupės „Pietūs“ vadovybė pranešė, kad per pastarąją parą artilerija sunaikino Rusijos vadovybės postą ir du šaudmenų sandėlius. Žuvo 75 Rusijos kariai.
Mykolajive buvo girdėti galingi sprogimaiMykolajivo meras Oleksandras Sienkevyčius perspėjo gyventojus ieškoti prieglobsčio, nes miesto apylinkėse buvo pranešta apie garsius sprogimus. Daugiau informacijos nepateikta. Miestas yra apšaudomas kiekvieną dieną.https://t.me/senkevichonline/2145
Albanijoje sulaikyti du rusai ir ukrainietis, mėginę patekti į karinę gamykląDu Albanijos kariai buvo sužeisti, kai bandė sulaikyti du rusus ir Ukrainos pilietį, mėginusius patekti į karinę gamyklą, šeštadienį vėlai vakare pranešė šalies gynybos ministerija.Pranešama, kad vienas iš įtariamųjų užpuolė sargybinius, o kiti stengėsi nufotografuoti Gramšo gamyklą centrinėje Albanijoje, kurioje išmontuojami nebenaudojami ginklai, sakoma ministerijos pranešime.„Bandydamas išvengti sulaikymo, vienas iš Rusijos piliečių, 24 metų M. Z., panaudojo nervus paralyžiuojančias dujas prieš du apsaugos darbuotojus“, – sakoma pranešime.Kiti du įtariamieji – 33 metų Rusijos pilietis S. T. ir 25 metų Ukrainos pilietis F. A. – taip pat buvo sulaikyti netoli gamyklos. Du sužeisti albanų kariai, patyrę akių traumas, buvo nugabenti į Tiranos ligoninę.Albanijos ministras pirmininkas Edis Rama sakė, kad šie trys asmenys „įtariami šnipinėjimu“.Karo policija kartu su žvalgybos ir kovos su terorizmu tarnybomis skubiai išvyko į įvykio vietą tirti incidento.Albanija yra NATO narė nuo 2009 metų.
Paramos Ukrainai platformoje „United24“ jau surinkta 175 mln. doleriųPer daugiau nei tris platformos „United24“ veiklos mėnesius žmonės iš 110 valstybių paaukojo daugiau kaip 175 mln. dolerių. Apie tai interviu „Ukrinform“ naujienų agentūrai sakė Ukrainos vicepremjeras, skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas.„Per platformą iš daugiau nei 110 šalių visame pasaulyje surinkta 175 mln. dolerių. „United24“ yra orientuota į visą pasaulį. Vykdome bendrus projektus su prie mūsų prisijungusiais ambasadoriais. Pavyzdžiui, su futbolininku Andrijumi Ševčenka, tenisininke Elina Svitolina, amerikiečių aktoriumi Lievu Schreiberiu ir viena garsiausių pasaulio muzikos grupių „Imagine Dragons“, – sakė jis.Ministras patikslino, kad daugiau kaip 60 proc. per platformą surinktų lėšų skiriama Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, dalis – medicininei pagalbai, o tam tikra dalis bus panaudota valstybės atstatymui.Gegužės mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką dėl iniciatyvos sukurti nacionalinį prekės ženklą „United24“, siekiant suvienyti tarptautinių partnerių pastangas paremti Ukrainą.
Naktį Odesos srityje griaudėjo sprogimaiRusijos pajėgos į Odesos regioną paleido penkias raketas, dvi jų buvo perimtos oro gynybos pajėgų. Likusios raketos pataikė į žemės ūkio įmonės pastatus.Tai pranešė Odesos karinės administracijos atstovas spaudai Sergejus Bratčiukas.„Odesos sritį priešas atakavo penkiomis raketomis. Dvi jų buvo numuštos virš jūros. Trys pataikė į vienos iš Odesos srities žemės ūkio įmonių teritoriją“, – pranešė jis.
Zelenskis paragino ukrainiečius laikytis drauge ir kovoti toliauArtėjant šeštojo Rusijos invazijos mėnesio pabaigai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino savo tėvynainius laikytis kartu ir kovoti toliau.„Turime kovoti dėl Ukrainos pergalės, turime dar daug ką padaryti, turime tvirtai stovėti ir dar daug iškęsti, deja, daug skausmo“, – sakė jis šeštadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi į visuomenę.Kitą savaitę, rugpjūčio 24 dieną, Ukraina švenčia savo Nepriklausomybės dieną, taip pat sukanka pusė metų nuo vasario 24 dienos, kai į šalį įsiveržė Rusijos kariuomenė.V. Zelenskis perspėjo, kad Rusijos pajėgos gali išnaudoti jo šalies Nepriklausomybės dieną itin žiauriems išpuoliams. „Toks yra mūsų priešas. Beveik kas antrą šio pusmečio savaitę Rusija nuolat daro ką nors bjauraus ir žiauraus“, – sakė jis.Jis taip pat užsiminė apie „Rusijos terorą“ Charkivo srityje ir Donbase, kur kasdien vyksta raketų ir artilerijos atakos.V. Zelenskis taip pat pranešė, kad kitą savaitę tikisi priimti partnerius Kyjive, sakydamas, kad „karas pakeitė viską Ukrainai, Europai ir pasauliui“.Pasak jo, Rusijos tikslas – pažeminti šalį, skleisti baimę ir konfliktą, todėl niekas neturėtų pasiduoti spaudimui ir parodyti silpnumo, sakė jis. „Štai kodėl mes laikomės kartu, padedame vieni kitiems, atstatome tai, kas buvo sugriauta, ir kovojame už savo žmones“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Zelenskis išreiškė viltį, kad Krymo laisvė jau tvyro oreUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymi, kad šiemet Krymo ore laisvė tiesiogine prasme jaučiama, ir kad Rusijos okupacija ten laikina, o Ukraina grįžta į savo žemes, skelbia unian.net."Aktyviai ruošiamės naujai savaitei, kuri yra labai svarbi mums visiems, mūsų valstybei. Artėja mūsų vėliavos diena, mūsų nepriklausomybės diena. Vyksta Karo už laisvę veteranų šventė. Ukraina stovi priekyje, Krymo klausimas šiemet tikrai ypatingas. Šiemet tiesiogine prasme Krymo ore jaučiama, kad okupacija ten laikina, ir Ukraina grįžta“, – pabrėžė V. Zelenskis savo vaizdo įraše.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos atlaikė kelis puolimus
Kaip praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kurį cituoja unian.net, rusų kariai nesėkmingai bandė vykdyti puolimą Ivano bei Daryjevkos ir Nikolajevkos bei Vyjemkos kryptimis.
Rusai tęsia puolimo operacijas Bakhmuto kryptimi, o Ukrainos kariuomenė atlaikė priešo puolimą daugelio gyvenviečių kryptimis. Tuo pat metu tęsiasi raketų ir oro smūgių grėsmė iš Baltarusijos teritorijos ir oro erdvės.
Rusijos kariai iš minosvaidžių apšaudė Ukrainos karių dalinius Černichivo ir Sumų regionų pasienio zonose.
Rusija kaltina Ukrainą rusų karių nuodijimuRusijos gynybos ministerija apkaltino Ukrainą apnuodijus dalį rusų karių pietrytiniame Zaporižios regione, skelbia news.sky.com. Ministerija nurodė, esą liepos 31 d. keli Rusijos kariškiai buvo nuvežti į karo ligoninę su rimto apsinuodijimo požymiais.Tyrimai parodė, kad jų organizme esą yra toksiškos medžiagos, B tipo botulino toksino, teigė ministerija. Ministerijos pranešime nenurodyta, kiek karių nukentėjo ir kokia jų būklė dabar. Taip pat nenurodyta, kokie yra tai „pagrindžiantys įrodymai“.Ukrainos gynybos ministerija šios pretenzijos nekomentavo. Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Geraščenka atsakė, kad tariamą apsinuodijimą galėjo sukelti Rusijos pajėgos, valgančios pasibaigusio galiojimo mėsos konservus, kuriuose dažnai randama botulino toksino.
Rusijos raketa galėjo pataikyti į Pietų Ukrainos atominę elektrinęRusų kariai smogė Voznesensko miestui Nikolajevo srityje. Raketa galėjo pataikyti į Pietų Ukrainos atominę elektrinę, nes jos nuolaužos buvo rastos prie atominės elektrinės. Tai buvo pranešta „Energoatom“, skelbia naujienų agentūra unian.net. Rusijos veiksmus „Energoatom“ pavadino dar vienu branduolinio terorizmo aktu.
Kėsintasi į apsišaukėlį merąOkupuotame Mariupolyje nežinomi asmenys pasikėsino nužudyti naujuoju Mariupolio meru apsiskelbusį Konstantiną Ivaščenką. Apie tai „Telegram“ pranešė Mariupolio tikrojo mero patarėjas Petras Andriuščenka, skelbia naujienų agentūra unian.net. Tuo tarpu Rusijos naujienų kanalai pranešė, esą prie Mariupolio zoologijos sodo buvo padėtas sprogmuo, kuris suveikė, kai pro šalį ėjo apsišaukėlis meras. Teigiama, kad jis nenukentėjo.
Rusijos raketa Ukrainoje sužeidė 12 žmoniųPranešama, kad 12 civilių buvo sužeisti Rusijos raketai pataikius į gyvenamąjį kvartalą pietų Ukrainos mieste. Mykolaivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas „Telegram“ rašė, kad per išpuolį, kuris apgadino kelis privačius namus ir penkių aukštų daugiabutį Voznesenske, buvo sužeisti keturi vaikai, praneša news.sky.com.
„WizzAir“ stabdo planus atnaujinti skrydžius iš RusijosVengrijos pigių skrydžių oro linijų bendrovė „WizzAir“ stabdo planus atnaujinti skrydžius iš Rusijos į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), praneša agentūra „Sky News“.Apie tai paskelbė pati bendrovė. Atitinkami „WizzAir“ planai sulaukė aršios kritikos ir pasigirdo raginimų pradėti oro linijų boikotą.„WizzAir“ anksčiau šį mėnesį pranešė, kad atnaujins skrydžius iš Rusijos į Abu Dabį. Skrydžių šiuo maršrutu organizavimu turėjo užsiimti bendrovės dukterinė įmonė, registruota JAE.
Per antrąsias Navalno apnuodijimo metines Scholzas pasmerkė Rusijoje vykdomas represijasPer antrąsias kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo metines Vokietijos kancleris Olafas Scholzas negailėjo pagyrų opozicionieriui ir pasmerkė Rusijoje vykdomą susidorojimą su žodžio laisve, praneša agentūra „Reuters“.Šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše O. Scholzas teigė, kad kalbėjosi su A. Navalnu, kai šis po apnuodijimo gydėsi Berlyne, ir pavadino jį drąsiu vyru, norėjusiu grįžti į Rusiją kovoti už demokratiją, laisvę ir teisės viršenybę. A. Navalnas po sugrįžimo į Rusiją iš Vokietijos buvo iš karto sulaikytas ir netrukus įkalintas.Pasak O. Scholzo, dar prieš karą Ukrainoje Rusijoje jau buvo kilęs pavojus laisvei ir demokratijai. „Tačiau dabar ten žodžio laisvei kilusi dar didesnė grėsmė ir daugelis bijo išreikšti savo nuomonę“, – kalbėjo kancleris. Todėl, O. Scholzo teigimu, svarbu prisiminti A. Navalną, nes jis visuomet kovojo už savo įsitikinimą, kad „žmogui geriausia gyventi demokratinėje ir teisės viršenybės paisančioje valstybėje“.A. Navalnas šiuo metu atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos kolonijoje netoli Rusijos Vladimiro miesto. Jis įkalintas dėl senų kaltinimų lėšų grobstymu, kuriuos pats opozicionierius ir jo bendražygiai laiko sufabrikuotais.
Kryme nerimsta sprogimai: apie dar tris smūgius pranešta Bachčysarajaus miesteŠeštadienį okupuoto Krymo Bachčysarajaus mieste nugriaudėjo trys sprogimai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Krymo totorių Medžliso vadovu Refatu Čubarovu.„Pranešama apie tris sprogimus Bachčysarajuje ir ten kylančius dūmus“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė R. Čubarovas.„Ukrinform“ primena, kad šeštadienį taip pat skelbta apie sprogimus dar dviejuose pusiasalio miestuose – Sevastopolyje ir Eupatorijoje.
Rusijos pajėgos vėl apšaudė MykolajivąNaktį į šeštadienį Rusijos pajėgos vėl apšaudė Ukrainos Mykolajivo miestą, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Mykolajivo srities gubernatoriumi Vitalijumi Kimu.„Naktį į 2022 m. rugpjūčio 20 d., maždaug 3 val. Mykolajivas vėl patyrė smarkią raketų ataką. Preliminariais duomenimis, priešas smogė miestui naudodamas raketų sistemas „S-300“. Pranešimų apie nukentėjusiuosius kol kas negauta. Tikslinami duomenys apie padarytą žalą“, – tinkle „Telegram“ parašė V. Kimas.
Kinija didina energetikos išteklių importą iš RusijosKol daugelis Europos šalių bando atsiriboti nuo energetikos išteklių iš Rusijos, Kinija didina atitinkamų medžiagų importą iš šios šalies.Kinijos muitinės duomenimis, liepą Rusija buvo didžiausia Kinijos naftos tiekėja. Praėjusį mėnesį Kinija importavo 7,15 mln. tonų rusiškos naftos – 7,6 proc. daugiau, palyginti su analogišku 2021 m. mėnesiu. Liepą taip pat išaugo Kinijos anglių importas iš Rusijos ir pasiekė aukščiausią lygį per penkerius metus.Manoma, kad Kinija bando pasinaudoti žemomis Rusijos energetikos išteklių kainomis, kurios nusmuko dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Kinija iki šiol nėra pasmerkusi Rusijos Ukrainoje sukelto karo.
Okupuotame Kryme vėl griaudėjo sprogimaiRusijos okupuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje, Eupatorijoje ir Bachčysarajuje, šeštadienio rytą nugriaudėjo keli sprogimai, praneša žiniasklaida.Sprogimų Eupatorijoje faktą patvirtino ir Rusijos primesta valdžia.Maskvos paskirtos Krymo administracijos vadovas Sergejus Aksionovas sakė, kad suveikė rusų oro gynybos sistema.„Vakarų Kryme suveikė priešlėktuvinės gynybos sistema. Taikinys sunaikintas. Nukentėjusiųjų ir žalos nėra“, – tvirtino jis.Be to, šeštadienį į Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinės Sevastopolyje stogą atsitrenkė nežinomos kilmės dronas. Dėl susidūrimo užsidegė pastato viršutinė dalis.Tuo metu rusai tvirtina, kad bepilotis orlaivis iš tiesų buvo numuštas „šaunamuoju ginklu“, tačiau tuo metu dronas jau buvo prie pat stogo.„Jis nukrito ant stogo ir užsidegė“, – platformoje „Telegram“ sakė Maskvos primestas gubernatorius Michailas Razvožajevas ir pridūrė, kad didelės žalos ar aukų nėra.Dėl šio incidento jis kaltino Ukrainos pajėgas.Praėjusio mėnesio pabaigoje per dronų ataką prieš Rusijos karinį jūrų laivyną okupuoto Krymo Sevastopolio mieste buvo sužeisti penki žmonės. Tada buvo atšaukti Rusijos karinio jūrų laivyno dienai paminėti planuoti renginiai.Rusija aneksavo Krymą po masinių demonstracijų Ukrainoje 2014 metais, per kurias buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Vėliau tais metais Ukrainos rytuose įsiplieskė karas tarp kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų, tapęs įžanga į šių metų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą didelio masto karinę invaziją.Rusijos karinius objektus pusiasalyje pastarosiomis dienomis sukrėtė virtinė sprogimų, o Gynybos ministerija pareiškė, kad vienas šią savaitę įvykęs incidentas buvo „sabotažo“ aktas.Praeitą savaitę per sprogimus Sakų kariniame aerodrome žuvo vienas žmogus ir dar keli buvo sužeisti.Kyjivas viešai neprisiėmė atsakomybės už sprogimus, tačiau Ukrainos politikai ir kariuomenės pareigūnai internete ironiškai pasisakė apie incidentus, leisdami suprasti, kad prie jų prisidėjo šalies pajėgos.Kaip pranešė naujienų agentūra „Unian“, rugpjūčio 18 dienos vakarą nugriaudėjo sprogimai didžiausioje okupuotame Kryme okupacinių oro pajėgų bazėje Belbeke, esančioje Sevastopolio šiaurės vakaruose.Tos pačios dienos vakarą sprogimai griaudėjo ir Kerčės mieste okupuotame Kryme.Be to, dažnai dega ne tik Rusijos oro pajėgų bazės, bet ir šaudmenų sandėliai. Vienas iš jų ketvirtadienį liepsnojo Belgorodo srityje.
Kryme sprogimai pasigirdo ir netoli Eupatorijos miestoOkupuotame Kryme sprogimai pasigirdo ir Eupatorijos miesto apylinkėse, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Krymo totorių Medžliso vadovu Refatu Čubarovu.„Regis, ten orkai kaunasi su bepilotėmis skraidyklėmis“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė R. Čubarovas.Šeštadienio rytą taip pat pranešta apie pusiasalyje, netoli Rusijos Juodosios jūros flotilės būstinės pastato pasigirdusį galingą sprogimą.
Mariupoliečiams rengiamos sovietinių filmų peržiūrosMariupolio mokyklose įrengiami Lenino biustai, o gyventojams rengiamos filmo „Sėkmės džentelmenai“ peržiūros po atviru dangumi, skelbia UNIAN.Apie tai „Telegram“ pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.„Mariupolis. Dabar. Neobolševizmas žygiuoja per miestą. Atnaujintoje Mariupolio mokykloje Nr. 65 okupantai įkurdino Lenino biustą. Kairiajame krante po atviru dangumi vyko filmo „Sėkmės džentelmenai“ peržiūra. Ukrainoje žmonės žiūrėjo geriausią pasaulio kiną, o Rusijos okupacijoje žengiama atgal. Vargšai, jau pervadinkite miestą Ždanovu, kad nesugadintumėte didvyrio Mariupolio miesto vardo“, – rašė jis.
Rusijos Juodosios jūros flotilės būstinės pastatą Kryme sudrebino sprogimasŠeštadienio rytą Rusijos Juodosios jūros flotilės būstinės pastatą okupuotame Kryme sudrebino galingas sprogimas, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Krymo totorių Medžliso vadovu Refatu Čubarovu.„8 val. 20 min. netoli Rusijos Juodosios jūros flotilės būstinės pastato okupuotame Sevastopolyje pasigirdo galingas sprogimas“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė R. Čubarovas. Pasak jo, 8 val. 56 min. gauta duomenų, kad į pastato stogą įsirėžė bepilotė skraidyklė.R. Čubarovo teigimu, atitinkamą informaciją patvirtino apsišaukėliškas Sevastopolio gubernatorius Michailas Rozvožajevas. Jis esą skundėsi, kad drono nepavyko numušti. Anot „gubernatoriaus“, aukų nėra.
Iš Ukrainos Čornomorsko uosto išplaukė dar du laivai su grūdaisIš Ukrainos Čornomorsko uosto išplaukė dar du laivai su grūdais. Kaip praneša agentūra „Sky News“, tai pareiškė Turkijos gynybos ministerija.Nuo tada, kai tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) buvo pasirašytas susitarimas atnaujinti ukrainietiškų grūdų eksportą, iš Ukrainos Juodosios jūros uostų jau išplaukė 27 grūdus plukdantys laivai.Kaip pranešama, šeštadienį iš Čornomorsko išplaukę laivai „Zumrut Ana“ ir „MV Ocean S“ atitinkamai gabena 6,3 tūkst. tonų saulėgrąžų aliejaus ir 25 tūkst. tonų kviečių.Anot Ukrainos jūrų uostų administracijos, trijuose šalies uostuose šiuo metu kraunami dar septyni laivai, kurie išgabens 66,5 tūkst. tonų kviečių, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus.
Rusija kreipėsi į JT Saugumo Tarybą dėl tariamų Ukrainos „provokacijų“ Zaporižios AERusija kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą dėl tariamų Ukrainos ketinimų Zaporižios atominėje elektrinėje surengti „provokacijas“, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi Rusijos valstybine naujienų agentūra TASS.Rusija pastaruoju metu vis kaltina Ukrainą provokacijų planavimu šioje elektrinėje, tačiau Kyjivas tai kategoriškai atmeta ir savo ruožtu atitinkamus kaltinimus meta Maskvai. Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė visoje Europoje ir jos likimą pastaruoju metu supantis neapibrėžtumas pakurstė būgštavimus dėl galimos branduolinės katastrofos. Objektą dar nuo kovo kontroliuoja Rusijos kariuomenė, tačiau jo sistemas valdo čia prieš invaziją dirbęs ukrainiečių personalas.
Pranešama apie Rusijos nuostoliusUkrainos generalinis štabas rugpjūčio 20 d. pranešė, kad Rusija Ukrainoje nuo vasario 24 d. neteko 1 907 tankų, 4 212 šarvuotų kovos mašinų, 3 137 automobilių ir degalų cisternų, 1 018 artilerijos sistemų, 266 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 141 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 197 sraigtasparnių, 234 lėktuvų, 803 bepiločių orlaivių ir 15 laivų.
Karas Ukrainoje jau pražudė 363 vaikusNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 363 vaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeista dar 718 vaikų.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.
Anušauskas: Lietuva ruošia naujas karinės pagalbos siuntas UkrainaiLietuva ruošia naujas karinės pagalbos siuntas Ukrainai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Kaip šeštadienį feisbuke pranešė ministras, ruošiamos dvi naujos siuntos, apie jas žadama informuoti detaliau užbaigus pasiruošimą.„Ukrainai šalys ruošia ar siunčia naujas karinės paramos siuntas. Lietuva taip pat ruošia ir apie tai bus pranešta pabaigus pasiruošimą. Tai bus 29 ir 30-oji siuntos iš Lietuvos skaičiuojant nuo vasario mėnesio“, – teigia A. Anušauskas.Jis primena, kad bene reikšmingiausias Jungtinių Valstijų karinės pagalbos paketas apima 775 mln. JAV dolerių vertės, ją teikia Vokietija, Jungtinė Karalystė ir kitos valstybės.Lietuva yra perdavusi Ukrainai apie 20 M113 šarvuočių, A. Anušauskas anksčiau minėjo, kad jų bus perduota dar 10, taip pat ketinama suteikti Ukrainai imitacinių šovinių, sprogstamųjų paketų, dūminių granatų.Iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama apėmė ir oro gynybos sistemas „Stinger“, prieštankinius ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, 120 mm minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus, M113 šarvuotus transporterius, sunkvežimius, visureigius. Taip pat – bepilotį orlaivį „Bayraktar TB2“ su amunicija, nupirktą už piliečių surinktus pinigus.
„S&P“ padidino Ukrainos kredito reitingąPenktadienį kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ padidino Ukrainos kredito reitingą, karo draskomai šaliai praėjusią užsitikrinus savo užsienio skolos aptarnavimo mokėjimų atidėjimą dvejiems metams.Šalies kredito reitingo padidinimas iki „CCC+“ „atspindi stiprią tarptautinę finansinę paramą Ukrainai, tačiau tuo pat metu senkančius, nors ir vis dar ganėtinai didelius šalies užsienio valiutos rezervus“, sakoma „S&P“ pranešime.„Dėl šios priežasties trumpalaikė rizika vyriausybės likvidumo pozicijai ir jos galimybėms aptarnauti savo komercinę skolą, įskaitant skolą užsienio valiuta, atrodo valdoma“, – pridūrė agentūra.Tačiau, pasak „S&P“, visa tai pagrįsta prielaida, kad ateinančiais mėnesiais Kyjivas ir toliau gaus tokių donorų, kaip JAV ir ES, paramą.Ketvirtadienį Ukrainos kredito reitingą pakėlė ir agentūra „Fitch“.„S&P“ prognozuoja, kad šiais metais Ukrainos ekonomika susitrauks 40 proc.
Rusai smogė dviem Dniepropetrovsko srities rajonamsApie tai praneša UNIAN. Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka tai pranešė savo „Telegram“ paskyroje.„Naktis su keturiais apšaudymais... Rusijos armija skirtingais ginklais smogė dviem regiono rajonams – Nikopoliui ir Kryvyj Rihui. Nikopolio rajoną priešas apšaudė tris kartus. Į Nikopolį įskriejo dešimt rusų statinės artilerijos sviedinių. Mieste buvo apgadinti devyni privatūs namai, saulės kolektoriai, elektros linijos. Be elektros energijos liko iki 300 žmonių. Žuvusiųjų ar sužeistųjų nebuvo“, – rašo jis.
JT generalinis sekretorius apsilankė OdesojeJungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį apsilankė Ukrainos Odesos uoste, kur įvertino atnaujintą grūdų eksportą.Pasak A. Guterreso, susitarimas su Rusija atnaujinti atitinkamą eksportą džiugina, tačiau JT vadovas pridūrė jaučiąs liūdesį žvelgdamas į praktiškai tuščius jūrų uosto terminalus. A. Guterresas tuo pat metu gyrė minėtą susitarimą, kuris buvo sudarytas liepą tarpininkaujant JT ir Turkijai ir pagal kurį per mažiau nei mėnesį iš Ukrainos išplaukė 25 laivai su daugiau kaip 600 tūkst. tonų grūdų.A. Guterresas kartu pabrėžė būtinybę užtikrinti tiek Ukrainos, tiek Rusijos maisto eksportą, nes tai esą yra svarbu rinkoms ir kainų svyravimui. Tačiau, JT generalinio sekretoriaus teigimu, niekas nesitikėjo, kad bus lengva įgyvendinti šią iniciatyvą.Kai Rusija vasarį užpuolė Ukrainą, buvo užblokuoti pastarosios šalies uostai. Ukraina prieš karą buvo viena pagrindinių pasaulio grūdų eksportuotojų.
JK: Rusija neturi jokios moralinės teisės sėsti prie bendro G20 lyderių staloJungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad Rusija neturi jokios moralinės teisės sėsti prie bendro Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių stalo, kol tęsia savo invaziją į Ukrainą, praneša agentūra „Reuters“.„Rusija neturi jokios moralinės teisės sėsti prie bendro G20 stalo, kol tęsia savo agresiją Ukrainoje“, – teigė ministerijos atstovas.„Sveikiname Indonezijos pastangas užtikrinti, kad G20 susitikime būtų atsižvelgta į Rusijos sukelto karo padarinius, bei ženklus, jog G20 viršūnių susitikime Ukrainai galimai atstovaus prezidentas (Volodymyras) Zelenskis“, – pridūrė atstovas.Indonezija lapkritį organizuoja G20 susitikimą ir yra pranešusi, kad jame, be kita ko, dalyvaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.
V. Zelenskis įvertino naują JAV pagalbos paketą: esame dar arčiau pergalės Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė labai vertinantis, kad Jungtinės Valstijos teikia dar vieną karinės pagalbos paketą. Apie tai jis rašė savo „Twitter“ paskyroje.„Labai vertinu kito Amerikos karinės pagalbos paketo teikimą už 775 mln. dolerių. Ačiū Joe Bidenui už šį sprendimą! Žengėme dar vieną svarbų žingsnį, kad nugalėtume agresorių. Ukraina bus laisva!“ - pabrėžė prezidentas.UNIAN informavo, kad naujasis pagalbos Ukrainai paketas, kurio suma siekia 775 milijonus dolerių, visų pirma numato papildomų sviedinių, skirtų padidinto mobilumo HIMARS artilerijos raketų sistemoms, perdavimą, 16 haubicų ir sviedinių jiems, 1 000 „Javelin“ nešiojamų raketų sistemų, išminavimo įrangos, 15 „ScanEagle“ dronų (už žvalgybos pagalbos teikimą Ukrainos artilerijai), 40 transporto priemonių su apsauga nuo minų (MRAP).Įvertinus ir šį paketą, bendra pagalba, kurią JAV teikia Ukrainai saugumo srityje nuo 2021 m. rugpjūčio jau viršija 10 mlrd. dolerių.
Nauji sprogimai Kryme: paaiškėjo daugiau detaliųKryme esančio Sevastopolio vadovas Michailas Razvozhaevas, paskirtas iš Maskvos, patvirtino, kad penktadienio vakare mieste buvo girdimi sprogimai.„Esu darbovietėje Vyriausybėje. Taip pat daugelis miestiečių centre išgirdo sprogimus. Panašūs skambėjo šiek tiek anksčiau Strelkos srityje. Istorija tokia pati kaip ir vakar. Pagal preliminarius oro gynybos duomenis, taikiniai numušti“, - parašė jis.Be to, žiniasklaida pranešė apie Nova Kakhovkos apšaudymą. Kakhovkos hidroelektrinės rajone yra vienas iš kelių tiltų per Dnieprą, iš kurių tiekiamos Rusijos karių grupės.
Kijevas: Rusija patiria nuostolių visur, kur vyksta aktyvūs karo veiksmaiUkrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė penktadienio vakarą pranešė, kad Rusijos kariai patiria nuostolių „visomis kryptimis, kur tęsiasi aktyvūs karo veiksmai“.Toliau pateikiamas šių krypčių ir gyvenviečių, kuriose Ukrainos kariai sugebėjo atremti Rusijos išpuolius, įskaitant Bakhmuto sritį, sąrašas.Santraukoje taip pat teigiama, kad po nesėkmingo bandymo pralaužti Ukrainos gynybą Sloviansko rajone priešo pajėgos „patyrė nuostolių ir pabėgo“.BBC negali greitai patikrinti konflikto šalių informacijos kovos sąlygomis.
Rusija dėl Ukrainos „provokacijų“ kreipėsi į JTRusija išsiuntė laišką JT Saugumo Tarybai, kuriame išsamiai aprašė „provokacijas“, kurias Ukrainos pusė neva rengia Zaporožės atominėje elektrinėje.Kremlius ir Kijevas apkaltino vienas kitą rengiant „melagingos vėliavos“ operaciją: surengus katastrofą, dėl kurios galima kaltinti priešą.Rusijos misija JT sako, kad ukrainiečiai nori išprovokuoti „tai, ką jie laiko nedidele avarija“ – radiacijos nutekėjimą, galintį apkaltinti Rusiją „branduoliniu terorizmu“.Laiške teigiama, kad, nepaisant daugybės atominės elektrinės darbuotojų liudijimų (ir net ten nufilmuotos vaizdo medžiagos), Rusijos kariai nelaiko jokių ginklų atominės elektrinės teritorijoje.Jame taip pat dar kartą pakartojama Maskvos ne kartą išsakyta pozicija, kad ZNPP apšaudo Ukrainos kariai.Kijevas panašius kaltinimus meta Rusijos kariuomenei.
Kryme vėl girdimi sprogimai
Kryme penktadienio vakare vėl pasigirdo sprogimai. Kol kas nepatvirtintais duomenimis, Jevpatorijoje suveikė oro gynyba, o Sevastopolyje liudytojai pranešė apie ataką.
UNIAN rašo, jog danguje virš Jevpatorijos Rusijos oro gynyba tariamai suveikė. Vaizdo įraše buvo užfiksuotas objektų numušimas danguje.
Viename iš vaizdo įrašų krymiečiai komentuoja oro gynybos darbą ir bendrą situaciją Rusijos okupuotame pusiasalyje.
„Tai jau nebejuokinga. Klausykite, mes susirenkame ir išeiname iš čia“, – girdisi liudininkų balsai.
Po kelių minučių pasirodė informacija apie sprogimus okupuotame Sevastopolyje. Išsamesnės informacijos kol kas nėra.
https://t.me/uniannet/68929
Ukraina: Kijevo regionui nuolat gresia pavojus dėl BaltarusijosUkrainos kariuomenė ruošiasi bet kokiam scenarijui, atsižvelgdama į praeities klaidas, bet ir turėdama tam tikrų privalumų, o Kijevo regionui nuolat gresia invazija, nes Baltarusija yra Rusijos sąjungininkė. Tai pareiškė Kijevo regioninės karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba interviu tsn.ua.Jis priminė, kad vasarį į Kijevo regioną įžengė 30 000 Rusijos karių su daugybe įrangos. „Turime suprasti, kad Kijevo regionui nuolat gresia pavojus. Ramiai nemiegosime, kol mūsų pergalė nebus pasiekta! Mes nesame broliai su tais žmonėmis, mes esame kaimynai. O mūsų kaimynas yra teroristinės šalies sąjungininkas. Noriu pasakyti, kad su Baltarusija besiribojančios teritorijos yra labai specifinės: yra Černobylio atominė elektrinė, aukštos spinduliuotės fonas. Todėl mūsų kariuomenė ruošiasi bet kokiam scenarijui, suprasdama mūsų klaidas ir turėdama tam tikrų pranašumų. Nesvarbu, ar jie eina, ar ne, mes visada turime būti tam pasirengę. Turime statyti bombų slėptuves, nes tai yra grėsmė ne metams ar dvejiems – tai yra amžinai", - sakė O. Kuleba.Kijevo regionas balandžio pradžioje buvo išlaisvintas iš Rusijos įsibrovėlių. Išlaisvintuose miestuose ir kaimuose buvo užfiksuotas masinis naikinimas ir žiaurios civilių žudynės.Pasak O. Kulebos, Rusijos užpuolikai regione sugadino ir sunaikino 26 tūkstančius objektų. Daugiau nei 1300 žmonių buvo oficialiai pripažinti mirusiais nuo Rusijos agresijos, patvirtinta, kad buvo nušauta 700 žmonių, vis dar nustatomi nauji atvejai.
Susitarimas dėl taikos yra neįmanomas: Podoliakas įvardijo tikrąjį Rusijos tikslą Ukrainoje Pareiškimais apie tariamą norą atkurti derybas dėl taikos Rusija bando atitraukti Ukrainos ir pasaulio bendruomenės dėmesį, kad išloštų laiko pasirengti tolesniam agresyvios politikos įgyvendinimui. Tai pabrėžė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas interviu internetiniam „Wirtualna Polska“ leidiniui.„Didelis susitarimas dėl karo ir taikos yra neįmanomas, nes Rusija tuo nesidomi. Kremlius mano, kad Ukraina turėtų būti nušluota nuo žemės paviršiaus karinėmis priemonėmis. Jie taip pat ketina spręsti klausimus su Moldova, Gruzija ir Kazachstanu. Jie nori diktuoti žaidimo taisykles Europai. Šiuose planuose nėra ramybės“, – sakė jis.„Taip, Rusija nori taikos derybų. Tačiau tai nėra nuoširdus pasiūlymas, o spąstai. Nes kalbama ne apie karo pabaigą, o apie mūsų pozicijų stiprinimą. Ji nori įtvirtinti teritorinius pasiekimus, kol yra karinių pajėgumų viršūnėje“, – pridūrė M. Podoliakas. Jis pažymėjo, kad tuo pačiu tikslu Rusija organizuoja Europos energetinį šantažą, tikėdamasi, kad dujų trūkumas atšiaurios žiemos atveju paramą Ukrainai. „Tarkime, Ukraina sutinka ir sėda prie derybų stalo su Rusija. Yra paliaubos. Tada Rusija pateikia ultimatumą: Ukraina turi pripažinti esamą fronto liniją kaip naują sieną. Mes tikrai nesutinkame su keturių mūsų provincijų aneksija. Kova atsinaujina. Tada Rusijos propaganda Europoje skleidžia žinią: žiūrėkite, „karas baigėsi, bet Ukraina vėl puola“. Jie daro mus naujo karo etapo iniciatoriais“, – aiškino M. Podoliakas.
Vakarų žvalgyba: rusams baigiasi amunicija, karas perėjo į kitą stadijąVienas Vakarų žvalgybos pareigūnas pareiškė, kad rusams Ukrainoje baigiasi šaudmenys, o tai spartina jų puolamojo potencialo mažėjimą.Jį socialiniame tinkle „Twitter“ cituoja televizijos ITN žurnalistė Emma Burrows.„Turime daug įrodymų, kad šaudmenys baigiasi... įskaitant šaudmenis, kurie vežami iš giluminių saugyklų“, – per spaudos konferenciją Pentagone sakė tas pareigūnas.Anot jo, sumažėjęs šaudmenų kiekis „galiausiai pakirs Rusijos galimybes pradėti puolimą“. Rusija šiuo metu yra sujungusi batalionų ir taktinių grupių pajėgas, ji išgyvena sunkius laikus bandydama atstatyti savo jėgas“.„Tuo metu karas Ukrainoje perėjo į kitą stadiją“, bet „pikas“ dar nepasiektas. Taip yra iš dalies todėl, kad „abi šalys ėmė geriau suprasti, kad čia yra maratonas, o ne sprintas“, teigė pareigūnas.Rusijos karinius objektus pusiasalyje neseniai sukrėtė virtinė sprogimų, o Gynybos ministerija pareiškė, kad vienas šią savaitę įvykęs incidentas buvo „sabotažo“ aktas.Kyjivas viešai neprisiėmė atsakomybės už sprogimus, tačiau Ukrainos politikai ir kariuomenės pareigūnai internete ironiškai pasisakė apie incidentus, leisdami suprasti, kad prie jų prisidėjo šalies pajėgos.Kaip pranešė naujienų agentūra „Unian“, rugpjūčio 18 dienos vakarą nugriaudėjo sprogimai didžiausioje okupuotame Kryme okupacinių oro pajėgų bazėje Belbeke, esančioje Sevastopolio šiaurės vakaruose.Tos pačios dienos vakarą sprogimai griaudėjo ir Kerčės mieste okupuotame Kryme.Be to, dažnai dega ne tik Rusijos oro pajėgų bazės, bet ir šaudmenų sandėliai. Vienas iš jų ketvirtadienį liepsnojo Belgorodo srityje.
Putinas sutiko, kad TATENA inspektoriai į Zaporižią vyktų per UkrainąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko, kad nepriklausomų inspektorių grupė galėtų vykti į Maskvos okupuotą Zaporižios atominę elektrinę per Ukrainą, po pokalbio su Emmanueliu Macronu pranešė Prancūzijos prezidentūra.V. Putinas „persvarstė reikalavimą“, kad TATENA atstovai į objektą keliautų per Rusiją, sakė E. Macrono biuras.
JAV paskelbė apie naują 775 mln. JAV dolerių vertės ginkluotės paketą UkrainaiJAV gynybos departamentas penktadienį paskelbė skirsiantis dar vieną 775 mln. JAV dolerių (772 mln. eurų) vertės gynybos įrangos ir šaudmenų paketą Ukrainai, įskaitant raketas „Himars“, artileriją ir išminavimo sistemas.„Norime užtikrinti, kad Ukraina turėtų nenutrūkstantį šaudmenų tiekimą savo poreikiams tenkinti, ir to siekiame šiuo paketu“, – žurnalistams sakė aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.
Vyriausybė nepaprastąją padėtį ir karantiną Ukrainoje pratęsė iki gruodžio 31 d.Apie tai per kanalą „Telegram“ pranešė vyriausybės atstovas prie Aukščiausiosios Rados Tarasas Melničukas.
Macronas ir Putinas pasikalbėjo telefonuRusijos prezidentas Vladimiras Putinas per telefoninį pokalbį su Prancūzijos lyderiu Emmanueliu Macronu apkaltino Ukrainą užpuolus Maskvos okupuotą Zaporižios atominę elektrinę ir perspėjo dėl galimos „katastrofos“, penktadienį pranešė Kremlius.V. Putinas „pabrėžė, kad sistemingas Ukrainos kariškių vykdomas Zaporižios atominės elektrinės teritorijos apšaudymas kelia didelio masto katastrofos pavojų“, sakoma Kremliaus pranešime.Jame priduriama, kad abu lyderiai paragino Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) „kuo greičiau“ atlikti elektrinės patikrinimą.V. Putinas E. Macronui taip pat skundėsi, kad Maskva susiduria su „kliūtimis“ eksportuodama savo žemės ūkio produktus pagal praėjusį mėnesį Stambule pasirašytą susitarimą, sakė Kremlius.„Vis dar esama kliūčių“ Rusijos „maisto produktų ir trąšų eksportui“, – sakoma Kremliaus pareiškime.Eliziejaus rūmai pranešimo apie šį pokalbį dar nepaskelbė.
Atakų prieš Charkivą aukų skaičius išaugo iki 21Praėjus dienai po smarkių rusų raketų atakų prieš Rytų Ukrainos Charkivo miestą žuvusiųjų skaičius, Kyjivo duomenimis, išaugo iki 21. Kartu pranešta, kad iš gyvenamojo namo griuvėsių išgelbėti dar devyni žmonės. Tai penktadienį „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos civilinė apsauga.Naktį į ketvirtadienį Charkivą sudrebino smarkios atakos, buvo sugriauti du bendrabučiai ir geležinkeliečių kultūros namai.Per atakas kelios dešimtys žmonių buvo sužeisti. Rusijos gynybos ministerija penktadienį tik patvirtino atakavusi vietoves už Charkivo ribų ir kad atakos buvo nukreiptos tik prieš karinius taikinius.Kyjivas tuo tarpu dar praneša apie penkis žuvusius ir dešimt sužeistų civilių toliau Ukrainos kontroliuojamoje kaimyninio Donecko regiono dalyje. Rusijos kontroliuojamoje dalyje vėlgi, anot vietos žiniasklaidos, žuvo penki civiliai ir 23 buvo sužeisti. Abiejų pusių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.
Žiniasklaida: Vokietijos vyriausybė blokuoja Ukrainos prašymus tiekti daugiau ginklųVokietijos vyriausybė, anot leidinio „Welt“, kelis mėnesius blokuoja Ukrainos prašymus dėl tolesnio ginklų tiekimo. Per praėjusias dešimt savaičių Ukrainos diplomatai ne kartą Gynybos ministerijoje Berlyne prašė ginkluotės. Tačiau nei ministerija, nei kanclerio Olafo Schozo kanceliarija esą nereagavo.Anot pranešimo, nuo birželio kelis kartus per mėnesį vyko aukšto rango susitikimai Gynybos ministerijoje, kuriuose dalyvavo ir ministrė Christinė Lambrecht. Per juos Ukrainos pusė kaskart prašė daugiau tokios ginkluotės, kokią Vokietija jau yra perdavusi Ukrainai – t. y. savaeigių haubicų 2000 ir daugkartinio naudojimo raketų paleidimo sistemų „Mars II“.Iki šiol Vokietija yra pristačiusi Ukrainai 10 haubicų ir tris raketų paleidimo įrenginius.Be to, Ukrainos pusė ragino duoti leidimą eksportuoti kovinių tankų ir pėstininkų kovos mašinų, kaip to prašė ginklų pramonė. Dar balandį Ukraina sulaukė pasiūlymo iš ginkluotės koncerno „Rheinmetall“ už 268 mln. eurų pačiai pirkti 100 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 88 kovinius tankus „Leopard 1“, įskaitant amuniciją ir karių apmokymą. Visa ši technika, anot gamintojo, galėjo būti „greitai paruošta“. Tačiau reakcijos iš O. Scholzo kanceliarijos esą nesulaukta.Vokietijos gynybos ministerija, paprašyta pakomentuoti situaciją, teigė, kad „daugeliu lygių palaikomas kontaktas su Ukrainos puse“. Tikslas esą yra „kiek įmanoma geresnė parama Ukrainai jos kovoje su rusų agresoriumi“.
JK gynybos ministerija: sprogimai Kryme turėjo didelį poveikį PutinuiNeseniai įvykę sprogimai giliai už Rusijos fronto linijos Kryme padarė didelį psichologinį poveikį Maskvos vadovybei, teigia Vakarų pareigūnai.Pasak Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos, daugiau nei pusė Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno kovinių lėktuvų praėjusią savaitę buvo išvesti iš rikiuotės per sprogimus Rusijos valdomame Sakų kariniame aerodrome Krymo vakaruose – teritorijoje, kurią Maskva anksčiau laikė saugia.Kremlius dabar užsiėmęs paieškomis, kam suversti kaltę dėl nesėkmės, o prezidentas Vladimiras Putinas stengiasi nuslėpti Ukrainos sėkmę nuo Rusijos gyventojų, į šalį plūstelėjus tūkstančiams iš Krymo bėgančių rusų, penktadienį pranešė pareigūnai.Jie pridūrė, kad atakos privertė Juodosios jūros laivyną užimti gynybinę poziciją ir sutrukdė Rusijai pradėti sėkmingą desantinį puolimą Odesoje.Tai įvyko tuo metu, kai karas perėjo į beveik operacinės stagnacijos fazę, kai nė vienos pusės sausumos pajėgos neturi pakankamai sutelktos kovinės galios, kad galėtų pradėti sėkmingus puolamuosius veiksmus.Pasak pareigūnų, Rusija, stengdamasi atkurti savo pajėgas, susiduria su vis didesniu atsargų, net ir pagrindinės amunicijos, trūkumu, taip pat su personalo problemomis.Tuo tarpu žvalgybos tarnybos GCHQ vadovas sakė, kad Maskvai nepavyko įsitvirtinti kibernetinėje erdvėje prieš Ukrainą. „Kol kas prezidentas Putinas visapusiškai pralaimėjo informacinį karą Ukrainoje ir Vakaruose, – rašė seras Jeremy Flemingas žurnale „The Economist“ paskelbtame komentare. – Kaip ir invazijos sausumoje atveju, atrodo, kad pirminiai Rusijos planai internete žlugo.“
Patruševas: Ukraina amerikietiškais ginklais apšaudo Zaporižios AEUkrainos karinės pajėgos, Rusijos teigimu, iš JAV gautais ginklais apšaudo Zaporižios atominę elektrinę. „Jei įvyks katastrofa, tai padariniai bus juntami visuose pasaulio kampuose. Atsakomybė dėl to teks Vašingtonui, Londonui ir jų parankiniams“, – Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) posėdyje Taškente penktadienį pareiškė Rusijos nacionalinės saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.Rusijos ir Ukrainos pajėgos jau kurį laiką kaltina viena kitą apšaudant didžiausią Europos branduolinę jėgainę. Jos vis įspėja ir dėl branduolinės katastrofos pavojaus.Rusija atmeta tarptautinius reikalavimus dėl AE zonos demilitarizavimo ir argumentuoja, kad vyriausybė Kyjive dėl karo negali pasirūpinti atominės elektrinės saugumu.Karo šalys įspėjo ir dėl galimų provokacijų penktadienį. Tačiau naujų pranešimų apie elektrinės apšaudymą kol kas nėra.Padėtis aplink elektrinę yra įtempta. Planuojama, kad netrukus jėgainėje apsilankys Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai. Tačiau data kol kas nėra žinoma. Rusijos atstovas šioje organizacijoje diplomatas Michailas Uljanovas penktadienį sakė, kad TATENA ekspertai galimai į Ukrainą vyks rugsėjo pradžioje.N. Patruševas Taškente sakė, kad Vakarai ruošiasi atviram kariniam konfliktui su Rusija. Vakarai tuo tarpu visad pabrėžia, kad nors ir tiekia ginklus Ukrainai, tačiau neįsitrauks į karą su Rusija.
JT vadovas prašo Rusijos neatjungti Zaporižios jėgainės nuo Ukrainos elektros tinklo Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas penktadienį paprašė, kad Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė nebūtų atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, Ukrainos žiniasklaidai paskelbus, kad Maskva planuoja tai padaryti.„Akivaizdu, kad elektra iš Zaporižios yra ukrainietiška elektra... Šio principo turi būti visapusiškai laikomasi“, – sakė JT generalinis sekretorius, lankydamasis Odesos uoste pietų Ukrainoje.
Ukraina: yra požymių, kad Rusija gali išjungti Zaporižios AEUkraina baiminasi, kad Rusija nuo nacionalinio elektros tinklo gali atjungti didžiausią šalies branduolinę elektrinę. Yra duomenų, kad rusų pajėgos rengiasi išjungti dar veikiančius Zaporižios AT reaktorius, penktadienį pranešė valstybinis elektros tiekėjas „Energoatom“, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.Nutrūkus elektros tiekimui iš milžiniškos jėgainės – Zaporižia yra didžiausia Europos atominė elektrinė – tai pajustų pirmiausiai Ukrainos pietinė dalis.Ukraina dėl karo ir energijos išteklių trūkumo ruošiasi sunkiausiai žiemai nuo nepriklausomybės. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu tarsis, kaip išspręsti ginčą dėl elektrinės.„Rusų pajėgos šiuo metu ieško kuro tiekėjų dyzeliniams generatoriams“, –pranešė „Energoatom“. Dyzeliniais generatoriais būtų palaikomos labai radioaktyvaus branduolinio kuro aušinimo sistemos po jėgainės išjungimo. Įmonė pakartojo kaltinimą, kad Rusija rengia „didelio masto provokaciją“. Vyriausybė Maskvoje savo ruožtu metė Ukrainai tokį pat kaltinimą.Tarptautiniu mastu Zaporižiai skiriamas itin didelis dėmesys, nes smūgis reaktoriams sukeltų branduolinę katastrofą, panašią kaip Černobylio 1986-aisiais.Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis, turėdamas omenyje mūšius AE apylinkėse, rugpjūčio pradžioje įspėjo dėl „žaidimo su ugnimi ir galimų katastrofiškų padarinių“. Penktadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Rybakovas patikino, kad rusų karinis buvimas yra garantas, kas Černobylis nepasikartos.Zaporižios elektrinę rusų pajėgos užėmė kovą.
Žiniasklaida: dingo iš Krymo pabėgęs AksionovasKrymo okupacinės valdžios atstovai – „ministras pirmininkas“ Sergejus Aksionovas ir pusiasalio „Valstybės Dūmos“ pirmininkas Vladimiras Konstantinovas – pradingo po to, kai pabėgo į Rostovą. Jų neranda Federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojai. Apie tai praneša 24 kanalas, cituodamas Ukrainos žvalgybos šaltinius.Remiantis žurnalistų informacija, S. Aksionovas ir V. Konstantinovas apsistojo viešbutyje ir nuėjo „ūžti“ į restoraną. Paskui Krymo okupacinės valdžios atstovai pradingo. Ukrainos žvalgyba papasakojo, kad vietos FSB darbuotojai šokiruoti, jiems buvo įsakyta greitai rasti dingusius kolaborantus.Kaip skelbia 24 kanalas, iš pradžių juos planuojama nusiųsti į Krymą, kad būtų įrašytas jų išvykimo paneigimas, o paskui leis sugrįžti į Rostovą. Kaip žurnalistams papasakojo Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos darbuotojai, tikėtina, kad Krymo „premjeras“ ir „Valstybės Dūmos“ pirmininkas padaugino alkoholio ir dar neatsigavo. Šią savaitę skelbta, kad blokuodami eismą Krymo tiltu, iš pusiasalio išvyko aukščiausi okupacinio režimo vadovai – „premjeras“ S. Aksionovas ir „pirmininkas“ V. Konstantinovas.
Buvęs Krasnodaro meras paskirtas rusų okupacinės Charkivo regiono ministrų tarybos vadovuBuvęs Rusijos miesto meras paskirtas vadovauti naujai Rusijos sudaromai vyriausybei šiaurės rytų Ukrainoje – tai naujausias iš eilės tokių paskyrimų, kurie, pasak Kyjivo, yra bandymų aneksuoti Ukrainos teritoriją dalis, praneša „Reuters“.Andrejus Aleksejenka ketvirtadienį atsistatydino iš šešioliktojo pagal dydį Rusijos miesto Krasnodaro mero pareigų. Dabar jis vadovaus naujai Rusijos paskirtai Charkivo regiono ministrų tarybai, penktadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos paskirtos vietos administracijos dekretu.Regionas, kurį iš dalies yra okupavusi Rusijos kariuomenė, supa antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą. Jis yra į šiaurę nuo Luhansko ir Donecko regionų, kuriuos Maskva siekia užimti nepriklausomybę nuo Kyjivo paskelbusių separatistų rankomis.Rusijos pareigūnai anksčiau yra sakę, kad okupuotos Ukrainos teritorijos niekada nebus grąžintos Kyjivui ir kad rudenį gali būti surengti referendumai dėl jų prijungimo prie Rusijos. Ukraina juos pavadino „pseudoreferendumais“ ir pažadėjo užkirsti jiems kelią.Rusijos pajėgos šiuo metu kontroliuoja mažiau nei pusę Charkivo regiono. Gegužės mėnesį po įnirtingo ukrainiečių pasipriešinimo Rusijos pajėgos nutraukė Charkivo miesto puolimą, tačiau toliau bombarduoja miestą iš pozicijų už jo pakraščių.
Nusikaltėliai už 18 tūkst. dolerių padėdavo karo prievolininkams išvykti iš UkrainosKyjivo gyventojas kartu su bendrininku suorganizavo neteisėtą vyrų išvykimo į užsienį schemą. Norintieji gaudavo „savanorio“ pažymą.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos generalinio prokuroro biuru.Tyrėjai nustatė, kad Ukrainos sostinės gyventojas neteisėtai gabeno karo prievolininkus į Europos Sąjungos šalis. Už 18 tūkst. dolerių tarnybos vengiantys vyrai buvo įtraukiami į duomenų bazę „Šliach“. Tai suteikdavo jiems galimybę patekti į Lenkiją kaip savanoriams, kurie esą vyksta parvežti humanitarinės pagalbos.Schemos organizatorius sulaikytas, jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas.Anksčiau šią savaitę buvo pranešta, kad Odesoje medikai ir valdininkai klastojo netinkamumo karinei tarnybai pažymas. Su tokiais „dokumentais“ šaukiamojo amžiaus vyrai galėjo nekliudomai vykti į užsienį. Ši paslauga kainavo 7 tūkst. dolerių.Ukrainoje galiojant karinei padėčiai, ribojamas 18–60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies.
BBC žurnalistams pavyko nustatyti daugiau kaip 5 700 Ukrainoje žuvusių Rusijos kariškių vardusRemiantis atvirais šaltiniais, BBC laidų rusų kalba tarnybai pavyko nustatyti daugiau kaip 5 700 Ukrainoje žuvusių Rusijos kariškių vardus, praneša UNIAN.Iki rugpjūčio 19 d. BBC laidų rusų kalba tarnyba kartu su leidiniu „Mediazona“ ir savanorių komanda patvirtino informaciją apie 5 701 žuvusįjį. Tarnyba pažymi, kad surinkti duomenys neatspindi tikrojo Rusijos nuostolių Ukrainoje masto.Pasak publikacijos autorių, žurnalistai kiekvieną savaitę įvairiose Rusijos gyvenvietėse aptinka naujų Rusijos kariškių kapų, apie kuriuos vietos valdžia nepraneša. Manoma, kad jų sudarytame sąraše žuvusiųjų vardų yra 40–60 proc. mažiau negu iš tikrųjų palaidota Rusijoje. Tarp žuvusiųjų, įtrauktų į šį sąrašą, – 966 karininkai (17 proc.). Nukauti keturi Rusijos generolai ir 34 pulkininkai. Paskutinis pranešimas apie generolo žūtį pasirodė birželio mėnesį.Tarp Rusijos regionų pagal patvirtintus nuostolius tebepirmauja Dagestanas (270 žmonių), Buriatija (245) ir Krasnodaro kraštas (206). Palyginimui – yra žinoma tik apie 14 žuvusiųjų iš Maskvos, nors Rusijos sostinei tenka beveik 9 proc. šalies gyventojų.Pagal absoliučių nuostolių skaičių pirmauja pėstininkai ir desantininkai. Sparčiausiai didėjančią nuostolių kategoriją sudaro tie, kuriuos Rusijos valdžia vadina savanoriais. Taip pat žinoma, kad žuvo 66 karo lakūnai – specialistai, laikomi kariuomenės elitu, rašo BBC laidų rusų kalba tarnyba.Rusijos gynybos ministerija apie žuvusiųjų skaičių paskutinį kartą pranešė kovo 25 d. Tada buvo teigiama, kad Ukrainoje žuvo 1 351 Rusijos kariškis.
Rusų okupantai išveža savo techniką iš užimto EnerhodaroRusų okupantai išveža savo techniką iš užimto Enerhodaro, esančio Zaporižės srityje.Apie tai praneša „Telegram“ kanalas „Energodar segodnia“.Pažymima, kad rusiška technika juda į artimiausius kaimus. Tokių okupantų veiksmų priežastys nežinomos.„Technika nukreipta į artimiausius kaimus. Kodėl – kol kas neaišku. Galbūt tai tiesiog spektaklis, kuris turi parodyti, kad Rusija demilitarizavo Zaporižės atominę elektrinę“, – teigiama pranešime.
Ukrainos žvalgyba: Rusija šiandien Zaporižios atominėje elektrinėje rengia provokacijąŽvalgyba gavo naujų įrodymų, patvirtinančių Rusijos pasirengimą teroristiniam aktui Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje rugpjūčio 19 dieną. Apie tai skelbia Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba: „Gauta papildomos patvirtinančios informacijos apie okupantų pasirengimą provokacijoms Zaporižios branduolinėje jėgainėje rugpjūčio 19 dieną. Licencijuotam personalui (atliekančiam savo funkcijas pagal Valstybinės atominės inspekcijos licenciją) nurodyta likti namuose. Į elektrinės teritoriją bus įleista tik nedidelė dalis operatyvinio personalo“.Remiantis Ukrainos žvalgyba, rugpjūčio 18 dienos vakariniame Zaporižios vadovybės susirinkime nebuvo „Rosatom“ atstovų, kurie nuo pat okupacijos momento aktyviai dalyvavo visuose susirinkimuose. Žvalgyba teigia, kad „Rosatom“ atstovai iš viso paliko Zaporižios branduolinės jėgainės teritoriją.„Turint omenyje, kiek šiuo metu jėgainės teritorijoje yra ginkluotės, taip pat nevienkartinius provokacinius apšaudymus, didelė tikimybė, kad branduoliniame objekte planuojamas didelio masto teroristinis aktas“, – tikina Rusijos gynybos ministerijos žvalgyba.
JK: Rusija vis bombarduoja Charkivą, kad nukreiptų Ukrainos pajėgų dėmesį nuo kitų šalies vietųRusija, pasak Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos, vis bombarduoja Ukrainos šiaurės vakaruose išsidėsčiusį Charkivą, kad ukrainiečių ginkluotosios pajėgos skirtų daug dėmesio šio miesto gynybai ir negalėtų vykdyti kontratakų kitose šalies vietose, praneša agentūra „Reuters“.Ministerijos savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pridūrė, kad vos už 15 kilometrų nuo Rusijos fronto linijų esantis Charkivas patiria nuolatinį apšaudymą, nes jį pasiekia didžioji dalis Rusijos artilerijos.Miestą supančios srities gubernatoriaus duomenimis, per naujausias trečiadienį ir ketvirtadienį Charkive surengtas Rusijos atakas žuvo 17 žmonių ir dar 42 sužeisti. Rusija neigia, kad savo „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje metu taikosi į civilius.
ISW: ketvirtadienį Rusija pirmą kartą nuo liepos pradžios Ukrainoje nepasiekė jokių teritorinių laimėjimųKetvirtadienį Rusijos pajėgos, anot Karo studijų instituto (ISW), pirmą kartą nuo liepos 6 d. Ukrainoje nepasiekė jokių teritorinių laimėjimų, praneša agentūra „Sky News“.JAV veikiantis institutas pridūrė, kad, nepaisant to, rusų kariai rugpjūčio 18 d. vis vien vykdė ribotą ir nesėkmingą puolimą Ukrainos rytuose.ISW teigimu, Rusija ketvirtadienį pranešė apie tolesnius sprogimus Kryme, „veikiausiai kilusius suveikus Rusijos oro gynybai, dėl Ukrainos žvalgybinės veiklos ar Ukrainos atakos“. „Trys vietos šaltiniai informavo „Reuters“, kad Kryme, netoli Sevastopolio esančiame Belbeko aerodrome nugriaudėjo mažiausiai keturi sprogimai“, – nurodė institutas.„Rusijos statytinis Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas tvirtino, kad, preliminariais duomenimis, ten Rusijos oro gynyba numušė Ukrainos droną, tačiau daugiau žalos nepridarė“, – pridūrė ISW.
Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 44 700 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 19 d. jau neteko apie 44 700 kareivių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 899 tankų, 4 195 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 016 artilerijos sistemų, 266 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 141 priešlėktuvinės gynybos priemonės, 234 lėktuvų, 197 sraigtasparnių, 795 dronų, 190 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 130 automobilių, 94 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Šaltiniai: JAV prezidento administracija rengia papildomą 800 mln. dolerių vertės karinės paramos paketą UkrainaiJAV prezidento Joe Bideno administracija, anot trijų šaltinių, rengia papildomą 800 mln. dolerių (793 mln. eurų) vertės karinės paramos paketą Ukrainai, praneša agentūra „Reuters“.Su anonimiškumo sąlyga kalbėję šaltiniai teigė, kad apie naujausią paketą galimai bus paskelbta dar penktadienį ar kitą savaitę. J. Bidenas esą pasinaudos specialiais prezidentiniais įgaliojimais, leidžiančiais perduoti perteklinę ginkluotę iš JAV atsargų.Baltieji rūmai šių pranešimų nekomentavo.Vašingtonas jau yra nusiuntęs Ukrainai milijardų dolerių vertės karinės paramos.
Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 362 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 362 vaikai, o dar daugiau kaip 716 buvo sužeisti. Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (376), Charkivo (202) ir Kyjivo (116) srityse.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 328 mokyklos, iš jų 289 visiškai sugriautos.
Ukrainos oligarchas Achmetovas teigia esąs pasirengęs finansuoti Mariupolio atstatymąUkrainos milijardierius Rinatas Achmetovas teigia esąs pasirengęs finansuoti Mariupolio atstatymą, kai miestą vėl kontroliuos Ukraina.R. Achmetovas tai pareiškė interviu Lenkijos leidiniui „Wiadomości“.„Man Mariupolis buvo, yra ir visada bus Ukrainos miestas. Aš tikiu Ukrainos armija ir mūsų partnerių Vakaruose parama. Aš tikiu, jog jei Ukraina sulauks pakankamos karinės pagalbos, tai Mariupolis tikrai bus išvaduotas“, – sakė milijardierius.Anot R. Achmetovo, „kai Ukrainos vėliava vėl suplevėsuos virš Mariupolio, mes skirsime visas jėgas miesto atstatymui“.„Mes būtinai atstatysime mūsų gamyklas, ir plienas iš Ukrainos Mariupolio vėl galės konkuruoti pasaulio rinkose“, – pabrėžė oligarchas.Anksčiau buvo pranešta, kad R. Achmetovo bendrovės SCM įmonės nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios kasdien skiria šalies ginkluotosioms pajėgoms, teritorinei gynybai ir humanitarinei pagalbai apie 1 mln. dolerių.
Arestovičius apie sprogimus: mes čia niekuo dėtiUkrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius savo „Telegram“ kanale pakomentavo sprogimus okupuotame Kryme ir Belgorodo srityje. Anot jo, Rusijos okupuoto Krymo teritorijoje kaukė oro pavojaus sirenos.„Belbeko oro bazė, Krymas, antskrydžiai. Oro pavojus Kerčėje. Oro pavojus Sevastopolyje. Belgorodo srityje sproginėja armijos, kariaujančios Iziumo kryptimi, šaudmenų sandėliai. Kaip suprantate, mes čia niekuo dėti. Rūkyti mažiau reikia“, – pakomentavo O. Arestovičius.
Nuo karo pradžios Ukrainoje užfiksuota jau beveik 29 tūkst. Rusijos karo nusikaltimųNuo karo pradžios Ukrainoje užfiksuotas jau 28 991 Rusijos karo nusikaltimas, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Generaline prokuratūra Kyjive.Prokuratūros duomenimis, iš šių nusikaltimų 27 881 susijęs su karo teisės pažeidimais, 73 – su karo veiksmų planavimu, o dar 28 – su karo propagandos sklaida. Be to, užfiksuoti dar 13 493 nusikaltimai šalies nacionaliniam saugumui.Anot prokuratūros, rugpjūčio 18 d. rytą per karą sužeistų Ukrainos vaikų skaičius padidėjo iki 714.
JK žvalgyba: V. Putinas pralaimi informacinį karą UkrainojeRusija per šešis invazijos į Ukrainą mėnesius nesugebėjo įsitvirtinti pastarosios šalies kibernetinėje erdvėje, pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos agentūros GCHQ vadovas Jeremy'is Flemingas, kurį cituoja agentūra „The Guardian“.Pasak J. Flemingo, pratrūkusiame kare abi šalys pasitelkia savo kibernetinius pajėgumus. Tačiau „(Rusijos) prezidentas (Vladimiras) Putinas šiuo metu visiškai pralaimi informacinį karą Ukrainoje ir Vakaruose. Nors vertėtų tai švęsti, negalime nuvertinti Rusijos dezinformacijos įtakos kitur pasaulyje“, straipsnyje laikraščiui „The Economist“ rašė J. Flemingas.Pasak žvalgybos agentūros vadovo, Rusijos pradiniai planai šioje srityje, kaip ir karo lauke, regis, žlugo. Jis nurodė, kad Maskva „neatsakingai ir beatodairiškai“ naudoja savo puolamuosius kibernetinius įrankius.J. Flemingo teigimu, Rusija pasitelkė programinę įrangą „WhisperGate“, kad sunaikintų Ukrainos vyriausybines sistemas. Anot GCHQ vadovo, Maskva skaitmeninės dezinformacijos taktiką pasitelkia jau ne pirmą kartą – panašūs bandymai taip pat fiksuoti Sirijoje ir Balkanuose.
Karinės pagalbos Ukrainai lyderės – JAV ir EstijaKylio universiteto Pasaulio ekonomikos institutas paskelbė duomenis, rodančius, kokio masto karinę pagalbą Ukrainai teikia pasaulio šalys, praneša portalas „rbc.ua“.Šiais Vokietijos ekspertų duomenimis, atspindinčiais liepos 1 d. situaciją, svarbiausios Ukrainos karinės donorės tebėra JAV, jau suteikusios Kyjivui 25,45 mlrd. dolerių vertės pagalbą. Antroje vietoje – Didžioji Britanija, kurios pagalba sudaro 4,11 mlrd. dolerių. Trečioje vietoje – Lenkija (1,83 mlrd. dolerių), o ketvirtoje – Vokietija (1,22 mlrd. dolerių).Vertinant paramą Ukrainai pagal bendrąjį vidaus produktą, pirmauja Estija – jos suteikta pagalba sudaro 0,8 proc. šalies BVP. Antroje vietoje – Latvija (beveik tokia pat BVP dalis), trečioje – Lenkija (0,5 proc. BVP), ketvirtoje – Lietuva (0,3 proc. BVP).Kaip pažymi „rbc.ua“, Kylio universiteto duomenys neatspindi pagalbos, kurią pasaulio šalys jau pažadėjo Ukrainai, bet kol kas jos dar nesuteikė. Todėl paramos, kurią iš tikrųjų gauna Ukrainos ginkluotosios pajėgos, vaizdas gali būti neišsamus.
Rusai bombarduoja Charkovo sritįUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime teigiama, kad rusai iš lėktuvų ir sraigtasparnių apšaudė gyvenamąsias vietoves Charkovo kryptimi.Apie tai pranešta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.
Mykolajive pasigirdo sprogimaiRugpjūčio 18-osios vakarą Ukrainos Mykolajivo mieste pasigirdo keli sprogimai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi transliuotoju „Suspilne“.Kaip skelbiama, 21 val. 55 min. mieste ir visoje Mykolajivo srityje buvo paskelbtas oro pavojus. Po to ten pasigirdo sprogimai.Vietos pareigūnai incidento dar nekomentavo. Nežinoma ir tiksli sprogimų vieta.
Rusijoje netoli sienos su Ukraina užsidegė ginklų sandėlisRusijos pietvakariuose didžiulis gaisras ir sprogimai apėmė vieną ginkluotės sandėlį netoli sienos su Ukraina, o dėl šio incidento teko evakuoti dvi gyvenvietės, pranešė vietos tarnybos.Keliomis dienomis anksčiau gaisrų ir sprogimų įvyko vienoje karinėje bazėje ir ginkluotės sandėlyje Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Maskva tuos incidentu siejo su Kyjivo „diversantais“.„Užsidegė šaudmenų sandėlis netoli Timonovo kaimo“ Belgorodo srityje, arčiau kaip už 50 km nuo sienos su Ukraina, sakoma srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo pranešime.Apie jokias aukas nebuvo pranešta, bet Timonovo ir netoliese esančio Solotų kaimo gyventojai buvo „perkelti saugiu atstumu“, nurodė V. Gladkovas. Pasak gubernatoriaus, tarnybos aiškinasi gaisro priežastį.Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti didžiulis liepsnų kamuolys ir tirštų dūmų stulpas, taip pat virtinė sprogimų blyksnių.Pastarosiomis dienomis Rusijos kariniuose objektuose netoki Ukrainos įvyko virtinė sprogimų.Praeitą savaitę per sprogimus Sakų kariniame aerodrome žuvo vienas žmogus ir dar keli buvo sužeisti.Po kelių dienų detonavo Kryme įrengtas ginklų ir šaudmenų sandėlis.Po antrojo incidento Maskva neįprastai pripažino „sabotažo“ faktą.Vėlai ketvirtadienį Rusijos naujienų agentūros taip pat pranešė apie sprogimus Krymo rytinėje dalyje esančiame Kerčės mieste, kurį neseniai pastatytas didžiulis tiltas jungia su Rusijos žemynine dalimi.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje Maskva daug kartų kaltino ukrainiečių pajėgas rengiant smūgius Rusijos teritorijoje, ypač Belgorodo srityje.Praeitą mėnesį per raketų smūgį Belgorodo mieste žuvo keturi žmonės, nurodė vietos valdžia.https://t.me/Ukraine_365News/34584
Rusija rengia melagingą operaciją, kad apkaltintų Ukrainą užpuolus didžiausią Europos branduolinį objektą - Zaporožės atominę elektrinę.Taip teigiama Amerikos karo tyrimų instituto ataskaitoje.Rusijos radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadas generolas leitenantas Igoris Kirillovas praėjusią dieną pareiškė, kad Ukrainos pajėgos ruošiasi provokacijai Zaporožės atominėje elektrinėje ir kad ši provokacija turėtų sutapti su JT generalinio sekretoriaus Antonijaus Guterreso vizitu Ukrainoje.
Rusai apšaudo Nikopolį iš artilerijos Rusijos okupantai iš artilerijos apšaudo Nikopolio centrą Dniepropetrovsko srityje.„Rusijos kariuomenė apšaudo Nikopolio centrą iš statinių artilerijos. Laikykitės slėptuvėse arba koridoriuose“, – rašoma pranešime.
Sprogimai nugriaudėjo netoli SevastopolioRugpjūčio 18-osios vakarą Belbeke, esančiame netoli okupuoto Sevastopolio, nuaidėjo sprogimai.Pranešama, kad liudininkai girdėjo sprogimus Belbeko aerodromo teritorijoje. Vėliau ten vyko Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos automobilis.Okupacinė valdžia sprogimų kol kas nekomentuoja. Belbeko aerodromas yra didžiausia Rusijos pajėgų oro bazė laikinai okupuotame Kryme.https://t.me/uniannet/68819
Sprogimai griaudėjo Kerčės miesteRugpjūčio 18-osios vakarą okupuotame Kryme, Kerčės mieste, nugriaudėjo sprogimai.Vietinė okupacinė valdžia teigia, kad veikė priešlėktuvinė gynyba. Krymo vadovo patarėjas Olegas Kriučkovas nepatikslino, kodėl oro gynyba veikė.Pranešama, kad Kerčės gyventojai rugpjūčio 18-osios vakarą išgirdo garsus, panašius į sprogimus. Tuo metu drebėjo langai, aidėjo automobilių sirenos, o liudininkai pasakojo danguje matę dūmų juostą.https://t.me/uniannet/68809
Zelenskis: Rusija išleidžia milžiniškus išteklius, kad užgrobtų dar bent vieną kilometrą Donbase Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos kariuomenė išleidžia milžiniškus išteklius, siekdama užimti dar bent kilometrą Donbase.Apie tai Ukrainos prezidentas pranešė vakaro vaizdo žinutėje."Rusijos armija išleidžia milžiniškus išteklius, kad užgrobtų dar bent kilometrą Donbase. Rusijos pareigūnai kartoja grasinimus Odesai ir kitiems Ukrainos miestams", – sakė jis.V. Zelenskis taip pat prisiminė įsibrovėlių teroro aktą Jelenovkoje, naktinį ir rytinį Charkivo apšaudymą.https://www.facebook.com/zelenskiy.official/videos/780689039721189
Podoliakas: Ukrainos pajėgos turi teisę naikinti karinius objektus Kryme Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sakė, kad Ukraina padarys viską, kad pusiasalyje būtų sunaikinti kariniai objektai ir nelegaliai pastatyti tiltai, kurie buvo pastatyti okupacijos metais. Anot jo, Kijevas ir toliau reikalaus, kad Maskva savo noru išmontuotų nelegaliai pastatytus objektus. Kitu atveju bus imamasi kitų priemonių.„Kažkokiu būdu tai padarysime. Prašysime saulės, vėjo, vandens ir net tabako gaminių, kad jie efektyviai veiktų amunicijos sandėliuose. Kita vertus, ir toliau reikalausime, kad Rusija savp noru išmontuotų visas nelegalias bazes ir tiltus, kurie Kryne buvo įrengti per aštuonerius metus“, – Ukrainos „24 kanalui“ sakė M. Podoliakas.
Stiprūs sprogimai Belgorodo srityjePirminiais duomenimis, dega šaudmenų sandėlis. Regiono gubernatorius sakė, kad aukų nėra, o aplinkinių kaimų gyventojai buvo evakuoti saugiu atstumu. https://t.me/ru2ch_news/52441
Erdoganas: Turkija pasiryžusi būti tarpininke derybose dėl taikos UkrainojeTurkija tvirtina, kad karas Ukrainoje turėtų būti sprendžiamas diplomatiniais kanalais, ir gali padėti kaip tarpininkė, sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.„Esame pasirengę veikti kaip tarpininkai siekiant tikslo atgaivinti Stambule prasidėjusias derybas dėl kriterijų“, – sakė R. T. Erdoganas pastabose, kurias perdavė jo biuras.„Svarbu rasti trumpiausią ir teisingiausią kelią prie derybų stalo“, – sakė jis, pridurdamas, kad tolesnes detales aptars su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.R. T. Erdoganas kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu Ukrainos mieste Lvive.
Zelenskis atmetė bet kokią „taiką“ su Rusija, kol ši neišves savo kariųPrezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį po derybų su Turkijos prezidentu ir JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu atmetė galimybę sudaryti taiką su Rusija, kol ji neišves savo karių iš Ukrainos.V. Zelenskis žurnalistams sakė, kad buvo „labai nustebintas“ išgirdęs iš prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, jog Rusija yra „pasirengusi tam tikrai taikai“, ir pridūrė: „Pirmiausia jie turėtų palikti mūsų teritoriją, o tada žiūrėsime“.
Ukrainos žvalgyba: Rusija nurodė Zaporižios AE darbuotojams penktadienį nedirbtiUkrainos karinė žvalgyba perspėja apie galimą Rusijos operaciją Zaporižios atominėje elektrinėje penktadienį, kai jos darbuotojams buvo liepta likti namuose.Jėgainę užėmę rusai netikėtai paskelbė, kad penktadienį didžiausioje Europos atominėje elektrinėje bus ne darbo diena, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Gynybos ministerijos žvalgybos tarnyba.Objekte galės likti tik aptarnaujantis personalas, o visiems kitiems bus uždrausta įeiti, sakoma ministerijos pranešime.Baiminamasi, kad Rusijos pajėgos, apšaudžiusios atominę elektrinę, „didina pavojų“ ir planuoja įvykdyti teroristinį išpuolį, sakoma pareiškime. Išsamesnės informacijos nepateikta, o Rusija kol kas nekomentavo.Kijevo perspėjimas atkartojo ketvirtadienį Maskvos paskelbtą panašų pranešimą. Rusija pareiškė, kad Ukrainos pusė penktadienį planuoja provokaciją atominėje elektrinėje.Ketvirtadienį Lvive Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JT generalinis sekretorius António Guterresas aptarė įtemptą padėtį elektrinėje ir aplink ją.
Ukrainos ambasada: Siriją pasiekė Rusijos laivas su „pagrobtais“ ukrainietiškais grūdais Siriją pasiekė Rusijos krovininis laivas, kuriuo, kaip įtariama, buvo atgabenti iš Ukrainos pavogti grūdai, ketvirtadienį pranešė Kyjivo ambasada Beirute. Tai vienas iš virtinės klausimų keliančių krovinių, pasiekusių šią karo draskomą šalį. „Mūsų duomenimis, „SV KONSTANTIN“ prisišvartavo Sirijoje“, – sakoma ambasados pranešime naujienų agentūrai AFP.Jame teigiama, kad laivas atplukdė „grūdus, kuriuos pagrobė ir neteisėtai išvežė Rusijos okupacinė valdžia“. Pranešime taip pas sakoma, kad iš pradžių šis krovinys turėjo plaukti į Libano sostinės Tripolio uostą.Ukraina jau ne kartą kartą kaltino Rusijos pajėgas, kad nuo vasario pabaigos, kai jos įsiveržė į šalį, rusai plėšia grūdų sandėlius.Ambasados pareiškimas pasirodė, kai Sirijos Tartuso uoste, kurį valdo Rusijos įmonė, savo krovinį iškrovė kitas krovininis laivas, atgabenęs pirmąją grūdų siuntą. Ją pagal Jungtinių Tautų remiamą susitarimą buvo leista išvežti iš Ukrainos.Su Siera Leonės vėliava plaukiojantis laivas „Razoni“ turėjo plaukti į Libaną, tačiau dėl penkis mėnesius vėluojančio krovinio pristatymo Libano pirkėjas atšaukė sandorį, kai laivas jau buvo išplaukęs į jūrą, teigė Ukrainos pareigūnai.Pasak tanklaivių stebėsenos svetainės TankerTrackers.com bendraįkūrėjo Samiro Madani (Samiro Madanio), laivas šios savaitės pradžioje prisišvartavo Tartuse.Palydovinės nuotraukos rodo, kad laivas, atgabenęs 26 tūkst. tonų kukurūzų, iškrauna krovinį, ketvirtadienį tviteryje parašė S. Madani.Anksčiau šį mėnesį Libano valdžios institucijos trumpam sulaikė su Sirijos vėliava plaukiojantį laivą. Veiksmų buvo imtasi reaguojant į panašų Ukrainos ambasados pranešimą, kad į jį buvo pakrautas vogtas krovinys.Tyrimo metu neradus įrodymų, kad laivas „Laodicea“ gabena pavogtą krovinį, jis buvo paleistas. Kyjivo ambasada sukritikavo tokį sprendimą.Kaip pranešė Sirijos valstybinė žiniasklaida, rugpjūčio 8 dieną „Laodicea“ pradėjo krovinio iškrovimą Tartuse.Sirija yra ištikima Rusijos sąjungininkė. Pastaroji 2015 metais įsikišo į šalies pilietinį karą, kad paremtų prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) vyriausybę.Maskva teikia Damaskui labai ribotą finansinę pagalbą, tačiau kaip paramą Sirijai tiekia kviečius.Sirijos vyriausybė iš Maskvos gauna didžiąją dalį importuojamų kviečių.
Erdoganas: Turkija stovi „Ukrainos pusėje“Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė Turkijos paramą Ukrainai ir perspėjo dėl pavojaus, kad įsiveržusių Rusijos pajėgų užimtoje atominėje elektrinėje gali įvykti „dar viena Černobylio“ katastrofa.„Tęsdami pastangas rasti (konflikto) sprendimą, mes liekame savo draugų Ukrainoje pusėje“, – sakė R. T. Erdoganas po derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pridurdamas: „Mes esame susirūpinę. Nenorime dar vieno Černobylio“.
Per raketų atakas Charkove žuvo 17 žmoniųCharkovo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinegubovas sakė, kad Charkove žuvo 17 žmonių.„Rusų surengta masinė raketų ataka prieš Charkovą ir Krasnohradą yra teroro aktas ir visų galiojančių karo taisyklių pažeidimas. Rusijos teroristai raketomis tikslingai smogė į gyvenamuosius pastatus Charkovo Slobožansko ir Saltovskio rajonuose bei Krasnohrado mieste. Per raketos smūgį taip pat buvo sugriautas administracinis pastatas Charkovo Cholodnevyrskio rajone“, – sakė jis.
Zelenskis: R. T. Erdogano vizitas yra „galinga paramos žinia“Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasveikino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, atvykusį pirmojo vizito į Ukrainą nuo karo pradžios.„Turkijos prezidento vizitas į Ukrainą yra galingos šalies galinga paramos žinia“, – sakė V. Zelenskis.
Rusija atmeta pasiūlymą dėl zonos aplink Zaporižios atominę elektrinę demilitarizavimoRusija atmeta Jungtinių Tautų (JT) pasiūlymus dėl zonos aplink užimtą Zaporižios atominę elektrinę demilitarizavimo. Tai nepriimtina, nes dėl to jėgainė taps dar labiau pažeidžiama atakoms, antradienį Maskvoje sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas. Rusija esą tikisi, kad „jau netrukus“ branduolinėje jėgainėje apsilankys Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai. Tokia misija seniai planuojama.Rusijos vadovybė ne kartą sakė, jog TATENA gali įsitikinti, kad Rusija rūpinasi didžiausios Rusijos atominės elektrinės saugumu. Neseniai Jungtinės Tautos (JT) atmetė Maskvos kaltinimus, kad JT sutrukdė TATENA misijai.Anot pranešimų, kyla ginčas dėl ekspertų kelionės maršruto per karo teritoriją, kurios dalį kontroliuoja ukrainiečių, dalį rusų pajėgos. Jėgainė vis yra apšaudoma. Rusija ir Ukraina dėl to kaltina viena kitą.JT vadovas Antonio Guterresas rugpjūčio 11-ąją pareiškė, kad elektrinė negali būti karinės operacijos dalis. Ji esą turi būti skubiai demilitarizuota ir apsaugota.
Zelenskis ragina JT užtikrinti Zaporižios atominės elektrinės saugumąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Jungtines Tautas užtikrinti Zaporižios atominės elektrinės saugumą, kur dėl suintensyvėjusių kautynių didėja branduolinio incidento rizika.„JT privalo užtikrinti šio strateginio objekto saugumą, jo demilitarizaciją ir visišką išvadavimą nuo Rusijos pajėgų“, – sakoma V. Zelenskio pranešime, paskelbtame po jo susitikimo Lvive su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu.Ukrainos lyderis taip pat kritikavo, anot jo, „tyčines“ Rusijos atakas prieš šį objektą.Ukraina ir Rusija kaltino viena kitą smūgiais Zaporižios AE, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje. Rusijos pajėgos šią elektrinę užėmė kovo mėnesį, tuojau po savo invazijos į Ukrainą pradžios.Įtampa dėl šios jėgainės pasaulyje didina nuogąstavimus, kad gali įvykti kokia nors branduolinė katastrofa.V. Zelenskis ir A .Guterresas taip pat aptarė šį mėnesį atnaujintą ukrainietiškų grūdų eksportą pagal susitarimą, liepą sudarytą Kyjivo ir Maskvos su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija.Grūdų eksportas per Ukrainos uostus Juodojoje jūroje buvo užblokuotas nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją.„Susitarėme toliau koordinuoti grūdų iniciatyvos įgyvendinimą. Taip pat aptarėme galimas jos raidos kryptis“, – nurodė V. Zelenskis.Pirmasis ukrainietiškų grūdų krovinį gabenantis laivas pagal šį susitarimą išplaukė rugpjūčio 1-ąją. Nuo tada iš Ukrainos uostų išplaukė iš viso 25 prekiniai laivai.Rusija ir Ukraina yra didžiausios pasaulyje grūdų eksportuotojos. Įstrigus ukrainietiškų javų gabenimui jūra, pasaulyje padidėjo maisto kainos, tvyrant nerimui dėl didelio masto maisto stygiaus, ypač neturtingose šalyse.V. Zelenskis ir A. Guterresas taip pat kalbėjosi apie ukrainiečių deportacijas į Rusiją, taip pat apie galimybę paleisti į rusų pajėgų nelaisvę patekusius kariškius ir medikus, nurodė Ukrainos vadovas.
Mykolajivo meras praneša apie vieną žuvusį ir du sužeistuosius per rusų pajėgų atakas Iš Mykolajivo Pietų Ukrainoje pranešama apie rusų pajėgų atakas. Meras Oleksandras Senkevyčius „Telegram“ kanale rašo, kad per rusų puolimą žuvo vienas asmuo, o dar du buvo sužeisti.Mero duomenimis, sprogimai mieste nugriaudėjo 13.00 val. vietos laiku.
Žiniasklaida: Rusija į Kaliningradą permetė tris MIG-31 naikintuvus Rusija, anot žiniasklaidos, į Kaliningradą permetė tris naikintuvus su hipergarsinėmis raketomis „Kinžal“.MIG-31 čia vykdys visą parą trunkančius kovinius budėjimus, valstybinė naujienų agentūra RIA citavo Gynybos ministeriją.Kaliningradas ribojasi su ES ir NATO narėmis Lietuva ir Lenkija.
Zelenskis ligoninėje aplankė sužeistus kariusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė sužeistus karius vienoje iš Lvivo srities ligoninių. Tai ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“.„Lvivo sritis. Ligoninė, kur teikiama medicinos pagalba kariams. Ir mūsų didvyriai. Tie, kurie kiekvieną dieną įrodinėja: Rusija šiame kare nenugalės. Ačiū, kad ginate Ukrainos žemę“, – parašė „Facebook“ paskyroje valstybės vadovas.Kaip jau buvo pranešta, ketvirtadienį Lvive turi įvykti Ukrainos prezidento V. Zelenskio, Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano ir JT generalinio sekretoriaus António Guterreso susitikimas.
Turkų žiniasklaida: Putinas keičia nuomonę dėl susitikimo su ZelenskiuTelevizijos kanalas „CNN Turk“ skelbia, kad per Rusijos ir Turkijos prezidentų susitikimą, rugpjūčio 5 dieną vykusį Sočyje, Vladimiras Putinas „užsiminė“ apie derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu galimybę.Kaip teigia kanalo šaltiniai, jeigu anksčiau Rusija primygtinai reikalavo, kad pirmiausia reikia parengti susitarimą delegacijų lygyje, o tik tada jau planuoti V. Putino ir V. Zelenskio susitikimą, tai dabar viskas pasikeitė. „Iš pradžių lyderiai gali aptarti ir apibrėžti gaires, o tada delegacijos galėtų pradėti tų gairių įgyvendinimo planus“, – teigia šaltinis.„CNN Turk“ pažymi, kad greičiausiai kalbama ne apie karo, o apie ugnies nutraukimą. Televizijos kanalo šaltinių teigimu, tokių derybų perspektyva priklauso nuo to, ką per susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, kuris ketvirtadienį vyks Lvive, pasakys Ukrainos vadovas.
Pareigūnas: Rusija mažai domisi kai kuriais karo belaisviais, kariavusiais prieš UkrainąUkraina turi pakankamą mainų fondą apsikeitimui belaisviais su Rusijos Federacija.Tai ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąja žvalgybos valdyba (VŽV).Pasak VŽV atstovo Andrijaus Jusovo, Rusija mažai domisi kai kuriomis prieš Ukrainą kariavusių belaisvių grupėmis.„Galime konstatuoti: RF domėjimasis tam tikrų grupių karo belaisviais yra nedidelis. Rusija mažiausiai domisi karo belaisviais iš vadinamųjų Luhansko liaudies respublikos ir Donecko liaudies respublikos. Jie blogiausiai parengti, aprengti ir apginkluoti, jie tiesiogine prasme buvo prievarta mobilizuoti“, – sakė A. Jusovas.Bet, anot pareigūno, derybos dėl apsikeitimo belaisviais tęsiamos.„Rusija kažkodėl mano iki šiol galinti diktuoti sąlygas, bet taip nėra. Ukrainos gynėjų grąžinimo darbas tęsiamas, ir mes laukiame naujienų. Mainų fondas ir kitos gynėjų grąžinimo priemonės yra pakankamos. Be to, mainų fondas nuolat atnaujinamas“, – pabrėžė A. Jusovas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „The New York Times“, per karą Ukrainoje kasdien nukaunama arba sužeidžiama apie 500 Rusijos kareivių.
Rusija grasina išjungti Zaporižios AE Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė visiškai išjungsianti Zaporižios atominę elektrinę, jei Ukraina prieš ją tęs tariamas atakas, praneša agentūra „Reuters“.Pasak Rusijos radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vado Igorio Kirilovo, per AE apšaudymus buvo apgadintos objekto atsarginės valdymo sistemos. I. Kirilovo teigimu, jei įvyktų branduolinė nelaimė, radioaktyvios medžiagos apgaubtų Vokietiją, Lenkiją ir Slovakiją.Rusijos kariuomenė dar nuo kovo kontroliuoja Zaporižios AE. Elektrinė išsidėsčiusi netoli fronto linijų, tad pastaruoju metu buvo ne kartą apšaudyta. Rusija ir Ukraina dėl atakų prieš šį objektą kaltina viena kitą.
