Karas Ukrainoje. Ukrainos prognozė: po prezidento rinkimų 2024 metais Rusija gali pradėti visišką mobilizaciją ^{JAV pirmadienį patvirtino dar 100 mln. dolerių karinę paramą Ukrainai}

Prasidėjus žiemai, V. Zelenskis atkreipia dėmesį į sudėtingą karių situacijąPrasidėjus žiemai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atkreipė gyventojų dėmesį į ypač sudėtingą karių situaciją fronte. „Dabar, kai taip sunku, kai sąlygos tokios sudėtingos, visi turėtume būti ypač dėkingi tiems, kurie palaiko mūsų šalies gynybą“, – sakė V. Zelenskis sekmadienio vakarą tradiciniame savo vaizdo kreipimesi. Jis pirmiausiai paminėjo karius, esančius „kovinėse pozicijose, koviniuose postuose ir mobiliose ugnies grupėse“. Jie ir žiemos sąlygomis kovoja, kad „apsaugotų Ukrainą, mūsų valstybės gyvybę ir mūsų nepriklausomybę“.Smarki žiemos audra sekmadienį pirmiausiai apėmė visą Juodosios jūros pakrantę ir daug kur sukėlė didelių problemų. Kai kuriose teritorijose nutrūko ne tik elektros tiekimas, bet ir buvo paralyžiuotas eismas. Centrinėje šalies dalyje tuo tarpu spaudė šaltukas ir krito šlapdriba. Ir Rusijos okupuotame bei neteisėtai aneksuotame Kryme sniego audra sutrikdė eismą ir viešąjį gyvenimą.Praėjusių metų žiemą rusų pajėgos mėgino daryti spaudimą Ukrainos gyventojams atakuodamos šalies energetikos infrastruktūrą. Oficialusis Kyjivas panašaus scenarijaus tikisi ir šią žiemą.

Rusijos kaltina Ukrainą bepiločio orlaivio ataka Smolensko srityje Lapkričio 26-osios vakarą Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie tariamą Ukrainos drono ataką Smolensko srityje.Tai teigiama departamento pranešime, praneša „Ukrinform“.„Lapkričio 26 d., apie 23 val. 20 min. Maskvos laiku, buvo sustabdytas bandymas įvykdyti teroristinį išpuolį UAV prieš objektus Rusijos Federacijos teritorijoje“, – rašoma pranešime.Pažymima, kad Rusijos oro gynybos sistema virš Smolensko srities teritorijos esą sunaikino droną.Kaip agentūra anksčiau pranešė, sekmadienio rytą Rusijos Tulos mieste nugriaudėjo nauji sprogimai. Žiniasklaida pranešė apie oro gynybos darbą.https://t.me/breakingmash/49689

Rusijos tankų variklių gamykloje kilo didžiulis gaisrasKaip skelbia UNIAN, didžiulis gaisras kilo Čeliabinsko gamykloje, Rusijoje. Vietos gyventojai sako, kad prieš gaisrą girdėjo sprogimą.Internete paskelbtoje filmuotoje medžiagoje galima matyti galingą liepsnos blyksnį. Teigiama, kad tai buvo transformatoriaus alyva, kuri sprogo, kaip įtariama, dėl trumpojo jungimo. https://t.me/shot_shot/59755

Dėl nepalankių oro sąlygų uždarytas greitkelis Kyjivas-OdesaDėl nepalankių oro sąlygų greitkelis Odesa-Kyjivas uždarytas visų tipų transporto priemonėms.Odesos regioninės karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis apie tai pranešė „Telegram“, praneša „Ukrinform“.„Dėl prastėjančių oro sąlygų nuo 19.30 val. valstybinėje magistralėje M-05 Kyjivas-Odesa, km 274+435 – 466+700, draudžiamas visų transporto priemonių judėjimas“, – rašė O. Kiperis.Numatomas eismo draudimo laikas – 4 valandos. Informacija apie draudimo panaikinimą ir eismo atnaujinimą bus pateikta vėliau.

Dėl blogo oro Ukrainoje daugybė gyvenviečių liko be elektrosUkrainoje dėl nepalankių oro sąlygų keturiuose regionuose be elektros liko 160 gyvenviečių.„Ukrinform“ duomenimis, prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Oleksijus Kuleba apie tai pranešė „Telegram“."Kai kuriuose Ukrainos regionuose orai labai blogi. Oro sąlygos šiuo metu prastėja pietinėje dalyje ir centre. Vakare daugumoje regionų prognozuojamas sniegas, šaltas lietus ir stiprus vėjas", – rašė jis.Anot O. Kulebos, šiuo metu sunkiausia padėtis yra Odesos regione, kur elektros tiekimas atjungtas 116 gyvenviečių.Iš viso šiuo metu be elektros energijos yra 160 gyvenviečių keturiuose šalies regionuose: 20 gyvenviečių – Mykolajivo srityje, 18 – Dniepropetrovsko srityje ir šešiose – Donecko srityje.Energetikai ir komunalinės įmonės stengiasi atkurti elektros tiekimą.

Rusija įtraukė „Meta“ atstovą spaudai į ieškomų asmenų sąrašąRusija sekmadienį įtraukė „Meta Platforms“ atstovą spaudai Andy Stone’ą į ieškomų asmenų sąrašą dėl neįvardytų kaltinimų. Maskva JAV socialinės žiniasklaidos milžinę, kuriai priklauso „Facebook“, laiko ekstremistine organizacija.Rusija stipriai apribojo žiniasklaidos ir socialinės žiniasklaidos laisvę pernai, kai pradėjo puolimą Ukrainoje ir uždraudė jį kritikuoti.A. Stone’as įtrauktas į Rusijos vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų sąrašą. Daugiau detalių nepateikiama.2022 m. spalį Rusija įtraukė „Meta“ į „teroristinių ir ekstremistinių“ organizacijų sąrašą ir taip atvėrė kelią galimiems kriminaliniams tyrimus ir baudoms už naudojimąsi jos paslaugomis šalyje.Platformos „Facebook“ ir „Instagram“ yra blokuojamos Rusijoje nuo invazijos Ukrainoje pradžios. Jos prieinamos tik per VPN (virtualų privatų tinklą).Taip pat buvo uždraustas „Twitter“ (dabar „X“) ir Kremlių kritikuojanti Rusijos nepriklausoma žiniasklaida.Iki draudimų milijonai rusų naudojosi „Meta“ priklausančiomis programomis, ypač „Instagram“, kuri tebėra labai populiari tarp jaunų rusų.„Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas įrašytas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą 2022 m. balandį.

Šveicarija skiria per 3 mln. eurų Ukrainos grūdų iniciatyvaiŠveicarija skirs 3 mln. frankų (daugiau nei 3 mln. eurų) Pasaulio maisto programai, skirtai įgyvendinti iniciatyvą „Grūdai iš Ukrainos“.Šveicarijos ambasada Ukrainoje apie tai paskelbė socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje), praneša Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“.„Per Kyjive vykusį viršūnių susitikimą apsirūpinimo maistu klausimais Šveicarijos prezidentas Alainas Bersetas paskelbė, kad Šveicarija prisidės prie pagalbos nukentėjusiems asmenims ir perves Pasaulio maisto programai 3 mln. frankų“, – teigiama ambasados  pranešime.Ambasada pabrėžė, kad dėl Rusijos karinės agresijos pagalba maisto produktais būtina apie 11 mln. žmonių Ukrainoje.Lapkričio 25 d. Kyjive įvyko antrasis Ukrainos humanitarinės iniciatyvos „Grūdai iš Ukrainos“ viršūnių susitikimas, kurį globojo prezidentas Volodymyras Zelenskis. Susitikimo dalyviai priėmė bendrą 23 šalių pareiškimą.Taip pat anksčiau pranešta, kad iniciatyvai „Grūdai iš Ukrainos“ Švedija nusprendė skirti daugiau nei 8,7 mln. eurų, Suomija skirs 3 mln. eurų. Lietuva pranešė skirianti 2 mln. eurų iki šių metų pabaigos.

Įvardijo karo su Rusijos Federacija trukmę ir baigtį lemiančius veiksniusUkrainos karo su Rusija laiką, trukmę ir baigtį lemia valia ir ištekliai, pareiškė Prezidento kanceliarijos patarėjas Michailas Podoliakas.„Karo laiką, jo trukmę, finalo teisingumą ar vėlesnį konflikto įšaldymą ateities kartoms lemia valia, reikalinga privalomiems sunkiems sprendimams“, – rašė jis.Pasak Podoliako, būtent politinė valia leidžia objektyviai įvertinti Rusijos režimo pobūdį, jo motyvaciją ir numatyti riziką, kurią šis režimas ir toliau neša.„Kita vertus, valingi savalaikiai sprendimai turi būti paremti ištekliais – matematiškai patikrintais ir užtikrinančiais dabartinio karo etapo vertinimo tikslumą“, – pabrėžė Podoliakas.

Maskva teigia numušusi dvi Ukrainos raketas virš Azovo jūrosRusija sekmadienį pranešė, kad numušė dvi Ukrainos raketas virš Azovo jūros. Prieš kelias valandas Maskva informavo, kad atrėmė Ukrainos dronų atakas trijose srityse.„Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos virš Azovo jūros aptiko ir sunaikino dvi Ukrainos raketas“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Rusijos artilerija, dronai pastarąją parą atakavo 23 gyvenvietes Zaporižios srityjeRusijos invazinės pajėgos pastarąją parą 113 kartų atakavo 23 gyvenvietes Zaporižios srityje.Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Zaporižios srities karinė administracija.„Rusijos kariuomenė sudavė 113 smūgių 23 Zaporižios srities miestams ir kaimams. Devyniasdešimt devyni artilerijos sviediniai pataikė į Huliaipolės, Orichivo, Novodanylivkos, Levadnės, Poltavkos, Luhivsko, Preobraženkos, Stepnohirsko, Kamjansko, Piatichatkos, Plavnivo ir kitų fronto gyvenviečių teritorijas“, – teigiama pranešime.Pranešama, kad rusai dislokavo kovinius dronus prie Huliaipolės, Mažosios Tokmačkos, Malynivkos, Novodarivkos, Robotynės ir Mažųjų Ščerbakų.Penkios raketų salvės buvo nukreiptos į Novodarivką ir Temyrivką.Vietos administracija gavo tris pranešimus apie sunaikintus gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus. Apie civilių gyventojų aukas nepranešta.

Ukraina: nukauta jau apie 324 830 okupantų rusųUkrainos karinės pajėgos pastarąją parą nukovė dar 860 okupantų rusų, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų lapkričio 26 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 324 830 kareivių, teigiama štabo įraše „Facebook“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 5 513 tankų (+11 pastarąją parą), 10 279 šarvuotųjų kovos mašinų (+16), 7 874 artilerijos sistemų (+23), 907 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 597 oro gynybos priemonių (+1), 323 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 5 901 bepiločių orlaivių (+93), 1 565 sparnuotųjų raketų (+0), 22 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 10 288 automobilių (+29), 1 1123 specialiosios technikos vienetų (+1).Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami.Pranešama, kad šeštadienį, lapkričio 25 d., Ukrainos oro pajėgos surengė 11 atakų prieš rusų personalo, amunicijos ir karinės įrangos bazes.

Maskvą naktį atakavo dronai Lapkričio 26-osios naktį Rusijos sostinę Maskvą „masiškai atakavo“ bepiločiai lėktuvai. Apie tai pranešė Maskvos meras Sergejus Sobjaninas.Jo duomenimis, dronai esą buvo netoli Maskvos priemiesčių (pietinių ir pietrytinių).Maskvos Vnukovo ir Domodedovo oro uostai laikinai neveikė naktį.Maskvos meras sakė, kad dronai skraido tarsi iš pietvakarių – jie buvo pastebėti Briansko, Kalugos ir Tulos srityse.Kartu Maskvos srities gubernatorius pridūrė, kad ten esą buvo perimti 5 dronai. Pasak jo, užfiksuota žala namams, tačiau žuvusiųjų ar nukentėjusiųjų nebuvo.

Ukrainos premjeras: Rusijos pavogtų grūdų vertė – mažiausiai 1 mlrd. doleriųBadas išlieka įprastu Rusijos vykdomo genocido įrankiu, pareiškė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. Šis jo pareiškimas nuskambėjo Kyjive šeštadienį vykusiame antrajame iniciatyvos „Grūdai iš Ukrainos“ tarptautiniame viršūnių susitikime.„Okupantai parengė technines priemones, kad kasdien iš okupuotų teritorijų būtų galima pavogti ir išvežti 12 tūkst. tonų grūdų. Jiems tai pavyko tik iš dalies, nes didvyriškas ukrainiečių pasipriešinimas privertė priešą atsitraukti. Tačiau pavogtų prekių kiekis įspūdingas – tai milijonai tonų grūdų, kurių vertė siekia apie 1 mlrd. JAV dolerių. Rusijos vykdomas plėšikavimas Ukrainoje tęsiasi ir dabar“, – teigė D. Šmyhalis.Pasak jo, šiemet Ukrainoje prognozuojamas 79 mln. tonų derlius, t. y. 10 proc. daugiau nei pernai.Ukrainos vyriausybės vadovas anksčiau yra paskelbęs, kad šalies vidaus poreikiams užteks 25 proc. šių metų grūdų derliaus, o likusi dalis greičiausiai bus eksportuojama.

Ekspertas įvardijo vienintelę šalį, galinčią suteikti Ukrainai karinę pagalbąSkelbiama, kad yra problemų, susijusių su karine pagalba Ukrainai. Dauguma šalių, išskyrus JAV, jau atsiuntė viską, ką galėjo.„Latvija ištuštino savo sandėlius. Estija ir Čekija padarė tą patį. Lenkija išdalijo didžiulį kiekį įrangos ir vis dar laukia, kol atkeliaus nauja“, – komentare sakė karo ekspertas, į atsargą išėjęs Didžiosios Britanijos kariuomenės pulkininkas Glenas Grantas.Pasak jo, Kijevo sąjungininkai dabar svarsto, ką daryti toliau, kur investuoti pinigus, kaip įsigyti pabūklų ir ginklų, nes remti Ukrainą darosi vis sunkiau.„Pasiekėme tokį etapą, kai Slovakija jau perėjo į kitą pusę, o Vengrija parodė, kad tie, kurie labai tvirtai remia Ukrainą, tiesiog nori perteikti savo poziciją kitiems“, – sakė ekspertas.Kartu jis paragino atkreipti dėmesį į diplomatiją ir patikėti šį darbą atitinkamiems specialistams.„Geriausi savo srities specialistai gali daryti įtaką paramos iš įvairių šalių didėjimui. Todėl diplomatija yra absoliučiai gyvybiškai svarbi“, – apibendrino Grantas.

Kaip ukrainiečiai ruošiasi žiemaiArtėjant žiemai Ukraina ruošiasi šaltiems orams. Kelioms šeimoms, gyvenančioms Charkovo srities Iziumo apylinkėse, kurios ilgą laiką buvo okupuotos, o vėliau okupantų nuolat apšaudomos, liko vos kelios dienos pasiruošti „sezoniniam išgyvenimui“.Laikraštis „The New York Times“ kalbėjosi su Charkovo srities kaimų gyventojais. Šiuos kaimus sunaikino nesiliaujantis Rusijos pajėgų artilerijos apšaudymas ir oro antskrydžiai.Po deokupacijos čia grįžusios šeimos neturi elementarių patogumų, pavyzdžiui, elektros, dujų ir vandentiekio. Todėl žmonės ruošiasi ilgiems šaltiems orams, kaupdami būtinas atsargas: maistą, vandenį ir malkas.„Malkos yra būtinos norint išgyventi žiemą, tačiau miškuose vis dar yra minų, todėl gyvybiškai svarbių medžiagų rinkimas gali būti mirtinai pavojingas“, – rašome tekste.

Šveicarijos prezidentas Kyjive susitiko su V. Zelenskiu, aptarė daug aktualių klausimųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Šveicarijos Konfederacijos prezidentas Alainas Berset per susitikimą Kyjive aptarė išminavimo, Taikos formulės ir pelno, gauto iš Rusijos įšaldyto turto, panaudojimo klausimus.V. Zelenskis tai pranešė savo „Instagram“ paskyroje, skelbia „Ukrinform“.„Svarbus ir produktyvus susitikimas su Šveicarijos prezidentu Alainu Berset. Aptarėme humanitarinio išminavimo, įšaldyto pelno, gauto iš šalies agresorės turto, panaudojimo ir Taikos formulės klausimus“, – rašė V. Zelenskis.Jis pabrėžė, kad Ukraina vertina Šveicarijos teikiamą pagalbą infrastruktūros objektams atkurti.Anot prezidento kanceliarijos, V. Zelenskis taip pat padėkojo Šveicarijai už reikšmingą humanitarinę pagalbą, suteiktą Ukrainai nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios.„Dėkojame už apsilankymą. Tai, kad nusprendėte apsilankyti Ukrainoje ypatingą mūsų istorijos dieną visoms mūsų šeimoms – per 90-ąsias Holodomoro metines, yra labai svarbi žinutė viso pasaulio ukrainiečiams. Taip pat dėkoju Jums už dalyvavimą šiandienos gedulo ceremonijoje. Didžiuojamės turėdami tokius partnerius, kurie dalyvavo ceremonijoje šią ypatingą mūsų šaliai dieną“, – pabrėžė jis.

Pareigūnas: rusai pakeitė dronų spalvą, kad būtų sunkiau juos aptiktiBepiločiai orlaiviai, kuriais rusai naktį į šeštadienį atakavo Ukrainą, buvo neįprastos juodos spalvos, be to, juose yra radaro signalą sugeriančios medžiagos.Tai per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, praneša „Ukrinform“.„Dabar matome, kad jie panaudojo anglies pluoštą, kuris yra radaro signalą sugerianti medžiaga, ir juodą spalvą... Tai apsunkins Oro gynybos darbą“, – sakė pareigūnas.Bet jis priminė, kad tai nesutrukdė Ukrainos gynybos pajėgoms sunaikinti beveik visus rusų paleistus dronus.Pasak J. Ihnato, šie „šahedai“ nėra nauja reaktyvinė Irano dronų modifikacija, nors išorinio panašumo esama.Kaip jau pranešė „Ukrinform“, naktį į šeštadienį Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 74 iš 75 rusų paleistų smogiamųjų dronų „Shahed-131/136“. Pasak J. Ihnato, apie 40 proc. bepiločių orlaivių numušė mobiliosios ugnies grupės.

Ukrainos prezidentas dalyvavo renginiuose, skirtuose Holodomoro 90-osioms metinėmsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo žmona Olena šeštadienį dalyvavo renginiuose, skirtuose 1932–1933 metų Holodomoro – ukrainiečių tautos genocido – 90-osioms metinėms.Kaip praneša prezidento spaudos tarnyba, Kyjivo Pečorų lauros Dangun ėmimo katedroje jie prisijungė prie maldos už Holodomoro aukas.Pamaldose taip pat dalyvavo Bažnyčių vadovai ir religinių organizacijų lyderiai, karo kapelionai, Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų kariškiai.Tarp dalyvių buvo Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas, Prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, karinių ir teisėsaugos institucijų vadai ir vadovai.Po maldos valstybės vadovas ir karinės-politinės vadovybės bei dvasininkijos atstovai išvyko į Nacionalinį Holodomoro muziejų.Renginyje taip pat dalyvavo Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, Šveicarijos prezidentas Alainas Berset, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, užsienio šalių parlamentų vadovai ir nariai, diplomatinio korpuso atstovai.Skambant varpui, Ukrainos prezidentas ir pirmoji ponia pastatė žvakes prie paminklo „Kartus vaikystės atminimas“.Socialiniame tinkle „Facebook“ V. Zelenskis parašė: „Praėjo 90 metų. Šiandien girdėti mūsų maldos. Ir mūsų žodžiai, ginantys teisingumą. Ir bus matomas mūsų solidarumas – solidarumas visų laisvų žmonių, kurie uždegs atminimo žvakutes kaip ženklą, kad Ukraina niekada nepamirš savo žmonių, kurių gyvybes nusinešė Holodomoras“. Jis pažymėjo, kad „kai naktį prieš genocido aukų atminimo dieną buvo girdėti mūsų oro gynybos sistemos darbo garsai, kai mūsų kariai su ginklu saugo gyvybes Ukrainoje, kai mūsų gelbėtojai likviduoja priešo apšaudymų padarinius ir padeda žmonėms, mes žinome, kad Ukrainos neįmanoma palaužti, užkariauti ir sunaikinti“.Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina išliks ir bus laisva, žengs laisvės keliu kartu su tais, kuriuos ji gerbia ir kurie ją gerbia. „Tai tik mūsų pasirinkimas – ir taip bus visada“, – pridūrė jis.Pasak V. Zelenskio, šiandien maldos, teisingumo troškimas ir nacionalinę atmintį simbolizuojanti ugnis vienija ukrainiečių tautą.„Mes niekada nepamiršime to, ką teko patirti Ukrainai. Ir būtinai sustabdysime naują genocidą, kurį totalitarizmo nusikalstamumą paveldėjusi Rusija atnešė į mūsų žemę. Amžinai atminsime visas Holodomoro aukas! Amžinas dėkingumas visiems, kurie kovojo ir kovoja už Ukrainos laisvę“, – pareiškė jis.Kaip jau buvo pranešta, šeštadienį, lapkričio 25-ąją, Ukraina pagerbia Holodomoro aukų atminimą. Ši atminimo diena kasmet pažymima ketvirtąjį lapkričio šeštadienį.