Prievartinė mobilizacija okupuotuose Ukrainos regionuose: rusai gaudo vyrus net prie vaikų darželiųSiekdami papildyti Rusijos armiją, okupuotose Luhansko srities teritorijose „karinių komisariatų“ darbuotojai tyko jaunų tėvų prie vaikų darželių.Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Luhansko srities karinės administracijos vadovu Serhijumi Haidajumi.„Taip, tame pačiame Luhanske vyrai jau seniai be didelės būtinybės neišeina į gatvę. Daugelis apskritai išvyko iš miesto ir slepiasi kaime. Neseniai okupantai pradėjo keisti maistą į informaciją apie vyrus, kamantinėdami pagyvenusias moteris prie daugiabučių. O dabar jie netgi tyko vyrų prie vaikų darželių. Štai šiomis dienomis buvo sučiuptas ir mobilizuotas jaunas tėvas“, – rašo „Facebook“ paskyroje pareigūnas.Pasak jo, okupantams nesvarbu, ar vakare bus kam pasiimti vaiką.Vietos socialiniuose tinkluose taip pat pasirodo įrašų, kuriuose moterys gina savo vyrus nuo ginkluotų rusų, norinčių juos mobilizuoti.Ketvirtadienį „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu, pranešė, kad Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 18 d. jau neteko apie 44 300 kareivių.
Ukrainoje rengiamos pratybos, per kurias imituojama branduolinė avarijaUkraina turi „pasiruošti visiems scenarijams“ dėl padėties Rusijos okupuotoje atominėje elektrinėje, pareiškė vidaus reikalų ministras per avarinių tarnybų darbuotojų pratybas Zaporižios mieste.Kyjivas ir Maskva kaltina vienas kitą apšaudant didžiausią Europoje Zaporižios branduolinę jėgainę, kurią nuo kovo kontroliuoja Rusija.Įtampa dėl šio komplekso sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.„Niekas negalėjo numatyti, kad Rusijos kariai iš tankų apšaudys branduolinius reaktorius. Tai neįtikėtina“, – sakė vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis ukrainiečių kontroliuojamame Zaporižios mieste, esančiame už 50 km nuo elektrinės.Trečiadienį stebėdamas pratybas, per kurias buvo imituojama branduolinė avarija, jis pareiškė, kad Ukraina turėtų būti pasiruošusi, nes „kol Zaporižios atominę elektrinę kontroliuoja Rusija, yra didelių rizikų“.Dešimtys Ukrainos gelbėjimo tarnybų darbuotojų, dėvėjusių dujokaukes ir apsauginius kostiumus, dalyvavo pratybose, kurių metu mokėsi evakuoti sužeistą žmogų ir nuplauti užterštas transporto priemones.Ukrainos valstybinės branduolinės agentūros „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas pareiškė, kad elektrinės teritorijoje dislokuota apie 500 Rusijos karių ir 50 šarvuočių.Maskva teigė, kad ten nėra jokios sunkiosios ginkluotės ar karių, išskyrus sargybinių dalinius.Kyjivo teigimu, Rusija apšaudo elektrinę, siekdama kaltę suversti Ukrainai. Tuo metu Maskva tvirtina, kad už bombardavimą atsakingos ukrainiečių pajėgos.Nepriklausomai patikrinti šių teiginių neįmanoma.
Žiniasklaida: Erdoganas siūlys Zelenskiui surengti susitikimą su PutinuTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per vizitą į Ukrainą pasiūlys savo kolegai Volodymyrui Zelenskiui surengti jo susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Turkijos televizijos kanalu „A Haber“.„Manoma, kad Erdoganas pasiūlys Zelenskiui suorganizuoti jo susitikimą su Putinu“, – informavo kanalo korespondentas iš Lvivo, remdamasis šaltiniais diplomatiniuose sluoksniuose.Savo ruožtu televizijos kanalas „CNN Türk“ teigia, kad Putino ir Zelenskio susitikime galėtų būti aptartos „kelio gairės“ karo Ukrainoje klausimu.„Iš šaltinių Rusijoje gautomis žiniomis, prezidentas Putinas gali susitikti su Zelenskiu. Pasak Rusijos atstovų, lyderiai gali aptarti ir apibrėžti „kelio gaires“. Vėliau delegacijos galėtų pradėti darbą šioms „kelio gairėms“ įgyvendinti“, – sakoma pranešime.„rbc.ua“ primena, kad ketvirtadienį Lvive turi įvykti Ukrainos ir Turkijos prezidentų bei JT generalinio sekretoriaus António Guterreso susitikimas.
Žmogaus teisių aktyvistai: Rusija karui Ukrainoje verbuoja kaliniusRusijoje, anot žmogaus teisių aktyvistų, kalinių gretose intensyviai ieškoma savanorių karui Ukrainoje.Pasak Rusijos pilietinių teisių aktyvistės ir kalinių teisių ekspertės Olgos Romanovos, šalyje verbuojami įtariamieji ir kaltinamieji. Mainais į savanorystę kariauti jiems žadama nutraukti prieš juos pradėtas baudžiamąsias bylas. O. Romanova rėmėsi pavyzdžiais iš Maskvos srityje esančių kardomojo kalinimo centrų, tačiau nurodė mananti, kad tokia praktika taikoma visos šalies mastu.Kadangi Rusija nėra paskelbusi visuotinio šaukimo, kad galėtų papildyti savo karines pajėgas Ukrainoje, šalis yra priklausoma nuo karių savanorių. Tai, kad Rusijai trūksta karių fronte įrodo ir šalyje vis pasirodančios lauko reklamos, skatinančios vykti kariauti į Ukrainą.Rusijos teismų sistemoje praktiškai visos bylos baigiasi apkaltinamuoju nuosprendžiu, tad įtariamiesiems ir kaltinamiesiems dabar tenka rinktis, ar vykti į karą, ar į kalėjimą.Kalinių verbavimą Rusijoje taip pat patvirtino projekto kovai su smurtu Rusijos kalėjimuose „Gulaga.net“ įkūrėjas Vladimiras Osečkinas. Pasak jo, tai liudijančių ženklų pastebėta Sankt Peterburge, Riazanėje, Tverėje ir Brianske.
Per Rusijos apšaudymus Charkivo regione žuvo 11 žmonių, dešimtys sužeistiRusijai trečiadienio vakarą ir ketvirtadienio rytą apšaudžius Ukrainos Charkivo regioną iš viso žuvo 11 žmonių, dar dešimtys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.Vėlų trečiadienį rusai apšaudė Charkivo Saltivo rajoną ir pataikė į bendrabutį, kuriame gyveno klausos negalią turintys žmonės. Pagal vieną iš versijų jie negirdėjo pavojaus signalo.Pirminiais duomenimis, žuvo septyni žmonės, 20 buvo sužeisti.Ketvirtadienio rytą buvo apšaudytas gretimas Charkivo rajonas, taip pat pataikyta į bendrabutį.Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas informavo, kad ten žuvo du asmenys, dar 18 sužeisti, iš jų – du vaikai.Į įvykio vietą atvykę naujienų agentūros AFP žurnalistai matė smilkstančias kelių sudegusių pastatų liekanas ir netoliese gulinčias suniokotų transporto priemonių nuolaužas.Be to, per Rusijos raketų smūgius į Krasnohrado miestą maždaug už 100 km į pietvakarius nuo Charkivo buvo sugriauti keli gyvenamieji pastatai, žuvo du civiliai gyventojai ir dar du buvo sužeisti, įskaitant 12-metį, nurodė O. Synjehubovas.Trečiadienį vakare prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė „niekingą ir cinišką“ Rusijos smūgį.Ukrainos lyderis sakė, kad per išpuolį, kuris, pasak jo, „neturėjo jokio pateisinimo ir rodo agresoriaus bejėgiškumą“, buvo „visiškai sunaikintas“ bendrabutis.„Mes neatleisime, mes atkeršysime“, – sakė V. Zelenskis platformoje „Telegram“.Charkivas buvo apgultas pirmosiomis vasarį pradėtos invazijos dienomis. Tačiau Rusijai nepavyko perimti antro pagal dydį Ukrainos miesto kontrolės.Pasak pareigūnų, regione žuvo šimtai žmonių.Pirmadienį per Rusijos apšaudymą prieš Charkivo miestą žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar šeši buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė aukšto rango policijos pareigūnas Serhijus Bolvinovas.Rusijos puolimas šiuo metu daugiausia sutelktas į pietų ir rytų Ukrainą.
Ukrainos pareigūnai Kyjive aptiko didelį ginklų ir šaudmenų sandėlįUkrainos pareigūnai Kyjive per kratas aptiko didelį ginklų ir šaudmenų sandėlį, praneša UNIAN.Kaip informavo Ukrainos generalinio prokuroro biuras, demaskuota grupė asmenų, kurie, dangstydamiesi priklausymu vienai iš šalies sostinės teritorinės gynybos formuočių, nelegaliai laikė daugiau kaip 60 automatų AK-74 ir 9 500 šovinių.Pasak Ukrainos teisėsaugininkų, arsenalo savininkai neketino dalyvauti karo veiksmuose prieš Rusiją, ginklai buvo skirti jų pačių asmeninei apsaugai.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 44 300 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 17 d. jau neteko apie 44 300 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 889 tankų, 4 179 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 010 artilerijos sistemų, 265 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 136 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 234 lėktuvų, 197 sraigtasparnių, 793 dronų, 190 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 061 automobilio, 93 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Rusija tvirtina, kad Zaporižios AE sunkiosios ginkluotės nėra
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad jos pajėgos nėra dislokavusios sunkiosios ginkluotės Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje, ir apkaltino Kyjivą rengiant „provokaciją“ šiame objekte.
„Rusijos kariai neturi sunkiosios ginkluotės nei elektrinės teritorijoje, nei aplink ją esančiose teritorijose. Ten yra tik sargybinių daliniai“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Atkreipdama dėmesį į kaltinimus, kad Rusijos pajėgos iš AE teritorijos apšaudo Ukrainos pozicijas, ministerija pareiškė, esą Kyjivas ruošiasi surengti „provokaciją“ per Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso vizitą Ukrainoje, siekiant apkaltinti Maskvą „technogeninės katastrofos sukėlimu elektrinėje“.
„Kaltė dėl [smūgių] pasekmių teks Rusijos ginkluotosioms pajėgoms“, – sakoma pareiškime.
Kyjivas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskvos pajėgos jėgainės teritorijoje sandėliuoja sunkiąją ginkluotę.
Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.
Įtampa sugrąžino prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas išvakarėse pareiškė, kad „būtina skubiai“ leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) patikrinti rusų kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje.
Rusijai užgrobus elektrinę, „kyla rimta grėsmė šio objekto saugai ir saugumui ir didėja branduolinės avarijos ar incidento rizika“, sakė jis žurnalistams Briuselyje.
„Būtina skubiai leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai atlikti patikrinimą ir užtikrinti visų Rusijos pajėgų išvedimą“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
Pasak J. Stoltenbergo, tai, kad objektą kontroliuoja Rusijos kariuomenė, „kelia pavojų Ukrainos, kaimyninių šalių ir tarptautinės bendruomenės gyventojams“
„Rusijos kariai... dabar naudoja teritoriją aplink atominę elektrinę kaip aikštelę, kaip platformą artilerijos atakoms prieš Ukrainos pajėgas, ir tai yra neatsargu, neatsakinga“, – kalbėjo jis.
Praėjusią savaitę buvo sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis ir įspėta apie rimtą krizę Zaporižioje.
Ketvirtadienį Ukrainoje įvyks ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio, Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano ir JT vadovo Antonio Guterreso susitikimas. Manoma, kad jie, be kitų klausimų, aptars ir padėtį Zaporižios AE.
Ukraina turi keturias veikiančias branduolines elektrines, kur gaminama maždaug pusė šalies elektros energijos, taip pat branduolinių atliekų saugyklų – vienas iš tokių objektų yra Černobylyje.
Kyjivo raginimą sukurti demilitarizuotą zoną aplink Zaporižios AE parėmė sąjungininkai Vakaruose.
JT generalinis sekretorius atvyko į UkrainąJungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas atvyko į Vakarų Ukrainos Lvivo miestą, kur susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.JT trečiadienį socialiniuose tinkluose paskelbė apie A. Guterreso atvykimą į šalį ir nurodė, kad susitikimas numatomas ketvirtadienį 12 val. Grinvičo (15 val. Lietuvos) laiku, tačiau jo pradžia gali būti kiek pavėluota.Pasak Turkijos, trijų lyderių susitikimo metu bus kalbama apie tai, kaip būtų galima „sustabdyti Ukrainos ir Rusijos karą diplomatiniais kanalais“.
Rusijos pajėgos iš okupuoto Krymo perkelia savo lėktuvusRusijos pajėgos skubiai iš okupuoto Krymo perkelia savo lėktuvus ir sraigtasparnius, esą, sprendimas priimtas dėl sprogimų pusiasalyje. Tokią informaciją skelbia Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovai socialiniame tinkle „Facebook“.„Po pastarųjų įvykių Kryme rašistai skubiai perkelia savo lėktuvus ir sraigtasparnius į pusiasalio gilumą ir Rusijos Federacijos teritorijos aerodromus“, – informuoja žvalgyba.Pranešama, kad rusai savo aviacinę techniką iš priešakinių bazių aerodromų Kryme perkelia į atsarginius aerodromus ir nuolatines bazes Rusijos Federacijos teritorijoje.„Toks aktyvumas pastebimas po serijos sprogimų kariniuose infrastruktūros objektuose laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje, įskaitant Sakų aerodromą (rugpjūčio 9 dieną) ir Gvardeiskoje (rugpjūčio 16 dieną)“, – teigiama feisbuko įraše.Kaip pažymi ukrainiečių žvalgyba, jau užfiksuotas mažiausiai 24 lėktuvų ir 14 sraigtasparnių perskraidinimas.
Ekspertai: ginklai, kuriais giriasi V. Putinas, yra pasenę ir neefektyvūsKremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas giriasi itin moderniais Rusijos ginklais, kurie iš tikrųjų yra pasenę ir neefektyvūs.Kaip praneša Strateginių komunikacijų ir informacijos saugumo centras, kuriuo remiasi UNIAN, tikrąsias Rusijos ginkluotės galimybes atskleidė karas Ukrainoje.„Palyginti su vakarietiškais analogais rusiška ginkluotė yra atsilikusi. Iš principo naujų ginklų Rusijos karinis pramoninis kompleksas nesukuria, ten iki šiol naudojamasi tuo, kas buvo pasiekta Sovietų Sąjungoje“, - sakoma pranešime.Pasak Centro ekspertų, ginkluotės gamyba Rusijoje priklauso nuo vakarietiškos elektronikos ir įmonių Ukrainoje, bet prie jų rusai neturi prieigos.Pranešime teigiama, kad rusiška technika, kurią paima Ukrainos kariškiai, turi gamybinio broko, todėl ir patiems okupantams ją eksploatuojant kyla pavojus.„Rusijos karinis pramoninis kompleksas, kaip ir kitos Rusijos ekonomikos šakos, žlunga – įmonės stovi, darbuotojai lieka be darbo. O gaisrai ir sprogimai Rusijos karinio pramoninio komplekso gamyklose rodo, kad valdininkai nori nuslėpti tikrąją šakos būklę“, - konstatuojama pranešime.UNIAN primena, jog forume „Armija 2022“ V. Putinas pareiškė, kad Rusijos ginkluotė yra geriausia pasaulyje ir kad Maskva pasirengusi dalytis ja su daugybe savo sąjungininkų ir partnerių. Pasak ekspertų, iš tikrųjų Rusija neturi nei geriausios ginkluotės, nei daugybės partnerių.
Dėl dar vieno išpuolio Charkove sužeista 18 žmoniųCharkovo regioninės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas pranešė, kad ketvirtadienį paryčiais Rusijos kariuomenė raketomis atakavo dar vienus nakvynės namus Charkovo Slobodos rajone.„Kol kas yra 18 sužeistųjų, du iš jų vaikai. Vienas žmogus buvo nužudytas“, – teigė O. Sinegubovas.Tai antrieji per šią parą Charkove sunaikinti nakvynės namai. Po nakvynės namų apšaudymo Saltovskio gyvenamajame rajone, kuris įvyko trečiadienio vakarą, žuvo septyni žmonės, 17 buvo sužeisti.Charkovo mero teigimu, ketvirtadienio rytą į miestą buvo suduoti dar mažiausiai penki raketų smūgiai.
V. Zelenskis dar kartą pareikalavo Rusijos pajėgų pasitraukimo iš Zaporižios AEUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį dar kartą pareikalavo, kad Rusijos karinės pajėgos pasitrauktų iš Zaporižios atominės elektrinės.„Rusijos kariuomenė turi pasitraukti iš atominės elektrinės ir ją supančių teritorijų ir iš elektrinės išvežti visą savo karinę techniką, – savo naktiniame vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis. – Tai turi įvykti be jokių išankstinių sąlygų ir kuo skubiau.“Pasak V. Zelenskio, Ukrainos diplomatai, mokslininkai ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) šiuo metu bendromis pastangomis siekia nusiųsti į šią elektrinę TATENA misiją. Prezidento teigimu, branduolinį saugumą užtikrintų tik „visiškas skaidrumas“ ir „kontroliuojama situacija“.Analogišką raginimą kiek anksčiau išsakė ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas bei paragino Rusiją sutikti su elektrinės patikrinimu. „Rusijos pajėgų įvykdytas Zaporižios atominės elektrinės užėmimas kelia rimtą grėsmę šio objekto saugumui, – Briuselyje pareiškė J. Stoltenbergas. – Tai kelia branduolinės nelaimės ar incidento riziką bei kelia pavojų Ukrainos, kaimyninių valstybių ir tarptautinės bendruomenės gyventojams.“
Zaporožėje naktį griaudėjo pasigirdo sprogimaiZaporožėje apie trečią valandą ryto nugriaudėjo keli galingi sprogimai, praneša „Ukrinform“. Sprogimus išgirdo įvairių miesto vietų gyventojai. Jie skambėjo iškart po to, kai išsijungė oro antskrydžio signalizacija. Oficialios informacijos apie sprogimus dar nėra.
Analitikai: Rusijos kariuomenė praranda pasitikėjimą Krymo saugumuSavo reguliarioje ataskaitoje apie padėtį fronte Amerikos karo studijų institutas (ISW) daro išvadą, kad Rusijos kariuomenės vadovybė „greičiausiai vis labiau praranda pasitikėjimą Krymo saugumu po pastarųjų Ukrainos smūgių Rusijos kariniams objektams“ pusiasalyje.Pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariniame aerodrome Novofedorovkoje, netoli kurortinio Saki miesto. ir šaudmenų sandėlyje Mayskoye kaime įvyko galingi sprogimai. Prieš tai buvo užpulta Juodosios jūros laivyno būstinė Sevastopolyje.Kijevas oficialiai neprisiėmė atsakomybės už šiuos incidentus, tačiau Ukrainos valdžia prašo Krymo ir kitų Rusijos kariuomenės okupuotų teritorijų gyventojų nesiartinti prie karinių objektų.ISW apskaičiavo, kad reaguojant į atakas Rusijos pajėgos buvo labai budrios ir pertvarkytos. Visų pirma, instituto ekspertai, remdamiesi Ukrainos karine žvalgyba, rašo, kad Rusijos kariuomenė perkėlė savo orlaivius giliai į Krymo teritoriją arba į Rusijoje esančius aerodromus.Juodosios jūros laivynas pakeitė savo vadą, rašo Rusijos žiniasklaida„Rusijos lyderiai ir jos nacionalistinė informacinė erdvė vis dažniau bando pateikti naujausius Ukrainos smūgius Rusijos kariniams taikiniams Kryme kaip teroristinius išpuolius“, – sakoma instituto santraukoje. – Tokiu būdu jie bando nukreipti informacinį dėmesį nuo Rusijos tarptautinės teisės pažeidimo ir ragina Vakarų šalis pripažinti Rusiją valstybine terorizmo rėmėja.“
Rusijai apšaudžius Charkovą, žuvo šeši žmonės, dar 16 sužeistiPrezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė „niekingą ir cinišką“ Rusijos smūgį, per kurį trečiadienį Ukrainos Charkivo mieste, regiono vadovo teigimu, žuvo mažiausiai šeši žmonės ir 16 buvo sužeisti.Ukrainos lyderis sakė, kad per išpuolį, kuris, pasak jo, „neturėjo jokio pateisinimo ir rodo agresoriaus bejėgiškumą“, buvo „visiškai sunaikintas“ bendrabutis.„Mes neatleisime, mes atkeršysime“, – sakė V. Zelenskis platformoje „Telegram“.Dėl raketinio smūgio kilo gaisras viename iš šiaurės rytinio miesto daugiabučių, „Telegram“ pranešė miesto meras Ihoris Terechovas.Anksčiau jis pranešė apie tris žuvusiuosius ir 10 sužeistųjų, tačiau Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas informavo, kad aukų skaičius išaugo.„Deja, žuvusiųjų ir sužeistųjų po bombardavimo... padaugėjo: šeši žmonės žuvo ir 16 buvo sužeisti“, – „Telegram“ teigė O. Synjehubovas.Charkivas buvo apgultas pirmosiomis vasarį pradėtos invazijos dienomis. Tačiau Rusijai nepavyko perimti antro pagal dydį Ukrainos miesto kontrolės.Pasak pareigūnų, regione žuvo šimtai žmonių.Pirmadienį per Rusijos apšaudymą prieš Charkivo miestą žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar šeši buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė aukšto rango policijos pareigūnas Serhijus Bolvinovas.Rusijos puolimas šiuo metu daugiausia sutelktas į pietų ir rytų Ukrainą.
Okupantai apšaudo CharkovąOkupantai smogė Charkovui, pranešama apie 3 žuvusius ir 10 sužeistų.Charkovo srities karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas savo „Telegram“ puslapyje pranešė, kad okupantai vėl smogė Saltovkai.„Preliminariais duomenimis, žuvo 2 žmonės ir 10 buvo sužeista“, – sakė jis.
Zelenskis: okupantai bando pagerinti savo padėtį, bet strategiškai tai yra beviltiškaOkupantai bando pagerinti savo padėtį, bet strategiškai jiems tai beviltiška, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame vaizdo kreipimesi į ukrainiečius baigiantis 175-ajai plataus masto invazijos dienai.„Zaporožės regione, kai kuriose pietinėse šalies dalyse okupantai bando pagerinti savo padėtį, tačiau strategiškai jiems tai beviltiška. Ukrainos kariai žingsnis po žingsnio naikins okupantų potencialą, ir ateis diena, kai priešas žus Zaporožėje, šalies pietuose ir rytuose. O Kryme okupantai žus kaip rasa saulėje“, – sakė V. Zelenskis.Pasak jo, šiuo metu intensyviausi karo veiksmai vyksta Avdijivkoje, Bachmutskoje, Charkovo srityje ir kai kur kitur. Prezidentas tradiciškai išreiškė padėką kiekvienam žmogui, kuris atlaiko šį spaudimą, gina pozicijas, padeda mūsų kariams.
Arestovyčius užsiminė, kad smūgis ant Krymo tilto dar nebus surengtas, ir nurodė keletą priežasčiųTechniniu požiūriu Krymo tiltą sunaikinti labai sunku. Tai atsakymas į klausimą dėl tilto per Kerčės sąsiaurį likimo, sakė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Aleksejus Arestovyčius interviu Julijai Latyninai.„Matome, kaip ilgai ir sunkiai buvo griaunamas Antonovo tiltas, ir iki šiol jis nebuvo sugriautas. Kerčės tiltas yra kelis kartus tvirtesnis, didesnis, tvirtesnis, aukštesnis ir t. t. Nufilmuoti galima, tačiau klausimas, ar tai pavyks. O antrasis klausimas – atsižvelgiant į tai, kaip ji saugoma, kas iš to? Jį subraižėte, kas tada? Propagandinis poveikis bus geresnis. Dabar klausimas: ar norime kovoti dėl propagandinio efekto, ar norime daryti tai, ko reikalauja karinis mokslas? Man atrodo, kad mes esame už antrąjį“, – sakė jis.
Krymo „vadovybė“ staiga palieka pusiasalį: žiniasklaida išsiaiškino priežastis ir detalesPraėjusią naktį, blokuodami eismą Krymo tiltu, iš pusiasalio išvyko aukščiausi okupacinio režimo vadovai – „premjeras“ Sergejus Aksionovas ir „pirmininkas“ Vladimiras Konstantinovas.Apie tai pranešė 24 kanalas, remdamasis savo žvalgybos šaltiniais.Žiniasklaidos duomenimis, Ukrainos specialiosios tarnybos kol kas nežino, kur yra Aksionovas ir Konstantinovas. Teigiama, kad jie išvyko po to, kai jiems paskambino Maskvos vadovas ir pranešė apie pavojų jų gyvybei. Žurnalistai teigė, kad jie skubiai išvyko ir saugomais automobiliais iš pusiasalio išsivežė savo žmonas, vaikus ir net meilužes.„Premjero“ pavaldiniai visą naktį naikino dokumentus. Politikų šeimos šiuo metu yra Rostove, kur apsigyveno viešbutyje. Jie aktyviai lieja baimę vietos restoranuose ir švenčia savo išganymą. Apie grįžimą į pusiasalį vis dar nekalbama“, – teigiama pranešime.
Arestovyčius prabilo apie Rusijos raketų smūgių Kijevui grėsmęRusijos karas prieš Ukrainą jau pasiekė tokį lygį, kad jokie Rusijos veiksmai nieko neduoda. Tai taikoma ir galimiems raketų smūgiams Ukrainos sostinei.Tokią nuomonę išsakė Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Aleksejus Arestovyčius interviu Julijai Latyninai.„Raketų ataka prieš Kijevą, net jei tokia ataka įvyktų, nieko neišduotų apie Rusijos operacijos tikslus ir uždavinius, bandymus juos pasiekti. Tai nieko neduotų, jei situacija liktų tokia, kad būtų galima apginti tai, kas jau užkariauta. Tai tiesiog beprasmiška iš visų pusių. Grynai emocinis gestas – nužudyti daugiau civilių ir sugadinti mūsų atostogas? Visų pirma, mes atsakysime ir sugadinsime šventę daug labiau nei Rusijos Federacija. Ir visi, kurie tuo netikėjo iki Krymo, dabar mato, kad tam yra ir tikslų, ir galimybių“, – sako Arestovyčius.
Pranešama apie sprogimą MelitopolyjeRusijos okupuoto Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas „Telegram“ kanale praneša apie sprogimą Pietų Ukrainoje esančio miesto centre. Pasak „Kyiv Post“, netoli sprogimo vietos yra rusų komendantūra.„Mes laukiame detalių apie okupantų nuostolius“, - rašė I. Fiodorovas. Dėl sprogimo rusų ginkluotosios pajėgos esą pradėjo evakuoti „panikos apimtas“ šeimas.Šios informacijos patvirtinimo ar detalių kol kas nėra.
O. Reznikovas: Ukraina neprarado nė vieno HIMARS įrenginioUkrainos ginkluotosios pajėgos neprarado nė vieno HIMARS įrenginio, o visi rusų pareiškimai apie šių raketų sistemų sunaikinimą yra fikcija. Pasak „Ukrinform“, tai Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė interviu „Voice of America“.„Visiškai atsakingai galiu pasakyti: nepraradę nė vieno HIMARS. Todėl, kai perskaitėte Rusijos žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose, kad kareivis Ivanovas su Kalašnikovu įsilaužė ir pamatė sunkvežimį, kuriame tuo pačiu metu sunaikino 12 HIMARS su Kalašnikovo puolimo šautuvu, galite tiesiog juoktis ir pasakyti – gerai, tai yra jų propagandos sistema. Tai nesąmonė“, – sakė O. Reznikovas.Ukraina birželį gavo pirmąsias HIMARS raketų sistemas iš Jungtinių Valstijų. Jų naudojimas leido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms žymiai pakeisti situaciją, sunaikinti daugybę sandėlių su priešo šaudmenimis ir logistikos grandines.Nuo HIMARS pasirodymo Ukrainoje Rusijos gynybos ministerija ir Rusijos žiniasklaida ne kartą paskelbė apie šių raketų paleidimo įrenginių sunaikinimą, tačiau nė vienas iš šių pranešimų nebuvo patvirtintas faktais.
JT generalinis sekretorius atvyko į LvovąĮ Lvovą trečiadienį atvyko JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Ketvirtadienį jis čia susitiks su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu ir Turkijos lyderiu R. T. Erdoganu. Tikimasi, kad bus aptarta padėtis dėl Zaporožės atominės elektrinės ir kolonijos apšaudymas su Ukrainos karo belaisviais Jelenivkos kaime netoli Donecko.Po Lvovo A. Guterresas vyks į Odesą aplankyti vieno iš uostų.
Rusija derasi su palestiniečiais dėl karinio bendradarbiavimoRusija derasi su palestiniečiais dėl bendradarbiavimo karinėje ir žvalgybos srityse, informuoja agentūra „Reuters“.Tuo tikslu Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas susitiko su generolu majoru Nidaliu Abu Dukhanu iš palestiniečių savivaldos, trečiadienį Maskvoje pranešė Gynybos ministerija, tačiau detalių neįvardijo.Be to, Rusija Malyje derasi dėl šios Vakarų Afrikos šalies gynybinių pajėgumų stiprinimo.Praėjus beveik šešiems mėnesiams nuo invazijos į Ukrainą, su sunkumais susidurianti Rusija visame pasaulyje ieško sąjungininkų. Pirmadienį prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė , kad Rusija apginkluos šalis partneres Pietų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje.Palestiniečiai tradiciškai palaiko gerus santykius su Rusija, kuri kartu mėgina išsaugoti savo, kaip neutralios tarpininkės konflikte su Izraeliu, statusą.
Rusija po sprogimų Kryme keičia Juodosios jūros flotilės vadą Po sprogimų rusų karinėje bazėje Kryme Rusija keičia Juodosios jūros flotilės vadą. Naujuoju vadu paskirtas Viktoras Sokolovas, pranešė naujienų agentūra RIA Novosto, remdamasi šaltiniais.Prieš daugiau kaip savaitę per sprogimą karinių oro pajėgų bazėje 2014 metais aneksuotame pusiasalyje buvo sunaikinti keli lėktuvai.Antradienį, Rusijos duomenimis, Kryme įvyko sprogimas amunicijos sandėlyje.
Zelenskio patarėjas: Krymo tiltas turi būti sunaikintasVienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas trečiadienį, po virtinės sprogimų Kryme, paragino „sunaikinti“ Maskvos pastatytą tiltą, jungiantį šį Kremliaus aneksuotą pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi.2018 metais Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškilmingai atidarytas 19 km ilgio tiltas yra pagrindinis Maskvos karinis ir civilinis sausumos koridorius į pusiasalį, aneksuotą 2014-aisiais.„Šis tiltas yra neteisėtas objektas“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.„Todėl jis turi būti sunaikintas. Nesvarbu, kaip – savanoriškai ar ne“, – pridūrė jis, leisdamas suprasti, kad tiltas per Kerčės sąsiaurį gali tapti Ukrainos pajėgų kariniu taikiniu.Rusija aneksavo Krymą po masinių demonstracijų Ukrainoje 2014 metais, per kurias buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Vėliau tais metais Ukrainos rytuose įsiplieskė karas tarp kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų, tapęs įžanga į šių metų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą didelio masto karinę invaziją.Rusijos karinius objektus pusiasalyje neseniai sukrėtė virtinė sprogimų, o Gynybos ministerija pareiškė, kad šią savaitę įvykęs incidentas buvo „sabotažo“ aktas.Kyjivas viešai neprisiėmė atsakomybės už sprogimus, tačiau Ukrainos politikai ir kariuomenės pareigūnai internete ironiškai pasisakė apie incidentus, leisdami suprasti, kad prie jų prisidėjo šalies pajėgos.Po vėlai antradienį nugriaudėjusių sprogimų šaudmenų sandėlyje netoli Džankojaus kaimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi sakė, kad iš aneksuoto pusiasalio pradėjo plūsti rusų turistai, supratę, kad „Krymas jiems ne vieta“.
EK sureagavo į Navalno reikalavimą dėl griežtesnių sankcijų rusų oligarchams Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui pareikalavus griežtesnių sankcijų rusų oligarchams, Europos Komisijos atstovė trečiadienį pabrėžė, kad šeši ES paskelbti sankcijų paketai yra didžiausi per visą Bendrijos gyvavimą. Į sankcijų sąrašą jau įtraukta daugiau kaip 1 200 asmenų, sakė atstovė, paprašyta pakomentuoti A. Navalno raginimą.„Mūsų žinia yra aiški: tie, kas sudarė sąlygas invazijai į Ukrainą, moka kainą už savo veiksmus“, – kalbėjo atstovė. Klausimas, ar į ES sankcijų sąrašą įtraukti daugiau asmenų, esą ES šalių rate diskutuojamas ne viešai, o konfidencialiai.A. Navalnas prieš tai paragino toliau skelbti sankcijas Rusijos oligarchams, remiantiems prezidentą Vladimirą Putiną ir jo karą Ukrainoje.Pasak A. Navalno, Vakarų sankcijos iki šiol pritaikytos tik 46 iš 200 „Forbes“ turtingiausių Rusijos žmonių sąrašo. „Man visa tai nepanašu į visapusišką karą prieš V. Putino oligarchus“, – socialiniuose tinkluose parašė A. Navalnas. Opozicionieriaus teigimu, ES sankcijų sąrašuose vis dar nėra dujų milžinės „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Millerio, o JAV sankcijų sėkmingai vengia gerai žinomas rusų oligarchas Romanas Abramovičiųs.A. Navalnas paragino Vakarus „skubiai skelbti asmenines sankcijas V. Putino vagims“ ir pasiūlė ES, JAV ir Jungtinei Karalystei (JK) 20 metų į savo teritoriją neįsileisti Rusijos karo Ukrainoje rėmėjų.A. Navalnas šiuo metu atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos kolonijoje netoli Rusijos Vladimiro miesto. Jis įkalintas dėl senų kaltinimų lėšų grobstymu, kuriuos pats opozicionierius ir jo bendražygiai laiko politiškai motyvuotais.
Ukraina: visame fronte bus svarbių įvykiųArtimiausiu metu visame fronte laukiama svarbių įvykių, teigia Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovai, remdamasi savo atstovo Andrijaus Jusovo pasisakymais telemaratone.Jis pabrėžia, kad Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvins visas okupantų užgrobtas teritorijas, todėl artimiausiu metu visame fronte laukiama svarbių įvykių.Anot A. Jusovo, didelio masto karą pradėjusi Rusija vis labiau tolsta nuo užsibrėžtų globalių tikslių, kuriuos įvardijęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.„Visoje konflikto linijoje matome aktyvius kovinius veiksmus. Apie tai, kad Rusija iš Ukrainos teritorijos išves savo karius, jie kalbėti nepasirengę, bet Ukraina išlaisvins visas priešo užimtas teritorijas. Artimiausiu metu visame fronte laukiama svarbių įvykių. Nenorime prisirišti prie kažkokių datų. Dabar daug kalbama apie Nepriklausomybės dieną, šį veiksnį gal ir vertėtų turėti omenyje“, – kalbėjo A. Jusovas.
NATO: reikia skubiai leisti TATENA patikrinti Zaporižios atominę elektrinęNATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad „būtina skubiai“ leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) patikrinti Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje, kurią kontroliuoja Rusijos kariuomenė.Rusijai užgrobus elektrinę, „kyla rimta grėsmė šio objekto saugai ir saugumui ir didėja branduolinės avarijos ar incidento rizika“, sakė jis žurnalistams Briuselyje.„Būtina skubiai leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai atlikti patikrinimą ir užtikrinti visų Rusijos pajėgų išvedimą“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
Ukrainos pajėgos smogė rusų būstinei Lysyčanske, žuvo iki 100 karių
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, anot žinių portalo „Nexta“, pavyko smogti rusų būstinei okupuotame Lysyčansko mieste. Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus teigė, kad žuvo iki 100 okupantų.
Lysyčansko miestą Rusijos daliniai užėmė liepos pradžioje.
https://twitter.com/nexta_tv/status/1559874795558379520?ref_src=twsrc%5Etfw
Dar vienas smūgis: rusų okupantų karinė bazė sulyginta su žemeUkrainos ginkluotosios pajėgos Chersono srities Nova Kachovkos gyvenvietėje sunaikino rusų karinę bazę, tvirtina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai spaudai ir valstybinė pasienio apsaugos tarnyba.Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame įamžinti naujausios raketinės atakos padariniai. Kadruose matomi rusų kariai, spėjama, kad jį galėjo nufilmuoti vienas iš jų.„Štai kas liko iš mūsų namų. O ten, tolėliau, kas liko iš komunikacijų“, – kalba vaizdo įrašo autorius, nukreipdamas kamerą į pastato griuvėsius.„Remiantis pirmine informacija, šis vaizdo įrašas dar vienas „rūkymo neleistinoje vietoje“, kuri yra Nova Kachovkoje, pavyzdys“, – skelbia Ukrainos ginkluotosios pajėgos.Ukrainos pusė skaičiuoja, kad per ataką Rusijos armija patyrė 10-15 žmonių nuostolį.https://twitter.com/Donbasslife1/status/1559863569944133632
Rusija teigia Kryme likvidavusi islamistų kuopelęPraėjus dienai po naujų sprogimų Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje tenykštės institucijos skelbia apie spėjamą islamistų kuopelės likvidavimą. Sulaikyti šeši asmenys, priklausantys uždraustai grupuotei „Hizb ut-Tahrir“, trečiadienį „Telegram“ kanale pareiškė Rusijos paskirtas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas. Rusų žvalgybai (FST) esą pavyko smūgis prieš islamistus.Grupuotės veikla buvo koordinuojama iš Ukrainos teritorijos, teigė S. Aksionovas. Vyriausybė Kyjive, kuri nori atgauti 2014 metais aneksuoto Juodosios jūros pusiasalio kontrolę, kol kas šios informacijos nekomentavo.Iš FST pareiškimo nėra aišku, ar suimtieji siejami su pastaraisiais sprogimais Rusijos karinėse bazėse Kryme. Tačiau be Jaltos miesto kaip islamistų sulaikymo vieta įvardyta Džankojaus vietovė. Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad prie Džankojaus per sabotažo aktą, be kita ko, buvo apgadintas karinis sandėlis.Ukraina kol kas nėra pareiškusi, ar jai tenka atsakomybė dėl atakų Kryme. Jau praėjusią savaitę čia buvo smarkiai apgadinta karinė bazė. Kariniai ekspertai mano, kad toli už Ukrainos fronto linijos gali veikti Ukrainos partizanai arba specialieji būriai.
Kinija siunčia savo karius į pratybas RusijojeKinija skelbia dalyvausianti karinėse pratybose Rusijoje. Kinų kariai bus siunčiami į bendras su Rusija, Indija, Baltarusija ir Tadžikija pratybas, paskelbė Gynybos ministerija Pekine, kuria remiasi agentūra „Reuters“.Dalyvavimas pratybose nesusijęs su dabartine tarptautine ir regionine padėtimi, pažymime pranešime. Pratybos esą yra prieš kelerius metus pasiekto dvišalio susitarimo dalis.
Rusijos puolimo priešakyje esančiame Donecko regione du civiliai žuvo, o dar septyni buvo sužeisti per Rusijos surengtą kelių miestų ir kaimų apšaudymą.Pasak Odesos regiono administracijos atstovo Serhijaus Bratčuko, naktį Rusijos bombonešiai Tu-22M3 paleido sparnuotąsias raketas į Odesos regioną, sužeisti keturi žmonės.Pietiniame Mykolajivo mieste dvi Rusijos raketos anksti trečiadienį apgadino universiteto pastatą, tačiau niekas nebuvo sužeistas.Rusijos pajėgos naktį taip pat apšaudė Charkivą ir įvairias Charkivo srities dalis. Nukentėjo gyvenamieji pastatai ir civilinė infrastruktūra, tačiau aukų pavyko išvengti.
JAV gynybos sekretorius ir Ukrainos gynybos ministras kalbėjosi telefonuJAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas savo „Twitter“ paskyroje pranešė, kad telefonu kalbėjosi su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.Remiantis Ll. Austino paskelbtu pranešimu, abu diplomatai pasikalbėjo apie Ukrainos neatidėliotinus ir ilgalaikius poreikius saugumo srityje. O. Reznikovas taip pat informavo Ll. Austiną apie dabartinę padėtį karo lauke Ukrainoje.JAV gynybos sekretorius ir Ukrainos gynybos ministras įsipareigojo ateityje palaikyti artimus ryšius.
Į Čekiją gydytis atvyko kare su Rusija sužeisti Ukrainos kariaiĮ Čekiją gydytis atvyko pirmieji kare su Rusija sužeisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai. Tai pranešė Čekijos radijas.Gautomis žiniomis, Lazne Darkovo kurortinėje vietovėje šalies rytuose gydymo ir reabilitacijos kursą pradėjo du pirmieji pacientai iš Ukrainos.Kaip sakė naujienų agentūrai ČTK sanatorijos vadybininkė Lenka Krotko, sužeistieji čia praleis mažiausiai mėnesį.Vėliau ten atvyks ir daugiau kariškių iš Ukrainos.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių pervežimą ir gydymą organizuoja fondas „Regi Base“, kuris jau 11 metų teikia pagalbą sužeistiems kariškiams, policininkams ir ugniagesiams.„Praeityje mes jau gydėme kariškius iš Sakartvelo, o 2018 metais pas mus buvo Ukrainos karių, sužeistų Donbase“, – papasakojo L. Krotko.
Odesoje medikai už pinigus klastojo netinkamumo karinei tarnybai pažymasOdesoje medikai ir valdininkai klastojo netinkamumo karinei tarnybai pažymas. Su tokiais „dokumentais“ šaukiamojo amžiaus vyrai galėjo nekliudomai vykti į užsienį.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos generalinio prokuroro biuru.Tyrėjų duomenimis, nusikalstamą schemą sukūrė Odesos karinės medicinos komisijos gydytojai ir Malinovskio rajono teritorinio komplektavimo ir socialinės paramos centro pareigūnai.Jie siūlydavo vyrams įforminti netinkamumo karinei tarnybai pažymas. Karo prievolininkams buvo priskiriami neegzistuojantys susirgimai. Su tokia pažyma vyrai galėjo išvažiuoti iš Ukrainos. Ši paslauga kainavo 7 tūkst. dolerių.Teisėsaugininkai dokumentų išdavimo metu sulaikė du asmenis, jų darbovietėse ir gyvenamosiose vietose atliekamos kratos. Pareigūnai taip pat ieško žmonių, kuriems jau buvo išduoti suklastoti dokumentai.Dėl šio fakto iškelta baudžiamoji byla.„rbc.ua“ primena, kad neseniai Odesos srityje buvo sulaikyta moteris, kuri organizavo neteisėtą vyrų išvežimą į užsienį.Ukrainoje galiojant karinei padėčiai, ribojamas 18–60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies.
„Žemė degs po okupantais“: okupuotame Melitopolyje – stiprus sprogimasLaikinai okupuoto Melitopolio centre, kur įsikūrusi viena iš okupantų komendantūrų, nugriaudėjo smarkus sprogimas.Apie tai „Telegram“ kanale pranešė miesto meras Ivanas Fiodorovas. „Žemė degs po okupantais – šią nepajudinamą tiesą Ukrainos pietuose kasdien įrodo kariai iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų. Priešo guolyje Melitopolio centre nugriaudėjo stiprus sprogimas. Čia, priminsiu, yra viena iš okupantų komendantūrų“, – parašė jis.Apie okupantų patirtus nuostolius informacijos dar laukiama.
Rusijos teritorijoje sprogo sunkvežimis su kariškiaisSu Ukraina besiribojančioje Rusijos Kursko srityje sprogo sunkvežimis „Kamaz“ su kariškiais, vienas žmogus žuvo, du buvo sužeisti.Kaip pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“, sunkvežimis tikriausiai užvažiavo ant prieštankinės minos.Gautomis žiniomis, incidentas įvyko antradienį netoli Ukrainos sienos.Anksčiau trečiadienį naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu, pranešė, kad Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 17 d. jau neteko apie 44 100 kareivių.
JK: tikėtina, kad Rusijos kariuomenės vadovybė ims vis labiau nerimauti dėl saugumo Kryme Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos teigimu, tikėtina, kad po antradienio sprogimų Rusijos kariuomenės vadovybė ims vis labiau nerimauti dėl saugumo Kryme, praneša agentūra „The Guardian“.Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina patvirtino, jog antradienį Džankojaus rajone sprogo Maskvos pajėgų sandėlis ir šio incidento metu taip pat apgadinta netoliese esanti geležinkelio linija.Pasak ministerijos, Rusijos žiniasklaida taip pat skelbė apie netoli Gvardeiskoje karinės bazės rūkstančius dūmus.Nors, ministerijos duomenimis, „šių incidentų priežastis ir padarytos žalos mastas lieka neaiškus“, Rusijos kariuomenės vadovybė veikiausiai ims vis labiau nerimauti dėl saugumo nuo 2014 m. Maskvos okupuotame pusiasalyje.
Turkija: iš Ukrainos uostų išplaukė dar keturi laivai su grūdaisIš Ukrainos Čornomorsko ir Odesos uostų išplaukė dar keturi laivai su grūdais.Kaip rašo „Reuters“, apie tai trečiadienį pranešė Turkijos gynybos ministerija. Jos teigimu, šiais laivais plukdomi saulėgrąžų rupiniai, saulėgrąžų aliejus ir kukurūzai.
Ukrainos gynybos ministras: mobilizuojami ne visi iš eilės, o konkretūs specialistaiŠiuo metu Ukrainoje mobilizuojami ne visi iš eilės, o konkretūs specialistai. Tai interviu „Amerikos balsui“ papasakojo Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, praneša UNIAN.Pasak ministro, dabar nėra būtinybės didinti karių skaičių. Ginkluotųjų pajėgų gretos papildomos ieškant konkrečių specialistų.„Tai gali būti bepiločių skraidyklių operatoriai, IT specialistai, ryšininkai, artileristai ir t. t.“, – paaiškino O. Reznikovas.Anot ministro, mobilizacijos užduotis nustato Generalinis štabas. „Jie (Generalinis štabas) įvertina, kiek pajėgų ir priemonių reikia karo veiksmams tuo ar kitu momentu, taip pat įvertina nuostolius. Būkime realistai – mes irgi patiriame nuostolių, yra ir sužeistųjų, ir, deja, žuvusiųjų“, – sakė ministerijos vadovas.UNIAN primena, kad pirmadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada pratęsė karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją šalyje dar 90-čiai dienų – iki šių metų lapkričio 21-osios.Galiojant karinei padėčiai, ribojamas 18–60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies. Taip pat ribojama piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės judėjimo laisvė, įvedama komendanto valanda.
Ukraina gavo iš Italijos 200 mln. eurų lengvatinę paskolą Ukraina gavo iš Italijos 200 mln. eurų dydžio lengvatinį kreditą, pranešė Ukrainos finansų ministerija. Pagal paskolos sutarties sąlygas ji už nulines palūkanas suteikta 15 metų laikotarpiui, pusei jo atidedant grąžinimą.„Lėšos bus naudojamos bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų mokytojų darbo užmokesčiui“, – teigiama ministerijos pranešime.Italija toliau padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos. Neseniai ji išsiuntė Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą, tačiau abi šalys neatskleidžia, kokia ginkluotė jį sudarė.Italijos žiniasklaida anksčiau skelbė, jog Ukrainai bus perduota haubicų.
Ukrainos žvalgyba: Rusija verbuoja samdinius iš Vidurinės Azijos šaliųRusija verbuoja Uzbekistano, Tadžikistano ir Kirgizijos piliečius Maskvos regione į RF ginkluotąsias pajėgas. O Čečėnijoje didėja pasipiktinimas dėl musulmonų dalyvavimo kare tarp krikščioniškų tautų.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi UNIAN.Pasak Ukrainos žvalgybos, Rusijos karinė vadovybė vis aktyviau verbuoja į armiją užsieniečius, kadangi vis mažiau Rusijos piliečių nori vykti į karą Ukrainoje.Maskvos srityje karinių komisariatų ir policijos skyrių darbuotojams duotas nurodymas „organizuoti agitacinius renginius“ Uzbekistano, Tadžikistano ir Kirgizijos piliečiams.„Be finansinės paskatos, tiems, kurie sutiks pasirašyti sutartį ir vykti į Ukrainą, žadama Rusijos pilietybė“, – sakoma pranešime.Tuo pat metu Čečėnijoje toliau formuojami ir rengiami keturi batalionai, kuriuos ketinama siųsti į karą Ukrainoje.Pasak Ukrainos žvalgybininkų, didelę dalį „savanorių“ šiuose batalionuose sudaro Čečėnijos jėgos struktūrų pagrobti jauni vyrai, daugiausia – iš kaimų.Grasinimais pradėti jų baudžiamąjį persekiojimą pagal suklastotus kaltinimus ar net kankinimais „savanoriai“ verčiami pasirašyti sutartis dėl dalyvavimo kare Ukrainoje.„Praktika grobti vyrus papildant Ukrainoje kariaujančius dalinius ir įsiteikiant Maskvai kelia didelį Čečėnijos gyventojų nepasitenkinimą. Respublikos piliečiai piktinasi, kad Kadyrovas siunčia musulmonus dalyvauti ir žūti „svetimame“ dviejų krikščioniškų tautų – rusų ir ukrainiečių – kare. Tokia Kadyrovo politika laikoma musulmonų išdavimu“, – pažymima Vyriausiosios žvalgybos valdybos pranešime.
Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 44 100 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 17 d. jau neteko apie 44 100 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 886 tankų, 4 162 šarvuotųjų kovos mašinų, 993 artilerijos sistemų, 263 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 136 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 233 lėktuvų, 196 sraigtasparnių, 792 dronų, 190 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 054 automobilių, 93 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Podoliakas: sprogimų Kryme gali būti daugiauPer artimiausius du tris mėnesius sprogimų okupantų kariniuose objektuose Kryme gali būti daugiau. Tai interviu leidiniui „The Guardian“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.Pasak jo, gaisras Rusijos kariuomenės šaudmenų sandėlyje Džankojaus rajone yra priminimas, kad „rusų okupuotas Krymas – tai sandėlių sprogimai ir didelė grobikų ir vagių žūties rizika“.Leidinys pažymi, kad Ukraina neprisiėmė atsakomybės už smūgius Kryme, bet šiuos žodžius taip pat galima interpretuoti kaip pripažinimą, jog Ukraina telkia žmones ir karinę techniką, kad galėtų pradėti plataus masto kontrpuolimą šalies pietuose.„Mūsų strategija – sunaikinti logistiką, tiekimo linijas ir amunicijos sandėlius bei kitus karinės infrastruktūros objektus. Tai sukelia suirutę jų pajėgose“, – pareiškė M. Podoliakas.Antradienį patarėjas teigė, kad Rusijos okupuotame Kryme nugriaudėję sprogimai yra šiuo metu vykdomos pusiasalio demilitarizacijos dalis.
Rusų okupantai pranešė apie uždarytą Krymo tiltą – turėjo savo planąRusų okupantai skelbė, kad iki trečiadienio ryto uždaromas Krymo tiltas, šį sprendimą motyvuodami „atakos“ iš Ukrainos pusės grėsme.Apie tai pranešė 24-asis kanalas, cituodamas savo žvalgybos šaltinius.Pažymima, kad automobilių eismas tiltu buvo draudžiamas iki rugpjūčio 17 d. 6 val. ryto.„Rusai paleido gandą: „Ukraina gali apšaudyti.“ Kalba, kad neva bus naudojamos oro gynybos sistemos, todėl tiltas uždaromas, siekiant „apsaugoti žmones nuo nuolaužų“, – teigiama pranešime.Remiantis žiniasklaidos duomenimis, iš tikrųjų okupantai planavo pabėgti iš pusiasalio kartu su savo šeimomis, todėl ir uždarė eismą tiltu.Ukrainos specialiosios tarnybos kol kas nepateikė oficialios informacijos apie situaciją prie Krymo tilto.
ISW: smūgiai taikiniams okupuotame Kryme koordinuojami su kontrpuolimu prie ChersonoSmūgiai Rusijos objektams okupuotame Kryme koordinuojami su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo veiksmais Chersono srityje.Tai pranešė Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW), kuriuo remiasi „Ukrinform“.ISW analizuoja smūgius Rusijos objektams Kryme – „sprogimus Rusijos amunicijos sandėlyje ir transformatorinėje Džankojaus rajone ir aerodrome prie Hvardijskės“.Analitikų nuomone, rusų pozicijų Kryme ir prie jo atakos tikriausiai yra dalis nuoseklaus Ukrainos kontrpuolimo, kuriuo siekiama atkurti vakarinio Dniepro kranto kontrolę.„Tiekimo linijos iš Krymo tiesiogiai palaiko Rusijos kariuomenę žemyninėje Ukrainos dalyje, taip pat ir vakarinėje Chersono regiono dalyje“, - pažymėjo ISW ekspertai. Jie pabrėžia, kad smūgiai logistikos objektams Kryme, kuris yra suvereni Ukrainos teritorija, nepažeidžia Kyjivo įsipareigojimų partneriams Vakaruose dėl jų tiekiamos ginkluotės naudojimo.Pasak analitikų, nėra požymių, kad Ukrainos kariuomenė naudojo JAV pristatytą ginkluotę pastariesiems smūgiams Kryme.„Galutinis šios kampanijos rezultatas veikiausiai bus Rusijos kariuomenės gebėjimo remti savo mechanizuotąsias pajėgas vakariniame Dniepro krante ir ginti jas aviacija ir artilerija nuo ukrainiečių kontratakų rytiniame krante sutrikdymas“, - prognozuoja ISW analitikai.
Navalnas ragina toliau skelbti sankcijas Rusijos oligarchamsKalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas paragino toliau skelbti sankcijas Rusijos oligarchams, remiantiems prezidentą Vladimirą Putiną ir jo karą Ukrainoje.Pasak A. Navalno, Vakarų sankcijos iki šiol pritaikytos tik 46 iš 200 „Forbes“ turtingiausių Rusijos žmonių sąrašo. „Man visa tai nepanašu į visapusišką karą prieš Putino oligarchus“, – socialiniuose tinkluose parašė A. Navalnas. Opozicionieriaus teigimu, Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašuose vis dar nėra dujų milžinės „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Millerio, o JAV sankcijų sėkmingai vengia gerai žinomas rusų oligarchas Romanas Abramovičiųs.„Negalime tikėtis, kad Putino elitas pasidalins karo klausimu, jei jo nebausime“, – tikino A. Navalnas. Jis paragino Vakarus „skubiai skelbti asmenines sankcijas Putino vagims“ ir pasiūlė ES, JAV ir Jungtinei Karalystei (JK) 20 metų į savo teritoriją neįsileisti Rusijos karo Ukrainoje rėmėjų.A. Navalnas šiuo metu atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos kolonijoje netoli Rusijos Vladimiro miesto. Jis įkalintas dėl senų kaltinimų lėšų grobstymu, kuriuos pats opozicionierius ir jo bendražygiai laiko politiškai motyvuotais.
JT: nuo rugpjūčio pradžios iš Ukrainos eksportuota daugiau kaip pusė milijono tonų grūdųNuo rugpjūčio pradžios iš Ukrainos per Juodąją jūrą eksportuota jau daugiau kaip pusė milijono tonų grūdų, pranešė Jungtinės Tautos (JT).Pasak JT, nuo birželio pabaigos, kai Turkijoje buvo pasirašytas susitarimas atnaujinti ukrainietiškų grūdų eksportą, leidimas plaukti su atitinkamu kroviniu išduotas 36 laivams. Daugiau kaip ketvirtadalis iki šiol jau išplukdytų grūdų buvo skirta Turkijai, 22 proc. – Iranui ir Pietų Korėjai, 8 proc. – Kinijai, o dar 6 proc. – Airijai.Skaičiuojama, kad dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje įstrigo daugiau kaip 20 mln. tonų grūdų. Kadangi Ukraina prieš karą buvo laikoma viena pagrindinių grūdų eksportuotojų, įvairiose pasaulio dalyse buvo pradėta būgštauti dėl galimo bado.
Rusai raketomis apšaudė Odesos sritį ir CharkivąNaktį į trečiadienį okupantai rusai apšaudė Odesos sritį. Tai „Telegram“ kanale pranešė šio Ukrainos regiono karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas, kuriuo remiasi UNIAN.„Odesos sritis buvo atakuojama priešo raketomis. Aiškinamės visas smūgio detales. Išsamesnė informacija – vėliau“, - parašė jis.Be to, naktį į trečiadienį Rusijos kariuomenė raketomis apšaudė Charkivą. Pasak vietos „Telegram“ kanalų, raketos buvo leidžiamos iš Belgorodo (Rusija). Charkivo srityje buvo paskelbtas oro pavojus.Anksčiau buvo pranešta, kad rusai naktį į rugpjūčio 17-ąją apšaudė Mykolajivą. Sprogimai buvo girdėti įvairiuose miesto rajonuose.Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius informavo apie nukentėjusius civilinius objektus ir gyvenamuosius namus. Be to, mieste nebedirba linijos 101 ir 112.
Ukrainos atominės energetikos operatorė tapo didelės kibernetinės atakos taikiniuUkrainos atominės energetikos operatorė „Enerhoatom“ antradienį pranešė, kad prieš jos tinklalapį buvo surengta „beprecedentė“ kibernetinė ataka, bet nurodė, kad jos veikla nebuvo sutrikdyta.„2022 metų rugpjūčio 16 dieną įvyko smarkiausia kibernetinė ataka prieš „Enerhoatom“ tinklalapį nuo Rusijos invazijos pradžios“, – per platformą „Telegram“ pranešė bendrovė.Ataka buvo surengta „iš Rusijos teritorijos“, pridūrė „Enerhoatom“.Rusijos „liaudies kibernetinės armijos“ grupė tinklalapį atakavo tris valandas, pasitelkusi daugiau kaip 7 mln. interneto botų, sakoma pranešime.Vis dėlto šis puolimas „nepadarė reikšmingo poveikio „Enerhoatom“ tinklalapio darbui“.„Telegram“ kanale „Liaudies kibernetinė armija“ apie vidurdienį rusų kalba buvo paskelbtas raginimas atakuot Ukrainos atominių jėgainių operatorės tinklalapį.Tačiau antradienį vakare buvo paskelbta apie planų „pasikeitimą“, ir buvo nurodytas naujas taikinys – Ukrainos nacionalinės atminties institutas. Tuomet šios institucijos tinklalapio darbas sulėtėjo.Kibernetinė ataka buvo surengta tvyrant didelei įtampai dėl padėties Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainos pietryčiuose. Rusijos pajėgos šią jėgainę užėmė kovą, invazijos į kaimyninę šalį pirmosiomis savaitėmis.Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą apšaudant branduolinį kompleksą, kuris yra didžiausias Europoje, ir sukeliant branduolinės katastrofos grėsmę.Iki invazijos pradžios vasario 24 dieną keturios Ukrainos atominės jėgainės pagamindavo apie pusę šalyje tiekiamos elektros energijos.1986 metais Ukraina tapo iki šiol didžiausios branduolinės katastrofos epicentru, kai sprogo Černobylio atominės elektrinės 4-ojo bloko reaktorius.Šios jėgainės trys kiti reaktoriai buvo sėkmingai uždaryti, paskutinysis iš jų – 2000 metais.Rusijos pajėgos pirmąją invazijos dieną užėmė Černobylio elektrinės kompleksą ir kelias savaites buvo įsitvirtinusios jėgainėje ir šalia jos esančioje labai radioaktyvioje atskirties zonoje.
Kryme esantiems ukrainiečiams – svarbus įspėjimas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino laikinai okupuoto Krymo gyventojus nesiartinti prie Rusijos karinių objektų sprogimų pusiasalyje fone. Valstybės vadovas tai pasakė savo tradicinėje vaizdo žinutėje, praneša „Ukrinform“.„Kiekvieną dieną ir kiekvieną naktį matome naujus pranešimus apie sprogimus okupantų laikinai okupuotoje teritorijoje. Dabar prašau visų mūsų žmonių Kryme, kituose regionuose šalies pietuose, okupuotose Donbaso ir Charkovo regiono srityse būti labai atsargiems. Prašome nesiartinti prie Rusijos kariuomenės karinių objektų ir visų tų vietų, kur jie laiko amuniciją ir įrangą, kur yra būstinės“, – pabrėžė prezidentas.Sprogimų okupuotoje teritorijoje priežastys, pasak V. Zelenskio, „gali būti skirtingos, labai skirtingos, ypač cituoju pačių okupantų apibrėžimą, „banditizmą“.Jis pažymėjo, kad kuo mažiau okupantai turės galimybę žudyti ukrainiečius ir daryti blogį, tuo greičiau karas baigsis išlaisvinus Ukrainos teritorijas.Pasak jo, masinis rusų išvykimas iš Krymo įrodo jų supratimą, kad pusiasalyje jiems nėra vietos.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas: rusai mus apšaudo 700–800 kartų per dienąUkrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas apskaičiavo kasdienį Rusijos šaudmenų naudojimą, skelbia BBC.Remiantis skaičiavimais, kuriuos V. Zalužnas pateikė įraše „Facebook“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijos visoje fronto linijoje yra apšaudomos 700–800 kartų per dieną, o Rusijos kariuomenė sunaudoja iki 60 tūkstančių šaudmenų.Rusijos kariuomenė nepateikė duomenų apie šaudmenų naudojimą karo metu, BBC negali greitai patikrinti V. Zalužno vertinimo.„Pagrindinės pastangos sutelktos į mūsų karių perkėlimą iš Donecko regiono. Labiausiai įtempta situacija dabar yra Avdijivkos-Piskų-Marjinkos kryptimi“, – pridūrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas.
Ukrainos prezidentas pranešė apie labai įnirtingus mūšius rytuose su Rusijos kariaisDonbase Ukrainos ginkluotosios pajėgos atremia nuolatinius ir labai galingus priešo išpuolius, tęsiasi labai nuožmūs mūšiai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė savo vaizdo žinutėje 174-osios karo dienos pabaigoje.„Mūsų herojai atremia nuolatines ir labai galingas atakas Donbase. Okupantai ten naudoja viską: aviaciją, raketas, fosforo bombas, artileriją ... Vyksta labai nuožmios kovos“, – sakė V. Zelenskis.Pasak jo, Rusijos kariuomenė šią dieną tęsė visiškai beprasmišką žiaurų Zaporožės ir Dniepropetrovsko regionų miestų apšaudymą, ypač Orekhovą, Nikopolą, taip pat buvo tęsiamas Charkovo ir pasienio zonų apšaudymas.„Bet visa tai nieko neduos okupantams ir nepalauš mūsų pasipriešinimo“, – pabrėžė prezidentas.V. Zelenskis sakė, kad Ukraina turi viską ištverti. „Ukraina turi laimėti, ir taip bus“, – patikino prezidentas.
„Energoatom“ pranešė apie didžiausią kibernetinę ataką nuo karo pradžiosUkrainos „Energoatom“ apkaltino Rusijos programišius didelio masto išpuoliu jos tinklalapyje, skelbia BBC.„Šiandien, 2022 m. rugpjūčio 16 d., įvyko galingiausia įsilaužėlių ataka oficialioje SE NNEGC Energoatom svetainėje nuo visiškos invazijos į Rusiją pradžios. Jis buvo užpultas iš Rusijos Federacijos teritorijos“, – sakoma pranešime.Pasak bendrovės, pagrindinis svetainės puslapis buvo užpultas naudojant 7,25 milijono robotų.Jie pridūrė, kad ataka neturėjo didelės įtakos svetainės darbui, o vartotojai to nepastebėjo.
Ukraina: rusai smogė kariniam aerodromui netoli ŽytomyroRusijos pajėgos raketomis atakavo karinį aerodromą Žytomyro regione. Ukrainos teigimu, raketos buvo paleistis iš Baltarusijos teritorijos, praneša UNIAN. „Šią popietę, rugpjūčio 16-ąją, buvo pakelti lėktuvai iš Baltarusijos teritorijos ir, bandant nuslėpti aviacijos veiklą kaip mokomuosius skrydžius, pradėti raketų smūgiai dviem X-59 valdomomis orlaivių raketomis, tikriausiai iš „Su-34“ naikintuvų-bombonešių“, – teigė Ukrainos pajėgos. Dėl smūgio buvo sugadintas Žytomyro aerodromo kilimo ir tūpimo takas bei keli automobilių įrangos vienetai.„Personalas slapstėsi, todėl nebuvo sužeistas“, – sakė komanda.Kaip anksčiau rašė UNIAN, rugpjūčio 16-osios popietę Žytomyro meras Sergejus Sukhomlinas pranešė apie sprogimų seriją už miesto ribų per oro antskrydį. Meras susiejo šį išpuolį su šiandieniniais sprogimais Rusijos kariniuose objektuose Kryme.
Vėl apšaudytas Charkovo regionasRugpjūčio 16-osios vakarą Rusijos kariai apšaudė Charkovo Saltovskio rajoną. Vietos prokuratūra pranešė, kad apšaudymas buvo įvykdytas iš „Tornado“ raketų sistemų Liptsy kaimo kryptimi (apie 20 km nuo Charkovo).Dėl apšaudymo buvo apgadintas tramvajaus depas. Netoliese esančiame garažo kooperatyve kilo gaisras, apėmęs maždaug 100 kvadratinių metrų plotą.Per Charkovo apšaudymą buvo sužeisti septyni civiliai, pranešė Ukrainos žiniasklaida, cituodama vietos valdžią.Be to, dėl apšaudymo Donecko regione žuvo trys žmonės ir 13 žmonių buvo sužeisti.
V. Zelenskis paaiškino, kodėl neskambino pavojaus varpais dėl Rusijos invazijosUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Washington Post“ pasakojo, kodėl prieš karą valdžia nepradėjo kampanijos, skirtos įspėti gyventojus apie Rusijos invaziją, nors JAV aktyviai bandė įtikinti savo sąjungininkus, kad naujo karo rizika yra reali.V. Zelenskis teigė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainos ekonomika per mėnesį praranda 5–7 mlrd. dolerių. „Jei būtume kalbėję apie invaziją, būtume praradę 7 milijardus dolerių per mėnesį nuo praėjusių metų spalio, o tą akimirką, kai rusai mus užpuolė, jie būtų mus užgrobę per tris dienas“, – sakė Ukrainos prezidentas.„Aš jums nepasakysiu, kas tai sugalvojo, bet apskritai mūsų instinktas buvo teisingas – jei prieš invaziją būtume sukėlę sumaištį tarp žmonių, rusai būtų mus prariję. Nes chaoso metu žmonės bėga iš šalies“, – aiškino V. Zelenskis.
JT vadovas šią savaitę lankysis UkrainojeJT generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį vyks į Lvivą Vakarų Ukrainoje, kur susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu. Penktadienį A. Guterresas lankydis Ukrainos Odesos uostamiestyje, sakė jo atstovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.Prieš grįždamas į Niujorką JT generalinis sekretorius dar aplankys jungtinį koordinavimo centrą Stambule, kuris kontroliuoja grūdų eksportą per Juodąją jūrą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad draudimas išduoti vizas Rusijos piliečiams gali paskatinti spaudimą Vladimirui Putinui kuo greičiau užbaigti karą.Apie tai valstybės vadovas kalbėjo interviu „The Washington Post“.V. Zelenskis pabrėžė, kad „vizų draudime“ nėra nieko, kas „atimtų teisę į gyvybę“, ir pavadino tokias sankcijas „labai geromis ir taikiomis“.
Ukraina tikisi intensyvių rusų atakų per savo Nepriklausomybės dienąPasak Ukrainos karinių oro pajėgų, žvalgybinė informacija rodo, kad Rusija plečia savo karinius pajėgumus Baltarusijoje. Karinių oro pajėgų atstovas portalui „Kyiv Independent“ sakė, kad todėl tikimasi intensyvių raketų atakų Ukrainai minint Nepriklausomybės dieną.„Priešas tokias progas visada išnaudoja, kad pasiųstų „sveikinimus“, ir mes turime būti pasirengę“, - sakė atstovas.Ukraina nepriklausomybės dieną mini rugpjūčio 24-ąją.
Zelenskis telefonu kalbėjosi su MacronuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad telefonu kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, rašo „Sky News“.Pasak V. Zelenskio, abiejų šalių lyderiai skambučio metu aptarė Rusijos „branduolinį terorizmą“ Zaporižios atominėje elektrinėje. Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo Prancūzijos vadovui už jo šalies iki šiol suteiktą gynybinę paramą.Pirmadienio vakarą V. Zelenskis paragino pasaulio lyderius įsikišti ir padėti išvengti branduolinės katastrofos Rusijos šiuo metu kontroliuojamoje Zaporižios elektrinėje. Prezidento teigimu, pasaulis turi pademonstruoti savo „tvirtumą ir ryžtingumą“, antraip „pralaimės terorizmui ir pasiduos branduoliniam šantažui“.
Karas „netikėtai“ atėjo į Krymą: minios žmonių susiruošė bėgtiPrie išvažiavimo iš Krymo – milžiniškos eilės, okupantai jau bėga, pusiasalis bus išvaduotas naudojant visus įmanomus ir neuždraustus mechanizmus. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos prezidento atstovė Krymo autonominėje respublikoje Tamila Taševa, skelbia ukrinform.ru.„Karas štai taip „netikėtai“ atėjo į Krymą. Okupantai ir kolonizatoriai jau bėga iš Krymo. Šiandien dėl dar vieno neatsargaus okupantų elgesio su šaudmenimis atvejo įvyko sprogimas Džankojaus rajone. Žmonės slepiasi rūsiuose. Prie išvažiavimo iš Krymo – didžiulės eilės“, – parašė ji.T. Taševa priminė, kad beveik pusantrų metų plataus masto karą okupantai vadino „specialiąja operacija“. Už žodžio „karas“ vartojimą, už protestus prieš šį karą skirdavo baudas, sodindavo į kalėjimą, grobdavo ir tardydavo žmones. Krymo gyventojos rašė pareiškimus Krymo kariniams komisariatams ir reikalavo, kad jų vaikų nesiųstų į karą.„Mes būtinai išlaisvinsime Krymą, naudodami visus įmanomus ir neuždraustus kovos ne tik už teritoriją, bet ir už jus mechanizmus“, – į okupuoto Krymo piliečius, o ypač į tuos, kurie visus aštuonerius karo metus priešinasi okupantams, kreipėsi Ukrainos prezidento atstovė Krymo autonominėje respublikoje.Dabar ji paragino Kryme esančius ukrainiečius būti atsargius, slėptis tam pritaikytose vietose arba savo namų rūsiuose ir tinkamai pasiruošti.Socialiniuose tinkluose publikuotame vaizdo įraše matyti didelė minia žmonių, jie laukia Simferopolio geležinkelio stotyje.https://t.me/Ukraine_365News/34413
Estija perduos Ukrainai papildomą karinę paramąEstija perduos Ukrainai papildomą karinę paramą.Kaip praneša agentūra „Ukrinform“, tai pareiškė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras, susitikęs su Ukrainos ambasadore Estijoje Mariana Betsa.Anot Ukrainos ambasados Taline, susitikime M. Betsa informavo H. Pevkurą apie dabartinę padėtį Ukrainoje ir išreiškė savo šalies dėkingumą už visą Estijos iki šiol perduotą karinę paramą. „Ministras Hanno Pevkuras pabrėžė, kad Estija ir toliau rems Ukrainą ir perduos šaliai papildomą karinę paramą“, – pridūrė ambasada.Kaip pranešama, abi pusės taip pat aptarė tolesnį Estijos ir Ukrainos bendradarbiavimą gynybos sektoriuje bei pagalbą į Estiją atvykusiems ukrainiečiams pabėgėliams.
Kryme vėl griaudi sprogimai Antradienio popietę Rusijos okupuotame Kryme vėl griaudi sprogimai, praneša agentūra „The Guardian“.Kaip skelbiama, naujausi sprogimai įvyko netoli Simferopolio miesto, už maždaug 93 kilometrų nuo vietos, kur ankstų antradienio rytą taip pat būta sprogimų. Tada pranešta apie incidentą Rusijos karinių pajėgų sandėlyje – pasak Maskvos, ten dėl gaisro detonavo šaudmenys, tačiau manoma, kad prieš šį objektą buvo surengta Ukrainos kariuomenės ataka.
Rusija: šaudmenų sandėlio sprogimą Krymą sukėlė „sabotažo aktas“Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad gaisras, sukėlęs šaudmenų sprogimus Maskvos aneksuotame Kryme įrengtame kariniame sandėlyje, buvo sukeltas per „sabotažo“ aktą.„Rugpjūčio 16-osios rytą dėl sabotažo akto buvo apgadintas karinis sandėlis netoli Džankojaus gyvenvietės“, – sakoma Rusijos naujienų agentūrų išplatintame ministerijos pranešime.Ministerija pridūrė, kad per šį incidentą niekas nebuvo „sunkiai sužeistas“.
„Kommersant“: prie Simferopolio Kryme girdėti sprogimaiRusijos leidinys „Kommersant“ skelbia, kad karinėje oro bazėje Simferopolio rajone girdėti sprogimai ir matyti juodų dūmų debesys. Leidinys remiasi liudininkų pasakojimais.Pranešama, kad okupacinės valdžios organai tikrina versiją apie galimą bepiločio ataką. Pareigūnai Kryme situacijos kol kas nekomentavo. Jei informacija pasitvirtintų, tai būtų antroji ataka prieš okupantų taikinius vos per vieną dieną.Prie karinės aviacijos bazės Gvardejskoje gyvenvietėje laikinai Rusijos okupuotame Kryme matomi juodi dūmai. Apie tai savo „Telegram“ kanale rašo liaudies deputatas iš partijos „Europos solidarumas“ Aleksejus Gončarenka: „Prie karinės aviacijos bazės Simferopolio rajono Gvardejskoje gyvenvietėje matomi juodi dūmai. Prieš tai ten nugriaudėjo keli sprogimai. Kokia įdomi diena“.Rusijos žiniasklaida skelbia, kad okupacinė valdžia tikrina atakos nedideliu bepiločiu skraidančiu aparatu versiją, esą, ji galėjo būti surengta nusitaikius į šaudmenų sandėlį.
Rusijos duomenimis, per naujausius sprogimus Kryme sužeisti mažiausiai du žmonės Rusijos okupuoto Krymo statytinis vadovas Sergejus Aksionovas pareiškė, kad per naujausius sprogimus pusiasalyje sužeisti mažiausiai du žmonės, praneša CNN.Laikydamasis Rusijos gynybos ministerijos kurso, S. Aksionovas teigė, kad antradienio rytą Džankojaus rajone esančiame Maskvos pajėgų sandėlyje įsiplieskė gaisras ir dėl to detonavo ten laikyti sprogmenys. Nepaisant to, manoma, kad prieš šį objektą buvo surengta Ukrainos kariuomenės ataka.Pasak S. Aksionovo, sproginėjimai sandėlyje tęsiasi.„Vyksta gyventojų evakuacija, siekiant užtikrinti saugumą, žmonės išvežami iš teritorijos 5 kilometrų spinduliu aplink incidento vietą. Operacijoje dalyvauja Nepaprastųjų situacijų ministerijos, Rusijos Federacijos gynybos ministerijos ir Rusijos nacionalinės gvardijos pajėgos bei avarinės tarnybos“, – tvirtino S. Aksionovas.Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ anksčiau skelbė, kad iš minėtos teritorijos iš viso evakuota apie 2 tūkst. žmonių.
Šoigu: Rusija neplanuoja Ukrainoje naudoti branduolinių ginklųRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigia, kad Maskva neplanuoja naudoti Ukrainoje branduolinių ginklų.„Kariniu požiūriu, mums nėra jokio reikalo naudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, kad pasiektume iškeltus uždavinius“, – per tarptautinio saugumo konferenciją Maskvoje sakė S. Šoigu.„Rusijos branduolinių ginklų pagrindinė paskirtis – atgrasyti branduolinę ataką“, – pridūrė jis.
Podoliakas apie sprogimus Kryme: vyksta pusiasalio demilitarizacijaUkrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad antradienio rytą Rusijos okupuotame Kryme nugriaudėję sprogimai yra šiuo metu vykdomos pusiasalio demilitarizacijos dalis, praneša agentūra „Ukrinform“.„Rytas netoli Džankojaus prasidėjo sprogimais. Primenu: normaliai valstybei priklausančio Krymo esmė – Juodoji jūra, kalnai, poilsis ir turizmas, o rusų okupuoto Krymo esmė – sandėlių sprogimai ir okupantams bei vagims kylanti didelė mirties rizika. Vyksta demilitarizacija“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė M. Podoliakas.Ankstų antradienio rytą Krymo Džankojaus rajone nugriaudėjo keli sprogimai. Nors Rusijos gynybos ministerija vėliau pareiškė, kad toje teritorijoje viename Maskvos pajėgoms priklausančių sandėlių įsiplieskė gaisras ir dėl to detonavo ten laikyti sprogmenys, manoma, jog prieš šį objektą buvo surengta Ukrainos kariuomenės ataka.
Melitopolio meras po sprogimų Kryme: pasislėpti jau niekas nebesuspėsMelitopolio meras patvirtino, kad Kryme prasidėjo Džankojaus gyventojų evakuacija.„Pasislėpti jau niekas nebesuspės, o trauktis greitai nebebus kur!“ – parašė Melitopolio meras Ivanas Fedorovas. Jis taip pat priminė, kad laikinai okupuotas Melitopolis – vienintelis sausumos koridorius į Krymą.„Tūkstančiai Rusijos Federacijos piliečių juda link tilto per Kerčės sąsiaurį. Juk jus iš karto po Novofedorovkos perspėjo – neužsibūkite, važiuokite iš mūsų Krymo kuo greičiau... Ne, jums būtinai reikėjo palaukti Džankojaus“, – apie pirmuosius naujų sprogimų Kryme padarinius parašė vienas iš Krymo totorių medžliso lyderių Refatas Čiubarovas.
Latvijoje pradedami rinkti pinigai nupirkti Ukrainai kovinį droną „Bayraktar“Latvijoje pradėtos rinkti lėšos, siekiant nupirkti Turkijos gamybos kovinį droną „Bayraktar“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, antradienį pranešė naujienų svetainė Ziedot.lv.Muzikantas Ralfas Eilandsienas, vienas iš šios kampanijos iniciatorių, internete paskelbtame vaizdo įraše sako, kad aukodami pinigų Latvijos „Bayraktar“ pirkimui šalies žmonės turi galimybę pademonstruoti savo solidarumą su Ukraina, tapusia Rusijos karinės invazijos auka, taip pat „pasiųsti linkėjimus rusų okupantams“.Latvija – ne pirmoji šalis, kurios gyventojai organizuoja kampaniją nupirkti „Bayraktar“ droną, kad pademonstruotų palaikymą Ukrainai. Panašias kampanijas jau yra organizavusios Lietuva, Lenkija, Norvegija ir Kanada.Organizatoriai siekia surinkti iš viso 5 mln. eurų.
Okupantai pradeda riboti susisiekimą geležinkeliu su KrymuKeleiviniai traukiniai, važiuojantys į Krymą iš Rusijos užimtų Ukrainos teritorijų, bus stabdomi ties Feodosija, kur žmonės turės persėsti į autobusus, skelbia okupacijos valdžios Kryme galva Sergejus Aksionovas. Anot jo, traukiniai stos Vladislavovkos stotyje. Džankojaus miestas, greta kurio ryte griaudėjo sprogimai kariniame sandėlyje, yra labai svarbus susisiekimui geležinkeliu su Krymu. Per jį Rusijos Federacijos armija transportuoja karinę techniką, amuniciją ir šaudmenis savo pajėgoms pagrindinėje Ukrainos teritorijoje.
Putinas teigia, esą JAV siekia destabilizuoti pasaulį
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Jungtines Valstijas, esą šios siekia užvilkinti „konfliktą“ Ukrainoje ir kursto krizes kitur pasaulyje.
„Situacija Ukrainoje įrodo, kad Jungtinės Valstijos bando užvilkinti šį konfliktą. Jos taip pat deda pagrindus galimiems konfliktams Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje“, – televizijos parodytuose komentaruose pareiškė V. Putinas.
„Su Taivanu susijusi amerikiečių avantiūra yra ne tik vieno neatsakingo politiko kelionė, tačiau ir dalis tikslingos bei sąmoningos JAV strategijos destabilizuoti situaciją regione ir pasaulyje ir ten pasėti chaosą“, – tvirtino prezidentas.
Pasak jo, šis vizitas rodo Vašingtono „įžūlią nepagarbą kitų valstybių suverenumui ir savo paties tarptautiniams įsipareigojimams“.
„Tai vertiname kaip kruopščiai suplanuotą provokaciją“, – teigė V. Putinas.
Ukraina: okupuotame Melitopolyje nugriaudėjo du sprogimaiRusijos pajėgų okupuotame Ukrainos mieste Melitopolyje antradienio rytą nugriaudėjo du sprogimai, po kurių nutrūko rusų kareivių užgrobto televizijos kanalo laidų transliacija.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis miesto meru Ivanu Fiodorovu.Pasak Melitopolio vadovo, preliminariais duomenimis, nutrauktas tranzitinis kabelis.„Kad ir kaip rusų propaganda stengiasi „plauti smegenis“ mūsų gyventojams, jai nepavyksta. Melitopoliečiai atkakliai ginasi, o pasipriešinimo pajėgos naikina visa, kas susiję su rašistais“, - parašė „Telegram“ kanale I. Fiodorovas.„rbc.ua“ primena, kad antradienio rytą okupuotame Kryme taip pat nugriaudėjo keli sprogimai.
Rusijos kariuomenė pranešė apie sprogimą šaudmenų sandėlyje KrymeRusijos aneksuotame Kryme antradienį „kilus gaisrui“ viename ginkluotės sandėlyje detonavo šaudmenys, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.Ministerija, kurios pranešimą citavo Rusijos naujienų agentūros, nurodė, kad gaisras įsiplieskė apie 6 val. 15 min. vietos (ir Lietuvos) laiku kariniame sandėlyje netoli Maiskojės gyvenvietės Džankojaus rajone, ir galiausiai jame detonavo šaudmenys.Tuo metu Krymo totorių Medžliso (parlamento) pirmininkas Refatas Čubrakovas per „Facebook“ parašė, kad sprogimai šioje karinėje bazėje griaudi jau apie valandą ir kad jų priežastis yra Ukrainos kariuomenės smūgis.„Okupuoto Krymo gauleiteris [Sergejus] Aksionovas skubiai išvyko į Maiskojės kaimą Džankojaus rajone“, – pridūrė jis.Praeitą savaitę galingi sprogimai griaudėjo Kryme esančioje Sakų aviacijos bazėje. Kyjivo teigimu, per tą incidentą buvo sunaikinti devyni lėktuvai ir šaudmenų atsargos.Atsakomybės už incidentą Sakų bazėje, iš kurios Rusijos kariniai lėktuvai kildavo atakuoti taikinių Ukrainos pietuose, oficialiai niekas neprisiėmė, bet, daugelio nuomone, tai irgi buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgis.Rusija incidentą vadina nelaimingu atsitikimu, bet analitikai sako, jog iš palydovų darytos nuotraukos ir ant žemės nufilmuota medžiaga rodo, kad veikiausiai bazė buvo atakuota.
Iš Ukrainos išplaukė pirmasis JT grūdų krovinį Afrikai gabenantis laivasJungtinių Tautų užsakytas laivas antradienį išplaukė iš Ukrainos į Afriką gabendamas grūdų krovinį pagal susitarimą, turintį sušvelninti pasaulinę maisto krizę, pranešė už šiuos reisus atsakinga ministerija.Laivas „MV Brave Commander“, gabenantis 23 000 tonų kviečių krovinį, išplaukė iš Pietinio uosto Južnės mieste, per platformą „Telegram“ paskelbtoje žinutėje nurodė Ukrainos infrastruktūros ministerija.Nurodoma, kad laisvas plauks į Džibutį, kad pristatytų krovinį į Etiopiją.Tai bus pirmoji pagalbos maistu siunta po to, kai Kyjivas ir Maskva praėjusį mėnesį pasirašė svarbius susitarimus su Turkija ir JT, kad būtų atnaujintas grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą, įstrigęs Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.Pagal šį susitarimą ties Juodosios jūros vartais netoli Stambulo buvo įkurtas specialus postas eksportuojamiems kroviniams tikrinti. Inspekcijas atlieka Rusijos ir Ukrainos civiliai ir kariuomenės pareigūnai, taip pat Turkijos ir JT delegatai.Pagal susitarimą, įpareigojusį Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, o ukrainiečius – atverti saugius koridorius laivams atplaukti ir išplaukti per Kyjivo pajėgų įrengtus jūrinių minų laukus, pirmasis grūdų krovinys buvo išgabentas iš Odesos uosto rugpjūčio 1 dieną.Kyjivo teigimu, nuo to laiko, kai įsigaliojo susitarimas, iš viso iš Ukrainos išplaukė 16 laivų, neskaitant „Brave Commander“. Tačiau joks kitas JT laivas, gabenantis humanitarinę pagalbą maistu, dar nebuvo išplaukęs.
Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 43 900 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 16 d. jau neteko apie 43 900 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 880 tankų, 4 152 šarvuotųjų kovos mašinų, 989 artilerijos sistemų, 263 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 136 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 233 lėktuvų, 196 sraigtasparnių, 790 dronų, 190 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 049 automobilių, 92 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Kuleba: Kinija nepadeda Rusijai kare prieš UkrainąKinija nepadeda Rusijai kare prieš Ukrainą ir iki šiol laikosi neutralumo, bet naratyvų lygiu kinų pateikiama karo priežasčių interpretacija sutampa su rusų.Tai interviu žurnalistui Dmitrijui Gordonui pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.Ministras taip pat pripažino, kad ir Ukraina nesulaukia jokios pagalbos iš Kinijos.„Kinija kol kas laikosi neutralumo. Politiškai, naratyvų lygiu, jų karo priežasčių interpretacijos sutampa. Bet praktinės paramos, kurios taip trokšta Rusija, požiūriu Kinija išlieka neutrali“, - konstatavo Ukrainos diplomatijos vadovas.
Vaizdo įraše užfiksuotas sprogimas Kryme Sprogimas Kryme užfiksuotas vaizdo įraše. Nors rusų propagandistai neva sprogimas įvyko elektros pastotėje, manoma, kad Ukrainos pajėgos sunaikino dar vieną okupantų amunicijos sandėlį.Iš filmuotos medžiagos matyti, kad sprogimas buvo gana galingas.na galingas. Vietos gyventojai tvirtina, kad jis išmušė langus netoliese esančiuose namuose.https://t.me/uniannet/68420
Kryme vėl nugriaudėjo sprogimaiRugpjūčio 16 d. ryte okupuotame Kryme nugriaudėjo sprogimai. Viename iš pusiasalio rajonų matyti tiršti juodi dūmai.Apie tai praneša vietos „Telegram“ kanalai.Remiantis liudininkų informacija, sprogimai nugriaudėjo Džankojaus rajone esančioje elektrinėje pastotėje. Virš objekto pakilo tirštų juodų dūmų stulpas.Internete aktyviai platinami vaizdo įrašai ir nuotraukos, padarytos incidento vietoje. Dūmai matyti už keleto kilometrų.Tuo tarpu partijos „Europos solidarumas“ deputatas Oleksijus Gončarenka pareiškė, kad sprogimai įvyko Džankojaus rajone įsikūrusioje gyvenvietėje Azovskoje. Jo teigimu, dega rusų okupantų šaudmenų sandėlis. Oficialaus Ukrainos patvirtinimo dar nėra. Pusiasalio okupantų valdžia tyli.„Ar žinote, kas yra Džankojuje? Karinė aviacijos bazė, kurioje dislokuotas 39-asis sraigtasparnių pulkas“, – pridūrė O. Gončarenka.Praėjusį antradienį Rusijos okupuotame Kryme, aviacijos bazėje Novofiodorovkoje, iš kurios rusų lėktuvai skrenda bombarduoti Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono sričių, nugriaudėjo keli galingi sprogimai. Okupantams buvo padaryta daug žalos.https://t.me/insiderUKR/38957
Rusijos gynybos ministras su JT vadovu aptarė padėtį Zaporižios atominėje elektrinėjeRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas aptarė saugumo padėtį Maskvos pajėgų kontroliuojamoje Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainos pietryčiuose, šiam objektui pastaruoju metu tapus virtinės karinių smūgių taikiniu, pirmadienį pranešė Maskva.„Sergejus Šoigu surengė derybas telefonu su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu dėl Zaporižios atominės elektrinės saugaus veikimo sąlygų“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.Vėliausi smūgiai jėgainėje didina nuogąstavimus dėl galinčios įvykti branduolinės katastrofos. Padėtis elektrinėje buvo aptarta per ketvirtadienį surengtą neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.Ukraina kaltina Rusiją naudojantis elektrine kaip baze atakoms rengti ir ginklams sandėliuoti.Kyjivas, remiamas sąjungininkų Vakaruose, ragino jėgainę ir aplinkinę teritoriją demilitarizuoti ir reikalavo, kad Maskva atitrauktų iš ten savo pajėgas.Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad S. Šoigu ir A. Guterresas taip pat aptarė liepos pabaigoje surengtą smūgį Kremliaus kontroliuojamam Olenivkos kalėjimui Rytų Ukrainoje, per kurį žuvo dešimtys į nelaisvę paimtų ukrainiečių.Kyjivas kaltina Maskvą surengus masines žudynes, bet Rusija šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad už smūgius atsakingas Kyjivas.
Latvija perdavė Ukrainai savaeigių haubicųLatvija perdavė Ukrainai šešias savaeiges haubicas M109, kurios jau naudojamos mūšio lauke.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.Jis padėkojo savo kolegai Latvijos gynybos ministrui Arčiui Pabrikui ir visai latvių tautai už tvirtą Ukrainos rėmimą.„Dar šešios haubicos M109, neseniai atgabentos į Ukrainą iš Latvijos, jau rodo rezultatus mūšio lauke. Aš nuoširdžiai dėkingas kolegai Pabrikui ir latvių tautai už jų tvirtą paramą. Kartu mes nugalėsime“, - parašė tviteryje O. Reznikovas.„rbc.ua“ primena, kad liepos pabaigoje Latvijos vyriausybė pritarė šalies Gynybos ministerijos pasiūlymui suteikti Ukrainai papildomą karinę pagalbą.Pirmadienį buvo sužinota, kad Latvija perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms keturis sraigtasparnius.
Separatistų kontroliuojamoje Ukrainos dalyje teisiami penki į nelaisvę paimti europiečiaiRytų Ukrainoje į nelaisvę paimti penki kovotojai iš Europos šalių pirmadienį stojo prieš teismą prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Rytų Ukrainos dalyje esančiame Donecko mieste, pranešė Rusijos žiniasklaida.Švedas Mathiasas Gustafssonas, Vjekoslavas Prebegas iš Kroatijos ir britai Johnas Hardingas, Andrew Hillas ir Dylanas Healy nepripažino savo kaltės, kai buvo apkaltinti veikę kaip samdiniai, sakoma rusų žiniasklaidos pranešimuose.Pagal apsišaukėliškos ir beveik niekieno nepripažintos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) įstatymus jiems gali būti skirta mirties bausmė.Kitas teismo posėdis jų byloje numatytas spalį, nurodė Rusijos žiniasklaida.J. Hardingas, V. Prebegas ir M. Gustafssonas buvo paimti į nelaisvę Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje. Jiems gresia mirties bausmė už mėginimą „jėga užgrobti valdžią“ ir „dalyvavimą ginkluotame konflikte kaip samdiniams“, nurodė naujienų agentūra „RIA Novosti“.A. Hillas kaltinamas kaip samdinys, o D. Healy teisiamas už dalyvavimą verbuojant samdinius Ukrainai, pridūrė naujienų agentūra.Birželio 9 dieną DLR aukščiausiasis teismas skyrė mirties bausmę samdiniais pripažintiems dviem britams ir Maroko piliečiui, patekusiems į prorusiškų pajėgų nelaisvę Rytų Ukrainoje. Visi trys jiems skirtus nuosprendžius apskundė.Rusijoje nuo 1997 metų galioja mirties bausmės moratoriumas, bet Ukrainos separatistinėms Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ tai netaikoma.
Zelenskis: katastrofa Zaporižioje sukeltų pavojų visai EuropaiKatastrofa Rusijos pajėgų kontroliuojamoje Zaporižios atominėje elektrinėje pietryčių Ukrainoje sukeltų pavojų visai Europai, pirmadienį perspėjo ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Prisidengdami jėgaine okupantai apšaudo aplinkinius miestus ir gyvenvietes“, – V. Zelenskis sakė savo kasdieniams vaizdo kreipimesi.„Bet koks radiacinis incidentas Zaporižios AE gali paveikti Europos Sąjungos šalis, Turkiją, Sakartvelą ir tolimesnių regionų valstybes. Viskas prisklauso tik nuo vėjo krypties ir greičio“, – pabrėžė jis.„Jeigu Rusijos veiksmai sukels katastrofą, pasekmės gali taip pat smogti tiems, kurie iki šiol tyli“, – perspėjo prezidentas.V. Zelenskis ragino tarptautinę bendriją įvesti „naujų griežtų sankcijų Rusijai“ ir nepasiduoti „branduoliniam šantažui“.„Visos Rusijos pajėgos turi būti nedelsiant besąlygiškai išvestos iš jėgainės ir aplinkinių teritorijų“, – kalbėjo jis.Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.Padėtis jėgainėje buvo aptarta per ketvirtadienį surengtą neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.Ukraina kaltina Rusiją naudojantis elektrine kaip baze atakoms rengti ir ginklams sandėliuoti.
Putino tikslai pasikeitė: prognozė, kur nuves Chersono išlaisvinimasRusijos publicistas Andrejus Piontkovskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas siekia paliaubų.Šiuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovoja nebe dėl geopolitinių tikslų ir Ukrainos sunaikinimo, o dėl savo gyvybės. Rusijos kariuomenė įrodė, kad ji nepajėgi pasiekti savo pirminių tikslų.Tokią nuomonę 24 kanalo eteryje išsakė Rusijos publicistas ir opozicijos politikas Andrejus Piontkovskis.Jo nuomone, V. Putinas siekia paliaubų, kad sustabdytų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrataką ir užkirstų kelią Chersono išvadavimui, kuris sukeltų politinę katastrofą Rusijoje.„O kitą rytą tarp „Gulbių ežero“ demonstracijų teks pranešti, kad draugas Putinas padarė rimtų klaidų „Ukrainos klausimu“ ir dėl sveikatos būklės nebegali eiti Rusijos prezidento pareigų“, – prognozuoja A. Piontkovskis.
Ždanovas atsako, ar Iranas gali perduoti Rusijai tūkstantį dronų Shahed 129Karo ekspertas Olegas Ždanovas abejoja, kad Iranas galės perduoti Rusijai tūkstantį bepiločių orlaivių „Shahed 129“.Savo nuomonę jis išreiškė savo „YouTube“ kanale.„Labai abejoju, ar Iranas pajėgus pasigaminti šiuos bepiločius orlaivius“, – sakė jis.
Stebėtojai: Rusija ruošiasi masinei raketų atakai iš Baltarusijos teritorijosBaltarusijos Ziabrovkos aerodrome rusai dislokavo 14 oro gynybos sistemų S-400, apie 60 joms skirtų raketų, taip pat daug kitos sunkiosios ginkluotės, praneša stebėtojų grupė „Belaruski Gajun“.Išanalizavę palydovo „Maxar“ užfiksuotus vaizdus stebėtojai sudarė naujausią išsamią visos šiuo metu Ziabrovkoje esančios įrangos ir objektų apžvalgą.„Situacijos aerodrome analizė įrodo, kad raketų atakos Ukrainos teritorijoje tikimybė ne tik išlieka, bet panašu, kad artimiausiomis savaitėmis ruošiamasi masinei raketų atakai Ukrainos teritorijoje“, – pažymi stebėtojai.https://t.me/insiderUKR/38941
Latvija Ukrainai padovanojo keturis sraigtasparniusLatvija Ukrainai perdavė keturis sraigtasparnius. Apie tai „Twitter“ pranešė Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks.„Ukrainos oro pajėgos ką tik gavo keturis Latvijos dovanotus sraigtasparnius“, – rašo ministras.Jis teigia, kad Vakarai turėtų remti Ukrainą, kol visa jos teritorija bus išlaisvinta iš Rusijos okupacinių pajėgų.A. Pabriks taip pat tikisi, kad Ukrainai perduoti sraigtasparniai padės vykdyti karines operacijas ir išgelbės Ukrainos karių gyvybių.
Melitopolio meras: rusų kariai išveža iš miesto savo šeimasRusų kariai išveža savo šeimas iš užimto Melitopolio, sako miesto meras Ivanas Fiodorovas.„Partizanams ir Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dar savaitę aktyviai dirbant, Rusijos kariuomenė išveža savo šeimas iš miesto“, – sakė jis.Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos armija aktyviai juda iš Chersono į Melitopolį.Sekmadienį Chersono valdžia pranešė, kad dauguma Rusijos kariuomenės vadovybės atstovų paliko miestą.Regiono tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis sakė, kad Ukrainos artilerija sunaikino tiltus per Dniprą Chersono srityje ir visus pagrindinius kelius kontroliuoja Ukrainos ginkluotųjuosios pajėgos.„Matyt, tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl karinė vadovybė paliko Chersoną“, – teigė jis.
Melitopolio meras – apie smūgį geležinkelio tiltui: iš Krymo nebevažiuos jokie kariniai traukiniaiUkraina pirmadienį pareiškė, kad smogė Rusijos sukarintos grupuotės „Wagner“ naudojamai bazei, taip pat tiltui netoli okupuoto Melitopolio miesto.Rytų Ukrainos Luhansko srities gubernatoriaus Serhijaus Haidajus teigimu, „Wagner“ samdinių bazė buvo „sunaikinta tiksliu smūgiu“.Apie šešėlinę sukarintą grupuotę, siejamą su Rusijos oligarchu Jevgenijumi Prigožinu, artimu prezidento Vladimiro Putino bendražygiu, žinoma nedaug.„Wagner“ samdinių buvimas užfiksuotas Sirijoje, Libijoje, Malyje ir daugelyje kitų šalių – ypač Afrikos.Ukrainos valdžia taip pat pranešė, kad sabotuotojai susprogdino geležinkelio tiltą į pietvakarius nuo Rusijos pajėgų užimto Melitopolio miesto.Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas platformoje „Telegram“ parašė, kad šis smūgis reiškia, jog iš Krymo „nebevažiuos jokie kariniai traukiniai“.2014 metais Rusijos aneksuotas Krymo pusiasalis yra svarbi bazė, aprūpinanti Pietų Ukrainoje dislokuotus Rusijos karius.Ukrainos kariuomenė sako vykdanti kontrpuolimą šalies pietuose. Kyjivo teigimu, atkovota jau dešimtys kaimų, o Rusijos kariai gali būti išstumti į kitą Dniepro upės krantą.Tuo metu Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje trys žmonės žuvo maudydamiesi dėl „nenustatyto sprogstamojo įtaiso“ detonacijos, pranešė vietos valdžios atstovas Serhijus Bračukas.Pareigūnai įspėjo paplūdimių lankytojus nesimaudyti jūroje dėl nesprogusių minų pavojaus.Anksčiau pirmadienį Rusijai apšaudant Charkivą, antrą pagal dydį Ukrainos miestą, žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar šeši buvo sužeisti, per „Facebook“ parašė aukšto rango policijos pareigūnas Serhijus Bolvinovas.
Enerhodaro meras pranešė apie sprogimus miesteEnerhodaro meras Dmytro Orlovas „Telegram“ pranešė, kad mieste pasigirdo sprogimai ir paragino gyventojus būti atsargius, nevaikščioti gatvėmis. Apie sprogimų pasekmes kol kas nepranešama.Primename, kad Enerhodare yra ir Zaporižios atominė elektrinė.
Putinas: Rusija turi daugybę sąjungininkų, partnerių ir bendraminčiųRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį užsienio sąjungininkams reklamavo rusiškus ginklus, teigdamas, kad dauguma jų yra išbandyti mūšio lauke.„Esame pasirengę pasiūlyti sąjungininkams ir partneriams moderniausius ginklų rūšis – nuo šaulių ginklų iki šarvuočių ir artilerijos, kovinių lėktuvų ir bepiločių orlaivių“, – sakė V. Putinas, atidarydamas karinį forumą netoli Maskvos.Prezidento teigimu, kariškiai profesionalai rusiškus ginklus vertina dėl jų „patikimumo, kokybės ir, svarbiausia, didelio veiksmingumo“.„Beveik visi jie ne kartą buvo naudojami per tikras kovines operacijas“, – pridūrė V. Putinas.Jis taip pat gyrė „daugybę“ Maskvos sąjungininkių, nors nuo karinės intervencijos kaimyninėje Ukrainoje pradžios Rusija tampa vis labiau izoliuota.Vašingtonas ir Briuselis yra paskelbę Maskvai virtinę skaudžių sankcijų, verčiančių Kremlių ieškoti naujų rinkų ir stiprinti ryšius su Afrikos ir Azijos valstybėmis.„Labai vertiname tai, kad mūsų šalis turi daugybę sąjungininkų, partnerių ir bendraminčių įvairiuose žemynuose. Tai valstybės, nenusilenkiančios vadinamajam hegemonui“, – sakė V. Putinas.Anot jo, Rusija „puoselėja istoriškai stiprius, draugiškus, išties pasitikėjimu grįstus ryšius“ su Lotynų Amerikos, Azijos ir Afrikos šalimis.Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Rusija yra antroji pagal dydį ginklų eksportuotoja pasaulyje po Jungtinių Valstijų, tačiau pastaraisiais metais jos eksporto rodikliai nuolat mažėjo.Tačiau valstybinio gynybos konglomerato „Rostech“ vadovas Sergejus Čemezovas pirmadienį pareiškė, kad kariniai veiksmai Ukrainoje neturėjo įtakos ginklų eksporto apimčiai.„Šiais metais jau pasirašėme sutarčių su užsienio užsakovais už daugiau kaip 1 trln. rublių (15,9 mlrd. eurų). Šis skaičius viršija kai kuriuos metinius pastarojo dešimtmečio rodiklius“, – forumo dalyviams sakė rusų naujienų agentūrų cituotas S. Čemezovas.
Paplūdimyje netoli Odesos sprogus minai žuvo trys žmonės
Kaip teigė Odesos regiono karinės administracijos pranešėjas Serhijus Bračukas, dar du žmonės dėl sužalojimų buvo paguldyti į ligoninę.Sprogimas Zatokos paplūdimyje įvyko rugpjūčio 14 d. Apie du žuvusiuosiuos buvo žinoma tą pačią dieną, kito kūnas rastas po dienos.Vietos policijos departamentas pranešė, kad žuvo 25, 32 ir 53 metų vyrai iš Černihivo, Zaporižios ir Žytomyro regionų.Anksčiau Ukrainos valdžia ne kartą perspėjo, kad Odesos rajone lankytis pakrantėje ir maudytis pakrantės vandenyse yra pavojinga.
Estijos URM vadovas: nereikia ieškoti būdų, kaip palengvinti Rusijos piliečių gyvenimąSankcijų prasmė – ne ieškoti būdų, kaip palengvinti rusų gyvenimą, bet stiprinti spaudimą Rusijai ir jos piliečiams.Kaip praneša portalas ERR, tai pirmadienį pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.„Sankcijų prasmė nėra būdų Rusijos piliečių likimui palengvinti paieškos. Sankcijos turi sustiprinti spaudimą Rusijai ir jos piliečiams, kad Maskva nutrauktų agresiją prieš Ukrainą“, – sakė žinybos vadovas, žurnalistų paklaustas apie Rusijos piliečius, turinčius nekilnojamojo turto Estijoje.„O dėl komunalinių mokesčių, tai, žinoma, Estijai būtų naudinga, kad šie žmonės vykdytų savo įsipareigojimus. Jie turi rasti būdų, kurie nepažeistų sankcijų režimo“, – pažymėjo U. Reinsalu.Kartu ministras pareiškė, kad Estijoje gyvenantiems Rusijos piliečiams neturės įtakos Estijos vyriausybės sprendimai nebeišduoti vizų ir anuliuoti jau išduotas vizas.„Draudimas įvažiuoti į Estiją bus taikomas Rusijoje gyvenantiems žmonėms. Estijoje gyvenančių Rusijos piliečių šis įšaldymas niekaip nepalies. Jeigu iki šiol žmonės apmokėdavo sąskaitas už butą, vadinasi, jie turi prieinamų būdų tai padaryti. O jei ne – aiškinsimės“, – sakė Estijos diplomatijos vadovas.Estijos vyriausybė rugpjūčio 11 d. paskelbė, kad po savaitės nebeįsileis į šalį Rusijos piliečių su Estijos išduotomis Šengeno vizomis, išskyrus kelias išimtis, o anksčiau Talinas nutraukė turistinių vizų išdavimą.
Rytų Ukrainoje per Rusijos smūgius žuvo mažiausiai trys civiliai gyventojaiUkrainoje per naujausius Rusijos artilerijos smūgius žuvo mažiausiai trys civiliai gyventojai, dar beveik 20 buvo sužeisti, pirmadienį pranešė vietos valdžia.Pastaruoju metu smarkiai apšaudoma rytinė Donecko sritis – viena iš dviejų provincijų, sudarančių užpultos šalies pramoninį centrą Donbasą, kur Maskva tęsia savo pagrindinį puolimą.Pasak regiono pareigūnų, per pastarąją parą daugelio Donecko srities miestų ir kaimų bombardavimas pareikalavo mažiausiai trijų gyvybių. Per apšaudymą taip pat nukentėjo mažiausiai 13 žmonių, o dešimtis gyvenamųjų pastatų ir civilinės infrastruktūros objektų buvo apgadinti.Antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive per naujausią Rusijos apšaudymą anksti pirmadienį buvo sužeisti penki civiliai gyventojai, pranešė meras Ihoris Terechovas.Rusijos kariai raketomis ir artilerija smogė dar keliems Ukrainos regionams.Ukrainos kariuomenė savo ruožtu pareiškė, kad per pastarąją savaitę sunaikino kelioliką Maskvos pajėgų sandėlių su šaudmenimis ir karine įranga.
Ukrainos pajėgos sunaikino „Vagner“ samdinių bazę PopasnojeUkrainos pareigūnas Serhijus Haidajus, vadovaujantis Luhansko srities karinei administracijai, pirmadienį savo kanale „Telegram“ sakė, kad „Ukrainos ginkluotosios pajėgos vėl sėkmingai dirbo prieš priešo štabus“.„Šį kartą tai buvo vakar Popasnoje, kur taikliu smūgiu buvo sugriauta „Vagner“ būstinė“, – sakė S. Haidajus.„Žuvusiųjų skaičius tikslinamas“, – pridūrė jis.Prorusiškose „Telegram“ paskyrose taip pat dalinamasi įrašais, kuriuose pranešama apie didelę žalą ir aukas Popasnoje.https://t.me/uniannet/68309
Ukrainos parlamentas pratęsė karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją iki lapkričio 21-osiosPirmadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada pratęsė karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją šalyje dar 90-čiai dienų – iki šių metų lapkričio 21-osios.Tai pranešė UNIAN, remdamasi parlamento nariu Jaroslavu Železniaku.Už abu sprendimus balsavo 328 deputatai.Dokumentus dėl karinės padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimo parlamentui rugpjūčio 12 d. pateikė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.UNIAN primena, kad, galiojant karinei padėčiai, ribojamas 18-60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies. Taip pat ribojama piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės judėjimo laisvė, įvedama komendanto valanda.
Estijos mieste keli stendai išteplioti Rusijos agresijos simboliu – raide ZSavaitgalį prie įvažiavimo į Estijos Narva Joensuu miestą, esantį pasienyje su Rusija, netoli Narvos, keli stendai buvo išteplioti Rusijos agresijos prieš Ukrainą simboliu – raide Z, praneša laikraštis „Postimees“.Narvos senovės paminklų apsaugos draugijos valdybos narys Sergejus Cvetkovas vandalų veiklos pėdsakus pastebėjo sekmadienį.„Prie stendų jau stovėjo policijos automobilis, pareigūnai fiksavo pažeidimus. Bet jokių veiksmų nebuvo imtasi, agitacijos už „rusų pasaulį“ ženklai išliko iki vėlaus vakaro, galimas dalykas, kad šios raidės – Rusijos agresijos simbolis – „tebepuošia“ įvažiavimą į miestą, pabrėždamos, kad esą, daugelio vietos gyventojų nuomone, Narva ir Narva Joensuu nėra Estija“, - sakė žurnalistams S. Cvetkovas.Narva Joensuu meras Maksimas Iljinas informavo, kad sekmadienį raidė Z taip pat atsirado autobusų stotelėse.„Vakar jos buvo pašalintos. Likusias valome“, - pridūrė miesto vadovas.Žiniasklaida primena, jog Estijos vyriausybė nusprendė nebeįsileisti į šalį Rusijos piliečių su Estijos išduotomis Šengeno vizomis, išskyrus kelias išimtis.
„Energoatom“: kyla pavojus, kad Zaporižios atominėje elektrinėje bus pažeista radiacinė saugaNuo pirmadienio ryto Zaporižios atominėje elektrinėje kilo radiacijos ir priešgaisrinės saugos normų pažeidimo pavojus. Apie tai praneša „Energoatom“.Dėl apšaudymo buvo smarkiai apgadinta azoto-deguonies stotis, kombinuotas pagalbinis pastatas, buitinių nuotekų siurblinė, taip pat atvira skirstykla 750 kV.„Energoatom“ pabrėžė, kad periodiškai vykdomas Zaporižios AE apšaudymas kelia rimtą pavojų saugiam darbui. Viename iš maitinimo blokų suveikė avarinė apsauga. Šiuo metu išjungtas vienas iš trijų veikiančių maitinimo blokų.
Apklausa: daugiau kaip 80 proc. okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojų neketina dalyvauti Rusijos organizuojamuose referendumuose81,8 proc. laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojų neketina dalyvauti okupacinės Rusijos valdžios planuojamuose referendumuose. Tai rodo kompanijos „Active Group“ atlikto tyrimo rezultatai, paskelbti pirmadienį per spaudos konferenciją Kyjive, praneša naujienų agentūra „Interfax – Ukraina“.Į klausimą „Jeigu Rusijos Federacija organizuos referendumą jūsų mieste, ar jūs jame dalyvausite?“ 81,8 proc. respondentų atsakė neigiamai, 9 proc. apklaustųjų pareiškė, kad dalyvaus, o dar 9,2 proc. kol kas neapsisprendę.Apklausa buvo surengta šių metų rugpjūčio 4-8 dienomis laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Joje dalyvavo 600 respondentų.
Latvija teiks reabilitacines paslaugas sunkiai sužeistiems kariškiams iš UkrainosLatvija nuo rugpjūčio 15 d. atnaujina sužeistų Ukrainos kariškių reabilitacijos programą. Tai pirmadienį pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi portalas „eurointegration.com.ua“.Gautomis žiniomis, 12 Ukrainos karių, sunkiai sužeistų mūšiuose su Rusijos pajėgomis, pradės trijų savaičių gydymo kursą Vaivarų nacionaliniame reabilitacijos centre.Reabilitacijos programą koordinuoja Latvijos URM.Sužeistų Ukrainos kariškių reabilitacijai Latvijos vyriausybė skyrė 280 tūkst. eurų iš lėšų nenumatytiems atvejams fondo.Medicinos paslaugas per ginkluotą konfliktą Ukrainos rytuose sužeistiems kariams Latvija pradėjo teikti 2014 metais. Iki 2019 metų Latvijos medicinos įstaigose gydėsi 58 sužeisti ukrainiečiai.
Rusija bando veržtis į rytinę Donecko sritįUkrainos pajėgos pranešė apie smarkius Rusijos apšaudymus ir bandymus įsiveržti į kelis miestus rytiniame Donecko regione. Pranešama, kad dauguma atakų buvo atremta. Ukrainos karinė vadovybė sekmadienį pranešė, kad Rusijos kariai ir toliau nesėkmingai atakavo Ukrainos pozicijas netoli Avdijivkos.Įnirtingos kovos tęsėsi ir Piskų kaime, kurį Rusija tikino visiškai kontroliuojanti.
Bučoje palaidotos dar 35 neatpažintos okupantų rusų aukosBučoje toliau laidojami okupantų rusų nužudyti civiliai, kurių palaikų nepavyko atpažinti.Tai „Telegram“ kanale parašė Kyjivo srities karinės administracijos pirmininkas Oleksijus Kuleba, praneša „Ukrinform“.„Jie bėgo nuo karo ir buvo nušauti automobiliuose. Jie buvo nužudyti savo kiemuose. Nukankinti rūsiuose. Praėjusią savaitę atskiruose kapuose buvo palaidoti 35 žmonės. Bet vietoje vardo – numeris. Iš viso liko neidentifikuoti apie pusšimtį civilių. Paimti visų jų DNR pavyzdžiai. Rusai atsakys už kiekvieną nusikaltimą, už kiekvieną barbarišką nužudymą. Anksčiau ar vėliau, bet atsakys“, - patikino Kyjivo regiono vadovas.Pasak O. Kulebos, Ukraina fiksuoja nusikaltimus, susijusius su tautos genocidu.Kaip anksčiau buvo pranešta, rugpjūčio 1 d. duomenimis, Kyjivo srityje per karo veiksmus dingo apie 300 žmonių, o 216 rastų kūnų dar nepavyko identifikuoti.
„Kyiv Independent“ praneša, kad Rusijos pajėgos naktį apšaudė Charkivą ir pataikė į gamyklą.Daugiau informacijos apie galimas aukas nepateikta.https://twitter.com/KyivIndependent/status/1559054090369376258?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1559054090369376258%7Ctwgr%5E9b9cab38ff6dd9e0f11a4a7d6c84978193ec91c0%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.theguardian.com%2Fworld%2Flive%2F2022%2Faug%2F15%2Frussia-ukraine-war-moscows-forces-attempt-advance-in-donetsk-putin-vows-to-expand-relations-with-north-korea-live
Naujoji Zelandija taip pat prisidės prie Ukrainos karių rengimo Didžiojoje BritanijojeNaujoji Zelandija nusiųs į Didžiąją Britaniją 120 kariškių, kurie rengs Ukrainos karius, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.Instruktoriai iš Naujosios Zelandijos supažindins ukrainiečius su pagrindiniais įgūdžiais, būtinais efektyviai kovai, padės įvaldyti ginkluotę, mokys teikti pirmąją pagalbą mūšio lauke.Pasak šalies vyriausybės, maždaug 800 ukrainiečių bus rengiami vienoje iš keturių tam skirtų vietų Jungtinėje Karalystėje, o Ukrainoje Naujosios Zelandijos kariškiai nesilankys.„Pasibaisėtinas pasikėsinimas į Ukrainos suverenitetą ir nekaltų žmonių žūtis – tai neteisinga ir neleistina. Mūsų pasmerkimas neapsiribos žodžiais“, - pareiškė Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern.„Naujoji Zelandija aiškiai pasakė, kad mes ir ateityje atsiliepsime į Ukrainos prašymą teikti praktinę paramą, kai ji ginasi nuo nepagrįstos Rusijos invazijos“, – teigė ministrė pirmininkė.Ji pabrėžė, kad Naujosios Zelandijos kariškiai nedalyvaus karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje.Anksčiau savo instruktorius, rengiančius Ukrainos karius, į Didžiąją Britaniją nusiuntė Švedija, Kanada, Nyderlandai, Suomija, Danija, Norvegija. Mokymo procesas vyksta pagal NATO standartus.
Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas minos sprogimas Odesos paplūdimyje. Tuo metu jame buvo poilsiautojų.https://t.me/nexta_live/34659
Ukrainos pareigūnai sulaikė Rusijos specialiųjų tarnybų agentą, rinkusį duomenis apie šalies ginkluotąsias pajėgasUkrainos saugumo tarnyba sulaikė Rusijos specialiųjų tarnybų agentą, rinkusį žvalgybinius duomenis apie šalies ginkluotųjų pajėgų dalinių dislokavimo vietas ir judėjimą, atsarginius aerodromus ir karinius poligonus pietinėje Odesos srities dalyje, praneša „Ukrinform“. Pasak Ukrainos pareigūnų, išdavikas nurodydavo priešui tikslias gynybos objektų koordinates, išsamiai apibūdindavo jų būklę, medžiagas, iš kurių jie pastatyti, paskirtį, aplinkines teritorijas, informuodavo apie karių skaičių ir karinės technikos kiekį objektuose.Okupantai naudodavosi šia informacija, planuodami diversinių grupių išpuolius, objektų apšaudymą raketomis.Pranešama, kad demaskuotas išdavikas yra vietos gyventojas, vienos iš valstybinių medicinos įstaigų darbuotojas. Jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 43 750 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 15 d. jau neteko apie 43 750 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 876 tankų, 4 141 šarvuotosios kovos mašinos, 985 artilerijos sistemų, 261 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 136 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 233 lėktuvų, 195 sraigtasparnių, 787 dronų, 187 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 044 automobilių, 92 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Žuvo vienas geriausių Ukrainos karo lakūnųKovoje su rusų pajėgomis žuvo vienas geriausių Ukrainos lakūnų Antonas Listopadas, rašo UNIAN.Vyras 2005–2008 m. mokėsi Ivano-Frankivsko licėjuje ir tapo aukščiausios klasės karo lakūnu. Likus kelioms dienoms iki mirties, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jį apdovanojo III laipsnio ordinu „Už drąsą“.Geriausiu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų pilotu jis buvo pripažintas 2019 metais. Vyras dalyvavo mūšiuose šalies rytuose.
Rusų pajėgos naktį atakavo CharkivąRusų pajėgos apšaudė Charkivo Slobidsky rajoną. Apie tai savo „Telegram“ kanale informavo Charkivo meras Igoris Terekhovas.„Naktį 2 val. 50 min. buvo apšaudytas Slobidsky rajonas. Atakuota vienos miesto įmonės teritorija. Apie žuvusius ar sužeistuosius informacijos negauta“, – rašė jis.
Leidimą gabenti grūdus iš Ukrainos gavo dar šeši laivaiBendrasis koordinavimo centras Stambule leido šešiems laivams plaukti humanitariniu koridoriumi Juodojoje jūroje, praneša „Ukrinform“.Šie laivai turi gabenti iš Ukrainos uostų grūdus, užblokuotus prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai.Gautomis žiniomis, du iš šių laivų – „Kafkam Etler“ ir „Zelek Star“ – jau apžiūrėjo inspektoriai Marmuro jūroje, ir jie gali plaukti krovinio į Odesos srities Čornomorsko uostą.Jei per patikrą nekils keblumų, į Čornomorską galės plaukti ir kiti laivai – „Great Arsenal“, „Zumrut Ana“, „Ocean S“ „Kubrosliy“.Liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.Kaip jau buvo pranešta, laivai, Juodąja jūra gabenantys grūdus Iš Ukrainos, plaukia specialia buferine 10 jūrmylių (maždaug 18,5 kilometro) zona.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo būtinybę tęsti karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją Ukrainoje.
Apie tai šalies vadovas pranešė vakariniame vaizdo kreipimesi.
„Artimiausiu metu Ukrainos Aukščiausioji Rada turės priimti sprendimą dėl karo padėties pratęsimo ir bendros mobilizacijos. Akivaizdūs sprendimai, akivaizdžios priežastys“, – sakė jis.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo dvi rusų kariuomenės bazes ir vieną amunicijos sandėlį, skelbia UNIAN.
Apie tai pranešė Odesos regioninės karinės administracijos atstovas Serhijus Bratchukas.
Anot jo, sekmadienį, rugpjūčio 14 d., buvo „demilitarizuotos“ dvi okupantų bazės – Tokmako mieste, Zaporožės srittyje ir Popasnos mieste, Luhansko srityje.
Taip pat Chersono srities Berislavo rajone buvo sunaikintas rusų kariuomenės amunicijos sandėlis.
Kasdienio video pranešimo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į rusus visame pasaulyje. Jis teigia, kad jei rusai tyli ir nekovoja už Ukrainą, tuomet jie palaiko karą. „Jei tu turi Rusijos pilietybę ir tyli, tai reiškia, kad tu nekovoji, tu tai palaikai. Ir nesvarbu, kur esi: tiek Rusijos teritorijoje, tiek užsienyje – jūsų balsas turi būti išgirstas remiant Ukrainą“, – sako V. Zelenskis.Visgi, sako V. Zelenskis, Rusija tiki teroru.„Rusija yra savo propagandinių iliuzijų gniaužtuose ir vis dar tikisi, kad neva pavyks kažką pasiekti įvairiomis šantažo formomis. Nepavyks. Todėl turime gintis, turime reaguoti į kiekvieną teroro apraišką, į visus apšaudymus – į žiaurų apšaudymą, kuris nesiliauja. Deja, turime nuostolių, bet privalome kovoti visais lygmenimis, visuose frontuose, kiek įmanoma stiprinti savo valstybę, išsaugoti vienybę“, – sakė jis.Anot V. Zelenskio, kuo stipresnė Ukraina – tuo bus silpnesnė Rusija. O tai reiškia, kad karas truks trumpiau. Jis pabrėžia, kad žmonės tiek Ukrainoje, tiek visame laisvame pasaulyje turi daryti viską, kas tik nuo jų priklauso, kad Rusija ir karo palaikytojai mokėtų vis didesnę kainą už Rusijos valstybinį terorą.Prezidentas taip pat padėjo visiems Ukrainos gynėjams, ukrainiečiams, visiems, kurie padeda kitiems, tiki pergale ir savo veikla ją priartina. https://t.me/V_Zelenskiy_official/2877
Kaip skelbia UNIAN, didžioji dalis rusų okupantų karinės vadovybės jau paliko Chersoną.
Apie tai pranešėChersono regiono tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis.
Ukrainos artilerija sunaikino visus tiltus per Dnieprą, o dabar rusai visą vadovybę perkelia į dešinįjį krantą. Tai komentuodamas J. Sobolevskis sakė: „Galiu tai patvirtinti. Iš tiesų šiandien orkai neturi nei vieno saugaus logistikos maršruto, kuris tenkintų jų karinius poreikius konkrečiai, aprūpinant netoli Chersono esančią karinę grupę“.
Jis taip pat patvirtino, kad visos šios arterijos dabar yra visiškai kontroliuojamos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.
„Matyt, tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl Rusijos karinė vadovybė tikrai paliko Chersoną. Dauguma jų jau paliko Chersoną, yra informacijos apie tai“, – sakė J. Sobolevskis.
Pirmasis JT užsakytas kviečiais pakrautas laivas pasirengęs išplaukti iš UkrainosĮ pirmąjį Jungtinių Tautų užsakytą laivą, kuris pagal susitarimą, skirtą pasaulinei maisto krizei sušvelninti, turi gabenti grūdus iš Ukrainos, sekmadienį buvo pakrauta 23 000 tonų kviečių ir jis pasirengęs išplaukti, pranešė Kyjivas.Laivas „MV Brave Commander“ plauks į Afriką, ir „Etiopija bus paskutinė šalis, į kurią bus pristatytas 23 000 tonų kviečių krovinys“, sakė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas, atvykęs į Pietinį uostą Južnės mieste prie Juodosios jūros, kur stebėjo laivo pakrovimą.„Tikiuosi, kad į mūsų uostus atplauks ir kiti (JT) Pasaulio maisto programos (WFP) užsakyti laivai. Tikiuosi, kad netrukus bus dar du ar trys laivai“, – pridūrė O. Kubrakovas.Vėliau ministras socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad laivas visiškai pakrautas ir pasirengęs išplaukti, tačiau nenurodė, kada tai įvyks.Penktadienį laivas „MV Brave Commander“ prisišvartavo netoli Odesos esančiame Pietiniame uoste. Pasak Ukrainos infrastruktūros ministerijos, jis išplauks į Džibutį, iš kur grūdai bus siunčiami į Etiopiją.Tai bus pirmoji pagalbos maistu siunta po to, kai Kyjivas ir Maskva praėjusį mėnesį pasirašė svarbius susitarimus su Turkija ir JT, kad būtų atnaujintas grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą, įstrigęs Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.Pagal šį susitarimą ties Juodosios jūros vartais netoli Stambulo buvo įkurtas specialus postas eksportuojamiems kroviniams tikrinti. Inspekcijas atlieka Rusijos ir Ukrainos civiliai ir kariuomenės pareigūnai, taip pat Turkijos ir JT delegatai.Pagal susitarimą, įpareigojusį Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, o ukrainiečius – atverti saugius koridorius laivams atplaukti ir išplaukti per Kyjivo pajėgų įrengtus jūrinių minų laukus, pirmasis grūdų krovinys buvo išgabentas iš Odesos uosto rugpjūčio 1 dieną.Kyjivo teigimu, nuo to laiko, kai įsigaliojo susitarimas, iš viso iš Ukrainos išplaukė 16 laivų. Tačiau joks JT laivas, gabenantis humanitarinę pagalbą maistu, dar nebuvo išplaukęs.„Mes tikrai planuojame, kad iš Ukrainos uostų išplauks ir kiti laivai, kurie padės žmonėms visame pasaulyje... Tai turėtų būti pirmasis iš daugelio humanitarinės pagalbos laivų, kurie išplauks iš uostų“, – žurnalistams sakė WFP direktoriaus Ukrainoje pavaduotoja Marianne Ward.Ukraina ir Rusija yra dvi iš didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų.Šiuo metu 345 mln. žmonių 82-ose šalyje gresia didelis apsirūpinimo maistu nesaugumas. Iki 50 mln. žmonių 45-iose šalyse yra atsidūrę prie bado ribos, tad be humanitarinės paramos jiems gresia didžiulis pavojus.
Kova dėl dešiniojo Chersono srities kranto bus sunki ir alinanti. Ir ši kova jau prasidės greitai, sako karo ekspertas Petro Černykas, rašo UNIAN.
Jis akcentuoja, kad kova nebus lengva, tad ruošiamasi sunkiam ir varginančiam mūšiui, kuris turi prasidėti jau greitai.
Anot eksperto, gerai yra tai, kad Rusijos vadovybė palieka dešinįjį krantą Chersono srityje. Tačiau jis ragina nepasiduoti iliuzijoms, kad šias teritorijas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms bus lengva išlaisvinti. P. Černykas įsitikinęs, kad rusai vis tiek kovos, o jų grupė ten vis dar didelė.
Anksčiau buvo pranešta, kad rusų vadai bėga į Melitopolį dėl Chersono srityje susprogdintų tiltų.
Ukrainos generalinė prokuratūra informavo, kad buvęs Kupjansko miesto (Charkovo apskritis) meras Volodymyras Demčenka yra pripažintas kaltu dėl kolaboravimo su Rusija. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, meras tapo okupuotos Charkovo apskrities Petropavlikvos bendruomenės vadovu.
Rusų okupuotoje Ukrainos Zaporižios AE katastrofos pavojus „kasdien didėja“, sako merasRusijos karių okupuotoje Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje katastrofos pavojus „kasdien didėja“, sekmadienį pareiškė miesto, kuriame įsikūręs šis objektas, meras.„Tai, kas ten vyksta, yra atviras branduolinis terorizmas, kuris bet kurią akimirką gali baigtis neprognozuojamai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Enerhodaro meras Dmytro Orlovas.„Rizika kasdien didėja“, – pabrėžė jis.Zaporižios AE – didžiausia atominė elektrinė Ukrainoje ir Europoje – nuo kovo yra užimta Rusijos pajėgų, ir Ukraina yra apkaltinusi Maskvą laikant tame komplekse šimtus karių bei sandėliuojant ginklus.Pastarosiomis savaitėmis Zaporižios AE vėl atsidūrė kovų centre. Antradienio naktį rusams sudavus smūgių netoli elektrinės žuvo mažiausiai 14 žmonių.Kyjivas ir Maskva šį mėnesį jau ne kartą apsikeitė kaltinimais dėl atominės elektrinės apšaudymo, dėl kurio kilo nuogąstavimų dėl galimos branduolinės katastrofos, o ketvirtadienį buvo sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis.Vakarų sąjungininkų palaikoma Ukraina yra paraginusi nustatyti demilitarizuotą zoną aplink elektrinę ir užtikrinti rusų pajėgų pasitraukimą iš šios teritorijos.
Kaip skelbia „The Guardian“, Vokietijos opozicijos lyderis Friedrichas Merzas neįsivaizduoja, kad Vokietija galėtų tarpininkauti Rusijos derybose su Ukraina. Politikas tai argumentavo sakydamas, kad Vokietija palaiko Ukrainą, tad nėra neutrali.
Anot jo, nepriklausomai nuo to, kas vadovautų, „Vokietijos Federacinė Respublika negali turėti jokio tarpininko vaidmens“.
Rusų kariuomenės užimtame Berdiansko mieste esančioje uosto teritorijoje nugriaudėjo sprogimas
Kaip raportuoja UNIAN, virš miesto danguje kilo juodi ir tiršti dūmai.
„Telegram“ kanaluose vietiniai Berdiansko gyventojai ėmė dalintis informacija apie dar vieną sprogimą mieste. Anot vietinių, sprogimas įvyko uosto teritorijoje. Kol kas nėra aišku, kas sukėlė šį sprogimą.
https://twitter.com/nexta_tv/status/1558829680110833666?ref_src=twsrc%5Etfw
Ukrainos kariuomenės Pietų operatyvinė vadovybė sekmadienį pranešė, kad Rusijos vykdomas apgyvendintų vietovių bombardavimas Dniepropetrovsko srityje tęsėsi ir naktį.
„Rusų okupantai vėl apšaudė du rajonus – Nikopolį ir Kryvorizkį“, – teigiama karinio dalinio „Facebook“ įraše, rašo „The Guardian“.
Dėl apšaudymo buvo apgadinta mokykla, gyvenamieji pastatai ir daugiaaukščiai pastatai, parduotuvės ir kavinės. Pranešime teigiama, kad buvo apgadintos dujotiekio ir elektros linijos, todėl beveik tūkstantis žmonių liko be elektros energijos tiekimo.
Pranešime teigiama, kad Marhanetso gyvenvietėje buvo sužeistas 69 metų vyras, kuriam teko dalinai amputuoti dešinę ranką.
„The Guardian“ negalėjo savarankiškai patikrinti šių pranešimų.
Spėja, kaip Rusija gali panaudoti įkaite tapusią Zaporožės atominę elektrinę„Informacinio pasipriešinimo“ grupės karinis ir politinis komentatorius Oleksandras Kovalenko teigia, kad Rusija neplanuoja sprogdinti atominės elektrinės, mat tai pakenktų jos pačios kariniams daliniams, kurie yra Chersono ir Zaporožės regionuose, rašo UNIAN.Kaip jau anksčiau skelbė UNIAN, yra du scenarijai, kaip gali būti panaudota ši atominė elektrinė. Apie tai BBC pasakojo elektrinės inžinierius. „Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad okupantai sunaikins visas įtampos tiekimo linijas iš elektrinės. Jei elektrinė negali gaminti elektros energijos, ji sustoja. Tačiau negalime tiesiog išjungti elektrinės. Reikia daug energijos tiekti siurbliams, reaktoriaus aušinimui. Tai pirmas scenarijus“, – pabrėžė ekspertas.Inžinierius neatmeta, kad okupantai gali susprogdinti mašinų skyrių. „Antras scenarijus: jie gali susprogdinti turbinos patalpą prie veikiančio energetinio bloko. Techniškai esame visiškai pasiruošę šiai avarinei situacijai. Žinome, ką daryti“, – sakė ekspertas.Delfi primena, kad šešis reaktorius turinčią Zaporižės branduolinę elektrinę rusų pajėgos užėmė kovo pradžioje. Ji turi strateginę reikšmę šalies aprūpinimui elektra. Šalia šios atominės elektrinės vyksta kariniai veiksmai.
Pranešta apie civilių aukas netoli Zaporožės atominės elektrinės
Rusų kariai apšaudė apšaudė Enerhodaro miestą, kuris įsikūręs Zaporožės regione, netoli atominės elektrinės. Apšaudymo metu žuvo civiliai, apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė miesto meras Dmitrijus Orlovas.
Šio miesto valdžia jau anksčiau ragino miesto gyventojus būti atidiems ir riboti buvimą miesto gatvėse. Kaip rašo UNIAN, apšaudymas vėl vyksta Zaporožės atominės elektrinės ir pramoninės zonos kryptimi.
https://t.me/orlovdmytroEn/811
Ukraina: Rusijos kariai Chersono srityje susiduria su sunkumais dėl sugadintų tiltųUkraina sekmadienį pareiškė, kad Rusijos kariai, kurie per savo puolimą pietinėje Chersono srityje persikėlė per Dnipro upę, susiduria su vis didesniais sunkumais, nes buvo sugadinti strateginę reikšmę turintys tiltai.Invazijos į Ukrainą pradžioje rusų pajėgos užėmė pietinį Chersono miestą prie Dnipro upės – vienintelę iki šiol užkariautą regiono sostinę.Rusų puolimas į vakarus regione šiek tiek pasistūmėjo į priekį, tačiau pastarosiomis savaitėmis ne kartą buvo bombarduojami trys jų kontroliuojami tiltai: du, kuriais vyksta kelių eismas, ir dar vienas, per kurį nutiestas geležinkelis.Svarbiausias iš jų yra Antonivkos tiltas Chersono priemiestyje, į kurį nuo liepos pabaigos buvo nekart nukreiptos raketos.Chersono srities administracijos vadovo padėjėjas Serhijus Chlanis Ukrainos televizijai sakė, kad vienintelė galimybė rusų kariams persikelti per upę yra pontoniniai tiltai, kurie „negali visiškai patenkinti jų poreikių“.Rusija perkelia savo vadavietes į kairįjį upės krantą, žinodama, kad, paaštrėjus kovoms, negalės jų laiku evakuoti, pridūrė jis.Tačiau S. Chlanis sakė, kad 20 000 Rusijos karių, esančių dešiniajame krante, kol kas dar gali pereiti tiltus pėsčiomis.Kachovkos tiltas, esantis apie 50 km į šiaurės rytus nuo Antonivkos tilto, buvo apšaudytas anksčiau šią savaitę.Šeštadienį S. Chlanis sakė, kad Ukrainos pajėgos anksčiau šią savaitę smogė tiltui, neleisdamos rusams per jį gabenti amunicijos, įrangos ir maisto, kad papildytų savo karių atsargas.Tuo metu Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad du kelių tiltai, vedantys į Rusijos kontroliuojamą teritoriją vakariniame Dnipro krante, „tikriausiai“ nebenaudojami.
Rusija praneša apie raketų ir artilerijos atakas Rytų UkrainojeRusija skelbia per naujas raketų ir artilerijos atakas Rytų Ukrainoje apšaudžiusi taikinius dešimtyse gyvenviečių. Atakos sutelktos į Donecko sritį, kaimyniniame Charkivo regione užima Udy gyvenvietė, sekmadienį Maskvoje pranešė Gynybos ministerija. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.Ukrainos Generalinis štabas Kyjive taip pat pranešė apie nuožmius mūšius šalies rytuose bei pietuose. Donecko srityje esą atremtas priešo bandymas pralaužti gynybos liniją į Slovianską. Situacija beveik nepasikeitusi, teigia Kyjivas. Pasak rusų pajėgų, prie Sloviansko padegtas ir sunaikintas ginklų sandėlis.Ypač įtempta padėtis ir toliau lieka Pietų Ukrainoje Chersono regione ir kaimyninėje Zaporižios srityje, kur ukrainiečių daliniai mėgina atsikovoti gyvenvietes. Generalinis štabas Kyjive kalbėjo apie sudėtingą situaciją. Tačiau esą būta ir sėkmingų oro smūgių prieš okupantus.Rusija Chersono regioną perėmė į savo kontrolę per kelias dienas netrukus po karo pradžios vasario 24-ąją.
Ukrainos vyriausybė ragina gyventojus evakuotis iš ChersonoUkrainos vyriausybė ragina civilius okupuotoje Chersono srityje palikti regioną. „Mūsų laukia sunki žiema“, - sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk, turėdama omenyje būsimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą šalies pietuose. Apie tai praneša agentūra „Ukrinform“.Regiono administracijos duomenimis, Chersoną jau paliko 50 proc. gyventojų.
Ir Lenkija svarsto riboti vizų išdavimą rusamsSekdama Estijos ir Latvijos pavyzdžiu, ir Lenkija svarsto griežtinti vizų išdavimo Rusijos piliečiams taisykles. „Lenkija regia koncepciją, kuri leis neišduoti rusams vizų“, - sekmadienį agentūrai PAP sakė užsienio reikalų viceministras Piotras Wawrzykas. Atitinkamą sprendimą tikimasi priimti ateinančiomis savaitėmis.Viceministras taip pat sakė, kad, Varšuvos nuomone, ES dėl karo Ukrainoje turėtų įvesti naujas sankcijas Rusijai. Tarp jų esą turėtų būti sutarties dėl supaprastinto vizų išdavimo Rusijos piliečiams nutraukimas. „Tačiau tam priešinasi didžiosios narės, įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir Nyderlandus“, - sakė viceministras.Lenkija šiuo metu kalbasi su kitomis šalimis narėmis. Anot P. Wawrzyko, Lenkijos pozicijai be trijų Baltijos valstybių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - pritaria ir Slovakija bei Čekija.Estija praėjusią savaitę nusprendė, kad Rusijos piliečiai nuo rugpjūčio 18 d. nebegalės įvažiuoti į šalį su Estijos išduotomis Šengeno vizomis. Išimtis bus taikoma rusams, kurių gimtoji šalis yra Estija arba kurie čia nuolat gyvena. Išimtys galios ir, pavyzdžiui, giminaičių vizitams. Toliau galės atvykti ir Rusijos piliečiai, kuriems vizas išdavė kitos ES narės.Mėnesio pradžioje Latvijos ambasada Rusijoje pranešė, kad vizų išdavimą rusams stabdo neribotam laikui. „Latvijos ambasada Rusijoje neribotam laikui sustabdė Rusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą, išskyrus atvejus, kai jie vyksta į artimo giminaičio laidotuves“, – rašoma ambasados tviterio žinutėje.
Išplaukė dar du grūdus gabenantys laivaiŠeštadienį iš Ukrainos Juodosios jūros uostų išplaukė dar du grūdus gabenantys laivai, pranešė Turkijos gynybos ministerija.Ukrainos infrastruktūros ministerija šeštadienį pranešė, kad nuo rugpjūčio pradžios iš Ukrainosuostų išplaukė 16 laivų, gabenančių 450 tūkst. tonų žemės ūkio produktų.Laivas „MV Brave Commander“ artimiausiomis dienomis iš Ukrainos išplauks į Afriką. Planuojama pakrauti daugiau nei 23 000 tonų kviečių, pranešė JT pareigūnas.
Odesos srityje rusų pajėgos bando suaktyvinti oro žvalgybąRusų pajėgos bando suaktyvinti oro žvalgybą Odesos srityje. Naktis regione praėjo be apšaudymų.Tai „Telegram“ kanale paskelbė Odesos karinės administracijos atstovas spaudai Sergejus Bratčiukas.„Naktis mieste ir regione paėjo be apšaudymų. Priešas bando suaktyvinti oro žvalgybą“, – rašė jis.
Paviešinti įrašai, kuriuose matyti, kaip šiandien atrodo subombarduota Mariupolio geležinkelio stotis ir miesto centrasPasirodė vaizdo įrašai iš okupuoto Mariupolio, kurį rusai sunaikino didžiuliais raketų, artilerijos ir oro smūgiais. Įraše matyti, jog rusai sunaikino praktiškai visą miestą.Viename vaizdo įraše nufilmuota Mariupolio geležinkelio stotis, iš kurios liko tik sienos. Ant bėgių vis dar galima pamatyti traukinį, kuris anksčiau vykdavo į sostinę.Kitame vaizdo įraše mergina rodo, kaip atrodo sugriautas Mariupolio centras. Pro automobilio langą matyti apjuodę, sudegę daugiaaukščiai pastatai, vietinio dramos teatro liekanos, taip pat sviedinių ir bombų krateriai.https://1plus1.video/unian-novosti/2022-god/avgust-2022-zaliznichnij-vokzal-mariupolya-pislya-obstrilivhttps://1plus1.video/unian-novosti/2022-god/avgust-2022-yak-viglyadae-centr-mariupolya
„Energoatom“: Zaporožės AE veikia su radiacijos ir priešgaisrinės saugos standartų pažeidimo rizika, rašo UNIAN.„Rugpjūčio 14 d. 8 val. Zaporožės AE veikia su radiacijos ir priešgaisrinės saugos normų pažeidimo rizika“, – teigiama „Energoatom“.
Kadyrovas: į Donbasą vyksta nauja savanorių grupėOkupacinės rusų pajėgos Ukrainoje, atrodo, sulauks paramos. Čečėnijos diktatorius Ramzanas Kadyrovas „Telegram“ kanale pareiškė, kad į Donbasą vyksta nauja savanorių grupė, kad paremtų karinę specialiąją operaciją. Kiek tai kovotojų, jis nepasakė.Vakarų vertinimu, Rusija per karą jau galėjo netekti iki 80 000 kareivių – jie žuvo arba buvo sužeisti. Todėl pastaruoju metu būta pranešimų, kad Kremlius už dalyvavimą kare savanoriams siūlo tūkstančius dolerių.
Ukrainos generalinis štabas atnaujino duomenis apie Rusijos nuostolius Per praėjusią parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 150 rusų ir susprogdino trisdešimt technikos vienetų. Bendras sunaikintų rusų pajėgų skaičius siekia 43 550 žmonių.Naujausia statistika „Facebook“ puslapyje pasidalijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spaudos centras. https://t.me/uniannet/68190
Vengrija nuo penktadienio gauna papildomai dujų iš RusijosRusija, Vengrijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, pradėjo papildomą dujų tiekimą šaliai. Po Maskvos ir Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto derybų praėjusį mėnesį rusų koncernas „Gazprom“ penktadienį pradėjo tiekti daugiau dujų „nei numato sutartys“, šeštadienį feisbuke rašė ministerijos atstovas Tamasas Menczeras.Jo duomenimis, iki rugpjūčio pabaigos „TurkStream“ dujotiekiu Vengriją papildomai per dieną pasieks 2,6 mln. kubinių metrų dujų. Dėl tolesnio tiekimo rugsėjį dar deramasi, teigė atstovas. Jis pabrėžė, kad „Vengrijos vyriausybės pareiga yra užtikrinti saugų šalies aprūpinimą gamtinėmis dujomis“.Užsienio reikalų ministras P. Szijjartas liepą su neskelbtu vizitu lankėsi Maskvoje, kur derėjosi dėl papildomų 700 mln. kubinių metrų dujų pirkimo. Įsigyti tokį didelį kiekį dujų be Rusijos šaltinių dabartinėmis „Europos rinkos sąlygomis“ „neįmanoma“, pareiškė T Menczeras.
Ukrainos kariuomenė: sunaikinta 20 proc. Rusijos invazinių daliniųUkrainos kariuomenės duomenimis, nuo karo pradžios iš rikiuotės išvesta 20 proc. Rusijos invazinių dalinių. Tai tviteryje rašo Ukrainos gynybos ministerija.„Penktadalis Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių, dalyvavusių invazijoje į Ukrainą, sunaikinta“, - rašo Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužinas.Jo teigimu,, šiuo metu mūšiai vyksta 1 300 km fronto linijoje. Ukrainai „skubiai reikia stiprinti savo artileriją“, - pabrėžia V. Zalužinas.
Chersono srityje sunakintos trys okupantų bazės ir trys amunicijos sandėliaiChersono srityje buvo sunaikintos trys užpuolikų bazės ir trys amunicijos sandėliai.Tai per „Telegram“ kanale paskelbė Odesos karinės administracijos atstovas spaudai Sergejus Bratčiukas.
Zelenskis reikalauja sankcijų Rusijos branduolinei pramoneiTęsiantis Zaporižios atominės elektrinės apšaudymui, prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus įvesti sankcijas Rusijos branduolinei pramonei. Baudžiamosios priemonės turi paveikti šalies agresorės branduolinę pramonę, sakė jis šeštadienio vakarą savo tradiciniame kreipimesi. Rusija keliose šalyse stato branduolines jėgaines ir sandėliuoja radioaktyvias atliekas.Rusija naudoja branduolinę elektrinę Ukrainos pietuose, kad baugintų žmones ir šantažuotų Ukrainos vadovybę ir visą pasaulį, kalbėjo V. Zelenskis. Kyjivas ir Maskva jau kurį laiką kaltina viena kitą apšaudant didžiausią Europos atominę elektrinę. Rusija elektrinę Enerhodaro mieste užėmė prieš kelis mėnesius.V. Zelenskis kaltino Rusijos dalinius naudojant teritoriją kaip tvirtovę, kad iš čia atakuotų kitame Dnipro užtvankos krante esančius Nikopolio ir Marhaneco miestus. Jis įspėjo, kad rusų pajėgų sutelkimas branduolinės jėgainės teritorijoje „didina radioaktyvią grėsmę Europai tiek, kiek to nėra buvę net sudėtingiausiu konfrontacijos Šaltojo karo metais laikotarpiu“.V. Zelenskis pažymėjo: „Žinoma, kad į tai turi būti griežtai reaguojama“. Ukrainos diplomatai ir šalių partnerių atstovai dabar esą daro viską, kad blokuotų Rusijos branduolinę pramonę. Kartu prezidentas reikalavo, kad atsakingi „teroristinės valstybės“ pareigūnai būtų patraukti atsakomybėn. Be to, kiekvienas rusų karys, kuris šaudo į elektrinę ar yra ten įsitvirtinęs, tampa Ukrainos žvalgybos agentų ir kariuomenės taikiniu, pabrėžė V. Zelenskis.Šešis reaktorius turinčią Zaporižios branduolinę elektrinę rusų pajėgos užėmė kovo pradžioje. Ji turi strateginę reikšmę šalies aprūpinimui elektra.
Zelenskis: tokios radiacijos grėsmės Europai nebuvo net Šaltojo karo laikaisVakariniame vaizdo pranešime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad tokios grėsmės Europai nebuvo net šaltojo karo laikais. „Kiekviena Rusijos buvimo Zaporižios atominės elektrinės ir gretimose teritorijose diena padidina radiacinę grėsmę Europai tiek, kad to nebuvo net pačiais įtempčiausiais Šaltojo karo momentais.Ukrainos diplomatai ir valstybių partnerių atstovai darys viską, kad naujosios sankcijos užblokuotų Rusijos branduolinę pramonę.Ir absoliučiai visi teroristinės valstybės pareigūnai, taip pat tie, kurie jiems padeda šioje šantažo operacijoje su atomine elektrine, turi atsakyti tarptautiniame teisme.Kiekvienas rusų karys, kuris šaudys į stotį arba šaudys prisidengdamas stotimi, turi suprasti, kad jis tampa ypatingu mūsų žvalgybos ir specialiųjų tarnybų, mūsų kariuomenės taikiniu“, - kalbėjo Ukrainos prezidentas. https://t.me/V_Zelenskiy_official/2865
mso-list:l0 level1 lfo1">Latvijos vadovas siūlo panaikinti Rusijos agresiją remiančių užsieniečių leidimus gyventiLatvijos prezidentas Egilas Levitas mano, kad Rusijos agresiją palaikantiems asmenims Latvijoje iki šiol išduoti leidimai gyventi ir vizos turėtų būti panaikinti.Jis tai pareiškė šeštadienį kreipdamasis į Latvijos politinių represijų aukų 23-ojo sąskrydžio Ikškilėje dalyvius.Pasak Latvijos prezidentūros, E. Levitas neseniai pareiškė, kad tokios diskusijos dėl rusų turistų Europoje vyksta ne tik Latvijoje, bet ir įvairiose kitose Europos šalyse, visų pirma Estijoje ir Suomijoje, kurios tiesiogiai ribojasi su Rusija, taip pat Čekijoje, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai.„Ar tai yra politiškai ir morališkai pateisinama, kad tuo metu, kai Rusijos kariuomenė žudo ir degina Ukrainoje, rusų turistai gali ramiai ilsėtis Europoje?“ retoriškai paklausė prezidentas.Jis priminė, kad Latvija turistinių vizų neišduoda nuo pirmosios karo dienos – vasario 24-osios, bet kitos šalys ir toliau jas išduoda. Rusų turistai į Latviją atvyksta ne tik su Latvijos anksčiau išduotomis turistinėmis vizomis, bet ir su vizomis, kurias yra išdavusios kitos Šengeno šalys, pavyzdžiui, Suomija ar Italija.Todėl E. Levitas mano, kad Latvija kartu su Suomija, Estija, Čekija ir kitomis šalimis, kurios laikosi tokios pat nuomonės, turėtų Europos lygmeniu pareikalauti, kad Rusijos piliečiams nebebūtų išduodamos turistinės vizos. Tai, jo nuomone, prilygtų papildomoms sankcijoms Rusijai.Visgi Latvijos prezidentas pripažino, jog tam tikras Europos šalis, kuriose rusų turistai, kaip žinoma, palieka daug pinigų, toks pasiūlymas nenudžiugins. Abejonių dėl tokio pasiūlymo buvo išreiškęs ir Vokietijos kancleris.„Bet aš manau, kad yra būtina apie tai kalbėti. Iš principo būtina apie tai kalbėti“, – pabrėžė E. Levitas.Latvijos vadovas taip pat laikosi nuomonės, kad Latvijoje jau išduotus leidimus gyventi ir vizas reikėtų peržiūrėti ir tokie dokumentai, išduoti Rusijos agresiją palaikantiems asmenims, turėtų būti panaikinti. Bet kuriuo atveju, anot jo, tokių leidimų galiojimas iš esmės nebeturėtų būti pratęsiamas, išskyrus konkrečius atvejus, kai yra įrodoma, jog esama ypatingų aplinkybių.Prezidentas taip pat mano, kad leidimai gyventi nebeturėtų būti išduodami nuolatiniams Latvijos gyventojams, kurie priima Rusijos pilietybę, ir tokie asmenys turėtų palikti šalį.Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, penktadienį pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje.„Rusų vizų visuotinis sustabdymas visose ES valstybėse narėse galėtų būti dar viena labai veiksminga sankcija“, – sakoma naujienų agentūros AFP gautame Čekijos užsienio reikalų ministro Jano Lipavsky (Jano Lipavskio) pranešime.Jis nurodė pasiūlysiantis šį sumanymą per rugpjūčio pabaigoje Prahoje vyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.„Vykstant Rusijos agresijai, kurią Kremlius toliau eskaluoja, negali būti nė kalbos apie įprastą turizmą Rusijos piliečiams“, – sakė J. Lipavsky.ES iki šiol yra paskelbusi šešis sankcijų Rusijai paketus.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę duodamas interviu laikraščiui „The Washington Post“ ragino Vakarus neįsileisti jokių keliautojų iš Rusijos. Anot jo, rusai turėtų „gyventi savo pasaulyje, kol jų filosofija pasikeis“.
mso-list:l0 level1 lfo1">Ukraina ir Rusija apkaltino viena kitą smūgiais Zaporižios AEUkraina ir Rusija šeštadienį viena kitą apkaltino smūgiais Ukrainos pietryčiuose esančiai Zaporižios atominei elektrinei, kuri pastarąją savaitę buvo ne kartą apšaudyta.Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė Ukrainoje ir Europoje.Zaporižios elektrinė nuo kovo mėnesio yra užimta Rusijos pajėgų ir Ukraina yra apkaltinusi Maskvą laikant tame komplekse šimtus karių bei sandėliuojant ginklus.„Būkite budrūs ir kuo mažiau būkite Enerhodaro gatvėse! Esame gavę informacijos apie naujas [rusų] okupantų provokacijas“, – įspėjo Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“, platformoje „Telegram“ pasidalijusi teisėtai išrinkto Enerhodaro mero Dmytro Orlovo pranešimu.Miestas, prie kurio pastatyta ši elektrinė, ir toliau palaiko Kyjivo vadovybę.„Pasak gyventojų, vėl šaudoma atominės elektrinės kryptimi... Laiko tarpas tarp sviedinio paleidimo ir atskridimo yra vos 3–5 sekundės“, – rašoma pranešime.Tuo tarpu promaskvietiški pareigūnai okupuotuose Zaporižios srities rajonuose dėl apšaudymo kaltina ukrainiečių pajėgas.„Enerhodarą ir Zaporižios atominę elektrinę ir vėl apšaudo [Ukrainos prezidento Volodymyro] Zelenskio kovotojai“, – pareiškė Maskvos primestos vietos administracijos narys Vladimiras Rogovas.Anot jo, raketos nukrito „rajonuose, esančiuose ant Dniepro upės krantų ir elektrinės teritorijoje“. V. Rogovas nepateikė informacijos nei apie sužeistuosius ar žuvusiuosius, nei apie padarytą žalą.Teritorijas, kurias yra okupavusi Rusija, ir teritorijas, kurias tebekontroliuoja Ukraina, skiria Dniepro upė.Kyjivas ir Maskva šį mėnesį jau ne pirmą kartą apsikeičia kaltinimais dėl atominės elektrinės apšaudymo, dėl kurio kilo nuogąstavimų dėl galimos branduolinės katastrofos ir ketvirtadienį buvo sušauktas skubus JT Saugumo Tarybos posėdis.Vakarų sąjungininkų palaikoma Ukraina yra paraginusi nustatyti demilitarizuotą zoną aplink elektrinę ir užtikrinti rusų pajėgų pasitraukimą iš šios teritorijos.
mso-list:l0 level1 lfo1">S&P ir „Fitch“ pablogino Ukrainos kredito reitingusTarptautinės kredito reitingų agentūros S&P ir „Fitch“ penktadienį vėl pablogino Ukrainos kredito reitingus, nusprendusios, kad karo draskomos šalies susitarimas dėl skolų restruktūrizavimo vos viena pakopa skiria ją nuo įsipareigojimų nevykdymo reitingo.S&P Ukrainai skirtą reitingą pablogino nuo „CC/C“ iki „SD“, arba „atrankinio įsipareigojimų nevykdymo“ reitingo, pažymėjusi, kad dauguma Ukrainos euroobligacijų turėtojų sutiko 24 mėnesiams atidėti skolos palūkanų mokėjimus.„Atsižvelgdami į paskelbtas restruktūrizavimo sąlygas ir vadovaudamiesi savo kriterijais, šį sandorį laikome probleminiu ir prilygstančiu įsipareigojimų nevykdymui“, – pažymėjo agentūra.Tuo tarpu „Fitch“ Ukrainai skirtą ilgalaikio skolinimosi reitingą pablogino nuo „C“ iki „RD“, arba „riboto įsipareigojimų nevykdymo“ reitingo.Tokius sprendimus agentūros priėmė praėjus dienai po to, kai Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, jog dauguma kreditorių sutiko iki 2024 metų atidėti šalies 20 mlrd. JAV dolerių (19,4 mlrd. eurų) skolos už išplatintus skolos vertybinius popierius grąžinimą.Įsipareigojimų nevykdymo reitingas šaliai skiriamas tuo atveju, jeigu ji negali vykdyti finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams, o tai gali būti vyriausybės, tarptautinės organizacijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF), ar privatūs obligacijų turėtojai.Vakarų valstybių grupė, įskaitant Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją, Japoniją ir Jungtines Valstijas, praėjusį mėnesį jau sutiko leisti Ukrainai atidėti valstybės skolos palūkanų mokėjimus ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu.Sprendimas dėl 20 mlrd. JAV dolerių skolos įšaldymo yra dar vienas žingsnis siekiant finansiškai paremti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą.
„Amnesty International“ dar kartą įvertins savo ataskaitą apie karą Ukrainoje Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ neseniai paskelbė kontraversišką ataskaitą apie karą Ukrainoje. Joje teigiama, kad Ukrainos kariuomenės taktika kare prieš Rusiją kelia grėsme civiliams gyventojams. Tačiau organizacija už tai susilaukė griežtos kritikos ir dabar nori dar kartą įvertinti savo ataskaitą, praneša dpa. Šeštadienį „Amnesty International“ išplatino pareiškimą, su kuriuo susipažino dpa, kad ataskaitą nuodugniai įvertins nepriklausomi ekspertai. Joje aiškinama, kad Ukrainos kariuomenė įrengia bazes miestų gyvenamuosiuose rajonuose, o tai kelia grėsmę civiliams. Tuo pačiu metu organizacija tikina, kad jos teiginiai jokiu būdu nepateisina Rusijos vykdomų beatodairiškų atakų, pražudžiusių ar sužalojusių daugybę civilių. Ataskaitą plačiai nušvietė Kremliui lojali Rusijos žiniasklaida, tačiau ja itin pasipiktino Kyjivas. Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas apgailestavo, kad „Amnesty International“ dalyvauja Rusijos propagandos ir dezinformacijos kampanijoje, kuria siekiama nutraukti Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai. Nepaisant to, organizacija savo ataskaitą iš pradžių gynė, bet atsiprašė jeigu ji „sukėlė skausmą ir pyktį“. Išsamią informaciją apie audito procesą kitą savaitę svarstys „Amnesty International“ valdyba. Nuomonę išreikšti galės ir įvairios nacionalinės organizacijos, įskaitant „Amnesty International“ Ukrainos skyrių, kurios vadovė Oksana Pokalčuk atsistatydino protestuodama prieš ataskaitos turinį.
Ukrainą pasiekė keturios savaeigės haubicos iš SlovakijosSlovakija padovanojo Ukrainai keturias savaeiges haubicas „Zuzana 2“.Apie tai tviteryje paskelbė Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas.https://t.me/uniannet/68117
Per Rusijos karą Ukrainoje žuvo 361 vaikas Ukrainoje dėl Rusijos karo veiksmų, nuo įsiveržimo pradžios vasario mėn. iki šiol, žuvo mažiausiai 361 vaikas, o 711 buvo sužaloti, praneša „Ukrinform“. Ukrainos ombudsmeno tarnyba taip pat pranešė, kad, rugpjūčio 13 d. duomenimis, be žinios dingo 198 ukrainiečiai vaikai, o 6 482 vaikai buvo deportuoti. Iki šiol surasti 4 523 vaikai, o 50 jų grįžo į Ukrainą.
Rusija teigia užėmusi kaimą DoneckeŠį rytą Maskva pareiškė visiškai perėmusi Ukrainos Donecko srities Piskų kaimo pakraštyje kontrolę.Naujausią informaciją pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Rusijos gynybos ministerija.„Sky News“ negalėjo nepriklausomai patikrinti šio teiginio.Rusijos ir prorusiškos pajėgos pranešė, kad daugiau nei prieš savaitę visiškai perėmė Piskų kontrolę.
Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba: Rusijos kariuomenė toliau apšaudo Zaporožės atominę elektrinęRusijos kariuomenė toliau apšaudo Zaporožės atominę elektrinę, apgadinta siurblinė, pranešė Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR).Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenė apšaudo atominę elektrinę iš Vodianės kaimo ir rengia provokacijas po Ukrainos vėliava.„Vienas iš Rusijos kariuomenės artilerijos smūgių apgadino pirmąjį šilumos siurblinės bloką ir požeminių komunikacijų cechą. Dėl kito smūgio buvo iš dalies sunaikinta priešgaisrinė tarnyba, atsakinga už ŽAE saugumą“, - teigė GUR.Be to, remiantis žvalgybos informacija, dėl apšaudymo netoliese užsidegė miškai ir žolė, dėl to kilo daug dūmų.Zaporožės atominė elektrinė apšaudoma nuo praėjusios savaitės. Konflikto šalys dėl apšaudymo kaltina viena kitą.
Ukraina: Rusija blokuoja prieigą prie vaistų Ukrainos sveikatos apsaugos ministras apkaltino Rusijos valdžią okupuotose teritorijose blokuojant prieigą prie įperkamų vaistų ir taip vykdant nusikaltimą žmoniškumui.Interviu naujienų agentūrai AP Viktoras Liaško sakė, kad Rusijos valdžia ne kartą blokavo pastangas aprūpinti valstybės subsidijuojamais vaistais žmones okupuotuose miestuose ir kaimuose.„Visus šešis karo mėnesius Rusija neleidžia [sukurti] deramų humanitarinių koridorių, kad galėtume aprūpinti savo vaistais pacientus“, – vėlai penktadienį Sveikatos apsaugos ministerijoje Kyjive sakė ministras.„Laikome šiuos veiksmus nusikaltimu žmoniškumui ir karo nusikaltimu... [Jie] bus užfiksuoti ir pripažinti“, – pridūrė jis.Pagal Ukrainos vyriausybės vykdomą programą vaistais aprūpinami vėžiu ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.Ukrainos valstybinę sveikatos apsaugos sistemą taip pat smarkiai trikdo ligoninių bei infrastruktūros griovimas, kaip ir tai, jog dėl Rusijos invazijos savo namus turėjo palikti 7 mln. ukrainiečių, sako Jungtinės Tautos ir Ukrainos pareigūnai.Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo užfiksavusi 445 atakas prieš medicinos įstaigas Ukrainoje, tiesiogiai nulėmusias 86 mirties ir 105 sužeidimo atvejus.Tačiau V. Liaško atkreipė dėmesį, kad antrinis poveikis yra daug didesnis.„Kai apgadinti tiltai ir keliai... sunku nuvežti į ligoninę žmogų, patyrusį infarktą ar insultą. Kartais to nepavyksta padaryti laiku, greitoji negali laiku nuvažiuoti. Štai kodėl karas sukelia daug daugiau aukų... To neįmanoma apskaičiuoti“, – sakė ministras.
Turkija: iš Ukrainos uosto išplaukė dar du laivai su maistuTurkijos gynybos ministerija pranešė, kad dar du sausakrūviai laivai su maistu išplaukė iš Černomorsko uosto netoli Odesos. Tai tapo įmanoma dėl susitarimo dėl Ukrainos uostų jūrinės blokados atšaukimo, kurį Ukraina ir Rusija pasirašė su Turkija padedant JT.Turkijos gynybos ministerija savo „Twitter“ paskyroje rašo, kad iš Černomorsko išplaukė laivas su Barbadoso vėliava, gabenantis 12 tūkst. tonų kukurūzų, taip pat sausakrūvis laivas su Maršalo salų vėliava, gabenantis 3 tūkst. tonų saulėgrąžų.Agentūros „Reuters“ skaičiavimais, nuo prekybos ryšių atnaujinimo iš Ukrainos uostų iš viso išplaukė 16 laivų.Turkijos gynybos ministerija priduria, kad šeštadienį iš Turkijos Ukrainos kryptimi išplauks dar vienas laivas, į kurį bus gabenami ukrainietiški grūdai.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša atrėmęs Rusijos kariuomenės puolimą Donecko ir Chersono srityseUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą Ukrainos kariuomenei pavyko atremti kelias Rusijos kariuomenės atakas Donecko ir Chersono srityse, rašo BBC.Pasak Ukrainos kariuomenės, Donecko srityje Rusijos kariai vykdė puolamąsias operacijas keliomis kryptimis, įskaitant Bachmuto rajoną, tačiau ten jiems „nepasisekė, jie atsitraukė“. Be to, Rusijos kariuomenė bandė žengti Avdijivkos srityje, bet, pasak generalinio štabo, buvo atremta.„Donecko srityje tęsiasi karo veiksmai“, - praneša Generalinis štabas.Rusijos kariuomenės puolimas taip pat vyksta netoli Luhansko ir Donecko sričių sienos, ties Ivano Darjevkos kaimu netoli Seversko. Ten mūšiai tęsiasi.Chersono srityje Rusijos kariškiai „bandė vesti puolamąjį mūšį“, tačiau jiems taip pat nepavyko ir jie atsitraukė, teigia Ukrainos generalinis štabas.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė jau daugiau nei 43 400 Rusijos kareiviųUkrainos ginkluotosios pajėgos nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 13 d. nukovė apie 43 400 Rusijos kareivių, informuoja „Ukrinform“.Ukrainos ginkluotojų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą žuvo 200 Rusijos kareivių.Be to, Ukrainos gynėjai jau sunaikino 1 856 rusų tankus (+7 per parą), 4 115 šarvuočių (+7), 978 artilerijos sistemas (+3), 261 reaktyvinės salvinės ugnies sistemą, 136 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 233 lėktuvus, 193 sraigtasparnius, 779 bepilotes operatyvines-taktines skraidykles (+1), 187 sparnuotąsias raketas (+2), 15 laivų ir katerių, 3 036 transporto priemones ir autocisternas (+15) bei 91 specialiosios technikos priemonę (+1).Pranešama, kad Rusijos pajėgos didžiausius nuostolius pastarąją parą patyrė Bachmuto ir Kryvyj Riho frontuose.
Rusijos pajėgos praėjusią parą nužudė 5 civilius Donecko srityjePer Rusijos pajėgų vykdomą apšaudymą Donecko srityje praėjusią parą žuvo penki žmonės, o 35 buvo sužeisti, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.Apie tai savo kanale socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavelas Kirilenko.„Rugpjūčio 12 d. rusai užmušė 5 taikius Donecko srities gyventojus: 2 Kramatorske, 1 Bachmute, 1 Kurachovėje ir 1 Kodemoje. Dar 35 žmonės patyrė sužalojimus“, – rašė P. Kirilenko.Nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios Rusijos pajėgos Donecko srityje nužudė 728 civilius, o 1 880 sužeidė. Be to, pažymima, kad šiuo metu neįmanoma nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje.Donecko srityje rusų pajėgos sugriovė arba apgadino 17 596 pastatus.
Naktį rusai į Nikopolį paleido 30 raketų Apie tai savo telegramoje pranešė Dnepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenko, rašo Unian.net. „Naktį vėl apšaudytas priešas. Rusijos kariuomenė pataikė į du rajonus – Nikopolį ir Krivoj Rogą. Priešas pasiuntė 30 raketų į gyvenamuosius rajonus. Mieste apgadinta 11 daugiaaukščių namų, 13 privačių namų ir vaikų darželis. Nukentėjo dujotiekis ir elektros linija. Įvykio vietoje dirba gelbėtojų komandos. Žmonės nenukentėjo“, - sakė jis.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien pataikė į ketvirtąjį ir paskutinį tiltą Chersono srityje, kurį priešas naudojo technikai perkelti į dešinįjį krantą.Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Chersono regioninės tarybos deputatas Sergejus Chlanas.„Šiandien Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė paskutiniam ketvirtajam tiltui, jungiančiam Dešinįjį ir Kairįjį krantą. Tai reiškia, kad rusai nebeturi jokios galimybės perduoti visą savo įrangą“, – sakė jis.
Vašingtonas: Rusija planuoja surengti Ukrainoje kelis referendumus Pasak aukšto rango Vašingtono pareigūnų, Maskva pradėjo įgyvendinti konkrečius planus surengti referendumus keliuose miestuose okupuotose Rytų Ukrainos dalyse, taip siekiama priartinti juos prie Rusijos.Nacionalinio saugumo tarybos aukšto rango pareigūnas sakė, kad Rusija planuoja tokius referendumus Chersone, Zaporižioje, separatistiniuose Luhansko ir Donecko regionuose bei kai kuriose vietose Charkivo rajone.„Rusijos vadovybė nurodė pareigūnams pradėti rengti šiuos referendumus, - sakė pareigūnas. - Rusijai rengiantis referendumams, turime informacijos, kad tikrinamas kandidatų į šių teritorijų administratorius lojalumas. Šie žingsniai gali būti žengti artimiausiomis savaitėmis“.Šis pareigūnas taip pat sakė, kad, Vašingtono manymu, Rusija manipuliuos referendumų rezultatais, siekdama melagingai paskelbti, jog Ukrainos žmonės nori prisijungti prie Rusijos. Jis sakė, kad labai svarbu atskleisti šią dezinformaciją ir ją atremti.JAV žvalgybos manymu, patys Rusijos pareigūnai nesitiki didelio rinkėjų aktyvumo, referendumai neatspindės žmonių valios.Prorusiški lyderiai separatistiniuose Luhansko ir Donecko regionuose atmeta galimybę surengti referendumus anksčiau, nei Rusija įgis visišką Donecko srities kontrolę. Šiuo metu Rusijos pajėgos kontroliuoja tik šiek tiek daugiau nei pusę jos teritorijos.
Kramatorsko apšaudymas: du žmonės žuvo, dar 13 sužeista Rusijos okupantams apšaudant Kramatorską žuvo du civiliai gyventojai ir 13 buvo sužeista.Apie tai pranešė Donecko srities karinė administracija.„Žinoma apie du žuvusius ir 13 sužeistų civilių“, – sakoma pareiškime.
Okupantai smogė Zaporožėje, sužeista moterisRusijos okupantai apšaudė Zaporožę, kol kas žinoma viena sužeista moteris.Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Zaporožės regiono karinės administracijos pirmininkas Aleksandras Staruchas.„Apie 19.15 val. priešas smogė Zaporožės miestui. Iš viso buvo paleisti penki sviediniai. Regioninio centro Ševčenkovskio rajone buvo apgadinti infrastruktūros objektai. Kilo gaisras. Viena moteris buvo sužeista“, – sakė jis.
Čekija pritarė draudimui išduoti vizas rusamsČekijos, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Vadovų Tarybai, užsienio reikalų ministras pritarė draudimui ES šalims išduoti vizas rusams, skelbia BBC. „Visiškas visų ES šalių vizų išdavimo rusams sustabdymas galėtų būti veiksminga ribojamoji priemonė“, – „Agence France-Presse“ citavo Janą Lipavskį.Jis pridūrė, kad šią temą pateiks svarstyti neoficialiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Prahoje rugpjūčio pabaigoje.„Rusijos agresijos, kurią nuolat stiprina Kremlius, fone paprastas turizmas Rusijos piliečiams yra nediskutuotinas“, – sakė jis.Pastarosiomis savaitėmis Europoje vis dažniau pasigirsta raginimų visiškai nustoti išduoti vizas – visų pirma turistines vizas visiems rusams.Estijos valdžios institucijos jau paskelbė apie savo sprendimą neįsileisti rusų, o Suomija pasisako už tai, kad būtų apribotas Rusijos piliečių atvykimas į visas ES šalis.
V. Zelenskis pasiūlė pratęsti karo padėtį trims mėnesiamsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsiuntė į Aukščiausiąją Radą įstatymų projektus dėl karo teisės pratęsimo ir bendros mobilizacijos Ukrainoje.Kaip nurodyta įstatymo projektuose, karo teisės ir mobilizacijos terminas bus pratęstas 90 dienų nuo rugpjūčio 23 dienos.Įstatymo projektus turės patvirtinti Parlamentas. Paskutinius du V. Zelenskio įstatymų projektus dėl karo teisės pratęsimo palaikė Aukščiausioji Rada.Paskutinį kartą karo padėtis Ukrainoje buvo pratęsta 90 dienų buvo gegužės 22 d., o pirmą kartą buvo įvesta vasario 24 d. – tą dieną, kai prasidėjo Rusijos invazija.
Pasiskelbusioje DLR bus teisiami dar penki užsieniečiai iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgųPenkių užsieniečių, kovojusių Ukrainos pusėje ir paimtų į nelaisvę Rusijos kariuomenės, teismas pasiskelbusioje DLR prasidės pirmadienį. Skelbiama, jog teisiami bus trys britai - Dylan Healy, John Harding ir Andrew Hill bei Švedijos ir Kroatijos piliečiai Mathias Gustavsson ir Vekoslav Prebeg.Jie bus teisiami pagal baudžiamąjį straipsnį. Teismo procesas vyks už uždarų durų, teigia šaltiniai vadinamajame DLR.Rusija, taip pat Donecko ir Luhansko regionų prorusiškos valdžios institucijos daugeliu atvejų nepripažįsta užsieniečių, kovojančių Ukrainos pusėje, kaip kovotojų, bet laiko juos samdiniais.Pirmasis užsieniečių teismo procesas šių metų birželį baigėsi mirties nuosprendžiu dviems britams ir vienam marokiečiui. Daugelis baiminasi, kad naujasis procesas duos tą patį rezultatą.
Rusijos pajėgos smogė Charkovo regionui: yra aukųRusijos kariuomenė penktadienį vėl apšaudė Charkovo regioną. Per išpuolį žuvo vienas civilis, trys, įskaitant vaiką, buvo sužeisti. Apie tai pranešė Generalinė prokuratūra.Pažymima, kad dviejose baudžiamosiose bylose pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo faktų (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnis).Pasak tyrėjų, rugpjūčio 12 d. apie 07.30 val. rusų kariai apšaudė Baranovskos kaimą, dėl apšaudymo žuvo moteris, vyras buvo sužeistas.Apie 12.30 val. Rusijos kariuomenė toliau apšaudė Bogodukrovskio rajoną artilerija. Po užpuolikų ugnimi pateko Zolochivo kaimas. Dėl apšaudymo buvo sužeisti 13 metų berniukas ir 83 metų moteris. Buvo apgadinti du gyvenamieji pastatai.
Estijos premjerė: pataikėme Rusijai į skaudžią vietąEstijos premjerė Kaja Kallas penktadienį, kitą dieną, kai jos vyriausybė sugriežtino taisykles atvykstantiesiems iš Rusijos, pareiškė, kad vis stiprėjantis raginimas nebeišduoti Rusijos turistams Šengeno erdvės vizų pataikė į skaudžią vietą Maskvai.Aštri Rusijos elito narių reakcija į Europos Sąjungoje skambančius reikalavimus uždrausti rusams atvykti rodo, kad tai yra veiksminga sankcijų priemonė, penktadienį Estijos radijui sakė K. Kallas.Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė, kad nuo rugpjūčio 18 d. Rusijos piliečiai nebebus įleidžiami į šalį su Estijos išduotomis Šengeno vizomis.„Turite suprasti, kad tik 10 proc. Rusijos gyventojų keliauja į užsienį, ir būtent šių žmonių, daugiausia iš Maskvos ir Sankt Peterburgo, nuomonė yra svarbi“, – sakė K. Kallas.Kaip įrodymą ji paminėjo buvusį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą, ją asmeniškai užsipuolusį tviteryje. „Tai rodo, jog tai yra Achilo kulnas. Šito jie tikrai bijo, tad tai veiksminga“, – sakė Estijos vadovė.Kalbėdama apie atvykimo ribojimus ir Šengeno vizų suteikimą rusams, K. Kallas taip pat atkreipė dėmesį į netolygų naštos pasidalijimą.„Europa uždraudė skrydžius iš Rusijos į Europą. Tai reiškia, kad vienintelis būdas rusams patekti į Europą yra per tris šalis: Suomiją, Estiją ir Latviją. Tad iš tiesų nėra teisinga, kad visos kitos Šengeno šalys išduoda šias vizas, o visa našta gula ant mūsų trijų“, – sakė ji.Šengeno viza suteikia galimybę laisvai atvykti ir judėti 26-ose Europos šalyse.
Į Ukrainą turi atplaukti pirmasis laivas, išgabensiantis JT misijoms skirtų grūdų krovinįPirmasis Jungtinių Tautų užsakytas laivas, turintis paimti grūdų krovinį iš Ukrainos pagal susitarimą, kuriuo siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, penktadienį turėtų atplaukti į vieną Ukrainos uostą, pranešė JT Pasaulio maisto programa (WPF).Laivas „MV Brave Commander“, trečiadienį išplaukęs iš Stambulo, turėtų atvykti į Juodosios jūros uostą Južnę, esantį ryčiau Odesos, sakoma WPF pranešime.Laivas paims šios agentūros nupirktą ukrainietiškų kviečių krovinį, sakė WPF atstovas Tomsonas Phiri.„Tai, aišku, yra pirmasis humanitarinės pagalbos maistu krovinys pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą“, – nurodė jis.Liepos 22 dieną Kyjivas ir Maskva pasirašė svarbius susitarimus su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis, kad būtų atnaujintas grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą, įstrigęs Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.Pagal šį susitarimą ties Juodosios jūros vartais netoli Stambulo buvo įkurtas specialus postas eksportuojamiems kroviniams tikrinti. Inspekcijas atlieka Rusijos ir Ukrainos civiliai ir kariuomenės pareigūnai, taip pat Turkijos ir JT delegatai.WFP pirmuoju pirkimu įsigijo 30 tūkst. tonų ukrainietiškų kviečių. Laivas „Brave Commander“ gali gabenti iki 23 tūkst. tonų.„Likusi dalis bus greitai pakrauta ir išplukdyta kitu laivu“, – aiškino T. Phiri.„WFP tikisi, kad „MV Brave Commander“ taps pirmuoju, pradedančiu reguliarų gabenimą iš Ukrainos, įsibėgėjant Juodosios jūros grūdų iniciatyvai“, – kalbėjo jis.Kol kas neaišku, kada šis laivas išplauks. WFP taip pat neatskleidė, kur bus išgabentas krovinys.„Laivų krova ir siuntimas į uostus ir iš jų dabartinio konflikto kontekstu yra sudėtinga operacija“, – pažymėjo T. Phiri.„Ukrainos grūdų perdavimas WFP humanitarinėms operacijoms tokiose vietose kaip Etiopija, Somalis ir Jemenas, užtikrins dvigubą naudą tiek Ukrainos ekonomikai, tiek [mažesnei] bado grėsmei gyventojams pasaulio srityse, smarkiausiai paveiktose pasaulinės maisto krizės“, – pridūrė agentūros atstovas.Įstrigus žemės ūkio produktų gabenimui iš Ukrainos ir Rusijos, kurios yra didžiausios pasaulyje grūdų eksportuotojos, smarkiai išaugo maisto kainos, o maisto importas kai kurioms neturtingiausioms šalims tapo beveik neįperkamas.Šiuo metu 345 mln. žmonių 82-ose šalyje gresia didelis apsirūpinimo maistu nesaugumas. Iki 50 mln. žmonių 45-iose šalyse yra atsidūrę prie bado ribos, tad be humanitarinės paramos jiems gresia didžiulis pavojus, aiškino T. Phiri.Pagal susitarimą, įpareigojusį Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, o ukrainiečius – atverti saugius koridorius laivams atplaukti ir išplaukti per Kyjivo pajėgų įrengtus jūrinių minų laukus, pirmasis grūdų krovinys buvo išgabentas iš Odesos uosto rugpjūčio 1 dieną.