Latvijos prezidentas slėpėsi nuo rusų dronų slėptuvėje KyjiveLatvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius šeštadienio naktį, kai rusai surengė masinę bepiločių orlaivių ataką prieš Kyjivą, turėjo leistis į slėptuvę.Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Latvijos valstybės vadovo publikacija socialiniame tinkle X.„Lapkričio 25 d. 5 val. 10 min. Kyjivas“, – parašė E. Rinkevičius prie nuotraukos, kurioje matyti jis, stovintis slėptuvėje Ukrainos sostinėje.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Latvijos prezidentas E. Rinkevičius penktadienį su neskelbtu vizitu atvyko į Ukrainą. Jis lankėsi Černihivo srities Jahidnės kaime, kur okupacijos laikotarpiu rusų kareiviai visą mėnesį laikė vietinius gyventojus rūsyje.Šeštadienio naktį Kyjivas patyrė masinę Rusijos dronų atakų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos pranešė sunaikinusios 71 iš maždaug 75 smogiamųjų dronų „Shahed-131/136“. Vėliau buvo patikslinta, kad pavyko numušti 74 dronus.

Į Kyjivą atvyko Šveicarijos prezidentasŠeštadienį Šveicarijos Konfederacijos prezidentas Alainas Berset atvyko į Kyjivą dalyvauti tarptautiniame viršūnių susitikime maisto saugumo klausimais ir susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Jis tai pranešė socialiniame tinkle X, skelbia „Ukrinform“.„Dėmesio centre – agresyvaus Rusijos karo poveikis pasauliniam maisto saugumui ir ilgalaikė Šveicarijos parama Ukrainai“, – parašė A. Berset.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, A. Berset pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą neturėtų būti laikomas vien tik regioniniu konfliktu ir europinio masto problema.Šveicarijos vyriausybė per artimiausius ketverius metus humanitarinei išminavimo misijai Ukrainoje skirs daugiau kaip 100 mln. eurų.

V. Zelenskis: Rusija didžiuojasi, kad gali žudytiRusai sąmoningai griebėsi teroro prieš Ukrainą naktį į lapkričio 25-ąją – Holodomoro aukų atminimo dieną. Rusija didžiuojasi tuo, kad gali žudyti.Tai „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša portalas „rbc.ua“.„Daugiau kaip 70 „šahedų“ naktį į Holodomoro aukų atminimo dieną. Sąmoningas teroras. Būtent tuo metu. Rusijos vadovybė didžiuojasi tuo, kad gali žudyti. Mūsų kariai numušė didžiąją dalį dronų. Deja, ne visus“, – pažymėjo V. Zelenskis.Pasak prezidento, Ukraina ir toliau dės pastangas stiprinti savo oro gynybą ir vienyti pasaulį ginantis nuo Rusijos teroro.„Teroristinė valstybė turi pralaimėti ir atsakyti už tai, ką padarė“, – pridūrė V. Zelenskis.Kaip jau buvo pranešta, lapkričio 25-osios naktį rusai paleido į Ukrainą rekordinį smogiamųjų dronų skaičių – 75. Ukrainos oro gynybai kariams pavyko sunaikinti 71. Pagrindinė smūgio kryptis buvo Kyjivas.

Ukrainos oro gynyba naktį sunaikino 71 iš 75 rusų paleistų dronųNaktį į šeštadienį Ukrainos oro gynyba sunaikino 71 iš maždaug 75 rusų paleistų smogiamųjų dronų „Shahed-131/136“.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos tai pranešė „Telegram“ kanale, rašo „Ukrinform“.Pažymima, kad lapkričio 25-osios naktį priešas paleido į Ukrainą rekordinį smogiamųjų dronų skaičių. Pagrindinė smūgio kryptis buvo Kyjivas. Oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas padėkojo visiems už gynybą.Jis ypač pažymėjo Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliųjų ugnies grupių kovinį darbą. Jos sunaikino beveik 40 proc. taikinių.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kyjivo miesto karinės administracijos atstovas Mychailas Šamanovas pareiškė, kad oro gynyba numušė daugiau kaip 40 oro taikinių, skridusių Kyjivo link.

Ukrainos kariai numušė daugiau kaip 40 oro taikinių, skriejusių į KyjivąUkrainos oro gynybos pajėgos šeštadienį numušė daugiau kaip 40 oro taikinių, skridusių Kyjivo link.Tai per televizijos maratoną pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos atstovas Mychailas Šamanovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Preliminariais duomenimis, priešas vėl panaudojo „šahedus“, jie skrido bangomis iš kelių pusių, nuolat keisdami kursą ir judėjimo vektorių. Oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino daugiau kaip keturis dešimtis oro taikinių, tačiau galutinius duomenis apie dronų tipą ir skaičių pateiks Oro pajėgos“, – sakė jis.Anot M. Šamanovo, numuštų bepiločių orlaivių nuolaužos nukrito įvairiose Ukrainos sostinės vietose. „Pavyzdžiui, Solomiankos rajone krintančios nuolaužos sužeidė du žmones, jiems pagalba buvo suteikta vietoje. Holosijivkos rajone nuolaužos nukrito žaliojoje zonoje, ten nukentėjusiųjų nėra. Pečorų rajone nuolaužos nukrito užstatytoje teritorijoje. Preliminariais duomenimis, ten padarinių neužfiksuota“, – sakė atstovas.M. Šamanovas pranešė, kad tai jau ketvirtoji Rusijos dronų ataka prieš sostinę šį mėnesį.Jis paragino piliečius likti slėptuvėse, nes oro pavojus dar neatšauktas.Pasak Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko, rusų drono nuolaužos nukrito ant keturių aukštų gyvenamojo namo Holosijivkos rajone.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 323 760 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 860 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų lapkričio 25 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 323 760 kareivių.Tai šeštadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 5 502 tankų (+6), 10 263 šarvuotųjų kovos mašinų (+7), 7 851 artilerijos sistemos (+18), 905 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 596 oro gynybos priemonių (+1), 323 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 5 808 dronų (+8), 1 565 sparnuotųjų raketų (+1), 22 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 10 259 automobilių (+29), 1 112 specialiosios technikos vienetų (+1).Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Rusai atakuoja Ukrainą dronais, Kyjive ir srityje dirba oro gynybaRusai atakuoja Ukrainą dronais. Oro pavojus paskelbtas Kyjivo, Čerkasų, Černihivo, Sumų, Charkivo, Poltavos, Dnipropetrovsko, Mykolajivo, Kirovohrado ir Chersono srityse, praneša UNIAN.Kyjivo meras Vitalijus Klyčko, kuriuo remiasi „Ukrinform“, praneša apie Ukrainos sostinėje kilusius gaisrus.„Solomiankos rajone gaisrai keliose vietose – gyvenamajame name ir negyvenamose patalpose. Taip pat nukentėjo 11 metų vaikas“, - sakoma pranešime. Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos gynybos pajėgų numušto drono nuolaužos sukėlė gaisrą vaikų darželio teritorijoje Kyjive.

Chersono srities gyventojas buvo nuteistas 10 metų už bendradarbiavimą su RusijaChersono srities gyventojas Rusijos okupacijos metais savo noru sutiko bendradarbiauti su Rusija ir „dirbo“ okupantams. Tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Chersono regiono prokuratūra.Tyrimo duomenimis, 2022 metų birželį nuteistasis užėmė „karinės-civilinės administracijos pirmininko“ pareigas. Apie tai jis pranešė vietos gyventojams per susirinkimą.Vyras savo noru sutiko bendradarbiauti su rusais.

Raketos sunaikino pora Rusijos kariuomenės koncentracijos zonųUkrainos ginkluotųjų pajėgų raketos pataikė į dvi Rusijos kariuomenės jėgos sritis, esančias Ukrainos teritorijose, teigiama Generalinio štabo pranešime. Jis patikslino, kad per dieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų lakūnai taip pat surengė devynis smūgius į vietoves, kuriose buvo sutelktas priešo personalas, ginkluotė ir technika.Per tą patį laiką okupantai atsakė penkiomis raketomis ir surengė 17 oro smūgių. Per dieną priešas taip pat 27 kartus panaudojo MLRS, apšaudydamas Ukrainos gynėjus ir civilius.

Danilovas: Ukrainoje demobilizuojami šauktiniai, kurių tarnybos laikas baigėsiTarnybą baigę Ukrainos šauktiniai bus demobilizuoti. Apie tai išskirtiniame komentare Ukrainos radijui pranešė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas.Pasak jo, Vyriausiojo vado štabe šis klausimas buvo aptartas ir priimtas atitinkamas sprendimas.

Zelenskis paaiškino, kaip priversti priešą susimokėti už atakas prieš UkrainąUkrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis sakė, kokią jėgą turi pajusti Rusijos Federacija, kad sumokėtų už agresiją prieš Ukrainą.Anot UNIAN korespondento, V. Zelenskis tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi. V. Zelenskis sakė, kad Ukraina yra dėkinga Latvijai už nuolatinę paramą. „Svarbu, kad kiekvienos konkrečios šalies ir visos Europos lygiu būtų atliktas reikiamas darbas blokuojant Rusijos sankcijų apėjimo schemas“, – pažymėjo prezidentas.

Danija skirs papildomą 308 mln. eurų karinę paramą UkrainaiDanija šiais metais padidins karinę paramą Ukrainai 2,3 mlrd. Danijos kronų (308,5 mln. eurų). Pasak „Reuters“, taip teigia Danijos gynybos ministerija.Ši parama papildys 5,4 mlrd. kronų (724 mln. eurų), kuriuos Danija skyrė fondui, įsteigtam rinkti karinei paramai Ukrainai.Parlamentas taip pat pritarė, kad 2025-2027 metais fondui būtų skirta dar 23,5 mlrd. kronų (3 mlrd. eurų).NATO narė Danija Ukrainai paaukotas lėšas įtrauks į savo įsipareigojimą pasiekti, kad išlaidos gynybai sudarytų 2 proc. BVP.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pasak Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės atstovo spaudai Jurijaus Ihnato, Ukrainos karo lakūnai Danijoje jau mokosi skraidyti naikintuvais F-16.

Kanada Ukrainos armijai ketina nupirkti 11 tūkst. automatų ir kulkosvaidžiųKanada planuoja nupirkti partiją ginklų ir amunicijos už beveik 50 mln. JAV dolerių ir perduoti ją Ukrainai, pranešė Kanados ministro pirmininko Justino Trudeau kanceliarija.Kanada iš viso perduos Ukrainai papildomų ginklų ir amunicijos už beveik 60 mln. Kanados dolerių. Pasak J. Trudeau, ginklai ir šaudmenys bus perkami iš gamintojo „Colt Canada“, turinčio gamyklą Ontarijo provincijoje.Pastebėtina, kad naująjį pagalbos gynybai paketą sudaro bemaž 11 000 automatų ir kulkosvaidžių, taip pat daugiau nei 9 mln. jiems skirtų šovinių.Kanceliarija pridūrė, kad lėšos šiems ginklams pirkti bus skirtos iš birželį patvirtinto 500 mln. dolerių pagalbos Ukrainos gynybai biudžeto.Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Kanada jau suteikė Ukrainai pagalbos gynybos srityje už beveik 2 mlrd. JAV dolerių.

Ukraina nusprendė demobilizuoti šauktinius, kurių tarnybos laikas baigėsiUkrainos kariuomenės šauktiniai, kurių tarnybos laikas jau baigėsi, bus demobilizuoti. To pageidavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Oleksijaus Danylovo pareiškimu interviu Ukrainos radijui.O. Danylovas priminė, kad šiandien įvyko vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado posėdis, kuriame demobilizacijos klausimui buvo skirta daug dėmesio, todėl atsirado galimybė „sąžiningai spręsti klausimą dėl pritraukimo į kariuomenę tų žmonių, kurie reikalingi mūsų šalies gynybiniam pajėgumui“.„Kalbant apie privalomąją tarnybą atlikusių žmonių mobilizaciją, prezidentas paprašė, o kariuomenė sutiko, kad šie žmonės artimiausiu metu būtų demobilizuoti. Šis procesas vyks, ir mes suprantame, kiek jų yra. Ir tai yra teisinga, jeigu jų privalomosios tarnybos terminas jau baigėsi“, – sakė O. Danilovas.Jis patikslino, kad tie, kurie turės noro likti, galės tai padaryti pasirašę sutartį. Kiti bus demobilizuoti.

Kyjivas teigia, kad 13 500 ukrainiečių grįžo į tėvynę per RusijąKyjivas penktadienį pranešė, kad daugiau kaip 13 000 ukrainiečių grįžo į tėvynę per vienintelį veikiantį sienos perėjimo punktą su Rusija, kuris buvo atidarytas vasarą.Tūkstančiai ukrainiečių, bėgdami nuo beveik dvejus metus besitęsiančių žiaurių kovų, vyko į Rusijos teritoriją, tačiau pamažu pradėjo grįžti, kai Maskva liepą atidarė sienos perėją į rytinį Ukrainos Sumų regioną.„Daugiau kaip 13 500 ukrainiečių grįžo į Ukrainą iš Rusijos Federacijos teritorijos per humanitarinį koridorių Sumų regione“, – pranešė Ukrainos ministerija, atsakinga už okupuotas teritorijas.Tarp jų buvo 1 653 vaikai ir 131 riboto mobilumo asmuo, teigiama pranešime. Jame priduriama, kad ten atidarytas priėmimo centras ir rengiamasi įrengti prieglaudą, kurioje galėtų apsistoti iki 150 žmonių.Maskva taip pat kaltinama prievarta išvežusi tūkstančius ukrainiečių į Rusijos teritoriją.Kyjivas teigia identifikavęs apie 20 000 vaikų, išvežtų į Rusiją po to, kai Maskvos pajėgos pradėjo plataus masto karinę invaziją 2022 metų vasarį.Tarptautinis baudžiamasis teismas šiemet paskelbė siekiantis prezidento Vladimiro Putino arešto dėl neteisėto vaikų perkėlimo iš okupuotos teritorijos.

Juodosios jūros grūdų koridoriumi plaukia 150 laivųPasak JAV ambasadorės Kyjive, daugiau nei 150 laivų, gabenančių grūdus ir kitus krovinius, dabar keliauja per Ukrainos Juodosios jūros koridorių, skelbia „Sky News“.Rusija taikėsi į grūdų infrastruktūrą nuo tada, kai ji nutraukė JT ir Turkijos tarpininkaujant sudarytą susitarimą, leidžiantį saugiai plaukti laivams Juodojoje jūroje šių metų pradžioje.Dėl to grūdus gabenantiems laivams buvo daug sunkiau saugiai įplaukti į Ukrainą ir iš jos išplaukti, tačiau ši naujausia ataskaita padrąsins valdžios institucijas. Pasidalijusi grafiniu vaizdu socialiniame tinkle X, Bridget A. Brink pasveikino šią naujieną, sakydama, kad tai leidžia veiksmingai paremti Ukrainos žemės ūkio pramonę, kuri yra viena svarbiausių vidaus ekonomikai.https://twitter.com/USAmbKyiv/status/1728000209941041391?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1728000209941041391%7Ctwgr%5Ea1d6d256fda2eebeb642d151c7074da0016d791d%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fnews.sky.com%2Fstory%2Fukraine-russia-war-latest-putin-live-updates-blog-12541713

Vokietija iki 2025 m. kovo pratęsė leidimus Ukrainos pabėgėliams gyventi šalyjeVokietija iki 2025 m. kovo pratęsė ukrainiečių pabėgėlių leidimus gyventi šalyje. Bundesratas penktadienį per posėdį Berlyne patvirtino atitinkamą Vidaus reikalų ministerijos potvarkį. Tai, anot ministerijos, reiškia, kad pabėgėliams nereikės teikti prašymų dėl leidimo gyventi šalyje pratęsimo ar susisiekti su migracijos institucijomis.„Tai didelis palengvinimas migracijos institucijoms. Tai taip pat suteikia saugumą ir aiškią perspektyvą pabėgėliams, – sakė vidaus reikalų ministrė Nnacy Faeser. – Mes ir toliau saugosime daugybės žmonių iš Ukrainos gyvybes – tiek, kiek tęsis šis siaubingas karas“.Ministerijos duomenimis, šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 1,1 mln. žmonių, atvykusių į šalį dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d.. Apie 350 000 jų yra vaikai ir jaunesni nei 18 metų amžiaus asmenys. Tarp suaugusių pabėgėlių apie du trečdalius yra moterys.

Slovakijoje kovos su dezinformacija specialistai palieka darbą dėl Fico vyriausybės narių kišimosiSlovakijos vyriausybės institucijų darbuotojai, anksčiau dirbę kovos su dezinformacija srityje, atėjus į valdžią partijai „Smer-SD“ palieka darbą dėl kišimosi ir nesuderinamumo, nes naujosios vyriausybės nariai skleidžia melagingus ir prorusiškus pasakojimus, teigia portalas „Euractiv“.Kišimasis į kovą su dezinformacija yra didelė problema, nes Slovakija yra viena iš šalių, kurios piliečiai yra smarkiai linkę tikėti sąmokslo teorijomis, rašoma straipsnyje.Naujasis Slovakijos vyriausybės kanceliarijos vadovas Jurajus Gedra iš „Smer-SD“ vaizdo įraše priekaištavo specialistams: „Tai dešimtys politinių aktyvistų, kurių užduotis buvo užtikrinti, kad žmonės Slovakijoje turėtų vienintelę privalomą teisingą nuomonę tokiomis temomis kaip karas Ukrainoje, Europos Sąjunga, NATO, migracijos krizė ar alternatyvioji žiniasklaida“, – pasak „Denník N“, sakė jis.Slovakijos policijos socialinės žiniasklaidos administratorius Davidas Puchovský, kuris taip pat vadovavo populiariam puslapiui, demaskuojančiam melagingus pranešimus, paskelbė, kad išeina iš darbo dėl „neprofesionalaus Slovakijos vidaus reikalų ministerijos kišimosi į strateginę komunikaciją, dėl kurio neįmanoma užtikrinti Slovakijos Respublikos gynybinių pajėgumų kovoti su hibridinėmis grėsmėmis tokiu pat kokybiniu lygiu kaip anksčiau“.Vidaus reikalų ministerijos Kovos su hibridinėmis grėsmėmis centro direktorius Danielis Milo taip pat atsistatydino, paaiškinęs, kad „negali toliau dirbti šioje srityje esant dabartinei vyriausybės sudėčiai“. Centras parengė neseniai paskelbtą ataskaitą, kurioje buvo stebima „deepfake‘ų“ įtaka Slovakijos rinkimams.Naujoji vyriausybė taip pat nepratęsė sutarčių su šešiais Vyriausybės kanceliarijos Strateginės komunikacijos departamente dirbusiais pareigūnais.Dabartinis ministras pirmininkas Robertas Fico ir jo partijos pirmininko pavaduotojas L‘ubošas Blaha nuolat kartoja prokremliškus naratyvus, vadina ukrainiečius „fašistais“ ir kaltina JAV dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Kultūros ministrė Martina Šimkovičová taip pat buvo televizijos „TV Slovan“, kuri įtraukta į „abejotino turinio svetainės“ sąrašą, veidas.