JAV pareigūnai: Rusija Ukrainoje kasdien praranda 500 kariųFronte kasdien žūva arba sužeidžiama 500 rusų karių, o bendras Rusijos puolimo tempas sulėtėjo dėl naujų ginklų tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, praneša leidinys „The New York Times“, remdamasis žvalgybos duomenimis, JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoju politikai Colinu Kahlu ir šaltiniu Bideno administracijoje. „Manau, kad galima drąsiai daryti prielaidą, kad rusų aukų skaičius sieka 70 ar 80 tūkstančių per mažiau nei šešis mėnesius“, – sakė jis.Pareigūno teigimu, okupantai Rytų Ukrainoje pasiekė nežymių laimėjimų, tačiau dėl naujų ginklų, kuriuos gauna Ukraina, ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmų tai jiems kainavo itin brangiai. Šie nuostoliai esą reiškia, kad Rusija nesugebės užimti Rytų Ukrainos iki metų pabaigos.Žvalgybos duomenimis, Maskva į karą įtraukė čečėnus ir Sirijos kovotojus, taip Kremliui pavyko išvengti vidinio pasipiktinimo Rusijoje dėl kariuomenės nuostolių ir būtinybės vykdyti visuotinę mobilizaciją.Strateginių ir tarptautinių studijų centro tarptautinės saugumo programos direktorius Sethas Jonesas pabrėžė, kad Rusijos kariuomenė yra rimtai išsekusi.„Tai turi įtakos jų gebėjimui vykdyti veiksmingą sausumos kampaniją Ukrainoje“, – pridūrė jis.Pasak Amerikos ir Europos pareigūnų, Rusijos armija patiria didelių nuostolių, jai sunku pritraukti į mūšį rezervistus ir naujus karius. Rusijos į karą esą jau įtraukė beveik 85 proc. savo kariuomenės.Penktadienį Ukrainos paskelbtais duomenimis, Rusija per karą neteko apie 43 200 karių.
Čekija siūlys ES šalims nebeišduoti vizų Rusijos piliečiamsČekija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, penktadienį pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje.„Rusų vizų visuotinis sustabdymas visose ES valstybėse narėse galėtų būti dar viena labai veiksminga sankcija“, – sakoma naujienų agentūros AFP gautame Čekijos užsienio reikalų ministro Jano Lipavsky pranešime.Jis nurodė pasiūlysiantis šį sumanymą per rugpjūčio pabaigoje Prahoje vyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.„Vykstant Rusijos agresijai, kurią Kremlius toliau eskaluoja, negali būti nė kalbos apie įprastą turizmą Rusijos piliečiams“, – sakė J. Lipavsky.ES iki šiol yra paskelbusi šešis sankcijų Rusijai paketus.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę duodamas interviu laikraščiui „The Washington Post“ ragino Vakarus neįsileisti jokių keliautojų iš Rusijos. Anot jo, rusai turėtų „gyventi savo pasaulyje, kol jų filosofija pasikeis“.Čekija nebeišduoda vizų eiliniams Rusijos piliečiams nuo vasario 25-osios – Maskvos invazijos Ukrainoje antrosios dienos.Tačiau rusų turistai vis dar keliauja į Europą per Suomiją.Atvykę į Šengeno erdvę, kurios vidaus sienas galima laisvai kirsti, Rusijos piliečiai, įskaitant šnipus, gali netrikdomai keliauti po didžiąją dalį Europos.Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto praeitą savaitę pasiūlė planą apriboti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.Estijos premjerė Kaja Kallas anksčiau šią savaitę irgi ragino ES šalis nebeišduoti vizų rusams.„Lankytis Europoje yra privilegija, o ne žmogaus teisė“, – ji antradienį rašė per „Twitter“.Anot J. Lipavsky, toks žingsnis pasiųstų „labai aiškų ir tiesmuką signalą Rusijos visuomenei“.Jis parodytų, kad „Vakarų pasaulis netoleruoja Rusijos režimo agresijos ir neapykantos retorikos, nukreiptos prieš laisvas, demokratines šalis, kurios nekelia grėsmės Rusijai“, pridūrė Čekijos užsienio reikalų ministras.
Ukraina susigrąžino 522 kritusių karių kūnusUkraina susigrąžino 522 karių, kurie buvo įtraukti į dingusiųjų sąrašus, kūnus. Apie tai pranešė Ukrainos komisaras neeilinėmis aplinkybėmis dingusių asmenų klausimu Olehas Kotenka.Kaip skelbia UNIAN, žuvusių karių kūnai gabenami iš įvairių sričių, įskaitant Donecko, Luhansko ir Charkivo.O. Kotenka patikino, kad Ukraina stengiasi susigrąžinti visų žuvusiųjų kūnus. Anot jo, dabar derybos dėl mainų su Rusijos puse vyksta per Tarptautinį Raudonąjį Kryžių.
Turkija: iš Ukrainos išplaukė pirmasis laivas su kviečių kroviniu
Pirmą kartą nuo tada, kai buvo atnaujintas grūdų eksportas iš Ukrainos, Čornomorsko uostą paliko laivas su kviečių kroviniu. Tai pranešė Turkijos gynybos ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Šiais duomenimis, daugiau kaip 3 000 tonų kviečių gabenantis laivas „Sormovskiy“ pajudėjo į Turkijos šiaurės vakarus. Be to, penktadienį iš kito Ukrainos uosto išplaukė laivas su 60 000 tonų kukurūzų.
Nuo tada, kai Rusija ir Ukraina, tarpininkaujant Turkijai ir JT, susitarė dėl grūdų eksporto atnaujinimo, iš Ukrainos išplaukė 14 laivų. Priešingai nei dabartinė kviečių siunta, laivai iki šiol pirmiausiai gabeno grūdus, skirtus gyvulių pašarui ar energijos gavybai.
Ukrainos Juodosios jūros uostuose nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje įstrigo milijonai tonų grūdų – dėl to didėjo kainos, jų ėmė trūkti pirmiausiai skurdžiose šalyse.
Rusija užsimena, kad paremtų demilitarizuotą zoną aplink Zaporižios atominę elektrinęMaskva užsimena, kad paremtų demilitarizuotos zonos aplik Zaporižios atominę elektrinę nustatymą. „Tai protingas reikalavimas dėl Zaporižios atominės jėgainės demilitarizavimo. Galvoju, kad jį palaikysime“, penktadienį sakė Rusijos parlamento Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Vladimiras Džabarovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Tačiau jis pabrėžė, kad Maskva ir toliau ketina išlaikyti elektrinės kontrolę.Padėtis apie kovą rusų pajėgų užimtą elektrinę jau kurį laiką aštrėja. Ukrainos ir Rusijos daliniai kaltina vieni kitus jėgainės apšaudymu.Ketvirtadienį skubiai sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis paragino Maskvą ir Kyjivą nedelsiant sudaryti sąlygas jėgainėje apsilankyti tarptautiniams ekspertams.
Zelenskis perspėjo pareigūnus viešai nekalbėti apie Ukrainos gynybos planus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per kreipimąsi ketvirtadienio vakarą paragino valdžios institucijų ir kariuomenės atstovus viešai neskelbti detalių apie Kyjivo karinę taktiką, sakydamas, kad tokie pasisakymai yra neatsakingi.„Karas tikrai ne tuštybės ir skambių pareiškimų metas. Kuo mažiau detalių atskleisite apie mūsų gynybos planus, tuo geriau bus įgyvendinti tie gynybos planai“, – sakė Ukrainos prezidentas.V. Zelenskis savo pastabas išsakė tiems, kurie, pasak jo, komentavo įvykius fronte.„Jei norite Ukrainos pergalės, jūs turėtumėte suvokti savo atsakomybę už kiekvieną žodį, kurį ištariate apie mūsų valstybės gynybos ar atsakomųjų atakų planus“, – teigė jis.Po didžiulių sprogimų antradienį Rusijos oro bazėje Kryme, leidiniai „New York Times“ ir „Washington Post“ citavo nenustatytus pareigūnus, sakančius, kad už tai atsakingos Ukrainos pajėgos. Kyjivas apie tai oficialiai nepasisakė.
Į Kramatorską naktį paleista 11 raketų
Pasak miesto mero, 2 valandą nakties rusai paleido 11 raketų į Kramatorsko miestą Rytų Ukrainoje.
„Privatūs namai buvo sugriauti. Apie aukas informacijos nėra. Okupantai naikina viską, kas jų kelyje – teroristų taktika“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo miesto meras Oleksandras Hončarenka.
Charkivo meras Ihoris Terechovas taip pat paskelbė, kad penktadienio naktį raketomis buvo apšaudyti trys miesto rajonai. Pasak jo, į miestą paleistos penkios raketos.
Ukraina: Rusija padvigubino oro antskrydžių skaičiųRusija, pasak Ukrainos brigados generolo Oleksijaus Hromovo, lyginant su ankstesne savaite, padvigubino oro antskrydžių prieš karines pozicijas ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje skaičių, praneša agentūra „Reuters“.„Priešo lėktuvai ir sraigtasparniai vengia skristi į mūsų priešlėktuvinės gynybos veikimo zoną, todėl šių atakų tikslumas nedidelis“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė O. Hromovas.
Rusų pajėgos pasiekė pažangos DonbaseRusų pajėgos, Ukrainos duomenimis, per smarkius mūšius Rytų Ukrainoje pasiekė pažangos. „Priešo veržimasis Horlivkos-Zaicevės kryptimi iš dalies buvo sėkmingas“, –penktadienį pranešė Ukrainos Generalinis štabas. Horlivkos didmiestį į šiaurę nuo Donecko prorusiški separatistai kontroliuoja jau nuo 2014 metų. Dabar, matyt, šturmuotos stipriai įtvirtintos ukrainiečių pozicijos į šiaurę nuo Donbase esančio miesto.Taip pat pranešama apie mūšius prie Donecko ir į pietus nuo Bachmuto transporto mazgo, kuris yra dalis gynybinės linijos apie paskutinę Kyjivo kontroliuojamą aglomeraciją Donbase – Slovjanską-Kramatorską.
„Forbes“ skelbia, kad Krymo bazėje sunaikinti orlaiviai buvo verti nuo 650 iki 850 mln. dolerių.„Remdamasis įvairiais šaltiniais, „Forbes“ įvertino, kad prieš sprogimus Kryme dislokuoti lėktuvai buvo verti nuo 650 iki 850 mln. dolerių“, – rašo leidinys.
Žiniasklaida: ataką Kryme surengė Ukrainos specialiosios pajėgosGalinga ataka prieš rusų aviacijos bazę okupuotame Kryme – Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų darbas. Apie tai praneša dienraštis „The Washington Post“, cituodamas Ukrainos valdininką, kuris su laikraščiu bendravo anonimiškai, bet neatskleidė Kryme įvykdytos operacijos smulkmenų.Ši ataka yra pirmoji ženkli eskalacija per beveik šešis karo mėnesius. Ji demonstruoja naują Ukrainos gebėjimą rengti smūgius už fronto linijos ribų.Jeigu Krymas taps pažeidžiamas, turint omenyje tolesnius ukrainiečių išpuolius, Rusijai teks ginti tą okupuotos teritorijos dalį, kurią Kremlius laikė nepasiekiama ir ten jautėsi saugiai. Saugumo jausmo gali nebelikti, kaip ir neriboto išteklių tiekimo pietuose esančioms pajėgoms, pareiškė buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas, dabar vadovaujantis nepriklausomai analitikos organizacijai Gynybos strategijų centras.Ataka rusams parodė, kad „nėra teritorijos, kur jie būtų nenugalimi“, sakė A. Zagorodniukas. „Svarbiausia, kad jie negali jaustis saugūs Kryme. Jie galvojo, kad ten yra saugūs, nes frontas toli“, – pridūrė Gynybos strategijų centro vadovas.
Rusų pajėgos vėl atakavo du Dniepropetrovsko srities rajonusRugpjūčio 12-osios naktį Rusijos pajėgos atakavo du Dniepropetrovsko srities rajonus. Pranešama ir apie aukas, rašo UNIAN.Tai paskelbė regiono karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.Anot jo, Nikopolis nukentėjo nuo artilerijos pabūklų. Buvo apgadinti keturi privatūs namai ir automobiliai. Apie aukas nepranešama.Į Marhanecio miestą skrido iki 40 raketų. Trys žmonės buvo sužeisti, du iš jų paguldyti į ligoninę, tarp jų – ir 12 metų berniukas.„Mieste buvo apgadinti keturi daugiaaukščiai ir keli privatūs namai. Taip pat buvo apšaudyta gamykla, spaustuvė, parduotuvė ir kavinė“, – sakė V. Rezničenka.
Iš Donbaso norima evakuoti 220 000 žmoniųUkrainos vyriausybė dar prieš prasidedant žiemai nori iš savo kontroliuojamų teritorijų Donbase evakuoti du trečdalius gyventojų. Vicepremjerės Irynos Vereščuk teigimu, iš kovų teritorijų norima išvežti apie 220 000 žmonių, tarp jų – 52 000 vaikų, praneša agentūra „Reuters“.Vyriausybė baiminasi, kad žmonės, be kita ko, dėl pažeistos infrastruktūros žiemą negalės šildytis.Donbase Ukrainos rytuose vyksta ypač nuožmūs mūšiai.
Rusija priešinasi Zaporožės atominės elektrinės demilitarizacijaiRusijos nuolatinis atstovas prie JT Vasilijus Nebenzia nepritarė siūlymui aplink Zaporožės atominę elektrinę sukurti demilitarizuotą zoną. Jis kalbėjo apie galimas Ukrainos „provokacijas“.V. Nebenzios teigimu, rusai tariamai „saugo“ atominę elektrinę, ypač „nuo teroristinių išpuolių“.„Demilitarizavus stotį, ji gali tapti pažeidžiama tiems, kurie nori joje apsilankyti. Niekas nežino, kokie būtų jų tikslai ir uždaviniai. Negalime atmesti tam tikros provokacijos, teroristinių išpuolių prieš stotį, kurią privalome apsaugoti“, - sakė V. Nebenzia.
Rusijos vadovybės atstovai Luhanske susitiko su separatistaisRusijos saugumo aparato vadovai su prorusiškomis Donecko ir Luhansko „liaudies respublikomis“ kalbėjosi apie tolesnį suartėjimą. Susitikimas ketvirtadienį vyko Luhansko mieste, „Telegram“ kanale pranešė Rusijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas ir buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedas. Iš Maskvos pokalbiuose, be kitų, dalyvavo vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas, žvalgybos vadas Aleksandras Bortnikovas ir prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka.Buvo tariamasi dėl Donecko ir Luhansko liaudies respublikų įstatymų suderinimo su Rusijos teisės aktais, rašė D. Medvedevas. Taip pat buvo kalbama apie sugriautos infrastruktūros atstatymą.Vasario 21 dieną, likus trims dienoms iki invazijos į Ukrainą, Rusija pripažino „liaudies respublikų“ nepriklausomybę. Visiškas Donbaso užėmimas, argumentuojamas tariama rusakalbių gyventojų apsauga, yra vienas Rusijos karo tikslų. Kalbama ir apie galimą teritorijų prijungimą prie Rusijos.
TATENA vadovas perspėja, kad Zaporižios AE išmušė „rimta valanda“Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi per ketvirtadienį vykusį neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį pareiškė, kad jo inspektoriams turi būti kuo greičiau leista apžiūrėti Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę ir kad kovos šalia šio objekto sukėlė rimtą krizę.„Išmušė rimta valanda, ir TATENA privalo būti leista surengti misiją į Zaporižios (AE) kaip galima greičiau“, – vaizdo ryšiu sakė jis.Ukrainoje vyksta karas nuo vasario pabaigos, kai Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę.Tarptautinė bendruomenė ragina skubiai nutraukti kovas aplink Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje.Vašingtonas ketvirtadienį pareiškė, kad remia JT ir kitų šalių raginimus aplink elektrinę nustatyti demilitarizuotą zoną.JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja ginklų kontrolei ir tarptautiniam saugumui Bonnie Jenkins pritarė TATENA misijos Ukrainoje idėjai.„Su šiuo vizitu nebegalima ilgiau delsti“, – sakė ji JT Saugumo Tarybai ir pridūrė, kad vienintelis būdas užtikrinti branduolinį saugumą būtų, jei Maskva nutrauktų karą.„Jungtinės Valstijos ragina Rusijos Federaciją nedelsiant išvesti savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos“, – sakė D. Jenkins.„Tai leistų Ukrainai atkurti nepriekaištingą saugą, saugumą ir apsaugos priemones, kurias ji dešimtmečius palaikė šiame objekte“, – pridūrė ji.Tačiau Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia kaltę dėl smurto Zaporižios AE apylinkėse vertė Ukrainos pajėgoms.„Raginame valstybes, kurios remia Kyjivo režimą, kontroliuoti savo įgaliotinius ir priversti juos nedelsiant ir visiems laikams nutraukti išpuolius prieš Zaporižios atominę elektrinę, kad būtų užtikrintos saugios sąlygos TATENA misijos vykdymui“, – sakė V. Nebenzia Saugumo Tarybai.„Tai vienintelis būdas užkirsti kelią didelei radioaktyvinei katastrofai Europos žemyne, kurios pavojus dabar yra kaip niekada realus, – pridūrė jis. – Jei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos tęsis, tai gali įvykti bet kuriuo metu.“Pastarosiomis savaitėmis Zaporižios AE, kurią nuo pirmųjų karo dienų yra užėmusi Rusijos kariuomenė, vėl atsidūrė kovų centre. Antradienio naktį rusams sudavus smūgių netoli elektrinės žuvo mažiausiai 14 žmonių.Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą dėl apšaudymų jėgainės apylinkėse.Rusija – nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, turinti veto teisę, – paragino surengti nepaprastąjį posėdį dėl krizės komplekse.
Zelenskis ragina pasaulį nedelsiant priversti Rusijos pajėgas palikti Zaporižios AEUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino tarptautinę bendruomenę „nedelsiant reaguoti“, siekiant priversti Rusijos pajėgas palikti okupuotą Zaporižios atominę elektrinę, pastarosiomis dienomis tampančią apšaudymų objektu.„Visas pasaulis turi nedelsdamas sureaguoti ir išvyti okupantus iš Zaporižios“, – per savo kasdienį kreipimąsi sakė V. Zelenskis.„Tik visiškas rusų pasitraukimas... užtikrintų branduolinį saugumą visai Europai“, – pridūrė jis, smerkdamas „Rusijos branduolinį šantažą“.Maskvos pajėgos Pietų Ukrainoje esančią didžiausią Europoje atominę elektrinę užėmė kovą – netrukus po invazijos pradžios vasario 24-ąją.Ketvirtadienį Rusija ir Ukraina apkaltino viena kitą dėl naujo apšaudymo jėgainės apylinkėse, tačiau jų pareiškimai nebuvo nepriklausomai patikrinti.Praėjusią savaitę netoli elektrinės taip pat buvo įvykdytas bombardavimas, atgaivinęs prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė „Energoatom“ ketvirtadienį pranešė, kad netoli smūgių vietos buvo rasta radioaktyvių medžiagų ir kad buvo pažeisti spinduliuotės jutikliai.Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) per ketvirtadienį vykusį neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį teigė, kad išmušė „rimta valanda“, nes kovos veiksmai sukėlė didelę krizę Zaporižioje.R. Grossi pareikalavo, kad JT pavaldžios TATENA inspektoriams būtų kuo greičiau suteikta galimybė patekti į jėgainę.
Iš Donecko srities ir toliau evakuojami žmonėsPer dieną iš Donecko srities vidutiniškai evakuojama 600-700 žmonių.Apie tai paskelbė Donecko srities karinės administracijos pirmininkas Pavelas Kirilenko.„Evakuacija tęsiasi, kaip ir buvo planuota, dauguma žmonių jau išvyko – tai trys ketvirtadaliai regiono gyventojų. Per dieną vidutiniškai evakuojama 600–700 žmonių“, – sakė P. Kirilenko.
V. Zelenskis apie Zaporožės AE apšaudymą: Rusija dar kartą pramušė dugnąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas padėtį Zaporožės atominėje elektrinėje, teigė, kad Rusija vėl pramušė dugną pasaulio terorizmo istorijoje. Jis tai pasakė savo vakarinėje vaizdo žinutėje.„Viskas, kas dabar vyksta aplink Zaporožės atominę elektrinę, yra vienas didžiausių valstybės nusikaltimų – terorizmas“, – pabrėžė prezidentas.V. Zelenskis priminė, kad ketvirtadienį buvo užfiksuoti nauji Rusijos raketų „atvykimai“ į atominės elektrinės teritoriją.„Rusija dar kartą pramušė dugną pasaulio terorizmo istorijoje. Niekas kitas nepasinaudojo atomine elektrine, kad grasintų visam pasauliui ir pasiūlytų ten kokias nors sąlygas. Kiekvienas pasaulyje turi nedelsdamas reaguoti, kad pašalintų užpuolikus iš Zaporožės atominės elektrinės teritorijos. Tai yra pasaulinis interesas, o ne tik Ukrainos poreikis“, – sakė valstybės vadovas.Pasak jo, Ukraina tai pabrėžia visais lygmenimis. „Tik visiškas rusų pasitraukimas iš Zaporožės atominės elektrinės teritorijos ir visiškas Ukrainos padėties stotyje kontrolės atkūrimas garantuoja branduolinės saugos atkūrimą visai Europai“, - tvirtino V. Zelenskis.
JAV Valstybės departamentas: Rusijos kariškiai apmokyti su Irano dronaisRusijos kariuomenė pastarosiomis savaitėmis buvo apmokyta Irane pagal susitarimą perduoti Irano bepiločius orlaivius Maskvai, pranešė JAV valstybės departamentas.Anksčiau Vašingtonas sakė, kad Iranas ruošiasi aprūpinti Rusiją iki kelių šimtų bepiločių orlaivių, įskaitant kovinius dronus, o Rusijos pareigūnai lankėsi Irane, kad patikrintų įrangą.Tai sukėlė susirūpinimą, kad Iranas, tiekęs bepiločius orlaivius savo sąjungininkams Artimuosiuose Rytuose, dabar remia Rusiją kare prieš Ukrainą, tačiau pareigūnai Teherane atmetė amerikiečių teiginius.Valstybės departamento atstovo spaudai pavaduotojas Vedantas Patelis ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Rusijos kariuomenė „pastarąsias kelias savaites“ vykdo bepiločių orlaivių mokymus Irane.Pasak jo, Irano bepiločių orlaivių perdavimas Rusijai „potencialiai patenka į daugybę sankcijų“.„Mes ir toliau esame labai susirūpinę dėl to, kad Iranas naudoja ir platina UAV. Jie buvo naudojami atakuojant amerikiečių karius, mūsų partnerius regione ir tarptautines organizacijas“, – „Reuters“ citavo Valstybės departamento atstovą.
TATENA vadovas dar kartą prašo JT siųsti stebėtojus į Zaporožės AETarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi paragino JT pasiųsti stebėtojus į Rusijos okupuotą Zaporožės atominę elektrinę."Šią sunkią valandą, šią niūrią valandą, TATENA misijai turėtų būti leista kuo greičiau vykti į Zaporožę", – Grossi žodžius citavo "Agence France-Presse".Tai ne pirmas kartas, kai TATENA vadovas ragina Zaporožės AE dislokuoti tarptautinius stebėtojus.To paties reikalauja Ukrainos valdžios institucijos ir atominės elektrinės operatorius, bendrovė "Energoatom". Rusija, inicijavusi dabartinį Saugumo Tarybos posėdį, tikina, kad jos karių vykdoma atominės elektrinės okupacija nekelia pavojaus regionui, kaip sako daugelis ekspertų.
Britų ministras įvardijo, koks V. Putino tikslas tikrai žlugo Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace'as sakė, kad Rusijos invazija į Ukrainą pradeda žlugti.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi, kad Vakarų sąjungininkai iki rugpjūčio pavargs teikti paramą Ukrainai, todėl jis galės ją užgrobti per šį laikotarpį. Tai B. Wallace'as pareiškė per konferenciją Kopenhagoje, praneša „The Guardian“.B. Wallace'as sakė, kad Rusijos invazija į Ukrainą žlunga, nes Vakarai pažadėjo toliau didinti finansinę ir karinę paramą Kijevui. Todėl, kaip sakė britų ministras, V. Putinas, vargu, ar sugebės okupuoti Ukrainą.„Kol kas jiems nepavyko ir vargu, ar kada nors pavyks okupuoti Ukrainą. Jų invazija sulėtėjo ir nuolat keitėsi iki tokio lygio, kad jie iš tikrųjų yra susitelkę tik pietuose ir rytuose, labai, labai toli nuo jų tris dienas trukusios vadinamosios „specialiosios operacijos“, – sakė ministras.
Po naujų Zaporižios AE apšaudymų – specialus JT Saugumo Tarybos posėdisRusija ir Ukraina ketvirtadienį vėl kaltino viena kitą dėl naujų apšaudymų Zaporižios atominėje elektrinėje ir jos apylinkėse, likus kelioms valandoms iki Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio, per kurį bus aptarti nuogąstavimai dėl šio objekto pietryčių Ukrainoje saugumo.Maskva ir Kyjivas nurodė, kad penki raketų smūgiai pataikė netoli radioaktyvių medžiagų saugyklos didžiausios Europoje atominės elektrinės komplekse, kur pastarosiomis dienomis atsinaujino susirėmimai.Ukrainos atominės energetikos agentūra „Enerhoatom“ vėliau pranešė, kad Rusijos pajėgos surengė naują apšaudymą netoli vieno iš šešių elektrinės reaktorių. Pranešime sakoma, kad buvo pataikyta į nutekamųjų vandenų siurblinę ir pastebėtas „didelis uždūmijimas“.Tuo metu Maskvos primestos vietos administracijos narys Vladimiras Rogovas per platformą „Telegram“ paskelbtoje žinutėje teigė, kad jėgainei „dar kartą smogė“ Ukrainos pajėgos.Zaporižios elektrinė tebėra užimta Rusijos pajėgų, o Ukraina kaltino Maskvą laikant tame komplekse šimtus karių ir sandėliuojant ginklus.JT Saugumo Tarybos posėdis Niujorke turėtų prasidėti 22 val. Lietuvos laiku.
Norvegija taip pat prisidės prie Ukrainos karių rengimo Didžiojoje BritanijojeNorvegijos gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis prisidės prie Ukrainos kariškių rengimo Didžiojoje Britanijoje, praneša NRK.„Ukrainos pajėgoms labai reikalingas tolesnis rengimas ir mokymas. Norvegija teigiamai vertina britų iniciatyvą treniruoti Ukrainos karius Didžiosios Britanijos teritorijoje. Mes, kaip ir kai kurios kitos šalys, nusiųsime savo instruktorių į Jungtinę Karalystę“, - sakė ministras per spaudos konferenciją Kopenhagoje.Anksčiau savo instruktorius, rengiančius Ukrainos karius, į Didžiąją Britaniją nusiuntė Švedija, Kanada, Nyderlandai, Suomija, Danija. Mokymo procesas vyksta pagal NATO standartus.
Ukraina: priešas padvigubino oro antpuolių skaičiųPalyginti su praėjusia savaite, Rusijos pajėgos padvigubino oro antpuolių skaičių. Tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pagrindinio operatyvinio direktorato vadovo pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas.„Palyginti su praėjusia savaite, priešas padvigubino oro antpuolių skaičių gynybos pajėgų pozicijose. Tuo pačiu metu jie nepatenka į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sunaikinimo zoną, todėl tokiais okupanto veiksmais siekiama įbauginti ir pakenkti Ukrainos gynėjų moralei“, – sakė jis.Pasak jo, Rusija ir toliau bando pasiekti Donecko regiono administracinę sieną, laikyti užgrobtas Chersono teritorijas, Charkovo, Zaporožės ir Mykolaivo regionų dalis ir sukuria palankias sąlygas puolimui.
CNN: HIMARS smūgiai į koloniją Olenivkoje yra rusų prasimanymasCNN atliktas tyrimas parodė, kad rusiška sprogimo Olenivkos kalėjime, per kurį žuvo ukrainiečiai karo belaisviai, versija yra sufabrikuota: HIMARS su tuo neturi nieko bendra.Pasak „Ukrinform“, CNN žurnalistai analizavo vaizdo medžiagą ir nuotraukas iš įvykio vietos, palydovinius vaizdus prieš ir po išpuolio, taip pat konsultavosi su teismo medicinos ekspertais ir ginklų specialistais.„Ekspertai, su kuriais konsultavosi CNN, atmeta HIMARS smūgio į Olenivką galimybę, tačiau negali tiksliai pasakyti, kiek kalinių buvo nužudyta ir sužeista ... Tačiau dauguma ženklų rodo intensyvų gaisrą, nors, pasak kelių liudininkų, raketos artėjimo garsų nebuvo girdėti“, - teigia žurnalistinio tyrimo autoriai. Pažymima, kad liepos 29-osios rytą, praėjus vos kelioms valandoms po daugiau nei 50 ukrainiečių karo belaisvių nužudymo, Rusijos propagandistas įvykių vietoje per televiziją parodė tariamas amerikiečių HIMARS raketos liekanas.Tai buvo „plataus masto Rusijos žiniasklaidos puolimo pradžia, kai žinutė buvo tokia pat ciniška, kaip ir žiauri“, pažymi CNN. Remiantis Maskvos įvykių versija, Ukraina HIMARS smūgiu nužudė savo karius, nes tariamai nenorėjo, kad jie prisipažintų karo nusikaltimams ir atgrasytų kitus nuo pasidavimo.Kaip pranešė „Ukrinform“, liepos 29-osios naktį buvusios Olenivkos kaimo pataisos kolonijoje, laikinai užgrobtoje Donecko regiono teritorijoje, pastate, kuriame buvo laikomi Ukrainos karo belaisviai, įvyko galingas sprogimas. Rusijos pusės duomenimis, žuvo apie 50 Ukrainos gynėjų, daugiau nei 70 buvo sunkiai sužeisti.
JAV pasisako už demilitarizuotą zoną Ukrainos Zaporižios AE ir jos apylinkėseJungtinės Valstijos palaiko Jungtinių Tautų ir kitų raginimus nustatyti demilitarizuotą zoną Ukrainos pietryčiuose esančioje Zaporižios atominėje elektrinėje ir jos apylinkėse, kurias šiuo metu yra okupavusios Rusijos pajėgos, ketvirtadienį pranešė Valstybės departamentas.„Toliau raginame Rusiją sustabdyti visas karines operacijas Ukrainos branduoliniuose objektuose arba netoli jų ir grąžinti visą kontrolę Ukrainai, taip pat palaikome ukrainiečių raginimus nustatyti aplink atominę elektrinę demilitarizuotą zoną“, – sakė Valstybės departamento atstovė.
Ukrainos pareigūnas: „grūdų koridoriumi“ pavyko išgabenti apie 375 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijosHumanitarinių jūrų koridoriumi iš Ukrainos uostų pavyko išvežti apie 375 tūkst. tonų grūdų ir kitų maisto produktų.Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Gromovas, praneša „Ukrinform“.„Nuo rugpjūčio pradžios humanitariniu jūrų koridoriumi iš Ukrainos Čornomorsko, Odesos ir Pietų uostų į Viduržemio jūrą išplaukė 12 laivų. Iš viso humanitariniu koridoriumi iš Ukrainos uostų buvo išvežta apie 375 tūkst. tonų grūdų ir kitų maisto produktų. Kliūčių laivams nebuvo sudaryta“, - sakė pareigūnas.Kaip jau buvo pranešta, laivai, Juodąja jūra gabenantys grūdus Iš Ukrainos, plaukia specialia buferine 10 jūrmylių (maždaug 18,5 kilometro) zona.
Kyjivas: naujausias Zaporižios AE apšaudymas apgadino radiacijos matuokliusRusijos pajėgoms vėl apšaudžius Zaporižios atominės elektrinės kompleksą Ukrainos pietryčiuose buvo pažeisti „keli radiacijos matuokliai“, ketvirtadienį pranešė Kyjivo branduolinės energetikos agentūra.Agentūra „Enerhoatom“ pabrėžė, kad nauji smūgiai pataikė arti vieno iš šešių reaktorių jėgainėje, kurią šiuo metu tebekontroliuoja Rusijos pajėgos. Pranešime sakoma, kad buvo pataikyta į nutekamųjų vandenų siurblinę ir pastebėtas „didelis uždūmijimas“. Be to, buvo apgadinti keli spinduliuotės matuokliai, informavo tarnyba.
Latvija deportuos žmones, kurie gaus Rusijos pasus supaprastinta tvarkaRusijos Valstybės Dūmos vadovas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad rudenį parlamentarai gali apsvarstyti galimybę suteikti Rusijos pilietybę rusams Baltijos šalyse, turintiems nepiliečio statusą.Kaip praneša UNIAN, Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius tviteryje papasakojo, kaip bus reaguojama į tokį žingsnį.Pasak jo, žmonės, gavę Rusijos pasą supaprastinta tvarka, bus deportuojami iš Latvijos.„Šiuo atveju naujai iškepti Rusijos piliečiai negalės gauti leidimo gyventi šalyje ir turės palikti Latviją, todėl reikės įtraukti atitinkamus paaiškinimus į nacionalinius įstatymus“, - pažymėjo E. Rinkevičius.Nepiliečio statusą turi gana daug Latvijos ir Estijos gyventojų, daugiausia – rusų kilmės. Jis buvo suteikiamas buvusiems SSRS piliečiams ir jų vaikams, gimusiems iki 1992 metų. Nepiliečių skaičius Latvijoje ir Estijoje laipsniškai mažėja vykstant natūralizacijos procesui.
Charkivo srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė dvi sparnuotąsias raketasŠiandien Charkivo srityje buvo sunaikintos dvi sparnuotosios raketos „Kalibr“, kurias rusų pajėgos paleido iš Juodosios jūros.Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.„Rugpjūčio 11 d., Charkovo srityje, apie 13.30 val. Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų daliniai sunaikino dvi sparnuotąsias raketas „Kalibr“, paleistas iš Juodosios jūros“, – sakoma pranešime.
Prieš Putiną protestavusiai Rusijos televizijos žurnalistei skirtas namų areštasRusijos teismas ketvirtadienį skyrė namų areštą žurnalistei Marinai Ovsianikovai, tiesioginiame televizijos eteryje pasmerkusiai įsiveržimą į Ukrainą.Namų areštas paskirtas iki spalio.Trečiadienį tyrėjai sulaikė 44 metų M. Ovsianikovą, dviejų vaikų motiną, ir apkaltino ją „melagingos“ informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skleidimu.Jei teismas pripažins jos kaltę, jai grės įkalinimas iki 10 metų.Kovą M. Ovsianikova, tuomet valstybinės televizijos „Pervyj kanal“ redaktorė, išgarsėjo dėl tiesioginiame eteryje, per žiūrimiausią vakaro žinių laidą „Vremia“, surengtos protesto akcijos prieš V. Putino pradėtą karą Ukrainoje. Ji įsiveržė į studiją, laikydama plakatą su anglišku užrašu „No War“ („Karui – ne“).Tačiau jai skirtas namų areštas yra susijęs ne su šiuo protestu, o su liepos viduryje surengtu vieno asmens piketu netoli Kremliaus, kai ji laikė plakatą, kuriuo kritikavo karinę intervenciją Ukrainoje ir prezidentą Vladimirą Putiną. „Putinas yra žudikas, jo kareiviai yra fašistai“, – skelbė plakatas, o ant žemės priešais buvo padėtos trys „krauju permirkusios“ lėlės. Ketvirtadienį Maskvos Basmano rajono teisme ji sėdėjo narve, ją saugojo keli policininkai. M. Ovsianikova laikė užrašą „Tegu žuvę vaikai persekioja jus sapnuose“.Jos advokatas Dmitrijus Zachvatovas per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pareiškė, kad „net“ žiauriausias Sovietų Sąjungos žudikas maniakas Andrejus Čikatila nebuvo taip budriai saugomas.Per posėdį už uždarų durų teismas nusprendė skirti M. Ovsianikovai namų areštą iki spalio 9 dienos.„Net nežinau, ką pasakyti. Gerai, kad ne kalėjimas? Tikrai gerai“, – sakė D. Zachvatovas.„Tačiau tai vis tiek atgrasu“, – pridūrė jis.Pasiuntusi karius į Ukrainą, Maskva priėmė drakonišką įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę paskelbimą. Tokiu būdu V. Putino sprendimo užpulti Ukrainą kritika buvo praktiškai uždrausta.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė M. Ovsianikovai, kuri Rusijos valstybinėje televizijoje dirbo 19 metų, prieglobstį ar kokios nors kitos formos konsulinę apsaugą.Anksčiau šiais metais garsūs V. Putino kritikai Ilja Jašinas ir Vladimiras Kara-Murza atsidūrė tardymo izoliatoriuje už Maskvos puolimo Ukrainoje pasmerkimą.Baudžiamasis tyrimas M. Ovsianikovos atžvilgiu buvo pradėtas dviem Maskvos teismams nurodžius žurnalistei sumokėti baudas už Rusijos kariuomenės diskreditavimą įvairiomis progomis.Po kovą surengto protesto ji tris mėnesius praleido užsienyje ir dar tris mėnesius dirbo Vokietijos laikraščiui „Die Welt“.Liepos pradžioje ji paskelbė grįžtanti į Rusiją, kad išspręstų ginčą dėl dviejų savo vaikų globos.Sugrįžusi ji teisme išreiškė paramą opozicijos politikui I. Jašinui, internete paskelbė antivyriausybinių įrašų. Liepos viduryje ji buvo trumpam sulaikyta.
Ukrainos URM vadovas ragina šalis sekti Latvijos parlamento pavyzdžiuUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sveikino Latvijos parlamento sprendimą pripažinti Rusiją valstybe, remiančia terorizmą, ir paragino kitas šalis bei organizacijas pasekti šiuo pavyzdžiu.„Esu dėkingas Latvijos parlamentui ir jo nariams už Rusijos pripažinimą šalimi, remiančia terorizmą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Kuleba.„Tai savalaikis sprendimas – Rusija jau seniai nusipelno šio statuso savo veiksmais Ukrainoje ir kitur“, – pažymėjo ministras. Jis paragino kitas šalis pasekti Latvijos pavyzdžiu.Latvijos Saeima ketvirtadienį priėmė oficialų pareiškimą, kuriuo pripažino Rusijos prievartą taikių Ukrainos ir kitų šalių gyventojų atžvilgiu terorizmu, o pačią Rusiją – terorizmą remiančia valstybe.Dokumente siūloma ir kitoms taip pat galvojančioms valstybėms išreikšti poziciją, kad Rusija yra terorizmą remianti valstybė.Saeimai priėmus minimą dokumentą, parlamento serveriai tapo didelės paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (DDoS) taikiniu. Ataką surengė kibernetiniai įsilaužėliai, palaikantys Rusijos karą Ukrainoje, pranešė šalies kibernetinio saugumo agentūra.
„Enerhoatom“: rusai vėl apšaudė Zaporižios atominę elektrinę
Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ pranešė, kad rusai vėl apšaudė Zaporižios atominę elektrinę.
„Užfiksuoti penki „atskriejimai“ jėgainės komendatūros rajone – visiškai šalia suvirinimo vietos ir spinduliuotės šaltinių saugyklės. Nedidelėje teritorijoje užsidegė žolė, bet, laimei, niekas nenukentėjo“, sakoma pranešime.
„Dar penki „atskriejimai“ įvyko priešgaisrinio dalinio, esančio netoli Zaporižios AE, rajone. Dėl apšaudymo stotyje nepavyko laiku pakeisti pamainos... dėl darbuotojų saugumo autobusai su kitos pamainos personalu buvo apgręžti važiuoti atgal į Enerhodarą. Kol padėtis galutinai normalizuosis, darbą tęs ankstesnės pamainos darbuotojai“, – pridūrė „Enerhoatom“.
Agentūra pažymėjo, kad padėtis elektrinėje valdoma.
„Informacija, kurią akimirksniu pradėjo platinti priešo vieši šaltiniai, neva panikos apimtas personalas palieka elektrinę, yra melaginga ir manipuliuojanti, – rašo „Enerhoatom“. – Tai irgi ginklas, kuriuo rusai stengiasi sunaikinti Zaporižios AE, todėl pasitikėkite tik oficialiais šaltiniais.“
Agentūra taip pat paneigė pranešimus, neva po apšaudymo kilo gaisras viename iš elektrinės blokų.
Tuo metu vienas Maskvos primesto administracijos pareigūnas apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius artilerijos sviediniais ir raketomis Zaporižios atominę elektrinę Rusijos pajėgų kontroliuojamoje Chersono srities dalyje.
„Ukrainos prezidento Volodymyro „Zelenskio kovotojai dar kartą smogė Zaporižios atominei elektrinei ir teritorijai netoli branduolinio komplekso“, – per latformą „Telegram“ parašė prorusiškos administracijos narys Vladimiras Rogovas.
Didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę nuo pirmųjų karo dienų yra užėmusi Rusijos kariuomenė. Pastarosiomis savaitėmis ji vėl atsidūrė kovų centre. Antradienio naktį rusams sudavus smūgių netoli elektrinės žuvo mažiausiai 14 žmonių.
Trečiadienį Didžiojo septyneto (G-7) grupė, vienijanti pasaulio labiausiai išsivysčiusias ekonomikas, perspėjo, kad Maskvos tęsiama elektrinės okupacija „kelia pavojų regionui“, ir paragino grąžinti objektą Ukrainos kontrolei.
Įtampa sugrąžino prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.
Generalinis štabas: apie 13 tūkst. baltarusių sutiko dalyvauti kare prieš UkrainąApie 13 tūkst. dabar tarnaujančių ir buvusių Baltarusijos kariškių sutiko dalyvauti Rusijos kare prieš Ukrainą.Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Gromovas, praneša portalas „rbc.ua“.„Palei Ukrainos valstybinę sieną dislokuoti šeši Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų batalionai. Gautomis žiniomis, Rusija tebededa pastangas įtraukti Baltarusiją į plataus masto karą prieš Ukrainą. Preliminariais duomenimis, apie 13 tūkst. dabar tarnaujančių ir buvusių Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgų dalinių kariškių, taip pat OMON`o pareigūnų pasirašė sutikimą dalyvauti kare prieš Ukrainą“, – sakė O. Gromovas.Anot Ukrainos kariškio, baltarusiams svarbiausia motyvacija yra materialus atlygis už dalyvavimą kare, kadangi „okupantų veiksmuose nėra jokio ideologinio pamato ir niekas netiki denacifikacija“.Anksčiau Baltarusija dar savaitei pratęsė savo teritorijoje vykstančias karines pratybas.
JK nusiųs į Ukrainą daugiau daugkartinio paleidimo raketų sistemųDidžioji Britanija nusiųs daugiau ginklų Ukrainai, kad padėtų apsiginti nuo Rusijos invazijos, pareiškė gynybos sekretorius Benas Wallace'as.B. Wallace'as paskelbė, kad į Rytų Europos valstybę bus išsiųsta daugiau daugkartinio paleidimo raketų sistemų (MLRS), taip pat tiksliai valdomų raketų M31A1, galinčių smogti taikiniams iki 50 mylių (80 kilometrų) atstumu, jos skirtos apsiginti nuo Rusijos sunkiosios artilerijos.B. Wallace'as sakė: „Ši naujausia karinės paramos dalis leis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms toliau gintis nuo Rusijos agresijos ir beatodairiško tolimojo nuotolio artilerijos naudojimo. Mūsų nuolatinė parama siunčia labai aiškią žinią: Didžioji Britanija ir tarptautinė bendruomenė ir toliau prieštarauja šiam neteisėtam karui ir stos petys į petį, teikiant gynybinę karinę pagalbą Ukrainai, kad padėtų apsiginti nuo (Vladimiro) Putino invazijos.“Ukrainos kariai Didžiojoje Britanijoje mokomi naudotis paleidimo įrenginiais, Didžioji Britanija taip pat įsipareigojo per ateinančius mėnesius apmokyti 10 tūkst. Ukrainos karių, kad jie įgytų pėstininkų įgūdžių mūšio lauke. Kanada, Danija, Švedija, Suomija ir Nyderlandai paskelbė remiančios šią programą.Ketvirtadienį Kopenhagoje rengiama Ukrainos Šiaurės Europos gynybos sąjungininkių konferencija, skirta aptarti ilgalaikę paramą Ukrainai mokymais, technika ir finansavimu. Didžioji Britanija jau pasiuntė Ukrainai įvairių ginklų, įskaitant NLAW prieštankinių raketų paleidimo įrenginį, laikytą itin svarbiu gynybai Maskvos invazijos pradžioje.Trečiadienį B. Wallace'as pareiškė, jog „aišku“, kad sprogimai Rusijos oro pajėgų bazėje Kryme nebuvo sukelti „numetus cigaretę“, ir atmetė Maskvos „pasiteisinimus“ dėl sprogimų. Spėliojama, kad sprogimai, per kuriuos žuvo vienas žmogus, keli buvo sužeisti, sunaikinti Rusijos lėktuvai, įvyko dėl Ukrainos atakos.B. Wallace'as sakė manantis, kad 2014 m. Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje esantys kariniai objektai yra „teisėti taikiniai“, į kuriuos Ukraina gali smogti.
Ukraina primygtinai ragina nebeišduoti vizų Rusijos piliečiamsUkraina primygtinai ragina partnerius nebeišduoti vizų Rusijos piliečiams, teisinantis, kad „ne visi“ rusai pritaria karui prieš Ukrainą. Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša portalas „rbc.ua“.„Prezidento Volodymyro Zelenskio pozicija labai aiški: draudimas įvažiuoti rusams – veiksmingiausia personalinė sankcija. Nereikia pasakoti, kad „ne visi rusai kalti“. Absoliuti jų dauguma remia agresiją prieš Ukrainą, karo nusikaltimus ir žudynes, svetimos žemės grobimą. Todėl visai logiška atimti jiems teisę kirsti tarptautines sienas, kol jie išmoks jas gerbti“, – paaiškino D. Kuleba.Pasak ministro, Ukraina nesupranta argumento, kad esą toks žingsnis „apribos galimybę išvykti tiems, kurie nepalaiko Putino režimo“.„Žmonėms, kuriuos persekioja, visada liks galimybė ieškoti politinio prieglobsčio, o štai rusų turistai, apsirengę marškinėlius su sovietine simbolika ir raidėmis Z, ir į juos panašūs neturėtų valkiotis po užsienio šalių paplūdimius, istorines vietas, parduotuves ir restoranus, kol jų valstybė kariauja kruviną grobikišką karą Europoje“, – konstatavo Ukrainos URM vadovas.„rbc.ua“ primena, jog neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino įvesti draudimą visiems rusams įvažiuoti į Vakarų šalis, kad jie suprastų, jog yra susiję su Rusijos karu prieš Ukrainą.Šią iniciatyvą jau parėmė Estija, Latvija, Čekija.
Scholzas pažadėjo tolesnę karinę ir finansinę pagalbą UkrainaiVokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie tolesnę didelio masto finansinę ir karinę paramą Ukrainai, kad padėtų jai atremti beveik prieš šešis mėnesius prasidėjusią Rusijos invaziją.Karas ir toliau reikalauja, kad „priimtume plataus užmojo sprendimus ir palaikytume už nepriklausomybę kovojančią Ukrainą“, sakė O. Scholzas per savo pirmąją vasaros spaudos konferenciją. „Tiekdama ginklus - labai labai daug, labai toli siekiančių, labai veiksmingų ginklų", jo vyriausybė "laužo ankstesnę praktiką, mes ir toliau tai darysime artimiausioje ateityje“, sakė jis ketvirtadienį. „Palaikome Ukrainą finansiškai ir esame pasirengę tam, kad šio karo poveikis atsilieps visame pasaulyje ir, žinoma, Europoje bei mūsų šalyje“.O. Scholzas nepateikė aiškaus atsakymo, ar sieks, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų patrauktas atsakomybėn už karo nusikaltimus Ukrainoje, jis tik pasakė, kad V. Putinui tenka atsakomybė už karą.Taip pat dviprasmiškai O. Scholzas atsakė ir paklaustas, ar pritartų, jei buvęs kancleris Gerhardas Schröderis veiktų kaip tarpininkas ginče su Rusija dėl dujų tiekimo sumažinimo. „Nežinau“, – atsakė jis, bet pridūrė, kad „būtų pagirtina“, jei G. Schröderis pasikalbėtų su Maskva apie suremontuotą turbiną. Rusijos valdžia ją nurodo kaip savo sprendimo priežastį stabdyti dujų srautus dujotiekiu „Nord Stream 1“ į Vokietiją.1998–2005 m. kanclerio pareigas ėjęs G. Schröderis jau daugelį metų kritikuojamas dėl užimamų pareigų Rusijos valstybinėse įmonėse ir yra laikomas artimu asmeniniu V. Putino draugu. Spaudimas G. Schröderiui atsiriboti nuo V. Putino sustiprėjo Rusijai vasarį įsiveržus į Ukrainą. Gegužę G. Schröderis pagaliau paskelbė, kad traukiasi iš Rusijos energetikos milžinės „Rosneft“ stebėtojų tarybos. Jis taip pat atsiėmė savo kandidatūrą į „Gazprom“ stebėtojų tarybą. Tačiau neseniai duodamas interviu privačiam transliuotojui RTL/ntv G. Schröderis dar kartą atsisakė atsiriboti nuo V. Putino.
Ukrainoje žuvusių rusų kareivių artimieji pranešimus gauna dar Sovietų Sąjungoje spausdintuose blankuose Ukrainoje nukautų rusų kareivių artimieji pranešimus apie jų žūtį gauna dar 1974 metais Sovietų Sąjungoje spausdintuose blankuose.Tai „Facebook“ paskyroje pranešė Rusijos žmogaus teisių gynėja Marina Litvinovič, kuria remiasi UNIAN.Pasak jos, tokie sovietinio pavyzdžio dokumentai netgi „suteikia teisę į pensiją ir lengvatas“.„Pranešimai apie žūtį, dabar siunčiami nukautų kareivių tėvams, išspausdinti „Goznak“ įmonėje 1974 metais. Jie taip pat yra „dokumentas“, suteikiantis teisę prašyti pensijų ir lengvatų, numatytų SSRS įstatymuose. Tad armija dar gyvena Sovietų Sąjungoje. Tik klausimas – dar ar jau?“ – ironizuoja M. Litvinovič.Kaip anksčiau pranešė „UNIAN“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai iki rugpjūčio 11 d. sunaikino apie 43 tūkst. okupantų rusų.
Žiniasklaida: prie Maskvos sudegė kareivinėsMaskvos srities Dolgoprudno mieste karinės dalies teritorijoje užsidegė medinės kareivinės, kuriose buvo būtinosios tarnybos karių ir personalo.Tai ketvirtadienį pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Gautomis žiniomis, ugnis apėmė 1,2 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Paryčiui gaisras buvo lokalizuotas. Informacijos apie nukentėjusiuosius negauta, pranešama, kad, „preliminariais duomenimis, visi žmonės buvo evakuoti“.Maskvos srities Nepaprastųjų situacijų ministerijos spaudos tarnyba patvirtino informaciją apie gaisrą karinėje dalyje.
Zelenskis įspėja dėl naujos branduolinės katastrofos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo tarptautinę bendruomenę dėl naujos branduolinės katastrofos, panašios kaip 1986 metais Černobylyje.Rusija yra teroristinė valstybė, kuri įkaite laiko ir šantažui naudoja Zaporižios atominę jėgainę, sakė jis ketvirtadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Kopenhagoje vykstančios Ukrainos donorų konferencijos dalyvius. Rusija, anot V. Zelenskio, šiandien yra dar ciniškesnė ir dar pavojingesnė nei Sovietų Sąjunga, kuri kadais norėjo nuslėpti Černobylio branduolinę katastrofą.„Turime apsaugoti Europą nuo šios grėsmės“, – kalbėjo V. Zelenskis. Zaporižia yra ne tik didžiausia Europos branduolinė elektrinė, bet ir trečia didžiausia planetoje. Reakcija į Rusijos veiksmus esą turi būti visapusiška. Ukrainai gynybai reikia maksimumo ginklų ir amunicijos. „Niekam nereikia naujos katastrofos“, – pažymėjo V. Zelenskis.Donorų konferencijoje Kopenhagoje kalbam apie ginklus, karių apmokymą ir pagalbą Ukrainai likviduojant minas. Joje dalyvauja 26 šalių atstovai.
Ukraina nori, kad jos interesus Rusijoje atstovautų ŠveicarijaDiplomatinius santykius su Rusija nutraukusi Ukraina nori, kad Šveicarija atstovautų jos interesus Rusijoje.Derybos dėl tokio mandato baigtos, ketvirtadienį dpa pranešė Šveicarijos užsienio reikalų ministerija Berne. „Kad saugančios galios mandatas įsigaliotų, savo sutikimą dar turi duoti Rusija“, – teigia ministerija. Tačiau neaišku, ar tai įvyks.Rusijos ambasada Berne laikraščiui „Tages-Anzeiger“ parašė, kad taikydama sankcijas Rusijai po jos invazijos į Ukrainą Šveicarijos vyriausybė nebėra neutrali. Rusija „nepasirengusi svarstyti tarpininkavimo derybose su Ukraina pasiūlymų iš šalių, kurios prisideda prie antirusiškų sankcijų“.Šveicarija turi senas tradicijas veikti kaip sauganti galia. Pirmą kartą ji rūpinosi Bavarijos karalystės ir Badeno Didžiosios Kunigaikštystės interesais Prancūzijoje per 1870–1871 m. Prancūzijos ir Prūsijos karą. Ji taip pat veikia kaip sauganti galia, kai to reikia, pavyzdžiui, piliečiams, gyvenantiems kitoje šalyje, kurioje nebėra jų šalies ambasados ir kai šios abi šalys yra nutraukusios diplomatinius santykius. Tokiais atvejais Šveicarija yra kontaktų vieta, taip pat gali pristatyti diplomatines siuntas ir būti tarpininke derybose. Šiuo metu Šveicarija teikia tokias paslaugas kelioms šalims.
Analitikai: Rusijos kariai jau žino, kas nutiko Krymo bazėje, Maskva – sutrikusiAmerikos Karinių tyrimų instituto (ISW) apžvalgoje šį kartą didžiausias dėmesys skiriamas nenustatytos kilmės sprogimų, griaudėjusių rugpjūčio 9 dieną Rusijos aneksuoto Krymo aviacijos bazėje, padariniams.Ukrainos valdžia leidžia suprasti, kad tie sprogimai žymi Ukrainos kontrpuolimo šalies pietuose pradžią, teigia analitikai. Tai pagrindžia prognozes apie Ukrainos pajėgų rugpjūtį ir rugsėjį laukiamus intensyvius susidūrimus, galinčius nulemti kitos karo fazės baigtį.Atsakingi Rusijos asmenys akivaizdžiai tarpusavyje nesusitaria, kaip reikėtų interpretuoti incidentą aviacijos bazėje. Paviešintos palydovinės nuotraukos patvirtina Ukrainos pajėgų skelbiamą informaciją, kad per ataką buvo sunaikinti mažiausiai aštuoni rusų lėktuvai, ir prieštarauja Rusijos gynybos ministerijos teiginiams, esą, sprogimai technikai nepakenkė, ir už juos atsakingi visai ne ukrainiečiai.Pasak analitikų, kadangi Rusijos žiniasklaidoje ir kariniuose tinklaraščiuose skelbiama informacija skiriasi, tai reiškia, kad, arba Rusijos gynybos ministerija skelbia nesuderintas įvykių Kryme versijas, arba Kremlius prarado savo informacinės kampanijos, kuria siekiama paneigti galimybę, kad ukrainiečiai sugebėjo taip toli nuo fronto įgyvendinti sėkmingą ataką, kontrolę. Rusijos kariai minėtoje aviacijos bazėje greičiausiai jau žino, kas tiksliai ten nutiko, bet galimai ne visai supranta, kaip ir iš kur ukrainiečiai sudavė tokį galingą smūgį.Oficialieji Ukrainos asmenys mėgaujasi Maskvos pasimetimu ir jį vis kursto, norėdami sukelti dar daugiau panikos rusams dėl ukrainiečių potencialo surengti tokias atakas.Be to, Ukrainos karinė vadovybė pripažino, kad du smūgiai – vienas į šaudmenų saugyklą Krymo šiaurėje, o kitas į Rusijos bataliono taktinės grupės vadovavimo centrą pietvakarinėje Chersono srities pakrantėje – yra Ukrainos raketų darbas.Kaip teigia Ukrainos kariuomenės atstovai, smūgiai į taikinius, esančius atitinkamai už 100 ir 170 kilometrų nuo fronto linijos, demonstruoja ukrainiečių ilgo nuotolio raketų galimybes, nors tas atstumas ir mažesnis, nei tas, kurį reikėjo įveikti dviem smūgiams bazėje Sakuose, esančioje už 220 kilometrų nuo fronto linijos.
„Azov“ pulko kovotojai netrukus turėtų stoti prieš teismąŠimtai „Azovo“ pulko kovotojų, separatistų administracijos Donecko regione duomenimis, „dar iki vasaros pabaigos“ sulauks proceso. „Pirmasis teismo procesas tikriausiai vyks Mariupolyje ir bus surengtas dar iki vasaros pabaigos“, – sakė apsišaukėliškos „liaudies respublikos“ vadovas Denisas Pušilinas žurnalistams per Rusijos gynybos ministerijos organizuotą kelionę. Žiniasklaida ir tarptautiniai atstovai esą galės dalyvauti procese, praneša agentūra „Reuters“.Maskvos remiami separatistai Donecke grąžino mirties bausmę.„Azovo“ pulkas sulaukė tarptautinio dėmesio dėl savo pasipriešinimo Rusijos vykdytai Mariupolio plieno gamyklos apsiausčiai. Po savaičių nuožmių kovų bunkeriuose ir tuneliuose gegužę jie pasidavė rusų daliniams.Rusija tikina, kad „Azovo“ pulko kovotojai yra naciai. Iš tikrųjų daug jų praeityje priklausė kraštutiniams dešiniesiems. Tačiau tarptautiniai ekspertai iš esmės sutaria, kad nacionalistai ir dešinieji radikalai sudaro tik nedidelę ukrainiečių kovotojų dalį. „Azovo“ pulkas, lyginant su bendru Ukrainos dalinių skaičiumi, yra labai mažas. Manoma, kad jį sudaro nuo 1 500 iki 2 500 kovotojų. Bendras Ukrainos karių skaičius prieš karą buvo 250 000–300 000. Be to, yra šimtai tūkstančių rezervistų.
Latvijos parlamentas paskelbė Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“
Latvijos parlamentarai ketvirtadienį priėmė pareiškimą, skelbiantį Rusiją „valstybe terorizmo rėmėja“, ir pareiškė, kad jos veiksmai Ukrainoje yra „tikslinis Ukrainos žmonių genocidas“.
Pareiškime teigiama, kad parlamentas „pripažįsta Rusiją terorizmą remiančia valstybe ir ragina kitas panašiai mąstančias šalis pareikšti tokį patį požiūrį“.
Parlamentarai teigė, kad „Rusijos smurtą prieš civilius, vykdomą siekiant politinių tikslų, laiko terorizmu“. Jie taip pat pasmerkė kasetinių šaudmenų naudojimą „siekiant pasėti baimę ir be atodairos žudyti civilius“.
Rusija „naudoja kančias ir bauginimą kaip įrankius bandydama demoralizuoti Ukrainos žmones ir ginkluotąsias pajėgas bei paralyžiuoti valstybės funkcionavimą, kad okupuotų Ukrainą“, sakoma pareiškime. Parlamentas taip pat paragino Europos Sąjungą nutraukti turistinių vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ir apskritai sumažinti išduodamų įvažiavimo vizų skaičių.
Parlamentas teigia, kad „Baltarusijos režimas remia ir dalyvauja“ Rusijos invazijoje, tarptautinė bendruomenė raginama taikyti Baltarusijai tokias pačias sankcijas, kokios paskelbtos Rusijai.
Ukrainos generalinis štabas: nukauta 43 000 rusų kariųUkrainos pajėgos nuo vasario 24 dienos iki rugpjūčio 11-osios nukovė apie 43 000 rusų karių. Tai yra 200 daugiau nei buvo para anksčiau, savo feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.Be to, nuo karo pradžios sunaikinta 1 846 (+14) kovinių tankų, 232 (+0) lėktuvai, 193 sraigtasparniai (+0), 4 100 (+14) šarvuotų automobilių, 974 (+3) artilerijos sistemos, 261 (+0) raketų paleidimo įtaisas, 134 (+1) oro gynybos sistemos, 3 018 (+13) automobilių ir autocisternų, 772 (+6) taktiniai dronai, 15 (+0) laivų, 90 (+1) vienetų specialiosios technikos, 185 (+0) sparnuotosios raketos,Daugiausiai nuostolių priešas per praėjusias 24 valandas patyrė Donecko regione.
Pranešta apie sprogimus Rusijos kontroliuojamame objekte BaltarusijojeZiabrovkos aerodrome, esančiame netoli Gomelio Baltarusijoje, naktį griaudėjo sprogimai ir buvo matyti blyksniai.Remiantis preliminaria informacija, per 10 minučių pastebėti mažiausiai keturi blyksniai, pranešė „Belaruskij Gajun“.Informaciją apie blyksnius patvirtino keletas šaltinių. Vadovaujantis kai kuriais duomenimis, nuo 00.30 val. buvo mažiausiai aštuoni blyksniai.„Belaruskij Gajun“ pažymi, kad „anksčiau Baltarusijos Respublikos gynybos ministerija pranešė apie priešlėktuvinės gynybos ir karinių oro pajėgų pratybas. Ar jos susijusios su blyksniais Ziabrovkos aerodrome, neaišku.“Baltarusijos gynybos ministerija ketvirtadienio rytą tvirtino, kad sprogimai ir blyksniai Ziabrovkos aerodrome, apie kuriuos naktį rašė žiniasklaida, susiję su užsidegusia technika.„Pranešame, kad rugpjūčio 10 d., apie 23 val., atliekant kontrolinį vieno iš technikos vienetų, kuriam buvo pakeistas variklis, važiavimą, technikos vienetas užsidegė. Personalas ugnį užgesino. Nukentėjusiųjų nėra“, – nurodoma Gynybos ministerijos „Telegram“ kanale.Anot Ukrainos valdžios, Ziabrovkos aerodromą kontroliuoja Rusijos ginkluotosios pajėgos.„Baltarusijoje esantį Ziabrovkos aerodromą visiškai kontroliuoja rusai. Šiuo metu ten steigiama Rusijos karinė bazė. Aerodromo teritorijoje yra raketų komplekso „Iskander-M“ divizionas ir raketų sistemų „S-400“ divizionas“, – liepos mėnesio pradžioje sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Gromovas.
Donecko separatistai: iš degančios alaus daryklos nutekėjo nuodingas amoniakasIš degančios alaus daryklos prorusiškų separatistų bastione Donecke Rytų Ukrainoje, vietos institucijų duomenimis, nutekėjo nuodingas amoniakas. Per gaisrą, kuris kilo po Ukrainos įvykdyto apšaudymo, žuvo vienas žmogus ir dar du buvo sužeisti, ketvirtadienį Donecke pranešė prorusiškos institucijos.Amoniako tekėjimas sustabdytas. Dujos esą naktį pasklido 2 km spinduliu. Gyventojai buvo paraginti likti pastatuose ir neatidaryti langų. Amoniakas, kuris žinomas dėl savo aitraus kvapo, alaus daryklose naudojamas aušinimui.Teigiama, kad apšaudymo metu alaus darykloje buvo per 30 žmonių. Frontas tarp Ukrainos pajėgų ir Maskvos valdomų separatistų nuo 2014 metų driekiasi į šiaurės rytus nuo didžiausio miesto Donbase. Regione verda nuožmiausi mūšiai. Separatistai, padedami rusų dalinių, nori užimti visą Donecko regioną.Per Ukrainos apšaudymus trečiadienį Donecke žuvo trys civiliai, pranešė separatistai. Šių pranešimų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.
Rusijai apšaudžius Dnipropetrovsko regioną žuvo trys žmonėsPer Rusijos smūgius Dnipropetrovsko regione centrinėje Ukrainoje žuvo trys žmonės, ketvirtadienį pranešė srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.„Ką tik Nikopolyje gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė dar vieno žuvusiojo kūną po šiandieninių priešo apšaudymų... Naktinis Rusijos puolimas regione nusinešė trijų žmonių gyvybes, devyni buvo sužeisti, keturi iš jų – ligoninėje“, – rašė jis platformoje „Telegram“.Kiek anksčiau jis pranešė, kad rytiniame Dnipropetrovsko srities Nikopolio mieste, įsikūrusiame šalia Dnipro upės, nukentėjo trys mokyklos, keletas parduotuvių, garažų ir automobilių. Be elektros liko daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų.
Zelenskio štabo vadovas: reikia, kad karas baigtųsi dar prieš prasidedant žiemaiMūšiai Ukrainoje, anot Kyjivo prezidentūros, turi būti užbaigti iki ateinančio šildymo sezono pradžios. Priešingu atveju kyla rizika, kad Rusija sunaikins šildymo ir energijos infrastruktūrą, trečiadienį pareiškė prezidento Volodymyro Zelenskios štabo vadovas Andrijus Jermakas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Rusija esą jau dabar atakuoja infrastruktūros objektus.„Tai viena priežasčių, kodėl turime imtis maksimalių priemonių, kad iki rudens pabaigos užbaigtume aktyvią karo fazę“, - pažymėjo A. Jermakas. Karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik pusmetį.Anot A. Jermako, Ukrainos pajėgos mėgina daryti viską, kad atsikovotų Rusijos okupuotas teritorijas. Kuo ilgiau rusų kariai galės įsitvirtinti Ukrainos teritorijoje, tuo bus sunkiau.Rusija vasario 24 dieną pradėjo invaziją į Ukrainą. Įskaitant Krymo pusiasalį, ji yra okupavusi maždaug penktadalį kaimyninės šalies. Apie galimus sprendimus prie derybų stalo šiuo metu jokių požymių nėra.
Palydovinėse nuotraukose – sprogimų Kryme padariniai: tai labai aiški žinutėInternete pasirodė pirmųjų palydovinių nuotraukų, vaizduojančių sprogimų kariniame Sakų aerodrome prie Novofedorovkos Rusijos okupuotame Kryme, padarinius.„Bellingcat“ steigėjas Eliotas Higginsas, nuotrauka pasidalinęs savo tviterio paskyroje, pažymi, kad rugpjūčio 10 dieną darytoje nuotraukoje matomi didžiuliai po sprogimų likę krateriai, išdegę žemės plotai, daug sunaikintų lėktuvų ir pastatų.„Panašu į tiesioginį puolimą iš kairės, tad, kad ir kas tai buvo, buvo gana tikslu“, – parašė jis.E. Higginsas pažymi, kad, sprendžiant iš palydovinių nuotraukų, galima daryti išvadą, kad aviacijos bazėje kilo didžiulis gaisras. Teritorijoje jis pastebėjo sprogimų padarytus mažiausiai tris kraterius, įtariama, kad tose vietose galėjo būti saugyklos. Tyrėjas mano, kad, pataikius į lėktuvus ir šaudmenis prasidėjo gaisras, o liepsnos išplito po visą bazę.„Įžiūriu tris kraterius vietose, kurios, panašu, galėjo būti naudojamos kaip saugyklos. Taigi, galimas dalykas, jos ir buvo taikiniai, viskas, kas ten buvo laikoma, buvo sunaikinta. Taip pat noriu akcentuoti, kad visi krateriai – vienodo dydžio“, – tviteryje rašo E. Higginsas.E. Higginsas tviteryje teigia, kad krateriai galėjo atsirasti po taiklių ilgo nuotolio sviedinių smūgių. O tai labai aiški žinutė „šiuo metu Kryme poilsiaujantiems rusams nedelsti ir, kol dar gali, pasinaudoti tiltu per Kerčės sąsiaurį“.https://twitter.com/OSINTua/status/1557440576806608897
Zelenskis ragina gyventojus priešintis Rusijos okupacijai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Rusijos okupuotų teritorijų gyventojus priešintis. Jie saugiais kanalais ukrainiečių saugumo pajėgoms turėtų perduoti informaciją apie priešą ar kolaborantus, sakė jis trečiadienio vakarą savo tradiciniame kreipimesi.V. Zelenskis kartu pareiškė viltį, kad rusų okupantai jau netrukus spruks. „Jie jau jaučia, kad atėjo laikas bėgti iš Chersono ir apskritai iš mūsų šalies pietinės dalies. Ateis laikas, kai jie spruks iš Charkivo srities, iš Donbaso ir iš Krymo“.V. Zelenskis prisiminė sprogimus rusų oro pajėgų bazėje Krymo pusiasalyje antradienį. Čia vienu kartu sunaikinti devyni rusų kariniai lėktuvai. Neoficialiais duomenimis, su šia ataka susiję Ukrainai lojalūs partizanai. Iš kitų okupuotų teritorijų gaunami pranešimai apie išpuolius prieš ukrainiečius, kurie bendradarbiauja su rusų okupantais.Prezidentas paskelbė apie kerštą už Rusijos oro smūgius Dnipropetrovsko srityje, per kuriuos naktį į trečiadienį žuvo 13 civilių. Kiek karas dar truks, esą priklauso nuo Rusijos nuostolių. „Kuo didesni bus okupantų nuostoliai, tuo greičiau galėsime išlaisvinti savo šalį“, - pažymėjo V. Zelenskis. Tai vėlgi priklauso nuo užsienio karinės pagalbos Ukrainai. Kuo ryžtingesnė ji bus, tuo greičiau Ukrainai ir Europa vėl galės gyventi laisvėje.
Areštovičius paskelbė galutinį terminą, iki kada turi būti išlaisvintas ChersonasUkraina „turi galimybę“ per du mėnesius išlaisvinti Rusijos okupuotą Chersoną.Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius tai sakė interviu Dmytro Gordonui.
JT Saugumo Taryba aptars krizę Ukrainos Zaporižios branduoliniame komplekse Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ketvirtadienį surengs neeilinį posėdį, kuriame bus aptariama krizė Ukrainos Zaporižios branduoliniame komplekse – elektrinėje, kurią Kyjivas ir Maskva kaltina vienas kitą atakavus, pranešė diplomatiniai šaltiniai.Šaltinis iš JT Saugumo Tarybos, kuriai šiuo metu pirmininkauja Kinija, naujienų agentūrai AFP sakė, kad posėdis įvyks ketvirtadienį 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku.Kitas diplomatinis šaltinis JT būstinėje Niujorke teigė, kad 15 Tarybos narių susirinks Rusijos, vienos iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, turinčių veto teisę JT rezoliucijoms, prašymu. Be Rusijos, šią teisę dar turi Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos.Didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę nuo pirmųjų karo dienų yra užėmusi Rusijos kariuomenė. Pastarosiomis savaitėmis ji vėl atsidūrė kovų centre. Antradienio naktį rusams sudavus smūgių netoli elektrinės žuvo mažiausiai 14 žmonių.Trečiadienį Didžiojo septyneto (G-7) grupė, vienijanti pasaulio labiausiai išsivysčiusias ekonomikas, perspėjo, kad Maskvos tęsiama elektrinės okupacija „kelia pavojų regionui“, ir paragino grąžinti objektą Ukrainos kontrolei.Įtampa sugrąžino prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.
Rusai paskleidė naują klastotęKovos su dezinformacija centras pranešė, kad okupantai paskleidė dar vieną melagingą naujieną ir manipuliaciją.Tai teigiama „Telegram“ kanalo žinutėje. Pavyzdžiui, Rusijos Federacija teigė turinti „informacijos, kad Kijevo režimas siųs pareigūnus į Charkovą vykdyti baudžiamąją operaciją, kurios tikslas – nustatyti prorusiškų pažiūrų piliečius, sulaikytiesiems bus grasinama fiziniu smurtu prieš jų šeimos narius, smurtu ir kankinimais“.Be to, Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirilenka sakė: „Ukrainos ir NATO šalių vadovybė surengė provokaciją Bučoje, kad įteisintų sunkiosios ginkluotės tiekimą, tas pats dabar vyksta AFU apšaudant Zaporožės AE teritoriją.„Rusijos propagandistai pranešė, kad „europiečiai surengė flashmobą #againstSanctions prieš antirusiškas sankcijas, kurio metu „Twitter“ tinkle skelbia tuščių lėkščių nuotraukas, nes maistą „suvalgė“ sankcijos Rusijai“, tačiau informacija apie ES piliečių paramą tokiai „akcijai“ neatitinka tikrovės“, – pridūrė agentūra.
Zelenskis kreipėsi į laikinai okupuotų teritorijų gyventojusPrezidentas Volodymyras Zelenskis paragino laikinai okupuotų teritorijų gyventojus Ukrainos kariuomenei ir žvalgybos tarnyboms suteikti svarbios informacijos apie priešą.„Kad ir ką žadėtų įsibrovėliai, jų vienintelis kelias yra pabėgti. Geriausiu atveju, jei pavyks. Mes Rusijos kariuomenę išvijome iš šiaurinių regionų. Jie jau jaučia, kad atėjo laikas bėgti iš Chersono ir apskritai į pietus nuo mūsų valstybės. Ateis laikas, kai jie bėgs iš Charkivo srities, Donbaso, Krymo... Ir visi, kas gali padėti, turėtų padėti. Jei turite svarbios informacijos apie priešą, prašome saugiu būdu pranešti mūsų specialiosioms tarnyboms, mūsų kariškiams. Jei žinote tuos, kurie padeda okupantams ar pateisina agresiją, praneškite ir apie tai“, – sakė šalies vadovas.
Zelenskis papasakojo, kas gali lemti Ukrainos pergalęPrezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakaro vaizdo žinutėje sakė, kad kuo galingesni Ukrainos kariuomenės ginklai, kuo ilgesnis jų panaudojimo nuotolis ir tuo greičiau karas baigsis.„Pasibaigus šiai sunkiai 168-ajai mūsų gynybos dienai, verta pasakyti keletą dalykų. Pirma, Ukrainos ginkluotosios pajėgos, mūsų žvalgyba ir mūsų teisėsaugos institucijos nepaliks be atsako šiandieninio Rusijos apšaudymo Dniepropetrovsko srityje. Žuvo 13 žmonių, buvo sužeistų, penkių būklė yra sunki. Tai dar viena Rusijos teroro apraiška, kaip ir išpuoliai prieš Mykolajevą bei Charkivą, kuri kartą įrodo, kad būtina didinti karinę pagalbą Ukrainai“, – sakė šalies prezidentas.
Rusija skelbia apie „dramatišką savo kariuomenės padėtį“ UkrainojeRusijos kariuomenė Ukrainoje gali atsidurti „labai dramatiškoje situacijoje iki vasaros pabaigos“, pareiškė Rusijos gynybos ekspertų grupės iš Strategijų ir technologijų analizės centro vadovas Ruslanas Puchovas.Anot jo, Rusijos kariuomenė turi per mažai pėstininkų, nes fronto linija labai didelė, o siunčiamų karinių dalinių nepakanka, rašo UNIAN.R. Puchovas taip pat atkreipė dėmesį į labai prastą techninę pagalbą. „Iki vasaros pabaigos mūsų situacija gali tapti labai dramatiška. Mobilizuojame per mažai karių ir turime kautis su kariuomene, kuri jau vykdo ketvirtą mobilizacijos bangą. Kovotojų jiems netrūksta , - sakė R. Puhovas.
Atidėjo mokėjimusUkrainos užsienio kreditoriai, siekdami užkirsti kelią šalies įsipareigojimų nevykdymui, dviems metams atidėjo skolos mokėjimus už beveik 20 mlrd. JAV dolerių, pranešė „Reuters“.
Įsigaliojo ES draudimas importuoti rusiškas anglisEuropos Sąjungoje trečiadienio vidurnaktį įsigaliojo draudimas importuoti anglis iš Rusijos, įvestas kaip dalis sankcijų už Maskvos invaziją į Ukrainą, nors šis žingsnis dar labiau aštrina bloką apėmusią energijos krizę.27 ES šalių lyderiai dėl anglių embargo susitarė balandį, imdamiesi pirmųjų priemonių prieš Rusijai labai svarbų energijos išteklių eksportą.Draudimas turėjo įsigalioti praėjus 120 dienų nuo jos oficialaus paskelbimo, kad būtų galima išpildyti galiojančias sutartis.Pernai ES iš Rusijos importavo apie 45 proc. visų užsienyje įsigytų anglių už maždaug 4 mlrd. eurų.Blokas šio taršaus iškastinio kuro vartojimą sumažino nuo 1,2 mlrd. tonų 1990 metais iki 427 mln. tonų 2020-aisiais, siekdamas įgyvendinti kovos su klimato kaita uždavinius.Tačiau uždarius daugelį kasyklų Bendrijos šalyse padidėjo Europos priklausomybė nuo anglių importo.Kai kurios šalys, įskaitant Vokietiją ir Lenkiją, kūrenančias anglimis savo elektrines, buvo ypač priklausomos nuo Maskvos.Pastaraisiais mėnesiais Rusijai sumažinus dujų tiekimą, ES šalys, tokios kaip Vokietija, Austrija, Nyderlandai ir Italija, padidino anglių deginimą jėgainėse.Anksčiau šią savaitę taip pat įsigaliojo ES susitarimas sumažinti gamtinių dujų vartojimą 15 proc., energijos ištekliams smarkiai brangstant.Per šių metų pirmuosius penkis mėnesius elektros energijos, pagaminamos deginant anglis, kiekis Vokietijoje išaugo 20 proc., rodo energijos sektoriaus analitinė kompanija „Rystad“.Rusijai įvestas anglių embargas skatino ES didinti importą iš kitų šalių, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų, Australijos, Pietų Afrikos ir Indonezijos.Tačiau atsisakyti rusiškų anglių tapo itin keblu tradiciškai daug jų iškasdavusiai Lenkijai, importuodavusiai iš Rusijos maždaug po 10 mln. tonų per metus.Lenkijos vyriausybė rusiškas anglis importuoti visiškai uždraudė dar balandžio viduryje, bet dėl to susidarė didelis stygius ir išaugo kainos.Lenkijoje tona anglių pabrango keturgubai, palyginus su padėtim praeitais metais. Dėl to šalyje, kurioje apie 3 mln. gyventojų tebenaudoja anglis namams šildyti, įsiplieskė protestų.Vyriausybė reagavo nustatydama kainų lubas ir įvesdama pirkimo kvotas, tačiau nuogąstaujama, kas laukia šalies ateinančią žiemą.Pažadus padidinti importą iš kitų šaltinių gali būti keblu įgyvendinti dėl nepakankamų geležinkelių ir uostų infrastruktūros pajėgumų.
Maskva teigia neturėjusi jokių kontaktų su Šveicarija dėl Ukrainos interesų atstovavimoTrečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, jog Maskva neturėjo jokių kontaktų su oficialiais Šveicarijos pareigūnais dėl galimo Berno atstovavimo Ukrainos interesams Rusijoje, praneša „Kommersant“.„Kaip anksčiau pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Rusija nepasirengusi svarstyti pasiūlymų dėl tarpininkavimo derybose su Ukraina, kuriuos pateikia šalys, prisijungusios prie antirusiškų sankcijų“, - sakoma Rusijos URM komentaruose.Pasak Rusijos URM atstovų, jie laiko Šveicarijos neutralumą „tam tikru mastu devalvuotu“, kadangi Bernas prisijungė prie visų septynių Europos Sąjungos sankcijų prieš Rusiją paketų, „iš esmės tapdamas viena iš konflikto šalių“.Pranešime taip pat primenama, kad Rusijos vyriausybės potvarkiu Šveicarija „įtraukta į nedraugiškų šalių sąrašą kartu su ES valstybėmis ir kai kuriomis kitomis šalimis“.„Šiame kontekste, mūsų manymu, sunku kalbėti apie bet kokį Berno tarpininkavimą Ukrainos klausimu“, - konstatuojama Rusijos URM komentaruose.Ukraina ir Šveicarija baigė derybas dėl galimo Berno atstovavimo Ukrainos interesams Rusijoje, su kuria Ukrainos diplomatiniai santykiai buvo nutraukti vasario 24 d.
Juodkalnijoje vieno baro darbuotojų aprangą „puošia“ raidė Z – Ukrainos ambasada laukia šalies valdžios reakcijosUkrainos ambasada Juodkalnijoje kreipėsi į atitinkamas šios Balkanų šalies institucijas dėl Podgoricoje veikiančios kavinės „Ruski Bar“ administracijos veiksmų – mat šios visuomeninio maitinimo įstaigos darbuotojų aprangą „puošia“ Rusijos agresijos simbolis – raidė Z.Tai pranešė portalas „eurointegration.com.ua.“, remdamasis Ukrainos ambasados komentarais „Facebook“ paskyroje.„Ukrainos ambasada Juodkalnijoje griežtai smerkia Podgoricoje veikiančios kavinės „Ruski Bar“ administracijos elgesį. Ant kavinės padavėjų darbo drabužių matyti liūdnai pagarsėjęs Rusijos agresijos prieš Ukrainą simbolis – raidė Z“, - sakoma pranešime.„Mes pasipiktinę dėl to, kad Juodkalnijos sostinėje viena iš visuomeninio maitinimo įmonių taip įžūliai ir atvirai remia Rusijos nusikaltimus Ukrainai ir ukrainiečių tautai“, - pabrėžė Ukrainos atstovybė.Apie kavinę „Ruski Bar“ trečiadienį parašė Juodkalnijos leidinys „Pobjeda“. Pasak jo, šalyje skleidžiamas naratyvas, kad esą karas Ukrainoje yra „bedievystės“ padarinys.
Bachmute 7 gyventojai žuvo, dar 6 sužeistiŠiandien dėl Rusijos pajėgų apšaudymo Bachmute, Donecko srityje, žuvo mažiausiai 7 gyventojai ir dar 6 buvo sužeisti, rašoma UNIAN.Tai teigiama Generalinės prokuratūros ataskaitoje.Pažymima, kad Rusijos priešų kariuomenė apšaudė centrinę Bachmuto miesto dalį.
Rusija išduoda suklastotus pasus okupuotoje teritorijojeRusija laikinai okupuotose teritorijose pasus išduoda supaprastinta tvarka. Ukrainiečių gauti dokumentai jų savininkams nesuteikia tokių pačių teisių, kokias turi rusai.Apie tai pranešė Kovos su dezinformacija centras.„Rusija stengiasi kuo greičiau išduoti pasus Chersono srities ir Zaporožės gyventojams, tačiau paaiškėjo, kad net šalies agresorės teritorijoje šis „pasas“ nelaikomas galiojančiu dokumentu“, – teigė agentūra.
Šveicarija pasiruošusi atstovauti Ukrainos interesams MaskvojeUkraina paprašė Šveicarijos tapti jos diplomatine atstove Rusijoje, trečiadienį patvirtino Bernas, bet pabrėžė, kad tokiam scenarijui turėtų pritarti Maskva.Nuo Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Šveicarija, žinoma dėl savo neutralumo politikos, sakė esanti pasiruošusi suteikti diplomatinę pagalbą ir tarpininkauti.Užsienio reikalų ministerija trečiadienį nurodė, kad Ukraina paprašė Šveicarijos „prisiimti ginančiosios valstybės mandatą“ Kyjivo atžvilgiu Rusijoje, patvirtindama laikraščio „Luzerner Zeitung“ anksčiau paskelbtą pranešimą.URM paaiškino, kad toks mandatas „leidžia valstybėms palaikyti žemo lygio ryšius ir teikti konsulinę apsaugą kitos valstybės piliečiams“.„Atitinkamos derybos buvo užbaigtos“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame elektroniniame laiške parašė ministerijos atstovė.Ji nepateikė daugiau detalių apie derybų trukmę ar turinį ir pabrėžė, kad „diskretiškumas yra itin svarbus elementas užtikrinant gerą pagalbą“.Tačiau URM atstovė pažymėjo, jog norint, kad „įsigaliotų ginančiosios valstybės mandatas, Rusija vis tiek turi suteikti savo sutikimą“.Tai gali būti keblu, nes Maskva yra supykusi dėl Berno sprendimo pasekti Europos Sąjungos pavyzdžiu ir taikyti sankcijas Rusijai. Maskva ne kartą reiškė abejones, ar Šveicarija tebegali būti laikoma neutralia valstybe.Šveicarijai ginančiosios valstybės vaidmuo – ne naujiena. Tokį mandatą ji pirmąsyk prisiėmė per 1870–1871 metų Prancūzijos ir Prūsijos karą.Ši turtinga Alpių šalis yra jau šimtus kartų prisiėmusi tokį mandatą ir šiuo metu atstovauja virtinės šalių, patekusių į panašią sudėtingą padėtį, diplomatiniams interesams.Pavyzdžiui, Šveicarija atstovauja JAV interesams Irane ir Irano interesams Kanadoje.Šveicarija taip pat atstovauja Rusijos interesams Sakartvele ir Tbilisio interesams Maskvoje.
Ministras: esame labai priklausomi nuo užsienio pagalbosKaro sąlygomis Ukrainos ekonomika artėja prie rudens-žiemos laikotarpio, kai reikės papildomų mokėjimų karinėms, energetinėms ir socialinėms reikmėms. UNIAN bandė išsiaiškinti, ar valstybė turi pakankamai pinigų visiems svarbiems kariuomenės ir žmonių poreikiams finansuoti.Ukraina jau šešis mėnesius didvyriškai priešinasi agresyviam ir visapusiškam V. Putino Rusijos puolimui. Nuo didžiojo karo pradžios mūsų ekonomika palaipsniui prisitaikė prie naujų iššūkių.Tai ypač pasireiškia padidėjusiu verslo aktyvumu, stabilia bankų sistemos veikla ir padidėjusiu laisvų darbo vietų skaičiumi ne tik darbo jėgos, bet ir aukštos intelektinės kvalifikacijos profesijų srityje.Tačiau valstybės biudžeto deficito, kuris dėl gerokai padidėjusių išlaidų karinėms ir socialinėms reikmėms, o pajamoms sumažėjus per valandą, vis dar yra opi problema, finansavimas.„Esame labai priklausomi nuo užsienio pagalbos. Tai yra 5 mlrd. dolerių per mėnesį, mes tai patvirtiname. Tačiau mokesčių ir muitų įplaukų dinamika pradeda gerėti“, – interviu UNIAN sakė finansų ministras Serhijus Marčenka.
Ukraina: eilėje kontrolės poste mirė 10 žmonių, norėjusių evakuotisLaikinai okupuotos Zaporižios srities Vasiljevkos gyvenvietėje Rusijos kariuomenės kontrolės poste mirė 10 žmonių. Jie stovėjo eilėje, laukdami, kada galės evakuotis į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Melitopolio meru Ivanu Fiodorovu.„Mirusiųjų skaičius padidėjo iki 10. Tai žmonės, kurie nesulaukė evakuacijos“, –sakė miesto vadovas.Anot pareigūno, Vasiljevkos kontrolės poste tebėra daugiau kaip tūkstantis automobilių, kurie laukia savo eilės.Kaip papasakojo I. Fiodorovas, neseniai į vietos ligoninę buvo nugabentas kūdikis, kurį ištiko saulės smūgis, kadangi okupantai dvi dienas nepraleido automobilių.Kaip pažymi „rbc.ua“, per Vasiljevką į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją važiuoja Zaporižios srities Berdiansko, Vasiljevkos ir Melitopolio rajonų, taip pat Chersono ir Donecko sričių gyventojai.
Pareigūnas: Ukrainos vizų prašo 112 Rusijos piliečiųPrašymus išduoti Ukrainos vizas yra pateikę 112 Rusijos piliečių. Tai trečiadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka, praneša UNIAN.„Rugpjūčio 10 d. duomenimis, Ukrainos ambasados užsienyje gavo 112 Rusijos piliečių prašymus dėl vizų. Šie Rusijos Federacijos piliečiai gyvena Europos Sąjungos šalyse. Jų prašymai svarstomi. Atliekama šių piliečių patikra, kol kas neišduota nė viena viza“, – sakė O. Nikolenka.Jis priminė, kad Rusijos teritorijoje nėra Ukrainos diplomatinių atstovybių.„Rusijoje gyvenantys šios šalies piliečiai negali prašyti Ukrainos vizos. Tai gali daryti tik kitose pasaulio šalyse gyvenantys Rusijos piliečiai“, – pažymėjo O. Nikolenka.UNIAN primena, kad Ukraina nuo liepos 1 d. įvedė vizų režimą Rusijos piliečiams.
Ukraina skelbia smogusi svarbiam okupantų logistikos objektuiGinkluotosios Ukrainos pajėgos smūgiavo tiltui prie Kachovkos hidroelektrinės – tai labai svarbus okupantų iš Rusijos logistikos objektas. Ataka buvo „pamatuota, bet veiksminga“, tiltas nebetinkamas naudoti.Atitinkama informacija pasidalino ir operatyvinės vadavietės „Pietūs“ atstovai spaudai.„Mūsų transporto-logistikos kelių laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose ugnies kontrolė pasirūpino, kad tiltas Kachovkos hidroelektrinės rajone nebetinkamas naudoti. Ataka buvo pamatuota, bet veiksminga“, – praneša operatyvinė „Pietūs“ vadavietė.https://t.me/nexta_live/34394
Dėl skandalingos ataskaitos „Amnesty International“ paliko vienas iš jos biuro Švedijoje steigėjųVienas iš žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ Švedijos skyriaus steigėjų Peras Vestbergas paskelbė paliekąs organizaciją, kadangi nesutinka su jos ataskaita apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.Tai pranešė Švedijos laikraštis „Svenska Dagbladet“.„Aš priklausau organizacijai jau beveik 60 metų. Apgailestaudamas užbaigiu savo ilgą ir vaisingą bendradarbiavimą su „Amnesty International“ dėl jos pareiškimų apie karą Ukrainoje“, – sakė P. Vestbergas.„Amnesty International“ Švedijos biurą P. Vestbergas įkūrė 1963 metais. 1976–1982 metais jis buvo didžiausio Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“ vyriausiasis redaktorius. P. Vestbergas taip pat yra Nobelio literatūros premijos komiteto narys.Ketvirtadienį žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Ukraina, kovodamas su Rusijos invazija, kelia pavojų civiliams gyventojams, nes dislokuoja savo karius gyvenamuosiuose rajonuose.Ukrainos vyriausybė griežtai atmetė šią ataskaitą, teigdama, kad „Amnesty International“ veikia išvien su Kremliaus propagandistais.
Danija prisidės prie Ukrainos karių rengimo Didžiojoje BritanijojeDanija nusiųs į Didžiąją Britaniją karinių instruktorių, kurie padės rengti Ukrainos kariškius.Tai trečiadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Jyllands-Posten“ pareiškė Danijos gynybos ministras Mortenas Bødskovas.„Artimiausiu metu Danija nusiųs 130 karinių instruktorių, kurie dalyvaus Jungtinėje Karalystėje realizuojamame projekte“, – sakė žinybos vadovas.Portalas „rbc.ua“ primena, kad anksčiau savo instruktorius, rengiančius Ukrainos karius, į Didžiąją Britaniją nusiuntė Švedija, Kanada, Nyderlandai, Suomija. Mokymo procesas vyksta pagal NATO standartus.Rugpjūčio 11 d. Kopenhagoje įvyks sąjungininkų konferencija Ukrainai remti. Joje dalyvaus Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, taip pat laukiama jo kolegų iš JAV, Didžiosios Britanijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Norvegijos, Čekijos ir kitų šalių.
Uzbekistanas įspėjo savo piliečius nedalyvauti kare UkrainojeUzbekistano ambasada Rusijoje įspėjo savo piliečius nedalyvauti kare užsienio valstybių, taip pat ir Ukrainos, teritorijoje. Už tokią veiklą uzbekams gresia kalėjimas.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“.Portalas primena, kad antradienį „Permės krašto Vidurinės Azijos uzbekų draugijos“ lyderis Džachongiras Džalolovas paskelbė, kad steigiamas uzbekų savanorių batalionas, kuris, pasak jo, turi paremti Rusiją kare prieš Ukrainą.Bet Uzbekistano ambasados Rusijoje atstovas pareiškė, kad, pagal šalies baudžiamąjį kodeksą, neteisėtas dalyvavimas ginkluotuose konfliktuose ar karo veiksmuose užsienio valstybės teritorijoje yra nusikaltimas. Už tai Uzbekistane gresia laisvės atėmimas iki 10 metų.„Uzbekistano ambasada ragina šalies piliečius vengti provokacijų ir apdairiai elgtis“, – pabrėžė uzbekų diplomatas.Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijoje prasidėjo kampanija, per kurią kiekvienas iš 83 šalies regionų turi sudaryti ir finansuoti bent po vieną naują batalioną karui prieš Ukrainą.
G7: tai, kad Rusija kontroliuoja Ukrainos atominę elektrinę, kelia pavojų regionuiDidžiojo septyneto (G7) pramoninių valstybių grupė trečiadienį pasmerkė Rusijos vykdomą Zaporižios atominės elektrinės okupaciją ir paragino Maskvą nedelsiant grąžinti Ukrainai visišką atominės elektrinės kontrolę.Jėgainę eksploatuojantys Ukrainos darbuotojai „turi turėti galimybę atlikti savo pareigas be grasinimų ir spaudimo. Tai, kad Rusija ir toliau kontroliuoja jėgainę, kelia pavojų regionui“, sakoma G7 užsienio reikalų ministrų pareiškime.
Rusijos versija dėl sprogimų Kryme netiki net palaikantys valdžiąPo sprogimų kariniame aerodrome Kryme medikų pagalbos prireikė trylikai žmonių. Turistai palieka Krymo pliažus, žmonės persigandę. Apie tai „Current Time“ pasakojo „Krym.Realij“ žurnalistė Katerina Nekrečaja.Pasak jos, dauguma net ir prorusiškai nusiteikusių žmonių netiki Rusijos Federacijos žodžiais (Rusijos gynybos ministerija pranešė esą per incidentą „detonavo keletas aviacijos sprogmenų“).„Krymo gyventojai pirmą kartą po 8 metų pertraukos išgirdo karo garsus – susidaro įspūdis, kad žmonės persigandę. Penkių kilometrų zona aplink karinį Sakų aerodromą apsupta, keliai uždaryti. Tvyro chaosas“, – pasakojo žurnalistė.Ant jos, žmonės, konkrečiai rusų turistai, visais įmanomais būdais bando ištrūkti.Sprogimai buvo girdimi ir Eupatorijoje – apie 30 kilometrų nuo Novofedorivkos.„Net ir Jaltoje, kuri visai net ne arti, turistai bėga. Visame Kryme situacija tokia, kad paplūdimiai ištuštėję, nors oficialiuose Rusijos pareigūnų pareiškimuose ir teigiama, kad sezonas tęsiasi. Vis tiek ant Krymo tilto – didžiuliai kamščiai.Ryte pasirodė pareigūnų informacijos, kad dėl pagalbos po sprogimų kreipėsi trylika žmonių, kai kurie esą patys nukako iki Simferopolio ir kreipėsi pagalbos į medikus“, – sakė „Krym.Realij“ žurnalistė.
Tiesioginiame eteryje prieš karą protestavusios rusų žurnalistės namuose atlikta krataSavo protesto akcija išgarsėjusi TV žurnalistė Marina Ovsianikova vis labiau atsiduria Rusijos institucijų akiratyje. Moters advokatas „Telegram“ kanale pranešė, kad buvo atlikta krata jo klientės namuose. Be to, prieš M. Ovsianikovą pradėtas baudžiamasis tyrimas, praneša agentūra „Reuters“.Tai esą padaryta vadovaujantis Rusijos įstatymais, kurie numato atsakomybę už melagingų pranešimų apie Rusijos kariuomenę skleidimą.Žurnalistė kovą per tiesioginę valstybinio TV kanalo žinių laidą už vedėjos nugaros išskleidė plakatą, kuriame buvo raginama nutraukti karą ir įspėjama apie propagandą.Po to Ukrainoje gimusi žurnalistė buvo kuriam laikui sulaikyta, jai dėl besitęsiančios rusų veiksmų Ukrainoje kritikos keliskart skirta piniginė bauda.Pasak advokato, krata gali būti susijusi su naujausia žurnalistės protesto akcija, kai ji Maskvos centre iškėlė plakatą su užrašu „Putinas yra žudikas, jo kareiviai – fašistai“.
Britų žvalgyba: Rusija verbuoja savanorius į naują dalinįRusija, norėdama sustiprinti savo puolimą Ukrainoje, anot britų žvalgybos, verbuoja savanorius naujam kariniam daliniui. Iki 50 metų amžiaus vyrams, turintiems vidurinį išsilavinimą, siūlomos patrauklios premijos, teigiama britų Gynybos ministerijos pranešime. Naujojo dalinio, kurį britai įvardija kaip 3-ąjį armijos korpusą (3AC), būstinė esą bus Mulinas, gyvenvietė Žemutinio Naugardo srityje į rytus nuo Maskvos.Tačiau esą mažai tikėtina, kad tai reikšmingai pakreiptų karo eigą. Rusams greičiausiai nepavyks naujajam korpusui suburti 15 000–20 000 vyrų – toks yra įprastas dalinio dydis.Po didelių nuostolių rusai Ukrainoje šiuo metu, viena vertus, mėgina tęsti savo puolimą Donbase, antra vertus, stengiasi atremti ukrainiečių kontratakas pietuose.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale britų vyriausybė reguliariai skelbia žvalgybinę informaciją apie karo eigą. Maskva kaltina Londoną tikslinga dezinformacijos kampanija.
„Minus 9 okupantų lėktuvai“: Ukraina skelbia apie Rusijos nuostolius KrymeUkrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos patvirtino, kad laikinai okupuotame Kryme buvo sunaikinti devyni okupantų lėktuvai. Apie tai pranešė Ukrainos kariuomenės oro pajėgų vadovybė.„Sakai. Minus devyni okupantų lėktuvai“, – rašoma pranešime.Po vakarykščių sprogimų laikinai okupuoto Krymo aerodrome rusų okupantų nuostoliai padidėjo devyniais lėktuvais, nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Ukrainos kariuomenės oro pajėgos pažymėjo, kad po sprogimų Krymo aerodrome naktį rusų okupantai nesiėmė jokių „atpildo veiksmų“, pavyzdžiui, raketų smūgių iš oro.
Rusijos mieste – didelis gaisras Rusijos mieste Eiske trečiadienį kilo didžiulis gaisras. Eiskas yra uostas prie Azovo jūros, kitapus Rusijos okupuoto Mariupolio.Socialiniuose tinkluose skelbiamuose vaizdo įrašuose matyti tamsūs dūmų debesys. Viename vaizdo įraše užfiksuotas sprogimas.https://t.me/andriyshTime/2229
Ukraina: Rusija planuoja sujungti atominę elektrinę su KrymuRusijos pajėgos, okupavusios Zaporižios atominę elektrinę pietryčių Ukrainoje, rengiasi sujungti ją su Krymo, kurį Maskva aneksavo 2014 m., elektros tinklais ir pavojingai perorientuoja elektros gamybą, antradienį perspėjo Ukrainos operatorė „Energoatom“.Rusija invazijos pradžioje okupavo didžiausią Europoje atominę elektrinę. „Rusijos kariuomenė Zaporižios atominėje elektrinėje įgyvendina (Rusijos operatorės) „Rosatom“ programą, kuria siekiama prijungti elektrinę prie Krymo elektros tinklų“, – Ukrainos televizijai sakė „Energoatom“ prezidentas Petro Kotinas.„Norint tai padaryti, pirmiausia reikia nutraukti elektros linijas, prijungtas prie Ukrainos energetikos sistemos. Nuo rugpjūčio 7 iki 9 dienos rusai jau sugadino tris elektros linijas. Šiuo metu elektrinėje veikia tik viena gamybos linija, o tai labai pavojingas darbo būdas“, – pridūrė jis. „Kai bus atjungta paskutinė gamybos linija, jėgainė bus maitinama dyzelinu varomų generatorių. Tada viskas priklausys nuo jų patikimumo ir kuro atsargų“, – perspėjo P. Kotinas.Netoli nuo Krymo pusiasalio esančioje jėgainėje yra šeši iš 15 Ukrainos reaktorių, jie gali tiekti energiją keturiems milijonams namų. Dėl pastarojo meto kovų aplink elektrinę Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) perspėjo apie „labai realų branduolinės katastrofos pavojų“.
Per Rusijos smūgius Dnipropetrovsko regione centrinėje Ukrainoje žuvo 13 civiliųPer Rusijos smūgius Dnipropetrovsko regione centrinėje Ukrainoje žuvo 13 civilių gyventojų, trečiadienį pranešė srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.„Tai buvo baisi naktis. Žuvo 11 žmonių“, – platformoje „Telegram“ parašė V. Rezničenka. Vėliau jis pranešė, kad nuo sužalojimų mirė dar du žmonės.Dvylika žmonių žuvo per smūgius Marhanecyje, esančiame kitame Dnipro upės krante nuo Zaporižios atominės elektrinės, sakė regiono tarybos vadovas Mykola Lukašukas.„Nukentėjo administraciniai pastatai: daugiaaukščiai, mokykla, kultūros rūmai, miesto tarybos pastatas“, – sakė jis.„Mieste nutraukta elektros linija. Keli tūkstančiai žmonių neturi elektros“, – pridūrė M. Lukašukas.V. Rezničenka paragino gyventojus paisyti oro pavojaus sirenų ir esant reikalui eiti į slėptuves.„Aš prašau ir maldauju... Neleiskite rusams jūsų nužudyti“, – sakė jis.Didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę nuo pirmųjų karo dienų yra užėmusi Rusijos kariuomenė. Pastarosiomis savaitėmis ji vėl atsidūrė kovų centre.Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą apšaudymais netoli elektrinės, o Kyjivas teigia, kad Maskva naudoja ją kaip bazę savo kariams ir amunicijai.https://t.me/dnipropetrovskaODA/1512
TATENA: po Zaporižios jėgainės apšaudymo tiesioginės grėsmės branduolinei saugai nėraPo Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės apšaudymo savaitgalį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nemato tiesioginės grėsmės branduolinei saugai. Tai antradienį organizacijos būstinėje Vienoje pareiškė TATENA vadovas Rafaelis Marianas Grossis. Ukrainos institucijos esą informavo TATENA, kad nors padaryta žalos, tačiau radiacijos matavimo rodikliai išlieka įprastame lygyje.Enerhodaro mieste esanti Zaporižios elektrinė praėjusį savaitgalį buvo kelis kartus apšaudyta ir iš dalies apgadinta. Tačiau kritinė infrastruktūra nenukentėjo.Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą elektrinės apšaudymu. Nepriklausomai patvirtinti kaltinimų nėra galimybės. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas jėgainės apšaudymą pavadino „savižudišku“ ir pareikalavo leisti tarptautiniams ekspertams patekti į kompleksą.
Vaizdo įrašuose – iš Krymo bėgantys rusaiPo sprogimų laikinai okupuotame Kryme – Novofedorivkoje esančiame kariniame aerodrome – prie iš pusiasalio vedančio Krymo tilto susidarė didelės spūstys. Taip pat daug automobilių pastebėta netoli Sakų miesto.Sprendžiant iš pranešimų socialiniuose tinkluose, spūstys nusidriekė jau keletą kilometrų, skelbia 5.ua. Dėtis daiktus skubėjo tiek atvykėliai, tiek vietos gyventojai.Ši informacija buvo paskelbta oficialiame Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputato Oleksijaus Gončarenkos „Telegram“ kanale.Liaudies deputatas paviešino vaizdo įrašą, kurį antradienio vakarą padarė Rusijos Federacijos (RF) pilietis, įstrigęs kilometrinėje spūstyje.Rusas tvirtina, kad kelyje stovi jau dvi valandas, tačiau nė per kilometrą nepriartėjo prie Krymo tilto, net Kerčės dar nepasiekė.Simferopolio oro uostas uždarytas, todėl iš Krymo išvykti galima tik sausuma arba jūra.https://t.me/insiderUKR/38541?single
Rusai naktį apšaudė Zaporižės priemiesčius, yra aukų Naktį priešo kareiviai apšaudė Kushugumo teritorinę bendruomenę, viena moteris mirė. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė laikinai Zaporižės mero pareigas einantis Anatolijus Kurtevas, praneša „Ukrinform“.„Žinoma apie Kushugumo teritorinės bendruomenės apšaudymą. Dėl priešo atakos buvo sunaikinti 3 namai Kushugume, dar beveik 30 buvo sugadinti. Deja, viena moteris mirė“, – sakoma pranešime. Sprogimai pasigirdo 4 valandą.Taip pat vėlų antradienio vakarą, apie 23 val., netoli Zaporižės pasigirdo garsus sprogimo garsas. Remiantis preliminaria Zaporožės vadovo Aleksandro Starukho informacija, oro gynybos pajėgos numušė vieną priešo raketas. Po valandos rusai vėl paleido raketą, ji taip pat buvo numušta.
V. Zelenskis: karas turėtų baigtis Krymo išlaisvinimuNaktį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į sprogimus Kryme – juos pakomentavo savo tradicinėje vaizdo žinutėje. „Rusijos karas prieš Ukrainą ir visą laisvą Europą prasidėjo nuo Krymo ir turėtų baigtis Krymu, jo išlaisvinimu. Rusijos okupantų buvimas Kryme kelia grėsmę visai Europai ir pasauliniam stabilumui. Juodosios jūros regionas negali būti saugus tol, kol Krymas yra okupuotas“, - sakė V. Zelenskis.Jo kreipimasis paskelbtas praėjus kelioms valandoms po didelio masto sprogimų Rusijos oro bazės teritorijoje aneksuotame Kryme, kuris buvo naudojamas smogti Ukrainos miestams.Nors nei prezidentas, nei kiti Ukrainos pareigūnai tiesiogiai nepripažino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo, daugelis komentatorių teigė, kad virtinė galingų sprogimų ir gaisras Rusijos Saki oro bazėje yra Ukrainos smūgio ar sabotažo rezultatas.Pasak V. Zelenskio, kai Ukraina stengiasi išlaisvinti pusiasalį, ji kovoja už valstybės teritorinio vientisumo atkūrimą.„Tikiu, kad taip ir bus. Žinau, kad sugrįšime į Ukrainos Krymą. Ir esu dėkingas visiems mūsų partneriams ir tarptautinėms organizacijoms, kurios mums padeda tai padaryti“, – apibendrino V. Zelenskis.
Jungtinės Valstijos padės Ukrainai išminuoti teritorijąJAV valstybės departamentas paskelbė Ukrainai skyręs 89 milijonus dolerių, kad neutralizuotų Rusijos kariuomenės paliktas minas, praneša BBC. Pasak Ukrainos valdžios institucijų, Rusijos kariuomenė užminavo apie 16 milijonų hektarų Ukrainos teritorijos.„Dėl neišprovokuotos ir neteisėtos Rusijos invazijos didžiulės šalies teritorijos buvo nukrautos minomis, nesprogusiais sprogmenimis ir improvizuotais sprogstamaisiais įtaisais. Jų sprogimo grėsmė blokuoja prieigą prie derlingos žemės, vilkina atstatymo darbus, neleidžia pabėgėliams grįžti namo ir toliau žudo ir žaloja nekaltus civilius Ukrainoje“, – sakoma JAV valstybės departamento pareiškime.Pasitraukę iš šiaurinių Ukrainos regionų po nesėkmingo bandymo juos užgrobti, Rusijos kariai paliko daugybę minų ir kitų sprogstamųjų įtaisų. Remiantis daugybe liudijimų, Rusijos kareiviai paslėpė sprogstamuosius užtaisus virtuvėse, šaldytuvuose, automobilių bagažinėse, skalbimo mašinose, duryse, ligoninių lovose, taip pat mirusiųjų kūnuose.Pasak naujienų agentūros AFP cituojamo JAV pareigūno, Bučoje, kur rusų kariai šaltakraujiškai nužudė šimtus civilių, šeima aptiko miną, paliktą jų 10-metės dukters fortepijone.Nuo kovo pabaigos Ukrainos išminuotojai, pasak Valstybės departamento, sunaikino apie 160 tūkst. Rusijos minų, tačiau apie penki milijonai ukrainiečių gyvena vietovėse, kur rusų paliktos minos vis dar kelia mirtiną grėsmę.
Antradienį, Kirilovkoje (Melitopolio rajonas, Zaporožės sritis) nugriaudėjo sprogimai. Apie tai pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.„Šiandien ypač karšta diena buvo ne tik Ukrainos Kryme, bet ir Ukrainos Kirillovkoje. Bavovna orkams Azovo jūros pakrantėje, kur prieš mėnesį rašeivos išvežė savo karinę techniką, tikėdamiesi, kad ginkluotosios pajėgos ten jos nepasieks. Tikimės, kad taip ir buvo“, – sakė jis.
JT: karas Ukrainoje yra tiesiog toksiškasKaras Ukrainoje su Rusijos Federacija yra tiesiog nuodingas.Tokią išvadą padarė Jungtinių Tautų aplinkos programa ir jos organizacijos partnerės, atlikusios preliminarų karo Ukrainoje poveikio aplinkai vertinimą.Ukrainoje apsilankę ekspertai surengė pirmąjį tiriamąjį vizitą ir teigia, kad naujoji Ukrainos ir regiono gyventojų karta gyvens „su toksišku palikimu“.
Rusai toliau pumpuoja ginklus į Baltarusiją: raketos pristatomos kasdienRugpjūčio 9 d., antradienio vakarą, į Gomelio oro uostą vėl išskrido Rusijos lėktuvas su raketų, skirtų oro gynybos sistemoms S-300/400, siunta.Apie tai praneša Belaruski Hayun.Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvas Il-76, kurio registracijos numeris RF-78813, į Baltarusiją atvyko apie 17 val. ir išskrido iš Homelio apie 18.30 val.
Krymo totorių Medžliso vadovas ragina rusus jau dabar važiuoti iš KrymoRusijos piliečiai, neteisėtai esantys Kryme, sulaukė pirmojo „skambučio“, pranešančio, kad reikia nedelsiant palikti okupuotą teritoriją.Taip informaciją apie sprogimus Novofiodorovkoje pakomentavo Krymo totorių Medžliso vadovas Refatas Čubarovas, praneša „Ukrinform“.„Rusijos piliečiai, neteisėtai esantys/apsigyvenę Rusijos Federacijos okupuotame Kryme! Jūs ką tik sulaukėte pirmojo „skambučio“, kad turite tučtuojau palikti okupuoto Krymo teritoriją. Žinokite, kad jūsų buvimas Kryme yra neteisėtas ir nusikalstamas“, - parašė „Telegram“ kanale R. Čubarovas.Jis paragino rusus negaišti laiko ir jau dabar važiuoti iš Krymo. Pasak Krymo totorių lyderio, laimės tas, kuris jau šiandien pasinaudos tiltu per Kerčės sąsiaurį.Antradienį Rusijos okupuotame Kryme, prie aviacijos bazės Novofiodorovkoje, iš kurios rusų lėktuvai skrenda bombarduoti Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono sričių, nugriaudėjo keli galingi sprogimai.Ukrainos pareigūnai neatskleidžia, kokia ginkluotė buvo panaudota antradienį atakuojant Rusijos aviacijos bazę Kryme, bet teigia, kad šis smūgis buvo tik „apšilimas“, praneša UNIAN.Per aštuonerius Krymo okupacijos metus ten persikėlė nuo 600 tūkst. iki 1,5 mln. rusų, o 30 tūkst. Krymo totorių buvo priversti palikti pusiasalį.
Rusija teigia, kad per sprogimus karinėje oro pajėgų bazėje Kryme žuvo vienas žmogusRusija antradienį aiškino, kad pagrindinėje karinėje oro bazėje Maskvos aneksuotame Kryme sprogimai nugriaudėjo sprogus šaudmenims, taip sumenkindama galimybę, kad bazė nukentėjo nuo Ukrainos ugnies.Socialiniuose tinkluose pasidalyti mėgėjiški vaizdai rodo, kaip panikos apimti poilsiautojai su mažais vaikais bėga iš Krymo paplūdimio, ties horizontu kyla pilkų dūmų debesys.Sprogimai supurtė Sakų aerodromą 167-ąją Maskvos invazijos į Ukrainą dieną. Rusija aneksavo Krymo pusiasalį 2014 m. ir iš šio regiono rengia Ukrainos puolimą, tačiau pusiasalis retai kada būna Ukrainos pajėgų taikinys.Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per incidentą bazėje sprogo „aviacijos šaudmenys“, o prorusiškas regiono vadovas sakė, kad žuvo vienas žmogus. Vietos sveikatos apsaugos pareigūnai anksčiau teigė, kad buvo sužeisti penki žmonės, tarp jų vienas vaikas. Gynybos ministerija sakė sieksianti išsiaiškinti sprogimų priežastį, bet leido suprasti, kad tai nebuvo į aerodromą nukreipta ataka.Ukrainos armija, ne vieną mėnesį prašiusi Vakarų sąjungininkių ilgojo nuotolio artilerijos, jau smogė į taikinius giliau Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, kai pastarosiomis savaitėmis pradėjo gauti tokius ginklus. Kyjivas taip pat prisiėmė atsakomybę už kelis sabotažo veiksmus Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.
Smūgiai Rusijos okupuotame Kryme yra svarbūs ir būtini. Tačiau dabar Rusijos Federacija norės atkeršyti. Apie tai pranešė karinis ekspertas Yigalas Levinas.Pasak jo, pirmasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strategijos etapas buvo panaikinti okupanto artilerijos pranašumą, o antrasis – suvaržyti ir atimti iš jo aviaciją.„Esu tikras, kad tai tik pradžia. Taip, rusai bandys atsakyti. Būkite atsargūs. Nesilankykite perpildytose vietose. Išgirdę pavojaus signalą, netingėkite – bent jau eikite į koridorių ir toliau nuo langų“, – pažymėjo Levinas.
Podoliakas apie sprogimus Kryme: viskas tik prasidedaKrymas negali likti karine baze teroristams. Todėl sprogimai Novofiodorovkoje yra „tik pradžia“.Tai antradienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša „rbc.ua“.„Rusijos Federacijos demilitarizavimas – neatskiriama visuotinio saugumo užtikrinimo dalis. Krymo pusiasalio ateitis – būti Juodosios jūros perlu, nacionaliniu parku su unikalia gamta ir pasauliniu kurortu. Ne karine baze teroristams. Viskas tik prasideda“, - parašė jis tviteryje.Antradienį Rusijos okupuotame Kryme, prie aviacijos bazės Novofiodorovkoje, iš kurios rusų lėktuvai skrenda bombarduoti Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono sričių, nugriaudėjo keli galingi sprogimai.Ukrainos pareigūnai neatskleidžia, kokia ginkluotė buvo panaudota antradienį atakuojant Rusijos aviacijos bazę Kryme, bet teigia, kad šis smūgis buvo tik „apšilimas“, praneša UNIAN.
Ukrainos gynybos ministerija nepripažįsta dalyvavimo sprogimuose Kryme Ukrainos gynybos ministerija nenori pasakyti, kodėl antradienį Rusijos oro bazėje Kryme sprogo šaudmenys ir kuras – vietoj tiesioginio atsako ji paskelbė humoristinį pareiškimą, skelbia BBC. „Ukrainos gynybos ministerija negali nustatyti gaisro priežasties, bet primena priešgaisrinės saugos taisykles ir draudimą rūkyti nenustatytose vietose“, – sakoma Gynybos ministerijos socialiniuose tinkluose paskelbtoje pastaboje.„Gaisro faktą teroristinė šalis gali panaudoti informaciniame kare. Mes neatmetame galimybės, kad okupantai „netyčia“ ras tam tikrą būdingą „vizitinę kortelę“ ar net „DNR“, – pridūrė Ukrainos gynybos ministerija.Daugelis mano, kad galingų sprogimų serija ir gaisras Rusijos Saki oro bazėje Kryme, mažiausiai 200 km nuo artimiausių Ukrainos pozicijų, yra ukrainiečių vienaip ar kitaip surengtos atakos rezultatas. Tačiau nėra jokių įrodymų apie tai, ir nebuvo jokios informacijos apie tokio nuotolio ir tikslumo raketų perdavimą Ukrainai iš sąjungininkų. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad šie sprogimai yra tiesiog avarijos rezultatas.
Dėl sprogimų Kryme žuvo vienas žmogusDėl sprogimų Novofedorovkoje žuvo vienas žmogus – apie tai paskelbė Sergejus Aksyonovas, kurį Rusija yra paskyrusi Krymo vadovu. Jis nepateikė detalių apie mirusįjį.„Rajone nėra bendros evakuacijos. Persikels tik namų, esančių netoli karinio aerodromo, gyventojai“, – „Telegram“ kanale rašė S. Aksyonovas.Antradienį Rusijos kariniame aerodrome Kryme griaudėjo keli galingi sprogimai ir prasidėjo gaisras.
Ministro pavaduotoja: Ukrainos medikai grąžina į rikiuotę 80 proc. fronte sužeistų kariųUkrainos medikai demonstruoja aukštą profesionalumo lygį ir grąžina į rikiuotę 80 proc. fronte sužeistų karių. Kaip praneša „Ukrinform“, tai antradienį per geriausių Ukrainos medikų apdovanojimo ceremoniją pareiškė gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.„Dėl medikų apdovanojimo... Tai mūsų medicininis frontas. Rusai nutaiko savo ginklus į mūsų karių gyvybę ir sveikatą. Jie gerai supranta, kad ukrainiečių dvasia tvirta, ir stengiasi mus palaužti tiek moraliai, tiek fiziškai. Mūsų medikai tiesiogine prasme neleidžia rusams palaužti drąsiausių iš mūsų. Vienas skaičius: mūsų medikai grąžina į rikiuotę 80 proc. sužeistųjų. Mūsų medikai atlieka unikalias operacijas ir grąžina kariams fronte prarastas galūnes“, - sakė pareigūnė.Anot H. Maliar, šiuo metu vyksta baisus karas, kurį buvo sunku įsivaizduoti XXI amžiuje, bet dabar atsirado „istorinė galimybė padėti tašką imperinėms Rusijos ambicijoms“.
Per apšaudymą prie Zaporožės AE žuvo trys žmonės Pasak Ukrainos, per Rusijos apšaudymą netoli Zaporožės atominės elektrinės žuvo mažiausiai trys žmonės, o dar 23 buvo sužeisti.Dniepropetrovsko gubernatorius Valentynas Rezničenka sakė, kad rusai paleido daugiau nei 120 raketų iš „Grad“ raketų paleidimo į pietinį Nikopolio miestą, esantį per Dniepro upę nuo Zaporožės. Apgadinti keli daugiabučiai ir pramonės objektai.„Aktyviai informuojame pasaulį apie Rusijos branduolinį šantažą – apie Zaporožės AE objektų apšaudymą“, – anksčiau sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Rusija ir Ukraina toliau kaltina viena kitą dėl savaitgalį įvykdytų išpuolių prieš didžiausią Europos atominę elektrinę. Ji yra Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, tačiau joje dirba ukrainiečiai.
Už pagalbą okupantams Kyjivo srities gyventojas nuteistas 15 metų kalėtiKyjivo srities Brovarų miesto teismas pripažino kaltu dėl valstybės išdavimo 58 metų amžiaus Pobedos kaimo gyventoją ir skyrė jam 15 metų laisvės atėmimo bausmę.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnyba.Pareigūnai nustatė, kad, Rusijos ginkluotosioms pajėgoms laikinai okupavus dalį Kyjivo srities, vyras aktyviai bendradarbiavo su jų atstovais.Išdavikas teikė okupantams informaciją apie Ukrainos teritorinės gynybos kontrolės postų išdėstymą, išsamius duomenis apie vietos gyventojus, jų profesinę veiklą ir idėjinius įsitikinimus, išduodavo teisėsaugos institucijų darbuotojus, kariškius ir jų šeimų narius.Be to, teisiamasis padėdavo grobikams plėšikauti, nurodydavo gyventojų paliktus namus ir pats prisijungdavo prie marodierių.Už jo lojalumą rusai jam garantavo asmeninį saugumą.
TASS: per sprogimus Novofedorivkoje sužeisti penki žmonėsNaujienų agentūra TASS, remdamasi Maskvos paskirtu Krymo sveikatos apsaugos ministerijos vadovu, praneša, kad per sprogimus Novofedorivkoje buvo sužeisti penki žmonės, tarp jų ir vaikas, vienam iš nukentėjusiųjų atliekama operacija.
Ukrainos vicepremjerė: sprogimai Novofedorivkoje – priminimas, kam priklauso KrymasUkrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk tapo pirmąja Ukrainos pareigūne, pakomentavusia sprogimus Novofedorivkoje.„Šiandieniniai sprogimai Novofedorivkoje – dar vienas priminimas, kam priklauso Krymas. Nes tai yra Ukraina!“ – „Telegram“ rašė ji.Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas nekomentavo sprogimų Novofedorovkos aerodrome.
Ukrainoje iš Donecko srities privalomai evakuojami tūkstančiai gyventojųUkraina išvežė mažiausiai 3 000 žmonių iš kautynių krečiamos rytinės Donecko srities, pradėdama privalomą evakuaciją prieš artėjančius sunkius žiemos mėnesius, antradienį pranešė Kyjivas.„Per pastarąsias šešias dienas evakuota daugiau kaip 3 000 piliečių, įskaitant beveik 600 vaikų ir 1 400 moterų. Privalomos evakuacijos tęsiamos“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.Kyjivas praeitą savaitę pranešė pradedantis privalomą evakuaciją iš Donecko srities, kur šiuo metu vyksta pagrindinis Rusijos pajėgų puolimas, nes vyriausybė nemano sugebėsianti šiame regione užtikrinti namų šildymą žiemą.Pasak K. Tymošenkos, nuo vasario, kai į šalį įsiveržė Rusijos pajėgos, iš Donecko srities buvo evakuota apie 1,3 mln. žmonių. Dalį šios srities nuo 2014 metų kontroliuoja prorusiški separatistai.„Dabar [Kyjivo tebekontroliuojamoje] srities teritorijoje yra 350 tūkst. gyventojų, įskaitant 50 tūkst. vaikų“, – pridūrė pareigūnas.Rytiniame Donbaso regione, kurį sudaro Donecko ir Luhansko sritys, daugelis gyventojų buvo nelinkę išvykti. Jie aiškina neturintys išteklių pradėti gyvenimą iš naujo arba neturintys kur prisiglausti.Donecko ir Luhansko srityse pastaraisiais mėnesiais vyko įnirtingiausios kautynės. Maskvos pajėgos jau yra užėmusios daugumą jų miestų.Ukrainos prezidentūra antradienį ryte pranešė, kad per pastarąją parą Donbase dėl Rusijos apšaudymų žuvo trys žmonės ir dar 19 buvo sužeisti.Prezidentas Volodymyras Zelenskis praeito mėnesio pabaigoje paragino gyventojus vykdyti nurodymus ir teigė, kad daugiau žmonių išgyventų karą, jeigu pasitrauktų nuo atakuojančių Rusijos pajėgų.
Rusija teigia, kad Krymo bazėje sprogo šaudmenys, aukų nėraMaskvos aneksuoto Krymo aerodrome antradienį detonavo šaudmenys, tačiau aukų nebuvo, pranešė Rusijos gynybos ministerija.Netoli Novofiodorovkos gyvenvietės „sprogo keli aviacijos šaudmenys“, sakoma Gynybos ministerijos pranešime, kurį perdavė Rusijos naujienų agentūros. „Dėl sprogimo niekas nenukentėjo“.
Ukrainos ministerija: Rusija stengsis papildyti savo kariuomenę „pasportizuotais“ ukrainiečiaisUkrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija paragino šalies piliečius nepamiršti, kad Rusijos pasas, gautas okupantų užgrobtuose regionuose, yra bilietas į priešo kariuomenę.Tai „Telegram“ kanale pranešė ministerijos spaudos tarnyba, kurią cituoja „Ukrinform“.Remdamasi Donecko srities valstybinės administracijos atstovais, ministerija informuoja, kad rusai jau kelis mėnesius mėgina prievarta „pasportizuoti“ laikinai užgrobtų teritorijų gyventojus.„Jų strateginis tikslas – legalizuoti savo laikiną „valdžią“ ir sudaryti sąlygas tariamiems referendumams, taip pat įtraukti į sąrašus kuo daugiau ukrainiečių, kad būtų galima juos prievarta mobilizuoti į savo kariuomenę. Visi darbingo amžiaus piliečiai, gavę RF pasą, automatiškai patenka į potencialių okupacinės armijos kareivių gretas“, – pabrėžė ministerijos pareigūnai.Jie priminė, kad nuo vasario 24 d. Ukrainoje jau nukauta daugiau kaip 42 tūkst. okupantų rusų.„Vadinasi, priešas priverstine mobilizacija stengsis atnaujinti savo kariuomenę „pasportizuotais“ ukrainiečiais“, – konstatuojama Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijos spaudos tarnybos pranešime.
Rusijos karinėje oro bazėje Kryme – galingi sprogimaiKrymo gyventojai praneša apie sprogimus Rusijos karinėje oro bazėje Novofedorivkoje.„Telegram“ kanaluose skelbiama, kad nugriaudėjo 4 sprogimai.https://t.me/radiosvoboda/26160
Kišiniovas parengė rekomendacijas avarijos Zaporižios atominėje elektrinėje atvejuiMoldovos sostinės Kišiniovo merija parengė rekomendacijas avarijos Zaporižios atominėje elektrinėje atvejui. Tai antradienį pranešė portalas „NewsMaker“.Merijos Visuomenės sveikatos valdybos vadovas Borisas Gylka apkaltino šalies Sveikatos apsaugos ministeriją dėl to, kad piliečiai iki šiol neinformuoti, kaip jie turėtų elgtis įvykus branduolinei katastrofai.Moldova yra už 740 kilometrų nuo Zaporižios atominės elektrinės, kuri pastarosiomis dienomis apšaudoma.Pirmadienį Moldova pareiškė esanti susirūpinusi dėl padėties Zaporižios atominėje jėgainėje ir paragino įleisti į ją TATENA ekspertus.Rugpjūčio 6 d. Europos Sąjunga pasmerkė Rusijos karinę veiklą teritorijoje apie Zaporižios AE.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, telefonu kalbėdamasis su Europos Tarybos pirmininku Charles`iu Micheliu, paragino imtis sankcijų prieš Rusijos atominę energetiką ir branduolinį kurą.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos gavo 50 turkiškų šarvuotųjų transporterių „Kirpi“Ukrainos ginkluotosios pajėgos gavo 50 naujų Turkijoje pagamintų šarvuotųjų transporterių „Kirpi“.Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Kachovkos operatyvinės kariuomenės grupuotės atstovais.„Partneriai užsienyje remia mūsų karius. Visas pasaulis nori, kad Ukraina nugalėtų nuožmų priešą. Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perduota naujų turkiškų šarvuotųjų transporterių „Kirpi“, - sakoma „Facebook“ paskyroje paskelbtame grupuotės pranešime.Pažymima, kad netrukus turėtų būti pristatyta dar viena šių šarvuotųjų transporterių siunta, kurią sudarys 150 mašinų.Gautomis žiniomis, šarvuočiai apginkluoti kulkosvaidžiais, kuriuos galima sukioti 360 laipsnių, juose sumontuota gaisro gesinimo sistema ir efektyvi apsauga nuo minų. Mašina gali gabenti 12 karių ir įgulą.
UNHCR: nuo karo pradžios iš Ukrainos išvyko 10,5 mln. žmoniųNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d., naujausiais Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, iš Ukrainos išvyko jau per 10,5 mln. žmonių, praneša agentūra „Sky News“.Pasak UNCHR, didžioji dalis šių žmonių pasitraukė į Lenkiją. Kiti kirto Rumunijos, Moldovos, Vengrijos ir kitų Europos šalių sienas. Dar tūkstančiai ukrainiečių pasiekė Jungtinę Karalystę (JK).
Kremlius: bet kokie bandymai izoliuoti Rusiją pasmerkti žlugtiKremlius atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimą visiems rusams įvesti tarptautinį kelionių draudimą, praneša agentūra „Sky News“.Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, toks siūlymas yra „neracionalus“, o Europa turės apsispręsti, ar nori mokėti V. Zelenskio „užgaidų“ kainą. „Tai galima vertinti tik itin neigiamai. Bet kokie bandymai izoliuoti Rusiją ar rusus yra pasmerkti žlugti“, – pridūrė D. Peskovas.V. Zelenskis sakė interviu laikraščiui „The Washington Post“, kad rusai turi „gyventi savo pasaulyje, kol pakeis savo filosofiją“. „Jie sakys: „Tai su mumis neturi nieko bendra. Juk atsakomybė negali tekti visiems gyventojams?“ Gali. Būtent gyventojai išsirinko šią vyriausybę ir dabar jai nesipriešina, su ja nesiginčija, ant jos nešaukia“, – teigė prezidentas.
Ukrainos Čornomorsko uostą paliko dar du laivai su grūdaisAtnaujinus grūdų eksportą iš Ukrainos, Čornomorsko uostą paliko dar du laivai. Abu krovininiai laivai saugumo koridoriumi Juodojoje jūroje plukdo iš viso 70 000 tonų maisto produktų, antradienį socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos infrastruktūros ministerija.Laivu „Rahmi Yaggi“ į Turkiją keliauja 5 300 tonų saulėgrąžų rupinių. „Ocean Lion“ į Pietų Korėją gabena beveik 65 000 tonų kukurūzų.Liepą karo priešininkės Ukraina ir Rusija pasirašė susitarimus su Turkija ir JT dėl žemės ūkio produkcijos ir trąšų eksporto. Nuo tada iš Čornomorsko, Odesos ir Južnės uostų išplaukė keliolika laivų su daugiau kaip 380 000 tonų kroviniu.Rusija po savo invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje blokavo Ukrainos uostus. Ukraina savo ruožtu, baimindamasi rusų įsiveržimo, užminavo uostų prieigas.
JAV paskelbė apie naują 1 mlrd. dolerių vertės karinę pagalbą UkrainaiPentagonas pirmadienį paskelbė apie naują 1 mlrd. dolerių (0,98 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant papildomas tikslaus nutaikymo raketas sistemai HIMARS, padedančiai Kyjivo pajėgoms atakuoti Rusijos pajėgas toli už fronto linijų.Paketas taip pat apima daugiau raketų „žemė–oras“ gynimuisi nuo Rusijos lėktuvų ir raketų, daugiau prieštankinių raketų „Javelin“ ir kitų šaudmenų, sakoma JAV Gynybos departamento pareiškime.„Visa tai – svarbūs pajėgumai siekiant padėti ukrainiečiams atremti Rusijos puolimą rytuose ir... pietuose bei kitur“, – sakė gynybos sekretoriaus pavaduotojas Colinas Kahlas.Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną JAV bendrai Kyjivui skirtos pagalbos suma padidėja iki 9,1 mlrd. dolerių (8,92 mlrd. eurų).„Jungtinės Valstijos drauge su sąjungininkais ir partneriais iš daugiau kaip 50 šalių teikia gyvybiškai svarbią saugumo pagalbą, kad paremtų Ukrainos [pastangas] ginti savo suverenumą ir teritorinį vientisumą nuo Rusijos agresijos“, – sakė valstybės sekretorius Antony Blinkenas.„Toliau nuodugniai konsultuosimės su Ukraina ir tieksime papildomas prieinamas sistemas bei pajėgumus, atidžiai sukalibruotus, kad keistų [eigą] mūšio lauke ir stiprintų Ukrainos galutines pozicijas prie derybų stalo“, – sakoma A. Blinkeno pareiškime.Atskirai Pasaulio bankas pirmadienį paskelbė apie 4,5 mlrd. dolerių (4,41 mlrd. eurų) pagalbą Ukrainai, apmokamą Jungtinių Valstijų.Šios lėšos padės Kyjivui apmokėti paslaugas, mokėti pensijas ir taip švelninti Rusijos invazijos ekonominį poveikį, sakoma Pasaulio banko pareiškime.„Ši ekonominė pagalba itin svarbi remiant Ukrainos žmones, ginančius savo demokratiją nuo neišprovokuotos Rusijos agresijos“, – sakė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.
Rusų pajėgos teigia apie Zaporižios jėgainę dislokuojančios oro gynybos sistemasPo Pietų Ukrainoje esančios Zaporižios atominės elektrinės apšaudymo Rusijos daliniai, jų pačių duomenimis, apie kompleksą dislokuoja oro gynybos sistemas. „Stiprinamos elektrinės oro gynybos sistemos“, – antradienį Rusijos valstybinei televizijai sakė Maskvos paskirtos karinės administracijos regione vadovas Jevgenijus Balickis.Maskva ir Kyjivas praėjusiomis dienomis keliskart kaltino viena kitą atakomis prieš branduolinę elektrinę. Nepriklausomai patikrinti duomenų nėra galimybės.J. Belickio teigimu, elektrinė šiuo metu veikia įprastai. Elektros linijos ir pažeisti jėgainės blokai esą buvo sutvarkyti.Zaporižios atominė elektrinė turi iš viso šešis reaktorius, kurių bendra galia yra 5 700 megavatai. Tai galingiausia atominė jėgainė Europoje. Iki apšaudymo savaitgalį, Ukrainos duomenimis, dar buvo eksploatuojami trys reaktoriai.
Britų žvalgyba: Rusija stiprina pozicijas Ukrainos pietuoseRusijos invaziniai daliniai Ukrainoje, britų karinių ekspertų duomenimis, praėjusiomis dienomis savo pastangas sutelkė į pozicijų stiprinimą pietuose, kad galėtų atremti ukrainiečių kontrpuolimą. Tačiau atakos buvo tęsiamos ir rytiniame Donecko regione, sakoma kasdieninėje britų žvalgybos ataskaitoje, kurią skelbia Gynybos ministerija Londone.Rusų agresorių pažanga, šiais duomenimis, išlieka ribota. Didžiausios sėkmės per praėjusias 30 dienų rusai esą pasiekė judėdami Bachmuto miesto link. Tačiau ir čia fronto linija per šį laikotarpį pasistūmėjo tik 10 km. Kitose teritorijose tai tebuvo 3 km.To priežastimi britų ekspertai, be kita ko, įvardija personalo stygių rusų pajėgose. „Nepaisant ir toliau intensyvaus artilerijos naudojimo šiose teritorijose, Rusija nesugebėjo sutelkti užtektinai pėstininkų kovinių dalinių, kad užsitikrintų didesnius teritorinius laimėjimus“, – sakoma ataskaitoje.
Ukrainoje likviduotas „geriausias Rusijos sraigtasparnių pilotas“ Ukrainos kariai likvidavo Rusijos Federacijos (RF) oro ir kosmoso pajėgų pulkininką Vasilijų Kleščenką.Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos centras, skelbia unian.net.„Geriausio RF oro ir kosmoso pajėgų sraigtasparnių piloto pulkininko V. Kleščenkos kūnas „Ka-52“ nuolaužose“, – teigiama pranešime.Kaip rašoma RF gynybos ministerijos interneto svetainėje, V. Kleščenka buvo 344-ojo Rusijos karo aviacijos skrydžio personalo kovinio panaudojimo ir perkvalifikavimo centro vadovo pavaduotojas.Likviduotasis pulkininkas praėjusių metų gegužės 9 d. vadovavo sraigtasparnių paradui virš Raudonosios aikštės – šį faktą įrodo atitinkamos publikacijos Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje.
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 42 640 kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 42 640 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki rugpjūčio 9-osios Rusija taip pat neteko 1 817 tankų, 4 076 šarvuotųjų kovos mašinų, 964 artilerijos sistemų, 261 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 133 oro gynybos sistemų, 223 lėktuvų, 193 sraigtasparnių, 2 998 automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 757 dronų, 87 specialiosios technikos vienetų ir 185 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Mykolajivo srityje sulaikyta 400 įtariamų kolaborantų Pietų Ukrainos Mykolajivo srityje rugpjūčio 5–8 dienomis sulaikyta apie 400 įtariamų Rusijos kolaborantų, praneša agentūra „Sky News“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolu majoru Dmytro Marčenka.Pasak D. Marčenkos, turima įrodymų, kad „kiekvienas sulaikytasis perdavė vertingos informacijos“ Rusijos kariuomenei.Minėtu laikotarpiu Mykolajive galiojo komendanto valanda. Manoma, kad ji buvo įvesta būtent kolaborantų paieškoms.
Ukraina praneša apie intensyvius apšaudymus prie fronto linijos rytuoseUkraina praneša apie intensyvius rusų pajėgų apšaudymus prie fronto linijos rytuose. Vyksta nuožmūs mūšiai vietovėse netoli Donecko miesto, per Ukrainos televiziją sakė to paties pavadinimo srities gubernatorius Pavlas Kyrylenka, kurį cituoja agentūra „Reuters“.„Padėtis įtempta, palei visą fronto liniją nuolat šaudoma“, – kalbėjo P. Kyrylenka. Vykdoma daug atakų ir iš oro. Tačiau priešui esą nesiseka, Doneckas atsilaiko.
Rusija tvirtina Ukrainoje numušusi 19 HIMARS raketųRusijos gynybos ministerija pareiškė, kad šalies kariuomenė Rytų ir Pietų Ukrainoje numušė 19 amerikietiškų HIMARS raketų ir netoli Kramatorsko sunaikino dar kelis tokių sviedinių paleidimo įrenginius, praneša agentūra „Reuters“.„Reuters“ šių pareiškimų patvirtinti negalėjo.
Zelenskis reikalauja įvesti kelionių draudimą visiems rusamsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja įvesti tarptautinį kelionių draudimą visiems rusams, kad atgrasytų Maskvą nuo okupuotų teritorijų aneksijos. „Svarbiausios sankcijos yra uždaryti sienas, nes rusai iš kitų atima jų žemę“, - sakė jis interviu JAV laikraščiui „The Washington Post“. Rusai esą turi „gyventi savo pasaulyje, kol pakeis savo filosofiją“.Rusijos okupuotoje Pietų Ukrainos Zaporižios srities dalyje pirmadienį paskelbta apie referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Panašių planų yra ir dėl okupuoto Chersono.Jau ir ES intensyvėja diskusijos apsunkinti ar net visai nutraukti turistinių vizų išdavimą rusams. Nepaisant karo, daug rusų vasarą atostogauja ES šalyse. Rusijos kaimynė Latvija jau sugriežtino vizų išdavimą. Tai padaryti svarsto ir Suomija, tačiau ji reikalauja sprendimo visai Šengeno erdvei.Po Rusijos karo prieš Ukrainą neturėtų būti nei rusenančio, nei įšaldyto konflikto, tradiciniame savo kreipimesi pirmadienio vakarą sakė V. Zelenskis. Ukraina esą turi atgauti viską, ką laikinai užėmė Rusija. Tik akivaizdus užpuoliko pralaimėjimas apsaugos nuo naujo karo, pažymėjo prezidentas.
Rusijos pajėgos apšaudė Nikopolį, nukentėjusiųjų nėraNaktį į antradienį Rusijos pajėgos vėl apšaudė Ukrainos Dnipro srityje išsidėsčiusį Nikopolio miestą, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Nikopolio karinės administracijos vadovu Jevhenijumi Jevtušenka.„Nikopolis – du apšaudymai naudojant daugkartinio paleidimo raketų sistemas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė J. Jevtušenka.Karinės administracijos vadovas pridūrė, kad, preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.
Melitopolyje – juoda naktis rusų okupantamsLaikinai okupuotame Melitopolyje – juoda naktis rusų okupantams. Kaip pranešė miesto meras Ivanas Fedorovas, šiąnakt per Ukrainos pajėgų atakas yra likviduotų ir sužeistų Rusijos karių. Vakarinėje Melitopolio dalyje pirmadienio vakarą nugriaudėjo apie 10 galingų sprogimų. „Mes tikime Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ir laukiame gerų naujienų ukrainiečiams ir niokojančių naujienų rasistams“, – sakė meras.I. Fedorovas sakė, kad po pragariškos nakties užpuolikams išaušo ir karštas rytas. Apie 6 val. ryte nugriaudėjo dar vienas sprogimas. Virš rusų karinės bazės kyla dūmai. Daugiau detalių žadama pateikti vėliau.Naktis prieš tai irgi buvo nesėkminga Rusijos kariams. Tuomet Melitopolyje buvo sunaikinta daug priešo technikos ir apie 100 karių. Praeitą savaitę Rusija perkėlė didžiąją dalį oro gynybos iš Melitopolio į vakariau esantį Chersoną.https://t.me/uniannet/67500
Grupei „Azovstal“ gynėjų gresia mirties bausmėGrupei į nelaisvę paimtų „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje gynėjų gresia mirties bausmė. Baudžiamajame procese, kuris vyksta Rusijos kontroliuojamo separatistinio Donecko regiono teisme, prokuratūra pirmadienį pareikalavo aukščiausios bausmės, pranešė vadinamosios Donecko „liaudies respublikos“ oficiali naujienų agentūra. Nuosprendis turėtų būti paskelbtas trečiadienį.Teisiamieji, kurių tikslus skaičius neįvardijamas, kaltinami daugiau kaip 100 žmonių nužudymu. „Azovo“ pulko kariai iki gegužės pabaigos buvo įsitvirtinę plieno gamykloje, kai likusi Mariupolio uostamiesčio dalis jau buvo užkariauta rusų pajėgų. Tada paskutinieji gynėjai pasidavė. Ukraina siekia jų išlaisvinimo.Ukrainos pranešimais, daug Rusijos rankose esančių belaisvių buvo kankinami. Apie 50 jų liepos pabaigoje žuvo per ataką neaiškiomis aplinkybėmis Olenivkos kalėjime netoli Donecko.Rusija rugpjūčio pradžioje „Azovo“ pulką įvardijo kaip teroristinę organizaciją. Tai reiškia, kad Rusijos nelaisvėje esantys jo nariai gali būti teisiami pagal Rusijos įstatymus. Donecko „liaudies respublika“ savo Aukščiausiajame teisme nori teisti dar daugiau Mariupolio gynėjų.Šį pulką Maskva vis pasitelkia kaip jau daugiau nei penkis mėnesius trunkančio karo pateisinimą ir teigia, kad nori „išlaisvinti“ Ukrainą nuo „fašistų“. Tačiau tarptautiniai ekspertai iš esmės sutaria, kad nacionalistai ir dešinieji radikalai sudaro tik nedidelę Ukrainos kovotojų dalį.
Pentagonas: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista iki 80 000 rusųVienas aukšto rango Pentagono pareigūnas pirmadienį pranešė, kad nuo karo pradžios vasario pabaigoje Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista iki 80 000 rusų.„Per mažiau nei šešis mėnesius rusų patirti nuostoliai tikriausiai siekia 70–80 tūkst.“ žmonių, sakė gynybos sekretoriaus pavaduotojas Colinas Kahlas.C. Kahlas taip pat nurodė, kad nuo vasario 24 dienos, kai pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusijos pajėgos neteko „trijų ar keturių tūkstančių“ šarvuotųjų transporto priemonių. Be to, joms gali imti trūkti turimų tiksliai nutaikomų raketų, įskaitant iš oro ir jūros paleidžiamas sparnuotąsias raketas, nes nuo invazijos pradžios rusai daug jų paleido.Šie nuostoliai yra „gana įspūdingi, turint omenyje, kad rusai nepasiekė nė vieno iš [Rusijos prezidento] Vladimiro Putino karo pradžioje iškeltų tikslų“, sakė jis žurnalistams.C. Kahlo teigimu, tai, kad Rusijos pajėgos nebenaudoja tiek daug ilgesnio nuotolio ir tiksliai nutaikomų raketų, rodo, jog jų atsargos sumažėjo beveik iki tokio lygio, kiek Maskvai reikia turėti rezerve „kitiems nenumatytiems atvejams“.Pareigūnas pripažino, kad Ukrainos pusė mūšio lauke taip pat patyrė didelių nuostolių, tačiau nepateikė jokių skaičių.„Abi pusės patiria nuostolių. Šis karas yra intensyviausias konvencinis konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė jis.„Tačiau ukrainiečiai turi daug privalumų, iš kurių ne mažiau svarbus yra jų noras kovoti“, – pridūrė C. Kahlas.
Analitikai: Rusija naudoja kalinius okupuotų teritorijų kontroleiRusija gali naudoti dalinius, sudarytus iš kalinių, kad galėtų kontroliuoti padėtį okupuotose Ukrainos dalyse.Tokias išvadas padarė JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.Naujausioje ataskaitoje jie pažymi, kad naujai mobilizuoti rusų batalionai okupuotų teritorijų gyventojams yra griežtesni nei profesionalūs Rusijos kariai ar net formalų karinį mokymą baigę šauktiniai.Šie padaliniai yra mažiau apmokyti ir mažiau profesionalūs. Tačiau būtent tokius dalinius Rusija pasitelkia siekdama kontroliuoti okupuotų teritorijų gyventojus.
V. Zelenskis reikalauja naujų sankcijų dėl Zaporožės atominės elektrinėsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino imtis naujų sankcijų Rusijai dėl Zaporožės atominės elektrinės apšaudymo.„Rusija nesigilins į žodžius ir nerimą. Mums reikia naujų sankcijų teroristinei valstybei ir visai Rusijos branduolinei pramonei už branduolinės katastrofos grėsmės sukėlimą“, – vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.„Černobylio katastrofa yra sprogimas viename reaktoriuje. Zaporožės AE turi šešis maitinimo blokus“, – pridūrė jis.Zaporožės AE yra didžiausia Europoje. Per savaitgalį ji buvo kelis kartus apšaudyta. Abi pusės kaltino viena kitą dėl apšaudymo.Jungtinės Valstijos taip pat kaltina Rusiją dėl apšaudymo ir ragina nutraukti visus karo veiksmus Ukrainos branduoliniuose objektuose. Remiantis amerikiečių duomenimis, šiuo metu Zaporožės atominėje elektrinėje nėra padidėjusio ar nenormalaus radiacijos lygio požymių.
Melitopolio meras pranešė apie galingus sprogimus miesteLaikinai Rusijos užgrobtame Melitopolyje, Zaporožės regione, vėlų pirmadienio vakarą nugriaudėjo apie tuzinas galingų sprogimų. Apie tai „Telegram“ kanale paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, praneša „Ukrinform“.„Dar vienas vakaras Rusijos kariuomenei bus nenuobodus“, – rašė meras.Pasak jo, vakarinėje Melitopolio dalyje jau girdėta apie dešimt galingų sprogimų.Kaip pranešama, praėjusią naktį laikinai užgrobtame Melitopolyje Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos karių dislokavimo vietose. Žuvo daugiau nei 100 įsibrovėlių.
Pentagonas: nuo karo pradžios žuvo arba buvo sužeista 70-80 tūkst. Rusijos kariškiųTokį vertinimą per spaudos konferenciją pateikė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politiniams reikalams Colinas Kahlas, praneša CNN.„Yra pagrindo manyti, kad rusai per mažiau nei šešis (karo) mėnesius prarado 70 ar 80 tūkstančių žmonių“, – sakė Pentagono atstovas, pažymėdamas, kad kalbama apie apytikslį tiek žuvusių, tiek sužeistų Rusijos kariškių skaičių.C. Kahlas pažymėjo, kad tokie Rusijos nuostoliai yra „nepaprasti“, atsižvelgiant į tai, kad Rusija nepasiekė nė vieno iš Vladimiro Putino karo pradžioje nurodytų tikslų.
Ukrainoje humanitarinė pagalba netrukus bus reikalinga beveik 18 mln. žmoniųDėl intensyvių karo veiksmų Ukrainoje šių metų pabaigoje humanitarinė pagalba bus reikalinga mažiausiai 17,7 mln. žmonių. Tai pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų koordinatorė Ukrainoje Denise Brown, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi JT atstovybe Ukrainoje.D. Brown paragino tarptautinę bendriją toliau teikti Ukrainai gyvybiškai svarbią pagalbą.
Pasaulio bankas paskelbė apie papildomą 4,5 mlrd. JAV dolerių pagalbą UkrainaiPasaulio bankas pirmadienį paskelbė suteiksiantis dar 4,5 mlrd. JAV dolerių finansinę paramą karo draskomai Ukrainai.Lėšos padės Kyjivui finansuoti paslaugas ir pensijas, o tai ypač svarbu siekiant sumažinti Rusijos invazijos poveikį ekonomikai, sakoma banko pranešime.„Ukrainai reikia nuolatinių vyriausybės paslaugų, įskaitant sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės apsaugos, kad būtų išvengta tolesnio gyvenimo sąlygų blogėjimo ir skurdo“, – sakė Pasaulio banko prezidentas Davidas Malpassas.
Ukrainos atstovai: „Amnesty International“ liudininkams buvo daromas spaudimasRengiant skandalingąją „Amnesty International“ ataskaitą apie Ukrainą, liudininkams buvo daromas spaudimas. Tai pirmadienį pareiškė Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centro atstovai, praneša portalas „rbc.ua“.Pasak ataskaitą išanalizavusių specialistų, „Amnesty International“ rėmėsi parodymais, kuriuos davė žmonės, buvę filtravimo stovyklose ir kalėjimuose laikinai okupuotose teritorijose. Daug medžiagos buvo surinkta apklausiant žmones, evakuotus iš Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamų Donecko ir Luhansko sričių teritorijų ar Krymo.„Pavyzdžiui, medžiaga buvo renkama filtravimo stovyklų ir kalėjimų teritorijoje, buvo apklausiami asmenys, „norintys“ pateikti tokią informaciją“, - pažymėjo Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centro atstovai.Jų manymu, ši informacija neturėjo būti įtraukta į ataskaitą, kadangi ji buvo gauta Rusijos jėgos struktūrų spaudimu. Ją „Amnesty International“ ekspertams pateikę žmonės buvo greičiau perkeliami į saugesnius regionus.Ketvirtadienį žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Ukraina, kovodamas su Rusijos invazija, kelia pavojų civiliams gyventojams, nes dislokuoja savo karius gyvenamuosiuose rajonuose.Ukrainos vyriausybė griežtai atmetė šią ataskaitą, teigdama, kad „Amnesty International“ veikia išvien su Kremliaus propagandistais.
JAV paskelbė naują vieno milijardo JAV dolerių ginklų pagalbą UkrainaiPirmadienį Pentagonas paskelbė apie 1 milijardo dolerių naują karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant papildomas HIMARS sistemos raketas, padedančias Kyjivo pajėgoms atakuoti Rusijos kariuomenę toli už fronto linijų.Į paketą taip pat įtraukta daugiau „žemė-oras“ raketų, skirtų gynybai nuo Rusijos lėktuvų ir raketų, daugiau prieššarvinių raketų „Javelin“ ir kitos amunicijos, teigiama JAV Gynybos departamento pranešime.
Lenkijos pareigūnas apie skandalingąją „Amnesty International“ ataskaitą: atotrūkis nuo tikrovės – didžiulisLenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Marcinas Przydaczius mano, kad skandalingoji „Amnesty International“ ataskaita apie Ukrainą pakerta pasitikėjimą šia organizacija ir rodo „labai didelę“ Rusijos įtaką jai.Viceministras savo nuomonę išsakė pirmadienį Lenkijos radijui.„Matome, kas vyksta Ukrainoje. Matome Rusijos kariuomenės rengiamas žudynes, vykusias Irpenyje ir Bučoje. Matome atakuojamus civilinius objektus, aš pats savo akimis mačiau juos prie Kyjivo, matome bombarduojamus gyvenamuosius namus, prekybos centrus. Ir vienintelis dalykas, kurį „Amnesty International“ įstengė išspausti po kelių karo mėnesių, yra tokia ataskaita. Tai rodo didelį (organizacijos) atotrūkį nuo tikrovės ir ideologizavimo mastą“, - konstatavo Lenkijos URM vadovo pavaduotojas.„Deja, Rusijos įtaka ten taip pat tikriausiai yra labai didelė, nes kitaip viso to neįmanoma paaiškinti“, - pabrėžė M. Przydaczius.Ketvirtadienį žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Ukraina, kovodamas su Rusijos invazija, kelia pavojų civiliams gyventojams, nes dislokuoja savo karius gyvenamuosiuose rajonuose.Ukrainos vyriausybė griežtai atmetė šią ataskaitą, teigdama, kad „Amnesty International“ veikia išvien su Kremliaus propagandistais.
Ukrainoje Rusijos kareivis nuteistas 10 metų kalėti už karo nusikaltimusUkrainos šiauriniame Černihivo mieste 10 metų kalėti nuteistas karo nusikaltimais apkaltintas Rusijos kareivis.Teismas nusprendė, jog įrodyta, kad vykdydamas įsakymą tankistas apšaudė gyvenamąjį daugiabutį vasario pabaigoje pradėto karo pradžioje, pirmadienį pranešė Ukrainos visuomeninė televizija. Dešimtame aukšte buvo sunaikintas butas, nors niekas nebuvo sužeistas.Kareivis prisipažino kaltas, jam gresia 10 metų įkalinimas, tačiau nuosprendis įsiteisės tik po galimos apeliacijos.Gegužę Rusijos kareivis jau buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už Ukrainos civilio nužudymą, bet vėliau bausmė sumažinta iki 15 metų.
JAV paragino Rusiją nutraukti karinę veiklą branduoliniuose objektuoseBaltieji rūmai pirmadienį paragino Rusiją nutraukti visas karines operacijas aplink Ukrainos branduolinius objektus. „Kovos šalia atominės elektrinės yra pavojingos“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre į Kentukį skridusiame „Air Force One“ lėktuve, kuriuo prezidentas Joe Bidenas išvyko apžiūrėti nuo potvynių nukentėjusių teritorijų.„Mes toliau raginame Rusiją nutraukti visas karines operacijas Ukrainos branduoliniuose objektuose arba šalia jų ir grąžinti Ukrainai visišką jų kontrolę“, – sakė K. Jean-Pierre.Rusija okupavo Zaporižią, didžiausią Europoje atominės energetikos kompleksą, pirmosiomis invazijos savaitėmis, o pastaruoju metu ten pratrūkusios kovos kelia nuogąstavimus dėl branduolinės avarijos. K. Jean-Pierre sakė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau „atidžiai stebi“ situaciją objekte, o radiacijos jutikliai, „laimei“, nerodo jokių padidėjusio ar nenormalaus radiacijos lygio požymių.„Mums taip pat žinomi pranešimai apie netinkamą elgesį su (jėgainės) personalu ir mes sveikiname Ukrainos valdžios institucijas ir operatorius už jų įsipareigojimą užtikrinti branduolinę saugą ir saugumą sudėtingomis aplinkybėmis“, – sakė ji.Baltųjų rūmų atstovė sakė, kad Jungtinės Valstijos remia Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucijos – Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) – pastangas padėti Ukrainai įgyvendinti branduolinės saugos ir saugumo priemones. Pirmadienį Kyjivas paragino sukurti demilitarizuotą zoną aplink atominę elektrinę Rytų Ukrainoje. Pastarosiomis dienomis čia vyko apšaudymai, apgadinę keletą konstrukcijų ir privertę išjungti reaktorių.„Reikia pašalinti okupacines pajėgas iš jėgainės ir jos teritorijoje sukurti demilitarizuotą zoną“, – sakė Ukrainos branduolinės energetikos bendrovės „Energoatom“ prezidentas Petro Kotinas. Pastarojo meto kovos jėgainėje paskatino TATENA perspėti apie „labai realų branduolinės nelaimės pavojų“. Tačiau Kremlius pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius Zaporižios elektrinę ir perspėjo apie galimus „katastrofiškus padarinius“ Europai.
Diplomatas: Turkijos kompanija jau įsigijo Ukrainoje sklypą dronų „Bayraktar“ gamyklaiTurkijos kompanija „Baykar Makina“ jau įkūrė Ukrainoje savo bendrovę, įsigijo žemės sklypą, parengė dronų „Bayraktar“ gamyklos projektą ir ketina jį realizuoti Ukrainos teritorijoje.Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos ambasadorius Turkijoje Vasilijus Bodnaras, praneša „Ukrinform“.„Bus statoma gamykla. Tiesiog prieš savaitę vyriausybė patvirtino dvišalį susitarimą ir perdavė jį parlamentui ratifikuoti, susitarimą dėl pačios gamyklos statybos“, - papasakojo Ukrainos diplomatas.„Didelėje dalyje modelių, kurie bus gaminami šioje įmonėje, bus Ukrainoje pagamintų komplektavimo detalių“, - teigė jis.Komentuodamas anksčiau pasirodžiusius pranešimus apie galimą Turkijos kompanijos bendradarbiavimą su Rusija gaminant bepilotes skraidykles „Bayraktar“, Ukrainos ambasadorius pareiškė, kad „Baykar Makina“ neturi tokių planų.
Ukrainoje paimtoje rusiškoje ginkluotėje – daugiau kaip 450 užsienietiškų komponentųKaip teigiama naujoje Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinio gynybos tyrimų instituto (RUSI) ataskaitoje, nuo vasario 24 d. Ukrainoje paimtoje rusiškoje ginkluotėje buvo rasta daugiau kaip 450 užsienietiškų komponentų, praneša „Reuters“.Tai rodo, kad Maskva iki invazijos į Ukrainą įsigijo svarbių technologijų iš JAV, Europos ir Azijos įmonių.Nustatyta, kad 27 rūšių Rusijos ginkluotės ir sistemų pagrindą sudaro daugiausia Vakaruose pagaminti komponentai. Maždaug du trečdalius komponentų pagamino JAV kompanijos, kitus Rusija gavo iš Japonijos, Pietų Korėjos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Šveicarijos ir Nyderlandų.„Rusijos ginklai, kurie yra labai priklausomi nuo Vakarų elektronikos, pražudė tūkstančius ukrainiečių“, - sakė žurnalistams RUSI sausumos karo specialistas Jackas Watlingas.Pasak ataskaitos autorių, Rusijos sparnuotojoje raketoje 9M727, kuri yra vienas pažangiausių šalies ginklų, gali manevruoti nedideliame aukštyje, kad išvengtų radaro, ir smogti taikiniams už šimtų kilometrų, buvo 31 kitose pasaulio šalyse pagamintas komponentas.
Suomija prisidės prie Ukrainos karių rengimo Didžiojoje BritanijojeKariniai instruktoriai iš Suomijos taip pat dalyvaus rengiant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius Didžiojoje Britanijoje.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Suomijos gynybos ministerija.Gautomis žiniomis, Suomija siunčia į Jungtinę Karalystę apie 20 instruktorių. Šiuo metu ten mokosi tūkstančiai Ukrainos kariškių.Tikimasi, kad iki šių metų pabaigos vakarietišką ginkluotę pavyks įvaldyti maždaug 10 tūkst. ukrainiečių.„rbc.ua“ primena, kad anksčiau savo instruktorius, rengiančius Ukrainos karius, į Didžiąją Britaniją nusiuntė Švedija, Kanada ir Nyderlandai. Mokymo procesas vyksta pagal NATO standartus.
Ukraina: sulaikyti užpuolikai, planavę nužudyti gynybos ministrą ir žvalgybos vadąUkrainos saugumo tarnyba skelbia užkirtusi kelią gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo ir Ukrainos žvalgybos vadovo Kirilo Budanovo nužudymui, skelbia UNIAN.Užpuolikai, tarnybos teigimu, taip pat planavo nužudyti žinomą Ukrainos aktyvistą, kurio pavardė neminima.Ukrainos saugumo tarnybai pavyko neutralizuoti Rusijos GRU sabotažo ir žvalgybos grupę.„Buvo atlikta kelių etapų specialioji operacija ir neutralizuota Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo (geriau žinomo kaip GRU) sabotažo ir žvalgybos grupė“, pranešė tarnybą.Teigiama, kad už kiekvieną nužudytąjį „kuratoriai“ iš Rusijos užpuolikams pažadėjo nuo 100 iki 150 tūkstančių dolerių atlygį.Ukrainos duomenimis, grupėje buvo Luhansko gyventojas, kovojęs viename iš „Luhansko liaudies respublikos“ padalinių. „Būtent jis, naudodamasis savo ryšiais tarp nusikalstamų sluoksnių, ieškojo žudiko, kuris įvykdytų užsakomąsias žmogžudystes“, – skelbia Ukrainos saugumo tarnyba. Jos teigimu, šis asmuo veikė „pagal kuratoriaus iš Maskvos nurodymus“.„Su šiuo asmeniu susisiekė Kyjivo gyventojas, sutikęs už penkis tūkstančius JAV dolerių likviduoti Ukrainos kariški, kuris, anot Rusijos pusės, dalyvavo „fizinėse rusų karo belaisvių žudynėse“. „Ši žmogžudystė turėjo būti „bandymas“ prieš atliekant pagrindines užduotis“, – sakoma pranešime.Minėtas Luhansko gyventojas, pasak tarnybos, nusprendė asmeniškai atvykti į Ukrainos valdomą teritoriją, kur kartu su bendrininku turėjo parengti „likvidavimo“ planą ir pateikti jį tvirtinti savo vadovams Rusijoje.Ukrainos pareigūnai užfiksavo jo atvykimą į Voluinės sritį per Domanovo kontrolės postą ir susitikimą su bendrininku. Po to abu jie buvo sulaikyti Kovelyje, Voluinės rajone. „Per kratą pas „pasiuntinį“ buvo rasta „nusikalstamų veiksmų įrodymų“, taip pat Rusijos piliečio pasas“, – pranešė Ukrainos saugumo tarnyba.
Rusijoje sudaryta daugiau kaip 40 „savanorių“ dalinių karui prieš UkrainąNuo pavasario Rusijos regionuose sudaryta daugiau kaip 40 „savanorių“ dalinių karui prieš Ukrainą. Tai pranešė laikraštis „Kommersant“.Leidinio žiniomis, tokios formuotės sudarytos mažiausiai 20-yje Rusijos regionų. Kai kuriuose formuojamas vienas dalinys, kituose – po 2–3 ir daugiau. Jie paprastai sudaromi tik iš vieno regiono gyventojų.„Savanorių“ dalinių nariai pasirašo su Rusijos gynybos ministerija sutartis mažiausiai keliems mėnesiams su galimybe jas pratęsti ir gauna kontraktininkų statusą.Jiems žadamos algos skiriasi: Omsko srityje siūloma 130 tūkst. rublių, kituose regionuose – per 200 tūkst., o Permės krašte – ne mažiau kaip 300 tūkst. rublių. Be to, kontraktininkams priklauso įvairios išmokos „už sėkmingus karo veiksmus“ ir po 8 tūkst. rublių „už kiekvieną puolimo dieną“.Informuotas Rusijos valdininkas leidiniui sakė, jog daliniai sudaromi pagal teritorinį principą, kadangi taip patogiau dirbti su „savanoriais“.Liepos mėnesį pasirodė pranešimų, jog Kremlius davė regionų valdžiai nurodymą surinkti bent po vieną „savanorių“ batalioną, kad nereikėtų skelbti visuotinės mobilizacijos.Rusijoje taip pat formuojami daliniai iš kalinių. Nuteistiesiems siūloma eiti į karą mainais į pinigus ir amnestiją.Ukrainos duomenimis, nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 8 d. jau sunaikinta apie 42 340 okupantų rusų.
Okupuotoje Ukrainos Zaporižios srities dalyje skubama surengti prisijungimo prie Rusijos referendumąPietryčių Ukrainos Zaporižios regionui Maskvos primesta valdžia pirmadienį pareiškė, kad skuba surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.„Pasirašiau dekretą (...) pradėti dirbti organizuojant referendumą dėl Zaporižios srities susijungimo su Rusijos Federacija“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Maskvos primestos administracijos okupuotoje Zaporižios regiono dalyje vadovas Jevgenijus Balickis. Anksčiau jis yra sakę, kad balsavimas gali būti surengtas rudenį.Pietiniai Ukrainos Chersono ir Zaporižios regionai yra daugiausia Rusijos kontroliuojami nuo pirmųjų Maskvos karinės kampanijos savaičių. Abu regionai jėga integruojami į Rusijos ekonomiką. 2014 m. Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Juodosios jūros Krymo pusiasalį, surengusi ten referendumą. Diduma tarptautinės bendruomenės nepripažino balsavimo rezultatų.
Zelenskiui – ciniškas Kremliaus atsakasKremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad jeigu Kremlius užgrobtose teritorijose organizuos pseudoreferendumus, derybos su Rusija žlugs.„Reikalas tas, kad tai regiono gyventojų planai. Juk ne mes rengiam referendumus. Čia, aišku, reikia suprasti, į ką Zelenskis šiuo pareiškimu kreipiasi – minėtų regionų Ukrainos piliečius ar Rusijos piliečius“, – pareiškė D. Peskovas.„Reikia kreiptis į savo piliečius, paklausti, kodėl tiek daug tokių, kurie nenori gyventi jo šalyje“, – sakė P. Peskovas.
Podoliakas: Rusija mėgina suteikti karui užtęstinį formatąRusijos Federacija mėgina suteikti karui prieš Ukrainą maksimaliai užtęstinį formatą, kad išsekintų dalies Vakarų elito politinę valią.Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša „Ukrinform“.„Rusams nepavyko surengti žaibo karo. Juk viltys buvo dedamos tik į šio tipo karą. Paaiškėjo, kad jie nežinojo, kokios Ukrainos gynybinės ir mobilizacinės galimybės. To nežinojo ir mūsų partneriai. Todėl dabar rusai mėgina suteikti karui maksimaliai užtęstinį formatą, kad pažaistų išsekinimo žaidimą. Jie nori išsekinti ne tik ir ne tiek Ukrainą, o veikiau dalies Vakarų elito politinę valią“, –sakė M. Podoliakas.Pasak jo, tam, kad karas greičiau baigtųsi, partneriai turi spartinti pagalbą Ukrainai, pirmiausia – karinę.M. Podoliakas teigė, jog dalis Vakarų elito vis dar klaidingai tiki, kad (santykiuose su Rusija) galima grįžti į laikotarpį iki karo, o Rusija yra nenugalimas monstras.„Ukraina jau beveik šešis mėnesius kariauja efektyvų gynybinį karą. Kodėl partneriai galutinai nesupranta, kad Rusija – tai ne monstras, į kurį reikia žiūrėti su baime, o idealus pacientas, kuriam reikalinga skubi pasaulinė specializuota terapija?“ – pareiškė M. Podoliakas.
Ukrainos pareigūnas: Rusija mėgina raketomis naikinti grūdų saugyklas Rusijos kariškiai mėgina raketų smūgiais naikinti Ukrainos grūdų saugyklas ir derlių laukuose.Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė Odesos srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas, praneša UNIAN.Jis priminė, kad pirmadienio rytą Ukrainos oro gynyba numušė „Kalibr“ tipo priešo raketą, kuri buvo paleista iš povandeninio laivo, esančio Juodosios jūros akvatorijoje.„Visa tai vyksta tuo metu, kai pradėjo dirbti trečias didelis Odesos srities uostas – Pietų uostas. Kaip tik iš jo išplaukė dar vienas laivas su Ukrainos žemės ūkio produkcija. Tad mes matome, kaip priešas – Rusijos Federacija – vykdo susitarimus, kuriuos ji sudarė su Turkija ir su Jungtinėmis Tautomis“, – pažymėjo S. Bratčukas.Pasak jo, priešas raketų smūgiais pirmiausia siekia sugriauti civilinės infrastruktūros objektus, žudyti taikius žmones.„Mes suprantame, kad Juodoji jūra – tai fronto linija. Šios raketos dažnai pralekia virš mūsų, jos skrenda į kitus mūsų valstybės regionus. Priešas stengiasi atakuoti grūdų saugyklas. Priešas stengiasi pataikyti į javų laukus, nes supranta, kad tai – mūsų ištekliai. Tie ištekliai, kurie padės Ukrainai finansuoti savo ginkluotąsias pajėgas“, – pridūrė Odesos srities karinės administracijos atstovas.
Kremlius: Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimui šiuo metu nėra pagrindoKremlius pirmadienį pareiškė, kad šiuo metu nėra pagrindo galimam Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimui, praneša agentūra „Reuters“.Atsakydamas į žurnalisto klausimą apie Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasiūlymą tarpininkauti taikos deryboms, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis susitikti galėtų tada, kai abiejų pusių derybininkai „pasidarys savo namų darbus“.Derybos tarp Maskvos ir Kyjivo įstrigusios jau kelis mėnesius. Abi pusės kaltina viena kitą dėl pažangos stygiaus.„Ukrainos delegacija dingo iš radarų, šiuo metu nevyksta joks derybų procesas“, – tvirtino D. Peskovas.
Zelenskis svarstys peticiją, kuria siūloma 50 metų drausti rusams atvykti į UkrainąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarstys elektroninę peticiją, kuria siūloma uždrausti Rusijos piliečiams ateinančius 50 metų atvykti į Ukrainos teritoriją, po to, kai peticija surinko daugiau nei 25 tūkst. parašų.Peticijos autorius siūlo uždrausti visiems rusams lankytis Ukrainos teritorijoje, išskyrus tuos, kurie kovojo Ukrainos pusėje.„Deja, per šiuos 8 metus valdžia nesugebėjo apsaugoti Ukrainos nuo diversantų, agentų ir žvalgų, kurie visą tą laiką atvykdavo į Ukrainą dėl bevizio režimo su Rusija. Už tai sumokėjome tūkstančiais gyvybių. Kiekvieno ukrainiečio saugumui dabar ir ateityje siūlome per ateinančius 50 metų visiškai uždrausti atvykti į Ukrainą visiems rusams ir neišduoti rusams leidimų gyventi, išskyrus tuos, kurie kovojo Ukrainos pusėje“, – rašo peticijos autorius.Šį kreipimąsi į prezidentą palaikė 25 370 žmonių, skelbia UNIAN.Ukraina šiemet nusprendė nutraukti susitarimo su Rusija dėl bevizio režimo galiojimą. Sprendimas įsigaliojo nuo liepos 1 d.
Ukrainos „Enerhoatom“ ragina nustatyti Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje demilitarizuotą zonąUkrainos atominių elektrinių operatorės „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas pirmadienį paragino nustatyti Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje demilitarizuotą zoną, praneša agentūra „Reuters“.„Prašome pasaulio bendruomenės ir mūsų partnerių išvesti okupantus iš elektrinės teritorijos ir joje nustatyti demilitarizuotą zoną“, – teigė P. Kotinas. Kartu jis paragino ten dislokuoti taikdarių komandą.Pastarosiomis dienomis Rusijos kariuomenės kontroliuojama Zaporižios atominė elektrinė vis apšaudoma. Tai pakurstė būgštavimus dėl ten galinčios kilti branduolinės katastrofos.„Trūkus bent vienai panaudoto branduolinio kuro saugyklai, įvyktų lokalaus masto nelaimė, – teigė „Enerhoatom“ vadovas. – Tačiau jei būtų pažeistos dvi ar trys saugyklos, nelaimės mastas būtų kur kas didesnis. Jo įvertinti neįmanoma.“
Kyjivas praneša apie didelius mūšius DoneckeRytų Ukrainos Donecko srityje toliau verda nuožmūs mūšiai prie Bachmuto ir Avdijivkos miestų. Į rytus ir pietus nuo Soledaro ir Bachmuto rusų atakos atremtos, pirmadienį feisbuke panešė Ukrainos generalinis štabas. Nepavyko ir rusų veržimasis į rytus nuo Siversko bei į pietvakarius nuo Avdijivkos. Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų kol kas nėra galimybės.Prie Rusijos dalinių užimto Chersono didmiesčio pietuose Ukrainos pajėgos vėl pradėjo kontratakas raketomis prieš strategiškai svarbų ir jau prieš tai apgriautą Antonivkos tiltą virš Dnipro upės. Tai patvirtino Pietų karinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk.Be to, raketomis apšaudytas kelias per Dnipro užtvanką prie Nova Kachovkos.
Kremlius vėl apkaltino Kyjivo pajėgas apšaudžius Zaporižios elektrinę Kremlius pirmadienį vėl apkaltino Kyjivo pajėgas apšaudžius Zaporižios atominę elektrinę Ukrainos pietryčiuose ir perspėjo, kad Europai gresia „katastrofinės pasekmės.„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų [vykdomi] atominės elektrinės teritorijos apšaudymai – potencialiai ypač pavojinga veikla, paaštrėjimo atveju galinti sukelti katastrofinių pasekmių didžiulei teritorijai, įskaitant Europos teritoriją“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Pasak jo, Ukrainos sąjungininkai turi „pasinaudoti savo įtaka, kad tokie apšaudymai nebesitęstų“.Maskva ir Kyjivas kaltino vienas kitą dėl smūgių didžiausiai Europoje atominei jėgainei. Pastaruoju metu dėl tose apylinkėse vykstančių kautynių Jungtinės Tautos perspėjo, kad gali įvykti branduolinė katastrofa.Zaporižios elektrinės kompleksą Rusijos pajėgos užėmė vasario gale pradėtos invazijos pirmosiomis savaitėmis. Pastarosiomis dienomis ten buvo surengta keletas karinių smūgių, nuo kurių nukentėjo jėgainės pastatai ir teko išjungti vieną reaktorių.
Pirmasis laivas su grūdais iš Ukrainos pasiekė savo paskirties uostą TurkijojePirmą kartą nuo tarptautinio susitarimo dėl grūdų eksporto pasirašymo kukurūzus gabenantis krovininis laivas iš Ukrainos pasiekė savo paskirties uostą Turkijoje. Su turkų vėliava plaukiantis laivas „Polarnet“ pirmadienį atvyko į Kodžaelį prie Marmuro jūros, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.Turkijos gynybos ministerijos duomenimis, iki šiol Ukrainos uostus paliko 10 laivų su grūdais. Laivas „Razoni“ praėjusios savaitės pirmadienį buvo pirmasis, išplaukęs Libano kryptimi. Tačiau jis kol kas tikslo nepasiekė.Prieš tai žemės ūkio produkcijos eksportas per Ukrainos Juodosios jūros uostus dėl Rusijos pradėto karo nuo vasario pabaigos buvo blokuojamas. Liepos 22-ąją, tarpininkaujant JT, karo priešininkės atskirai pasirašė susitarimą su Turkija, kuris leidžia iš trijų Ukrainos uostų eksportuoti grūdus.Grūdų eksporto iš Ukrainos atnaujinimas yra svarbus maisto produktų kainų stabilizavimui pasaulyje. Ukraina iki šiol buvo viena svarbiausių grūdų eksportuotojų. 12 000 tonų kukurūzų gabenantis „Polarnet“ penktadienį išplaukė iš Čornomorsko uosto.
Rusijai – Zelenskio ultimatumasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kasdieniame vaizdo kreipimesi faktiškai iškėlė ultimatumą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui: jei Rusijos pajėgų okupuotose teritorijose bus surengti „referendumai“ dėl jų prijungimo prie Rusijos, tuomet jokių jo administracijos derybų su Rusija nebebus.Apie tai skelbia „Radio Svoboda“.„Kiekvieną savaitę pasirodo vis daugiau pranešimų apie tai, kad okupantai jų užimtuose rajonuose mūsų valstybės pietuose ruošiasi pseudoreferendumams. Norėčiau pasakyti labai paprastą dalyką: visi, kurie kokiais nors būdais padės okupantams realizuoti šiuos ketinimus, turės už tai atsakyti. Turės atsakyti prieš Ukrainą. Mūsų valstybės pozicija lieka ta pati: mes nieko savo neatiduosime, o jei okupantai nuspręs eiti pseudoreferendumų keliu, jie užkirs sau bet kokią galimybę su Ukraina ir laisvuoju pasauliu surengti derybas, kurių Rusijos pusei tam tikru momentu vienareikšmiškai prireiks“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainoje nukautas aukšto rango FSB pareigūnasRusijos kare Ukrainoje nukautas Rusijos Federacijos saugumo tarnybos darbuotojas, pulkininkas leitenantas Nikolajus Gorbanas, skelbia „Radio Svoboda“ savo „Telegram“, paskyroje.Informuojama, kad N. Gorbanas dirbo Rusijos saugumo tarnybos specialiosios paskirties centre, vadovavo ketvirtajam pirmojo Specialiųjų operacijų valdymo skyriaus poskyriui. Informuojama, kad jis nukautas rugpjūčio 2 dieną.Pažymima, kad nekrologas nepaaiškina, kur tiksliai tarnavo nukautasis – „Alfa“, „Vympel“ ar K („Kavkaz“). Žinoma tik tiek, kad jis kariavo Sirijoje ir buvo apdovanotas ordinu „Už drąsą“ ir medaliu „Už narsą“. N. Gorbanui buvo 36 metai.„Pulkininkas leitenantas Nikolajus Gorbanas iš Rusijos saugumo tarnybos specialiosios paskirties centro žengė „geros valios žingsnį“ – oficialiai denacifikavosi ir demilitarizavosi. Šlovė tautai, mirties priešams!“ – parašė tinklaraštininkas Anatolijus Štefanas.Žurnalistas Antonas Pavluška pažymėjo, kad N. Gorbanas buvo nukautas rugpjūčio 2 dieną. Jis yra kariavęs Sirijoje, du kartus įvertintas už drąsą: „Įdomu, kas ten ir kaip vyko tą rugpjūčio 2 dieną, kad nukovė net Rusijos saugumo tarnybos pulkininką leitenantą (...)“.https://t.me/radiosvoboda/26065
Luhansko gubernatorius: Rusijos kariai tęsia vaikų deportaciją iš Rytų UkrainosRusijos kariai, pasak Luhansko srities gubernatoriaus Serhijaus Gaidajaus, tęsia vaikų deportaciją iš Rytų Ukrainos, praneša agentūra „Sky News“.S. Gaidajaus teigimu, taip Maskva „bando susikurti palankias sąlygas, kad galėtų suintensyvinti puolimą“ šiame regione. Gubernatorius pridūrė, kad tik per pastarąją parą čia, be kita ko, surengti septyni raketų smūgiai, du antskrydžiai ir dar daugybė atakų pasitelkiant įvairią ginkluotę.S. Gaidajus taip pat nurodė, kad rusai bandė pagerinti savo taktinę poziciją ir dar kartą mėgino surengti puolimą Verchnokamianskyj regione, tačiau nesėkmingai ir iš ten atsitraukė.