Moldovai prisijungus prie ES sankcijų, Maskva rūstaujaRusija teigia, kad reaguos į Moldovos sprendimą prisijungti prie Europos Sąjungos sankcijų Maskvai, skelbia „Sky News“.Moldova anksčiau šiais metais įvedė tam tikras sankcijas 13 Rusijos asmenų, tačiau, kaip pranešama, vėliau prisijungė ir prie daug platesnių sankcijų, kurias ES įvedė prieš Maskvą, nes šalis bando suartėti su bloku.„Vertiname tai kaip dar vieną priešišką Moldovos vadovybės žingsnį, kuris yra visiškai integruotas į „kolektyvinių Vakarų“ antirusišką kampaniją“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.„Jo tikslas – visiškai sugriauti Rusijos ir Moldovos santykius, kurie dėl oficialiojo Kišiniovo kaltės jau dabar yra labai apgailėtinos būklės.“ Maskva imsis atsakomųjų veiksmų, teigė ministerija.Moldova ir Ukraina praėjusių metų birželį gavo kandidačių į ES statusą, o Moldovos prezidentė Maia Sandu antradienį atvyko į Kyjevą susitikti su Volodymyru Zelenskiu.

„Bild“: JAV ir Vokietija sugalvojo, kaip pastūmėti Ukrainą derėtis su Rusija JAV ir Vokietija sugalvojo strategiją, kaip paskatinti Ukrainą taikioms deryboms su Rusija be tiesioginio diplomatinio spaudimo Kyjivui, vokiečių bulvariniam leidiniui „Bild“, kaip skelbiama, papasakojo šaltinis iš Vokietijos vyriausybės aplinkos.Teigiama, esą sąjungininkai nori pastatyti Ukrainą į „strategiškai palankią derybinę poziciją“, kurios laikydamasis Kyjivas derėtųsi su Maskva dėl savo „suvereniteto ir teritorinio vientisumo“.„Baltieji rūmai ir kanceliarija [Olafo Scholzo] koordinuoja šį klausimą“, – cituojamas šaltinis Vokietijos vyriausybės aplinkoje.Teigiama, neva Vašingtonas ir Berlynas neketina tiesiogiai įtikinėti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dėl būtinybės pradėti derybas. Būdamos pagrindinėmis ginklų Ukrainai tiekėjomis, JAV ir Ukraina nusprendė pasitelkti būtent šį įtakos svertą, siekdamos savo tikslo.Kaip teigia šaltiniai, Ukrainą aprūpins tokiais ginklais ir tokiu jų kiekiu, kad Ukrainos kariuomenė galėtų išlaikyti dabartinį frontą, tik be galimybės išlaisvinti Rusijos okupuotas teritorijas.„V. Zelenskis turi pats suprasti, kad tai negali toliau tęstis. Be jokių užuominų iš išorės. Jis turi savo valia kreiptis į savo tautą ir paaiškinti, kad derybos būtinos“, – kaip rašo „Bild“, paaiškino vienas iš šaltinių Vokietijos vyriausybėje.

Turkija dar kartą pakartojo esanti pasiruošusi surengti Ukrainos ir Rusijos taikos derybasTurkijos nuomone, derybos būtų veiksmingiausias būdas pašalinti grėsmes ir nutraukti karą, todėl ji yra pasiruošusi surengti Ukrainos ir Rusijos taikos derybas.Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas tai pasakė kreipdamasis į penktadienį, lapkričio 24 d. Stambule vykstančio strateginės komunikacijos viršūnių susitikimo „Stratcom 2023“ dalyvius.„Be jokios abejonės, veiksmingiausias būdas pašalinti grėsmes yra kaip galima greičiau derybų būdu nutraukti karą. [...] Susitarus dėl sąlygų, Turkija gali dar kartą surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas“, – kalbėjo ministras.H. Fidanas priminė, kad Turkija jau yra suteikusi politinę ir strateginę paramą, siekiant užtikrinti Ukrainos, įskaitant Krymą, suverenumą, nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą.2022 m. kovo 29 d. Stambule buvo surengtos Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos. Po to Turkija ne kartą pareiškė esanti pasirengusi suteikti platformą ir sukurti sąlygas Ukrainos ir Rusijos taikos deryboms.

Armėnijos premjeras vis garsiau kritikuoja RusijąArmėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas penktadienį pareiškė, kad Rusija nepristatė ginklų, už kuriuos Jerevanas jau yra sumokėjęs, ir apkaltino Rusijos žiniasklaidą destabilizuojant politinę padėtį jo šalyje.Šios pastabos išryškino didėjantį Armėnijos susipriešinimą su galinga sąjungininke po to, kai Rusijos taikdariai nesugebėjo užkirsti kelio Azerbaidžano puolimui, kurio tikslas buvo atkovoti Armėnijos kontroliuotą separatistinį Kalnų Karabacho anklavą.„Yra problema, susijusi su (rusiškos) ginkluotės ir įrangos, už kurią mes jau sumokėjome, pristatymu“, – sakė N. Pašinianas per televiziją. – Šiuo metu vyksta diskusijos dėl šios problemos sprendimo mechanizmų“.„Žinome, kad pačiai Rusijos Federacijai reikia ginklų“, – sakė jis, aiškiai užsimindamas apie Rusijos karą Ukrainoje.Jis taip pat sakė, kad yra „tam tikrų problemų“ dėl dvišalio susitarimo, „numatančio, kad abiejų šalių žiniasklaida neturėtų kištis į vidaus reikalus ar destabilizuoti šalies vidaus politinę padėtį“, laikymosi.N. Pašinianas sakė, kad Jerevanas pakvietė Maskvą surengti konsultacijas, „kad galėtume išspręsti šį klausimą draugiškoje ir normalioje atmosferoje“.Armėnija priklauso Maskvos vadovaujamai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO), kuri įpareigoja Rusiją ginti Armėniją užsienio invazijos atveju.N. Pašinianas apkaltino KSSO, kad ji nevykdo šio įsipareigojimo, įskaitant atvejus, kai Armėnija pareiškė, kad jos kaimynas ir priešas Azerbaidžanas per pastaruosius trejus metus užėmė nedidelius jos teritorijos lopinėlius.Ketvirtadienį Armėnija atsisakė dalyvauti Baltarusijoje vykusiame KSSO aukščiausiojo lygio susitikime ir tai buvo naujausia Jerevano nepasitenkinimo išraiška.Rugsėjį per žaibišką karinę operaciją Azerbaidžanas iš Armėnijos separatistų pajėgų atkovojo separatistinį Karabacho regioną, kurį Armėnija kontroliavo tris dešimtmečius.

Šimonytė Kyjive susitiko su Šmyhaliu: Lietuva nesiliaus palaikyti Ukrainos europinių siekiųKyjive viešinti premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su Ukrainos ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu. Susitikimo metu buvo aptarta Lietuvos parama prieš Rusijos agresiją kovojančiai valstybei.„Kaip visada, smagu susitikti su savo brangiu draugu Denisu Šmyhaliu asmeniškai ir aptarti, ką Ukrainos draugai gali padaryti, kad geriau patenkintų neatidėliotinus ir ilgalaikius Ukrainos poreikius ir priartintų pergalę“, – socialiniame tinkle „X“ rašo I. Šimonytė.Kyjive viešinti premjerė akcentuoja, kad Lietuva nesiliaus remti Ukrainos.„Lietuva nesiliaus palaikyti Ukrainos europinių ir euroatlantinių siekių, pasisakyti už tolesnes sankcijas agresorei Rusijai ir jos bendrininkams bei padėti Ukrainai atsikurti stipresnei. Lietuva ir Ukraina yra kartu iki pergalės ir po jos“, – akcentuoja ji.Premjerė Kyjive viešės nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Pastarąjį kartą I. Šimonytė Ukrainoje lankėsi praėjusių metų rudenį.I. Šimonytė teigė Kyjive ketinanti susitikti su šalies vadovais, taip pat dalyvauti prezidento Volodimyro Zelenskio inicijuotame tarptautiniame forume dėl Ukrainos grūdų.

Ukrainos vicepremjerė įspėja dėl karo nuovargio EuropojeUkrainos vicepremjerė Olha Stefanišyna įspėjo dėl didėjančio karo nuovargio Europos šalyse. Per daugiau kaip 600 dienų Ukrainos pasiryžimas gintis nuo Rusijos agresijos esą nepasikeitė. „Mūsų ryžtas liko toks pat“, – penktadienį Berlyne kalbėjo už europinės ir euroatlantinės integracijos klausimus atsakinga politikė. Tačiau ji teigė skaitanti antraštes apie karo nuovargį. Savo kelionėje per virtinę ES šalių ji girdėjusi, kad karas trunka per ilgai.„Neturėtume skaičiuoti dienų; turėtume žiūrėti, kaip klostosi reikalai“, – pažymėjo O. Stefanišyna. Vienas teigiamų pokyčių pavyzdžių esą yra tas, kad Ukraina nuo NATO viršūnių susitikimo liepą toliau pereina prie Vakarų aljanso standartų.NATO viršūnių susitikime Vilniuje Ukrainai buvo pažadėta narystė, tačiau nieko konkrečiai neįsipareigota. Kaip vieną svarbiausių momentų O. Stefanišyna įvardijo gruodžio viduryje vyksiantį ES šalių lyderių susitikimą. Čia bus sprendžiama, ar pradėti stojimo derybas su Ukraina. Kelios šalys, pirmiausiai Vengrija, pareiškė abejonių.Vienos ES šalies veto reiškia pralaimėjimą ir visoms kitoms, įspėjo ji. O. Stefanišyna pažymėjo, kad Ukraina bus patikima ES narė. Pritarimas stojimo deryboms esą išsaugotų „pozityvų plėtros polėkį“. Tai, anot vicepremjerės, padėtų ir Vakarų Balkanų šalims, kurios taip pat laukia prisijungimo.O. Stefanišyna savo kalboje Vokietijos užsienio politikos draugijai (DGAP) taip pat akcentavo pavojų, kad Ukrainos pralaimėjimas kare gali sukelti domino efektą. Rusijos galios siekis, anot jos, nesibaigia prie Ukrainos sienų. Todėl Ukrainai reikia dar daugiau ginklų. Ji paminėjo kovinius tankus, tolimojo nuotolio artileriją ir oro gynybos sistemas.

Ukraina: sulaikytas kolaborantas, išdavęs rusams savo tėvąUkrainos saugumo tarnyba (UST) sulaikė išdaviką, kuris per okupaciją Chersono srityje įskundė rusams savo tėvą, tikėdamasis „posto“ iš kolaboranto Volodymyro Saldo, praneša portalas „rbc.ua“.„Piktadarys priklausė uždraustai Regionų partijai, o prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai jis pasitiko rusų kariuomenės kolonas, žengiančias į bendruomenės teritoriją“, – sakoma UST pranešime.Okupavus regioną jis vienas pirmųjų pasiūlė savo „pagalbą“ įsibrovėliams kare prieš Ukrainą, pranešdamas rusams, kur ieškoti pasipriešinimo judėjimo dalyvių ir jų šeimų narių.„Vienas pirmųjų, kurį išdavikas įskundė, buvo jo tėvas, laikęsis proukrainietiškos pozicijos ir priešinęsis ginkluotai Rusijos agresijai“, – sakoma pranešime.Kaip nustatė UST, patriotiškai nusiteikęs tėvas buvo nuvežtas į sulaikymo centrą. Ten jis patyrė daugybę kankinimų, bandant įtikinti jį bendradarbiauti su okupantais.Sūnus gavo „postą“ okupacinėje administracijoje, kuriai vadovavo Ukrainos išdavikas ir buvęs Chersono miesto tarybos deputatas Volodymyras Saldo.Kolaborantas buvo atsakingas už „humanitarinės pagalbos“ iš Rusijos skirstymą Kremliaus režimo šalininkams.„Be to, išdavikas ne kartą dalyvavo plėšiant vietos gyventojų namus ir grobiant užpuolikams ir jų pakalikams pasipriešinusius žmones“, – pažymi UST.Taip pat žinoma, kad kolaborantas savo iniciatyva su ginklu budėjo rusų kontrolės postuose ir padėjo okupantams įsikurti piliečių, išvykusių į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, namuose.Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms išvadavus gyvenvietę, išdavikas liko bendruomenės teritorijoje, kur bandė slapstytis ir taip išvengti teisingumo.„UST pareigūnai nustatė išdaviko buvimo vietą ir jį sulaikė. Jam pareikšti įtarimai pagal du Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius“, – sakoma pranešime.https://t.me/SBUkr/10460

Apklausa: po karo kas antras pabėgėlis ukrainietis norėtų likti DanijojeDanija suteikė prieglobstį daugiau kaip 40 tūkstančių ukrainiečių. Po karo kas antras pabėgėlis norėtų likti šioje šalyje.Tai rodo tyrimo „Ukrainiečiai Danijoje“, kurį atliko Kopenhagos universitetas, rezultatai, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasi „dr.dk“.Apklausoje dalyvavo apie 7 tūkst. ukrainiečių. 49,5 proc. respondentų pareiškė, kad ketina likti Danijoje ir pasibaigus karui. Tokia didelė norinčiųjų apsigyventi šalyje dalis nustebino tyrėjus.„Nesitikėjau, kad beveik pusė pasakys, jog nori čia likti. Mums tai buvo didelė staigmena. Matome, kad tai grupė, kuri gerai įsitvirtino bendruomenėje. Daugelis dirba, daug vaikų lanko mokyklą“, - sakė žurnalistams Kopenhagos universiteto profesorė Karen-Inge Karstoft.Šių metų liepą Danijoje buvo 20 700 ukrainiečių nuo 16 iki 66 metų amžiaus. Darbą turėjo 10 371 ukrainietis. Daugelis dirbo restoranuose ir viešbučiuose, valytojais arba žemės ūkyje.Pasak Karen-Inge Karstoft, tokioms pabėgėlių ukrainiečių nuotaikoms tam tikros įtakos gali turėti tai, kad karas Ukrainoje vis tęsiasi.Danijoje priimtas specialus įstatymas ukrainiečiams nustos galioti 2025 metų kovo 17 dieną. Po to su jais bus elgiamasi taip pat, kaip ir su visais kitais pabėgėliai. Jie turės grįžti į savo tėvynę, jei negaus prieglobsčio ar leidimo nuolat gyventi šalyje.

Žiniasklaida: planą dėl Krymo turinti Rusija surengė slaptas derybas su kinaisRusija nori su Kinijos pagalba iškasti tunelį po Kerčės tiltu okupuotame Kryme, kuris būtų apsaugotas nuo Ukrainos atakų. Apie tai skelbia „The Washington Post“, remdamasi perimtu Ukrainos specialiųjų tarnybų pranešimu.Kaip rašoma leidinyje, spalio pabaigoje įvyko slaptos derybos tarp kinų ir rusų verslininkų, artimų šalių valdžioms. Žurnalistai išsiaiškino, kad dalyvauti projekte sutiko viena iš didžiausių Kinijos statybų įmonių – Kinijos geležinkelių statybos korporacija (KGSK).Ji teigė pasirengusi „aprūpinti bet kokio sudėtingumo geležinkelių ir automobilių kelių tiesimą Krymo regione“, rašoma elektroniniuose laiškuose, išanalizuotuose WP.Tiesa, KGSG sutiko dalyvauti tik tokiu atveju, jei bus garantuotas visiškas konfidencialumas, o kompanijos pavadinimas visose sutartyse bus pakeistas.Kaip rašoma laikraštyje, kitame elektroniniame laiške minimas Kinijos bankas, kuris sutiko konvertuoti dolerius į rublius ir pervesti pinigus į okupuotą Krymą finansuoti kompanijos projektą.Tunelio statybos, kaip teigiama, gali kainuoti 5 mlrd. dolerių.

Britų žvalgyba: per smūgį į sunkvežimių vilkstinę Chersono srityje greičiausiai žuvo daugiau nei 70 Rusijos kareiviųSmūgiai į kariuomenę toliau nuo fronto linijos rodo, kad Ukraina ir Rusija susiduria su opia dilema dėl savo karių dislokavimo, sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle X, pranešė „Ukrinform“.Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Rusijos pajėgos Ukrainoje ir toliau masiškai patiria aukas per Ukrainos tolimojo nuotolio tikslius smūgius, suduodamus gerokai už fronto linijos. Lapkričio 10 d. per smūgį į sunkvežimių vilkstinę už 23 km nuo fronto linijos Hladkivkos kaime, Chersono srityje, greičiausiai žuvo daugiau nei 70 Rusijos kareivių.Lapkričio 19 d. smūgiavus į Rusijos kareivius, dalyvavusius apdovanojimų ceremonijoje ar koncerte Kumačiove, Rusijos kontroliuojamos teritorijos gilumoje už 60 km nuo fronto linijos, tikriausiai buvo dešimtys aukų.Ukraina taip pat patiria panašių incidentų: lapkričio 3 d. Rusijos balistinė raketa užmušė 19 Ukrainos 128-osios atskirosios kalnų šturmo brigados narių.Pasak JK gynybos ministerijos, dislokuoti kariai paprastai gerai žino, kokio nuotolio ginklų sistemas naudoja jų priešai. Vadams dėl to iškyla opi dilema. „Jiems tenka derinti geriausią praktiką, kaip išlaikyti kariuomenę išsklaidytą ir mažiau pažeidžiamą smūgių, ir drauge kasdien sutelkti dalinius, kad galėtų jiems vadovauti ir palaikyti moralę“, – sakoma pranešime.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau sužeisti 1 148 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. Ukrainoje jau sužeisti mažiausiai 1 148 vaikai. Dar 510 žuvo.Tai penktadienį platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.Pasak prokuratūros, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (492), Charkivo (304), Chersono (139), Kyjivo (129), Zaporižios (100), Mykolajivo (97), Dnipropetrovsko (96), Černihivo (72) ir Luhansko (67) srityse.

Ukraina ruošiasi evakuoti vairuotojus, užblokuotus pasienyje su LenkijaUkrainos bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros ministerija pradėjo rinkti duomenis, kad būtų galima evakuoti Lenkijos ir Ukrainos pasienyje užblokuotus vairuotojus.Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė viceministras Serhijus Derkačius, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Pradėjome rinkti duomenis mūsų vairuotojų evakuacijai. Mes jau nebeturime laiko susitarti dėl kompromisų“, – pareiškė S. Derkačius.Jis pabrėžė, kad Ukrainos vairuotojai laukia pasienyje esant minusinei temperatūrai. Ukraina kelis kartus darbiniu ir oficialiu lygiu kėlė klausimus dėl maitinimo, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės tarnybos automobilių budėjimo, deramų sanitarinių sąlygų. Tačiau šiuo požiūriu nieko nebuvo padaryta.„Matome naujus pranešimus apie vietos valdžios pritarimą protesto tęsimui. Todėl išvešime visus vairuotojus, kurie pareikš tokį norą“, – pridūrė viceministras.Jis paragino išdalyti evakuacijos blankus vairuotojams ir vežėjams, kad šie galėtų juos užpildyti.Infrastruktūros ministerija taip pat inicijavo Europos Sąjungos stebėsenos grupės sudarymą pasienyje.„Savo kolegoms Europoje siūlome oficialiai fiksuoti situaciją prie kontrolės punktų. Ar praleidžiami pavojingi kroviniai, kaip kerta sieną humanitarinė pagalba, o svarbiausia - kokiomis sąlygomis jau daugiau kaip dvi savaites gyvena mūsų vairuotojai“, – pareiškė S. Derkačius.Anot jo, oficialus raštas su tokiu pasiūlymu jau išsiųstas, laukiama atsakymo.Kaip jau buvo pranešta, sunkvežimių vairuotojams, užblokuotiems Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, buvo pristatyta pirmoji pagalbos siunta, kurią sudarė 11 tūkst. maisto davinių, 700 butelių vandens ir vaistai.Lapkričio 6 d. Lenkijos vežėjai pradėjo blokuoti sunkvežimių judėjimą prie trijų didžiausių kontrolės punktų pasienyje su Ukraina. Susidarė didžiulės ukrainiečių vilkikų eilės. Kai kur jos siekia 40 kilometrų į abi puses, o automobilių stovėjimo aikštelės daugeliui vairuotojų tapo laikina gyvenamąja vieta.Lenkijos vežėjai reikalauja grąžinti leidimų Ukrainos vežėjams praktiką, sugriežtinti pervežimo taisykles užsieniečiams pagal Europos transporto ministrų konferencijos nutarimus, neleisti registruoti įmonės Lenkijoje, jei jos finansinė veikla vykdoma ne ES teritorijoje, sudaryti atskirą eilę automobiliams su ES šalių numeriais, sudaryti atskirą eilę prie visų sienų tuštiems vilkikams ir suteikti prieigą prie Ukrainos sistemos „Kelias“.

Rusija iš visų pusių atakuoja Avdijivką Trečia Rusijos pajėgų banga atakuoja Ukrainos rytuose esantį Avdijivkos miestą ir sistemingai apšaudo jo centrą.Tai penktadienį pareiškė šio miesto vadovas Vitalijus Barabašas.„Prasidėjo trečia (atakų) banga. Jie atakuoja iš visų krypčių, iš pietinio ir šiaurinio flangų, kaip ir anksčiau. Jie atakuoja pramoninę zoną“, – teigė V. Barabašas.Avdijivka fronto linijoje yra nuo 2014 m. Šis miestas įsikūręs Donecko srityje, kurią Rusija praėjusiais metais neteisėtai „aneksavo“. Nors Avdijivka yra praktiškai sunaikinta, ji tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu.„Jie atakuoja iš visų pusių, pasitelkdami daug pėstininkų. Į pramoninę zoną nukeliavo technika, kadangi tam sąlygas sudaro asfalto danga“, – valstybinei žiniasklaidai sakė V. Barabašas.Pasak jo, Rusijos pajėgos taikosi į Avdijivką valdomosiomis aviacinėmis bombomis ir kasetiniais šaudmenimis, per dieną surengdami po 30-40 „didžiulių“ smūgių.V. Barabašas nurodė, kad mieste liko 1 350 gyventojų, o per praėjusią savaitę buvo evakuoti 102 asmenys.Prieš karą Avdijivkoje gyveno apie 30 000 žmonių.

Ukrainos kariškiai mano, kad ši žiema bus lengvesnė nei praėjusi Žiema Ukrainoje šiemet turėtų būti lengvesnė nei pernai. Ukraina tam pasiruošė, o priešas neturi tiek išteklių, kiek jų turėjo, pradėdamas plataus masto invaziją.Tai televizijos kanalui „Kiev24“ pareiškė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčukas, praneša portalas „rbc.ua“.Kariškis pažymėjo, kad ukrainiečiams tai jau antra žiema karo sąlygomis. Dabar Ukraina turi patirties, todėl geriau pasiruošė. Pasak D. Pletenčuko, parengta ne tik infrastruktūra, bet ir reagavimo į grėsmes sistema.Jis taip pat pareiškė, kad okupantai rusai jau nebeturi tokių išteklių, kaip plataus masto karo pradžioje. Omenyje turima ir šių išteklių naudojimo taktika.„Todėl ši žiema mums turėtų būti lengvesnė nei praėjusi. Bet nereikia atsipalaiduoti, nereikia ignoruoti oro pavojų. Raketos kelia didelę grėsmę. O jei kalbėsime apie raketas "Kalibr“, tai čia rusai turi logistikos problemų. Jie perdislokavo savo laivus į Novorosijską, o raketos liko Sevastopolyje“, – pridūrė jis.Portalas primena, kad rudens ir žiemos išvakarėse ukrainiečiai buvo įspėjami apie galimus naujus masinius okupantų apšaudymus. Rusų taikinys gali būti Ukrainos energetikos sistema. Prieš žiemą Ukrainos inžinieriai buvo mokomi Didžiojoje Britanijoje. Programos tikslas – apsaugoti energetikos sektorių nuo galimų Rusijos atakų.„Financial Times“ rašė, kaip Ukraina ruošiasi smūgiams energetikos sistemai. Šiuo tikslu ne tik sustiprinta oro gynybą, bet ir apsauga tiesiogiai vietose.Ukrainos kariškiai mano, kad rusai kaupia raketų atsargas būsimoms atakoms. Pavyzdžiui, Kryme okupantai energetiniam terorui surinko daugiau kaip 800 raketų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos taip pat pažymi, kad okupantai gali smogti bepiločiais orlaiviais.

Vokietijos ambasadorius: žiemą Ukrainoje bus dislokuota dar viena oro gynybos sistema „Patriot“Žiemą Ukrainoje bus dislokuota papildoma oro gynybos sistema „Patriot“ iš Vokietijos.Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Vokietijos ambasadorius Ukrainoje Martinas Jägeris.„Padėtis žiemą gali būti labai sunki. Ukraina padarė visa, kas įmanoma, kad pasirengtų šiai situacijai, o mes padėjome pasiruošti. Aš jau kalbėjau apie mūsų paramą oro gynybai. Be minėtų sistemų IRIS-T, žiemą čia bus dislokuota dar viena sistema „Patriot“ iš Vokietijos“, – sakė diplomatas.Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos prezidento biuras spalio pradžioje informavo, kad Vokietija planuoja perduoti Ukrainai papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“.Lapkričio viduryje Vokietijos ambasadorius pareiškė, kad iki metų pabaigos Vokietija pristatys Ukrainai dar dvi oro gynybos sistemas IRIS-T.

Ukrainos energetikos ministras: surengėme plačiausio masto remonto kampanijąRusija kasdien atakuoja Ukrainos energetikos sistemą, bet Ukraina surengė plačiausio masto remonto kampaniją ir yra pasiruošusi žiemai.Tai per televizijos maratoną pareiškė šalies energetikos ministras Hermanas Haluščenka, praneša portalas „rbc.ua“.Pasak ministro, šį rudenį nebuvo tokių apšaudymų kaip anksčiau. Tačiau Rusija kasdien atakuoja energetikos sistemą. H. Haluščenka pažymėjo, kad Ukrainos oro gynyba pagerėjo ir dabar gali numušti „Kinžalus“, kuriais rusai anksčiau daužė energetikos objektus.Jis taip pat pažymėjo, jog dar ne visi energetikos objektai atstatyti, bet vyriausybė padarė viską, kad jie būtų suremontuoti.„Mes surengėme plačiausio masto – ir dabar dar tęsiamą – remonto kampaniją, ir tai suteikia galimybę užtikrinti generaciją žiemos laikotarpiu“, – pabrėžė energetikos ministras.H. Haluščenkos nuomone, Ukraina pasirengusi išgyventi žiemą.„Sistema visiškai ramiai pasitinka žiemą. Vienintelis veiksnys, kuris gali turėti įtakos, - atakos. Ir net ne pats atakų faktas, o atakų poveikis energetikos sistemai“, – sakė jis.Nuo 2022 metų spalio iki beveik 2023 metų kovo okupantai rusai masiškai apšaudė Ukrainos energetikos sistemą, mėgindami palikti šalį be elektros.Per daugybę rusų atakų kai kurie Ukrainos energetikos objektai buvo smarkiai apgadinti. Todėl Ukrainoje rudenį ir žiemą buvo taikomi elektros išjungimai, o piliečiai buvo raginami taupyti elektros energiją ir neperkrauti sistemos.Lapkričio 23 d. nacionalinė energetikos kompanija „Ukrenerho“ pareiškė, kad padėtis tebėra sunki. Tęsiamas kelių šiluminių elektrinių blokų remontas. Energetikos sistemoje fiksuojamas deficitas, kuris vis didėja.

Per parą Chersono srityje trys žmonės žuvo, o dar 11 buvo sužeistiChersono srityje per parą žuvo trys žmonės, dar 11 buvo sužeisti, tarp jų – du vaikai.Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Praėjusią parą priešas surengė 119 apšaudymų, paleido 638 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, "Grad" sistemų, tankų, granatsvaidžių, dronų ir aviacijos. Į Chersono miestą paleistas 91 sviedinys", – rašoma pranešime.Rusijos kariškiai taikėsi į srities gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus.„Dėl Rusijos agresijos žuvo trys žmonės, dar 11 buvo sužeisti, tarp jų – du vaikai“, – pažymėjo O. Prokudinas.Lapkričio 24-osios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino tris „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 23 d. rusai apšaudė Chersono srities Čornobajivkos miestą, trys žmonės žuvo ir penki buvo sužeisti.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 322 900 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 110 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų lapkričio 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 322 900 kareivių.Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 5 496 tankų (+30), 10 256 šarvuotųjų kovos mašinų (+32), 7 833 artilerijos sistemų (+31), 904 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 595 oro gynybos priemonių (+4), 323 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 5 800 dronų (+1), 1 564 sparnuotųjų raketų (+0), 22 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 10 230 automobilių (+32), 1 108 specialiosios technikos vienetų (+1).Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Maskvoje elektros pastotėje kilo gaisrasPenktadienio naktį Maskvos Čiagino elektros pastotės teritorijoje kilo gaisras.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos „Telegram“ kanalais.Elektros pastotė yra Rusijos sostinės pietryčiuose, Liublino rajone.Pasak Rusijos žiniasklaidos, ugnis įsiplieskė transformatorinės pastate. Gaisro plotas – apie 200 kvadratinių metrų.„Čiagino pastotėje dega transformatorius ir apie 120 litrų degalų. Po visą rajoną sklinda tiršti dūmai", – rašoma pranešime.2023 metais daugelyje Rusijos regionų išaugo bepiločių orlaivių atakų skaičius.Lapkričio 23 d. Maskvos srities Lytkarino mieste nugriaudėjo sprogimai. Po to kelios Pamaskvio gyvenvietės liko be elektros.https://t.me/Ukraine_365News/66745

Apklausa: ketvirtadalis Ukrainos moterų užsienyje patyrė seksualinį ar fizinį smurtąSeksualinį ar fizinį smurtą patyrė daugiau kaip 25 proc. Ukrainos moterų, esančių užsienyje. 44 proc. užsienyje atsidūrusių ukrainiečių pripažino turinčios ginekologinės sveikatos problemų.Tai pranešė viena iš Ukrainos moterų kongreso įkūrėjų Svitlana Voicechovska, pristatydama studiją „Ukrainiečių moterų, radusių laikiną prieglobstį užsienyje, grąžinimo į Ukrainą dalyvauti atkūrimo darbe prielaidos“, rašo „Ukrinform“.„26 proc. ukrainiečių yra patyrusios seksualinį ar fizinį smurtą užsienyje. Iš jų 15 proc. patyrė seksualinį smurtą, 7,1 proc. – fizinį smurtą, 3,5 proc. – fizinį ir seksualinį smurtą“, – sakė V. Voicechovska.Apklausos duomenimis, 63,9 proc. respondenčių teigė nepatyrusios smurto užsienyje, 10,5 proc. nepanoro atsakyti.Be to, tyrimo rezultatai rodo, kad 44 proc. apklaustų ukrainiečių užsienyje turi problemų, susijusių su ginekologine sveikata, 31 proc. respondenčių pareiškė, kad ji pablogėjo, prasidėjus plataus masto karui.Apklausą Ukrainos moterų kongreso užsakymu šių metų lapkričio 1-12 dienomis atliko kompanija „Periscope Research“. Joje dalyvavo 800 ukrainiečių moterų iš 18 šalių (daugiausia iš Lenkijos, Čekijos ir Vokietijos, kur gyvena dauguma pabėgėlių iš Ukrainos).Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, du trečdaliai ukrainiečių yra patyrę smurtą šeimoje arba pastebėję jo apraiškų savo aplinkoje.

Rusai skelbia apie dronų ataką KrymeRusai teigia, kad esą lapkričio 24-osios naktį jų oro gynyba numušė 13 bepiločių orlaivių virš okupuoto Krymo ir dar tris virš Volgogrado srities.Tai „Telegram“ kanale paskelbė Rusijos gynybos ministerija, praneša „Ukrinform“.„Šiąnakt buvo užkirstas kelias Kyjivo režimo mėginimui surengti teroristinį išpuolį naudojant bepiločius lėktuvų tipo orlaivius prieš objektus Rusijos Federacijos teritorijoje“, – rašoma pranešime.Okupantai teigia, kad esą jų oro gynyba sunaikino 16 dronų, iš jų 13 – virš Krymo pusiasalio, o tris – virš Volgogrado srities.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 21 d. Rusijos valdžia pareiškė, kad esą buvo numušta Ukrainos bepiločių orlaivių virš Oriolo ir Kursko sričių.

Rusai suaktyvino Chersono srities apšaudymą, taikosi į civiliusRusijos okupacinės pajėgos nepaliauja terorizuoti dešiniojo Chersono srities kranto gyventojų. Priešas padidino apšaudymo intensyvumą didelės žmonių koncentracijos ir Chersono centro kryptimi, rašo „Unian“.Apie tai televizijos kanalo „Freedom“ eteryje pasakojo Chersono regiono karinės administracijos spaudos tarnybos vadovas Oleksandras Tolokonnikovas. Anot jo, lapkričio 23 dieną okupantai kasetiniais šaudmenimis užpuolė Chersono srities Čornobajivkos kaimą. Tolokonnikovas pabrėžė, kad rusai kasetiniais šaudmenimis pradėjo dažniau smogti civiliams, nes nori padaryti kuo daugiau žalos, įskaitant sužalojimus žmonėms.„Vakar Chersono centre buvo surengta daugybė antskrydžių. Vienas žmogus žuvo, vienas buvo sužeistas. Ligoninėje apie 5 valandą vakaro surengtas aviacijos smūgis. <...> Čornobajivkoje nėra karinių bazių“, – sakė jis.Šiuo metu Chersono regione vykdoma privaloma 23 gyvenviečių evakuacija. Iš 800 žmonių 579 jau evakuoti.

Ukraina į karo rėmėjų sąrašą įtraukė Vokietijos bendrovę „Knauf“Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra (NACP) pranešė į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą įtraukusi Vokietijos statybinių medžiagų gamintoją „Knauf“.„Vien 2022 metais viena didžiausių pasaulyje statybinių medžiagų gamintojų „Knauf“ į Rusijos biudžetą sumokėjo apie 117 mln. JAV dolerių. Be to, Vokietijos bendrovė aktyviai skatina mobilizaciją Rusijoje, siųsdama savo darbuotojus į karą prieš Ukrainą. Tai buvo pagrindas NACP įtraukti „Knauf“ į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą“, – sakoma pranešime.Nuo 1993 metų „Knauf“ į Rusijos ekonomiką investavo daugiau nei 1,65 mlrd. eurų. Rusijoje bendrovei atstovauja dešimt dukterinių įmonių, 20 gamyklų ir beveik 30 išteklių centrų. Vokietijos statybinių medžiagų gamintoja Rusijoje turi 4 000 darbuotojų. Šiandien „Knauf“ yra didžiausia Vokietijos investuotoja Rusijos statybos pramonėje.Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje (Tatarstanas), kurioje organizuojama rusiškų bepiločių orlaivių „Shahed-136“ gamyba, „Knauf“ taip pat turi veikiančių akustinių lubų plokščių ir pakabinamų sistemų gamybos įrenginių.Be to, „Knauf“ vadovybė yra glaudžiai susijusi su Kremliaus režimu. Pavyzdžiui, bendrovės bendrasavininkis Nikolausas Wilhelmas Knaufas 23 metus (nuo 1999 m. vasario iki 2022 m. kovo) turėjo Rusijos Federacijos garbės konsulo statusą ir atstovybę su garbės konsulato įgaliojimais Niurnberge.Rusijai įsiveržus į Ukrainą, bendrovė oficialiai leido suprasti, kad nemato priežasčių pasitraukti iš agresoriaus rinkos. Jie pareiškė, kad liks Rusijoje tol, kol tai leis politinė ir komercinė padėtis. Jie yra atsakingi už daugiau kaip 4 000 darbuotojų ir jų šeimas, taip pat už klientus ir tiekėjus, su daugeliu iš kurių daug metų palaikė puikius santykius, teigė bendrovė.2022 metų spalį Vokietijos žiniasklaida daug dėmesio skyrė faktui, kad „Knauf“ rėmė savo darbuotojų mobilizaciją į Rusijos ginkluotąsias pajėgas. Buvo teigiama, kad „Knauf“ gamyklos Krasnogorske netoli Maskvos vadovai iš Rusijos su valdžios institucijomis suderino sąrašus žmonių, kurie buvo reikalingi gamykloje ir kurie galėjo būti siunčiami į karą. Teigiama, kad kai kurie iš tų, kurie gavo šaukimą į kariuomenę, buvo net nuvežti į karo prievolės įstaigas įmonės mikroautobusu.Taip pat 2023 metų vasarį „Knauf“ dalyvavo parodoje Krasnodaro krašte ir pristatė Rusijoje pagamintas naujoviškas statybines medžiagas. Lapkričio pabaigoje bendrovė netgi surengė parodą „KNAUF BUILD FEST 2023“.Taigi „Knauf“ specialistai ir toliau stato miestus šaliai agresorei. Tai ypač ciniškai kontrastuoja su tūkstančiais gyvenamųjų namų Ukrainoje, kuriuos sugriovė agresorės kariuomenė, finansuojama, be kita ko, ir iš „Knauf“ sumokėtų mokesčių, pabrėžė NACP.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, į tarptautinių karo Ukrainoje rėmėjų sąrašą taip pat įtraukta Danijos statybinių medžiagų gamybos bendrovė „Rockwool“.

Ukraina pranešė, kad per Rusijos artilerijos apšaudymą žuvo keli žmonėsRusijos artilerijai apšaudant Ukrainos pietų ir rytų regionus, pranešama apie keletą aukų.Karinė regiono administracija pranešė, kad ketvirtadienį Chersono regione esančioje Čornobajivkos gyvenvietėje trys žmonės žuvo, dar mažiausiai penki buvo sužeisti.Administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas platformoje „Telegram“ nurodė, kad buvo smogta kasetinėmis bombomis. Per dar kitą ataką buvo sužaloti du vaikai.Valdžios atstovų teigimu, per artilerijos apšaudymą rytų Ukrainos Donecko regione du žmonės žuvo, dar vienas buvo sužalotas.Ukrainos karinės pajėgos pranešė, kad per pastarąją dieną artilerijos sviediniais pafrontėje ir Rusijos pasienyje apšaudyta daugiau nei 110 vietovių.Iš karo zonos gaunamos informacijos nepriklausomą patikrinimą atlikti dažnai būna neįmanoma.

Jungtinė Karalystė apmokė 30 tūkst. ukrainiečių kariųJungtinė Karalystė nuo praėjusių metų birželio mėn. parengė 30 tūkst. Ukrainos karių naujokų, pranešė Gynybos ministerija, skelbia „Sky News“.Jai padėjo kariai iš „10 šalių partnerių“, pridūrė ji.Tarp jų – Kanada, Švedija, Danija, Norvegija, Nyderlandai, Suomija, Australija ir Naujoji Zelandija.Britų Gynybos ministerija teigia, kad kariai dabar „kovoja, kad atgautų savo šalį“.https://twitter.com/DefenceHQ/status/1727718772079796246?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1727718772079796246%7Ctwgr%5E65302cd5c390e8326b9a462f179d668cfcd43b40%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fnews.sky.com%2Fstory%2Fukraine-russia-war-latest-putin-live-updates-blog-12541713

NATO ragina supaprastinti karių logistiką Europoje – sukurti savotišką „karinį Šengeną“NATO perspėjo, kad pernelyg didelis biurokratizmas trukdo kariuomenės judėjimui Europoje, o kilus konfliktui su Rusija, ši problema gali labai vėluoti, rašo „Reuters“.„Tai, ko nepadarysime taikos metu, nebus paruošta krizės ar karo atveju“, – agentūrai sakė NATO jungtinės paramos ir įgalinimo vadavietės (JSEC) vadovas Aleksandras Sollfrankas.2018 m. įsteigta JSEC veiklą Vokietijoje pradėjo 2021 m. Jos užduotys – koordinuoti greitą karių judėjimą žemyne.„Aljansui reikia greitai perkelti karius iš jų bazių į reikiamą tašką rytiniame flange“, – pažymėjo A. Sollfrankas, pridurdamas, kad tam reikalingi mokymai.Jo nuomone, reikalingas savotiškas „karinis Šengenas“ – laisvo karinės technikos judėjimo zona.„Turime būti vienu žingsniu priekyje. Turime paruošti operacijų scenarijų gerokai anksčiau, nei bus panaudotas [NATO kolektyvinės gynybos chartijos] 5 straipsnis“, – sakė generolas.„Turime taisyklių perteklių, bet vienintelis dalykas, kurio mums trūksta, yra laikas“, – perspėjo NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris.„Rusijos karas prieš Ukrainą pasirodė esąs sekinantis karas, o sekinantis karas yra logistikos mūšis“, – pridūrė jis.