Rusų pajėgoms apšaudžius Charkivą žuvo vienas žmogusRusų pajėgoms pirmadienio rytą apšaudžius Ukrainos šiaurės rytinio Charkivo miesto tankiai apgyvendintą rajoną žuvo vienas žmogus, pranešė pareigūnai.Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas sakė, kad smūgiai prieš miestą tęsiasi, apšaudytas Ševčenkos rajonas, ten nukentėjo vienas žmogus.Charkivo meras Ihoris Terechovas nurodė, kad rusai apšaudė ir kitą gyvenamąjį rajoną.„Šioje ramioje ir tankiai apgyvendintoje vietovėje karinės infrastruktūros tikrai nėra. Prašau visų būti slėptuvėse – apšaudymas gali pasikartoti. Yra informacijos apie bent vieną sužeistą civilį“, – sakė meras.Netrukus I. Terechovas pranešė, kad patvirtinta vieno civilio žūtis.„Informacija apie vieną žuvusįjį pasitvirtino. Civilis. Jis paprasčiausiai išėjo iš namų ir papuolė į apšaudymą. Užjaučiu jo artimuosius“, – pridūrė meras.
Rusija Donbase tikriausiai naudoja „minas peteliškes“Labai tikėtina, kad Rusija naudoja priešpėstines minas savo gynybinėms linijoms Donbase apsaugoti. Tai savo kasdieninėje ataskaitoje apie karą Ukrainoje skelbia britų Gynybos ministerija.Šios minos gali padaryti didelės žalos ir kariams, ir civiliams. Anot ataskaitos, labai tikėtina, jog Rusija mėgina PFM-1 ir PFM-1S kasetines minas naudoti Donecke ir Kramatorske.„Minomis peteliškėmis“ vadinamos PFM-1 buvo naudojamos per sovietų karą Afganistane, kur suluošino daug vaikų, kurie palaikė jas žaislais.
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 42 340 karių Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 42 340 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki rugpjūčio 8-osios Rusija taip pat neteko 1 811 tankų, 4 070 šarvuotųjų kovos mašinų, 960 artilerijos sistemų, 261 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 132 oro gynybos sistemų, 223 lėktuvų, 192 sraigtasparnių, 2 993 automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 754 dronų, 86 specialiosios technikos vienetų ir 182 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Iš Ukrainos uostų išplaukė dar du laivai su grūdais Po kelis mėnesius trukusios Rusijos blokados atnaujintas grūdų eksportas iš Ukrainos Juodosios jūros uostų, Turkijos duomenimis, tęsiasi. Pirmadienį išplaukė dar du grūdus gabenantys laivai, pranešė Gynybos ministerija Ankaroje.„Sacura“, gabenantis 11 000 tonų sojų pupelių, paliko Južnės uostamiestį ir išplaukė į Italiją. Laivas „Arizona“ su 48 458 tonomis kukurūzų iš Černomorsko pajudėjo į pietinę Turkiją. Ukrainos infrastruktūros ministras Oliaksandras Kubrakovas šią informaciją patvirtino tviteryje.Nuo rugpjūčio pradžios iš Ukrainos uostų jau išplaukė aštuoni laivai su grūdais. Nuo karo pradžios vasarį dėl Rusijos vykdytos blokados ir ukrainiečių pajėgų užminuotų savo uostų Ukrainoje įstrigo dešimtys krovininių laivų.Laivybos ir su ja susijusio grūdų eksporto atnaujinimas iš Ukrainos yra svarbus maisto produktų kainų stabilizavimui pasaulyje.
Melitopolio meras: priešo oro gynyba negali atlaikyti HIMARSUkrainos Melitopolio meras Ivanas Fedorovas „Telegram“ paskyroje pasidalino informacija apie situaciją rusų okupuotame mieste, iš kurio pats buvo priverstas pasitraukti. „Šiandien itin taiklios HIMARS raketos pataikė į laikinas okupacinių pajėgų pozicijas pramoniniuose objektuose įvairiuose Melitopolio rajonuose. Praeitą savaitę okupantai perkėlė didžiąją oro gynybos dalį iš Melitopolio į Chersoną. Ši naktis mums pati efektyviausia ir parodo, kad dabartinė priešo oro gynyba negali atlaikyti HIMARS. Silpnėjanti priešo oro gynybos sistema sukuria reikiamas sąlygas sėkmingam kontrpuolimui Melitopolio kryptimi“, - rašo I. Fedorovas.
Rusijos pajėgos skelbia sunaikinusios tonas NATO karinės paramos UkrainaiRusijos pajėgos skelbia neva sunaikinusios tonas amunicijos, kurią NATO šalys perdavė Ukrainai. Pietiniame Mykolajivo regione esą sėkmingai smogta sandėliui, kuriame buvo 45 000 tonų amunicijos, sekmadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.I. Konašenkovas taip pat pranešė apie dar penkis atakuotos ginklų sandėlius, vienas kurių – smarkių mūšių apimtoje rytinėje Donecko srityje.Donecke Rusijos oro ginkluotosios pajėgos, be to, apšaudė Bachmuto miestelį ir nukovė iki 130 Ukrainos karių, sakoma pranešime iš Maskvos. Ir šios informacijos patikrinti neįmanoma.
Ukraina: rimtai apgadinti Antonivkos ir Kachovkos tiltaiNaktį Ukrainos kariai surengė apšaudymą, pataikyta į keletą taikinių, įskaitant Antonivkos ir Kachovkos tiltus. Apie tai informacinio telemaratono metu pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Gumeniuk.„Surengtas toks pat apšaudymas, kokius ta kryptimi rengiame jau keletą parų. Jis buvo rezultatyvus, gana rimtai apgadinti Antonivkos ir Kachovkos tiltai“, – pažymėjo ji.Anot N. Gumeniuk, taip pat Ukrainos kariai pietuose sunaikino keletą priešo bazių su šaudmenimis.„Mes nurodome savo atakų rezultatus, nes žinome, kad pasipriešinimo judėjimas okupuotose teritorijose yra pakankamai rimtas“, – pridūrė ji.
Pernakt apšaudytos Charkivo ir Kyjivo sritysNaktį į pirmadienį apšaudytos Ukrainos Charkivo ir Kyjivo sritys, praneša agentūra „Sky News“, remdamasi Charkivo meru Igoriu Terechovu.„Maždaug 4 val. 40 min. vėl apšaudytas Charkivas. Nugriaudėjo serija sprogimų. Preliminariais duomenimis, raketomis apšaudyti Novobavarskyj ir Nemyšlianskyj rajonai. Informacija apie nukentėjusiuosius ir padarytos žalos mastą tikslinama“, – teigė I. Terechovas. Jis paragino miestiečius vykti į slėptuves.I. Terechovas kiek vėliau pranešė ir apie mažiausiai septynis sprogimus Kyjivo srityje. „Turima tikslių duomenų apie Kyjivo srities apšaudymą. Būta mažiausiai septynių sprogimų. Informacijos apie nukentėjusiuosius nėra, tikiuosi, ir nebus“, – pridūrė jis.
Skelbiama apie naujus smūgius Antonivkos tiltuiRugpjūčio 7 d. vakare Ukrainos ginkluotosios pajėgos, tikėtina, vėl sėkmingai atakavo Chersono priemiestyje per Dnieprą nutiestą Antonivkos automobilių tiltą.Informacija apie apšaudymą platinama Chersono „Telegram“ kanaluose.Pranešama, kad ant tilto buvo jo remontui dėl ankstesnių atakų metu padarytų pažeidimų skirtos technikos, kuri užsidegė po tikslių HIMARS smūgių.Be to, internete kalbama apie sprogimus prie tilto, esančio netoli Kachovkos hidroelektrinės ir taip pat jungiančio du Dniepro krantus.Remiantis dar nepatvirtintais duomenimis, buvo pataikyta ir į Darjivkos tiltą, nutiestą per Inhuleco upę Chersono srities šiaurinėje dalyje.https://twitter.com/most_ks_ua/status/1556374968652505088
Ukraina teigia, kad Rusija toliau gabena karinę techniką į BaltarusijąUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, Rusija toliau gabena karinę techniką į Baltarusiją.Pasak štabo, Baltarusijos teritorijoje, įskaitant pasienio zoną su Vakarų Ukrainos Voluinės sritimi, dislokuojami papildomi kariai ir oro gynybos sistemos.Šios informacijos nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.Baltarusija nėra oficialiai prisijungusi prie Rusijos karo prieš Ukrainą, tačiau Minskas leidžia Maskvai naudotis savo teritorija vykdant šalies puolimą.
Nuo karo pradžios Ukrainoje užfiksuota jau per 27 tūkst. Rusijos karo nusikaltimųNuo karo pradžios Ukrainoje užfiksuoti 27 203 Rusijos karo nusikaltimai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Generaline prokuratūra Kyjive.Prokuratūros duomenimis, iš šių karo nusikaltimų 26 190 susiję su karo teisės pažeidimais, 73 – su karo veiksmų planavimu, o dar 28 – su karo propagandos sklaida. Be to, užfiksuota dar per 12 tūkst. nusikaltimų šalies nacionaliniam saugumui.Nuo Rusijos invazijos pradžios generalinė prokuratūra taip pat iškėlė jau 1 451 baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų prieš vaikus.
Zelenskis tikisi „gerų žinių“ dėl ginklų tiekimo Donbase verdant nuožmiems mūšiams, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsimena apie naujas ginklų siuntas Rusijos užpultai savo šaliai. „Kitą savaitę tikimės iš partnerių naujienų dėl paramos paketų. Gerų naujienų“, - sakė jis sekmadienį tradiciniame savo vaizdo kreipimesi. V. Zelenskis pabrėžė, kad sėkmingos gynybos raktas ir toliau yra ginkluotė iš Vakarų.Prezidento duomenimis, intensyviausi mūšiai vyksta Donbase. Padėtis ten esą lieka sudėtinga. Tokių vietovių, kaip „Avdijivka, Piskis, Marjinka ir Bachmutas gynyba reikalauja didžiausių mūsų pastangų ir, deja, daug gyvybių“, - kalbėjo V. Zelenskis.Jis taip pat pakartojo savo kaltinimus Rusijai apšaudžius Zaporižios atominę elektrinę. Į tai turi būti duotas „principinis pasaulio bendruomenės atsakas“, - reikalavo jis.Elektrinė sekmadienį buvo apšaudyta vėl. Rusija ir Ukraina dėl apšaudymo kaltina viena kitą. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) reikalauja iš abiejų pusių sudaryti sąlygas tarptautiniams branduoliniams ekspertams nekliudomai patekti į kompleksą.
Gubernatorius: Zaporižios atominėje elektrinėje radiacijos lygis išlieka normalusPastaruoju metu gausiai apšaudytoje Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainos pietuose radiacijos lygis išlieka normalus, praneša agentūra „Sky News“, remdamasi Zaporižios srities gubernatoriumi Oleksandru Staruchu.Pasak O. Starucho, matavimai normalūs ir netoliese išsidėsčiusiame Enerhodaro mieste.Pastarosiomis dienomis pradėta būgštauti dėl pasikartojančių apšaudymų šioje elektrinėje, kurią šiuo metu kontroliuoja Rusijos pajėgos, tačiau jos sistemas valdo čia prieš invaziją dirbęs ukrainiečių personalas.
Naktį Ukrainos kariuomenė iš HIMARS smogė okupuotam MelitopoliuiSunaikindama priešo karinę techniką ir daugiau kaip 100 užpuolikų.„Šiąnakt didelio tikslumo raketos HIMARS smogė į okupacinių pajėgų laikino dislokavimo punktus pramoniniuose objektuose įvairiuose Melitopolio rajonuose. Preliminariais duomenimis, buvo sunaikinta daug karinės įrangos. Daugiau nei 100 tą vakarą laikinose kareivinėse buvusių Rusijos karių gavo bilietus į Kobzono koncertą, o jų tėvai jau renkasi automobilio „Lada“ modelį ir spalvą“, – sakė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.
Guterresas: bet kokia ataka prieš branduolinę elektrinę yra „savižudiška“ Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį perspėjo, kad bet kokia ataka prieš branduolinę jėgainę yra „savižudiška“; tai jis pareiškė po naujų smūgių didžiuliam atominės elektrinės kompleksui Pietų Ukrainoje.Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą dėl naujausio smūgio Zaporižios atominei elektrinei, kuri yra didžiausia Europoje ir kurią rusai kontroliuoja nuo pirmųjų karo dienų.Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) šeštadienį įspėjo dėl „labai realios branduolinės katastrofos grėsmės“.A. Guterresas per spaudos konferenciją Tokijuje pirmadienį pasmerkė tokias atakas, bet nenurodė, kuri pusė už jas atsakinga.„Mes palaikome TATENA pastangas, kad būtų sudarytos sąlygos stabilizuoti [padėtį] šioje elektrinėje“, – sakė jis.„Bet koks išpuolis prieš branduolinę jėgainę yra savižudiškas dalykas. Tikiuosi, kad šios atakos baigsis, ir kartu tikiuosi, kad TATENA galės patekti į elektrinę“, – teigė JT vadovas.A. Guterresas kalbėjo po savaitgalį įvykusio vizito Hirošimoje, kur pasakė kalbą minint pirmojo atominio bombardavimo 77-ąsias metines.Šeštadienį tame Japonijos mieste jis perspėjo, kad „žmonija žaidžia su užtaisytu ginklu“, nes visame pasaulyje – nuo Ukrainos iki Vidurinių Rytų ir Korėjos pusiasalio – daugėja krizių, galinčių sukelti branduolinę katastrofą.Praėjusią savaitę Niujorke vykusioje svarbioje Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties konferencijoje A. Guterresas taip pat griežtai perspėjo dėl atominių ginklų siaubo, o pirmadienį tai pakartojo.„Esame geopolitinės situacijos radikalėjimo liudininkai, todėl branduolinio karo rizikos vėl negalime visiškai pamiršti“, – sakė jis.Paklaustas apie dideles karines pratybas aplink Taivaną, kurias Kinija surengė po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito į šią savarankišką salą praėjusią savaitę, A. Guterresas atsakė, kad JT „laikosi Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, vadinamosios „vienos Kinijos“ politikos“.„Tačiau mes visi norime, kad ši rezoliucija atitiktų taikią aplinką“, – sakė jis, ragindamas laikytis sveiko proto ir santūrumo, kad būtų sudarytos sąlygos „itin svarbiam“ deeskalacijos procesui.
Rusija gali paspartinti pasirengimą „referendumams“ okupuotose teritorijose Rusija gali paspartinti pasirengimą pseudoreferendumui dėl Ukrainos okupuotų teritorijų aneksijos.Taip teigiama Amerikos karo tyrimų instituto ataskaitoje.Visų pirma Ukrainos gyventojų pasipriešinimas verčia okupantus nuolat keisti savo planus dėl „referendumo“. Be to, Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas gali turėti įtakos okupantų planams.
Juodojoje jūroje rusai laiko apie tuziną karo laivų su raketomis.Nepaisant audros Juodojoje jūroje, maždaug tuzinas Rusijos karinių jūrų pajėgų karo laivų toliau manevruoja.Apie tai pranešė operatyvinės vadovybės „Pivden“ kalbėtojas Vladislavas Nazarovas.„Nepaisant audringų orų, maždaug tuzinas priešo laivyno kovinių laivų toliau manevruoja Juodojoje jūroje“, – sakė jis.
Dėl nesėkmių Ukrainoje vyksta dideli pokyčiai Rusijos karinėje vadovybėje Rusijos karinė vadovybė patyrė rimtų pokyčių dėl kariuomenės nesėkmių Ukrainoje.Taip teigiama Amerikos karo tyrimų instituto ataskaitoje.Pažymima, kad Jungtinės Karalystės gynybos ministerija patvirtino ankstesnius Amerikos karo instituto nustatytus faktus, kad nuo vasario mėn. prasidėjus pakartotinei invazijai iš pareigų greičiausiai buvo atleisti mažiausiai šeši Rusijos vadai.Tarp jų – Rytų karinės apygardos vadas generolas pulkininkas Aleksandras Čaiko ir Vakarų karinės apygardos vadas generolas pulkininkas Aleksandras Žuravlevas.Didžiosios Britanijos gynybos ministerija priduria, kad generolas Aleksandras Dvornikovas, vadovavęs Rusijos kariuomenei Ukrainoje nuo balandžio mėnesio, buvo pašalintas, o armijos generolas Sergejus Surovikinas perėmė vadovavimą „pietinei kariuomenės grupei“ Ukrainoje.
Zelenskis: „referendumų“ atveju derybos su Rusija bus neįmanomosUkraina neketina atsisakyti savo teritorijų. Jei Rusija bandys aneksuoti laikinai užgrobtus regionus vadinamaisiais referendumais, derybos su Ukraina bus uždarytos, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Vis dažniau pasirodo pranešimų, kad okupantai ruošiasi pseudoreferendumams mūsų šalies pietuose esančiose jų užimamose teritorijose. Norėčiau pasakyti labai paprastą dalyką: kiekvienas, kuris kokiu nors būdu padės okupantams įgyvendinti šį ketinimą, bus patrauktas atsakomybėn. Jie atsakys prieš Ukrainą“, – sakė V. Zelenskis.Pasak Ukrainos prezidento, valstybės pozicija šiuo klausimu nepasikeitė. Jei Rusija nuspręs rengti vadinamuosius "referendumus", ji uždarys galimybę derėtis su Ukraina.https://t.me/V_Zelenskiy_official/2797
Rusijos pajėgos intensyvina atakas Ukrainos rytuose Ukrainos kariuomenė pranešė, kad suintensyvėjo atakos į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Donecko miesto. Rusijos pajėgos atakavo ukrainiečių pozicijas netoli smarkiai įtvirtintų Pisko ir Avdijivkos gyvenviečių. Buvo apšaudomos ir kitos Donecko srities vietovės, pranešė Kyjivas. Tai įvyko po tam tikro Rusijos karių judėjimo iš Ukrainos Donbaso regiono į pietus. Rusijos pajėgos ruošiasi galimam ukrainiečių kontrpuolimui.
Ukrainoje pastarąją parą per Rusijos pajėgų apšaudymus žuvo 16 žmonių Priešai tebeterorizuoja Ukrainos pafrontės teritorijas; pastarąją parą užfiksuota beveik 50 Rusijos pajėgų apšaudymų, per kuriuos žuvo 16 žmonių. Tai sekmadienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas, praneša „Ukrinform“. „Šią parą rusai surengė 46 apšaudymus, per kuriuos žuvo 16 žmonių, o dar kelios dešimtys buvo sužeisti. Rusų taikiklyje pirmiausia Donecko ir Mykolajivo sritys. Bet smarkiai buvo apšaudomos ir Charkivo, Dnipropetrovsko ir Zaporižios sritys, daugelis kitų šalies regionų“, - sakė pareigūnas. Iš viso nuo Rusijos agresijos pradžios užfiksuota 12 tūkst. apšaudymų, per kuriuos Ukrainoje buvo sunaikinta apie 300 karinių ir daugiau kaip 20 tūkst. civilinių objektų.
Nuo karo pradžios iš nelaisvės grįžo beveik 600 ukrainiečių Nuo Nacionalinio informacijos biuro įkūrimo dienos pavyko grąžinti iš nelaisvės beveik 600 ukrainiečių. Tai sekmadienį pareiškė biuro direktorius Oleksandras Smirnovas, praneša UNIAN. „Per šį laiką jau pavyko grąžinti beveik 600 žmonių. Tai ir civiliai, ir kariškiai. Tarp jų civilių kiek daugiau kaip 100, o visi kiti – kariškiai“, - papasakojo pareigūnas. O. Smirnovas patikslino, kad valstybė civilius susigrąžina, bet jų neiškeičia. „Jie gali figūruoti vykstant mainams, bet į juos agresoriaus kareiviai neiškeičiami“, - pažymėjo jis. UNIAN primena, kad kovo 17 d. Ukrainoje pagal tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimus buvo įkurtas Nacionalinis informacijos biuras. Svarbiausias šios institucijos tikslas – rinkti ir apibendrinti duomenis apie karo belaisvius ukrainiečius, žuvusiuosius, dingusiuosius be žinios, neteisėtai sulaikytuosius.
Praėjusią naktį vėl smogta Ukrainos Zaporižios atominei elektrinei – „Enerhoatom“ Ukrainos valstybinė agentūra „Enerhoatom“, šalies pietryčiuose esančios Zaporižios atominės elektrinės operatorė, pranešė, kad vėlai šeštadienį buvo dar kartą smogta šiai jėgainei.Agentūros pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ sakoma, kad rusų okupantai raketomis apšaudė Enerhodarą, kur yra didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė, ir pataikė į aikštelę šalia panaudoto branduolinio kuro saugyklos.Pranešama, kad vienas elektrinės darbuotojas sužeistas ir gydomas ligoninėje. Per sprogimą 800 kv. m teritorijoje išdužo langai, apgadinti trys radiacijos stebėsenos jutikliai. Prieš apšaudymą maždaug 500 rusų pasislėpė bunkeriuose, teigė „Enerhoatom“.Rusijos okupaciniai pareigūnai elektrinėje sekmadienį dėl šio smūgio apkaltino Ukrainos pajėgas.Zaporižios elektrinė, kurią Rusijos kariuomenė užėmė netrukus po įsiveržimo į Ukrainą, taip pat buvo apšaudyta penktadienį. Smūgiai smarkiai apgadino stotį, kurioje laikomas azotas ir deguonis, taip pat „pagalbinį pastatą“, per platformą „Telegram“ parašė „Enerhoatom“.Dėl šių smūgių Kyjivas ir Maskva taip pat kaltino vienas kitą. Europos Sąjunga šeštadienį dėl šio apšaudymo pasmerkė Rusiją.Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi šeštadienį įspėjo dėl „labai realios branduolinės katastrofos grėsmės“.
„Amnesty International“ atsiprašė Ukrainos už skandalingą ataskaitą, bet ją tebeteisina Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ atsiprašė už savo ataskaitą, kurioje apkaltino Ukrainos kariškius keliant pavojų civiliams, praneša UNIAN. Organizacijos atstovai pareiškė, jog „labai apgailestauja“, kad jos ataskaita sukėlė pasipiktinimą. Bet „Amnesty International“ neatsisako savo išvadų, išdėstytų dokumente. „Amnesty International“ prioritetas šiame ir bet kuriame kitame konflikte yra užtikrinti civilių apsaugą. Tai iš tikrųjų buvo vienintelis mūsų tikslas skelbiant pastarąjį tyrimą. Nors visiškai laikomės savo išvadų, mes apgailestaujame dėl sukelto skausmo“, - sakoma organizacijos pareiškime. Pasak „Amnesty International“ atstovų, jokie jų neva užfiksuoti Ukrainos pajėgų veiksmai „nepateisina Rusijos vykdomų pažeidimų“. Ketvirtadienį žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Ukraina, kovodamas su Rusijos invazija, kelia pavojų civiliams gyventojams, nes dislokuoja savo karius gyvenamuosiuose rajonuose. Ukrainos vyriausybė griežtai atmetė šią ataskaitą, teigdama, kad „Amnesty International“ veikia išvien su Kremliaus propagandistais.
Porošenka: pasaulis turi nebepirkti Rusijos energijos išteklių, kad sustabdytų PutinąPasaulis turi nebepirkti Rusijos energijos išteklių ir įvesti visuotinį jos eksporto draudimą, kad sustabdytų Putiną ir užkirstų kelią jo šantažui.Tai interviu Kanados televizijos kanalui „CBC News“ pareiškė buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.„Pirma – nepasitikėkite Putinu. Tai reiškia – jokių derybų su Putinu, kadangi jis supranta tik jėgą. Jis toliau šantažuos pasaulį. Šantažuos Kanadą. Šantažuos Europą“, - sakė buvęs Ukrainos valstybės vadovas.Anot P. Porošenkos, energijos ištekliai Putinui yra ginklas, todėl reikia visiškai sustabdyti dujotiekį „Nord Stream 1“ ir galutinai pamiršti dujotiekį „Nord Stream 2“.„Antras patarimas – nebijokite Putino. Mes kur kas stipresni. Tiesa mūsų pusėje. Šiandien visas pasaulis su mumis. Per JT Generalinės Asamblėjos posėdžius kartu su Rusija balsuoja tik Šiaurės Korėja, Baltarusija ir Eritrėja. Trys šalys pasaulyje. Todėl mes privalome deputinizuoti pasaulį“, - teigė politikas.
Zelenskis paragino imtis sankcijų prieš Rusijos atominę energetikąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, telefonu kalbėdamasis su Europos Tarybos pirmininku Charles`iu Micheliu, paragino imtis sankcijų prieš Rusijos atominę energetiką ir branduolinį kurą, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.„Kalbėjausi su ET pirmininku Charles`iu Micheliu, papasakojau apie padėtį mūšio lauke, taip pat Zaporižios atominėje elektrinėje. Rusijos branduolinis teroras reikalauja ryžtingesnio tarptautinės bendrijos atsako – sankcijų Rusijos atominei energetikai ir branduoliniam kurui“, - parašė sekmadienį tviteryje V. Zelenskis.Jis taip pat pažymėjo, kaip svarbu kuo greičiau deblokuoti makrofinansinės pagalbos Ukrainai paketą.Rugpjūčio 5 d. Ukrainos branduolinių jėgainių operatorė „Enerhoatom“ pranešė, kad okupantai rusai per dieną du kartus apšaudė Zaporižios atominės elektrinės teritoriją.Rugpjūčio 6 d. vakare Rusijos pajėgos vėl apšaudė Enerhodarą, raketa pataikė į Zaporižios AE teritoriją šalia naudoto branduolinio kuro saugyklos.
Pirmos ukrainietiškų grūdų siuntos pristatymas į Libaną atidėtasPirmoji ukrainietiškų grūdų siunta iš Odesos pagal svarbų susitarimą dėl Maskvos jūrinės blokados Juodojoje jūroje atšaukimo sekmadienį turėjo būti atgabenta į Libaną, bet jos pristatymas buvo atidėtas, pranešė vienas libaniečių ministras ir Ukrainos ambasada.Vėlavimo priežastis kol kas neaiški. Informacija jūrų eismą stebinčioje svetainėje „Marine Traffic“ rodo, kad Siera Leonėje įregistruotas krovinių laivas „Razoni“ yra išmetęs inkarą Viduržemio jūroje netoli Turkijos.Libano transporto ministras Ali Hamie socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad laivas, „kuris, kaip kalbėta, turėjo pasiekti Tripolio uostą Libane“, pakeitė savo statusą.„Razoni“, gabenantis 26 tūkst. tonų kukurūzų vištų pašarui, pirmadienį išplaukė iš Odesos, vėliau buvo patikrintas Turkijoje. Į Tripolį jis turėjo atplaukti sekmadienį maždaug 10 val. vietos laiku.Kaip nurodo „Marine Traffic“, šeštadienį „Razoni“ pakeitė savo statusą. Dabartinis statusas reiškia, kad laivas laukia, kol kas nors nupirks krovinį.Ukrainos ambasada Beirute nurodė, kad laivo atplaukimas atidėtas ir kad atnaujinta informacija dėl to, kada jis atplauks, bus pateikta vėliau.Laivas gabena pirmąjį eksportuojamų ukrainietiškų grūdų krovinį pagal Jungtinių Tautų remiamą susitarimą, pasiektą praėjusį mėnesį padedant Turkijai.Liepos 22 dieną pasirašytas susitarimas nutraukti Rusijos blokadą, tapęs pirma reikšminga Maskvos ir Kyjivo sutartimi nuo invazijos pradžios, turi padėti sušvelninti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, kai kuriose neturtingiausiose valstybėse smarkiai brangstant maisto produktams.Maskvos karinė invazija praktiškai paralyžiavo Ukrainos kviečių eksportą, nes jos uostai buvo užblokuoti ir užminuoti. Be to, dėl besitęsiančių kovos veiksmų kyla pavojus ir naujam javų derliui Ukrainoje.Libanas kenčia nuo vienos giliausių finansų krizių pasaulyje ir susiduria su dideliu duonos trūkumu.
Rusų pajėgos vėl apšaudė Zaporožės atominę elektrinęPraėjusią naktį rusų pajėgos vėl paleido raketas į Zaporožės atominę eletrinę ir pataikė į aikštelę, esančią šalia panaudoto branduolinio kuro saugyklos.Apie tai praneša pranešė „Energoatom“.„Akivaizdu, kad smūgiai buvo nukreipti būtent į panaudoto branduolinio kuro konteinerius, kurie yra laikomi atvirame ore šalia apšaudymo vietų. 174 konteineriai, kurių kiekviename yra po 24 panaudoto branduolinio kuro rinkiniai!", - pranešė „Energoatom“.
Podoliakas: Rusija nori pusmečiui įšaldyti karąRusija planuoja pusmečiui įšaldyti karą, kad galėtų sutelkti daugiau kareivių ir ginkluotės. Be to, Kremlius tikisi, kad Vakarai pavargs remti Ukrainą.Tai interviu Vokietijos leidiniui „Tagesspiegel“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.„Jeigu Vakarai pavargs nuo karo, tai Rusija vėl smogs visa jėga“, - įspėjo jis.Pasak M. Podoliako, Ukraina turi pereiti į kontrpuolimą, kad išvaduotų daugiau teritorijų, ypač šalies pietuose, o tam reikia daugiau ginkluotės.„Kuo daugiau ir kuo greičiau mes gausime sunkiosios ginkluotės, tuo greičiau galėsime užbaigti šį karą“, - teigė jis.M. Podoliakas taip pat pabrėžė, kad Ukrainai pergalė kare prieš Rusiją bus visų tarptautinės bendrijos pripažintų teritorijų susigrąžinimas.
Ukraina tvirtina, kad Rusijos kariai minuoja atominės elektrinės energijos blokusUkrainos žvalgyba teigia, kad Rusijos kariuomenė užminavo Zaporožės atominės elektrinės blokus, skelbia „Sky News“.Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas sakė, kad rusai į teritoriją gabena ginklus, įrangą ir sprogmenis.Penktadienį atominė elektrinė buvo apšaudyta ir dėl to susilaukė viso pasaulio pasmerkimo.Šį rytą buvo perspėjama apie „labai realią branduolinės katastrofos riziką“ elektrinėje.Ukraina dėl atakos kaltino Rusiją ir teigė, kad vis dar yra vandenilio nuotėkio ir gaisro pavojus.
Ukrainos VRM: nuo karo pradžios sulaikyta daugiau kaip 1 600 diversantųNuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainoje sulaikyta daugiau kaip 1 600 žmonių, kurie gali būti susiję su diversine veikla.Tai sekmadienį pareiškė šalies vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas, praneša UNIAN.„Per 164 karo dienas Ukrainos teritorijoje demaskuota apie šimtą diversinių ir žvalgybinių grupių ir sulaikyta per 1 600 žmonių, galimai susijusių su diversine veikla. Aš savo „Facebook“ paskyroje dažnai rašau apie ugnies koreguotojus ir diversantų parankinius“, - sakė pareigūnas.Anot J. Jenino, ugnies koreguotojai ir diversantų parankiniai sutinka bendradarbiauti su okupantais už 5-10 tūkst. grivinų (134-268 eurai). Išdavikai už pinigus teikia rusams informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas, kontrolės postų išdėstymą, raketų sprogimų vietas ir t. t.Kaip pažymėjo ministro pavaduotojas, išdavikams gresia 15 metų kalėjimo.UNIAN primena, jog anksčiau Ukrainos saugumo tarnyba demaskavo kelis asmenis, kurie pardavinėjo Rusijos diversantams Ukrainos pasus. Suklastotas pasas kainavo 4 tūkst. dolerių.
Estijos premjerė: Putinas tikisi likti nenubaustasTai, kad už komunistinio režimo nusikaltimus nebuvo nubausta, yra viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių Europos teritorijoje vėl vyksta niokojamas karas, mano Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.Kaip praneša portalas ERR, Estijos vyriausybės vadovė tai pareiškė šeštadienį Šveicarijoje, atsiimdama Europos politinės kultūros premiją. Hanso Ringier fondo skiriamas prestižinis apdovanojimas K. Kalas įteiktas už jos politinę drąsą priešinantis Rusijos agresijai ir už svarbų vaidmenį organizuojant ryžtingą Vakarų šalių atsaką.Savo padėkos kalboje K. Kallas priminė, jog Estija pasinaudojo nedideliu galimybių langu, kad išsivaduotų iš sovietinės okupacijos ir susigrąžintų savo vietą demokratiniame pasaulyje.„Šiandien laisvasis pasaulis turi galimybių langą, kad sustabdytų Rusijos imperializmą. Mes esame didžiulių permainų Vakarų šalių politikoje liudininkai. Bet šie pokyčiai – tik pradžia, jie turi būti nuolatiniai. Agresorius nepakeitė ir neatsisakė savo nusikalstamų tikslų. Tai reiškia, kad mes negalime žengti nė vieno žingsnio atgal. Priešingai, mes turime judėti į priekį“, - pabrėžė Estijos ministrė pirmininkė.„Putinas tikisi likti nenubaustas. Todėl mes tuo labiau turime daryti visa, kas įmanoma, kad visi asmenys, susiję su agresija prieš Ukrainą ir masiniais nusikaltimais, būtų nubausti“, - pabrėžė K. Kallas.Pasak jos, europiečių taip pat laukia sunkūs laikai, bet to negalima lyginti su kaina, kurią dėl Rusijos agresijos žmonių gyvybėmis moka ukrainiečiai.„Ant kortos pastatytas ne tik vienos suverenios ir narsios Europos tautos likimas. Pavojus gresia visai taisyklėmis grindžiamai tvarkai. Jeigu agresija kur nors atsiperka, tai skatina tęsti ją kitoje vietoje“, - pareiškė K. Kallas.
Iš Ukrainos uostų išplaukė keturi biriųjų produktų laivai: trys iš Černomorsko ir vienas iš Odesos. Jie į Italijos, Kinijos ir Turkijos uostus gabena 170 tūkst. tonų produktų.Pasak Ukrainos infrastruktūros ministerijos, per mėnesį planuojama išsiųsti iki 100 laivų.
Jungtinės Karalystės žvalgyba pranešė apie mažiausiai 10 Rusijos generolų žūtį UkrainojeNuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai dešimt Rusijos generolų. Taip pat pranešama apie šešių Rusijos vadų atleidimą.Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Rusijos pajėgos smogė KramatorskuiRusijos įsibrovėliai smogė Kramatorsko pramoninei zonai.Apie tai savo „Facebook“ paskyroje paskelbė Kramatorsko meras Aleksandras Gončarenka.„Neramus rytas Kramatorske – jie pataikė į pramoninę zoną. Taip pat šaudė į kaimyninį Slavjanską, pataikė į privatų sektorių. Laimei, aukų nebuvo“ , – rašė jis.
Ukrainos VRM vadovo pavaduotojas: liko tik viena sritis, kurioje nuo karo pradžios neužfiksuota nė vieno raketų smūgioNuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainoje liko tik viena sritis, kurios okupantai neapšaudė raketomis – Černivcų sritis, bet yra regionų, kuriuose užfiksuota tūkstančiai raketų smūgių.Tai šeštadienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas, praneša UNIAN.Pasak jo, nuo vasario 24 d. Luhansko sritis buvo apšaudytą 4 tūkst. kartų.„Jeigu kalbėsime apie tas sritis, kurios labiausiai nukenčia nuo Rusijos sviedinių, tai Donecko sritis buvo apšaudyta daugiau kaip 3 tūkst. kartų, Luhansko – 4 tūkst. kartų, Mykolajivo – 700 kartų. Liko vienintelė sritis, į kurią, ačiū Dievui, raketos kol kas neatskrido, tai Černivcų sritis“, - sakė J. Jeninas.
Rusų pajėgos ir toliau atakuoja Mykolaivo sritį: apšaudytos pramonės įmonėsRyte Rusijos pajėgos apšaudė Mykolaivo apylinkėse esančias pramonės įmones.Tai savo „Telegram“ paskyroje paskelbė Mykolaivo karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.„Apie 4 val. priešas apšaudė miesto pakraštyje esančias pramonės įmones. Nei žuvusių, nei sužeistųjų nebuvo. Detalesnė informacija tikslinama“, – rašė jis.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 42 200 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 7 d. jau neteko apie 42 200 kareivių. Tai sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 805 tankų, 4 055 šarvuotųjų kovos mašinų, 958 artilerijos sistemų, 260 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 132 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 223 lėktuvų, 191 sraigtasparnio, 750 dronų, 182 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 978 automobilių, 86 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Lenkijos ambasadorius: jeigu ukrainiečiai būtų anksčiau gavę HIMARS, jie nebūtų pasitraukę iš MariupolioLenkijos ambasadorius Ukrainoje Bartoszas Cichockis mano, jog spartesnis HIMARS raketų kompleksų tiekimas Kyjivui būtų neleidęs Rusijos pajėgoms užimti Mariupolio.Lenkų diplomatas savo nuomonę išdėstė interviu leidiniui „Polska Times“.„Puikiai žinome, jog jei HIMARS būtų anksčiau pasiekę Ukrainą, tai galbūt būtų pavykę išvengti Mariupolio tragedijos. Ukrainiečiai tiesiog stovėjo už 100 kilometrų nuo šio miesto, juos skyrė lyguma, jie negalėjo pastūmėti fronto linijos ir buvo priversti tik stebėti savo draugų tragediją“, - pareiškė ambasadorius.Pasak B. Cichockio, jeigu Ukraina tuo metu būtų turėjusi HIMARS raketų kompleksų, ji nebūtų įleidusi rusų į Mariupolį.„Todėl turime savęs paklausti, ar mes stebėsime, kaip Ukraina plūsta krauju ir galiausiai nugali, o paskui ištisus dešimtmečius atsistatinėja, kas irgi sukels ilgalaikį nestabilumą prie mūsų sienų, ar verčiau sutelksime gretas, dėsime dar didesnes pastangas ir priartinsime šią pergalę, o kartu sutrumpinsime atstatymo ir stabilumo atkūrimo laikotarpį“, - pareiškė diplomatas.Jis pabrėžė, kad dėl Ukrainos pergalės kare su Rusija „nėra jokių abejonių“.„Jeigu nebus kažkokio nesuprantamo posūkio, dėl kurio Vakarai nutrauktų karinę ir ekonominę pagalbą Ukrainai ir atšauktų sankcijas Rusija, tai Ukraina apsigins. Tai tik laiko klausimas, bet kartu ir aukų skaičiaus ir sugriovimų masto klausimas“, - pridūrė jis.
Ukrainos pareigūnas: per parą Donecko srityje okupantai pražudė penkis civiliusPastarąją parą okupantai rusai Donecko srityje pražudė penkis ir sužeidė aštuonis civilius.Tai sekmadienį „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kirilenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Rugpjūčio 6 d. rusai nužudė penkis taikius Donecko srities gyventojus: tris Bachmute, vieną Avdijivkoje ir vieną Blahodatnėje. Dar aštuoni žmonės buvo sužeisti“, - parašė regiono vadovas.Gautomis žiniomis, nuo Rusijos agresijos pradžios Donecko srityje okupantų aukomis tapo 695 civiliai, o dar 1 781 buvo sužeistas.Pranešama, kad šiuo metu neįmanoma tiksliai nustatyti aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje.
Zelenskis užsipuolė žmogaus teisių organizacijąV. Zelenskis savo šeštadienio pareiškime taip pat užsipuolė žmogaus teisių organizaciją „Amnesty International“ ir jos kaltinimus Ukrainos kariuomenei sugretino su tyla dėl Rusijos veiksmų.Kalbėdamas apie smūgius Zaporižios atominei elektrinei jis sakė, kad nors tai yra „vieni pavojingiausių nusikaltimų prieš ukrainiečius ir visus europiečius... dėl kažkokios priežasties vis dar nėra ataskaitos ar net paprastos žinutės iš „Amnesty International“.„Tai labai iškalbinga tyla, dar kartą parodanti manipuliacinį šios organizacijos atrankumą“, – pridūrė jis.„Amnesty International“ išprovokavo įtūžį Ukrainoje, ketvirtadienį paskelbusi ataskaitą, kurioje ukrainiečių kariuomenė kaltinama sukelianti pavojų civiliams, kai įkuriamos bazės mokyklose arba ligoninėse, taip pat rengianti kontratakas iš tankiai apgyventų teritorijų.„Amnesty International“ padalinio Ukrainoje vadovė atsistatydino, apkaltinusi šią grupę atkartojant Kremliaus propagandą kontraversiškoje ataskaitoje.
Nužudytas prorusiškas pareigūnasUkrainos rytuose ir pietuose tęsiantis karo veiksmams, promaskvietiška rusų okupuoto Chersono regiono valdžia pranešė apie pareigūno nužudymą.Kachovkos rajono, esančio maždaug už 80 km į rytus nuo Chersono miesto, administracijos vadovo pavaduotojas Vitalijus Huras, kuris šeštadienį buvo pašautas, ligoninėje mirė, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.Naujienų agentūra TASS citavo rusų primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojos Jekaterinos Gubarevos pranešimą „Telegram“ kanalu, kad V. Huras „nuo sužeidimų mirė“.Pranešime sakoma, kad V. Huras buvo užpultas savo namuose, į jį kelis kartus šauta.Birželio mėnesį tame pačiame rajone buvo nužudytas kitas Maskvos paskirtas pareigūnas. Skelbta, kad jo automobilyje buvo padėta bomba.Per kelis pastaruosius mėnesius buvo pranešta apie keletą mėginimų nužudyti prorusiškų administracijų pareigūnus Ukrainos srityse, okupuotose Rusijos pajėgų nuo invazijos pradžios vasario gale.
Zelenskis po atominės elektrinės apgadinimo smerkia Rusijos „terorą“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį apkaltino Rusiją naudojantis Zaporižios atomine elektrine „terorui“, elektrinės operatorei paskelbus apie padarytą didelę žalą.Valstybinė agentūra „Enerhoatom“, Ukrainos pietryčiuose esančios Zaporižios atominės elektrinės operatorė, šeštadienį pranešė, kad dalis elektrinės statinių buvo „smarkiai apgadinti“ karinių smūgių, dėl kurių teko išjungti vieną reaktorių.Penktadienį smūgiai didžiausiai Europoje atominei jėgainei smarkiai apgadino stotį, kurioje laikomas azotas ir deguonis, taip pat „pagalbinį pastatą“, per platformą „Telegram“ parašė „Enerhoatom“.Dėl smūgių Zaporižios elektrinei Kyjivas ir Maskva kaltino vienas kitą.Šeštadienio vakaro pareiškime V. Zelenskis dar kartą apkaltino Maskvą terorizmu ir sakė, kad „Rusijos teroristai pirmieji pasaulyje panaudojo atominę elektrinę... terorui“.Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi išreiškė nerimą dėl elektrinės apšaudymo, akcentuojančio „labai realią branduolinės katastrofos grėsmę“.„Bet kokia karinė apšaudymo galia nukreipta į šį objektą ar naudojama iš jos prilygtų žaidimui su ugnimi, galinčiam turėti katastrofiškų padarinių“, – pridūrė jis.Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ataką pasmerkė kaip „sunkų ir neatsakingą branduolinės saugos taisyklių pažeidimą ir dar vieną pavyzdį, kaip Rusija nepaiso tarptautinių normų“.
JT: keturiems laivams su maisto produktais sekmadienį leista išplaukti iš Ukrainos uostųBendrasis koordinavimo centras Stambule leido sekmadienį išplaukti iš Ukrainos uostų keturiems laivams su maisto produktais.Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi JT spaudos tarnyba.Gautomis žiniomis, keturi laivai išplauks iš Čornomorsko ir Odesos su 161 084 tonomis maisto produktų.Patikslinama, kad sausakrūviai laivai „MV Glory“ ir „MV Riva Wind“ plukdys į Turkiją daugiau kaip 100 tūkst. tonų kukurūzų, laivas „MV Star Helena“ gabens į Kiniją 45 tūkst. tonų miltų, o laivas „MV Mustafa Necati“ pristatys į Italiją 6 tūkst. tonų saulėgrąžų aliejaus.Laivai bus patikrinti Turkijoje.Be to, netoli Stambulo išmetęs inkarą sausakrūvis laivas „MV Osprey S“ gavo leidimą plaukti į Čornomorsko uostą.„Ukrinform“ primena, kad penktadienio rytą iš Didžiosios Odesos uostų išplaukė pirmasis laivų su ukrainietiškais grūdais karavanas.
Okupantų veiksmai Zaporižios AE kelia nerimąRusija nori atjungti Zaporižios AE nuo Ukrainos energetikos sistemos ir atjungti energiją pietuose – „Energoatom“, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.Skelbiama, kad karinę techniką su ginklais ir sprogmenimis okupantai deda į jėgos agregatų mašinų skyrius.Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos branduolinių jėgainių operatorė „Energoatom“.„Branduolinio terorizmo aktai Zaporižios atominėje elektrinėje – jos apšaudymai artilerija yra skirti sunaikinti stoties infrastruktūrai, sugadinti visas elektros linijas, kuriomis elektra tiekiama į Ukrainos energetikos sistemą, atjungiant elektros energiją šalies pietuose“, – skelbiama žinutėje.Operatorė mano, kad apšaudymas gali tęstis, nes Rusija perėjo prie branduolinės ir radiacinės avarijos Zaporižios AE sukūrimo scenarijaus.Tam gali užkirsti kelią Jungtinės Tautos, Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ir Pasaulinė branduolinių įrenginių operatorių asociacija (WANO), taip pat nuolatinis tarptautinės bendruomenės spaudimas Rusijos Federacijai išvesti savo karius iš stoties.„Jei to nebus padaryta dabar, tai Rusija įgyvendins savo planą Zaporižios atominę elektrinę (ZAE) paversti branduolinių teroristų karine baze. Dabar tam pasitarnauja aktyvūs stotyje esančių „Rosatom“ atstovų veiksmai, kurie derina specialią programą, skirtą atkirsti ZAE nuo Ukrainos energetikos sistemos, sugadinant visas ZAE ryšio linijas su Ukrainos energetikos sistema“, – pažymėjo „Energoatom“.Taip pat pranešime rašoma: „Be Zaporižios AE infrastruktūros sunaikinimo, šis planas taip pat apima tolesnį visišką stoties užtemdymą, paleidžiant visų jėgainių dyzelinius generatorius, kad būtų užtikrintas visuose branduoliniuose reaktoriuose esančio branduolinio kuro aušinimas ir kiekvieno energetinio bloko panaudoto branduolinio kuro baseinai“, – rašoma ataskaitoje.Be to, okupantai karinę techniką su ginklais ir sprogmenimis deda į 1-ojo ir 2-ojo energetinių blokų mašinų skyrius, faktiškai kasybos blokus su dviem atominiais reaktoriais.„Ir tai yra papildomas ZAE pakrantės linijos, esančios už aušinimo tvenkinio linijos ir gretimos Kachovkos rezervuaro kranto kasybos. Netrukus visa tai su didele tikimybe gali sukelti branduolinę ir radiacinę katastrofą, kurios pasekmes pajus ne tik Ukraina, bet ir visa Europa“, – pabrėžė „Energoatom“.Šiandien TATENA perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę dėl Zaporižios atominės elektrinės apšaudymo. Agentūros direktorius teigė esąs pasirengęs vadovauti ekspertų misijai į NAE, tačiau „tai kol kas neįmanoma“.https://t.me/energoatom_ua/8696
Pirmą kartą nuo karo pradžios į Ukrainą atplaukė krovininis laivasPlanuojama, kad per 2 savaites laivų skaičius Ukrainos uostuose padidės iki 3–5 per dieną.Pirmą kartą nuo vasario 24 dienos į Odesos sritį atplaukė krovininis laivas, rašo „Unian“.Apie tai pranešta Ukrainos infrastruktūros ministerijos „Facebook“ puslapyje, cituojant ministrą Oleksandrą Kubrakovą.Anot jo, šiąnakt pirmą kartą nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, pradžios atplaukė krovininis laivas. Tai – FULMAR S balkeris.Laivas atplaukė, įgyvendinant saugaus grūdų ir maisto gabenimo iš Ukrainos uostų iniciatyvą.„Jau dabar galime konstatuoti faktą, kad Ukrainos prezidento, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Infrastruktūros ministerijos ir mūsų partnerių – Jungtinių Tautų ir Turkijos – pastangomis „grūdų koridorius“ veikė dviem kryptimis – išplaukti ir įplaukti į Ukrainos uostus“, – sakė O. Kubrakovas.Jis mano, kad šis įvykis taip pat yra svarbus signalas rinkai, kad „grūdų koridorius“ yra saugi ir pelninga verslo galimybė laivų savininkams grįžti į Ukrainos uostus.
Turkija už dalį rusiškų dujų mokės rubliais, sako ErdoganasTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas patvirtino, kad jo šalis pradės mokėti rubliais už dalį iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų.Šį pranešimą vėlai penktadienį pirmiausiai paskelbė Maskva – po Sočyje ilgiau kaip keturias valandas trukusių R. T. Erdogano derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.Jungtinės Valstijos vadovauja tarptautinėms pastangoms griežtinti ekonomines sankcijas Rusijai už vasarį pradėtą karinę invaziją į Ukrainą.Tačiau NATO narė Turkija, labai priklausoma nuo Rusijos tiekiamų energijos išteklių, šio konflikto atžvilgiu stengėsi išlikti neutrali.Rusija tiekia apie ketvirtadalį Turkijos importuojamos naftos ir 45 proc. pernai nupirkto gamtinių dujų kiekio.„Kalbant apie Turkiją, mūsų durys atviros kiekvienam“, – Turkijos žiniasklaida šeštadienį citavo R. T. Erdogano pokalbį su žurnalistais skrendant iš Sočio.„Vienas geras dalykas dėl Sočio vizito – kad susitarėme su ponu Putinu dėl [mokėjimų] rubliais, – pridūrė jis. – Kadangi prekiausime atsiskaitydami rubliais, tai, be abejo, atneš pinigų Turkijai ir Rusijai.“Nei R. T. Erdoganas, nei Rusijos pareigūnai nesakė, kokia dalis sumos bus apmokama rubliais.Išvengdama būtinybės mokėti už dujas JAV doleriais Turkija galės sutaupyti tvirtos valiutos atsargų.Kaip pranešama, Turkijos vyriausybė per pastaruosius metus turėjo išleisti dešimtis milijardų dolerių liros kursui sustiprinti, šalies ekonomikai išgyvenant naujausią krizę.Per pastaruosius 12 mėnesių lira dolerio atžvilgiu nuvertėjo 55 proc., o kainos vartotojams išaugo 80 procentų.Ši krizė apsunkina R. T. Erdogano pastangas likti valdžioje trečią dešimtmetį per 2023-ųjų liepą vyksiančius rinkimus.JAV ir Europos Sąjunga stengiasi spausti Rusijos energijos išteklių importuotojus nesutikti mokėti rubliais, kad būtų apribotos Maskvos galimybė kariauti su Ukraina.Mokėjimai rubliais padeda Rusijai išvengti suvaržymų atsiskaitymams doleriais, kuriuos Jungtinės Valstijos stengiasi primesti pasaulio bankams.Turkija atsisakė prisidėti prie sankcijų Rusijai ir skatino Maskvą bei Kremlių sėsti prie derybų stalo.R. T. Erdoganas ir V. Putinas Sočyje pažadėjo išplėsti ekonominį bendravimą keliuose sektoriuose, įskaitant bankininkystę ir pramonę.
Maskvos remiamos Chersono administracijos pareigūnas sunkiai sužeistas per išpuolįRusijos primestos okupacinės administracijos Ukrainos pietinėje Chersono srityje vienas iš pareigūnų šeštadienį buvo sunkiai sužeistas per pasikėsinimą jį nužudyti, pranešė Maskvos remiama vietos valdžia.Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo neįvardytą pareigūną Chersone, sakiusį, kad buvo užpultas Kachovkos rajono, esančio maždaug už 80 km į rytus nuo Chersono miesto, administracijos vadovo pavaduotojas.„Vitalijus Huras tapo pasikėsinimo jo namuose taikiniu. Jis gydomas ligoninėje dėl kelių šautinių žaizdų. Jo būklė kritinė“, – sakė šaltinis, bet daugiau detalių nepateikė.Svarbias bylas tiriantis Rusijos tyrimų komitetas per platformą „Telegram“ patvirtino, kad buvo „pasikėsinta nužudyti“ V. Hurą.Per kelis pastaruosius mėnesius buvo pranešta apie keletą mėginimų nužudyti prorusiškų administracijų pareigūnus Ukrainos srityse, okupuotose Rusijos pajėgų nuo invazijos pradžios vasario gale.Tuo metu Chersono miesto okupacinė administracija penktadienį vakare nurodė, kad jos vadovas Voladymyras Saldo buvo išvežtas gydyti į Maskvą.66 metų V. Saldo anksčiau per „Telegram“ parašė, kad jam pasireiškė koronavirusinės infekcijos komplikacijos.Šis Maskvos remiamas ukrainiečių politikas anksčiau dirbo Chersono meru ir buvo Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas.Rusija pastaraisiais mėnesiais užėmė didžiąją dalį Chersono srities ir dalį kaimyninės Zaporižios srities. Šiame regione okupacinė valdžia pradėjo įvedinėti atsiskaitymus rubliais ir dalyti Rusijos pasus.Ukrainos kariuomenė, pradėjusi kontrpuolimą, sugebėjo atkovoti kai kurias teritorijas Chersono srityje, bet dar neprasiveržė per Rusijos gynybą, kad pasiektų Chersono miestą.
Ukrainos pietuose formuojasi mūšio linijos, prasideda naujas karo etapasDidžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Rusija telkia kariuomenę Ukrainos pietuose prieš gresiantį atsakomąjį Kyjivo puolimą, ir atrodo, kad daugiau nei penkis mėnesius trunkantis karas pereina į „naują etapą“.Didžiosios Britanijos gynybos ministerija mano, kad sunkiausios kovos persikels į Ukrainos pietus ties 350 kilometrų fronto linija, kuri driekiasi nuo Zaporižios iki Chersono palei Dnipro upę. Zaporižioje, esančioje prie tos pačios upės pietryčiuose, yra Rusijos okupuota Ukrainos atominė elektrinė, didžiausia Europoje. Strategiškai svarbus geležinkelis jungia Chersoną su okupuotu Juodosios jūros Krymo pusiasaliu.„Ilgos Rusijos karinių sunkvežimių, tankų, artilerijos ir kitos ginkluotės vilkstinės traukia iš Ukrainos Donbaso regiono į pietvakarius“, – rašoma šeštadienį paskelbtame atnaujintame Didžiosios Britanijos žvalgybos pranešime. „Taip pat pranešama, kad technika juda iš Rusijos okupuotų Melitopolio, Berdiansko, Mariupolio, taip pat iš žemyninės Rusijos per Kerčės tiltą į Krymą“.Didžiosios Britanijos teigimu, Ukrainos pajėgos pietuose mėgina sutrikdyti Rusijos tiekimo maršrutus blokuodamos, pažeisdamos arba naikindamos geležinkelių infrastruktūrą ir tiltus.Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pareiškė, kad per pastaruosius oro ir artilerijos smūgius Chersono ir Dnipropetrovsko regionuose nukovė beveik 600 Ukrainos karių ir jų sąjungininkų. Daugiau nei 400 Ukrainos karių žuvo atakavus laikiną bazę netoli Bilohirkos kaimo Chersone, pranešė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Be to, daugiau nei 70 kitų karių žuvo ir 150 buvo sužeista per raketų atakas kitur Chersono fronte, sakė jis ir pridūrė, kad per raketų atakas Dnipropetrovsko srityje nukauta daugiau nei 80 „užsienio samdinių“.I. Konašenkovas taip pat pranešė, kad ankstesnę dieną Charkivo regione sunaikintos kelios Ukrainos artilerijos sistemos, įskaitant iš JAV gautą pažangų daugkartinio paleidimo įrenginį HIMARS. Maskva jau kelis kartus pranešė sunaikinusi šias ginklų sistemas, bet Kyjivas ir Vašingtonas tai paneigė.
Ukrainos atominės energetikos agentūra perspėja apie pavojų Zaporižios jėgainėjeKai kurios Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės dalys buvo „rimtai pažeistos“ per karinius smūgius, tai privertė išjungti vieną jos reaktorių, šeštadienį pranešė elektrinės operatorė.Penktadienio smūgiai Zaporižios atominei elektrinei Pietų Ukrainoje – didžiausiam Europos atominės energetikos kompleksui – „rimtai apgadino“ stotį, kurioje yra azoto ir deguonies, bei „pagalbinį pastatą“, „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje pranešė „Energoatom“.Kyjivas ir Maskva dėl atakų kaltina vienas kitą.Per smūgius buvo pažeistas maitinimo kabelis, tai privertė sustabdyti vieno reaktorių darbą, „išlieka vandenilio ir radioaktyviųjų medžiagų nutekėjimo pavojus, taip pat didelė gaisro rizika“, sakoma pranešime. Apšaudymas „sukėlė rimtą pavojų saugiam gamyklos darbui“.Rusijos kariuomenė okupavo Zaporižios jėgainę pirmosiomis invazijos dienomis ir Kyjivas ją kaltina ten laikant sunkiąją ginkluotę. Tačiau Maskva savo ruožtu kaltina Ukrainos pajėgas apšaudžius elektrinę.Europos Sąjunga (ES) šeštadienį taip pat dėl apšaudymo apkaltino Rusiją. „ES smerkia Rusijos karinę veiklą aplink Zaporižios atominę elektrinę“, – tviteryje parašė vyriausiasis bloko diplomatas Josepas Borrellis. „Tai rimtas ir neatsakingas branduolinės saugos taisyklių pažeidimas ir dar vienas Rusijos tarptautinių normų nepaisymo pavyzdys“. J. Borrellis primygtinai reikalavo, kad Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucijai – Tarptautinei atominės energetikos agentūrai (TATENA) – būtų suteikta prieiga prie elektrinės.TATENA jau kelias savaites mėgina nusiųsti komandą, kuri apžiūrėtų elektrinę. Ukraina tam nepritaria ir sako, kad tai įteisintų Rusijos vykdomą šios vietos okupaciją tarptautinės bendruomenės akyse. Jos teigimu, Rusijos atominės energetikos operatorės „Rosatom“ darbuotojai paliko elektrinę prieš pat atakas, tačiau ten liko Ukrainos darbuotojai ir elektrinė toliau gamina elektrą.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad „bet koks šios vietos bombardavimas yra gėdingas nusikaltimas, teroro aktas“. Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „galimi padariniai pataikius į veikiantį reaktorių prilygsta atominės bombos sprogimui“.
Kyjivas: Zaporižios atominė elektrinė per smūgius buvo „smarkiai apgadinta“Dalis pietryčių Ukrainoje esančios Zaporižios atominės elektrinės statinių buvo „smarkiai apgadinti“ karinių smūgių, dėl kurių teko išjungti vieną reaktorių, šeštadienį pranešė jėgainės operatorė.Penktadienį smūgiai pietų Ukrainoje esančiai elektrinei, kuri yra didžiausia Europoje atominė jėgainė, smarkiai apgadino stotį, kurioje laikomas azotas ir deguonis, taip pat „pagalbinį pastatą“, per platformą „Telegram“ parašė valstybinė agentūra „Enerhoatom“.Dėl šių smūgių Kyjivas ir Maskva kaltino vienas kitą.Smūgiai apgadino svarbų elektros kabelį, todėl išsijungė vienas iš reaktorių. „Išlieka pavojus, kad nutekės vandenilio ir radioaktyvių medžiagų; gaisro pavojus irgi didelis“, – sakoma „Enerhoatom“ pranešime.Apšaudymas „sukėlė didelį pavojų elektrinės saugiam darbui“, pabrėžė agentūra.Prie Dnipro upės Ukrainos pietryčiuose esančią Zaporižios atominę elektrinę rusai kontroliuoja nuo pirmųjų karo savaičių, nors ją vis dar eksploatuoja darbuotojai ukrainiečiai. Kyjivas kaltina Maskvos pajėgas laikant jėgainės komplekse sunkiąją ginkluotę.Maskva savo ruožtu kaltino ukrainiečių pajėgas apšaudžius elektrinę.Europos Sąjunga šeštadienį dėl apšaudymo pasmerkė Rusiją.„ES smerkia Rusijos karinius veiksmus aplink #Zaporičios atominę elektrinę“, – per „Twitter“ parašė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.„Tai sunkus ir neatsakingas branduolinės saugos taisyklių pažeidimas ir dar vienas pavyzdys, kaip Rusija nepaiso tarptautinių normų“, – pridūrė jis.J. Borrellis teigė, kad Tarptautinė atominės energijos agentūrai (TATENA) turi būti suteikta prieiga prie jėgainės.TATENA jau kelias savaites bando nusiųsti į elektrinę savo misiją, bet Ukraina kol kas atmeta šias pastangas ir sako, kad tokiu būdu tarptautinės bendrijos akyse būtų pripažinta Rusijos okupacija.Anot Kyjivo, Rusijos branduolinės energetikos agentūros „Rosatom“ darbuotojai prieš pat atakas išvyko iš jėgainės, bet ukrainiečiai darbuotojai pasiliko, o kompleksas tebegamina elektrą.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusija privalo būti patraukta atsakomybėn už smūgius Zaporižios elektrinei, kuriuos jis prilygino „teroro aktui“.„Šiandien okupantai sukūrė dar vieną nepaprastai rizikingą padėtį visai Europai – apšaudė Zaporižios atominę elektrinę, beje, dukart per dieną... Bet kokie šio objekto apšaudymai – atviras, įžūlus nusikaltimas, teroro aktas“, – kasdieniame vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.„Ir tai ne vien dar vienas argumentas, kad Rusija turi būti pripažinta terorizmą remiančia valstybe. Tai argumentas, kad būtų įvestos griežtos sankcijos visai Rusijos atominei pramonei – nuo „Rosatom“ iki visų susijusių bendrovių ir asmenų“, – tęsė Ukrainos lyderis.Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „pataikymo į veikiantį reaktorių galimos pasekmės prilygtų atominės bombos panaudojimui“.Anksčiau šią savaitę TATENA sakė, kad Zaporižios jėgainėje susidariusi „nestabili“ padėtis.„Visi saugos principai buvo vienaip ar kitaip pažeisti“, – sakė agentūros vadovas Rafaelis Grossi.
Rusija pranešė apie nukautus ukrainiečiusRusijos gynybos ministerija šeštadienį pareiškė, kad per oro ir artilerijos smūgius Chersono ir Dnipropetrovsko regionuose nukovė beveik 600 Ukrainos karių ir jų sąjungininkų. Daugiau nei 400 Ukrainos karių žuvo atakavus laikiną bazę netoli Bilohirkos kaimo Chersone, pranešė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Be to, daugiau nei 70 kitų karių žuvo ir 150 buvo sužeista per raketų atakas kitur Chersono fronte, sakė jis ir pridūrė, kad per raketų atakas Dnipropetrovsko srityje nukauta daugiau nei 80 „užsienio samdinių“.I. Konašenkovas taip pat pranešė, kad ankstesnę dieną Charkivo regione sunaikintos kelios Ukrainos artilerijos sistemos, įskaitant iš JAV gautą pažangų daugkartinio paleidimo įrenginį HIMARS. Maskva jau kelis kartus pranešė sunaikinusi šias ginklų sistemas, bet Kyjivas ir Vašingtonas tai paneigė.
Rusijos kariuomenė mėgina pralaužti ukrainiečių gynybą DonbaseKyjivo teigimu, Rusijos kariuomenė įnirtingai atakuoja Bachmutą – kertinį gynybos sistemos miestą Ukrainos valdomoje teritorijoje rytiniame Donbaso regione.„Priešas puola Bachmutą; mūšiai tęsiasi“, – sakoma Ukrainos generalinio štabo pranešime apie padėtį šeštadienio rytą. Ankstesnę dieną prorusiški separatistai tvirtino, kad kautynės vyksta jau miesto teritorijoje. Abiejų šalių teiginių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.Liepos pradžioje Rusijai užėmus Luhansko sritį, jos pastangos Rytų Ukrainoje sutelktos į kaimyninę Donecko sritį. Luhanskas ir Doneckas sudaro Donbasą, daugiausia rusakalbių gyvenamą teritoriją, jau kelis mėnesius esančią Maskvos karo tikslų dėmesio centre.Pastarosiomis savaitėmis įsibrovėliai iš Rusijos žingsnis po žingsnio sugebėjo atstumti Ukrainos gynėjus. Dabar jie kontroliuoja 60 proc. Donecko teritorijos. Ukrainos kariuomenės štabas Donbaso regione įsikūręs Slovjansko ir Kramatorsko miestų rajone, ten prieš karą gyveno apie pusė milijono žmonių. Iš rytų šią teritoriją saugo Siversko-Soledaro-Bachmuto gynybos linija. Dabar ji kai kuriose vietose svyruoja. Rusijos kariuomenė jau priartėjo prie Siversko ir Soledaro. Vis dėlto aršiausios kovos šiuo metu vyksta aplink Bachmuto eismo mazgą, kurį rusai apšaudo iš artilerijos ir tankų.Mūšiai tęsiasi ir prie pat buvusios regiono sostinės Donecko, nuo 2014 m. jis yra prorusiškų separatistų rankose. Maskvai lojalios pajėgos mėgina atstumti ukrainiečius toliau. Į šiaurę nuo Donecko esančio nedidelio Avdijivkos miestelio rajone būta kelių mėginimų surengti atakas, bet jos buvo atremtos, pranešė Ukrainos generalinis štabas. Didelės regiono dalys apšaudomos iš artilerijos.Tačiau šalies pietuose iniciatyvą perima ukrainiečiai. Ten Rusijos kariuomenė telkia savo pozicijų okupuotose teritorijose gynybą, sakoma padėtį apžvelgiančiame pranešime. Ukrainos kariuomenės pietinė vadavietė anksčiau pranešė, kad Chersono regione sunaikinti mažiausiai šeši Rusijos ginklų ir amunicijos sandėliai bei du vadovavimo štabai.
R. T. Erdoganas pakvietė V. Putiną susitikti su V. Zelenskiu TurkijojeTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pakvietė Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną susitikti su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu, praneša UNIAN, remdamasi Turkijos žiniasklaida. Pasak R. T. Erdogano, dabar svarbu veiksmingai įgyvendinti planą ir teigiamą atmosferą paversti konkrečiais žingsniais siekiant grįžti prie derybų Stambule.„Pabrėžiu, kad kare nugalėtojo nebus. Nepaisant sunkumų vietoje, taip pat tvirtai tikiu, kad krizė bus išspręsta prie derybų stalo. Dar kartą priminiau V. Putinui, kad galime surengti jo susitikimą su V. Zelenskiu. Mes ir toliau plėtosime dialogą su mūsų Juodosios jūros kaimyne Rusija visose srityse, kad skatintume regioninę ir pasaulinę taiką“, – sakė jis.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Kremlius Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą laiko tarpininku taikos deryboms su Ukraina. Tačiau Maskva neplanuoja sušvelninti paliaubų su Kijevu sąlygų.Be to, Rusijos valdžios institucijos kreipėsi į Turkiją prašydamos pagalbos apeinant sankcijas bankininkystės, energetikos ir pramonės sektoriuose.
Zaporožės AE vienas iš maitinimo blokų yra atjungtasUkrainos „Energoatom“ pranešė, kad po apšaudymo dieną prieš tai buvo uždarytas vienas iš trijų Zaporožės atominės elektrinės – didžiausios Europoje veikiančios atominės elektrinės maitinimo blokų. Rusijos karių okupuoti Enerhodaras ir Zaporožės atominė elektrinė penktadienį buvo apšaudyti keliais būdais. Rusija ir Ukraina dėl šių apšaudymų kaltina viena kitą.„Dėl atakos prieš Zaporožės AE viename iš jėgos agregatų veikė avarinė apsauga, vienas iš trijų veikiančių maitinimo blokų buvo išjungtas“, – sakė teigiama „Energoatom“ ataskaitoje.
„The Times“: Rusija siekia apsupti Mykolaivą Rusijos vadovybė į Ukrainos pietus pritraukė 25 000 savo karių, iš kurių 10 000 yra vakariniame Dniepro krante. Jų tikslas yra apsupti Mykolaivą. Apie tai praneša „The Times“, rašo UNIAN.Pastarosiomis savaitėmis į regioną buvo perkelti devyni Rusijos daliniai iš Donbaso ir Krymo, kurių kiekviename yra po 500–800 žmonių.Leidinys rašo, kad tai yra Rusijos atsakas į pareiškimus apie priešpriešą ir sėkmingą Ukrainos kariuomenės, kuri per pastarąjį mėnesį perkėlė fronto liniją maždaug per 2 kilometrus nuo Mykolaivo, pažangą.Taip pat pažymima, kad Mykolaivo užėmimas yra būtinas tolesnei pažangai į Odesą. Rusijos Federacijai taip pat gali prireikti puolimo, siekiant užtikrinti, kad tiltai per Dnieprą Chersono regione būtų nepasiekiami Ukrainos gautoms HIMARS sistemoms.
Naktinis Mykolaivo ir Nikopolio apšaudymas: paaiškėjo daugiau detaliųUkrainos regionų vadovai kalbėjo apie šeštadienio naktį Rusijos kariuomenės įvykdytus smūgius civiliams objektams. Pasak Dniepropetrovsko regiono regioninės administracijos vadovo Valentino Rezničenko, Rusijos kariuomenė naktį šaudė į Nikopolį iš „Grad“. Dėl to buvo sužeisti trys civiliai. Mieste nukentėjo 11 penkių aukštų pastatų, iki 40 privačių namų, vaikų darželis ir vaikų kūrybos namai.„Kaip visada, jie smogė gyvenamiesiems rajonams, kai žmonės miegojo“, – savo „Telegram“ kanale rašė V. Rezničenko.Mykolaivo karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas taip pat kalbėjo apie naktinį miesto apšaudymą.„Rugpjūčio 6-osios naktį, apie 03.30 val., priešas paleido raketų smūgius į miestą. Dėl to du žmonės buvo sunkiai sužeisti. Gyvenamieji pastatai taip pat buvo apgadinti“, – rašė V. Kim.Karo kontekste BBC negali greitai patikrinti karių atstovų įtarimų.
Generalinė prokuratūra: nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo 361 vaikasNuo karo Ukrainoje pradžios žuvo 361 vaikas, daugiau kaip 702 buvo sužeisti, rugpjūčio 5 dieną paskelbtoje tradicinėje ataskaitoje pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.Dauguma vaikų nukentėjo Donecko, Charkovo, Kijevo, Černigovo, Luhansko, Mykolaivo, Chersono ir Zaporožės regionuose.Šie duomenys nėra galutiniai, nes į statistiką pateko tik tie vaikai, kurių vardai buvo patvirtinti, pabrėžia Ukraina: daugelyje regionų, kuriuose tęsiasi karo veiksmai, ir okupuotose teritorijose skaičiavimas dabar yra neįmanomas.Dėl bombardavimo ir kitų atakų buvo apgadinta daugiau nei 2211 švietimo įstaigų, iš jų 230 buvo visiškai sunaikintos.
Britų žvalgyba įspėjo apie naują karo etapą: Rusija masiškai siunčia karius į pietusRemiantis britų žvalgybos skaičiavimais, artimiausiu metu prasidės naujas karo etapas ir jo pagrindinis frontas, kurio ilgis apie 350 km, bus pietuose. Tai teigiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos apžvalgoje apie karą Ukrainoje.Rusijos kariai beveik neabejotinai buriasi pietuose, laukdami arba Ukrainos priešpriešos, arba besiruošiančios puolimui. „Ilgos Rusijos karinių sunkvežimių, tankų, artilerijos ir kitų daiktų vilkstinės ir toliau juda iš Donbaso į pietvakarius“, – sakoma apžvalgoje.Yra pranešimų apie pajėgų perkėlimą iš okupuoto Melitopolio, Berdiansko, Mariupolio ir žemyninės Rusijos dalies per Krymo tiltą į Krymą.„Kryme buvo perkeltas BTG, kuriame yra 800–1 000 žmonių, jie greičiausiai bus panaudoti Rusijos grupuotei Chersono regione stiprinti. Rugpjūčio 2 dieną į Krymą buvo perkeltas naujas BTG, jie taip pat perkeliami iš rytinės pajėgų grupės ir greičiausiai artimiausiomis dienomis bus išsiųsti į Chersono regioną“, - pranešė britų žvalgyba.Ukrainos kariuomenė, sakoma apžvalgoje, ir toliau smogia priešo pajėgoms, nusitaikydama į tiltus, šaudmenų sandėlius ir geležinkelio sankryžas okupuotuose pietuose. Atsižvelgiant į strateginę geležinkelio linijos, jungiančios okupuotą Krymą su pietumis, svarbą, veiksmais, kuriais siekiama sukurti visas galimas problemas, tikriausiai siekiama apsunkinti Rusijai pietinės karių grupės logistiką.„Rusijos karas prieš Ukrainą netrukus įžengs į naują etapą. Intensyviausios kovos pasislinks į maždaug 350 km ilgio frontą – nuo Zaporožės iki Chersono“, – apibendrino britų žvalgybos tarnyba.
Per apšaudymus Donecko regione žuvo penki civiliai gyventojaiUkrainos kontroliuojamose Donecko regiono teritorijose Rusijos kariuomenė per pastarąją dieną nužudė penkis civilius, sakė Donecko regioninės karinės administracijos vadovas Pavelas Kyrylenko.„Rugpjūčio 5 dieną rusai nužudė 5 Donbaso civilius, dar 14 žmonių buvo sužeisti“, – rašė jis „Telegram“ kanale.Karo sąlygomis BBC ne visada gali patikrinti konflikto šalių atstovų žodžius.
Rusijos kariai naktį apšaudė Dniepropetrovsko regioną, yra sužeistųRusijos kariai rugpjūčio 6-osios naktį apšaudė du Dniepropetrovsko regiono rajonus, trys žmonės buvo sužeisti. Pasak „Ukrinform“, apie tai praneša Dniepropetrovsko OVA pirmininkas Valentinas Rezničenko savo „Telegram“ kanale. „Po vidurnakčio Rusijos kariuomenė apšaudė Nikopolio rajoną iš Gradovo, o Kryvyi Rih – iš statinės artilerijos. Kaip visada, jie pataikė į gyvenamuosius rajonus – žmones, kurie tuo metu miegojo. Į Nikopolį paleista 20 raketų, trys miestiečiai sužeisti. Vienas iš jų ligoninėje, tai 58 metų vyras", – rašė jis.Pasak V. Rezničenko, mieste buvo apgriauta 11 penkių aukštų pastatų, iki 40 privačių namų, vaikų darželis ir vaikų kūrybos namai.
Atsistatydino „Amnesty International“ Ukrainos biuro direktorė „Amnesty International“ biuro Ukrainoje direktorė Oksana Pokalčuk patvirtino, kad ji pasitraukia iš savo posto. Šią savaitę žmogaus teisių organizacija paskelbė prieštaringai vertinamą ataskaitą, kurioje sakoma, kad Ukraina kelia pavojų civiliams, pastatydama karines pozicijas gyvenamuosiuose rajonuose, kad pasipriešintų Rusijos kariuomenei.Organizacijos Ukrainos filialas anksčiau pareiškė, kad nedalyvavo rengiant ir platinant ataskaitą.„Viskas atsitrenkė į biurokratijos sieną ir kurčiųjų kalbos barjerą. Kalbama ne apie anglų kalbą, o apie tai, kad jei negyvenate šalyje, į kurią okupantai įsiveržė ir suplėšė ją į gabalus, tikriausiai nesuprantate, ką reiškia pasmerkti gynėjų armiją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Oksana Pokalčuk.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ataskaitos paskelbimą pavadino bandymu perkelti atsakomybę iš Rusijos Ukrainai.„Kiekvienas, kuris amnestuoja Rusiją ir dirbtinai sukuria tokį informacinį kontekstą, kad kai kurie teroristiniai smūgiai yra tariamai pateisinami ar tariamai suprantami, negali nesuprasti, kad tai padeda teroristams“, – savo socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.„Amnesty International“ bet kokią kritiką atmetė ir tvirtino, kad išvados buvo pagrįstos įrodymais, surinktais atliekant tyrimus.
Ukrainoje – Irano dronai Ukrainos prezidento biuro vadovo Oleksijaus Arestovičiaus patarėjas teigė, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje jau naudoja Irano dronus. Anksčiau buvo pranešta, kad Maskva nori gauti UAV iš Irano, tačiau oficialiai apie tokių susitarimų pasiekimą nebuvo pranešta.
Zelenskis paragino taikyti griežtas sankcijas visai Rusijos branduolinei pramoneiRusų pajėgoms apšaudžius Zaporižios atominę elektrinę, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino taikyti griežtas sankcijas visai Rusijos branduolinei pramonei.Jis tai pasakė savo vaizdo žinutėje, paskelbtoje kanale „Telegram“.„Šiandien okupantai sukūrė dar vieną itin rizikingą situaciją visai Europai – jie apšaudė Zaporižios atominę elektrinę. Du kartus per dieną. Tai yra didžiausia atominė elektrinė mūsų žemyne. Bet koks šio objekto apšaudymas yra įžūlus nusikaltimas, teroro aktas“, – pabrėžė jis.Anot jo, Rusija turėtų prisiimti atsakomybę už patį grėsmės atominei elektrinei sukūrimo faktą.„Ir tai ne tik dar vienas argumentas už Rusijos pripažinimą valstybine terorizmo rėmėja. Tai taip pat argumentas už griežtų sankcijų taikymą visai Rusijos branduolinei pramonei – nuo „Rosatom“ iki visų susijusių įmonių ir asmenų. Kiekvienas, kuris kelia branduolinę grėsmę kitoms tautoms, tikrai negali saugiai naudoti branduolinių technologijų“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Ukrainos generalinis štabas: Ukraina atlaikė Rusijos puolimą prie MarijinkosUkrainos kariai atlaikė Rusijos veržimąsi link Marijinkos miestelio, esančio 30 kilometrų į vakarus nuo Rusijos okupuoto Donecko. Rusijos pajėgos taip pat nesėkmingai bandė veržtis netoli Bakhmuto, Avdijivkos ir Piskio miestų, rašo „Kyiv Independent“.
Putinas ir Erdoganas susitarė už dalį Rusijos tiekiamų dujų mokėti rubliaisRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas susitarė, kad Turkija už dalį tiekiamų dujų Rusijai mokės rubliais, praneša CNN.Penktadienį Sočyje vykusios dvišalės derybos truko daugiau nei keturias valandas.„Derybų metu prezidentai susitarė, kad už dalį tiekiamų dujų pradės atsiskaityti rubliais“, – po susitikimo žurnalistams sakė Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas.„Kalbame apie perėjimą prie nacionalinių valiutų ir pirmuoju etapu dalis bus apmokama Rusijos rubliais. Ir tai tikrai naujas etapas, naujos galimybės, taip pat ir mūsų piniginių, ir finansinių santykių plėtrai“, – A. sakė Novakas.
Rusija uždraudė į šalį atvykti 62 Kanados piliečiamsRusija penktadienį pranešė, kad ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir uždraudė į šalį atvykti 62 Kanados piliečiams, įskaitant vyriausybės pareigūnus.Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad į sąrašą įtraukti asmenys, žinomi dėl „piktybinės veiklos kovojant prieš „rusų pasaulį“ ir mūsų tradicines vertybes“.
Rusija ir Ukraina apkaltino vieną kitą apšaudžius Zaporižios atominę elektrinęRusija ir Ukraina apkaltino vieną kitą apšaudžius Maskvos pajėgų šiuo metu okupuotą Zaporižios atominę elektrinę Ukrainos pietuose.Kelios Rusijos naujienų agentūros, remdamosi Enerhodaro miesto, kuriame ir įsikūrusi ši elektrinė, vadovybe, penktadienį skelbė, kad Ukrainos kariuomenė apšaudė šį objektą. Pasak agentūrų, per apšaudymą buvo apgadintos dvi elektros linijos ir įsiplieskė gaisras.Tačiau Kyjivas savo ruožtu pranešė, kad elektrinę apšaudė pačios Rusijos pajėgos. Ukrainos valstybinės branduolinės energetikos kompanijos „Enerhoatom“ teigimu, per ataką buvo pažeista aukštos įtampos linija, vedanti į netoliese esančią šiluminę elektrinę. Negana to, teko išjungti vieną atominės elektrinės bloką.Enerhodaro meras Dmytro Orlovas perspėjo vietos gyventojus, kad dabar iš elektrinės apšaudomos gyvenamosios teritorijos.
Generolas pateikė naują prognozę, kada baigsis karštasis karo etapas: ilgai neišsilaikysimeKarštasis Rusijos karo prieš Ukrainą etapas gali baigtis iki šių metų pabaigos.Tokią prognozę pateikė Ukrainos generolas majoras Dmytro Marčenko.„Aš labai retai imuosi prognozuoti, bet tai truks neilgai. Nei jie, nei mes ilgai neišsilaikysime. Tai karštoji fazė, kuri tikrai baigsis iki metų pabaigos“, – mano generolas.Tuo pat metu A. Marčenka pabrėžė, kad okupuotų teritorijų išlaisvinimo sąlygos priklausys nuo keleto veiksnių, visų pirma nuo Vakarų ginklų tiekimo.„Jie irgi bijo, reikia priešintis. Mes juos sumušime ir išvarysime, tai mūsų žemė, mes niekam nebaisūs ir niekam neleisime čia ateiti“, – sakė jis.Anksčiau karo ekspertas V. Ždanovas teigė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms gali tekti šiek tiek atidėti kontrataką dėl mažo Vakarų ginkluotės tiekimo masto.Taip pat buvo pranešta, kad Rusijos kariai atitraukia visus savo rezervus į Ukrainos pietus. Vidaus reikalų ministerija įspėjo apie galimą išpuolį.
The Washington Post: Rusija prašo Turkijos padėti apeiti sankcijas Rusijos valdžios institucijos paprašė Turkijos pagalbos apeinant sankcijas bankininkystės, energetikos ir pramonės sektoriuose.Tai pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis Ukrainos žvalgybos perimta informacija Rusijos ir Turkijos prezidentų derybų išvakarėse.Rusija prašo leidimo įsigyti Turkijos naftos perdirbimo gamyklų, naftos terminalų ir telkinių akcijų paketus. Tai galėtų padėti šaliai nuslėpti naftos kilmę po Europos Sąjungos embargo, kuris visiškai įsigalios kitais metais.Rusijos vyriausybė taip pat nori, kad keli Turkijos valstybiniai bankai atidarytų sąskaitas Rusijos finansų įstaigoms, o Rusijos pramonės gamintojams būtų leista veikti Turkijos laisvosiose ekonominėse zonose.
Modernūs daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai jau pakeitė karo Ukrainoje eigąUkrainos gynybos ministerijos duomenimis, Ukrainos kariuomenė, naudodama JAV HIMARS sistemas, jau likvidavo daugiau kaip penkiasdešimt šaudmenų sandėlių, kurie tapo košmaru Rusijos kariuomenei.Teigiama, kad veiksmingiausios buvo HIMARS ir M270 daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai.Gynybos ministerija teigia, kad šie modernūs daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai jau pakeitė karo Ukrainoje eigą. HIMARS visada tiksliai pataiko į priešo taikinius. Vienas iš naujausių itin tikslių smūgių pataikė į geležinkelio traukinį, kuriame buvo daugiau kaip 40 vagonų. Juo iš laikinai okupuoto Krymo į Chersono regioną buvo gabenama Rusijos įranga. Dėl to darbo jėga virto anglimis, įranga – metalo laužo krūvomis.
Daugėja Nikolajevo apšaudymo aukųSkelbiama apie 22 sužeistuosius per rusų okupantų vykdytą Mykolajivo apšaudymą.Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Nikolajevo srities tarybos pirmininkė Anna Zamazejeva.Ji pažymėjo, kad šiandien per pietų apšaudymą Nikolajevo Korabelnyj rajone buvo apgadinti gyvenamieji namai, įskaitant daugiaaukščius.
„Amnesty International“ sako, kad laikosi Kyjivo kritikuojamos ataskaitosTarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ penktadienį pareiškė, kad neatsisako jos ataskaitoje keliamų kaltinimų Ukrainos pajėgoms, kad kovodamos su Rusijos invazija jos pažeidžia tarptautinę teisę ir sukelia pavojų civiliams.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aštriai sukritikavo minimą „Amnesty International“ ataskaitą.„Amnesty International“ „tvirtai laikosi savo tyrimo“, sakė organizacijos generalinė sekretorė Agnes Callamard.„Išvados... buvo pagrįstos įrodymais, surinktais atliekant išsamius tyrimus, kuriems buvo taikomi tokie pat griežti standartai ir deramo patikrinimo procesai, kaip ir visam „Amnesty International“ darbui“, – pridūrė ji.Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje „Amnesty International“ paminėjo incidentus 19-oje miestų ir miestelių, kai ukrainiečių pajėgos tikriausiai sukėlė pavojų civiliams, įrengdamos bazes gyvenamuosiuose rajonuose.V. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi „Amnesty International“ išvadas prilygino bandymui suversti kaltę aukoms.Pasak prezidento, žmogaus teisių gynimo organizacija bando „amnestuoti teroristinę valstybę ir perkelti atsakomybę nuo agresoriaus aukai“.„Nėra ir net hipotetiškai negalėtų būti jokių sąlygų, kuriomis būtų pateisinamas koks nors Rusijos smūgis Ukrainai. Agresija prieš mūsų valstybę yra neišprovokuota, grobikiška ir atvirai teroristinė“, – kalbėjo V. Zelenskis.„Jei kas nors parengia ataskaitą, kurioje auka ir agresorius tariamai kažkuo yra lygūs, jei analizuojami kažkokie duomenys apie auką, o tai, ką tuo metu darė agresorius, ignoruojama, su tuo negalima taikstytis“, – pabrėžė jis.Po keturis mėnesius trukusio tyrimo parengtoje ataskaitoje „Amnesty International“ teigė nustačiusi, kad ukrainiečių kariuomenė steigė bazes mokyklose bei ligoninėse ir rengė atakas iš gyvenamųjų rajonų. Pasak organizacijos, tokia taktika pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę.Visgi „Amnesty International“ pažymėjo, kad tokia taktika „jokiu būdu nepateisina Rusijos nesirinktinai vykdomų atakų“.Ketvirtadienį Rusijos pajėgos bombardavo kelis miestus ir gyvenvietes, įskaitant Mykolajivą šalies pietuose, kur, pasak mero, dviejuose rajonuose buvo apgriauti gyvenamieji pastatai.Rytų Ukrainoje prie fronto linijos esančiame Torecko miestelyje rusams ketvirtadienį apšaudžius autobuso stotelę žuvo aštuoni žmonės, o dar keturi buvo sužeisti.Antrame pagal gyventojų skaičių šalies mieste Charkive vietos valdžios institucijos pranešė apie Rusijos raketų smūgius pramoninėms zonoms.Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą šalies pietuose, kur, jų teigimu, jau atkovojo daugiau kaip pusšimtį kaimų, anksčiau kontroliuotų Maskvos.
ES valstybės iš Ukrainos ligoninių evakavo 1 000 pacientųEuropos Sąjunga iš Ukrainos ligoninių evakavo 1 000 pacientų, kadangi šalies sveikatos apsaugos sistema dėl Rusijos invazijos patiria vis didesnę įtampą.ES intensyvina operacijas, kad „padėtų Ukrainai susidoroti su didėjančiais poreikiais medicinos srityje“, penktadienį pareiškė už krizių valdymą atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Lenarčičius.Nuo kovo mėnesio, ankstyvuoju Rusijos invazijos etapu, blokas koordinavo Ukrainos ligoninių pacientų perkėlimą į laisvas ES ligonines, sakoma Komisijos pareiškime.Europos Komisijos duomenimis, iki šiol 18 ES valstybių narių, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Austriją, Ispaniją, Portugaliją, Belgiją, Liuksemburgą ir Lenkiją, priėmė 1 000 pacientų.Per naujausias ES medicinines evakuacijas du pacientai perkelti į Čekiją, keturi – į Nyderlandus, 15 – į Vokietiją ir dar du – į Norvegiją, pranešė komisija.Perkėlimai vyko pagal ES humanitarinės paramos programą ir sumažino „spaudimą Ukrainos kaimyninių šalių sveikatos apsaugos sistemoms“, sakė už sveikatą atsakinga EK narė Stella Kyriakides.