Chersono valdžia pranešė, kad per apšaudymą buvo sužeisti du paaugliaiPer neseniai įvykusį apšaudymą Chersono Dniepro rajone buvo sužeisti du vaikai, sakė miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, skelbia BBC.„15-metis vaikinas ir 11-metė mergina dėl įvairių sužalojimų paguldyti į ligoninę. Jiems suteikiama reikiama medicininė pagalba“, – rašė jis „Telegram“ kanale.Chersonas, kuris yra fronto linijoje, apšaudomas kiekvieną dieną. Dieną prieš tai pareigūnai pranešė, kad žuvo žmogus. Rusijos pusė šių pranešimų nekomentavo.Anksčiau ketvirtadienį Chersono regione buvo apšaudytas Černobajevos kaimas. Ukrainos pareigūnai pranešė, kad trys žmonės žuvo ir penki sužeisti. Rusijos kariuomenė įvykio nekomentavo.https://t.me/roman_mrochko/4190

Demografijos analitikė: šiuo metu užsienyje yra maždaug 9 mln. ukrainiečiųŠiuo metu užsienyje gyvena maždaug devyni milijonai ukrainiečių, tarp jų – beveik trys milijonai darbininkų migrantų.Apie tai septintajame Ukrainos moterų kongrese pranešė Ptuchos demografijos ir socialinių tyrimų instituto direktorė Ella Libanova.„Apytiksliu agentūros „Eurostat“ skaičiavimu, šiandien ES šalyse gyvena iš viso 4,2 mln. karo pabėgėlių iš Ukrainos“, – kalbėjo E. Libanova.Tuo tarpu Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) duomenimis, iš viso 1,2 mln. ukrainiečių tebėra Rusijoje.Be to, dar milijonas ukrainiečių yra prisiregistravę kitose šalyse, tokiose, kaip Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos, Kanada ir pan.„Galima pridėti dar ir apie 2,5–3 mln. darbininkų migrantų, kurių išvykimas iš Ukrainos nebuvo tiesiogiai susijęs su prasidėjusiu karu“, – pastebėjo E. Libanova.Jos žodžiais tariant, pagrindiniu demografijos dinamikos varikliu iš esmės buvo migracija, ir ypač išorinė.Tuo pat metu E. Libanova pareiškė viltį, kad kai kurie iš tų, kurie paliko šalį po to, kai joje prasidėjo karas, ilgainiui sugrįš namo. Jos nuomone, šiuo atžvilgiu yra svarbūs keli veiksniai, tokie, kaip saugumas, būstas ir gerai mokami darbai.Primename, kad 2023 m. lapkričio 22–23 d. Kyjive vyksta septintasis Ukrainos moterų kongresas.

Mažėjant temperatūrai, Ukraina nebeišgali pasigaminti pakankamai elektros energijosMažėjant temperatūrai, Ukraina nebeišgali pagaminti pakankamai energijos, kad patenkintų augantį žmonių poreikį. „Elektros vartojimas toliau didėja, energetikos sistemoje yra deficitas“, – ketvirtadienį socialinėje žiniasklaidoje teigė tinklų operatorė „Ukrenergo“. Bendrovė jau paprašė energijos tiekėjų kaimyninėse šalyse Rumunijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje pagalbos.Praėjusią žiemą Rusija smarkiai atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą. „Ukrenergo“ duomenimis, keliose šiluminėse elektrinėse vis dar vyksta remonto darbai. Dėl žiemos augantis energijos suvartojimas yra papildoma našta gamybos įrenginiams, kuriems reikia atlikti techninę priežiūrą ir juos remontuoti. Dėl Rusijos atakų ir „kitų priežasčių“, anot „Ukrenergo“, šiuo metu 409 gyvenvietės šalyje neturi elektros. Jos yra Dnipropetrovsko, Donecko, Charkivo ir Chersono srityse.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spalį įspėjo, kad Rusija šią žiemą vėl taikysis į šalies energetikos infrastruktūrą. Jos apsaugai Kyjivas paprašė Vakarų sąjungininkų daugiau oro gynybos sistemų.

Ukrainos žvalgybos vadovas: Rusija pasirengusi kariauti „tiek, kiek reikės“Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos (SVRU) vadovas Aleksandras Litvinenka pareiškė, kad Rusija yra pasiryžusi kariauti „tiek, kiek reikės“. Jo nuomone, karas jau pasiekė išsekinimo stadiją.Portalas „Unian“, cituodamas „Interfax-Ukraina“ tinklaraštį, rašo, kad, A. Litvinenkos teigimu, Rusija Ukrainoje susitelks ties trimis užduotimis: frontu, infrastruktūros naikinimu ir visuomenės vienybės ardymu.„Tikslai nesikeičia. Putinui reikia tiek Ukrainos teritorijų, kiek tik pajėgs užimti, nes rusams tai reiškia „susigrąžinti prigimtines rusų žemes“. Karas įžengė į išsekinimo etapą. Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad Kremlius pasirengęs kariauti tiek, kiek reikės“, – sakė SVRU vadovas.A. Litvinenkos teigimu, Rusija jau dabar įtraukia „specialiosios karinės operacijos“ veiksnį į 2024-2025 metų kariuomenės komplektavimo planus. Maskva mano, kad išteklių dar ilgam užteks kariauti prieš Ukrainą dabartiniu lygiu, o Ukrainos vidaus ištekliai esą „artėja prie visiško išsekimo“.SVRU vadovas mano, kad Rusijai nesvarbu, kas ateis į valdžią Ukrainoje po dabartinės vadovybės. Rusai įsitikinę, kad bet kuriuo atveju valdžia nesugebės suvaldyti situacijos, Ukraina nugrims į chaosą, o tarptautinė pagalba nutrūks. Tada Kyjivas esą bus priverstas sėsti prie derybų stalo.

Rusija planuoja iki 2025 m. su JAV įvykdyti du bendrus skrydžius į kosminę stotįRusija ir Jungtinės Valstijos planuoja iki 2025 m. įvykdyti dar du bendrus skrydžius į tarptautinę kosminę stotį (TKS), nežiūrint į tai, kad šių dviejų galingųjų pasaulio valstybių santykiai šiuo metu yra pasiekę visišką dugną.„Interfax“ ketvirtadienį pranešė, kad ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pasirašė abiejų šalių kosmoso agentūrų – „Roskosmos“ ir NASA – susitarimą.Pirmiau buvo pranešta, kad vieną skrydį planuojama įvykdyti 2024 m. pradžioje, kuomet rusų kosmonautą Aleksandrą Grebionkiną ir JAV įgulą į TKS turėtų nugabenti raketos „SpaceX“ kapsulė.Maskva pranešė, kad pagal šiuo metu sudarytą sutartį numatyta įvykdyti dar bent vieną skrydį, kurio metu Rusijos kapsule „Sojuz“ skristų vienas JAV astronautas.Kosminė stotis yra viena iš nedaugelio sričių, kuriose JAV ir Rusija tęsia bendradarbiavimą po to, kai Maskva pradėjo plataus masto Ukrainos invaziją.

Rusija keičia taktiką mūšyje dėl svarbaus pafrontės miestoUkrainos kariai pasakoja, kad apsupto Ukrainos Avdijivkos miesto link Rusija meta „bangas“ karių ir patiria milžiniškus nuostolius, mėgindama užimti strategišką rytų pafrontėje esančią teritorija.Rusijos pajėgų beveik iš trijų pusių apsupta Avdijivka tapo varginančio karo, kuriame nei viena iš šalių per daugiau nei metus nepasiekė reikšmingų pergalių, simboliu.Tačiau, nepaisant nuolatinių karių ir įrangos nuostolių, Rusija nerodo jokių ženklų, kad ketintų atsisakyti bandymų užimti buvusį anglies mazgą pramoniniame rytų Ukrainos regione.„Laukai nukloti kūnais“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo Oleksandras iš Ukrainos 47-osios mechanizuotos brigados bataliono.„Jie nori nualinti mūsų linijas nesibaigiančiomis atakų bangomis“, – sakė jis, saugumo sumetimais nenurodydamas savo pavardės.Miestas, kuriame vyksta vieni iš intensyviausių mūšių 21 mėnesį besitęsiančiame kare, yra visiškai sunaikintas per nesibaigiantį Rusijos artilerijos apšaudymą ir bombardavimą iš oro.Tačiau jame vis dar liko maždaug 1 500 iš 30 000 iki karo buvusių gyventojų – dauguma jų yra pensininkai, kurie gyvena rūsiuose, o maistą jiems pristato specialūs maisto konvojai.2014 m. Avdijivka trumpam atiteko Rusijos remiamiems separatistams ir Ukraina pastaruosius devynerius metus statė gynybinius įtvirtinimus ir kasė apkasus miestui apsaugoti.Pietuose įtvirtinimai baigiasi vos už penkių kilometrų į šiaurę nuo Donecko, rusų kontroliuojamos vieno iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva teigia aneksavusi, sostinės.„Zombiai“Didžiuliai miestui pulti metami karių būriai rodo, kad Rusijos taktika mūšyje dėl Avdijivkos keičiasi.Spalį Maskva pradėjo plataus masto puolimą, siekdama apsupti Avdijivką šimtais šarvuočių.„Artėjo tankų ir šarvuotų pėstininkų transporto mašinų kolonos“, – pasakojo 29 m. dronų operatorius šaukiniu „Trauma“.„Bet jie pateko į minų laukus, jiems smogė dronai ir prieštankinės raketos.“Vienas Vakarų pareigūnas pranešė, kad per tą nepavykusį puolimą rusų kariuomenė prarado daugiau nei 200 šarvuočių.Dabar Maskva „perėjo prie pėstininkų taktikos“, – sakė Oleksandras ir „į priekį juda išimtinai personalo sąskaita“.Paprastai rusų kariai į pajuda naktį, grupėmis po penkis–septynis, naujienų agentūrai AFP pasakojo Trauma.„Po to anksti ryte jie pradeda puolimą.“Ukraina atsako sunkiųjų ginklų – artilerijos, minosvaidžių, granatsvaizdžių, dronų ir JAV dovanotų kovos mašinų „Bradley“ pabūklų ugnimi.„Dalis jų žūva, dalis nesustoja. Visai, kaip filme apie zombius“, – pridūrė Trauma.Miesto šturmui metant šimtus karių, naujausias Rusijos puolimas Avdijivkos kryptimi primena šiais metais jau matytą kampaniją Bachmutui paimti.Už maždaug 50 km į šiaurę esantį miestą rusai galų gale užėmė, tačiau tai buvo ligi šiol kruviniausias mūšis šiame kare.Prie Bachmuto Rusija dislokavo dešimtis tūkstančių karių – pagrinde Jevgenijaus Prigožino vadovaujamos grupės „Wagner“ užverbuotų kalinių, – kurių „šturmo brigados“ mėgino įveikti ukrainiečių pozicijas.J. Prigožinas nuolat sakydavo, kad šis miestas – tikra „mėsmalė“, o jį užėmus pasakė, kad Rusijos nuostoliai viršijo 20 000.Panašus scenarijus dabar kartojasi ir Avdijivkoje, pasakoja ukrainiečių kariai.Rusai „mato krūvas lavonų, bet jie neatlyžta“, – naujienų agentūrai AFP sakė Oleksandras.„Pusiau apsupty“Maskvos pažanga gal ir buvo lėta ir brangi, tačiau nedidelių pergalių visgi pasiekta.Ukrainos generalinis štabas ketvirtadienį pranešė, kad per pastarąją parą buvo atmušta 30 pavienių Rusijos atakų.Rusija kontroliuoja į pietus ir į rytus nuo miesto esančią teritorija, o Ukrainai pavyksta išlaikyti aštuonių kilometrų pločio ruožą nuo Avdijivkos šiaurės vakarų link.Be to, rusų pajėgos pastarosiomis dienomis priartėjo prie milžiniškos kokso gamyklos miesto šiaurės rytuose bei Stepovo gyvenvietės.Užėmę šias pozicijas, jie atsidūrė vos už dviejų kilometrų nuo Berdyčių – dar vienos nedidelės gyvenvietės, iš kurios į Avdijivką vedą paskutinis Ukrainiečių kontroliuojamas kelias.„Šis kelias yra itin svarbus. Jei jį atkirs, taps sunku patekti į miestą, evakuoti žmones, tiekti atsargas“, – pasakojo Oleksandras.„Ir tai nereiškia, kad jie ten ir sustos. Jie dairosi progos užimti miestą.“Nors jie ir yra „pusiau apsupty“, Oleksandras teigė, kad ukrainiečių karių pakanka Avdijivkai ginti,.„Nėra dėl ko pasitraukti ir atiduoti miestą.“

Ukraina: dėl Rusijos apšaudymo per pastarąją parą žuvo penki žmonėsPer pastarąją parą Ukrainos pietuose ir rytuose per Rusijos apšaudymus žuvo mažiausiai penki žmonės, ketvirtadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.Ukrainos miestai ir miesteliai netoli fronto linijos nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai Maskva įsiveržė į šalį, nuolat apšaudomi iš artilerijos.Ketvirtadienį per ataką Chersono regione esančioje Čornobaivkoje žuvo trys žmonės, pranešė prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas.Socialinėje žiniasklaidoje jis paskelbė sugriauto pastato ir ant grindų esančios kraujo balos nuotraukas, kuriose, jo teigimu, matyti smūgio padariniai.Vidaus reikalų ministras Igoris Klymenka sakė, kad dar penki žmonės buvo sužeisti, o 60 pastatų sugriauta.Ukrainos kariuomenė teigia, kad stengiasi nustumti Rusijos pajėgas nuo Dniepro upės krantų – faktinės fronto linijos Chersono regione – kad apsaugotų Ukrainos miestus nuo kasdienės Rusijos artilerijos ugnies.Dar du žmonės žuvo per pastarąją parą apšaudant ukrainiečių kontroliuojamas teritorijas Donecko regione, ketvirtadienį pranešė gubernatorius Igoris Morozas.

Iš okupuoto Krymo pranešama apie sprogimus ir kulkosvaidžių serijasLaikinai okupuoto Krymo Sakų rajono Novofedorivkos gyvenvietėje nugriaudėjo sprogimai. Liudininkai teigia girdėję ir kulkosvaidžių serijas.Tai ketvirtadienį pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Novofedorivkoje, naujosios krantinės rajone, girdėti sprogimai, taip pat aidi kulkosvaidžių serijos, praneša mūsų prenumeratorius“, – rašo kanalas.Pažymima, kad sprogimai buvo duslūs, tarsi vandenyje.Kol kas oficialių komentarų nėra.Pastaruoju metu Kryme kone kasdien girdėti sprogimai. Okupacinė valdžia tai aiškina Ukrainos dronų smūgiais, oro gynybos darbu ar Rusijos kariuomenės pratybomis.Lapkričio 22 d. buvo pranešta apie bepiločių orlaivių ataką laikinai okupuotame Kryme, Sevastopolio įlankos reidas buvo uždarytas. Vėliau pasirodė pranešimų apie smūgį okupantų kariniam daliniui prie Eupatorijos.

Kupiansko rajone dar yra keturi vaikai, jų šeimos slapstosi nuo evakuacijosIš Charkivo srities Kupiansko rajono, kurio dalyje paskelbta priverstinė evakuacija, turi būti išvežti dar keturi vaikai, tačiau jų šeimos pradėjo slapstytis.Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Jos paliko savo nuolatines gyvenamąsias vietas, bet, mūsų duomenimis, tebėra Kupiansko rajone“, – sakė pareigūnas.Anot jo, šeimos sutiko išvykti, bet kai evakuacijos grupės atvažiavo, jų jau nebuvo namuose. Žmonės persikėlė kitur, slapstosi kitose gatvėse, todėl policija priversta vaikščioti po kiemus.O. Synehubovas pareiškė esąs įsitikinęs, kad šeimos su vaikais vis dėlto bus evakuotos iki savaitės pabaigos.Kaip jau buvo pranešta, lapkričio 18 d. iš Kupiansko rajono, kuriame paskelbta priverstinė šeimų su vaikais evakuacija iš 66 gyvenviečių, dar buvo likę išvežti 12 vaikų.

Jaudinančiame vaizdo įraše – Ukrainos karius pasitinkantys kairiojo Dniepro kranto gyventojaiInternete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame nufilmuoti fragmentai, kaip Ukrainos karius pasitinka Chersono srities kairiojo kranto gyventojai, nuo pat invazijos pradžios gyvenę rusų okupacijoje. Kaip skelbia Censor.net, paskelbtas vaizdo įrašas datuojamas 2023 metų lapkričio 17 diena. Gyvenvietės pavadinimas nenurodomas.Vaizdo įraše matyti, kaip vietos gyventojai, pamatę ukrainiečių karius, negali sulaikyti laimės ašarų. Žmonės karius glėbesčiuoja ir dėkoja jiems už išvadavimą iš okupantų.„Labai jaudinantys kadrai, kurių taip pasiilgo ukrainiečiai. Pasak autorius, vaizdo įraše užfiksuota, kaip vietos gyventojai vienoje iš Chersono srities kairiojo kranto gyvenviečių, kuri pusantrų metų buvo okupuota, pasitinka mūsų gynėjus. Ačiū mūsų kariams, ir labai tikimės, kad artimiausiu metu tokių vaizdo įrašų bus vis daugiau ir daugiau“, – sakoma publikacijos autoriaus komentare.https://t.me/Pravda_Gerashchenko/83622

Lenkijoje mirė dar vienas vilkiko vairuotojas iš UkrainosLenkijoje, prie Korčovos pasienio perėjos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, mirė 56 metų vairuotojas iš Ukrainos, laukęs, kada galės kirsti sieną.Tai „Ukrinform“ korespondentui pranešė nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos tarptautiniai vežėjai“ vadovas Volodymyras Michalevičius.„Šiandien man buvo pranešta, kad mūsų ADR (pavojingų krovinių vežimas) vairuotojas, kuris beveik tris dienas stovėjo eilėje, kad galėtų kirsti sieną, naktį mirė automobilių stovėjimo aikštelėje prie Korčovos. Vyras buvo 1967 metų gimimo. Pasak Lenkijos policijos, tai buvo natūrali mirtis, tačiau jos aplinkybės dar tiriamos“, – sakė V. Michalevičius.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 11 d. Lenkijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie Jagodino-Dorohusko perėjos, mirė 54 metų vilkiko vairuotojas iš Ukrainos, laukęs, kada galės kirsti sieną.Lapkričio 6 d. Lenkijos vežėjai pradėjo blokuoti sunkvežimių judėjimą prie trijų didžiausių kontrolės punktų pasienyje su Ukraina. Susidarė didžiulės ukrainiečių vilkikų eilės. Kai kur jos siekia 40 kilometrų į abi puses, o automobilių stovėjimo aikštelės daugeliui vairuotojų tapo laikina gyvenamąja vieta.Lenkijos vežėjai reikalauja grąžinti leidimų Ukrainos vežėjams praktiką, sugriežtinti pervežimo taisykles užsieniečiams pagal Europos transporto ministrų konferencijos nutarimus, neleisti registruoti įmonės Lenkijoje, jei jos finansinė veikla vykdoma ne ES teritorijoje, sudaryti atskirą eilę automobiliams su ES šalių numeriais, sudaryti atskirą eilę prie visų sienų tuštiems vilkikams ir suteikti prieigą prie Ukrainos sistemos „Kelias“.

Rusija pranešė, kad mirė per Ukrainos drono ataką sužeistas valstybinės televizijos žurnalistasNuo traumų, patirtų per bepiločio orlaivio ataką Ukrainoje, mirė Rusijos valstybinės televizijos žurnalistas, ketvirtadienį pranešė tinklas.Maskva nuolat kaltina Kyjivą taikantis į žurnalistus. Praėjusį mėnesį ji pranešė, kad per apšaudymą Donecko srityje buvo sužeisti trys laiktraščio „Izvestija“ žurnalistai.„Mirė televizijos kanalo „Rossija 24“ karo  korespondentas Borisas Maksudovas“, – socialiniuose tinkluose paskelbė gerai žinomas valstybės kontroliuojamo tinklo laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas.Pirmiausia žinią, kad B. Maksudovas buvo sužeistas Ukrainos Zaporižios srityje, trečiadienį paskelbė Rusijos gynybos ministerija, tačiau ji teigė, kad sužalojimai nekelia pavojaus jo gyvybei.Rusijos žiniasklaidos grupės „Rossija Segodnia“ generalinis direktorius Dmitrijus Kiseliovas vadino B. Maksudovą „drąsiu kovotoju, kritusiu didvyrio mirtimi“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Užuojautą pareiškė ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.Zaporižia yra viena iš keturių Ukrainos sričių, kurias Rusija teigia pernai aneksavusi, nors jos kariuomenė nė vienos jų visos nekontroliuoja.Žurnalistų apsaugos komiteto duomenimis, nuo Maskvos puolimo pradžios pernai vasarį Ukrainoje, be B. Maksudovo, žuvo mažiausiai 15 žiniasklaidos darbuotojų. Gegužę netoli Rytų Ukrainos Bachmuto miesto, Rusijos pajėgų užimto šią vasarą po kelis mėnesius trukusių intensyvių kovų, žuvo už vaizdo medžiagą atsakingas naujienų agentūros AFP žurnalistas Armanas Soldinas.

Mirė Ukrainoje sužeistas rusų propagandistas Ketvirtadienį ryte okupuotoje Ukrainos teritorijoje mirė televizijos kanalo „Rossija 24“ propagandistas Borisas Maksudovas. Lapkričio 22 d. jis, regis, buvo sužeistas per bepiločio ataką. Apie B. Maksudovo mirtį pranešė rusų propagandistas Vladimiras Solovjovas. Jo teigimu, B. Maksudovas iškeliavo anapilin šeštą valandą ryto, evakuacijos į okupuotą Džankojų metu. Dėl „kolegos“ mirties V. Solovjovas apkaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Remiantis „Telegram“ kanalo „Baza“ informacija, televizijos kanalo „Rossija 24“ propagandistas buvo sužeistas lapkričio 22-ąją, kai filmavo „reportažą“ netoli gyvenvietės Mirnojė, įsikūrusios okupuotoje Zaporižios dalyje. Būtent filmavimo metu netoli B. Maksudovo neva sprogo bepiločio numestas užtaisas. Kaip pažymima rusiškame „Telegram“ kanale, propagandistas patyrė daugybinių traumų, skeveldrinių sužeidimų, atvirų galūnių lūžių ir t. t. Jis buvo nugabentas į ligoninę okupuotame Tokmake ir ryte turėjo būti pervežtas į okupuotą Džankojų, tačiau mirė pakeliui į jį. Prieš B. Maksudovo mirtį Rusijos gynybos ministerija skelbė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos okupuotoje Zaporižios srities dalyje sudavė smūgį rusų žurnalistų grupei. Maskva nuolat kaltina Kyjivą taikantis į žurnalistus. Praėjusį mėnesį ji skelbė, kad per apšaudymą Donecko srityje buvo sužeisti trys laiktraščio „Izvestija“ žurnalistai. Pirmiausia žinią, kad B. Maksudovas buvo sužeistas Ukrainos Zaporižios srityje, trečiadienį paskelbė Rusijos gynybos ministerija, tačiau ji teigė, kad sužalojimai nekelia pavojaus jo gyvybei. Rusijos žiniasklaidos grupės „Rossija Segodnia“ generalinis direktorius Dmitrijus Kiseliovas vadino B. Maksudovą „drąsiu kovotoju, kritusiu didvyrio mirtimi“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Užuojautą pareiškė ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Zaporižia yra viena iš keturių Ukrainos sričių, kurias Rusija teigia pernai aneksavusi, nors jos kariuomenė nė vienos jų visos nekontroliuoja.

Per parą rusai paleido į Chersono sritį 287 sviedinius, žuvo vienas žmogusRusijos kariuomenė per parą 65 kartus apšaudė Chersono sritį. Vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas.Tai ketvirtadienį feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Praėjusią parą priešas surengė 65 apšaudymus, paleisdamas 287 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, dronų ir aviacijos. Į Chersono miestą priešas paleido 29 sviedinius“, – pažymėjo pareigūnas.Pasak O. Prokudino, Rusijos kariuomenė taikėsi į gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, gamyklų teritoriją, švietimo įstaigą, medicinos įstaigą ir parduotuvę Chersone.Dėl Rusijos agresijos vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 23-osios naktį rusai apšaudė Chersono gyvenamuosius kvartalus, sužeistas vienas žmogus.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 321 800 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 130 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų lapkričio 23 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 321 800 kareivių.Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 5 466 tankų (+20), 10 224 šarvuotųjų kovos mašinų (+36), 7 802 artilerijos sistemų (+33), 902 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+3), 591 oro gynybos priemonės (+2), 323 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 5 799 dronų (+15), 1 564 sparnuotųjų raketų (+0), 22 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 10 198 automobilių (+39), 1 107 specialiosios technikos vienetų (+2).Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vicepremjerė: Ukraina nedarys išimčių vengrų mažumai, kad būtų atvertas kelias į ESUkraina veda individualias derybas su šalimis, kurių mažumos gyvena jos teritorijoje, kad atitiktų Europos Komisijos kriterijus, leidžiančius pradėti derybas dėl stojimo į ES, bet nedarys „ypatingų išimčių“ nė vienai mažumai.Tai interviu leidiniui „Ukrainska Pravda“ pareiškė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja europinės ir euroatlantinės integracijos klausimams Olha Stefanišyna.Pasak pareigūnės, tas faktas, kad Budapeštas „garsiausiai rėkia“ apie vengrų tautinę mažumą Ukrainoje, „anaiptol nereiškia, kad vengrų mažuma Ukrainoje turi kažkokių ypatingų problemų“.„Mes palaikome tokį patį dialogą, pavyzdžiui, su Rumunija. Rumunų mažuma yra viena didžiausių mažumų Ukrainoje. Moldovai pripažinus rumunų kalbą nacionaline kalba, rumuniškai kalbančių gyventojų skaičius Ukrainoje dar labiau padidės. Bet mes palaikome dialogą ir tokio šauksmo nėra“, – pridūrė ji.Pareigūnė paaiškino, kad Ukraina keis įstatymus dėl tautinių mažumų, pirmiausia atsižvelgdama į švietimo proceso klausimą.„Mūsų perėjimo prie naujo lygio teisinio reguliavimo etapas yra pažangesnis. Jis taip pat suteiks aiškumo  vietose. Pedagogams Užkarpatėje, kitose Ukrainos srityse bus aiškiau, kaip organizuoti mokymo procesą“, – sakė O. Stefanišyna.Kaip jau buvo pranešta, lapkričio 8 d. Europos Komisija rekomendavo Europos Vadovų Tarybai pradėti derybas dėl stojimo į ES su Moldova ir Ukraina. Galutinį sprendimą dėl derybų pradžios šalių-narių lyderiai turi priimti gruodžio 14-15 dienomis vyksiančiame posėdyje.Pastarosiomis dienomis iš ES gaunama signalų, kad ji gali nepritarti derybų dėl Ukrainos stojimo pradžiai per gruodžio viršūnių susitikimą. Esą dėl vienybės stokos Europos Sąjungoje svarstoma galimybė atidėti šį sprendimą iki kovo mėnesio. Vengrija viešai žada blokuoti Kyjivui teigiamą sprendimą.

Maskvos srityje – gaisras elektros pastotėje, daugiau kaip 10 gyvenviečių liko be elektrosMaskvos srities Lytkarino miesto gyventojai pranešė apie gaisrą elektros pastotės rajone.Apie tai informuoja Rusijos „Telegram“ kanalai, rašo „Ukrinform“.„Apie pirmą valandą nakties vietos gyventojai pastebėjo ryškius blyksnius danguje, o po to šviesa dingo“, – sakoma pranešime.Be elektros liko daugiau kaip 10 gyvenviečių. Gaisro priežastis kol kas nežinoma.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos Volgogrado srityje karinio dalinio teritorijoje po bepiločių orlaivių atakos sudegė sandėlis su šaudmenimis šaulių ginklams.

Per Rusijos atakas Donecko srityje 2 žmonės žuvo, 1 buvo sužeistasLapkričio 22 d. per Rusijos atakas Donecko srityje žuvo du žmonės, vienas buvo sužeistas, pranešė Donecko srities prokuratūra.59 metų vyras žuvo savo namuose per ataką Časiv Jaro mieste, o 49 metų vyras žuvo per išpuolį Torecko pakraštyje, pranešė prokurorai.Pranešama, kad per išpuolius Avdijivkoje 67 metų vyras buvo paguldytas į ligoninę dėl žaizdų krūtinėje.

Rusija per šešias savaites neteko beveik 36 tūkst. kariųRusijos Federacija per pastarąsias šešias savaites Ukrainoje prarado beveik 36 tūkstančius savo okupacinės kariuomenės karių, pranešė Ukrainos gynybos ministras Ustemas Umerovas.

Zelenskis pakvietė naująjį Argentinos prezidentą į UkrainąUkrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis telefonu kalbėjosi su naujai išrinktu Argentinos prezidentu Javieru Milei ir pakvietė jį apsilankyti Ukrainoje.Kaip pranešė Ukrainos prezidento spaudos tarnyba, V. Zelenskis pasveikino savo pašnekovą su įtikinama pergale rinkimuose ir padėkojo už paramą nuo pirmųjų plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą dienų.„Esu jums dėkingas, kad nebandėte balansuoti tarp gėrio ir blogio ir iš karto ryžtingai pareiškėte savo paramą Ukrainai. Ukrainiečiai visa tai matė. Esame jums už tai labai dėkingi“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Rusų aktorė žuvo vaidindama kariamsUkrainoje per smūgį žuvo aktorė, vaidinusi spektaklį Rusijos kariams, pranešė jos teatras, skelbia „Sky News“. Polina Menšich vaidino šokių salėje okupuotoje Ukrainoje, kai sekmadienį ji buvo apšaudyta. Ji rengė pasirodymą Rusijos kariuomenės šventės proga, teigiama vietos pranešimuose. Ukraina teigė, kad per smūgį žuvo apie 20 rusų karių, nors Maskva to nekomentavo.Pasirodė filmuota medžiaga, kurioje, regis, matyti atakos momentas.Scenoje matoma dainuojanti ir gitara grojanti moteris, kol pasigirsta sprogimas ir staiga užgęsta šviesos. Teigiama, kad P. Menšich mirė ligoninėje nuo patirtų sužalojimų.

Scholzas pirmąkart asmeniškai paragino Putiną baigti Ukrainos puolimąVokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pranešė paraginęs Vladimirą Putiną baigti Maskvos karą Ukrainoje ir išvesti visus savo karius iš šios šalies – tai įvyko per Didžiojo dvidešimtuko šalių vaizdo konferenciją, kurioje pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios dalyvavo ir Rusijos prezidentas.„Paraginau prezidentą (Vladimirą) Putiną baigti Ukrainos puolimą ir išvesti karius iš Ukrainos teritorijos, kad šis karas galų gale baigtųsi“, – į spaudos konferenciją susirinkusiems žurnalistams pasakė O. Scholzas.

Umerovas: Rusija supranta tik jėgos kalbą ir Ukraina ją gerai išmokoUkrainos gynybos ir saugumo pajėgos išstūmė Rusijos karo laivus iš Juodosios jūros ir pamažu atkuria laivybos laisvę, net neturėdamos savo galingo karinio laivyno, o tai yra asimetrinių veiksmų rezultatas.Atitinkamą pareiškimą padarė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, atidarydamas 17-ąjį Ramšteino formato Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą, pranešė „Ukrinform“ korespondentas, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos informacija.Pasak R. Umerovo, Rusija tikrai neketina pati sustoti. Maskva supranta tik jėgos kalbą ir Ukraina šią kalbą gerai išmoko.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per pastarąsias šešias savaites, t. y. nuo paskutinio Ramšteino susitikimo, Rusija Ukrainoje neteko apie 36 tūkst. karių. Per tą laikotarpį Ukrainos kariai sunaikino daugiau kaip 500 priešo tankų, apie 1 000 šarvuočių ir septynis lėktuvus.Partnerių suteikta ginkluotė, tokia kaip HIMARS, raketos „Storm Shadow“, SCALP, ATACMS, tankai „Abrams“, „Challenger“ ir „Leopard“, tapo lemtinga mūšio lauke, pabrėžė R. Umerovas.Tolesnis koalicijos pajėgumų, būtent susijusių su artilerija, šarvuota technika, orlaiviais, jūrų pajėgomis, informacinėmis technologijomis ir išminavimu, plėtojimas padės Ukrainai kartu su partnerėmis apsaugoti milijonus nekaltų žmonių gyvybių.Ukrainiečiai laukia galimybės grįžti į savo namus, atstatyti juos ir vėl susitikti su savo šeimų nariais, sakė Ukrainos ministras.Savo kalboje R. Umerovas priminė Oleškių miestą, esantį Chersono regiono kairiajame krante, šalia kurio Ukrainos pajėgos šiuo metu vykdo puolamuosius veiksmus. Šis miestas yra vos už šešių valandų kelio automobiliu nuo ministro gimtojo Aluštos miesto, kuris dabar yra Rusijos okupuotame Kryme.R. Umerovas išreiškė įsitikinimą, kad kiekviena iš partnerių padeda Ukrainos pajėgoms įveikti šį atstumą. Jau pusantrų metų tarptautinė parama vis labiau priartina ukrainiečius prie jų namų.Jis padėkojo visiems susitikime dalyvavusiems kolegoms už jų pastangas remiant Ukrainą ir pabrėžė, kad JAV gynybos sekretoriaus Lloydo J. Austino, pirmininkaujančio kontaktinės grupės posėdžiams, asmeninis vaidmuo ir dalyvavimas yra neįkainojamas.17-ajame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime dalyvavo gynybos vadovai iš daugiau kaip 50 šalių.

Vokietija perduoda Ukrainai 20 pėstininkų kovos mašinų ir kitą įrangą, amunicijąVokietijos vyriausybė trečiadienį atnaujino Ukrainai perduotos karinės pagalbos sąrašą, skelbia BBC.Į sąrašą įtraukti:20 BMP  „Marder“ su šaudmenimis,2 380 155 mm kalibro šovinių,1 šarvuotas išminavimo automobilis WISENT 1,2 428 telefonai su šifruotu ryšiu,2 tankų vilkikai su puspriekabėmis,9 transporto priemonės,5 vikšrinės medicininės transporto priemonės „Warthog“,2 greitosios pagalbos automobiliai.Vokietijos vyriausybė periodiškai atnaujina „ukrainietiškąjį“ sąrašą, papildydama jį jau perduota įranga, ginklais ir šaudmenimis.Dieną prieš tai Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius Kyjive paskelbė apie naują būsimą 1,3 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą.Į šį paketą bus įtrauktos keturios raketų „žemė-oras“ sistemos IRIS-T, 20 tūkst. 155 milimetrų kalibro artilerijos sviedinių, prieštankinių minų ir kitų ginklų. Be to, B. Pistorius pažadėjo, kad kitais metais Vokietija, pradėjusi gamybą, pristatys Ukrainai 140 tūkst. 155 mm kalibro sviedinių.

Ukraina sureagavo į Putino komentarusAnksčiau trečiadienį buvo skelbta apie Vladimiro Putino komentarus G20 aukščiausiojo lygio susitikime, kur jis sakė, kad karas Ukrainoje yra „tragedija“ ir kad turėtume galvoti, kaip jį užbaigti. Nenuostabu, kad jo pastabos Kyjivui nepatiko, skelbia „Sky News“. Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Michailas Podoliakas sakė, kad šie komentarai tėra „dar vienas Rusijos prezidento realybės iškraipymas“. „Žudikai, kurie šaltakraujiškai įvykdo iš anksto suplanuotą nusikaltimą, jo metu negalvoja, kaip sustabdyti nusikaltimą“, –rašė jis socialiniame tinkle X. M. Podoliakas sakė, kad vienintelis „įgyvendinamas sprendimas“ karui užbaigti yra tai, kad Rusija nedelsdama išvestų visus savo karius iš Ukrainos teritorijos. „Po to sėsti prie stalo ir aptarti mokėjimus, kompensacijas ir kitas teisines karo pasekmes“, – sakė M. Podoliakas.

Rusija tvirtina, kad Ukraina užpuolė žurnalistų grupęMaskva pareiškė, kad Ukrainos pajėgos užpuolė grupę Rusijos žurnalistų. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad incidentas įvyko Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje, kuri iš dalies yra okupuota Rusijos. Rusija šį regioną neteisėtai aneksavo praėjusių metų rugsėjį. „Sky News“ negali nepriklausomai patikrinti šio pranešimo.

Chersone į pastatą pataikė sviedinys, žuvo žmogusPer dar vieną miesto apšaudymą žuvo Chersono gyventojas, savo „Telegram“ kanale parašė miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mrochko, skelbia BBC.„Jis buvo bute, į kurį pataikė priešo sviedinys“, – sakė R. Mrochko. Jo duomenimis, apšaudymas įvyko maždaug prieš valandą.Dešiniajame Dniepro krante esantis Chersonas kasdien apšaudomas iš kairiojo kranto, į kurį prieš metus pasitraukė Rusijos kariuomenė. Rusija nekomentuoja Chersono apšaudymo.https://t.me/roman_mrochko/4173

Lietuva sieks padėti Ukrainai kovinio ir humanitarinio išminavimo srityseTrečiadienį vykusiame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų nuotoliniame susitikime buvo pristatyti Lietuvos karinės paramos planai bei naujas Lietuvos buriamos išminavimo koalicijos konceptas, praneša krašto apsaugos ministerija (KAM).KAM duomenimis, naujasis konceptas numato, kad Lietuva sieks padėti Ukrainai tiek kovinio, tiek humanitarinio išminavimo srityse. Visos paskutinės koalicijos koncepto detalės paaiškės gruodį.Šiuo metu galimybe prisijungti prie Ukrainos išminavimo koalicijos susidomėjo 21 valstybė.17-ajame vadinamųjų valstybių donorių susitikime daugiau nei 50-ies šalių atstovai aptarė ir kitas kuriamas pajėgumų koalicijas bei Rusijos karo Ukrainoje eigą. Buvo įvardinti naujausi Ukrainos kariuomenės ginkluotės poreikiai ir naujausi valstybių karinės paramos paketai.JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino kvietimu vykusiame susitikime patvirtinta, kad Lietuva prisidės prie Didžiojo septyneto (G7) šalių deklaracijos dėl paramos Ukrainai bei toliau nuosekliai stiprins karinius ir gynybinius Ukrainos pajėgumus.Bendra Lietuvos paramos Ukrainai vertė siekia apie pusę milijardo eurų. Iki metų galo Ukrainai bus pristatyta karinės paramos dar bent už 40 mln. eurų.

Maskvą papiktino Suomijoje demonstruojamas apgadintas rusų tankasRusija trečiadienį Suomijos vyriausybei pateikė pretenziją dėl priešais parlamento rūmus Helsinkyje demonstruojamo apgadinto rusų tanko.Ukrainiečių karių pamuštas rusų tankas T-72B3 šioje gerai matomoje vietoje savaitgalį atsidūrė dviejų proukrainietiškų Suomijos organizacijų iniciatyva.Grupės pranešė, kad tankas yra skirtas priminti, kad po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtos plataus masto invazijos Ukrainoje jau beveik 21 mėnesį tęsiasi karas.Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova instaliaciją pavadino nederama. „Atrodo, kad niekas negali man paaiškinti, kodėl Suomija dalyvauja tokiose akcijose“, – sakė ji.Suomijos užsienio reikalų ministerija patvirtino trečiadienį gavusi protesto raštą ir transliuotojui YLE nurodė, kad „notoje Rusija pareiškė pasipiktinimą dėl tanko“.

Bulgarijos parlamentas ratifikavo susitarimą perduoti Ukrainai šarvuočiųBulgarijos parlamentas trečiadienį vykusiame posėdyje ratifikavo šalies vidaus reikalų ministerijos ir Ukrainos gynybos ministerijos susitarimą dėl šarvuotų transporto priemonių ir atitinkamų ginklų bei atsarginių dalių tiekimo Ukrainai, pranešė naujienų agentūra BTA.Šiam žingsniui pritarė 131 įstatymų leidėjas, o 49 balsavo prieš. Prieš balsavimą dar vyko beveik dviejų valandų trukmės diskusijos.Nebuvo tiksliai nurodyta, kokių tipų šarvuočiai bus perduoti Ukrainai, neatskleistas ir jų kiekis.Pažymima, kad Bulgarijos ir Ukrainos ministerijų susitarimas buvo pasirašytas rugpjūčio 8 dieną Sofijoje ir lapkričio 13 dieną Kyjive. Minėtos transporto priemonės Bulgarijos vidaus reikalų ministerijai nebereikalingos, teigiama parlamento gynybos komiteto pranešime.Kaip pranešė „Ukrinform“, anksčiau Bulgarija siūlė Ukrainai perduoti apie 100 vienetų sovietinių laikų šarvuočių.