Rusijos pajėgos apšaudė Mykolajivą, sužeisti keli civiliai, įskaitant paauglįPenktadienio popietę Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos Mykolajivo miestą, sužeisti keli civiliai, įskaitant 13-metį paauglį, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Mykolajivo srities tarybos pirmininke Hanna Zamazejeva.„Šiandien popietę okupantai iš Chersono krypties vėl apšaudė Mykolajivo Balabanivkos ir Korabelnyj rajonus. Deja, yra nukentėjusiųjų, įskaitant 13-metį berniuką. Įvykio vietoje dirba medikai“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė H. Zamazejeva.
„Meta“: Rusijos „trolių fabrikas“ mokėjo už karą Ukrainoje palaikančius komentarusViena Rusijos grupė samdydavo žmones gatvėje, kad jie internete rašytų komentarus, turinčius sudaryti įspūdį, esą paprasti žmonės palaiko Maskvos invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ savininkė „Meta“.Internetas yra vienas iš pasaulyje pasmerkto karo frontų, ir Rusija jame siekia slopinti kritiką bei stumti savo naratyvus dėl kaimyninės valstybės užpuolimo.Šiai dezinformacijos kampanijai „Instagram“, „Facebook“ ir kitose platformose vadovauja „trolių fabrikas“, ir jame, pasak „Meta“, yra žmonių, anksčiau sietų su viena liūdnai pagarsėjusia rusų įtakos grupe.„Nekalbame apie kokią nors atsidavusią patriotiškų trolių grupę, – naujienų agentūrai AFP sakė „Meta“ kovos su grėsmėmis skyriaus vadovas Davidas Agranovichius. – Jie tai klastojo, tiesiogine prasme buvo samdomi žmonės iš gatvės.“Kampanija išaiškėjo vienam rusų naujienų tinklapio „Fontanka“ reporteriui įsidarbinus grupės biure Sankt Peterburge ir taip įsiskverbus į operaciją.Kai kurie to „trolių fabriko“ žmonės anksčiau buvo siejami su Rusijos Interneto tyrimų agentūra (IRA), kaltinta kišimusi į JAV ir kitų šalių rinkimus bent nuo 2016 metų, nurodė „Meta“.JAV Valstybės departamentas neseniai pasiūlė 10 mln. dolerių (9,8 mln. eurų) atlygį už informaciją apie Rusijos kišimąsi į Amerikos rinkimus, ypač informaciją apie IRA.„Meta“ užblokavo tinklą kelios dienos po balandį paskelbto „Fontanka“ pranešimo apie šią grupę, reklamavusią darbus „besaikio siuntimo darbuotojams, komentatoriams, turinio analitikams, dizaineriams ir programuotojams“.„Prastai“ valdyta operacija į IRA pastangas prieš maždaug devynerius metus buvo panaši tuo, kad apgavystėms internete samdė kone bet ką, AFP sakė „Meta“ įtakos operacijų grėsmių stebėjimo vadovas Benas Nimmo.„Tarsi skambintų 2013-ieji, norėdami susigrąžinti savo trolių fabriką, – pasišaipė B. Nimmo. – Remiamasi žmonėmis ant sėdmaišių, gaunančiais atlygį už netikras paskyras... ir šiuos įrašus internete.“„Meta“ tyrimas atskleidė, kad trolių komentarai būdavo nukreipti į žmonių turinį „Instagram“, „Facebook“, „TikTok“, „Twitter“, „YouTube“, „LinkedIn“, „VKontakte“ ir „Odnoklassniki“.Atrodo, kad troliai dirbo pamainomis septynias dienas per savaitę, kasdien turėdavo pietų pertrauką ir gaudavo po maždaug 440 dolerių (432 eurus) per mėnesį, nurodė „Meta“.Anot B. Nimmo, operatoriai taip pat turėjo viešą susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalą ir per jį ragino žmones palikti prorusiškų komentarų prie politikų, nuomonės formuotojų ar garsenybių, tokių kaip Angelina Jolie ar Morganas Freemanas, įrašų, o tada užduotimi rūpindavosi jų troliai.„Meta“ net išaiškino atvejų, kuomet kai kurie pasamdyti troliai pakenkdavo dezinformacijos kampanijai skleisdami proukrainietiškus komentarus, sakė D. Agranovichius.„Meta“ uždarė 1 037 „Instagram“ ir 45 „Facebook“ paskyras, naudotas per šią dezinformacijos kampaniją.
Prie Sevastopolio krantų – dūmuose skendintis Rusijos karo laivasInternete pasirodė kadrų, kuriuose užfiksuota Rusijos korvetė. Laivas iš pradžių į vandenį paleido dūminių užtaisų, o paskui pats ėmė rūkti. Prie okupuoto Sevastopolio krantų pastebėtas Rusijos Federacijos (RF) patrulinis laivas, kuris iš pradžių paleido dūminių užtaisų, o paskui iš jo paties pradėjo rūkti dūmai. Apie tai tviteryje pranešė karo analitikas ir OSINT ekspertas H. I. Suttonas.Rugpjūčio 4 d. netoli Sevastopolio buvo pastebėtas rusų karo laivas, skelbia focus.ua. Pranešama, kad pirmiausia jis aplink save paleido dūminių užtaisų, o paskui internete pasirodė nuotraukų, kuriose aiškiai matyti rūkstanti korvetė. Analitikas teigia, kad tai tas pats laivas.Vėliau H. I. Suttonas paviešino nuotraukų, kuriose nufotografuotas kovotojas, rankoje laikantis bepiločio DJI valdymo pultą.Karo analitikas mano, kad laivas galėjo pradėti rūkti nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketų. Visgi jokių oficialių duomenų apie sunaikintus Juodosios jūros laivyno laivus nėra. Taip pat jis teigia, kad nuotraukose įamžintas patrulinis laivas priklauso serijai „Projektas 22160“ („Vasilijaus Bykovo“ tipo laivai). Tai šiuolaikinės korvetės, turinčios raketų „Kalibr“. Pirmasis toks laivas į RF Juodosios jūros laivyno sudėtį buvo įtrauktas 2018-aisiais.Kitas analitikas, remdamasis viešai prieinamais duomenimis, nurodė vietą, kur laivas buvo pastebėtas – visai netoli Sevastopolio.https://t.me/nexta_live/34127
Britų žvalgyba: Rusijos veiksmai kelia pavojų Zaporižios AERusijos pajėgų veiksmai, tikėtina, kelia pavojų Zaporižios atominės elektrinės pietryčių Ukrainoje saugumui, pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi JK žvalgybos tarnybų informacija.„Po penkis mėnesius trukusios okupacijos Rusijos ketinimai dėl Zaporižios AE lieka neaiškūs, – teigė ministerija. – Tačiau veiksmai, kurių jie ėmėsi objekte, greičiausiai pakenkė įprastinės elektrinės veiklos saugumui“.Rusijos pajėgos naudojo artilerijos įrenginius, įkurdintus vietovėse netoli elektrinės siekdami taikytis į Ukrainos teritoriją vakariniame Dniepro upės krante, sakoma pranešime.Jame taip pat priduriama, kad rusai naudojosi teritorija aplink elektrinę, ypač greta esančiu Enerhodaro miestu, savo karių poilsiui, „naudodamiesi atominės elektrinės kaip saugomo objekto statusu, kad sumažintų savo įrangai ir personalui gresiantį pavojų dėl naktinių ukrainiečių atakų“.
Mykolajive įvedama dvejų dienų komendanto valandaPietų Ukrainos Mykolajivo mieste įvedama dvi dienas galiosianti komendanto valanda, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Mykolajivo srities gubernatoriumi Vitalijumi Kimu.„Šiandien pasirašiau įsaką, pagal kurį Mykolajive nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. 23 val. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. 5 val. įvedama komendanto valanda“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Kimas.Gubernatorius paprašė vietos gyventojų supratingumo ir paragino juos dviem dienoms apsirūpinti maisto produktais.
Didžiosios Britanijos ambasadorė Ukrainoje sureagavo į „Amnesty International“ ataskaitąDidžiosios Britanijos ambasadorė Kyjive Melinda Simmons sureagavo į „Amnesty International“ ataskaitą apie karą Ukrainoje, kuri sukėlė didžiulį ukrainiečių pasipiktinimą dėl kaltinimų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų adresu, praneša penktadienį portalas „eurointegration.com.ua“.„Taikiems Ukrainos gyventojams pavojų kelia tik Rusijos kariuomenės raketos, ginklai ir plėšikavimas. Taškas. Jeigu Rusija nutrauktų įsiveržimą į Ukrainą, pavojaus nebūtų“, – parašė britų diplomatė tviteryje. Ketvirtadienį žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Ukraina, kovodamas su Rusijos invazija, kelia pavojų civiliams gyventojams, nes dislokuoja karius gyvenamuosiuose rajonuose.Ukrainos vyriausybė griežtai atmetė šią ataskaitą, teigdama, kad „Amnesty International“ veikia išvien su Kremliaus propagandistais.
Ukrainos kariai skelbia apie dar vieną laimėjimą: okupantai „didvyriškai“ dėjo į kojasUkrainos Charkivo srityje 93-osios mechanizuotos brigados „Cholodnyj Jar“ kariai išgynė okupantus iš prie Iziumo esančio Dibrovnojė kaimo. Bėgdami rusai paliko savo techniką.Vaizdo medžiagą iš išlaisvinto kaimo brigada paskelbė savo feisbuko paskyroje.„Brigada išgynė priešą iš Dibrovnojė kaimo ir perkėlė fronto liniją. Atkirsti nuo paramos, okupantai pabėgo, palikę savo techniką likimo valiai. Tiesa, prieš pasitraukdami užminavo kaimo teritoriją priešpėstinėmis ir prieštankinėmis minomis“, – teigiama prie įrašo.Kariai nufilmavo karinių veiksmų padarinius – apgadintus vietinių gyvenamuosius namus ir okupantų paliktą techniką.„Kaip išlaisvinome? Tiesiog išstūmėme. Jiems paprasčiausiai nebeliko kelių, kaip sulaukti pastiprinimo, sutrikdyta visa logistika, žmonės.. Tie padarai, suprato, kad viskas, pabaiga, jie nebegaus nei šaudmenų, nei atsargų, sužeistųjų evakuoti nepavyks, tai jie „didvyriškai“ dėjo į kojas“, – pasakoja 93-osios mechanizuotos brigados karys Aleksandras.
ES įvedė sankcijas buvusiam Ukrainos prezidentui Janukovyčiui Europos Sąjungos valstybės narės ketvirtadienį paskelbė sankcijas nušalintam buvusiam prorusiškų pažiūrų Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo sūnui Oleksandrui. Sankcijos įvestos už vaidmenį sukeliant grėsmę Ukrainos saugumui. ES Taryba išplatintame pareiškime nurodė, kad abu Janukovyčiai buvo įtraukti į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, sudarytą „reaguojant į tebesitęsiančią nepateisinamą ir neišprovokuotą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą“.Nuo 2010 metų vasario iki 2014-ųjų vasario Ukrainos prezidento pareigas ėjęs V. Janukovyčius buvo nušalintas per provakarietišką Maidano revoliuciją. Reaguodama į savo politinio sąjungininko pralaimėjimą Rusija užėmė ir aneksavo Krymo pusiasalį, o Maskvos remiami separatistai perėmė rytinio Donbaso regiono kontrolę. Šįmet vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą. Kai kurios ES ir NATO valstybės narės pradėjo tiekti Kyjivui pažangią ginkluotę, kad padėtų jam gintis nuo Rusijos agresijos, o Briuselis priėmė virtinę sankcijų Maskvai paketų.Pasak ES, šiuo metu Rusijoje gyvenantis 72 metų V. Janukovyčius vis dar prisideda prie veiksmų, nukreiptų prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę bei valstybės stabilumą ir saugumą.ES oficialiajame leidinyje ketvirtadienį paskelbtame sankcijų dokumente V. Janukovyčius kaltinamas sąmokslu grįžti į valdžią Ukrainoje, jei per Rusijos invaziją būtų nuverstas prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Pasak įvairių šaltinių, ponas Viktoras Janukovyčius dalyvavo Rusijos specialiojoje operacijoje, per kurią buvo siekiama pirmaisiais neišprovokuotos neteisėtos karinės agresijos prieš Ukrainą etapais sugrąžinti jį į prezidento postą“, – rašoma dokumente. V. Janukovyčiaus sūnus Oleksandras sulaukė sankcijų dėl tos pačios priežasties, taip pat dėl „sandorių su separatistų grupėmis Ukrainos Donbaso regione“.49 metų O. Janukovyčiui susikrauti turtus padėjo ryšiai jo tėvo prezidentavimo laikotarpiu, taip pat energetikos įmonės bei nekilnojamasis turtas Donecko ir Luhansko separatistų įkurtuose dariniuose Donbase. „Separatistų batalionas OPLOT (nuo 2015 metų vasario esantis sankcionuojamų subjektų sąraše) rūpinosi jo nekilnojamojo turto plėtros projektų vadinamojoje Donecko liaudies respublikoje saugumu“, – sakoma sankcijų dokumente.Abiem Janukovyčiams bus draudžiama atvykti į ES, taip pat bus įšaldytas visas Bendrijoje esantis jų turtas.
Erdoganas susitinka su PutinuUžbaigti karą Ukrainoje ir pradėti naują Sirijoje – šios temos, manoma, penktadienį dominuos per Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano derybas.Turkijos lyderis išskris į antrąsias per vos 17 dienų derybas su V. Putinu, jo pozicijos stiprios po diplomatinės sėkmės atnaujinti Ukrainos grūdų išvežimą per Juodąją jūrą. Tačiau esama ir įtampos.Praėjusį mėnesį Teherane V. Putinas pasakė R. T. Erdoganui, kad Rusija ir toliau nepritaria bet kokiam naujam puolimui, kurį Turkija galimai planuoja prieš kurdų kovotojus Šiaurės Sirijoje. Analitikai mano, kad šios įtampos yra dalis „konkurencinio bendradarbiavimo“, pastaruosius 20 metų būdingo dviejų lyderių santykiams.„Rusijos karas su Ukraina atkūrė Turkijos, kaip svarbios geopolitinės veikėjos, įvaizdį ir suteikė R. T. Erdoganui daugiau matomumo nei bet kada per pastaruosius kelerius metus, – mano Europos Užsienio santykių tarybos bendradarbė Asli Aydintasbas. – Dauguma turkų palaiko savo šalies siekį išlaikyti pusiausvyrą ir beveik neutralumą Vakarų ir Rusijos atžvilgiu.“Derybos dėl paliaubųNATO narės Turkijos pastangos išlikti neutralia Maskvos istorinės priešpriešos su Vakarais dėl Ukrainos akivaizdoje pradeda duoti vaisių. Po mėnesius trukusių Turkijos pastangų praėjusį mėnesį Maskva ir Kyjivas Stambule pasirašė Jungtinių Tautų remiamą susitarimą atnaujinti grūdų tiekimą iš Ukrainos uostų. Iš Ukrainos su grūdų kroviniu jau išplaukė keturi laivai. Turkija nori paversti šią sėkmę V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybomis dėl paliaubų Stambule.„Aptarėme, ar susitarimas dėl grūdų galėtų būti proga tvarioms paliauboms“, – trečiadienį Azijoje po derybų su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.Šias pastangas apsunkina R. T. Erdogano kartojami grasinimai pradėti naują karinę operaciją Sirijoje – šioje šalyje susiduria Rusijos ir Turkijos interesai. Rusijos kariuomenė padėjo Sirijos prezidentui Basharui Al Assadui išgyventi dešimtmetį trunkantį Turkijos remiamų grupuočių maištą. Tačiau R. T. Erdoganas grasina įsiveržti į Šiaurės Siriją, išplėsti esamą buferinę zoną ir išstumti kurdų grupuotes, kurias jis sieja su „teroristais“, kariaujančiais prieš Turkijos valstybę.Teherane V. Putinas sakė Rusijos žiniasklaidai, kad vis dar turi „tam tikrų nesutarimų“ su R. T. Erdoganu dėl Sirijos. „Labiausiai tikėtina, kad (penktadienio) susitikimas susijęs su galimu įsiveržimu į Siriją, kuriam Turkija negavo nei Rusijos, nei Irano pritarimo“, – sakė užsienio reikalų analitikas Soli Ozelis iš Stambulo Haso universiteto. „Rusija turėtų mainais ką nors gauti “, – pridūrė jis.Žaidimas laukimuKai kurios Turkijos žiniasklaida priemonės spėja, kad V. Putinas iš tikrųjų nori bepiločių orlaivių. Turkija tiekia Kyjivui mirtinus „Bayraktar“ orlaivius, kurie pasirodė labai veiksmingi naikinant Rusijos šarvuotas vilkstines Ukrainos karo zonoje. JAV pareigūnai teigia, kad Rusijos komanda lankėsi Irane, siekdama įsigyti šimtus bepiločių orlaivių savo pajėgoms, kariaujančioms Ukrainoje. R. T. Erdoganas padidino intrigą, pasakęs savo kabinetui, kad Teherane V. Putinas prašė jo pradėti „Bayraktar“ dronų pardavimą Rusijai.Vienas aukšto rango Turkijos pareigūnas vėliau sakė, kad tokį pasiūlymą R. T. Erdoganas interpretavo kaip pokštą. Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atrodo, patikėjo šia idėja. „Karinis ir technologinis bendradarbiavimas visada yra dviejų šalių darbotvarkėje“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.Pasak kai kurių analitikų, R. T. Erdogano vizitą V. Putinas vertina kaip „dar vieną galimybę atšaukti Vakarų primestą tarptautinę izoliaciją“.Dar vienas trinties šaltinis – kaip du lyderiai, garsėjantys chronišku vėlavimu, susitiks. Teherane R. T. Erdoganas privertė V. Putiną beveik 50 sekundžių stoviniuoti, kol išėjo su juo pasisveikinti. Turkijos valstybinės naujienų agentūros filmavimo kamera visą laiką buvo nukreipta į susinervinusio V. Putino veidą. Daugelio supratimu, taip R. T. Erdoganas atsimokėjo V. Putinui už tai, kad šis privertė jį laukti beveik dvi minutes prieš susitikimą 2020 metais.
Lenkijos pareigūnas: JAV administracija tvirtai pasiryžusi padėti Ukrainai laimėti karąAtrodo, kad JAV administracija tvirtai pasiryžusi siekti Ukrainai naudingų karinių sprendimų. Tai po derybų Vašingtone žurnalistams pareiškė Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas Pawełas Solochas, praneša PAP.Pasak jo, prasideda lemiamas Rusijos ir Ukrainos karo etapas, todėl reikalingi skubūs sprendimai, susiję su ginklų tiekimu Kyjivui.P. Solochas lankėsi Jungtinėse Valstijose su dviejų dienų vizitu. Jo derybose su Amerikos administracijos atstovais daugiausia dėmesio buvo skiriama padėčiai Ukrainoje, jos rėmimui, NATO viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimui, Lenkijos ir JAV kariniam bendradarbiavimui.„Karas vis dar tęsiasi, ir artimiausias mėnuo ar du gali būti lemtingi. Todėl būtina priimti greitus sprendimus šiuo (ginklų tiekimo Ukrainai) klausimu“, - pabrėžė Nacionalinio saugumo biuro vadovas.Portalas „rbc.ua“ primena, jog, liepos mėnesį surengtos apklausos duomenimis, 62 proc. ukrainiečių mano, kad karas su Rusija dar truks pusę metų ir ilgiau. Ukrainos pergale tvirtai tiki 71 proc. šalies gyventojų.
Turkija: dar trys laivai su grūdais išplaukė iš Ukrainos Pagal Jungtinių Tautų (JT) remiamą susitarimą panaikinti Rusijos vykdomą Juodosios jūros blokadą, penktadienį iš Ukrainos išplaukė dar trys grūdų pakrauti laivai, pranešė Turkijos gynybos ministerija.Su Panamos vėliava plaukiojantis „Navistar“ išplaukė iš Odesos į Airiją su 33 tūkst. tonų grūdų. Iš Čornomorsko uosto išplaukė du laivai: su Maltos vėliava plaukiojantis „Rojen“, vežantis 12 tūkst. tonų grūdų į Didžiąją Britaniją, ir su Turkijos vėliava plaukiojantis „Polarnet“ su 12 tūkst. tonų grūdų kroviniu į Turkiją.Praėjusį mėnesį Stambule Maskva ir Kyjivas susitarė atnaujinti kviečių ir kitų grūdų išvežimą iš Ukrainos uostų, pirmą kartą nuo vasarį pradėto Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį. Pirmasis laivas su 26 tūkst. tonų kukurūzų kroviniu pirmadienį išplaukė iš Odesos į Libano Tripolio uostą. Su Siera Leonės vėliava plaukiojantį „Razoni“ trečiadienį patikrino tarptautinė komandai, kurią sudarė ir Rusijos bei Ukrainos inspektoriai, ir leido plaukti Bosforo sąsiauriu.Rusija ir Ukraina yra svarbiausios kviečių ir kitų grūdų tiekėjos. Sustabdžius beveik visus pristatymus iš Ukrainos, pasaulinės maisto kainos smarkiai išaugo, todėl kai kurioms skurdžiausioms pasaulio šalims importas tapo nepakeliamai brangus.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 41 650 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 5 d. jau neteko apie 41 650 kareivių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 792 tankų, 4 032 šarvuotųjų kovos mašinų, 950 artilerijos sistemų, 260 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 123 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 223 lėktuvų, 191 sraigtasparnio, 742 dronų, 182 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 964 automobilių, 83 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Zelenskis aštriai sukritikavo „Amnesty International“ ataskaitąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aštriai sukritikavo žmogaus teisių gynimo organizaciją „Amnesty International“, kai ši apkaltino jo šalies pajėgas, kad kovodamos su Rusijos invazija jos pažeidžia tarptautinę teisę ir sukelia pavojų civiliams. Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje „Amnesty International“ paminėjo incidentus 19-oje miestų ir miestelių, kai ukrainiečių pajėgos tikriausiai sukėlė pavojų civiliams, įrengdamos bazes gyvenamuosiuose rajonuose. V. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi „Amnesty International“ išvadas prilygino bandymui suversti kaltę aukoms. Pasak prezidento, žmogaus teisių gynimo organizacija bando „amnestuoti teroristinę valstybę ir perkelti atsakomybę nuo agresoriaus aukai“. „Nėra ir net hipotetiškai negalėtų būti jokių sąlygų, kuriomis būtų pateisinamas koks nors Rusijos smūgis Ukrainai. Agresija prieš mūsų valstybę yra neišprovokuota, grobikiška ir atvirai teroristinė“, – kalbėjo V. Zelenskis. „Jei kas nors parengia ataskaitą, kurioje auka ir agresorius tariamai kažkuo yra lygūs, jei analizuojami kažkokie duomenys apie auką, o tai, ką tuo metu darė agresorius, ignoruojama, su tuo negalima taikstytis“, – pabrėžė jis. Po keturis mėnesius trukusio tyrimo parengtoje ataskaitoje „Amnesty International“ teigė nustačiusi, kad ukrainiečių kariuomenė steigė bazes mokyklose bei ligoninėse ir rengė atakas iš gyvenamųjų rajonų. Pasak organizacijos, tokia taktika pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę.Visgi „Amnesty International“ pažymėjo, kad tokia taktika „jokiu būdu nepateisina Rusijos nesirinktinai vykdomų atakų“. Ketvirtadienį Rusijos pajėgos bombardavo kelis miestus ir gyvenvietes, įskaitant Mykolajivą šalies pietuose, kur, pasak mero, dviejuose rajonuose buvo apgriauti gyvenamieji pastatai.Rytų Ukrainoje prie fronto linijos esančiame Torecko miestelyje rusams ketvirtadienį apšaudžius autobuso stotelę žuvo aštuoni žmonės, o dar keturi buvo sužeisti. Antrame pagal gyventojų skaičių šalies mieste Charkive vietos valdžios institucijos pranešė apie Rusijos raketų smūgius pramoninėms zonoms.Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą šalies pietuose, kur, jų teigimu, jau atkovojo daugiau kaip pusšimtį kaimų, anksčiau kontroliuotų Maskvos.
Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 359 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 359 vaikai, o dar daugiau kaip 700 buvo sužeisti. Tai penktadienį pranešė UNIAN, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.Ukrainos pareigūnų duomenimis, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (371), Charkivo (195) ir Kyjivo (116) srityse.Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami.Be to, nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 2 211 mokyklų, iš jų 230 visiškai sugriautos.
Rusijos pajėgos siautėjo Dniepropetrovsko regionePenktadienio naktį rusai smogė dviem Dniepropetrovsko regiono rajonams. Tai paskelbė Dniepropetrovsko OVA vadovas Valentinas Rezničenko.„Rusijos kariuomenė ugnimi atakavo du rajonus - Nikopolą ir Kryvyi Rihą. Jie buvo atakuojami įvairiais ginklais. Nikopolyje priešas du kartus pateko iš „Gradų“. Į miestą atskrido 40 raketų. Buvo apgadinta iki 10 privačių namų ir ūkinių pastatų. Vietinėje įmonėje kilo gaisras – autobusas ir keli automobiliai buvo sunaikinti“, – sakė V. Rezničenko. Apie žmonių sužeidimus nepranešama. Rusijos pajėgos smogė ir Kryvyi Rih rajonui. „Jie smogė „uraganais“ ir statinės artilerija. Karpovo ir Zelenodolsko bendruomenės pateko į priešo ugnį. Žmonės nesužaloti“, – apibendrino regiono administracijos vadovas.
O. Arestovičius patarė „Amnesty International“ ataskaitą „susukti į vamzdelį“Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius pakomentavo skandalingą žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ ataskaitą, kurioje Ukraina kaltinama karinių bazių dislokavimu ligoninėse ir mokyklose, praneša UNIAN.O. Arestovičius patarė šią ataskaitą „susukti į vamzdelį“. Savo reakcija į „Amnesty International“ ataskaitą jis pasidalijo per „YouTube“ transliuojamoje laidoje „Feigin Live“.Pasak patarėjo, kai kurioms tarptautinėms organizacijoms gali vadovauti Rusijos specialiosios tarnybos. Dėl tokio „vadovavimo“ atsiranda ataskaitos ir skandalingi pareiškimai, kuriuos šalis agresorė gali panaudoti savo propagandai. O šios ataskaitos, kaip pažymėjo O. Arestovičius, yra labai svarbios, kadangi jos daro poveikį tarptautinei saugumo architektūrai.„Šiuos vertinimus galite susukti į vamzdelį. Tie žmonės siūlo maitinti žmogėdrą vaikais, kad žmogėdra neįsižeistų. Galiu pasakyti paprastais žodžiais – eikite ...“, - piktinosi Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas.Ketvirtadienį žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Ukraina, kovodama su Rusijos invazija, kelia pavojų civiliams gyventojams, nes dislokuoja karius gyvenamuosiuose rajonuose.Ukrainos vyriausybė griežtai atmetė šią ataskaitą, teigdama, kad „Amnesty International“ veikia išvien su Kremliaus propagandistais.
Visi trys laivai paliko Ukrainos uostusBBC penktadienio rytą pranešė, kad du laivai su kukurūzais išplaukė iš Ukrainos uostų ir plaukia jūros humanitarinio koridoriaus link, rodo „MarineTraffic" tarnybos duomenys.Sausakrūvis laivas „Navistar“ penktadienio rytą išvyko iš Odesos uosto, o kitas laivas „Rojen“ - iš kaimyninio Černomorsko. Kiek vėliau pranešta, kad iš jo pajudėjo ir sausakrūvis „Polarnet.Iš viso šiuose laivuose yra daugiau nei 58 tūkstančiai tonų kukurūzų.Anksčiau Koordinavimo centras Stambule išdavė leidimą trims laivams plaukti per jūrų humanitarinį koridorių.
Šiaurės Makedonija perduos Ukrainai šturmo lėktuvų Su-25Šiaurės Makedonijos gynybos ministerija nusprendė perduoti Ukrainai keturis šturmo lėktuvus Su-25. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi šios Balkanų šalies portalu MKD.Pasak ministerijos atstovų, Šiaurės Makedonijos armija šių orlaivių nenaudojo nuo 2003 metų.Beje, 2001 metais Šiaurės Makedonija šiuos lėktuvus, skirtus pėstininkams remti, nusipirko iš Ukrainos. Per Balkanų konfliktą jie atliko kelis kovinius skrydžius, palaikydami šalies saugumo pajėgų antžeminius veiksmus.„Ukrinform“ primena, kad liepos pabaigoje Šiaurės Makedonija perdavė Ukrainai tankų T-72. Tikslus jų skaičius nenurodomas, bet Šiaurės Makedonijos armija turėjo 31 šio tipo mašiną.
ISW: Ukraina pirmą kartą kare perima iniciatyvąUkraina perima strateginę iniciatyvą ir verčia Rusiją perskirstyti pajėgas bei keisti prioritetus, reaguojant į Ukrainos kontrpuolamąsias operacijas, dar vienoje suvestinėje rašo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) esančio Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.Rusijos kariuomenė vis dažniau permetinėja karius ir karinę techniką į Chersono ir Zaporižės sritis, pablogindama savo galimybes užimti Slovjansko ir Siversko miestus, kurių, regis, jau atsisakė. Taip pat Rusija iš kitų Ukrainos regionų į Krymą permetinėja karinę techniką, pavyzdžiui, artileriją ir aviaciją.Anksčiau Rusijos ginkluotosios pajėgos jau stabdė puolimą Charkivo ir pietinės ašies kryptimis arba iš ten traukėsi, kad visą dėmesį sutelktų į Luhansko srities užgrobimą, bet tada jie taip elgėsi savo nuožiūra, atsižvelgdami į besikeičiančius vadovybės prioritetus.Užtat dabar, rašo karo analitikai, Rusijos pajėgos, regis, reaguoja į Ukrainos kontrpuolimo Chersono srityje grėsmę, o ne sąmoningai renkasi, kokiems tikslams pasiekti derėtų sukoncentruoti pastangas.Net po to, kai Ukrainos pajėgos karo pradžioje sustabdė Rusijos bandymus užgrobti Kijevą, Rusijos kariuomenė galėjo laisvai pasirinkti, kur sutelkti savo operacijas rytuose.Ukrainos pasiruošimas kontrpuolimui Chersone ir pirmosios operacijos šioje priešpriešoje kartu su staigiu Rusijos pajėgų susilpnėjimu apskritai, regis, leidžia Ukrainai pirmą kartą pradėti aktyviai nustatyti karo eigą.
Rusijos pergalė – dar 0,02 proc. Ukrainos teritorijosPo operatyvinės pauzės, kurią buvo paskelbusi, Rusijos Federacija užgrobė 0,02 proc. Ukrainos teritorijos.Apie tai savo tviterio paskyroje paskelbė buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas, praneša „Ukrinform“.„Liepos mėnesį pasibaigus „operatyvinei pauzei“, Rusijos kariams pavyko įtvirtinti kontrolę dar 0,02 proc. Ukrainos teritorijos. Žinoma, tai nepriimtina, bet šį rezultatą, vargu, ar galima pavadinti nuostabiu“, – sakė jis.
Trys laivai su kukurūzais gavo leidimą išplaukti iš Ukrainos uostųKoordinavimo centras Stambule išdavė leidimą trims Ukrainos laivams su kukurūzais plaukti jūrų humanitariniu koridoriumi, praneša Jungtinės Tautos.Anksčiau Ukrainos valdžia pranešė, kad sausakrūviai laivai, gabenantys iš viso daugiau nei 58 tūkstančius tonų kukurūzų, iš Odesos ir Černomorko uostų išvyks penktadienį nuo 5 iki 8 val. ryto.JT paaiškino, kad išvykimo iš uostų laikas gali pasikeisti dėl oro sąlygų ar kitų nenumatytų aplinkybių.JT pažymėjo, kad koordinavimo centro atstovai stebės saugų laivų judėjimą jūros koridoriumi.„Černomorsko uoste inkaruotas sausakrūvis laivas „Polarnet“ vyks į Karasu, Turkiją. Sausakrūvis laivas „Rojen“, taip pat inkaruotas Černomorske, vyks į Anglijos Tizportą. Laivas „Navistar“ išplauks iš Odesos uosto su kukurūzais, skirtais iškrauti Ringasquidy mieste, Airijoje“, – sakoma pranešime.
Ukrainos valdžia pranešė apie raketų smūgį netoli ZaporožėsRusijos kariai penktadienio naktį pradėjo raketų smūgį netoli Zaporožės, sakė Zaporožės regioninės karinės administracijos vadovas Aleksandras Starukhas.„Priešas ir toliau persekioja Zaporožės regioną. Buvo užfiksuotas kelių raketų „atvykimas“ netoli regioninio centro. Remiantis preliminaria informacija, aukų nėra“, – rašė jis „Telegram“ kanale, žadėdamas detales pateikti vėliau.Ketvirtadienio vakarą buvo pranešta apie Charkovo apšaudymą, dėl kurio buvo sužeisti trys žmonės.
Arestovyčius įvardija tris tikėtinus Rusijos karių taikinius netoli ChersonoRusijos okupantai baigia formuoti grupuotę Chersono kryptimi, kurios užduotis gali būti žygiuoti Mykolajivo, Kryvyj Rigo link arba sustabdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolamuosius veiksmus prie Mykolajivo-Chersono magistralės (netoli Posad-Pokrovskės kaimo).Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Arestovvčius tai pasakė per tiesioginę transliaciją su Marku Feiginu.Pasak jo, rusams taip pat kelia nerimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešakinės pajėgos Inhuleco upės pakrantėje netoli Davidovo Brodo.
Žvalgyba: Rusija pradeda naują specialiųjų operacijų prieš Ukrainą etapą Rusija pradėjo naują specialiųjų informacinių operacijų prieš Ukrainą etapą, kuriuo siekiama pasėti paniką tarp gyventojų.Apie tai pranešė Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba.Taigi klastotės masiškai plinta Ukrainos informacinėje erdvėje. Priešas, ypač pasinaudodamas išpuoliu Jelenivkoje, randa priežasčių nuolatiniam informaciniam terorui ir bauginimui. Jos užduotis – destabilizuoti ir demoralizuoti Ukrainos visuomenę.
NATO: karas Ukrainoje – didžiausia grėsmė Europos saugumui nuo Antrojo pasaulinio karo laikų NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad negalima leisti Rusijai nugalėti kare, kurį ji pradėjo prieš Ukrainą ir kuris tapo didžiausia grėsme Europos saugumui nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.Pasak „Laisvės“ radijo, šiandien, rugpjūčio 4 d., Norvegijoje kalbėjęs J. Stoltenbergas sakė, kad Aljansui ir jo valstybėms narėms gali tekti dar ilgai remti Ukrainą ginklais ir kita pagalba, kad Rusija negalėtų laimėti neišprovokuotos invazijos į Ukrainą.„Esame suinteresuoti, kad tokia agresyvi politika nebūtų sėkminga... Tai pavojingiausia situacija Europai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė jis ir pridūrė, kad „tai, kas vyksta Ukrainoje, yra siaubinga, tačiau būtų daug blogiau, jei kiltų karas tarp Rusijos ir NATO“.
Ždanovas sako, kad Ukrainos kontrpuolimas atidėtas dėl vienos priežastiesUkrainos ginkluotosioms pajėgoms gali tekti atidėti kontrpuolimą dėl mažo Vakarų tiekiamos ginkluotės kiekio, pareiškė Ukrainos karinis ekspertas Olegas Ždanovas.Pasak V. Ždanovo, rusams dabar reikia paliaubų, o Ukrainai – pergalės mūšio lauke, kad galėtų suformuoti derybinę poziciją.„Negalime teigti, kad nėra jokios grėsmės, jog Rusijos pajėgos gali prasiveržti trijų pagrindinių miestų kryptimis, tačiau prasiveržimo tikimybė praktiškai lygi nuliui“, – sakė ekspertas, patikslinęs, kad turi omenyje Kryvyj Rihą, Zaporožę ir Nikolajevą.
Ukrainos kariuomenė atsikovojo dvi gyvenvietes šalies rytuose Ukrainos kariai praėjusią savaitę atsikovojo du kaimus šalies rytuose, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovu Oleksijumi Gromovu.„Mūsų kariai pagerino savo taktinę poziciją ir prasiskverbė į priešo gynybines linijas prie Mazanivkos, Braškivkos, Sulyhivkos ir Dmytrivkos gyvenviečių. Jie išlaisvino dvi gyvenvietes – Mazanivką ir Dmytrivką“, – pranešė O. Gromovas.
Šiaurės Makedonija perduoda Ukrainai keturis lėktuvus Su-25Be sovietinių tankų T-72, Šiaurės Makedonija Ukrainos kariuomenei perdavė keturis karo lėktuvus Su-25. Apie tai pranešė vietos laikraštis, cituodamas Gynybos ministeriją.
Rusija telkia pajėgas dviem frontais Rusijos okupantai telkia savo pajėgas Zaporožės ir Chersono kryptimis.UNIAN korespondentas sakė, kad tai per trumpą pasitarimą, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Gromovas.„Zaporožės ir Chersono kryptimis užfiksuotas priešo pajėgų padidėjimas. Rusija perkėlė tris batalionų taktines grupes iš Novopavlovsko krypties į Krivoj Rogo kryptį. Priešas taip pat dislokavo vieną bataliono taktinę grupę Zaporožės kryptimi“, – sakė jis.
V. Zelenskis apie derybas su rusais: jie siūlo mums priimti jų „taiką“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad derybos su Rusijos Federacija yra ne dialogas, o Rusijos ultimatumas. Valstybės vadovas tai pasakė per internetinį susitikimą su Afrikos žiniasklaidos atstovais. Jis pabrėžė, kad Ukraina nepradėjo šio karo, bet jį užbaigs.„Baigsime pergale. Bet koks karas baigiasi... derybomis. Bet noriu, kad suprastume, jog kelias į šį dialogą, deja, yra labai ilgas ir labai kruvinas“, – sakė V. Zelenskis.Prezidentas pabrėžė, kad beveik neįmanoma rasti kitos valstybės lyderio, kuriam V. Zelenskis per trejus savo prezidentavimo metus nesiųstų signalų apie pavojų iš Rusijos Federacijos ir jo norą tiesiogiai derėtis su Rusijos Federacijos prezidentu, kad būtų užkirstas kelias plataus masto invazijai.„Buvau pasiruošęs daugeliui dalykų. Aš jam paskambinau (Putinui - UNIAN). Skambinu daug kartų. Jie visada rasdavo priežasčių neleisti šiam dialogui vykti... Bet kai vasario 24-ąją jie įžengė į mūsų kraštą... nužudyti mus visus..., kankinti žmones..., tai po to, ką aš turėjau daryti? Paskambinti jiems dar kartą?“ – retoriškai klausė V. Zelenskis. Jis pabrėžė, kad derybos su Rusijos Federacija yra ne dialogas, o Rusijos ultimatumas.„Visur jie sako, kad yra pasiruošę dialogui. Bet tai melas. Koks tai dialogas?... Jie suriša mūsų rankas, nupjauna mūsų liežuvius ir tada sako, kad yra pasirengę kalbėtis. Tai nėra dialogas, tai yra teroristai, kurie jaučiasi įgalinti ir negailestingi žmogaus gyvybei“, – sakė valstybės vadovas.Prezidentas pridūrė, kad V. Putinas turėjo žinoti, jog tokiu atveju ukrainiečiai ginsis ir ginsis.„Jie nesiūlo dialogo. Jie siūlo mums pasiduoti, priimti jų „taiką“, pamiršti, kad turime žemes, vėliavą, kad tai yra mūsų istorija, tiesiog ištrinti mus“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Ukrainoje ieškoma 211 nuo karo pradžios be žinios dingusių vaikų Ukrainos policija šalyje šiuo metu ieško 211 nuo Rusijos sukelto karo pradžios dingusių vaikų, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi nacionalinės policijos atstovu.„Nuo vasario 24 d. nacionalinė policija gavo pranešimų apie 4 353 dingusius vaikus. Pareigūnams pavyko rasti 4 143 vaikus, tačiau 211 vaikų vis dar laikomi dingusiais be žinios“, – teigė atstovas. Pasak jo, ryšys su 190 vaikų buvo prarastas, kai buvo okupuoti jų gyvenamieji regionai arba evakuacijos metu.Atstovas pridūrė, kad turimi duomenys rodo, jog Rusijos kariai devynis vaikus išvežė į savo kontroliuojamas teritorijas.
Ukraina griežtai kritikuoja „Amnesty International“ ataskaitąUkrainos užsienio reikalų ministras organizacijos „Amnesty International“ ataskaitą, kurioje teigiama, kad Kyjivas sukelia pavojų civiliams dislokuodamas karius gyvenamuosiuose rajonuose, ketvirtadienį sukritikavo ir pavadino neteisinga.„Šis „Amnesty International“ elgesys susijęs ne su tiesos nustatymu ir pranešimu pasauliui, o su neteisingo lygiavertiškumo kūrimu – tarp nusikaltėlio ir aukos, tarp šalies, naikinančios šimtus ir tūkstančius civilių, miestų, teritorijų, ir iš paskutiniųjų besiginančios šalies“, – sakoma Dmytro Kulebos vaizdo pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.
Rusijos pajėgos teigia darančios pažangą netoli Donecko miesto Rusijos pajėgos tvirtina darančios pažangą netoli Donecko miesto Rytų Ukrainoje.Pasak Rusijos gynybos ministerijos atstovo Igorio Konašenkovo, kelios didelių nuostolių patyrusios Ukrainos brigados apleido savo pozicijas prie Soledaro, Avdijivkos ir Bachmuto.Šių šalies tvirtinimų nepriklausomai patikrinti negalima.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo ruožtu teigia, kad padėtis trijose minėtose teritorijose yra normali. „Priešas visuose šiuose taškuose patyrė nesėkmių ir atsitraukė“, – pranešė štabas.Jei Rusijos kariams kristų tokie miestai, kaip Bachmutas, Maskvos pajėgoms atsivertų kelias į Slovjansko ir Kramatorsko apylinkes.
„Amnesty International“: Ukrainos pajėgos sukelia pavojų civiliamsUkrainos pajėgos pažeidžia tarptautinę teisę ir sukelia pavojų civiliams steigdamos bazes gyvenamuosiuose rajonuose, įskaitant mokyklų ir ligoninių pastatus, ketvirtadienį paskelbė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“.Gynėjų taktika „jokiu būdu nepateisina Rusijos atakų nesirenkant taikinių“, o kai kurie rusų „karo nusikaltimai“, taip pat ir Charkivo mieste, su šia taktika nėra susiję, sakoma naujoje grupės ataskaitoje.Tačiau organizacija paminėjo incidentus, kai ukrainiečių pajėgos tikriausiai sukėlė pavojų civiliams 19 miestelių ir kaimų Charkivo, Donbaso ir Mykolajivo regionuose.„Dokumentais patvirtinome Ukrainos pajėgų modelį sukelti pavojų civiliams ir pažeisti karo įstatymus veikiant apgyvendintuose rajonuose“, – sakė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard.„Buvimas gynimosi pozicijoje neatleidžia Ukrainos kariuomenės nuo tarptautinės humanitarinės teisės gerbimo“, – pabrėžė ji.Gyvenamieji rajonai, kuriuose įsikūrė ukrainiečių kariai, buvo už kilometrų nuo fronto linijų ir šiais atvejais buvo „perspektyvių alternatyvų“, nekeliančių pavojaus civiliams, sakoma ataskaitoje.Joje nurodoma, kad kariai nepasakė civiliams evakuotis iš tų rajonų, nors apšaudydavo Rusijos pajėgas ir dėl to kildavo atsakomosios ugnies grėsmė.„Amnesty International“ tyrėjai matė, kaip Ukrainos pajėgos penkiose vietose naudojosi ligoninėmis kaip „de facto karinėmis bazėmis“, be to, tą patį tvirtina dėl 22 mokyklų.Nors mokyklos karo metu yra uždarytos, jos yra civiliniuose rajonuose.„Neturime žodžio teisės dėl to, ką daro kariuomenė, bet už tai užmokame“, – sakė vienas ataskaitoje cituojamas gyventojas.Ukrainos vyriausybė griežtai atmetė ataskaitą ir pareiškė, kad „Amnesty International“ yra išvien su Kremliaus propagandininkais.Ukrainos ginkluotosios pajėgos imasi visų priemonių civiliams į saugesnius rajonus perkelti, sakė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas.„Vienintelis ukrainiečiams grėsmę keliantis dalykas yra į [Ukrainą] vykdyti genocido ateinanti [Rusijos] budelių ir žagintojų armija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.„Mūsų gynėjai gina savo valstybę ir šeimas“, – pabrėžė jis.
NATO vadovas: Rusija gali užpulti ir dar daugiau šaliųJei Rusija laimės karą Ukrainoje, Maskva gali užpulti ir dar daugiau šalių, ketvirtadienį perspėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.„Jei Rusija laimės šį karą, (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas) gaus patvirtinimą, kad smurtas yra veiksminga priemonė. Tada kitais taikiniais gali tapti (Ukrainos) kaimyninės šalys“, – teigė J. Stoltenbergas.NATO vadovas pabrėžė, kad šiuo metu yra labai svarbu remti Ukrainą. Tačiau, pasak jo, Aljansas turi ir dar vieną uždavinį – užkirsti kelią karo išplitimui. J. Stoltenbergo teigimu, Rusijos invazija išryškino NATO svarbą Europos saugumui.NATO generalinis sekretorius nurodė, kad Ukraina rengiasi kontrpuolimui šalies pietuose, o šalyje šiuo metu verda „brutalus ir kruvinas sekinimo karas“. Jis taip pat perspėjo apie padidėjusią Rusijos grėsmę Norvegijai.J. Stoltenbergas kalbėjo Norvegijos Utiojos saloje, kur šiuo metu vyksta Darbo partijos jaunimo lygos vasaros stovykla. Čia 2011 m. Norvegijos pilietis Andersas Behringas Breivikas surengė masines žudynes, kurios pareikalavo 69 gyvybių. Buvęs Norvegijos premjeras J. Stoltenbergas anksčiau buvo Darbo partijos jaunimo lygos narys.
Arestovičius įvardijo „auksinę Rusijos svajonę“: pažiūrėsime, ar jiems pavyksŠiuo metu fronte verda vietinės reikšmės mūšiai, o „tikrieji įvykiai“ turėtų prasidėti per savaitę, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius.„Nieko labai esminio [fronte] iš esmės nevyksta. Tikrieji įvykiai prasidės per savaitę. Šiuo metu vyksta dalykai, kurie daugeliui žmonių gali pasirodyti rimti, bet, atsižvelgę į strateginį mastą, suprastume, kad tai yra tik vietiniai veiksmai. Nepaisant to, ir tokie vietinės reikšmės veiksmai turi savų tikslų“, – sakė pašnekovas. Andrijaus Jermako patarėjas papasakojo apie lėtą rusų karių proveržį Donecko srityje ir įvardijo jų „auksinę svajonę“ šioje fronto dalyje. „[Rusijos kariai] Siversko rajone beveik nejuda. O piečiau – Zvanivkos, Pereiznės ir Krasnaja Goros link – taip, ten judėjimas vyksta. Priešas lėtai, bet žengia į priekį. Per dieną jie pasistumia per šimtą metrų, bet judėjimas vyksta. Tas pats ir Holmivskio rajone, ten vyksta flango spaudimas Travnevei. Sunku, bet mūsiškiai atsilaiko. Auksinė priešo svajonė – apsupti mus nuo Klynovės iki Zaicevo ir Opytnės, atkirsti Bachmutą iš pietų ir tuo pačiu apsupti mūsų karius prie Kademos bei Nikolajevkos. Pažiūrėsime, ar jiems pavyks“, – sakė O. Arestovičius. Be to, priešo pajėgos vienu metu bando atkirsti Avdejevką iš šiaurės ir pietų.Anot A. Arestovičiaus, jis ukrainiečių karius grąžintų porą kilometrų atgal prie Peskų gyvenvietės, bet pabrėžė, kad geriausiai žino vietoje esantys vadai. Pašnekovas taip pat mano, kad Rusijos puolimas Donbase yra „dėmesį atitraukiantis“ manevras, nes iš tikrųjų priešas ruošiasi pagrindiniam smūgiui Zaporožės kryptimi ir Chersono srityje. „Visos šios herojiškos atakos, per kurias iš karto sugriuvo Donecko ir Luhansko frontai, yra ne kas kita, kaip tik bandymas priversti mus perkelti ten savo rezervus, kad jų nemestume tikrojo pavojaus kryptimi, mat būtent ten planuojamas didelis puolimas. Pajėgos telkiamos Melitopolyje ir Tokmake – Zaporižės kryptimi, ir, be abejo, Chersono srityje, į kurią priešas permetė visa, kas gyva. Ten ir vyks tikrieji veiksmai“, – aiškino ekspertas.
Vakarų pareigūnai: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo iki 20 tūkst. Rusijos kariųVakarų pareigūnų skaičiavimu, nuo karo pradžios Ukrainoje jau galimai žuvo iki 20 tūkst. Rusijos karių, praneša CNN.Anot pareigūnų, sužeista dar maždaug 55 tūkst. Rusijos kareivių.„Pastaruoju metu sulėtėjo karo tempas, tad atitinkamai sulėtėjo ir statistikos augimas“, – CNN teigė pareigūnai.
Rusai apšaudė miestą Donecko srityje, žuvo aštuoni žmonėsKetvirtadienį okupantai rusai Ukrainos rytuose apšaudė Donecko srities Torecko miestą. Per šią ataką aštuoni žmonės žuvo, dar keturi buvo sužeisti.Tai pranešė Donecko srities vadovas Pavlo Kyrylenka. „Aštuoni žuvusieji, keturi sužeistieji – tokie apie 11 val. rusų surengto Torecko apšaudymo padariniai. Tarp sužeistųjų – trys vaikai“, – cituoja regiono gubernatorių portalas „rbc.ua“.Pasak pareigūno, preliminariais duomenimis, į miestą buvo šaudoma iš artilerijos pabūklų.„Okupantai pataikė į visuomeninio transporto stotelę, kur tuo metu buvo daug žmonių. Be to, rusai apgriovė cerkvę ir sužeidė tenykštį dvasininką, per apšaudymą taip pat nukentėjo aplinkiniai daugiaaukščiai pastatai“, – pridūrė P. Kyrylenka.Rusijos kariuomenė Torecką apšaudė ir liepos 28 d. rytą. Tada priešo sviediniai pataikė į penkiaaukštį gyvenamąjį namą.
JAV: Rusija siekia suklastoti įrodymus dėl subombarduoto Ukrainos kalėjimoJAV pareigūnai mano, kad Rusija stengiasi suklastoti įrodymus dėl praėjusios savaitės smūgio Olenivkos kalėjimui Rytų Ukrainoje, kuriame buvo laikomi karo belaisviai. Amerikiečių žvalgybos pareigūnai nustatė, jog Rusija bando sufalsifikuoti įrodymus, kad atrodytų, jog Ukrainos pajėgos yra atsakingos už Olenivkos kalėjimo apšaudymą liepos 29 dieną, per kurį žuvo 53 žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti, naujienų agentūrai AP sakė su žvalgybos duomenimis susipažinęs šaltinis. Rusija tvirtina, kad Ukrainos kariuomenė atakavo kalėjimą prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Donecko srities dalyje amerikietiškomis salvinės raketų ugnies sistemomis HIMARS.Ukrainos kariuomenė neigia atakavusi Olenivką raketomis ar artilerijos pabūklais. Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos padalinys trečiadienį paskelbtame pareiškime nurodė turįs įrodymų, kad vietos separatistai susitarė su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB) ir privačia karine bendrove „Vagner“ užminuoti barakus prieš „panaudojant degiąją medžiagą, dėl kurios patalpoje greitai išplito gaisras“.Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs JAV pareigūnas sakė, kad įslaptinta žvalgybos informacija, kuriai nustatyta apsauga neseniai buvo sumažinta, rodo, jog Rusijos pareigūnai galėjo netgi padėti HIMARS šaudmenį kaip įrodymą, kad kalėjimas atakuotas Ukrainai amerikiečių perduotomis salvinės raketų ugnies sistemomis. Manoma, kad Rusija imsis veiksmų, nes numano, kad nepriklausomi tyrėjai ir žurnalistai galiausiai vis tiek pateks į Olenivką, pridūrė pareigūnas.Ukraina yra gavusi keliolika amerikietiškų salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS ir naudojo jas smogti Rusijos šaudmenų sandėliams, itin reikalingiems Maskvai siekiant išlaikyti ugnies galios pranašumą. Ukrainiečių gautos HIMARS raketos gali nuskrieti 80 km ir leidžia smogti iš pozicijų, nepasiekiamų daugumai priešo artilerijos sistemų.
Estijos URM vadovas ragina spartinti ginklų tiekimą UkrainaiEstijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pareiškė, kad Vakarai turėtų sparčiau tiekti ginklus Ukrainai, nes kitaip Rusija gali vėl įgyti pranašumą, praneša portalas ERR.„Dabar susidarė pato situacija, ir jeigu Vakarai pasyviai žiūrės į tai, svorio centras gali pasislinkti Rusijos naudai. Sąjungininkų sandėliuose yra ginklų ir šaudmenų. Šios ginkluotės perdavimas Ukrainai iškart taip pakeistų jėgų balansą, kad Ukrainos pergalė taptų įmanoma per trumpesnį laiką. Tad viskas priklauso nuo Vakarų šalių drąsos ir valios“, – pabrėžė Estijos diplomatijos vadovas.Jis taip pat pakomentavo buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio žodžius, kad esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs deryboms su Ukraina. U. Reinsalu nuomone, G. Schröderis yra įtakos agentas, ir tokių pareiškimų tikslas – susilpninti Vakarų vienybę.Pradėjęs eiti Estijos užsienio reikalų ministro pareigas, U. Reinsalu savo pirmąjį vizitą surengė į Ukrainą, kur jis lankėsi rugpjūčio 2 d. Kyjive jis, be kita ko, pareiškė, jog Estija siūlys Europos Sąjungai uždrausti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.
Likviduota „legendinė“ Ukrainos išdavikėUkrainoje likviduota Ukrianos išdavikė Olga Kačura. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suteikė jai Rusijos didvyrės vardą. Ukrainoje ji už akių buvo nuteista 12 metų kalėti, praneša portalas „meduza.io“.O. Kačura vadovavo apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ reaktyvinės artilerijos divizionui ir turėjo pulkininkės laipsnį.Kaip pabrėžiama Kremliaus tinklalapyje, O. Kačurai šis vardas suteiktas „už narsumą ir didvyriškumą, parodytus atliekant kario pareigą“. O. Kačura, kurios slapyvardis buvo „Korsa“, žuvo liepos 29 d. Vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ vadovas Denisas Pušilinas pavadino jos mirtį „didžiule netektimi“ ir suteikė jai DLR didvyrės vardą.Moteris į Donbaso separatistų pusę perėjo 2014 metais. Šie teigė, kad ji „stovėjo prie DLR liaudies milicijos ištakų“. Prieš tai O. Kačura 16 metų dirbo Ukrainos vidaus reikalų ministerijoje.Šių metų sausį išdavikė už akių buvo nuteista 12 metų kalėti su turto konfiskavimu už dalyvavimą teroristinės organizacijos veikloje.
„Tai padarėme mes“: okupuotame mieste – Ukrainos vėliavaUkrainos ginkluotosios pajėgos tęsia kovą už Donecko srityje esantį Sviatohirską, bet miestas tebėra okupuotas. Rugpjūčio 3 d. ant aukščiausiai iškilusio Sviatohirsko objekto – paminklo – suplevėsavo Ukrainos vėliava. Ją iškėlė generolo Kulčickio vardo Naconalinės gvardijos bataliono kariai. Įvykį nufilmavęs ir „Telegram“ kanale vaizdo įrašą paviešinęs karys pakomentavo: „Tai padarėme mes“. Jis pažadėjo pasidalyti ir išskirtinėmis vėliavos kėlimo akimirkomis, rašoma dialog.ua.Sviatohirskas tebėra okupuotas. Remiantis birželio 13 d. išplatinta informacija, miesto meras Volodymyras Bandura perėjo okupantų pusėn ir susitiko su DLR vadeiva Denisu Pušilinu. Kai kurie netoli Sviatohirsko esantys kaimai – Bohorodyčnė, Krasnopilia ir Mazanivka – tebėra kontroliuojami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir juose tęsiasi mūšiai. Gyvenvietės reguliariai apšaudomos. Liepos 30 d. gautame pranešime nurodoma, kad periodiškai apšaudomoje Sviatohirsko lauroje slėpėsi 450 vietos gyventojų. 150 žmonių pavyko iš tenai evakuoti.https://t.me/Novostidnua/21978
Britų žvalgyba: po Ukrainos smūgių įsibaiminę okupantai ėmėsi veiksmųUkrainos raketų ir artilerijos daliniai toliau atakuoja Rusijos kariuomenės vadavietes, personalo susitelkimo vietas, logistikos bazes ir amunicijos sandėlius. Labai tikėtina, kad tokie veiksmai paveiks Rusijos ginkluotųjų pajėgų logistikos grandinę, o kovinės paramos vienetai patirs dar didesnį spaudimą, skelbia britų žvalgyba.Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija taip pat iškėlė prielaidą, kad Rusija aktyviai gina persikėlimo per Dnieprą vietas, jungiančias okupuotą Chersoną su likusia pietine Chersono srities dalimi.Anot JK gynybos ministerijos, Rusijos ginkluotosios pajėgos beveik be jokios abejonės vandenyje netoli neseniai apgadinto Antonivkos tilto ir neseniai apgadinto netoliese esančio geležinkelio tilto, kurie nutiesti per Dnieprą Chersone, pastatė piramidinių radarų reflektorių.Radarų reflektoriai tikriausiai naudojami norint paslėpti tiltą nuo raketų nutaikymo sistemų. Tai rodo, kokią grėsmę Rusijai kelia iš Vakarų atkeliavusios didesniu tikslumu ir nuotoliu pasižyminčios raketų sistemos.Antonivkos tiltas vaidina esminį vaidmenį Rusijos kariuomenės aprūpinimo grandinėje. Praėjusią savaitę jį raketomis apšaudė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Šveicarija prisijungė prie ES embargo Rusijos auksuiŠveicarija, viena pagrindinių pasaulyje aukso luitų perdirbėjų, prisijungė prie Europos Sąjungos naujausiu sankcijų Rusijai paketu įvesto draudimo importuoti auksą iš karą Ukrainoje pradėjusios valstybės.Anot Šveicarijos centrinės vyriausybės pranešimo, uždraudžiama „pirkti, importuoti ar gabenti auksą ir aukso gaminius iš Rusijos“, „taip pat draudžiama teikti su šiomis prekėmis susijusias paslaugas“.Tradiciškai neutrali Šveicarija, praėjus kelioms dienoms po karo Ukrainoje pradžios, sulaužė savo įprastą poziciją ir prisijungė prie ES ekonominių sankcijų Rusijai.Šveicarija turi keletą aukso perdirbimo gamyklų, kuriose šio tauriojo metalo luitai lydomi ir perdirbami.Alpių federacinė valstybė taip pat įvedė sankcijas didžiausiam Rusijos komerciniam bankui – valstybės kontroliuojam „Sberbank“, įšaldydama jo turtą.ES liepos 21-ąją patvirtino naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, bloko narėms pritarus virtinei priemonių, įskaitant rusiško aukso importo draudimą ir kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksporto griežtesnę kontrolę.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 41 500 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 4 d. jau neteko apie 41 500 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 789 tankų, 4 026 šarvuotųjų kovos mašinų, 946 artilerijos sistemų, 260 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 118 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 223 lėktuvų, 191 sraigtasparnio, 742 dronų, 182 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 960 automobilių, 83 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Zelenskis kaip neadekvačią kritikavo pasaulinę saugumo architektūrąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aštriai kritikavo pasaulio saugumo architektūrą kaip visiškai neadekvačią ne tik dėl karo jo šalyje, bet ir konfliktų Balkanuose, Taivane ir Kaukaze.„Visos šios situacijos atrodo skirtingos, nors jas vienija vienas veiksnys, būtent: pasaulinė saugumo architektūra neveikia“, – trečiadienio vakarą per kasdienį kreipimąsi vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis. Jis dar kartą apkaltino Rusiją neišprovokuota invazija į Ukrainą pažeidus tarptautinę teisę.V. Zelenskis pavadino 2014-uosius „lūžio tašku“, po kurio tarptautinė bendruomenė tiesiog leido Rusijai išsisukti nuo atsakomybės už neteisėtus veiksmus, tokius kaip Krymo aneksija arba „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo numušimas virš Donbaso regiono Rytų Ukrainoje.Karas Ukrainoje parodė, kokia trapi yra laisvė, sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad pasauliui reikia „veiksmingos pasaulinio saugumo architektūros, užtikrinančios, kad jokia valstybė daugiau niekada negalėtų panaudoti teroro prieš kitą valstybę“.V. Zelenskis taip pat apkaltino Rusiją, kad ji tik apsimeta esanti atvira taikos deryboms, ir pridūrė, kad jei Maskva tikrai norėtų taikiai užbaigti konfliktą, ji šiuo metu nepersigrupuotų Pietų Ukrainoje.
Rusų pajėgos apšaudė apie 30 gyvenviečių pietų UkrainojeJužnobugskio kryptimi rusai apšaudė kelias dešimtis gyvenviečių.Apie tai savo Facebook puslapyje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.„Južnobugskio kryptimi priešas vykdė apšaudymą iš tankų, pabūklų ir raketų artilerijos Mykolajevo ir kitų gyvenviečių srityse. Priešas ir toliau vykdo žvalgybą iš oro“, – rašoma pranešime.
Zelenskis apie Schröderio kelionę į Maskvą: „Tiesiog pasibjaurėtina“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino pasibjaurėtinu buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio elgesį, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.Buvęs Vokietijos vyriausybės vadovas neseniai lankėsi Rusijoje, o grįžęs pareiškė, kad Vladimiras Putinas pasirengęs deryboms su Ukraina.„Šiaip jau tai tiesiog pasibjaurėtina, kai buvę įtakingų valstybių su europietiškomis vertybėmis lyderiai dirba Rusijai, kuri kariauja prieš šias vertybes“, - sakė V. Zelenskis, neįvardydamas G. Schröderio.Buvęs Vokietijos kancleris G. Schröderis trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas pasirengęs diplomatiniam sureguliavimui su Ukraina. Jis susitiko su V. Putinu praėjusią savaitę Maskvoje.„Gera naujiena yra tai, kad Kremlius nori rasti sprendimą derybomis. Derybos dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto jau vyko, pavyzdžiui, Stambule kovo mėnesį. Turkai buvo labai naudingi, kadangi jie dalyvavo derybose dėl grūdų tiekimo. Kol kas tai labai naudinga. Pirmas laimėjimas yra susitarimas dėl grūdų, galbūt pamažu pavyks išplėsti jį iki ugnies nutraukimo“, - samprotavo G. Schröderis.Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto vadovė Marie-Agnes Strack-Zimmermann kritiškai įvertino buvusio kanclerio žodžius.„Jei jis tvirtina, kad Putinas nori sprendimo, tai aš jau šiandien galiu pasakyti, kaip turėtų atrodyti tas sprendimas: Putinas nori Rytų Ukrainos“, - pareiškė žurnalistams parlamentarė.
JT vadovas organizuos faktų nustatymo misiją į subombarduotą Ukrainos kalėjimąJungtinių Tautų generalinis sekretorius trečiadienį paskelbė, kad organizuos faktų nustatymo misiją išsiaiškinti „tiesai“ apie kalėjimą, kuriame praėjusią savaitę per rusų pajėgų bombardavimą žuvo dešimtys ukrainiečių karo belaisvių.Kyjivas ir Maskva apsikeitė kaltinimais dėl smūgių rusų pajėgų kontroliuojamam Olenivkos kalėjimui Rytų Ukrainoje.„Gavome Rusijos Federacijos ir Ukrainos prašymus“ atlikti tyrimą, spaudos konferencijoje sakė JT vadovas Antonio Guterresas. „Pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus nusprendžiau organizuoti faktų nustatymo misiją“, – sakė jis, pažymėdamas, kad neturi įgaliojimų vykdyti baudžiamuosius tyrimus.A. Guterrresas sakė, kad tikslios misijos sąlygos vis dar derinamos, ir išreiškė viltį, kad Rusija ir Ukraina dėl jų sutars. „Tikimės, kad abi pusės sudarys visas sąlygas gauti visus duomenis, reikalingus išsiaiškinti tiesai apie tai, kas įvyko“, – sakė JT vadovas ir pridūrė, kad į misijos komandą ieškoma „kompetentingų, nepriklausomų žmonių“.Per apšaudymą Olenivkos kalėjime žuvo daugiau kaip pusšimtis žmonių. Maskva teigė, kad tarp žuvusiųjų buvo ukrainiečių karių iš pulko „Azov“, gynusių metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksą pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje ir gegužę sutikusių pasiduoti po daug savaičių trukusios brutalios rusų pajėgų apsiausties. Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Ukraina atakavo kalėjimą amerikietiškomis salvinės raketų ugnies sistemomis HIMARS. Anot jos, „šia pasibaisėtina provokacija“ siekta atgrasyti ukrainiečių karius nuo pasidavimo.Kyjivas savo ruožtu pareiškė, kad ataką įvykdė rusų pajėgos, o prezidentas Volodymyras Zelenskis ją pavadino „tyčiniu masiniu ukrainiečių karo belaisvių nužudymu“.
Zelenskis: Ukraina siekia tiesioginio dialogo su Kinijos vadovuUkraina ieško galimybės tiesiogiai pasikalbėti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, kad būtų užbaigtas karas.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio interviu laikraščiui „South China Morning Post“.Pasak laikraščio, tai pirmas Ukrainos prezidento interviu Azijos žiniasklaidos priemonėms nuo Rusijos įsiveržimo pradžios. Kinų žurnalistų pokalbis su V. Zelenskiu truko 40 minučių.„Aš norėčiau pasikalbėti tiesiogiai. Vieną kartą aš kalbėjausi su Xi Jinpingu, tai buvo prieš metus. Nuo vasario 24 d., plataus masto agresijos pradžios, mes oficialiai prašėme surengti pokalbį su Kinija, bet jo nebuvo, nors aš manau, kad tai būtų naudinga“, - sakė V. Zelenskis.Ukrainos lyderis paragino Kiniją panaudoti savo didžiulę politinę ir ekonominę įtaką Rusijai, kad būtų nutraukti karo veiksmai.„Tai labai galinga valstybė. Tai galinga ekonomika. Todėl ji gali daryti Rusijai politinį ir ekonominį poveikį. Be to, Kinija yra JT Saugumo Tarybos nuolatinė narė“, - sakė leidiniui V. Zelenskis.„rbc.ua“ primena, jog anksčiau Didžiojo septyneto šalių lyderiai paragino Kiniją daryti spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų karą prieš Ukrainą.
ISW: Rusija Ukrainos Zaporižios AE naudoja kaip priemonę sukelti Vakarų baimę JAV Karo studijų institutas skelbia, kad tikėtina, kad Rusijos pajėgos Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę (AE) naudoja kaip priemonę sukelti Vakarų baimę dėl branduolinės katastrofos Ukrainoje. Taip pat greičiausiai siekia sumenkinti Vakarų valią teikti karinę paramą Ukrainos kontrpuolimui.Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi rugpjūčio 3 d. pareiškė, kad Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė (AE), kuri šiuo metu yra okupuota Rusijos pajėgų, yra „visiškai nekontroliuojama“ ir joje yra „pažeisti visi branduolinės saugos principai“.
Rusų pajėgos naktį apšaudė CharkivąRugpjūčio 4-osios naktį rusų pajėgos apšaudė Charkivą. Rusai pateko į administracinį pastatą Nemyšlijanskio Nemyšlijanskio rajone.Apie tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Charkivo meras Igoris Terekhovas.„Dar viena nerami naktis Charkive", – rašoma pranešime.
V. Zelenskio neįtikino Rusijos kalbos apie taiką Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusijos teismo sprendimas pripažinti „Azov“ pulką teroristine organizacija yra absurdiškas, nes Rusijos Federacija yra numeris vienas tarp teroristų. Tai šalies vadovas paskelbė savo tradiciniame vakariniame vaizdo įraše. „Dabar jaučiama, kad Rusija pradėjo suvokti pripažinimo teroristine valstybe neišvengiamumą. Galų gale, ką padarė Rusijos armija ir tariamai privačios Rusijos karinės kompanijos, jokia kita teroristinė organizacija pasaulyje negali pretenduoti į viršenybę teroristinėje kovoje. Rusija neabejotinai yra numeris vienas tarp teroristų. Ir tai tikrai nusipelno teisinių pasekmių, ypač Jungtinių Valstijų ir kitų pasaulio veikėjų sprendimuose. Štai kodėl iš Maskvos atėjo nauja propagandinė veikla Jie staiga nusprendė „Azov“ žmones vadinti teroristais, nors kai teroristinė valstybė tai daro, tai akivaizdžiai absurdiška“, – kalbėjo V. Zelenskis.Jis pridūrė, kad Rusija aktyvuoja „įvairius emisarus“ su tezėmis, jog teroristinė valstybė neva nori derybų. „Jei Rusija iš tiesų norėtų užbaigti karą, ji nerinktų rezervų Ukrainos pietuose ir neaugintų masinių nužudytų nekaltų žmonių kapaviečių Ukrainos teritorijoje“, – pridūrė prezidentas.V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad tiesiog šlykštu, kai buvę svarių valstybių, turinčių Europos vertybes, lyderiai dirba Rusijai, kuri kariauja prieš šias vertybes.„Turime kovoti, turime mušti teroristus savo žemėje, turime skleisti informaciją apie Ukrainos interesus ir sulaukti sėkmės Ukrainai, pasiekti pergalių. Kiekvienas savo lygiu – ir ukrainiečiai, ir partneriai. Terorą gali sustabdyti tik bendra nesunaikinama jėga“, – tvirtino Ukrainos prezidentas.
Tik 30 proc. Ukrainos mokyklų rugsėjį dirbs kaip įprastaTokius duomenis pateikė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis. Pamokos mokyklose tikrai neprasidės tose vietose, kur vyksta karo veiksmai. Didelės problemos, pasak jo, bus kaimo mokyklose – jos neatitinka saugumo reikalavimų karo sąlygomis.Vakarų Ukrainos regionuose, pasak D. Monastyrskio, dabar tikrinamos bombardavimo slėptuvės ir jų prevencijos įranga. Taip pat kils sunkumų dėl klasių personalo – šiuose regionuose yra daug vaikų, kurie pabėgo su tėvais iš karo vietų.Kijevo miesto administracija anksčiau pranešė, kad 70 proc. mokyklų Ukrainos sostinėje dabar yra pasirengusios mokslo metams.
Nuo karo pradžios iš Ukrainos išvyko daugiau nei 10 mln. žmonių Nuo karo pradžios iš Ukrainos išvyko daugiau nei 10 mln. žmonių, į šalį grįžo 4,2 mln. gyventojų. Tokie yra Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenys, kuriuos skelbia BBC.10,35 mln. žmonių, buvusių Ukrainoje, nuo vasario 24 dienos kirto jos sieną. Į Ukrainą grįžo 4,27 mln. žmonių.
Per dieną Rusijos pajėgos apšaudė 30 Ukrainos gyvenviečių, žuvo 16 žmoniųUkrainos Nacionalinė policija gavo informacijos apie Rusijos kariuomenės įvykdytą 30 Ukrainos gyvenviečių apšaudymą, dėl kurio žuvo 16 žmonių, dešimtys buvo sužeisti. Tai patvirtino pirmasis vidaus reikalų ministro pavaduotojas Jevhenas Juninas.„Padėtis Donecko regione išlieka itin įtempta, jie ir toliau negailestingai apgaubia Mykolaivo, Charkovo, Sumų, Černigovo ir Chersono regionus“, – sakė J. Juninas.Jis pridūrė, kad Ukrainoje dirba Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos pirotechnikai, kurie nuo karo pradžios nė akimirkai nenustojo dirbti humanitarinio išminavimo srityje.„Per visą 161-ąją karo dieną mūsų pirotechnikai rado ir sunaikino apie 174 000 sprogstamųjų objektų. Deja, kartais negalime išvengti aukų. Kaip tik šiandien Černigovo regione buvo sužeistas vienas iš mūsų pirotechnikų“, – sakė pirmasis ministro pavaduotojas.
D. Kuleba: Rusija išlieka susikoncentravusi į karą, toliau – dūmų uždangaNėra nieko ciniškesnio už Rusijos prezidento Vladimiro Putino pakalikų pareiškimus apie Rusijos pasirengimą taikos deryboms. Tai socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“.„Nėra nieko ciniškesnio už V. Putino pakalikus, sakančius, kad Rusija yra pasirengusi taikos deryboms. Šią „parengtį“ girdime ir matome kiekvieną dieną: artilerijos smūgius, raketų terorą prieš civilius gyventojus, masinius nusikaltimus. Rusija tebėra susikoncentravusi į karą, visa kita yra tik dūmų uždanga“, – sakė ministras.Kaip pranešė „Ukrinform“, pareiškimai apie Maskvos pasirengimą deryboms Ukrainos užsienio reikalų ministerijoje laikomi metodu, kaip sustabdyti priešpriešą.
JT vadovas nori ištirti sprogimą kolonijoje su Ukrainos karo belaisviaisApie tai praneša „Reuters“. Pasak Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso, tiek Rusija, tiek Ukraina paprašė sukurti specialią JT komisiją.Anksčiau Raudonasis Kryžius paskelbė tą pačią misiją – Ukrainos prašymu, o Rusijos gynybos ministerija sutiko leisti savo ekspertus į sprogimo vietą, tačiau, remiantis šiuo metu turimais duomenimis, jie nebuvo kolonijoje.Sprogimas kolonijoje Olenivkoje, kuri buvo vėl atidaryta karo belaisvių sulaikymui, įvyko liepos 29 d. Per sprogimą žuvo mažiausiai 50 karo belaisvių iš Ukrainos bataliono „Azov“.
Šveicarija uždraudė aukso importą iš RusijosŠveicarija, viena pagrindinių aukso gryninimo ir luitų gamybos šalių, uždraudė importuoti taurųjį metalą iš Rusijos, trečiadienį pranešė vyriausybė.Centrinė vyriausybė prisijungė prie ES sankcijų, kuriomis liepos 21 dieną į apribojimų sąrašą įtrauktas draudimas importuoti rusiškos kilmės auksą dėl Maskvos karo Ukrainoje.Draudimas įsigaliojo trečiadienį 18.00 val. (16.00 Grinvičo laiku), sakoma Šveicarijos federalinės tarybos pareiškime.Pagal naująsias sankcijas Šveicarija draudžia „pirkti, importuoti ar gabenti auksą ir aukso gaminius iš Rusijos“, sakoma pareiškime ir priduriama, kad „taip pat draudžiama teikti su šiomis prekėmis susijusias paslaugas“.Tradiciškai neutrali Šveicarija, praėjus kelioms dienoms po karo Ukrainoje pradžios, nusprendė nesilaikyti įprastos pozicijos ir prisijungė prie Europos Sąjungos ekonominių sankcijų.https://twitter.com/nexta_tv/status/1554849813635776520?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1554849813635776520%7Ctwgr%5Ef8725f3388eab07ae8bcca3331a67d19972400bf%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.tv3.lt%2Fnaujiena%2Flietuva%2Fkaras-ukrainoje-rusai-ruosiasi-pulti-zelenskio-gimtaji-miesta-ukrainieciai-atrezia-surengs-kontrpuolima-n1181617
Ukraina: bet koks taikos susitarimas su Maskva priklausys nuo paliaubųUkraina pareiškė, kad bet koks taikos susitarimas su Maskva priklausys nuo paliaubų ir Rusijos kariuomenės išvedimo. Taip pat buvo atmesti buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio komentarai.G. Schroederis po susitikimo su Vladimiru Putinu Maskvoje sakė, kad Rusija nori „derybinio karo sprendimo“. Jis pridūrė, kad netgi yra galimybė pamažu pasiekti paliaubas.Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas pašaipiai G. Schroederį pavadino „Rusijos karališkojo dvaro balsu“.„Jei Maskva nori dialogo, tai priklauso nuo jų pačių. Pirmiausia – paliaubos ir kariuomenės išvedimas, paskui – konstruktyvus (dialogas)“, – sakė M. Podoliakas.https://twitter.com/Podolyak_M/status/1554799275565060097?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1554799275565060097%7Ctwgr%5E172d46cca24bf1f4b52a30bfd4c51991227e517f%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fnews.sky.com%2Fstory%2Fukraine-news-live-putin-looting-steel-bound-for-uk-major-deal-to-relieve-food-crisis-to-be-signed-russian-forces-increasing-missile-use-12541713
Ukraina: Rusija formuoja specialias pajėgas Zelenskio gimtojo miesto puolimuiUkrainos teigimu, Rusija formuoja specialias pajėgas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtojo Kryvyj Riho miesto puolimui, praneša „Sky News“.Anot Kyjivo, Maskva taip pat galimai rengiasi naujoms puolamosioms operacijoms Ukrainos pietuose.Rusijos kariuomenė šiuo metu kontroliuoja didelę Pietų Ukrainos dalį, tačiau Kyjivas yra pranešęs, kad ten inicijuos kontrpuolimą. Ukrainos ginkluotosios pajėgos antradienį pranešė, kad laikinai okupuotoje Chersono srityje jau atsikovojo 53 kaimus.Kryvyj Rihas išsidėstęs už maždaug 50 km nuo pietinės fronto linijos.
Palydovų kompanija uždraudė rusų televiziją „NTV Mir“ dėl ukrainiečių prilyginimo naciamsPrancūzų palydovų kompanija „Eutelsat“ trečiadienį sustabdė Rusijos televizijos „NTV Mir“ transliacijas, reguliuotojams pastebėjus jos turinio, kur ukrainiečiai buvo lyginami su naciais.Žiniasklaidos reguliuotojas „Arcom“ paprašė blokuoti šį rusų kanalą, nes jame ne kartą Ukrainos lyderiai ir visi gyventojai buvo vaizduojami kaip nacių ideologijos tvirtai besilaikantys žmonės.„Eutelsat“ jau anksčiau nutraukė kelių rusiškų kanalų transliaciją, paprašius Europos Sąjungai ir atskiroms šalims, sunerimusioms dėl prokremliškos propagandos skleidimo nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.JAV sankcijas „NTV Mir“ motininei kompanijai įvedė gegužę. Baltieji rūmai ją priskyrė prie valstybinių ir tvirtino, kas jos pajamos už reklamą užsienyje grįžta Kremliui.Prancūzų reguliuotojas savo interneto svetainėje nurodė, kad ši televizija „linkusi kartotinai vaizduoti ne tik Ukrainos vadovybę ir Ukrainos kariuomenę, bet, svarbiausia, ir visus Ukrainos gyventojus kaip Trečiojo reicho nacių ideologijos tvirtai besilaikančius“ žmones.„Arcom“ paminėjo balandžio 24-osios transliaciją, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo apibūdintas kaip „Hitlerio vaidmenį atliekantis komikas, įsakęs paleisti raketą į moteris ir vaikus“.„Eutelsat“ rodo „NTV Mir“ Europoje, bet naujienų agentūrai AFP negalėjo patvirtinti, kurioms šalims galios draudimas.„Arcom“ teigimu, įmanoma, kad „NTV Mir“ vis tiek bus galima matyti per kitus, ne Europos palydovus, siunčiančius signalus mažesnei žemyno daliai.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios „Eutelsat“ sustabdė naujienų televizijos RT transliacijas keliose šalyse, taip pat Rusijos valstybinių transliuotojų „Rossija 24 ir „RTR Planeta“ transliacijas.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.
Lenkijos URM vadovas: ESBO tęs veiklą UkrainojeNepaisant Rusijos veto, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) tęs veiklą Ukrainoje, trečiadienį pareiškė ESBO pirmininkas, Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.Z. Rau apie tai pranešė po derybų Kyjive su ESBO generaline sekretore Helga Maria Schmid. Pasak Lenkijos URM vadovo, buvo nuspręsta tęsti ESBO buvimą Kyjive. „Virš Kyjivo toliau plevėsuos ESBO vėliava“, – teigė Z. Rau, kurį citavo Lenkijos naujienų agentūra PAP.Dėl ESBO veiklos įprastai sprendžiama bendru sutarimu. Kadangi Maskva vetavo šios organizacijos veikimą Ukrainoje, liepos pradžioje buvo nutraukti visi iš reguliaraus biudžeto finansuojami ESBO projektai šalyje. Tačiau ESBO sekretoriatas Vienoje trečiadienį pranešė, kad nuo šiol 25 projektai Ukrainoje bus finansuojami naudojant savanorišku principu skirtas ESBO narių lėšas.ESBO yra išreiškusi ryžtą padėti Ukrainos vyriausybei išminuoti šalies teritoriją, tvarkytis su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir kovoti su smurtu prieš moteris.Specialieji ESBO stebėtojai Ukrainoje dirba dar nuo 2014 m.
UNHCR: nuo karo pradžios iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 10 mln. žmoniųNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d., naujausiais Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 10 mln. žmonių, praneša CNN.Pasak UNCHR, didžioji dalis šių žmonių – 5,1 mln. – pasitraukė į Lenkiją. Dar apie 2 mln. ukrainiečių pabėgo arba buvo priverstinai išvežti į Rusiją. Vengrijos sieną kirto apie 1,1 mln. žmonių iš Ukrainos, Slovakijos – beveik 650 tūkst., Rumunijos – 934 tūkst., o dar 556 tūkst. ukrainiečių pabėgo į Moldovą.Nepaisant to, skaičiuojama, kad ne visi šie žmonės pasiliko minėtose šalyse. UNHCR teigimu, daugelis jų išvyko į kitas valstybes ar grįžo į Ukrainą.
Zelenskis: Putinui negalima leisti išsaugoti savo veidąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta siūlymus, kad pasaulis turi leisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išsaugoti savo veidą, praneša agentūra „Sky News“.„Tas, kuris nori išsaugoti savo veidą, nelaido raketų iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų, nesmūgiuoja gyvenamiesiems namams... nemėto bombų and gimdymo namų, darželių, muziejų, teatrų ir šventyklų“, – teigė V. Zelenskis.Ukrainos prezidentas tokius savo komentarus išsakė kreipdamasis į Australijos nacionalinį universitetą. Valstybės vadovas kartu padėkojo Australijai už jos iki šiol suteiktą paramą.Pasak prezidento, Ukraina per 161 Rusijos invazijos dieną jau tapo tūkstančių karo nusikaltimų liudininke.
Stambule baigta Ukrainos laivo su grūdais patikra ir jis gali plaukti į LibanąJungtinė komanda prie Stambulo sėkmingai baigė tikrinti pirmąjį nuo Rusijos vasarį pradėtos invazijos išplaukusį laivą, vežantį Ukrainos grūdus eksportui, pranešė Turkijos gynybos ministerija.Laivas „Razoni“ netrukus toliau plauks Stambulo Bosforo sąsiauriu į galutinį tikslą - Libaną, tviteryje paskelbė ministerija. Ji pasidalijo vaizdais, kaip ekspertai su gelbėjimosi liemenėmis ir baltais šalmais įlipa į laivą Juodojoje jūroje prie įplaukimo į sąsiaurį ir tikrina krovinį bei dokumentus. Ukrainos, Rusijos, Turkijos ir Jungtinių Tautų atstovų patikrinimas truko maždaug valandą. Komanda atsakinga už tai, kad laivas negabentų neleistinų krovinių, pavyzdžiui, ginklų.„Razoni“ išplaukė iš Ukrainos Odesos uosto su 26 tūkst. tonų kukurūzų kroviniu pirmadienį.
Ukraina atšaukia savo taikdarius iš KosovoUkraina atšaukia iš Kosovo savo piliečius, dalyvavusius taikos palaikymo misijoje KFOR.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė, atsakydama į portalo „rbc.ua“ paklausimą.„Šiuo metu Kosove yra 40 Ukrainos kariškių“, - sakoma pranešime. Imamasi priemonių jiems grąžinti į Ukrainą.Kovo mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis davė nurodymą atšaukti visus Ukrainos taikdarius iš visų misijų, kad jie galėtų įsijungti į šalies gynybą nuo Rusijos agresijos.
Vokietijos parlamentarė netiki, kad Putinas nori derybų su UkrainaVokietijos Bundestago Gynybos komiteto vadovė Marie-Agnes Strack-Zimmermann kritiškai vertina buvusio kanclerio Gerhardo Schröderio žodžius, kad esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirengęs deryboms su Ukraina, praneša „Spiegel“.„Jei jis tvirtina, kad Putinas nori sprendimo, tai aš jau šiandien galiu pasakyti, kaip turėtų atrodyti tas sprendimas: Putinas nori Rytų Ukrainos“, – pareiškė žurnalistams parlamentarė.„Todėl aš rimčiau klausau, ką sako ponas Lavrovas, nei ką sako buvęs kancleris“, – pridūrė komiteto pirmininkė, turėdama omenyje Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kad Maskvos tikslas yra pakeisti režimą Kyjive.Buvęs VFR vyriausybės vadovas G. Schröderis interviu leidiniui „Stern“ pareiškė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas pasirengęs diplomatiniam sureguliavimui su Ukraina.Ekskancleris susitiko su V. Putinu praėjusią savaitę Maskvoje.„Gera naujiena yra tai, kad Kremlius nori rasti sprendimą derybomis. Derybos dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto jau vyko, pavyzdžiui, Stambule kovo mėnesį. Turkai buvo labai naudingi, kadangi jie dalyvavo derybose dėl grūdų tiekimo. Kol kas tai labai naudinga. Pirmas laimėjimas yra susitarimas dėl grūdų, galbūt pamažu pavyks išplėsti jį iki ugnies nutraukimo“, – samprotavo G. Schröderis.
Maskva skelbia sunaikinusi užsienio ginklų sandėlį Vakarų Ukrainoje
Rusija trečiadienį pranešė smūgiavusi į Vakarų Ukrainą ir netoli Lvivo miesto sunaikinusi užsienio ginklų sandėlį.
„Iš oro paleidžiamos didelio tikslumo tolimojo nuotolio raketos netoli Radechivo miesto Lvivo srityje sunaikino užsienio gamybos ginklų ir amunicijos, Kyjivo režimui pristatytos iš Lenkijos, bazę“, – sakoma Gynybos ministerijos kasdieniame pranešime.
Pareiškime nenurodyta, kokių rūšių ginklai buvo sunaikinti per ataką Radechive, esančiame maždaug už 60 kilometrų į šiaurės rytus nuo regiono sostinės Lvivo. Ministerija pranešė, kad taip pat sunaikinti keturi sandėliai, kuriuose buvo raketų, artilerijos ginklų ir šaudmenų, pietiniame Mykolajivo ir rytiniame Donecko regione.
Žiniasklaida: Ukraina vos per vieną vakarą numušė rusų raketų už 91 mln. doleriųRugpjūčio 2-osios vakarą Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad joms pavyko numušti septynias iš aštuonių rusų sparnuotųjų raketų Ch-101 (Ch-555). Tai reiškia, kad okupantų pajėgoms padaryta nuostolių už 91 mln. dolerių, skelbia „Forbes“.Skelbiama, kad tą vakarą zenitinių raketų pajėgos sunaikino šešias raketas, o dar vieną numušė naikintuvas. Vienintelė išlikusi raketa pataikė į zenitinių raketų kompleksą Lvivo srityje.„Rugpjūčio 2 dieną maždaug penktą valandą po pietų okupantai surengė raketinę ataką iš Kaspijos jūros regiono. Pasitelkti strateginiai bombonešiai Тu-95 (Тu-160). Iš viso į Ukrainos teritoriją paleistos aštuonios sparnuotosios Ch-101 (Ch-555) tipo raketos, jos nukreiptos į centrines, pietines ir vakarines Ukrainos sritis. Septynios iš aštuonių raketų numuštos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos“, – praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos vadovybė.Šešias raketas likvidavo zenitinių raketų pajėgos, o dar vieną numušė šalies aviacijos naikintuvas.„Deja, Lvivo srityje raketa pataikė į taikinį – apgadintas zenitinių raketų kompleksas. Nuostoliai dar nustatinėjami“, – priduriama pranešime.