Sukrėstiems G20 lyderiams – Putino atsakasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas virtualiame Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikime atmetė dėl jo karo Ukrainoje pareikštą kritiką.Anot Kremliaus, V. Putinas pasakė, kad kai kurie susitikimo dalyviai savo kalbose sakė esą sukrėsti dėl tebesitęsiančios Rusijos agresijos Ukrainoje.„Taip, žinoma, karo veiksmai visada būna tragedija“, – kalbėjo jis, pridurdamas nemanąs, kad Ukraina derėsis. „Rusija niekada nenutraukė taikos derybų su Ukraina.“V. Putinas dar kartą užsiminė apie valdžios pasikeitimą po 2014 m. Kyjive surengtų proeuropietiškų protestų, vadindamas jį „kruvinu perversmu“, kuris ir sukėlė konfliktą.Po to V. Putinas kalbėjo apie konfliktą Gazoje. Savo kolegų iš Didžiojo dvidešimtuko jis klausė, ar jų nešokiruoja ir Gazos Ruožo civilių gyventojų žūtys.V. Putinas pastaruoju metu vengė dalyvauti 20 pramoninių ir besivystančių šalių grupės viršūnių susitikimuose, o paskutiniame rugsėjį Naujajame Delyve įvykusiame susitikime jam atstovavo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Didžiajam dvidešimtukui pirmininkaujanti Indija sušaukė papildomą viršūnių vaizdo konferenciją konfliktui Gazoje aptarti.

Ukraina: per nepavykusį puolimą prie Avdijivkos rusai prarado 80 proc. šarvuotosios technikosAvdijivkos operatyvinėje zonoje rusų kariai dislokavo keletą mechanizuotų šarvuotųjų konvojų, tačiau jų pastangos buvo perniek – okupantai prarado beveik 80 proc. karinės technikos, kalbėdamas per nacionalinį telemaratoną pranešė Tavrijos operatyvinės karių grupuotės atstovas Oleksandras Štupunas.„Šiandien priešas mėgino pulti. Buvo mesti keletas mechanizuotų šarvuotų transporto priemonių konvojų. Iš viso jų buvo gal dvidešimt. Tačiau beveik 80 proc. technikos jie prarado – ją sunaikino mūsų pajėgos“, – paaiškino O. Štupunas.Jis atkreipė dėmesį, kad okupantai nesiliauja mėginę apsupti Avdijivką. Jie nesėkmingai šturmavo teritoriją į rytus nuo Novobachmutivkos, taip pat Avdijivkos, Severno ir Pervomaisko regionus. Kariuomenės atstovo teigimu, per pastarąją dieną atremta 13 tokių antpuolių.O. Štupunas taip pat pranešė, kad dėl esamų oro sąlygų „medžiai dabar yra be lapų, žemę dengia sniego sluoksnis, okupantams nėra kur pasislėpti. Mūsiškiai juos pamato ir puola. Jie neretai apsimeta negyvi arba slepiasi po tikrais lavonais“.Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dezertyruoja vis daugiau rusų – jie yra verčiami kovoti ir teturi vienintelę išeitį, tai yra pasiduoti arba žūti. Vien per pastarąją dieną pasidavė septyni rusų kariai, sakė atstovas.Pranešama, kad Tavrijos operatyvinėje zonoje buvo nukautas 491 rusų karys. Buvo sunaikintas dvidešimt vienas okupantų karinės įrangos vienetas, įskaitant tankus, pėstininkų kovos mašinas ir valdomas prieštankines raketas, šešis bepiločius orlaivius, keturis sunkvežimius ir keturis specialiosios įrangos vienetus, tarp kurių buvo ir savaeigė minų valymo sistema „UR-77 Meteorit“. Buvo smogta ir trims amunicijos sandėliams, apgadinta dar 11 įrangos vienetų.

Orbano laiškas Briuselyje sukėlė sąmyšįVengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nori pasinaudoti naująja veto teise, kad priverstų Europos Sąjungą pradėti esminius debatus dėl bloko politikos Ukrainos atžvilgiu.Skaitykite išsamiau:https://www.delfi.lt/news/daily/world/orbano-laiskas-briuselyje-sukele-samysi.d?id=95153485

Ukraina gavo iš ES dar 1,5 mlrd. eurųUkraina gavo iš Europos Sąjungos (ES) dar 1,5 mlrd. eurų. „Tai padės mums karo sąlygomis išsaugoti ekonominį stabilumą“, – trečiadienį „Telegram“ tinkle rašė vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis.Iš viso Kyjivas šiais metais iš ES jau gavo 16,5 mlrd. eurų. Prieš tai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tinkle X informavo apie išmoką. Jos duomenimis, Briuselis nuo Rusijos invazijos pradžios prieš beveik 21 mėnesį parėmė Ukrainą 85 mlrd. eurų.U. von der Leyen užsiminė apie tolesnę paramą. Komisijos pirmininkė pasiūlė, kad ES šalis kandidatė iki 2027 m. pabaigos gautų 50 mlrd. eurų.Užsienis šių metų Ukrainos valstybės biudžetui yra skyręs 38 mlrd. eurų. Tai atitinka apie 60 proc. viso biudžeto. Kitais metais šalis tikisi panašaus dydžio finansinės paramos iš užsienio.

Vaizdo įraše – ukrainiečių kerštas okupantams Internete plintančioje filmuotoje medžiagoje užfiksuotas dramatiškas momentas, kaip Ukrainos pajėgos surengė ataką per vieną rusų karių apdovanojimų ceremoniją. Manoma, kad per šią ataką žuvo dešimtys rusų karių ir viena rusų atlikėja. Trumpame vaizdo įraše, kurį paskelbė vienas žinomas Rusijos karinis tinklaraštininkas, matyti, kaip rusų kariai prieš pasigirstant garsiam sprogimui stebi scenoje vienos dainininkės pasirodymą. Tuomet kamera sudreba ir pradingsta vaizdas, rašo „Newsweek“. Vietos pranešimuose teigiama, kad per smūgį netoli Starobeševės miesto ir Kumačovės kaimo Donecko regione, netoli sienos su Rusijos Rostovo sritimi, žuvo keli Rusijos kariai. Anot pranešimų, kariai buvo susirinkę į apdovanojimų ceremoniją, kuri Raketinių pajėgų ir artilerijos dieną buvo surengta Rusijos 810-osios jūrų pėstininkų brigados garbei. Rusija Raketinių pajėgų ir artilerijos dieną mini lapkričio 19-ąją. Koncertas, tapęs apdovanojimų ceremonijos dalimi, vyko maždaug už 60 kilometrų nuo fronto linijos, sakė minėtas Rusijos karinis tinklaraštininkas. Jo paskyroje priduriama, kad per šią ataką žuvo rusų aktorė Polina Menšich, kuri vaizdo įraše buvo įvardyta kaip atlikėja. Tai, kad per šį smūgį žuvo P. Menšich, nurodė ir Rusijos valstybinis laikraštis „Izvestija“. Lapkričio 19 dieną Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ pranešė, kad Kumačovėje per Ukrainos pajėgų reaktyvinės artilerijos sistemos smūgį žuvo moteris, tačiau daugiau detalių nepateikė. Pirmadienį ukrainiečių kariškis Robertas Brovdi, vadovaujantis oro žvalgybos daliniui „Madiaro paukščiai“, pavadintam pagal jo šaukinį „Madiar“, minimą ataką Donecke pavadino „kerštu už 128-ąją brigadą“, kurios 19 karių žuvo per rusų ataką. https://t.me/RBC_ua_news/73228

Kremlius atsisako keisti malonės suteikimo tvarką, net ir paleidus žudiką „satanistą“Kremlius trečiadienį pareiškė, kad nekeičia savo politikos, pagal kurią suteikia malonę kaliniams mainais už tarnybą Ukrainoje, po to, kai vietos žiniasklaida pranešė, kad tokiu būdu buvo paleistas žudikas „satanistas“.33 metų Nikolajus Ogolobiakas buvo nuteistas 20 metų už ritualinį keturių paauglių nužudymą 2008 metais. Šį mėnesį jis buvo paleistas į laisvę po tarnybos Ukrainoje, šią savaitę pranešė vietos žiniasklaida.„Dabar visi labai atidžiai studijuoja malonės sąrašus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.„Tačiau dar kartą kartoju, kad kalbame apie tam tikras sąlygas, kurios susijusios su buvimu fronto linijoje“, – sakė jis ir pridūrė: „Šiuo atžvilgiu jokių pakeitimų nebuvo“.Už šiurpias žmogžudystes, prieš 15 metų įvykdytas Rusijos Jaroslavlio srityje, N. Ogolobiakui ir dar šešiems grupuotės nariams buvo skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės.Jis turėjo sėdėti kalėjime iki 2030 metų, tačiau prasidėjus karui buvo užverbuotas į vieną iš Rusijos batalionų „Štorm-Z“ nusikaltėliams ir nuteistiesiems, pranešė portalas 76.ru.„Po sužeidimo jis yra neįgalus“, – leidiniui sakė N. Ogolobiako tėvas.Rusija tikriausiai užverbavo 100 000 žmonių iš kalėjimų vykti į karą, apskaičiavo nepriklausomos kalinių teisių organizacijos vadovė Olga Romanova.Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, Maskva dabar nuteistaisiais keičia didžiąją dalį mūšiuose prarastų karių.„Šiame etape Rusijos kariuomenė kalinius pavertė pagrindiniu šaltiniu praradimams mūšio lauke kompensuoti“, – sakė jis trečiadienį per brifingą, remdamasis žvalgybos duomenimis.Ši praktika yra prieštaringai vertinama, o vietos žiniasklaida pranešė apie kelis atvejus, kai iš kariuomenės paleisti buvę kaliniai toliau darė sunkius nusikaltimus, įskaitant žmogžudystes.Kremlius anksčiau šį mėnesį pripažino, kad kaliniai verbuojami karui Ukrainoje, tačiau teigė, kad nuteistieji „krauju išpirko savo kaltę mūšio lauke“.

Lietuva perdavė Ukrainai 3 mln. šovinių, nuotolinio detonavimo sistemas, žiemai skirtą įrangąKrašto apsaugos ministerija (KAM) praneša, kad trečiadienį Ukrainą pasiekė naujas Lietuvos karinės paramos paketas.„Formuodami savo paramos paketus reaguojame į svarbiausius Ukrainos poreikius ir prioritetus. Teikdami amuniciją, nuotolinio detonavimo sistemas ir atšiaurioms žiemos sąlygomis reikalingą įrangą, apčiuopiamai stipriname Ukrainos atsparumą prieš Rusijos agresiją“, – išplatintame pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Ministerijos teigimu, Ukrainos kariuomenei perduota 3 mln. vienetų šovinių, nuotolinio detonavimo sistemos ir žiemai skirta įranga.ELTA primena, kad praėjusį penktadienį Lietuva Ukrainai perdavė elektros generatorių, lauko lovų ir sauso maisto davinių, o mėnesio pradžioje buvo perduoti vidutinio nuotolio gynybos sistemos NASAMS raketų paleidimo įrenginiai.Lietuva yra sudariusi ir ilgalaikės paramos Ukrainai planą. 2024–2026 metams yra numatytas naujas 200 mln. eurų vertės karinės paramos Ukrainai paketas.Kaip kiek anksčiau skelbė KAM, bendras Lietuvos suteiktos paramos Ukrainai paketas siekia daugiau kaip 1 milijardą eurų arba daugiau nei 1,4 proc. BVP. Pusę šios sumos sudaro karinė parama.

Pareigūnas: Ukrainos ir Lenkijos pasienyje eilėse stovi daugiau kaip 2 700 vilkikųLenkijos vežėjams užblokavus kontrolės punktus pasienyje su Ukraina, eilėse šiuo metu stovi 2 700 vilkikų.Tai trečiadienį naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.„Lenkijos pasieniečių duomenimis, eilėse stovi 2 700 sunkvežimių: prie Jagodino-Dorohusko perėjos – 900, Korčovos-Krakoveco – 1200, Rava Ruskos-Hrebenės – 600“, – sakė A. Demčenka.Be to, dar 1 300 sunkvežimių laukia prie Šehynių kontrolės punkto Ukrainoje, pridūrė pareigūnas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 6 d. Lenkijos vežėjai pradėjo blokuoti sunkvežimių judėjimą prie trijų didžiausių kontrolės punktų pasienyje su Ukraina.Tarp reikalavimų, kuriuos jie kelia Lenkijos vyriausybei, - grąžinti leidimų Ukrainos vežėjams praktiką, sugriežtinti pervežimo taisykles užsieniečiams pagal Europos transporto ministrų konferencijos nutarimus, neleisti registruoti įmonės Lenkijoje, jei jos finansinė veikla vykdoma ne ES teritorijoje, sudaryti atskirą eilę automobiliams su ES šalių numeriais, sudaryti atskirą eilę prie visų sienų tuštiems vilkikams ir suteikti prieigą prie Ukrainos sistemos „Kelias“.

Ukrainiečiai raginami taupyti elektros energijąTrečiadienį, lapkričio 22-ąją, Ukrainos energetikos sistemoje užfiksuotas elektros energijos deficitas. Energetikai ragina gyventojus taupyti elektrą, ypač vakarais.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis nacionaline energetikos kompanija „Ukrenerho“.„Šiandien energetikos sistemoje užfiksuotas elektros energijos deficitas. „Ukrenerho“ dispečerinė prognozuoja, kad vakaro valandomis jis gali padidėti", – sakoma pranešime.Nurodomos trys pagrindinės elektros energijos stygiaus priežastys:   padidėjęs suvartojimas dėl šalto oro;   padidėjęs elektrinių blokų avaringumas;   nepakankama elektros energijos importo iš ES apimtis.„Ukrenerho“ dispečerinė ieško galimybių padengti deficitą.„Raginame ukrainiečius taupiai vartoti elektros energiją. Neįjunkite galingų elektros prietaisų vienu metu, išjunkite šviesą tuščiose patalpose, skalbimą atidėkite nakčiai“, – kreipėsi energetikai į šalies piliečius.Praėjusių metų spalį Rusijos kariuomenė pradėjo masines atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Dėl raketų smūgių milijonai vartotojų visoje šalyje liko be elektros.Priešas aktyviai atakavo miestus raketomis ir bepiločiais orlaiviais, kurie padarė didelę žalą energetikos objektams, todėl regionuose buvo įvesti planiniai ir avariniai elektros tiekimo nutraukimo grafikai.Ir nors padėtis laikui bėgant stabilizavosi, šiais metais Ukraina taip pat ruošiasi masinėms okupantų atakoms prieš energetikos infrastruktūrą. Pietų operatyvinės karinės vadovybės duomenimis, priešas šiam teroristiniam tikslui laiko daugiau kaip 800 raketų okupuotame Krymo pusiasalyje.

Šveicarijos vyriausybė leido parduoti tankus „Leopard 2“ Vokietijai, jei ši jų neperduos UkrainaiFederalinė taryba (Šveicarijos vyriausybė) trečiadienį patvirtino paraišką dėl 25 pagrindinių kovos tankų „Leopard 2A4“ pardavimo Vokietijos kompanijai „Rheinmetall Landsysteme GmbH“.Tai pranešė Federalinės tarybos spaudos tarnyba, rašo portalas „eurointegration“.Tankus buvo leista parduoti su sąlyga, kad  jie nepateks į Ukrainą.„Vokietija patikino, jog parduoti tankai liks Vokietijoje arba šalyse-partnerėse iš NATO ar ES, kad būtų užpildytos spragos“, – sakoma Federalinės tarybos pranešime.Vasario 23 d. laiške Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas ir gynybos ministras Borisas Pistoriusas paprašė dalį nurašytų pagrindinių kovos tankų „Leopard 2A4“ parduoti jų gamintojai, Vokietijos kompanijai „Rheinmetall“. Jie patikino, kad tankai nebus perduoti Ukrainai.Šveicarijos armija šiuo metu turi 134 pagrindinius kovos tankus „Leopard 2A4 WE“, kurie buvo modernizuoti pagal 2006 metų ginkluotės programą.Be to, ji turi apie devynias dešimtis tankų „Leopard 2 A4“, kurie jau nebeeksploatuojami.Rugsėjo 26 d. Šveicarijos parlamento aukštieji rūmai pritarė 25 pagrindinių kovos tankų „Leopard“ eksploatavimo nutraukimui su sąlyga, kad jie bus perparduoti gamintojai.Portalas pažymi, kad birželį Šveicarijos vyriausybė neleido reeksportuoti beveik šimto tankų „Leopard 1“, kurie po modernizavimo Vokietijoje turėjo būti perduoti Ukrainai.Šveicarija kritikuojama už tai, kad ji dėl savo neutralumo neleidžia kitoms valstybėms perduoti jos pagamintų ginklų Ukrainai.

Rusija teigia sunaikinusi Ukrainos dronų, nutaikytų į KrymąRusija trečiadienį pareiškė, kad Juodojoje jūroje sunaikino keturis Ukrainos jūrinius dronus, kurie judėjo link Krymo, o virš aneksuoto pusiasalio numušė tris bepiločius orlaivius.Ukraina siekia padidinti spaudimą Rusijos pajėgoms Juodojoje jūroje, inicijuodama dronų ir raketų atakas, nukreiptas į karinius objektus pusiasalyje ir aplink jį.„Juodosios jūros vakarinėje dalyje buvo pastebėti keturi nepilotuojami Ukrainos karinio jūrų laivyno laivai, judantys link Krymo pusiasalio“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.Atskirame pareiškime nurodoma, kad „budintys oro gynybos daliniai virš Krymo Respublikos teritorijos sunaikino tris Ukrainos bepiločius orlaivius“.Nuo liepos, kai žlugo tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms pasiektas susitarimas, kuris padėdavo užtikrinti saugų civilinių laivų judėjimą, tiek Kyjivas, tiek Maskva suintensyvino karinę veiklą ir atakas Juodojoje jūroje.

V. Zelenskis apie D. Trumpo pareiškimus: teritorijų atsisakymas nėra „taikos planas“Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs išklausyti buvusio JAV lyderio Donaldo Trumpo „taikos planą“, tačiau Ukraina neatiduos savo teritorijų Rusijai.Jis tai pasakė interviu televizijos kanalui „Fox News“, praneša „Ukrinform“.„Esu pasiruošęs (išklausyti D. Trumpą). Jei jis turi labai konkretų „taikos planą“, gali juo pasidalinti su manimi. Taip, mes galime sustabdyti šį karą, jei Donbasą ir Krymą atiduosime Rusijai. Mano nuomone, tokiam taikos planui mūsų šalis nebus pasirengusi. Ir tai nėra taikos planas“, – pažymėjo V. Zelenskis.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, buvęs JAV prezidentas ir vienas iš pretendentų į šias pareigas per kitus rinkimus D. Trumpas pareiškė, kad 2024 metais laimėjęs prezidento rinkimus jis greitai nutrauks Rusijos ir Ukrainos karą.Po šio pareiškimo V. Zelenskis pakvietė jį apsilankyti Ukrainoje. „Kviečiu (į Ukrainą) prezidentą D. Trumpą. Jei jis galės čia atvykti, man prireiks... 24 minučių, kad paaiškinčiau prezidentui D. Trumpui, jog jis negali suvaldyti šio karo. Jis negali užtikrinti taikos per Putiną“, – anksčiau šį mėnesį NBC laidoje „Meet the Press“ sakė V. Zelenskis.Atsakydamas D. Trumpas pareiškė, kad dabar tam netinkamas metas dėl „interesų konflikto“, nes Ukraina turi reikalų su Joe Bideno administracija.