Kuleba paaiškino, kodėl Ukraina nenutraukia santykių su BaltarusijaUkraina kol kas nenutraukia diplomatinių santykių su Baltarusija, nors laiko ją nusikalstamos agresijos bendrininke, kad nesuteiktų Aliaksandrui Lukašenkai papildomų dingsčių priimti „tuos ar kitus sprendimus“.Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, komentuodamas 20 raketų paleidimą iš Baltarusijos teritorijos Ukrainos valstybingumo dieną.„Mes neturime iliuzijų dėl Baltarusijos. Mes blaiviai analizuojame įvykius ir stengiamės nesuteikti Lukašenkai papildomų dingsčių priimti tuos ar kitus sprendimus. Jau esu viešai sakęs, ir mano pozicija nepasikeitė: jeigu Baltarusijos ginkluotosios pajėgos įžengs į Ukrainos teritoriją, aš tučtuojau siūlysiu nutraukti diplomatinius santykius su ja“, – pabrėžė ministras. Anot jo, nėra prasmės sieti Ukrainos apšaudymų iš Baltarusijos teritorijos su šventinėmis datomis.„Tai, kad Baltarusijos oro erdvėje skraido Rusijos bombonešiai – mūsų kasdienė realybė. Dar sykį noriu pabrėžti – Baltarusija yra nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą bendrininkė, dėl to nėra jokių abejonių. Todėl jai ir nebus jokių pateisinimų“, – konstatavo D. Kuleba.Kaip jau buvo pranešta, liepos 28-ąją, Ukrainos valstybingumo dieną, iš Baltarusijos teritorijos buvo paleista daugiau kaip 20 raketų, iš kurių 9 nukrito Černihivo srities miškuose.
Arestovičius: jeigu Vakarų šalys remtų Ukrainą taip, kaip Lenkija, mes jau būtume VladivostokeŠeštąjį Rusijos įsiveržimo mėnesį Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms katastrofiškai trūkta sunkiosios ginkluotės. Tai interviu Lenkijos laikraščiui „Rzeczpospolita“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius.„Vakarietiškos ginkluotės vis dar labai trūksta. Kariaujame didelį žemyninį karą, fronto linija driekiasi 1 300 kilometrų. O dar turime užtikrinti daugiau kaip 2 600 kilometrų sienos saugumą. Tai labai sunku. Turime vakarietiškos ginkluotės, bet jos reikia daugiau. Mums trūksta sunkiosios ginkluotės, kad galėtume pradėti visavertį ir efektyvų puolimą. Reikia suprasti, kad tai ne lokalus karas, tai didžiausias karas žemyne nuo 1945 metų. Ir su turimais ginklais mes nesusitvarkysime“, – sakė O. Arestovičius.Patarėjas taip pat pareiškė, jog „jei Vakarų šalys remtų Ukrainą taip, kaip Lenkija, mes jau būtume Vladivostoke“.
ES komisarė: namo išvykę ukrainiečiai gali vėl sugrįžti į ESKol vyksta karas su Rusija, į savo šalį grįžę ukrainiečiai gali bet kada vėl sugrįžti į Europos Sąjungą (ES), antradienį pareiškė ES vidaus reikalų komisarė. „Jūs visada laukiami sugrįžę į ES“, – sakė Ylva Johansson, viešėdama Ukrainos sostinėje Kyjive. „Visada atviromis širdimis priimsime į bėdą patekusius ukrainiečius“, – sakė ji.Netrukus, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą, 27 ES valstybės narės susitarė greitai ir su mažiau biurokratinių kliūčių pasiūlyti apsaugą nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Į bloką atvyko milijonai ukrainiečių, tačiau Y. Johansson sakė keliaudama mačiusi traukinių stotyje Lenkijos ir Ukrainos pasienyje ilgą eilę namo norinčių grįžti ukrainiečių su vaikais ir bagažu. „Manau, kad tai tikrai didelis pagerėjimas, kad tiek daug ukrainiečių nusprendžia grįžti namo ir atstatyti Ukrainą“, – sakė ji.Pasak Y. Johansson, į Ukrainą nuolatiniam gyvenimui vykstantiems ukrainiečiams nebeturėtų būti taikomas laikinosios apsaugos statusas. Tačiau kol karas tęsiasi, niekas negali žinoti, kiek truks jų nuolatinis gyvenimas Ukrainoje, tad ukrainiečiai gali bet kada grįžti į ES ir vėl registruotis laikinajai apsaugai, sakė ji. Laikinosios apsaugos statusas leidžia ukrainiečiams laisvai judėti ir dirbti ES, suteikia teisę į sveikatos priežiūrą, būstą bei vaikų mokslą.Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros UNHCR duomenimis, dėl šio ar panašaus statuso jau kreipėsi daugiau nei 3,7 mln. ukrainiečių. Daugiau nei šeši milijonai žmonių pabėgo iš Ukrainos į kitas Europos šalis.
Žvalgyba: po Ukrainos smūgių Rusija turi dar vieną silpną vietąDidžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Ukrainos smūgis iš Krymo važiavusiam Rusijos kariniam ešelonui smarkiai apgadino geležinkelio atšaką.Tai sakoma trečiadienį jos paskelbtoje karo Ukrainoje apžvalgoje, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.„Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms smogus Rusijos ešelonui su šaudmenimis Chersono srityje, labai mažai tikėtina, kad geležinkelis iš Chersono į Krymą tebėra tinkamas naudoti. Rusai veikiausiai suremontuos geležinkelį per kelias dienas, bet jis išliks pažeidžiamas taškas permetant Rusijos pajėgas ir amuniciją iš Krymo į Chersoną“, - pažymima pranešime.Po to, kai Ukrainos kariai smarkiai apgadino Antonivkos tiltą, rusai įrengė civiliams perkėlą, bet beveik neabejotina, kad ja naudosis ir Rusijos kariškiai, teigia Didžiosios Britanijos žvalgyba.Jos vertinimu, artimiausiu metu dar daugiau civilių mėgins išvykti iš okupuoto Chersono ir jo apylinkių dėl karo veiksmų grėsmės ir vis didesnio maisto stygiaus. Todėl gali padidėti transporto mazgų krūvis, o okupacinė kariuomenė gali imtis papildomų judėjimo kontrolės priemonių.Rugpjūčio 1 d. buvo pranešta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos ešelonui su karine technika, šaudmenimis ir gyvąja jėga Brylivkos geležinkelio stoties rajone Chersono srityje.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 41 350 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 3 d. jau neteko apie 41 350 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 774 tankų, 4 022 šarvuotųjų kovos mašinų, 939 artilerijos sistemų, 259 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 118 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 223 lėktuvų, 191 sraigtasparnio, 740 dronų, 180 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 922 automobilių, 83 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Ukrainos žvalgyba: rusai susprogdino savo pačių traukinįChersono srityje esančioje Kalančako geležinkelio stotyje okupantai prisidengė dūmų uždanga ir susprogdino savo pačių traukinį su įvairia technika ir amunicija. Apie tai pranešė Vyriausioji žvalgybos valdyba prie Ukrainos gynybos ministerijos. Žvalgybos duomenimis, liepos 31 d. okupantai sėkmingai „demilitarizavo“ nuosavą traukinį. Tą dieną į Kalančako stotį atvyko ešelonas su okupantų karine technika ir amunicija. „Kitos dienos rytą, 8 val., rašistai pradėjo iškrauti krovinį. Greičiausiai siekdami paslėpti iškrovimo procesą ir apsisaugoti nuo HIMARS smūgių, okupantai panaudojo galingas dūmines priemones. Apie 11.20 val. teritorijoje, kurioje vyko darbai, nugriaudėjo sprogimas. Dėl tirštos dūmų uždangos nebuvo galima nustatyti tikslaus sprogimo pobūdžio. Iškart po sprogimo ešelonas be jokio perspėjimo pajudėjo Krymo kryptimi. Priešo kariai panikuodami išsibėgiojo“, – sakoma pranešime. Kaip pažymi žvalgai, sprogimas veikiausiai įvyko dėl neatsargaus elgesio su amunicija ją iškraunant arba dėl gaisro, kuris įsiplieskė dėl neatsargaus pirotechnikos priemonių naudojimo dūmų uždangai.
Lenkijoje pagal supaprastintą procedūrą įsidarbino daugiau kaip 370 tūkst. pabėgėlių iš UkrainosNuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos plataus masto agresija prieš Ukrainą, Lenkijoje pagal supaprastintą procedūrą įsidarbino daugiau kaip 370 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių.Tai katalikų radijo laidai „Siódma/9“ pareiškė Lenkijos šeimos ir socialinės politikos ministrė Marlena Maląg.„Reikėtų pažymėti, kad mūsų darbo rinką papildo Ukrainos piliečiai, atvažiavę į Lenkiją prasidėjus karui. Dabar šalyje dirba daugiau kaip 370 tūkst. žmonių, kurie galėjo įsidarbinti Lenkijoje pagal supaprastintą procedūrą“, - sakė žinybos vadovė.Ministrės duomenimis, šiuo metu Lenkijoje nedarbo lygis siekia 4,9 proc. Šis rodiklis – vienas žemiausių per pastaruosius 32 metus. Tarp visų Europos Sąjungos šalių nedarbas mažiausias Lenkijoje ir Čekijoje, pažymėjo M. Maląg.Manoma, kad šiuo metu Lenkijoje yra apie 3,5 mln. Ukrainos piliečių, iš kurių pusė atvyko į šią šalį po vasario 24 d.
TATENA: Rusijos užimtoje Ukrainos atominėje elektrinėje padėtis tapo nestabiliDidžiausioje Europos atominėje elektrinėje, kurią kovo mėnesį užėmė į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pajėgos, susidarė nestabili padėtis, antradienį sakė Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos vadovas.Prie Dnipro upės Ukrainos pietryčiuose esančią Zaporižios atominę elektrinę rusai kontroliuoja nuo pirmųjų karo savaičių, nors ją vis dar eksploatuoja darbuotojai ukrainiečiai.Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) bando nusiųsti į elektrinę savo misiją.„Padėtis tikrai yra nestabili“, – sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi spaudos konferencijoje JT būstinėje Niujorke, kur vyksta 191 Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (NPT) pasirašiusios šalies konferencija.„Vienaip ar kitaip buvo pažeisti visi saugos principai. Negalime leisti, kad tai tęstųsi“, – sakė jis.Pirmadienį, prasidėjus konferencijai, jis sakė, kad padėtis Zaporižios atominėje elektrinėje su kiekviena diena darosi „vis pavojingesnė“.Jo organizacija jau kelias savaites bando nusiųsti komandą patikrinti elektrinės. Ukraina kol kas atmeta šias pastangas ir sako, kad taip tarptautinės bendrijos akyse būtų pripažinta Rusijos okupacija.„Nuvykti ten labai sudėtinga, nes tam reikia virtinės veikėjų supratimo ir bendradarbiavimo“, ypač Maskvos ir Kyjivo, taip pat JT paramos, nes elektrinė yra karo zonoje, paaiškino R. Grossi.„Bandau kaip galėdamas greičiau surengti misiją“, – pridūrė jis.Pirmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas apkaltino Maskvą naudojantis Zaporižios elektrine kaip „karine baze šaudant į ukrainiečius ir žinant, kad jie negali atsišaudyti ir neatsišaudys, nes galėtų atsitiktinai pataikyti į kokį nors branduolinį... reaktorių ar saugomas itin radioaktyvias atliekas“.„Tai gyvojo skydo sąvoką iškelia iki visai kito, šiurpaus lygio“, – sakė jis.Beveik visą Zaporižios sritį, kur yra elektrinė, kontroliuoja Rusijos pajėgos, o Maskvos remiami separatistai yra sakę, kad planuoja šiemet surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
Ukrainos pareigūnai kiekvieną dieną neleidžia išvykti iš šalies vidutiniškai 150 asmenųPagal Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos medžiagą iškelta daugiau kaip 170 baudžiamųjų bylų dėl neteisėto karinės tarnybos vengiančių asmenų gabenimo per sieną.Tai per spaudos konferenciją pareiškė tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.Pasak A. Demčenkos, Ukrainos pasieniečiai kasdien sulaiko pažeidėjų, mėginančių neteisėtai palikti šalį. Vien tik pastarąją parą tokių asmenų buvo daugiau kaip 30.Iš viso nuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos plataus masto agresija prieš Ukrainą, tarnybos pareigūnai už pasienio kontrolės punktų ribų sulaikė daugiau kaip 4 400 karinės tarnybos vengiančių asmenų. Dar daugiau kaip 2 100 žmonių buvo sustabdyti pasienio kontrolės punktuose, kai mėgino su padirbtais dokumentais ar kitais neteisėtais būdais išvykti iš šalies.Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas pridūrė, kad kasdien neleidžiama išvykti iš šalies vidutiniškai 150 žmonių. Dauguma jų – vyrai, kuriems taikomi atitinkami ribojimai.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, jog Odesos teisėsaugos institucijų pareigūnai pateikė įtarimus trims asmenims, kurie sukūrė neteisėto karo prievolininkų gabenimo į Moldovos teritoriją schemą. Jų nustatytas „tarifas“ sudarė 9 tūkst. dolerių už vieną žmogų.
Pentagonas neigia Šoigu teiginį apie Ukrainoje sunaikintus HIMARSVašingtonui vėl teko paneigti Rusijos gynybos ministerijos melą apie tariamai sunaikintus HIMARS.„Mes žinome apie šiuos naujausius (gynybos ministro – red.) Šoigu kaltinimus, ir jie vėl akivaizdžiai melagingi“, – sakė Pentagono atstovo spaudai pareigas einantis Toddas Bressale'as.
Ryte Mikolajive nugriaudėjo galingi sprogimai.Apie tai savo telegramoje pranešė Mikolajivo meras Oleksandras Senkevičius.
Zelenskis: ten pragaras, to net neįmanoma apibūdinti žodžiaisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Piskis ir Avdijivka Donbase yra pragaras, kurio neįmanoma apibūdinti žodžiais.Tai jis pasakė vaizdo kreipimesi.Prezidentas sakė, kad žodis „HIMARS“ Ukrainai tapo beveik žodžio „teisingumas“ sinonimu.„O Ukrainos gynėjai darys viską, kad dėl šių labai veiksmingų sistemų okupantai kiekvieną savaitę patirtų vis skaudesnių nuostolių. Taip, iš tiesų, kol kas negalime visiškai palaužti Rusijos kariuomenės artilerijos ir gyvosios jėgos pranašumo, ir tai labai jaučiama mūšiuose, ypač Donbase – Piskyje, Avdijivkoje, kitose kryptyse. Ten tikras pragaras. To net neįmanoma apibūdinti žodžiais...“, – sakė V. Zelenskis.
Ždanovas atskleidė būsimus Rusijos karių planus UkrainojeTikėtina, kad Rusijos okupantai bandys sukurti plataus masto puolimo Ukrainoje iliuziją, kaip tai darė vasario 24 d.Tokią prognozę išsakė karinis ekspertas Olegas Ždanovas.Pasak jo, tokius veiksmus galima stebėti bent trimis kryptimis.„Tarkime, Kryvyj Rihas (tik ne į Kryvyj Rihą, o į Voznesenską), Doneckas (į Bachmutą) ir Charkovas (į Charkovą arba Charkovo srities užėmimo plėtrą). Tai greičiausiai yra dabartinis planas visuose frontuose“, – teigė V. Ždanovas.
Tęsiama privaloma evakuacija iš Donecko sritiesVietos gubernatoriaus Pavlo Kyrylenkos teigimu, bombarduotame Donecko regione Ukrainos rytuose vis dar yra apie 350 000 žmonių.P. Kyrylenko sakė, kad privaloma evakuacija iš teritorijos prasidėjo rugpjūčio 1 d.Pirmaisiais dviem traukiniais į Kropivnickio miestą centrinėje Ukrainoje buvo evakuoti 224 žmonės.Liepos 30 dieną Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas pareiškė, kad dėl karo su Rusija iš regiono turi būti evakuoti 200 000 civilių.
Po galingų sprogimų Mykolaive kilo gaisrasPo sprogimų maždaug apie 21 val. Mykolaive kilo gaisras. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Mykolaivo meras Aleksandras Senkevičius, skelbia „Ukrinform“.„Po galingų sprogimų apie 21 val. viename iš miesto rajonų kilo gaisras. Taip pat sutriko elektros energijos tiekimas“, – rašė meras.Jis ragino piliečius kuo labiau laikytis saugos taisyklių.
Ukrainoje benamiais liko mažiausiai 3,5 mln. žmoniųUkrainos gynybos ministerija pareiškė, kad nuo vasario 24-osios, kai prasidėjo karas su Rusija, Ukrainoje be pastogės liko 3,5 mln. žmonių.Ministerija pridūrė, kad nuo karo pradžios buvo sugriauta arba apgadinta mažiausiai 140 000 gyvenamųjų pastatų.Rusija ne kartą neigė, jog taikėsi į civilinę infrastruktūrą.
Raketų smūgis Lvovo regionui: kariniame dalinyje įvyko du sprogimaiAntradienį Lvovo regiono Červonogrado rajone, karinio objekto teritorijoje, įvyko du sprogimai. Apie tai „Telegram“ kanale paskelbė Lvovo regioninės karinės administracijos vadovas Maksymas Kozytskyi, praneša „Ukrinform“.„Deja, apšaudytas yra Červonogrado rajonas, karinis dalinys. Informacijos apie aukas nėra. Sunaikinimo mastas vis dar nustatomas“, – sakė OVA vadovas.Jis taip pat pridūrė, kad priešas iš rytų paleido 8 sparnuotąsias raketas, kai kurias iš jų numušė oro gynybos pajėgos kitose vietovėse.Pasak OVA vadovo, šiuo metu Lvovo regione aukų nėra.Kaip anksčiau pranešė Generalinis štabas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos antradienį sunaikino septynias iš aštuonių kruizinių raketų, kurias Rusijos Federacija paleido Ukrainos teritorijoje iš Kaspijos jūros. Dėl smūgio Lvovo regione nukentėjo priešlėktuvinių raketų sistema.
Per Rusijos smūgius evakuacijos autobusui žuvo trys žmonėsTrys žmonės žuvo, o dar penki buvo sužeisti, kai Rusijos pajėgos pietiniame Chersono regione apšaudė iš minosvaidžių, kurie pataikė į evakuacijos autobusą.Šią žinią šią popietę pranešė Ukrainos kariuomenės atstovas. Incidentas įvyko rugpjūčio 1 d., kai autobusas važiavo iš Rusijos kontroliuojamo Starosiljos kaimo į Ukrainos valdomą Kryvyi Rih miestą. Pietinės Ukrainos kariuomenės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk sakė, kad automobilis buvo apšaudytas netoli Dovhove kaimo. Rusija nuolat neigia, jog tyčia taikosi į Ukrainos civilius.
Lvovo regione pasigirdo sprogimai Antradienio vakare apie sprogimą Lvovo regiono Krasnohrado rajono teritorijoje paskelbė Lvovo regioninės karinės administracijos pirmininkas Maksymas Kozytskys, praneša „Ukrinform“.„Preliminarai, sprogimas Červonogrado rajono teritorijoje dėl raketų smūgio. Operatyvinės tarnybos nuvyko į įvykio vietą. Detalės laikui bėgant“, – teigė OVA vadovas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per oro antskrydį Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė dvi priešo raketas virš Vinnytsia regiono.
Rusija smogė raketomis iš Kaspijos jūrosAntradienio vakarą Rusija paleido 8 raketas iš Kaspijos jūros į Ukrainos teritoriją. Septynais iš jų numušė Ukrainos oro gynyba. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės pirmininkas Jurijus Ignatas, praneša „Ukrinform“.
Okupantai raketomis smogė Lvovo regionui Antradienį Rusijos pajėgos sudavė raketinį smūgį Lvovo regionui, rašoma Unian.Priešo raketos pataikė į vieną iš objektų Červonogrado rajone. Išsamesnė informacija bus pateikta vėliau.
Rusų pajėgos ir toliau patiria nuostolių dėl gyvosios jėgos ir technikos, tačiau iš dalies sėkmingai veikia kai kuriose gyvenvietėse Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis. Taip teigiama Ukrainos Generalinio štabo operatyvinėje informacijoje apie Rusijos invaziją.Ypač daug artilerijos ugnies užfiksuota Jakovlevkos, Soledaro, Bachmuto kryptimis.
Rusų pajėgos apšaudė vaikų darželį Zaporožės regioneRusijos pajėgos apšaudė vaikų darželį Zaporožės regione.Apie tai „Telegram“ pranešė Zaporožės regiono karinė administracija.„Šią popietę priešas nusitaikė į Stepnogorsko miesto tipo gyvenvietės vaikų darželį. Pirminiais duomenimis, okupantas dviem šoviniais pataikė į vaikų darželio pastatą“, – rašoma pranešime.
Virš Vinycios regiono numuštos dvi rusų raketosAntradienį virš Vinycios regiono buvo numuštos dvi priešo raketos.Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Vinycios srities karinės administracijos pirmininkas Serhijus Borzovas.„Virš Vinycios regiono veikia oro gynyba. Buvo numuštos dvi raketos“, – pabrėžė S. Borzovas.
Zelenskis ir Stoltenbergas kalbėjosi telefonuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį kalbėjosi telefonu, praneša CNN.„Geras pokalbis su prezidentu V. Zelenskiu apie karinės paramos prioritetus, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas. – Gyvybiškai svarbu, kad NATO ir Aljanso sąjungininkai perduotų Ukrainai dar daugiau paramos ir pristatytų ją dar greičiau.“Po pokalbio panašiu pranešimu pasidalino ir V. Zelenskio biuras.„Ukrainos prezidentas informavo Jensą Stoltenbergą apie situaciją karo lauke ir būtinybę Ukrainai greitai gauti daugiau sunkiųjų ginklų iš NATO šalių narių, kad būtų galima sėkmingai atremti Rusijos atakas ir tęsti kontrpuolimą“, – sakoma V. Zelenskio biuro pranešime.Kaip skelbiama, abu lyderiai pokalbio metu taip pat aptarė grūdų eksporto iš Ukrainos uostų atnaujinimą.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, neva JAV tiesiogiai dalyvauja Ukrainos kareRusija antradienį pareiškė, neva JAV tiesiogiai dalyvauja Ukrainos kare, praneša agentūra „Sky News“.Pasak Gynybos ministerijos Maskvoje, JAV šnipai šalyje padeda organizuoti prieš Rusijos karius nukreiptas raketų atakas. Ministerijos teigimu, tai esą pripažino Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadymas Skibickis.„Visa tai nepaneigiamai įrodo, kad, priešingai nei teigia Baltieji rūmai ir Pentagonas, Vašingtonas, tiesiogiai dalyvauja Ukrainos konflikte“, – nurodė ministerija.Nors JAV prezidentas Joe Bidenas yra pareiškęs norįs, kad Ukraina nugalėtų Rusiją, ir įsakęs perduoti Kyjivui milijardų dolerių vertės ginklų, Vašingtonas yra pabrėžęs, jog nesiekia tiesioginės konfrontacijos su Rusija.Anot Maskvos, J. Bideno administracijai tenka atsakomybė dėl raketų atakų prieš civilinius taikinius Rusijos kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose. „Būtent J. Bideno administracija tiesiogiai atsakinga dėl visų Kyjivo patvirtintų, daugybės gyvybių pareikalavusių raketų atakų prieš gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą Donbase ir kituose regionuose“, – tvirtino ministerija.
Rusija pakartojo savo perspėjimą, kad susitarimas dėl grūdų gali žlugti Rusija pakartojo savo perspėjimą, kad susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto dar gali žlugti.Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje atstovė Marija Zacharova perspėjo „dėl bandymų atidėti ar nevykdyti antros susitarimo dalies“, kuri numato galimą kai kurių sankcijų Rusijai sušvelninimą.Praėjusį mėnesį tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) Rusija ir Ukraina pasirašė susitarimą atnaujinti ukrainietiškų grūdų eksportą, kuris buvo įstrigęs dėl Rusijos sukelto karo. Maskva kaip sąlygą sutarties pasirašymui iškėlė jai pritaikytų sankcijų sušvelninimą, kuris leistų jai visapusiškai atnaujinti ir savo pačios grūdų ir trąšų eksportą.
Vaizdo įraše – panikos apimti rusų kariai Internete išplatintas vaizdo įrašas, kuriame matomi karinio ešelono, buvusio netoliese Ukrainos Chersono srities Brilivkos gyvenvietės, su rusų karine technika ir personalu sunaikinimo padariniai. Vaizdą savo mobiliuoju nufilmavo vienas rusų karys, įrašas atsidūrė socialiniuose tinkluose. Dabar jį publikavo „Telegram“ kanalas „Ukraina 365“.Pirmasis pranešimas apie Brilivkos rajone Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sunaikintą rusų ešeloną pasirodė dar liepos 29 dieną, tada „Pietų“ vadovybė pateikė ir oficialų patvirtinimą.<script async src="https://telegram.org/js/telegram-widget.js?19" data-telegram-post="Ukraine_365News/33383" data-width="100%"></script>Publikuojamuose kadruose užfiksuota Rusijos karių panika, jie bėga į šalis ir bando pasislėpti nuo sprogstančių sviedinių. Už maždaug šimto metrų galima matyti didžiulį juodų dūmų stulpą, primenantį tai, kas lieka iš degančių cisternų su degalais ar tepalais.Kai teigė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka, atakos taikinyje atsidūrė per 40 vagonų su Rusijos kariais, karine technika ir amunicija, kurie buvo perkelti į Chersono sritį iš Krymo.„Žmonės virto anglimis, technika – metalo laužu, o šaudmenys – išlėkė į orą“, – sakė A. Heraščenka.Anot jo, per ataką žuvo ir Rusijos geležinkelių darbuotojų, kurie rūpinosi karinio krovinio pervežimu Ukrainos teritorijoje. „Tai jau ne pirmas kartas, kai Ukrainoje žūsta Rusijos geležinkelių mašinistai. Ir tikrai ne paskutinis“, – sakė A. Heraščenka. Jis patikslino, kad geležinkelio darbuotojai, padedantys Rusijos Federacijai su Ukrainos okupacija, yra „potencialūs mirtininkai“: „Kiekvienas ešelonas su karine technika, kariais ir šaudmenimis iš kosmoso stebimas realiu laiku tiek dieną, tiek naktį. HIMARS raketos naikina viską: ir karius, ir vadus, ir šauktinius, ir aptarnaujantį geležinkelių personalą. Norite, kad jūsų tėvynainiai mašinistai liktų gyvi? Tada įtikinkite susilaužyti koją, ranką, susirgti – bet ką, kad tik nereiktų lydėti ešelonų į Ukrainą“, – rusams patarė A. Heraščenka.https://t.me/Ukraine_365News/33383
Rusija paskelbė Ukrainos pulką „Azov“ „teroristine“ organizacijaRusijos Aukščiausiasis Teismas antradienį paskelbė Ukrainos kariuomenės pulką „Azov“, buvusį savanorių batalioną, „teroristine“ grupe, o šis sprendimas sudaro galimybę skirti ilgas įkalinimo bausmes į nelaisvę paimtiems jo nariams, pranešė rusų naujienų agentūros.Teismas nutarė „pripažinti Ukrainos sukarintą dalinį „Azov“ teroristine organizacija ir uždrausti jo veiklą Rusijos Federacijos teritorijoje“, nutartį citavo valstybinė naujienų agentūra TASS. Pranešime sakoma, kad nutartis įsigaliojo ją paskelbus.
Britų žvalgyba: po naujausios atakos Rusijos Juodosios jūros laivynas nusilpoDidžiosios Britanijos karinė žvalgyba antradienį pranešė, kad ataka prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą Sevastopolyje yra naujausia iš daugybės Maskvos nesėkmių per penkis mėnesius trunkantį karą Ukrainoje.Pastarieji nuostoliai apima balandį nuskandintą laivyno flagmaną „Moskva“, rašoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos kasdieniame pranešime tviteryje. „Po pranešimų apie atšauktus paradus, mažai tikėtina, kad Juodosios jūros laivynas įstengia organizuoti aukšto lygio viešus renginius ir drauge vykdyti karinę veiklą“, – teigia ministerija.Rytų Ukrainos Donecko srityje antradienį tęsėsi Rusijos ir Ukrainos pajėgų kovos aplink Bachmuto miestą.Rusijos pajėgos taip pat pasistūmėjo 8 kilometrus į šiaurę esančio Soledaro kryptimi, antradienį paskelbė Ukrainos generalinis štabas. Kita vertus, Rusijos atakos keliose vietose į pietus nuo Bachmuto iš esmės buvo atremtos, rašoma pranešime. Informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.Generalinis štabas taip pat pranešė apie Rusijos ataką Chersono srities šiaurėje, prie kaimyninio Dnipropetrovsko srities sienos. Jau kelias savaites Kyjivas puoselėja viltis pradėti kontrpuolimą šiame regione ir atsikovoti pietus. Kyjivo teigimu, Rusijos artilerija apšaudė ukrainiečių pozicijas visoje fronto linijoje Charkivo, Donecko, Zaporižios, Chersono ir Mykolajivo srityse. Pranešta, kad Rusijos oro pajėgos taip pat surengė keturias atakas prieš Ukrainos pozicijas.
„Die Welt“: per penkis karo mėnesius Rusija neteko daugiau kareivių negu JAV per aštuonerius metus IrakeRusijos nuostoliai per penkis plataus masto karo prieš Ukrainą mėnesius daug kartų viršija JAV nuostolius, patirtus per aštuonerius karo Irake metus. Tai rašo Vokietijos leidinys „Die Welt“.Publikacijos autoriai pažymi, kad, Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos duomenimis, iki šiol Ukrainoje žuvo 25 tūkst. Rusijos kareivių. Amerikos CŽA vertinimai atsargesni – jos nuomone, Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau sunaikino 15 tūkst. okupantų. Vis dėlto pagal abu scenarijus rusų nuostoliai per penkis mėnesius keleriopai viršija amerikiečių nuostolius per aštuonerius karo Irake metus, kurie sudarė beveik 4 500 žmonių.„Iš šalies sunku tiksliai įvertinti Rusijos nuostolius. Bet iš įvairių užuominų galima susidaryti gana aiškų vaizdą. Ir šis vaizdas byloja: Rusijos kariuomenė turi didelių personalo problemų“, – pažymi saugumo ekspertas Andrásas Ráczas iš Vokietijos užsienio politikos draugijos.Jo paties nuomone, Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 20 tūkst. rusų kareivių, o kiekvienam žuvusiajam tenka trys sužeistieji.Naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu, antradienį pranešė, kad Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 2 d. jau neteko apie 41 170 kareivių.
Reznikovas: mes rusų okupantams naktį paversime dienaNaujojo JAV karinės pagalbos Ukrainai paketo dėka šalis pasiruošusi rusų okupantams naktį paversti diena.Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksejus Reznikovas.„Naujasis JAV karinės pagalbos paketas – dar viena investicija NATO rytinio falngo saugumui užtikrinti ir demokratijai ES remti. Mūsų pajėgos pasiruošusios naktį paversti diena, kad išvytų Rusijos užpuolikus iš Ukrainos“, – sakoma O. Reznikovo įraše.Pirmadienį Pentagonas pranešė, kad suteiks Ukrainai naują pagalbos paketą, kurio vertė sieks iki 550 mln. JAV dolerių, įskaitant papildomą amuniciją didelio mobilumo artilerijos raketų sistemoms (HIMARS).Pirmadienį Ukrainą pasiekė dar keturios JAV siųstos raketų sistemos HIMARS.„Esu dėkingas JAV prezidentui (Joe Bidenui), gynybos sekretoriui Lloydui Austinui III ir JAV žmonėms už Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimą“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Reznikovas.Raketų sistemos HIMARS yra ilgesnio nuotolio ir tikslesnės, palyginti su Ukrainos turima sovietine artilerija. Jos leidžia ukrainiečiams smūgiuoti Rusijos taikiniams, kurie anksčiau buvo nepasiekiami.
Ukraina: rusai permeta visus turimus rezervus, gali prasidėti šturmasRusai visus turimus rezervus permeta į Ukrainos pietus, todėl neatmestina galimybė, kad bus surengtas šturmas, skelbia agentūra UNIAN. Apie tai telemaratono metu informavo Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Rostyslavas Smirnovas. „Jie į šalies pietus permeta praktiškai visus savo rezervus, visus karius. Turime informacijos, kad priešas netgi perkėlė „garsiąją“ 35-ąją armiją, kuri buvo prie Kyjivo. Šią armiją puikiai pažįstame iš Bučos ir kitų Kyjivo srities miestų. Dabar priešas telkia absoliučiai visus savo rezervus, netgi tuos karius, kurie iki šiol sėdėjo ir laukė įsakymo“, – kalbėjo sakė R. Smirnovas. Anot jo, akivaizdu, kad, pasipildęs karių, priešas gali pradėti šturmą. „Kai priešas baigs komplektuoti visas savo bataliono taktines grupes, jis, aišku, nesėdės ir nelauks. Bus užimtos tam tikros puolamosios pozicijos“, – pridūrė ministro patarėjas.
Turkija: pirmosios Ukrainos grūdų siuntos laukiama po vidurnakčio Pirmojo laivo, vežančio grūdus iš Ukrainos Odesos uosto pagal reikšmingą susitarimą, panaikinusį Maskvos vykdomą blokadą Juodojoje jūroje, Stambule laukiama antradienį „po vidurnakčio“, pranešė Turkijos gynybos ministerija.Siera Leonėje registruotas laivas „Razoni“, vežantis 26 tūkst. tonų kukurūzų, pirmadienį iš Odesos išplaukė į Tripolį Libane. Per naktį laivas plaukė palei Rumunijos pakrantę, bet maždaug 23 val. GMT (ir Lietuvos) laiku išjungė automatinę identifikavimo sistemą AIS, o tai reiškia, kad jo nebebuvo galima sekti, rašoma „Marine Traffic“ svetainėje. Kol kas Ankara nepateikė jokio tokio veiksmo paaiškinimo.Iš pradžių dėl galimų minų „Razoni“ judėjo Ukrainos vandenyse labai lėtai – vos septynių mazgų greičiu, bet vėliau galėjo padidinti greitį, pranešė „Marine Traffic“. Vėliau laivą apžiūrės specialaus praėjusį trečiadienį įkurto jungtinio koordinavimo centro, kuriame dirba civiliai ir kariškiai tiek iš Ukrainos, tiek iš Rusijos, taip pat delegatai iš Turkijos ir Jungtinių Tautų, atstovai.Pagal sutartą tvarką patikrinimai vyks ne pačiame Stambulo uoste, o jūroje, Bosforo sąsiaurio žiotyse. Žiniasklaida perspėta laikytis atokiau nuo laivo. „Kateriams nebus leista priartėti prie laivo. Pakrantės apsaugos vadovybė imsis atitinkamų priemonių“, – nurodė Gynybos ministerija.
Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 41 170 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 2 d. jau neteko apie 41 170 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 768 tankų, 4 014 šarvuotųjų kovos mašinų, 936 artilerijos sistemų, 259 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 117 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 223 lėktuvų, 191 sraigtasparnio, 739 dronų, 174 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 914 automobilių, 82 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.https://twitter.com/DefenceU/status/1554372087862681601
Apie HIMARS sunaikinimą skelbianti Rusija apsikvailinoRusijos Federacijos gynybos ministerija kaip reikiant apsikvailino, paskelbusi tariamo dviejų amerikiečių HIMARS sistemų sunaikinimo Ukrainos Charkivo mieste kadrų. Apie tai rašo dialog.ua.Skelbiama, kad šį kartą meluojantis pričiuptas Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.Kaip teigia oficialusis ministerijos atstovas, esą, per itin tikslią Rusijos armijos ataką Charkivo miesto gamyklos „Ukrainskije energetičeskije mašiny“ teritorijoje sunaikintos dvi HIMARS sistemos. Jo žodžiai iliustruoti vaizdo įrašu. Skelbiama, kad rusų taikinys – amerikiečių artilerijos raketų sistemos – buvo antrame gamyklos aukšte.„Telegram“ kanalas „Ukraina 365“ publikuoja kadrus, kuriais dalijosi Rusijos gynybos ministerija.„Greičiausiai, HIMARS sėdėjo krėsle savo darbo kabinete. Įprasta istorija, kur pataikė – reiškia, ten ir buvo HIMARS. Panašu, kad nauji apšaudymai bus HIMARS vaiduoklių darbas, nes juk jos jau sunaikintos. Kada pradėsite naikinti HIMARS ore?“ – Rusijos pateiktu faktu, neva HIMARS sunaikinti antrajame pastato aukšte, stebisi „Ukraina 365“.https://t.me/Ukraine_365News/33324
Ukrainos pareigūnas: teritorinių nuolaidų nebusUkraina kare su Rusija niekada nedarys nuolaidų, susijusių su šalies nepriklausomybe ir teritorijos vientisumu. Kaip pranešė antradienį „Ukrinform“, tai interviu televizijos kanalui NHK pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.„Šiame kare mes niekada nedarysime nuolaidų savo nepriklausomybės, teritorijos vientisumo ir suvereniteto požiūriu“, – sakė jis.Anot A. Jermako, keli artimiausi mėnesiai bus lemiami Ukrainos kariuomenei mūšio lauke. Jo manymu, užsitęsęs konfliktas suteiktų pranašumą Rusijos armijai.Jeigu mūšiai tęsis iki žiemos, Ukrainos kariuomenei bus vis sunkiau atsikovoti savo teritoriją, pabrėžė prezidento biuro vadovas. Todėl, pasak jo, bus dedamos visos pastangos, kad iki to laiko karo veiksmuose būtų pasiektas persilaužimas.A. Jermakas taip pat pareiškė, jog Ukrainos kariuomenė suaktyvins kontrpuolimą šalies pietuose, kad būtų susigrąžintos visos Rusijos užgrobtos teritorijos.
Arestovičius: per dvi paras sunaikinsime viską, ką jie ten pritempėUkrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos per vieną ar dvi paras gali smogti svarbiems Rusijos Federacijos kariuomenės taikiniams.Apie tai jis pranešė pokalbio su Rusijos žmogaus teisių gynėju Marku Feiginu metu, skelbia unian.net.O. Arestovičiaus teigimu, dabar Ukrainoje esančių salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS skaičius leidžia vienu metu paleisti 168 raketas.„Tai maždaug 100 taikinių, pasmerktų mirčiai. Galiu pasakyti, kad iš viso svarbių operatyvinio lygio RF taikinių – apie 200 nuo Charkivo iki Chersono. 168 prieš 200 reiškia, kad per parą ar dvi sunaikinsime viską, ką jie ten pritempė“, – pareiškė O. Arestovičius.Taip pat jis pažymėjo, kad visos Vakarų siunčiamos ginkluotės apimtis „gerai būtų mažiausiai padvigubinti“.
Naktį Rusijos pajėgos apšaudė Dniepropetrovsko sritįNaktį Rusijos kariškiai dar kartą apšaudė Dniepropetrovsko sritį: buvo apgadinti namai ir automobiliai, nutrūko elektros tiekimas.Apie tai paskelbė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos pirmininkas Valentinas Rezničenka."Naktis su pavojaus signalu ir apšaudymu", – paskelbė jis.
Scholzas: Vokietija tiekia Ukrainai naujausius ginklus, kai kurių iš jų dar neturi ir BundesverasUkraina gauna iš Vokietijos naujausią ginkluotę, dalis jos tokia moderni, kad dar nebuvo patiekta ir Bundesverui.Tai pirmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Globe and Mail“ pareiškė VFR kancleris Olafas Scholzas.„Mes tiekėme visą ginkluotę, kurią turėjome: prieštankinius kompleksus ir oro gynybos sistemas, patrankas, tonas šaudmenų ir nemirtiną pagalbą. Dabar perėjome prie sudėtingesnių ir brangesnių sistemų. Savaeigių haubicų, daugkartinio raketų paleidimo įrenginių, priešlėktuvinių sistemų, artilerijos aptikimo radarų. Kai kurios iš šių sistemų yra tokios naujos, kad jų pagaminta labai mažai, o dalies jų dar neturi ir Bundesveras“, - sakė kancleris.Anot O. Scholzo, šiuo metu Ukrainos kariai yra mokomi naudoti naują ir sudėtingesnę įrangą keliose vietose Vokietijoje.Birželio 21 d. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad iš VFR gauta savaeigių haubicų „Panzerhaubitze 2000“. Liepos 27 d. buvo sužinota, kad Vokietija nusprendė patiekti Kyjivui dar 100 haubicų.Birželio 21 d. Vokietijos vyriausybė pirmą kartą paskelbė Ukrainai perduotos ginkluotės sąrašą ir tolesnio tiekimo planą, į kurį įtraukta 30 savaeigių zenitinių pabūklų „Gepard“, oro gynybos sistema IRIS-T, trys daugkartinio raketų paleidimo sistemos „Mars“.
Apšaudžius evakuacinį autobusą Chersono regione žuvo trys žmonėsTai paskelbė operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovas Vladislavas Nazarovas.Dolhovojės apylinkėse rusai raketų pagalba numušė mikroautobusą su civiliais. Trys žmonės žuvo, penki buvo sužeisti. Nukentėjusieji buvo nuvežti į ligoninę, jiems suteikta pagalba.
Rusija į „juodąjį sąrašą“ įtraukė 39 JK piliečius, įskaitant leiboristų lyderįRusija pirmadienį pranešė, kad į „juodąjį sąrašą“ įtraukė dar 39 Jungtinės Karalystės piliečius, įskaitant Leiboristų partijos lyderį Keirą Starmerį ir buvusį ministrą pirmininką Davidą Cameroną.Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus karius į Ukrainą, Londonas tapo vienu aktyviausių Kyjivo rėmėjų.Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad į „juodąjį sąrašą“ įtraukti piliečiai, įskaitant žurnalistus, „prisideda prie priešiško Londono kurso, kuriuo siekiama demonizuoti mūsų šalį ir ją izoliuoti tarptautiniu mastu“.„Konfrontacijos pasirinkimas yra sąmoningas Britanijos politinio isteblišmento sprendimas, kuriam tenka visa atsakomybė už pasekmes“, – pridūrė ministerija.Nuo karo Ukrainoje pradžios Maskva uždraudė kelioms dešimtims JK piliečių, daugiausia politikų ir žurnalistų, atvykti į Rusiją.Tarp naujai į „juodąjį sąrašą“ įtrauktų asmenų yra keletas parlamento narių leiboristų, Škotijos politikų ir Lordų Rūmų narių.Taip pat į jį pateko žiniasklaidos atstovų, tokių kaip BBC naujienų tarnybos laikinasis direktorius Jonathanas Munro, televizijos laidų vedėjas Piersas Morganas ir BBC žinių vedėjas Huwas Edwardsas.Be to, pirmadienį Rusijos Generalinė prokuratūra „nepageidaujama organizacija“ pripažino JK pelno nesiekiančią grupę „Calvert 22 Foundation“.Grupę 2009 metais įkūrė Rusijoje gimusi ekonomistė Nona Materkova.Ji leido „The Calvert Journal“ – apdovanojimus pelniusį internetinį žurnalą, kuriame tyrinėjama Rytų Europos, Balkanų, Rusijos ir Vidurinės Azijos kultūra. Jo leidyba buvo sustabdyta po to, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą.„Nepageidaujamos organizacijos“ žyma, skirta užsienio grupėms, leidžia Rusijos valdžios institucijoms uždrausti jų veiklą šalyje. Be to, su šiomis organizacijomis bendradarbiaujantiems rusams gresia baudos arba laisvės atėmimo bausmės.
Blinkenas: Rusija Zaporižios AE pavertė „branduoliniu skydu“Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Anthony Blinkenas sakė, kad okupantai Zaporižios atominę elektrinę pavertė „branduoliniu skydu“. Rusija atominę elektrinę naudoja kaip karinę bazę ir apšaudo aplink ją esančias Ukrainos pajėgas.A. Blinkenas tai pareiškė po JT derybų dėl branduolinių ginklų atsisakymo, praneša „Reuters“.JAV valstybės sekretorius Rusijos veiksmus, susijusius su didžiausia Ukrainos atomine elektrine, pavadino „neatsakingumo viršūne“. Jis apkaltino Kremlių Zaporižios atominę elektrinę naudojant kaip „branduolinį skydą“.
Meras: Mykolajive nugriaudėjo galingi sprogimai, nukentėjo vienas žmogusApie tai savo „Telegram“ paskyroje pranešė Mykolajivo meras Aleksandras Senkevičius.„Apie 4 valandą ryto Mykolajivo keliuose rajonuose nugriaudėjo galingi sprogimai. Pirminiais duomenimis, vienas žmogus buvo sužeistas", – rašė jis.
V. Zelenskis: „dar per anksti“ švęsti grūdų siuntos iš Odesos išgabenimąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad „dar per anksti“ švęsti tai, kad pagal Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkaujamą susitarimą iš Ukrainos uosto buvo išplukdyta grūdų siunta.„Šiuo metu dar per anksti daryti kokias nors išvadas ir prognozes, – sakė jis savo kasdieniame vaizdo kreipimesi. – Palaukime ir pažiūrėkime, kaip veiks susitarimas ir ar tikrai bus užtikrintas saugumas.“Pirmadienį iš Odesos uosto išplaukė pirmoji Ukrainos grūdų siunta nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį pagal svarbų susitarimą dėl Maskvos jūrų blokados Juodojoje jūroje atšaukimo.Penkis mėnesius sustabdytas grūdų tiekimas iš karo draskomos Ukrainos, kuri yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, prisidėjo prie sparčiai kylančių maisto kainų, dėl kurių ypač nukentėjo skurdžiausios pasaulio šalys.Pareigūnai nurodė, kad Siera Leonėje įregistruotas krovinių laivas „Razoni“ išplaukė iš Ukrainos Odesos uosto į Libaną su itin svarbiu 26 tūkst. t kukurūzų kroviniu.Tikimasi, kad kiti laivai, laikydamiesi sutartų formalumų, išplauks paskui jį jūriniu koridoriumi.Rusijos pajėgoms vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą ir užėmus ar subombardavus kelis šios šalies uostus, kai kuriuos jų ukrainiečiai užminavo, taip norėdami juos apsaugoti.Pagal liepos 22 dieną Stambule pasirašytą susitarimą Ukraina turi pašalinti minas, o Rusija – panaikinti blokadą, bet grūdų gabenimas atnaujinamas lėtai, o kovos Ukrainos teritorijoje tęsiasi.
Zelenskis: Rusija Krymą pavertė dideliu kariniu kalėjimuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymi, kad Ukraina palaipsniui atkurs teisingumą Ukrainos Kryme.Valstybės vadovas tai pasakė vakariniame kreipimesi į ukrainiečius, kuris buvo paviešintas socialiniame tinkle „Facebook“.„Per okupacijos metus Rusija Krymą pavertė dideliu kariniu kalėjimu. Jo aukomis tapo dešimtys tūkstančių žmonių. Krymas tapo tramplinu smūgiams prieš laisvą mūsų šalies teritoriją“, – sakė prezidentas.
Chersono srityje okupantai apšaudė evakuacijos autobusą: du žuvusiejiRusų okupantai apšaudė evakuacijos mikroautobusą netoli Dolhovojės kaimo Chersono srityje, žuvo du žmonės.Apie tai „Telegramoje“ pranešė Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Aleksandras Vilkulas.„Šiandien orkai įvykdė dar vieną karo nusikaltimą. Raudonu mikroautobusu iš okupuoto Staroselje kaimo buvo bandoma evakuoti septynis civilius gyventojus. Netoli Dolgovojės kaimo okupantai iš arti apšaudė autobusą. Žuvo du civiliai“, – rašė jis.
Generalinis prokuroras įvardijo galimą ginklą, kuriuo buvo nužudyti ukrainiečių karo belaisviai OlenivkojeOlenivkos pataisos kolonija, kurioje okupantai laikė ukrainiečių kariškius, raketomis nebuvo sunaikinta. Ekspertai mano, kad rusai galėjo naudoti termobarinius ginklus.„Preliminariose mūsų tarptautinių ekspertų išvadose teigiama, kad šios žmogžudystės priežastis arba būdas buvo termobariniai ginklai. Tokias preliminarias išvadas padarė keli tarptautiniai ekspertai“, – sakė Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.
Rusijos Federacija telkia pajėgas puolimui pietuose ir Odesos bei Nikolajevo užėmimui SBU pulkininkas Romanas Kostenka pareiškė, kad rusams nėra prasmės pasilikti Chersono priešakyje, nes ukrainiečių gynėjai apšaudo tiltus.„Pastaruoju metu toliau naikinami priešo amunicijos sandėliai kairiajame Dniepro krante. <...> Priešo laukia dilema: suprasdamas, kad jie gali būti uždaryti, atkirsti kelius, o pontoninės perėjos neleis papildyti amunicijos, jis turės pasitraukti į dešinįjį Dniepro krantą ir įsitvirtinti. Tokiu atveju okupantai patirs nuostolių dėl Rusijos Federacijos reputacijos“, – sakė A. Kostenko.
Padėtis okupuotoje Luhansko srities teritorijoje kasdien blogėjaPadėtis okupuotoje Luhansko srities teritorijoje kasdien blogėja. Bręsta humanitarinė katastrofa. Tačiau okupantams vis dar nepavyksta užimti dviejų laisvų gyvenviečių. Apie tai pranešė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus.Per dieną padėtis fronte iš esmės nepasikeitė. Ukrainos kariuomenė ir toliau laikosi gynyboje, o okupantams vis dar nepavyksta užimti dviejų paskutinių laisvų gyvenviečių regione.
ES pradeda mokėti 9 mlrd. eurų paskolą UkrainaiEuropos Sąjunga (ES) pradeda mokėti 9 mlrd. eurų paskolą Rusijos užpultai Ukrainai.Kaip pranešama, pirmadienį šaliai nusiųsti pirmieji 500 mln. eurų, o antradienį bus nusiųsta dar tokia pati suma. Šių lėšų tikslas – „padėti Ukrainai patenkinti savo neatidėliotinus finansinius poreikius, atsiradusius dėl brutalaus Rusijos karo“, teigiama EK vicepirmininko Valdžio Dombrovskio pranešime.Blokas jau yra nusiuntęs karo draskomai šaliai 1,2 mlrd. eurų, kurie buvo skirti padengti viešąsias išlaidas, įskaitant pensijų mokėjimą.Gegužę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė skaičiavimus, kad šiemet Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) dėl Rusijos invazijos susitrauks 35 proc. Kyjivas yra nurodęs, kad artimiausius kelis mėnesius Ukrainai kas mėnesį reikės po maždaug 5 mlrd. eurų, jog būtų galima užtikrinti vyriausybės ir svarbiausių valstybinių institucijų funkcionavimą.
Ukraina praneša gavusi daugiau vakarietiškų raketų sistemųUkraina pirmadienį paskelbė gavusi daugiau tikslaus nutaikymo raketų sistemų iš JAV ir Vokietijos, padidinusių ukrainiečių turimą vakarietiškos toliašaudės artilerijos arsenalą, pasak Kyjivo, keičiantį dinamiką mūšio lauke.Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad į Ukrainą pristatytos dar keturios amerikietiškos salvinės raketų ugnies sistemos HIMARS ir pirmoji vokiškų sistemų MARS II siunta.Jis padėkojo vokiečių gynybos ministrei Christine Lambrecht ir pridūrė: „Mūsų artileristų saliutas partneriams vokiečiams!“Dėl naujausių Vašingtono siuntų O. Reznikovas rašė esąs dėkingas prezidentui Joe Bidenui ir gynybos sekretoriui Lloydui Austinui už Ukrainos kariuomenės stiprinimą.„Įrodėme, kad sumaniai naudojamės šiuo ginklu. #HIMARS salvių garsas tapo šios vasaros populiariausiu hitu prie fronto linijų!“ – rašė O. Reznikovas.Vokietijos tiekiamos raketinės salvinės ugnies sistemos MARS II yra trečios po HIMARS ir M270 rūšies modernios raketinės sistemos, skiriamos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.Kol kas JAV yra sutikusios pagal didelę Ukrainos pajėgų aprūpinimo programą atsiųsti maždaug 20 sistemų HIMARS.O. Reznikovas praėjusį mėnesį paprašė Vašingtono atsiųsti daugiau šių sistemų ir sakė, kad Kyjivo pajėgos naudodamosi jomis sunaikino maždaug 30 rusų vadaviečių ir ginklų sandėlių.Pasak ministro, reikia mažiausiai 100 tokių sistemų, kad būtų galima vykdyti veiksmingą kontrpuolimą prieš Maskvos pajėgas.Jis taip pat pakartojo raginimą atsiųsti tolimesnio nuotolio šaudmenų, kad būtų galima atkirsti rusų junginius nuo aprūpinimo.Vašingtonas sakė, kad ukrainiečių kariuomenė puikiai naudoja HIMARS, ir akcentavo šių sistemų poveikį mūšio lauke.Tačiau J. Bideno administracija kol kas atsisako atsiųsti ilgesnio nuotolio šaudmenų, nuogąstaudama, kad Ukraina galėtų smogti taikiniams Rusijos teritorijoje ir potencialiai paversti karą tiesioginiu susirėmimu su Vakarais.
Rusijos karinė įranga juda per Mariupolį Zaporožės linkMariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenko pranešė apie liudininkų pastebėtą koloną: „Mes fiksuojame didelį karinės inžinerinės įrangos ir darbo jėgos judėjimą 14:45 val. palei Nikopolskio prospektą išėjimo į Zaporožę kryptimi. Daugiausia pontonų perėjos“.Zaporožės miestas – iš dalies Rusijos karių okupuoto Zaporožės regiono administracinis centras yra kontroliuojamas Ukrainos.
Apšaudytas Kryvyi Rih rajonas: sunaikinti geležinkelio bėgiai, sustabdytas traukinių judėjimasRusijos pajėgos apšaudė Dniepropetrovsko regiono Kryvyi Rih rajoną. Per ataką buvo sunaikinta geležinkelių infrastruktūra. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Dniepropetrovsko regioninė karinė administracija, skelbia „Ukrinform“.Grushevo bendruomenėje dėl priešo apšaudymo geležinkelio bėgiai buvo sudaužyti raketomis, eismas sustabdytas. Taip pat buvo apgadintas elektros transformatorius ir elektros tinklas. Žmonės nebuvo sužeisti.Be to, priešas smogė iš MLRS netoli Zelenodolsko. Nebuvo jokios žalos ar sužalojimų.Kaip pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariai kelias dienas iš eilės apšaudė Dniepropetrovsko regioną iš „Gradų“.
Prorusiška Chersono regiono administracija pažadėjo atkurti Antonovskio tiltą„Radome inžinierių, kuris pastatė šią unikalią hidraulinę konstrukciją. Skaičiuojama ir tiltas bus visiškai restauruotas“, – sakė laikinosios prorusiškos administracijos vadovas Vladimiras Saldo.Pasak V. Saldo, dar per anksti kalbėti apie tikslų remonto laiką.
Rusijos kariai, atsisakę kovoti, pateikė skundą dėl prastų izoliacijos sąlygųIeškinį pateikė keli kariai (jų vardai nepateikiami), kurie atsisakė kovoti ir buvo izoliuoti skirtingose Luhansko regiono gyvenvietėse. Tai savo "Telegram" kanale parašė teisininkas, tarptautinės žmogaus teisių grupės "Agora" kūrėjas Pavelas Čikovas."Kambaryje su grotuotais langais ir geležinėmis durimis, užrakintomis iš išorės, nebuvo jokių pagrindinių patogumų, geležinis kibiras ir plastikiniai buteliai buvo naudojami natūraliems poreikiams, nebuvo maisto, buvo atimti dokumentai ir daiktai", – sakoma pareiškime. Kariai teigė, kad panašiomis sąlygomis laikoma mažiausiai 140 žmonių.Tuo pačiu metu jiems nebuvo pareikšti jokie kaltinimai.Kariai prašo Rusijos Federacijos tyrimų komiteto atlikti patikrinimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn vadus, dėl kurių jiems buvo atimta laisvė.
Ukraina teigia svarbiame Chersono regione atkovojusi daugiau nei 40 gyvenviečiųUkrainos pajėgos atkovojo daugiau nei 40 gyvenviečių svarbiame pietiniame Chersono regione, Kyjivui vykdant kontrpuolimą ir mėginant atstumti Rusijos kariuomenę, pirmadienį pranešė vietos gubernatorius.Per pirmąsias vasario 24 d. pradėtos invazijos dienas Maskva užgrobė beveik visą ekonomiškai ir strategiškai svarbaus regiono, besiribojančio su aneksuotu Krymo pusiasaliu, teritoriją. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Ukrainos armija, sustiprinta Vakarų tiekiamos tolimojo nuotolio artilerijos, mėgina surengti kontrpuolimą šioje srityje. Kyjivo pajėgos smūgiuoja Rusijos kariniams sandėliams ir pozicijoms už fronto linijos ir bombarduoja tiltus, kurie yra svarbūs tiekimo keliai Maskvos kariuomenei Chersono mieste.„Šiandien Chersono srityje jau deokupuotos 46 gyvenvietės“, – nacionalinei televizijai sakė Ukrainos regiono administracijos vadovas Dmytro Butrijus. Jis pridūrė, kad dauguma atgautų kaimų yra šiaurinėje regiono dalyje, o kai kurie kiti yra jo pietinėje dalyje, arti Juodosios jūros ir stipriai bombarduojamo Mykolajivo regiono.Gubernatorius sakė, kad kai kurie atkovoti kaimai „90 proc. sunaikinti ir šiandien toliau nuolat apšaudomi“. D. Butrijus sakė, kad humanitarinė padėtis regione „kritiška“, ir pakartojo valdžios raginimą tiems, kurie vis dar lieka rajone, „evakuotis į saugesnius regionus“.Praėjusį mėnesį vienas Ukrainos pareigūnas pažadėjo, kad Kyjivo pajėgos iki rugsėjo atkovos Chersono regioną. Rusijos pajėgos kovo 3 d. užėmė regiono sostinę, taip pat vadinamą Chersonu, ir tai buvo pirmasis didelis miestas, atitekęs rusams invazijai prasidėjus.
Ukrainą pasiekė ir dar kelios JAV siųstos raketų sistemos HIMARSUkrainą pasiekė dar keturios JAV siųstos raketų sistemos HIMARS, praneša agentūra „Sky News“, remdamasi Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.„Esu dėkingas JAV prezidentui (Joe Bidenui), gynybos sekretoriui Lloydui Austinui III ir JAV žmonėms už Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimą“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Reznikovas.Apie tai pranešta po to, kai anksčiau pirmadienį Rusija pareiškė, esą Ukrainoje sunaikino dvi tokias sistemas.Raketų sistemos HIMARS yra ilgesnio nuotolio ir tikslesnės, palyginti su Ukrainos turima sovietine artilerija. Jos leidžia ukrainiečiams smūgiuoti Rusijos taikiniams, kurie anksčiau buvo nepasiekiami.
Ukrainą pasiekė Vokietijos dovanotos raketų sistemos „MARS II“Ukrainą pasiekė Vokietijos dovanotos reaktyvinės salvinės ugnies sistemos „MARS II“, praneša agentūra CNN, remdamasi Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.„Į Ukrainą iš Vokietijos atvyko reaktyvinės salvinės ugnies sistemos „MARS II“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Reznikovas. – Ačiū Vokietijai ir asmeniškai mano kolegei gynybos ministrei Christine Lambrecht. Mūsų artileristai sveikina mūsų Vokietijos partnerius!“„MARS II“ sistemų veikimo nuotolis yra panašus į amerikietiškų sistemų HIMARS, tačiau vokiškosiose telpa jau ne šešios, o 12 raketų. Nepaisant to, „MARS II“ sistemos yra šiek tiek mažiau manevringos.Vokietija buvo žadėjusi Ukrainai padovanoti tris tokias sistemas, tačiau tiksliai nežinoma, kiek jų buvo perduota šalies ginkluotosioms pajėgoms.
Rusija teigia Rytų ir Pietų Ukrainoje sunaikinusi JAV raketų sistemas Charkive Ukrainos šiaurėje ir Odesoje prie Juodosios jūros Rusijos pajėgos sunaikino pažangias raketų sistemas, kurias Ukrainai suteikė JAV, pranešė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.Pramoniniame Charkivo rajone buvo sunaikintos dvi tolimojo nuotolio HIMARS raketų paleidimo sistemos, o netoli Odesos nukentėjo priešlaivinių raketų „Harpoon“ paleidimo įranga, Maskvoje sakė I. Konašenkovas.Ukrainos valdžia sekmadienį pranešė, kad dvi Rusijos raketos, paleistos iš Krymo pusiasalio, smogė Odesos regionui, tačiau nurodė, kad jos pataikė į karjerą. JAV kariniai ekspertai tvirtina, kad HIMARS sunku aptikti.Ukraina tvirtina HIMARS raketomis sėkmingai smogianti Rusijos vadovybės postams ir amunicijos saugykloms, esančioms gerokai už fronto linijos, ir sėkmingai panaudojusi raketas „Harpoon“ prieš Rusijos Juodosios jūros laivyną.
Ukrainos prezidento patarėja: nuo karo pradžios okupantai rusai deportavo daugiau kaip 5,7 tūkst. ukrainiečių vaikųRugpjūčio 1 d. duomenimis, nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios 693 vaikai buvo sužeisti, 358 žuvo, 203 dingo be žinios. Mažiausiai 5 754 vaikai buvo prievarta perkelti arba deportuoti.Kaip pranešė pirmadienį „Ukrinform“, tai per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos prezidento patarėja – vaikų teisių įgaliotinė Daria Herasymčuk.Pasak jos, Ukrainos pareigūnai surado 4 039 ieškomus vaikus, 47 vaikus pavyko sugrąžinti iš deportacijos. O Rusijos valdžia kalba apie mažiausiai 450 tūkst. perkeltų ir deportuotų į jos teritoriją ukrainiečių vaikų, pažymėjo D. Herasymčuk.„Ir jie neketina mums grąžinti mūsų vaikų. Ukraina niekada anksčiau nebuvo susidūrusi su tokia grėsme vaiko gyvybei ir laisvei. Todėl dabar kaip niekada svarbu rinkti išsamią informaciją, fiksuoti ir tirti nusikaltimus, gelbėti vaikus“, – pabrėžė pareigūnė.
Rusijos pareigūnas pristatė planus atkurti nuniokotą Ukrainos Mariupolio uostamiestįAukšto rango Rusijos pareigūnas pirmadienį išdėstė planus atstatyti Ukrainos pietinį Mariupolio uostamiestį, patyrusį niokojančią apgultį ir stiprų apšaudymą, kol galiausiai miestą užėmė Rusijos kariuomenė. Šis žingsnis yra dalis platesnių Maskvos pastangų laimėti paramą Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose, kuriuos Maskva užėmė vasario mėnesį pradėjusi karinę kampaniją.Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Maratas Chusnulinas interviu Rusijos televizijos kanalui RBC sakė, kad pirmieji šiuo metu statomi pastatai bus baigti iki rudens. „Pirmieji gyvenamieji pastatai bus pastatyti iki rugsėjo. Jau turėsime pirmąsias ligonines, pastatysime Nepaprastųjų situacijų ministerijos centrą“, – sakė jis. M.Chusnulinas taip pat sakė, kad planuojama atstatyti istorinį Mariupolio centrą, atnaujinant visus pastatus, kurie nebuvo visiškai sugriauti per Rusijos apšaudymą.Azovo jūros pakrantėje esančiame mieste iki karo gyveno maždaug 400 tūkst. žmonių. Rusijai pasiuntus kariuomenę į provakarietišką Ukrainą, daugelis gyventojų buvo priversti bėgti nuo smurto. M. Chusnulinas sakė, kad iki 2025 m. Mariupolio gyventojų skaičius turėtų išaugti iki 350 tūkst. žmonių, tačiau nenurodė, kaip šis tikslas bus pasiektas.Kalbant apie sovietiniais laikais pastatytą „Azovstal“ metalurgijos gamyklą, kurioje dirbo daugiau nei 12 tūkst. žmonių, ji nebus atstatyta iki buvusios apimties, sakė M. Chusnulinas. "Bet mes tikrai sukursime ten darbo vietų, kurios maitins miestą. Greičiausiai tai taps technologijų parku su kraštovaizdžio elementais", – sakė jis.„Azovstal“ tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, kai Mariupolio gynėjai iš paskutiniųjų laikėsi prieš Rusijos kariuomenę gamyklos požeminiuose tuneliuose ir gegužę pasidavė. Šimtai Ukrainos gynėjų ir civilių ištisas savaites praleido po žeme „Azovstal“ gamyklos teritorijoje, rusams tęsiant vasario 24 d. pradėtą karinę kampaniją Ukrainoje. Mariupolio gyventojai be elektros, maisto ir vandens žiemos sąlygomis ištvėrė ištisas savaites trukusią žiaurią apgultį.
Kremlius: atnaujintas grūdų gabenimas laivais iš Ukrainos – „labai teigiamas“ žingsnisKremlius ketvirtadienį pasveikino pirmojo nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios grūdų prikrauto laivo išplaukimą iš pietinio Odesos uosto įgyvendinant planą, turintį padėti sušvelninti pasaulinę maisto krizę.„Kalbant apie pirmojo laivo išplaukimą, tai labai teigiama. Gera galimybė išbandyti mechanizmų, dėl kurių susitarėme per derybas stambule, veiksmingumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Anksčiau pirmadienį Turkijos gynybos ministerija pranešė, kad iš Ukrainos Odesos uosto išplaukė pirmasis laivas, prikrautas Kyjivo eksportuojamų grūdų.„Laivas „Razoni“ išplaukė iš Odesos į Tripolį Libane. Rugpjūčio 2-ąją jo laukiama Stambule. Paskui jis tęs kelionę, kai bus patikrintas Stambule“, – sakoma ministerijos pranešime.Ukraina nurodė, kad su Siera Leonės vėliava plaukiojantis 1996 metais pastatytas 186 metrų ilgio laivas gabena 26 tūkst. tonų kukurūzų.Liepos 22 dieną pasirašytas susitarimas nutraukti Rusijos blokadą, tapęs pirma reikšminga Maskvos ir Kyjivo sutartimi nuo invazijos pradžios, turi padėti sušvelninti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, kai kuriose neturtingiausiose valstybėse smarkiai brangstant maisto produktams.Maskvos karinė invazija praktiškai paralyžiavo Ukrainos kviečių eksportą, nes jos uostai buvo užblokuoti ir užminuoti. Be to, dėl besitęsiančių kovos veiksmų kyla pavojus ir naujam javų derliui Ukrainoje.Pagal minimą susitarimą trečiadienį Stambule oficialiai atidarytas Jungtinis koordinavimo centras, kuriam pavesta kontroliuoti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą.Koordinavimo centras yra atsakingas už konvojuose dalyvaujančių prekybinių laivų registravimą ir stebėjimą, jų stebėseną internetu ir per palydovą, taip pat laivų tikrinimą, kai jie pakraunami Ukrainos uostuose ir atplaukia į Turkijos uostus.
Arestovičius apie rusų okupantų veiksmus: šaunuoliai, mes ten juos ir palaidosimRusijos karinė vadovybė ir toliau koncentruoja pajėgas Chersono srityje, savomis rankomis karius mesdama į verdantį katilą. Okupantams tai pasibaigs labai liūdnai. Tokią mintį per interviu Rusijos žurnalistei Julijai Latynovai „YouTube“ kanale išsakė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius.Jis pabrėžė, kad Rusijos armija permetinėja savo karius į strateginius spąstus. Kalbama apie dešinę Chersonščinos pakrantę, kurios gynybą Ukrainos kariai jau palaužė, rašo dialog.ua. „Naujos pajėgos ten keliauja jau penkta para. Labai aktyviai. Mes ten juos draugiškai ir ketiname palaidoti... Jie šiame kare padarė jau antrą strateginę klaidą“, – pareiškė A. Arestovičius. Pirmoji klaida, anot A. Arestovičiaus, buvo sprendimas pradėti karą su Ukraina. Jis išreiškė užtikrintumą, kad Rusijos Federacijos armija iš inercijos ir toliau lįs į spąstus, net ir suprasdama, kokia tai didelė ir apmaudi klaida. Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas mano, kad dabartinė Maskvos užduotis Chersone – gynybos operacija ir bandymas paspausti Kyjivą pradėti derybas su tikslu užsitvirtinti naujas okupuotas teritorijas. Tik dabartiniais veiksmais rusams to padaryti nepavyks, patikino jis. „Veikti reikia visai kitaip, nei kad dabar elgiasi jie. Šaunuoliai. Galiu tik paspausti ranką ir paskelbti Ukrainos herojais priėmusius šį sprendimą.. Matydamas, ką išdarinėja Rusijos armija, (...) galiu konstatuoti, kad tai tikra idiotizmo enciklopedija. Neprastai išmanau karo istoriją, bet niekaip neįstengiu prisiminti, kad kuri nors armija būtų išdarinėjusi tokius dalykus. Artimiausiu metu bus priversti įsitikinti, kad tokia taktika ir strategija, tokie vadai, tokia ginkluotė ir karinė technika iš Voronežo – ne tai, kuo galima kliautis, ką jau bekalbėti apie strateginių užduočių, kaip užimti didžiausią Europos valstybę, sprendimą. Man tai galvoje netelpa“, – konstatuoja O. Arestovičius.
Per mėnesį dėl Ukrainos vizos kreipėsi 80 Rusijos piliečių Įsigaliojus vizų režimui su Rusija, dokumentus Ukrainos vizai gauti pateikė apie 80 RF piliečių. Kol kas nė vienam iš jų viza dar neišduota. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pirmadienį pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos spaudos sekretorius Andrijus Demčenka.„Mano turimomis žiniomis, per šį mėnesį dėl Ukrainos vizos kreipėsi apie 80 Rusijos piliečių. Bet nė vienas iš jų vizos dar negavo ir negalėjo kirsti Ukrainos sienos“, – sakė jis.Spaudos sekretorius pabrėžė, jog URM ir Valstybinė sienos apsaugos tarnyba reikiamai tikrina visus, ketinančius įvažiuoti į Ukrainos teritoriją.„Ukrinform“ primena, kad Ukrainos vyriausybė birželio 17 d. nusprendė nutraukti susitarimo su Rusija dėl bevizio režimo galiojimą. Šis sprendimas įsigaliojo nuo liepos 1 d.
Ukraina bando atsikovoti teritorijas pietuose, sukaustydama Rusijos pajėgas Nors Maskvos karo mašina pamažu stumiasi į priekį Ukrainos rytuose, mėgindama įvykdyti Kremliaus uždavinį perimti kontrolę visame šiame išvystytos pramonės regione, Kyjivo pajėgos intensyvina atakas, stengdamosi susigrąžinti Rusijos okupuotas teritorijas šalies pietuose.Ukrainiečiai, naudodami iš JAV gautas salvinės raketų ugnies sistemas, pietuose smogė tiltams ir karinei infrastruktūrai, priversdami Rusiją perkelti dalį pajėgų iš rytinio Donbaso regiono, kad būtų atremta nauja grėsmė.Karui Ukrainoje tęsiantis jau šeštą mėnesį ateinančios savaitės gali tapti lemiamos.Didžioji dalis Rusijos ir Ukrainos karinių išteklių tebėra sutelkta Donbase – pramonės regione, kuriame esama daug kasyklų ir fabrikų, bet abi konflikto šalys viliasi pasiekti pažangą kituose frontuose.Ukraina pažadėjo išstumti rusus iš teritorijos, užimtos invazijos pradžioje, įskaitant pietinę Chersono sritį ir dalį Zaporižios srities. Tuo metu Maskva tikino išlaikysianti okupuotas Ukrainos teritorijas ir užimsianti naujų.Donbaso regioną sudaro dabar jau visiškai Rusijos kontroliuojama Luhansko sritis ir Donecko sritis, kurios Maskvos pajėgos kontroliuoja maždaug pusę.Ukrainiečių karybos analitikas Olehas Ždanovas atkreipė dėmesį, kad intensyvindamas puolimą pietuose Kyjivas verčia Rusiją išsklaidyti savo pajėgas.„Rusijos kariuomenės vadovybei iškilo dilema: mėginti toliau vystyti puolimą Donecko regione arba stiprinti gynybą pietuose, – sakė jis. – Jiems bus sunku ilgą laiką vykdyti abi užduotis vienu metu.“O. Ždanovas pabrėžė, kad užuot mėginusi surengti didelio masto kontrpuolimą plačiu frontu, Ukraina stengiasi susilpninti Rusijos kariuomenę pietuose virtine smūgių prieš šaudmenų ir degalų sandėlius bei kitus svarbius objektus.„Tai neprivalo būti frontalinė ataka“, – sakė jis.Maskvos primestų vietos administracijų pareigūnai Ukrainos rytuose ir pietuose užsiminė, kad jau rugsėjį galėtų būti surengti referendumai dėl šių teritorijų prijungimo prie Rusijos. Tačiau šie planai priklausomi nuo Rusijos gebėjimo iki to laiko visiškai perimti kontrolę šiose srityse.„Kremliaus pagrindinis tikslas – priversti Kyjivą pradėti derybas, apsaugoti esamą sąlyčio liniją ir rudenį surengti referendumą“, – sakė Kyjive įsikūrusio Razumkovo centro ekspertas Mykola Sunhurovskis.Jis pažymėjo, kad iš Vakarų gauta ginkluotė sustiprino Ukrainos pajėgumus ir leidžia taikliai smogti taikiniams, esantiems toli už fronto linijos.Ukraina yra gavusi keliolika amerikietiškų salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS ir naudojo jas smogti Rusijos šaudmenų sandėliams, itin reikalingiems Maskvai siekiant išlaikyti ugnies galios pranašumą. Ukrainiečių gautos HIMARS raketos gali nuskrieti 80 km ir leidžia smogti iš pozicijų, nepasiekiamų daugumai priešo artilerijos sistemų.„Tai svarus privalumas, – sakė M. Sunhurovskis. – Ukrainiečiai pradėjo tikslius smūgius Rusijos sandėliams, vadavietėms, geležinkelio stotims ir tiltams, ardydami logistikos grandines ir mažindami Rusijos karinius pajėgumus.“Ukrainiečių smūgiai šaudmenų sandėliams Rusijos kariuomenę užklupo nepasiruošusią ir privertė išsklaidyti ir perkelti amuniciją į atokesnes vietas, tokiu būdu pailginant aprūpinimo linijas. Tai mažina Rusijos pajėgų ugnies galią ir padeda lėtinti jų puolimą rytuose.„Jie turėjo viską perkelti į mažesnius, labiau išsklaidytus sandėlius“, – sakė buvęs Jungtinės Karalystės tankų dalinio vadas Justinas Crumpas, dabar vadovaujantis strateginių konsultacijų bendrovei „Sibylline“.„Visa tai yra paveikūs trikdžiai, lėtinantys Rusiją. Nukentėjo jų artilerijos ugnies tempas, kuris anksčiau buvo pagrindinis veiksnys“, – pridūrė ekspertas.J. Crumpas sakė, kad Rusijos kariuomenė nepakankamai įvertino HIMARS ir panašių sistemų grėsmę ir paliko savo sandėlius žinomose vietose.„Jie manė, kad oro erdvės gynyba raketas numuš. Tačiau taip nenutiko“, – aiškino buvęs kariškis.Ukrainos kariuomenės kovinę dvasią sustiprino virtinė HIMARS smūgių vienam strategiškai svarbiam tiltui per Dniepro upę Chersono srityje. Tiltui tapus nebetinkamam naudoti tame regione laikomos Rusijos pajėgos tikriausiai patirs aprūpinimo sunkumų.Anot O. Ždanovo, šis tiltas yra Rusijos pajėgų Dniepro dešiniajame krante aprūpinimo esminė grandis.Rusija dar gali naudotis kitu tiltu per Dnieprą ir gabenti atsargas ir pastiprinimus savo pajėgoms Chersono srityje, esančioje į šiaurę nuo 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio. Tačiau Ukrainos smūgiai atskleidė Rusijos pajėgų pažeidžiamumą ir susilpnino jos kontrolę tame regione.„Rusų užnugaryje – upė. Tai nėra gera vieta gynybai, – pažymėjo J. Crumpas. – Jie negali lengvai gauti atsargų. Toje upės pusėje jų moralė tikriausiai gana nusmukusi.“Ekspertas sakė, kad Ukraina vėliau gali ryžtis dideliam kontrpuolimui, į kurį būtų įtrauktas didelis skaičius karių ir ginkluotės.„Manau, tai galimybė Ukrainai surengti labiau triuškinamą smūgį rusams ir juos nustumti atgal, – kalbėjo J. Crumpas. – Manau, tikimybė, kad tai bus išbandyta čia, yra didesnė negu bet kurioje kitoje vietoje.“Pati didelio Ukrainos kontrpuolimo pietuose tikimybė padėjo Kyjivui priversti rusus perkelti dalį savo pajėgų iš pagrindinio kovos veiksmų teatro rytuose, sakė britų analitikas.„Tai lėtina puolimą Donbase, – pabrėžė J. Crumpas. – Taigi, vien puolimo grėsmė šiuo metu iš tiesų palanki Ukrainai.“
Netoli Rumunijos jūrų kurorto neutralizuota minaRumunijos karinių jūrų pajėgų narai, kurie specializuojasi naikinti sprogstamuosius įtaisus, sekmadienį neutralizavo jūrų miną, aptiktą netoli Eforijės kurorto, praneša portalas „Digi24“.„Narai nustatė, kad tai buvo JAM tipo jūrų mina, kuri kėlė grėsmę saugiai laivybai Rumunijos teritoriniuose vandenyse. Jie nugabeno miną atokiau ir ten ją susprogdino“, – informavo Rumunijos gynybos ministerijos atstovai.„Nėra abejonių, kad ši mina yra iš Rusijos ir Ukrainos konflikto zonos“, – sakoma žinybos pranešime.JAM tipo jūrų minos gali dreifuoti, atsitrenkusios į kliūtį jos sprogsta, paaiškino žurnalistams Rumunijos kariškiai.Tai jau antroji mina, aptikta Rumunijos teritoriniuose vandenyse nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios. Pirmoji buvo neutralizuota kovo pabaigoje.Birželio 30 d. jūrų mina buvo pastebėta ir neutralizuota Juodojoje jūroje prie Bulgarijos krantų.
Kyjivas: atnaujinamas ukrainietiškų grūdų gabenimas jūra neša „palengvėjimą pasauliui“Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pareiškė, kad pirmojo grūdų prikrauto laivo išplaukimas iš Odesos uosto nuo Rusijos invazijos pradžios neša „palengvėjimą pasauliui“.„Palengvėjimo diena pasauliui, ypač mūsų draugams Viduriniuose Rytuose, Azijoje ir Afrikoje, kai pirmieji ukrainietiški grūdai iškeliauja iš Odesos po mėnesius trukusios Rusijos blokados. Ukraina visada buvo patikima partnerė ir tokia liks, jeigu Rusija vykdys savąją susitarimo dalį“, – per „Twitter“ parašė D. Kuleba.Anksčiau pirmadienį Turkijos gynybos ministerija pranešė, kad iš Ukrainos pietinio Odesos uosto išplaukė pirmasis laivas, prikrautas Kyjivo eksportuojamų grūdų, įgyvendinant sutartį, sudarytą siekiant sumažinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, paaštrintą Rusijos invazijos į kaimyninę šalį.„Laivas „Razoni“ išplaukė iš Odesos į Tripolį Libane. Rugpjūčio 2-ąją jo laukiama Stambule. Paskui jis tęs kelionę, kai bus patikrintas Stambule“, – sakoma ministerijos pranešime.Ukraina nurodė, kad su Siera Leonės vėliava plaukiojantis 1996 metai pastatytas 186 metrų ilgio laivas gabena 26 tūkst. tonų kukurūzų.
Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta daugiau kaip 41 tūkst. okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 1 d. jau neteko 41 030 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 768 tankų, 4 011 šarvuotųjų kovos mašinų, 932 artilerijos sistemų, 259 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 117 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 223 lėktuvų, 190 sraigtasparnių, 736 dronų, 174 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 912 automobilių, 82 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
„Azov“ siunčia žinią Putinui: kiekvienas ukrainietis atkeršys„Azov“ pulko nuomone, išpuolis prieš Olenivkos pataisos darbų koloniją, kurioje žuvo dešimtys ukrainiečių karo belaisvių, laikytinas Rusijos valdžios įvykdyta vieša egzekucija. Tai liepos 31 d. išplatintoje vaizdo žinutėje paskelbė „Azov“ pulko laikinasis vadas majoras Mykyta Nadtočyj. M. Nadtočyj teigia, kad rusai jau yra įpratę, jog liks nenubausti net už atvirus įstatymų, papročių ir karo taisyklių pažeidinėjimus, todėl gali sau leisti veikti nebaudžiamai. „Todėl mes, „Azov“, Ukrainos valstybė ir visas civilizuotas pasaulis suduosime atkirtį, kad Rusija tai išmoktų kartą ir visiems laikams“, – pareiškė M. Nadtočyj. „Jau nustatinėjame kalinių egzekucijos vykdytojų ir organizatorių pavardes. Turime preliminarios informacijos, bet kol kas jos neskelbsime. Juos surasime, kad ir kur jie būtų – okupuotose Ukrainos teritorijose, Rusijoje ar trečiosiose šalyse. Ukrainos valstybės užtikrins, kad jiems būtų skirta teisinga bausmė“, – pridūrė laikinasis „Azov“ pulko vadas. Jo teigimu, Rusija iš pradžių melavo, kad nėra susijusi su išpuoliu. Bet liepos 30 d. išplatintame Rusijos ambasados Jungtinėje Karalystėje pareiškime lyg ir prisiėmė atsakomybę už žudynes, tvirtindama, kad „Azov“ kovotojai „nusipelno mirties bausmės kartuvėse“. „Jums patiems kartu su jūsų šakalais ir ambasadomis bus įvykdyta mirties bausmė“, – pareiškė laikinasis vadas, kreipdamasis į Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kurį „Azovo“ pulkas laiko asmeniškai atsakingu už žudynes. „Viskas taip, kaip jums patinka, su visa biurokratija. Tarptautinio tribunolo sprendimu ši barbarų imperijūkštė bus sunaikinta. Rusija mano, kad nužudė „Azov“, kad įvykdė jo egzekuciją. Bet „Azov“ dabar yra visa šalis. Kiekvienas ukrainietis atkeršys už kiekvieną nukankintą ir žuvusį mūsų brolį“, – sakė M. Nadtočyj.
Iš Odesos uosto išplaukė pirmasis laivas su grūdaisTurkijos gynybos ministerija pranešė, kad pirmadienį iš Ukrainos pietinio uosto išplaukė pirmasis laivas, prikrautas Kyjivo eksportuojamų grūdų, įgyvendinant sutartį, sudarytą siekiant sumažinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, paaštrintą Rusijos invazijos į kaimyninę šalį.„Laivas „Razoni“ išplaukė iš Odesos į Tripolį Libane. Rugpjūčio 2-ąją jo laukiama Stambule. Paskui jis tęs kelionę, kai bus patikrintas Stambule“, – sakoma ministerijos pranešime.Ukraina nurodė, kad su Siera Leonės vėliava plaukiojantis 1996 metai pastatytas 186 metrų ilgio laivas gabena 26 tūkst. tonų kukurūzų.Jeigu viskas vyks kaip planuota, laivas antradienį apie vidurdienį turėtų pasiekti Bosforo sąsiaurį, sakė šio regiono laivybos ekspertas Yorukas Isikas.Turkijos gynybos ministerija nurodė, kad kitos laivų vilkstinės taip pat pradės plaukioti jūrų „koridoriais, nes procedūros yra užbaigtos“.
Rusija perkelia didelę dalį kariųRusija perkelia didelę dalį karių į Ukrainos pietines teritorijas, kur jie įsitrauks į mūšius su šalį ginančiomis Ukrianos pajėgomis, tai ketinama padaryti per naujas okupuotas teritorijas ir Krymą, skelbia Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis.Jeigu Rusija laimės, ji bandys užimti daugiau teritorijų, teigia V. Skibickis: „Jie didina pajėgų skaičių, ruošiasi atremti mūsų kontrpuolimą Ukrainos pietuose ir galimai rengiasi naujai atakai. Pietinės teritorijos jiems gyvybiškai svarbios, pirmiausia dėl Krymo“.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie tai kalbėjo ir naujausiame savo kreipimesi į šalies gyventojus, akcentuodamas, kad Rusija perkelia pajėgas iš Ukrainos rytinių teritorijų į pietų, taip bandydama prasibrauti prie Chersono regioninės sostinės bei Zaporižios.„Dabar Rusijos armija stiprina savo pozicijas okupuotose teritorijose šalies pietuose, didina aktyvumą svarbiausiose lokacijose“, – teigia Ukrainos prezidentas ir pridūrė, kad „strategiškai Rusija šansų laimėti šį karą neturi“.Rusijos pajėgų judėjimas – atsakas į Ukrainos paskelbtą kontrpuolimą, skirtą išlaiiniussvinti okupuotus pietų Chersono ir Zaporižios regionus.Ukrainos pajėgoms pavyko perimti daug pasienio gyvenviečių, konstatuoja regiono karinis gubernatorius Dmytro Butrijus ir priduria, kad didžiulės pastangos dedamos dėl Chersono regioninės sostinės.
Airijos prezidentas raginamas išdėstyti aiškią poziciją dėl karo UkrainojeAirijos prezidentas Michaelas Higginsas raginamas aiškiai suformuluoti savo poziciją dėl karo Ukrainoje po to, kai jo žmona parašė prieštaringą laišką vienam iš leidinių, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „Sky News“.Praėjusią savaitę Sabina Higgins parašė laikraščiui „Irish Times“ laišką, kuriame kritikuojamas ankstesnis leidinio redakcinis straipsnis apie karą. Pasak prezidento žmonos, mūšiai Ukrainoje tęsis tol, kol pasaulis neįtikins Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio „nutraukti ugnį ir pradėti derybas“.Vėliau laiškas buvo paskelbtas oficialiame Airijos prezidento tinklalapyje. Senatorius Malcolmas Byrne`as pavadino šį žingsnį „siaubingu“.„Ponia Higgins turi teisę turėti savo asmeninę nuomonę ir ją reikšti, nors aš manau, kad ji visiškai neteisi, mėgindama įžvelgti ekvivalentiškumą Ukrainos ir Rusijos pozicijose“, - pabrėžė senatorius.Anot jo, sprendimas paskelbti laišką prezidento tinklalapyje kelia rimtų klausimų.„Airijos prezidentas dabar privalo aiškiai išsakyti tvirtą šalies žmonių paramą ukrainiečių tautai ir pareikšti, kad mes laikome Rusiją atsakinga už tęsiamą karą ir barbariškumą“, - pabrėžė M. Byrne`as.Po šių kaltinimų Airijos pirmosios ponios laiškas iš tinklalapio buvo pašalintas.Liepos pradžioje Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis per susitikimą su Airijos ministru pirmininku Micheálu Martinu pareiškė, kad Airija gali tapti viena iš Ukrainos atstatymo lyderių.Anksčiau buvo pranešta, kad Airija, taikydama sankcijas Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, įšaldė jiems priklausančius aktyvus, kurie sudaro 1,72 mlrd. eurų.
Erdoğano atstovas: pirmasis laivas su grūdais išplauks iš Odesos uosto rugpjūčio 1-ąjąPirmasis laivas su grūdais turėtų išplaukti iš Odesos uosto jau rugpjūčio 1 d. Tai televizijos kanalui „Kanal7“ pareiškė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano spaudos sekretorius Ibrahimas Kalinas.„Laivai pasirengę išplaukti iš Odesos uosto. Pirmasis laivas tikriausiai paliks uostą jau rugpjūčio 1-osios rytą“, - sakė jis.Anot I. Kalino, Turkijos atstovai palaiko nuolatinį ryšį su oficialiais Ukrainos asmenimis.Turkijos prezidento atstovas patikslino, jog laivo įgula išsamiai informuota, kokios turi būti jo koordinatės įplaukiant į tarptautinius teritorinius vandenis, kas jį iškraus Turkijoje.Spaudos sekretorius taip pat pažymėjo, kad karas tęsiasi, ir tai gali sukelti grėsmę susitarimo dėl Ukrainos grūdų eksporto realizavimui.UNIAN primena, kad liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui R. T. Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.
Zelenskis: Rusija neturi jokių šansų laimėtiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi informavo, kad Rusija permeta savo pajėgas iš rytinės šalies dalies į pietus link Chersono, tačiau jie neturi jokių šansų laimėti. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra pasiruošusios atsakyti į bet kokius naujus okupantų žingsnius“, – sakė prezidentas.„Mes atsilaikysime, kad teroristinė valstybė pajaustų, kad jie pralaimi. Mes turime atsilaikyti ir pietuose, ir rytuose, ir visur kitur.“
Kyjivo apskrities policijos vadas: rasti 1348 nužudyti civiliaiKyjivo apskrities policijos vadas pranešė, kad 1348 civiliniai buvo rasti negyvi po to, kai balandį iš regiono pasitraukė Rusijos pajėgos.Anrijus Nebytovas pridūrė, kad maždaug 300 gyventojų vis dar yra dingę be žinios.