Analitikai: po kilusios isterijos – Šoigu pareiškimaiRusijos gynybos ministerija ir šalies politinė viršūnėlė deda pastangas, kad nuslopintų isteriją, kilusią dėl ukrainiečių operacijų kairiajame Chersono srities krante.Apie tai kalbama ir naujausioje Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje. Analitikai atkreipė dėmesį į pareiškimą, kurį padarė Rusijos Federacijos (RF) gynybos ministras Sergejus Šoigu, kreipęsis į ministerijos kolegiją. Jis sakė, neva Rusijos pajėgos užkirto kelią visiems Ukrainos bandymams surengti sėkmingų „desanto operacijų Chersono kryptimi“, ir pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos patiria „kolosalius“ nuostolius.Analitikai padarė prielaidą, kad S. Šoigu pareiškimas yra bandymas sumažinti kai kurių Rusijos karo korespondentų nerimą dėl rusų karių negebėjimo ryžtingai atremti ukrainiečių atakas rytiniame Dniepro krante. Bet, kaip pabrėžė ISW ekspertai, jam vargu ar pavyks nuslopinti augantį nuogąstavimą Rusijos informacinėje erdvėje.Rusijos karo tinklaraštininkai toliau rašo apie ukrainiečių atakas kairiajame Chersono srities krante ir skundžiasi, kad Rusijos pajėgos nesugeba užkirsti kelio ukrainiečių operacijoms šiame rajone.ISW analitikai pateikė duomenų, kad lapkričio 21-ąją vienas iš Rusijos karo tinklaraštininkų pareiškė, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos ties Krynkais (už 30 kilometrų į šiaurės rytus nuo Chersono ir už dviejų kilometrų nuo Dniepro) sunaikino visą rusų šturmo grupę. O lapkričio 17 d. Rusijos šaltinis atskleidė, kad ukrainiečių smūgio metu buvo likviduoti 76 rusai, priklausę Centro karinės apygardos 41-osios bendrųjų pajėgų armijos 35-osios atskirosios gvardiečių motorizuotųjų šaulių brigados 1-ajam batalionui. Jie bandė atlikti „dėmesio nukreipimo manevrą“ Skadovsko rajone.Remiantis įvairių šaltinių duomenimis, okupantai šia kryptimi į šturmą siunčia sužeistuosius. Okupantai neturi žvalgybinių bepiločių, dėl ko negali sparčiai judėti pirmyn, taip pat neturi paramos ugnimi.Be to, yra duomenų, kad Rusijos daliniai Chersono kryptimi praktiškai nesąveikauja tarpusavyje, kad rusų štabas rengia nesėkmingus planus, nes gauna klaidingą ir per vėlai pateikiamą informaciją.Visgi panašu, kad šie nusiskundimai nedaro poveikio S. Šoigu, nes ISW nepastebėjo jokių reikšmingų pokyčių Chersono kryptimi.Tuo tarpu Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsia operacijas kairiajame Chersono srities krante ir stumiasi pirmyn.

Pentagonas nepatvirtino informacijos, kad amunicijos tiekimas Ukrainai sumažėjo 30 proc.JAV gynybos departamentas nepatvirtino žiniasklaidos pranešimų, kad esą NATO standarto amunicijos tiekimas Ukrainai sumažėjo 30 proc., kai prasidėjo Izraelio karas prieš „Hamas“.Tai trečiadienį praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh.„Klausykite, aš taip nesakyčiau. Mes įstengėme suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia per kontrpuolimą, ir mes toliau aprūpinsime Ukrainą žiemos laikotarpiu“, - pareiškė S. Singh.Ji pabrėžė, kad JAV tuo pat metu gali remti ir Ukrainą, ir Izraelį.Pasak S. Singh, vienintelis būdas užtikrinti tolesnę paramą Ukrainai – naujo karinės pagalbos paketo priėmimas Kongrese.Antradienį „ABC News“ pranešė, kad NATO standarto artilerijos sviedinių tiekimas Ukrainai iš JAV sumažėjo „daugiau kaip 30 proc. nuo to laiko, kai praėjusį mėnesį prasidėjo Izraelio karas prieš „Hamas“ Gazos Ruože“.Kaip pažymima publikacijoje, 155 mm artilerijos sviediniai tikriausiai yra svarbiausia amunicija Ukrainai kovoje su Rusijos kariuomene, o dalis Ukrainai skirtų amerikiečių atsargų buvo peradresuotos Izraeliui.Oficialūs JAV asmenys pastarosiomis savaitėmis kelis kartus pareiškė, kad Izraelio aprūpinimas šaudmenimis neturės įtakos karui Ukrainoje.„Jie (JAV pareigūnai) mums teigė, kad tai neturės įtakos (JAV) įsipareigojimams, bet turėjo“, – sakė neįvardytas Ukrainos atstovas.Anot jo, šie gyvybiškai svarbūs artilerijos sviediniai sudaro „apie 60–70 proc. visų tiekimų“.Aukštas JAV gynybos departamento atstovas pareiškė, kad amunicijos tiekimo mažėjimas „niekaip nesusijęs su tuo, kas vyksta Gazos Ruože“.

Praėjusią parą rusai 115 kartų apšaudė Chersono sritį, žuvo vienas žmogusPraėjusią parą, lapkričio 21-ąją, Rusijos armija surengė 115 Chersono srities apšaudymų. Vienas žmogus žuvo, dar septyni buvo sužeisti.Tai trečiadienį feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Praėjusią parą priešas surengė 115 apšaudymų, paleisdamas 524 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, dronų ir aviacijos. Į Chersono miestą priešas paleido 46 sviedinius“, - pažymėjo pareigūnas.Pasak O. Prokudino, Rusijos kariškiai taikėsi į gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, gamyklą, mokymo įstaigą, bendrabutį ir parduotuvę Beryslavo rajone, biurų pastatą Chersone.Dėl Rusijos agresijos vienas žmogus žuvo, o dar septyni buvo sužeisti.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 21 d. dėl Rusijos aviacijos smūgio Chersono srities Beryslavo miestui vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 320 670 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 850 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų lapkričio 22 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 320 670 kareivių.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 5 446 tankų (+7), 10 188 šarvuotųjų kovos mašinų (+14), 7 769 artilerijos sistemų (+17), 899 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 589 oro gynybos priemonių (+1), 323 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 5 784 dronų (+7), 1 564 sparnuotųjų raketų (+0), 22 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 10 159 automobilių (+25), 1 105 specialiosios technikos vienetų (+7).Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Nacionalinio pasipriešinimo centras: rusai išveža grūdus iš užgrobtų Ukrainos teritorijųDar viena barža su ukrainietiškais grūdais išplaukė iš laikinai okupuoto ​​Zaporižios srities Berdiansko uosto.Tai pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Rusų okupacinė „administracija“ plėšia laikinai okupuotas teritorijas, kad užsidirbtų, suvokdama savo neilgaamžiškumą. Laikinai okupuotoje Zaporižios srities teritorijoje kolaborantai toliau organizuoja Ukrainos grūdų išvežimą“, – rašoma pranešime.Visi regiono ūkininkai įpareigoti atiduoti okupantams grūdus už fiksuotą kainą, kuri kelis kartus mažesnė už rinkos kainą. Tada grūdai „perparduodami“ jau rinkos kainomis ir per uostus išgabenami iš regiono. Skirtumą okupantai pasilieka sau, praneša Nacionalinio pasipriešinimo centras.Kaip anksčiau rašė „Ukrinform“, Juodosios jūros humanitariniu koridoriumi jau praplaukė 100-asis laivas, iki šiol šiuo keliu buvo pristatyta 3,7 mln. tonų maisto ir prekių.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina Juodojoje jūroje sukūrė alternatyvų koridorių grūdų eksportui, tačiau reikia sustiprinti jo oro gynybą.

Ukraina naktį atakuota dronais Nuo 2023 metų lapkričio 21 d. 20 val. iki lapkričio 22 d. 3 val. okupantai rusai atakavo Ukrainą iš pietryčių (Primorsko-Achtarsko, RF) 14 „Shahed“ tipo smogiamųjų dronų ir sparnuotąja raketa Ch-22, paleista iš lėktuvo Tu22M3 taip pat iš pietryčių.Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.„Oro pajėgų ir priemonių kovinis darbas bendradarbiaujant su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos kariuomenės ir Nacionalinės gvardijos oro gynyba leido sunaikinti visus 14 priešo dronų „Shahed-131/136“, – rašoma pranešime.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas pranešė, kad Kyjivo ir Žytomyro kryptimis buvo numušti keturi „Shahed“ tipo bepiločiai orlaiviai.Atmušant oro ataką dalyvavo mobiliosios ugnies grupės, naikintuvai ir zenitinių raketų daliniai Dnipropetrovsko, Zaporižios, Kyjivo, Žytomyro, Vinycios ir Chmelnyckio srityse.Sparnuotoji raketa Ch-22 nepasiekė savo taikinio, nukrito Zaporižios srityje atviroje vietoje, sprogimo banga apgadino privačius piliečių pastatus. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.Kaip jau buvo pranešta, per naktinę rusų ataką Chmelnyckio srityje vieno iš numuštų „šahedų“ nuolaužos nukrito privataus namo kieme ir sukėlė gaisrą.

Rusija raketomis smogė ZaporožeiVėlų antradienio vakarą Rusijos okupacinės pajėgos pradėjo raketų ataką prieš Zaporožę. Apie tai pranešė Zaporožės regioninė karinė administracija.„Apie 8.43 val. rusų teroristai pradėjo raketų ataką prieš vieną iš Zaporožės miesto rajonų. Raketa, kurios tipas dabar nustatinėjamas, pataikė į atvirą teritoriją“, – savo „Telegram“ kanale rašė RKA vadovas Jurijus Malaško.Šiuo metu atitinkamos tarnybos nėra gavusios jokios informacijos apie aukas. Yra žinoma, kad sprogimo banga apgadino kelis privačius namus.

Landsbergis: sprendimai dėl sankcijų „Rosatom“ turėtų būti priimami nedelsiantLietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis Vakarus ragina aprūpinti Ukrainą oro gynybos sistemomis ir sankcionuoti Rusijos valstybinę branduolinę korporaciją „Rosatom“, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).„Lietuva, tiekdama kritiškai reikalingą įrangą, prisideda prie Ukrainos energetikos sektoriaus atstatymo. Tačiau ne mažiau svarbu yra suteikti tinkamas priemones užtikrinti infrastruktūros saugumą, todėl sprendimai dėl oro gynybos sistemų tiekimo turėtų būti priimami nedelsiant“, – nuotolinio Didžiojo septyneto šalių ir jų partnerių (G7+) susitikime pabrėžė užsienio reikalų ministras.G. Landsbergio teigimu, siekiant ilgalaikio ir apčiuopiamo poveikio, ne mažiau svarbios yra ir nuo tolimesnių veiksmų Rusiją atgrasančios priemonės.„Sprendimai dėl „Rosatom“, ir viso Rusijos branduolinės energetikos sektoriaus įtraukimo į ES sankcijų sąrašus, turėtų būti priimami nedelsiant“, – pridūrė jis.Pasak URM, susitikimo metu buvo aptarti ilgalaikiai veiksmai, kurie padės atstatyti ir modernizuoti nuo Rusijos atakų nukentėjusios Ukrainos energetikos infrastruktūrą, o ateityje padės užtikrinti modernios ir atsinaujinančia energetika grįstą ekonomikos plėtrą.Ministerijos duomenimis, Lietuva yra daugiausiai elektros generatorių ir transformatorių Ukrainai suteikusi ES valstybė.Susitikime kartu su G7+ užsienio reikalų ministrais taip pat dalyvavo Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba, Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir kitų tarptautinių organizacijų atstovai.

Duda: Lenkija ir toliau padės Ukrainai visais įmanomais būdaisMinint Maidano Ukrainoje dešimtąsias metines, Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda patikino, kad Varšuva nori matyti ukrainiečius Europos šeimoje kuo greičiau, todėl toliau visais įmanomais būdais padės Ukrainai pakeliui į ES ir NATO.Jis priminė, kad nuo masinių protestų prie Maidano pradžios 2013 metais lenkai palaikė Ukrainos siekį integruotis į Europą.„Taip yra ir šiandien. Lenkija buvo pirmoji šalis, paraginusi nedelsiant suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą prasidėjus Rusijos agresijai. Prieš kelias dienas Europos Komisija rekomendavo pradėti stojimo derybas. Tai didelė sėkmė, su kuria jus sveikinu, tačiau tai taip pat didelis iššūkis. Noriu jus patikinti, kad Lenkija stovės petys į petį su jumis ir palaikys jus kovoje su agresoriumi“, - teigė A. Duda.

Žiniasklaida: sukilimo dieną Prigožinas planavo pasakyti šokiruojančią kalbą Valstybės Dūmoje2023 m. birželio 23 d., kai „Wagner“ samdiniai žygiavo Maksvos link, jų lyderis Jevgenijus Prigožinas ketino kalbėti prie apskritojo stalo Valstybės Dūmoje, griežtai kritikuodamas Rusijos kariuomenės vadovybę, rašo „The Moscow Times“, remdamasis savo šaltiniais. Šis leidinys Rusijoje pripažintas „užsienio agentu“.„Jis ketino išsakyti visą niūrumą apie specialiąją operaciją, apie Gynybos ministeriją, kiek aukų yra tarp mūsų kovotojų. Iš esmės visas **** [košmaras]. Padėjėjai ruošėsi jo atvykimui“, – sakė vienas iš leidinio pašnekovų.Pasak „The Moscow Times“ šaltinių, J. Prigožinas tikėjosi, kad tokiu būdu jis galės pritraukti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, prie kurio jis prarado prieigą, dėmesį ir gauti jo paramą konfrontacijoje su gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu.Pasak J. Prigožino pažįstamo, jo palyda rimtai apsvarstė galimybę, kad jis ateis kartu su Aviacijos ir kosmoso pajėgų vadu generolu Sergejumi Surovikinu, kuris po „Wagner“ sukilimo prarado savo pareigas.„Wagner“ sukilimas, prasidėjęs birželio 23 d. vakare, truko vieną dieną, po to J. Prigožinas sakė, kad jis davė įsakymą savo samdiniams sustoti, sutikdamas dėl PMC perkėlimo į Baltarusiją. Po dviejų mėnesių lėktuvas, kuriuo skrido J. Prigožinas, sudužo. Avarijos priežastys vis dar nežinomos.

JAV: Iranas ateityje gali perduoti Rusijai balistinių raketųJAV vyriausybė būgštauja, kad Iranas ateityje gali perduoti Rusijai balistinių raketų, kurias ši naudotų kare prieš Ukrainą. Mainais už tokią paramą Rusija pasiūlė Teheranui beprecedentį bendradarbiavimą gynybos srityje, antradienį Vašingtone sakė Nacionalinės saugumo tarybos komunikacijos vadovas Johnas Kirby‘is.Anot jo, per vizitą Irane rugsėjį Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu buvo parodytos balistinės raketos. „Todėl esame sunerimę, kad Iranas svarsto dabar aprūpinti Rusiją balistinėmis raketomis karui Ukrainoje“, – kalbėjo J. Kirby‘is.Balistinės raketos paprastai yra raketos „žemė-žemė“. Priklausomai nuo konstrukcijos, jos gali nešti įprastinius, biologinius, cheminius ar net branduolinius užtaisus.Dėl tarptautinių sankcijų Iranas ir Rusija išplėtė savo bendradarbiavimą ekonominėje ir karinėje srityje. Islamo Respublika, Vakarų duomenimis, prieš Ukrainą kovojančią Maskvą remia ir vadinamaisiais dronais kamikadzėmis. Teheranas tai neigia.

Čekijos prezidentas: nuovargis nuo karo Ukrainoje yra didelė rizikaUkrainiečių kontrpuolimas nesivysto taip, kaip tikėjosi patys ukrainiečiai, Vakarų palaikymas nebuvo pakankamai didelis ir operatyvus, o pasirengimo laikas leido Rusijai labai gerai pasiruošti Ukrainos priešpriešai, sakė Čekijos prezidentas Petras Pavelas, kalbėjęs Čekijos kariuomenės vadovybės susitikime Prahoje. Jį cituoja leidinys „České noviny“.P. Pavelas yra karjeros kariškis, kariuomenės generolas, jis tarnavo Čekijos ginkluotosiose pajėgose nuo specialios paskirties žvalgybinio parašiuto būrio vado iki Generalinio štabo viršininko.Ginklų tiekimas į Ukrainą lėtėja, Ukrainos kariai dėl akivaizdžių priežasčių jaučiasi ne tik pavargę, bet ir vis labiau nusivylęs palaikymu iš Vakarų, sakė P. Pavelas.„Tai yra ne pats geriausias atspirties taškas, kaip išgyventi sunkią žiemą ir įgyti pranašumą prieš priešą, kuris visą šį laiką studijavo, didino karinę gamybą ir šiuo metu ji gali tiekti tiek pat ar net daugiau įrangos ir šaudmenų, nei galime pristatyti iš Vakarų į Ukrainą“, – sakė prezidentas.Pasak jo, bent trečdalis Ukrainos energetikos infrastruktūros sunaikinta, jos nebuvo įmanoma atkurti prieš žiemą, ir tai sukels papildomų problemų tiek gyventojams, tiek ginkluotųjų pajėgų paramai.Pasak Čekijos prezidento, karas Ukrainoje kelia didelę riziką būtent dėl karo nuovargio, kuris pasireiškia ne tik kariaujantiems, bet ir visoms šalims, kurios remia Ukrainą. „Tai yra padidins spaudimą užbaigti konfliktą susitarimu. Jei susitarimas bus sudarytas, jis, žinoma, bus grindžiamas realia padėtimi mūšio lauke“, – prognozavo Čekijos prezidentas.

Prieš Odesos regiono uosto infrastruktūrą – raketų atakaUkrainos kariuomenė pranešė, kad antradienio vakarą Rusijos kariuomenė pradėjo raketų ataką prieš Odesos regioną. Per ataką buvo pažeista uosto infrastruktūra.Pranešime sakoma, kad smūgius vykdė Rusijos taktinė aviacija, kuris naudojo Kh-31P raketas.Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat praneša, kad Rusija naudoja prieš radarus nukreiptas raketas, bandydama nustatyti ir sunaikinti oro gynybos sistemas.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų duomenimis, Odesoje ir Bilhorodo-Dniestro regione raketos pataikė į „atvirą paviršių, administracinį pastatą ir uosto infrastruktūrą“. Žmonės nenukentėjo.

„Tai nereiškia, kad mums kažkas bus duota“: Zelenskis apie derybas dėl stojimo į ESSprendimas pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES bus išsaugotas ukrainiečių tikėjimas teisingumu ir tuo, kad ukrainiečiai tikrai gina bendras vertybes su ES, šiandien Kijeve vykusioje spaudos konferencijoje sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Tai nereiškia, kad jie mums ką nors duos. Ne. Yra specifika ir septynios rekomendacijos, kurias turime įgyvendinti, kad ir kaip būtų sunku. Taip pat padarėme pažangą įgyvendindami visas rekomendacijas. Mes padarysime viską, esame tam pasiruošę“, – patikino prezidentas, pabrėždamas, kad šis ES sprendimas bus gera paskata ukrainiečiams.Europos Komisija praėjusią savaitę pranešė apie Ukrainos ir kitų narystės siekiančių šalių pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje ir rekomendavo pradėti pradines derybas su Kijevu su sąlyga, kad šalis vykdys būtinas reformas.Tam, kad derybos prasidėtų, joms turėtų pritarti visos ES valstybės narės. Šis klausimas bus svarstomas gruodžio 14 d. vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime.

Slovakija oficialiai nutraukia karinę pagalbą UkrainaiSlovakijos parlamentas nubalsavo už tai, kad būtų suteiktas pasitikėjimo balsas ministro pirmininko Roberto Fico vyriausybei. Tai reiškia, kad parlamentarai palaikė programą, kuria žadama nutraukti valstybės karinę pagalbą Ukrainai, lėtai mažinti biudžeto deficitą ir įvesti naują bankų mokestį. Apie tai praneša „Reuters“.R. Fico rugsėjį laimėjo rinkimus dėl kampanijos prieš kritišką žiniasklaidą, Vakarų partnerius ir liberalią politiką, o spalio 25 dieną Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova ketvirtą kartą paskyrė jį ministru pirmininku. Praėjusią savaitę koalicija patvirtino savo politinę programą, o parlamentas ją parėmė per antradienį vykusį balsavimą.Programoje yra R. Fico priešrinkiminis pažadas nutraukti Slovakijos oficialią karinę pagalbą Ukrainai ir siekti nutraukti karo veiksmus.

„ABC News“: JAV smarkiai sumažino šaudmenų tiekimą UkrainaiNuo Izraelio karo su „Hamas“ pradžios JAV valdžios institucijos sumažino artilerijos sviedinių tiekimą Ukrainai daugiau nei 30 proc., „ABC News“ cituoja šaltinį Kijeve.Kalbama apie 155 mm kalibro korpusus, kuriuos naudoja NATO kariai ir kurie sudarė beveik 60–70% proc. visų ginklų tiekimo Ukrainai. Kaip pažymi „ABC News“, šių šaudmenų tiekimas Kijevui yra labai svarbus.Šaltinis kalbėjo apie 155 mm sviedinių tiekimo sumažėjimą dieną prieš Pentagono vadovo Lloydo Austino vizitą į Kijevą.Pirmadienį, lapkričio 20 dieną, lankydamasis Ukrainos sostinėje, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas dar kartą patikino Kijevą, kad „Jungtinės Valstijos ir toliau rems Ukrainą kovoje už laisvę prieš Rusijos agresiją“. Baltieji rūmai ne kartą pareiškė, kad Kijevui reikia tolesnės paramos.Tačiau, pasak „ABC News“ šaltinio, nepaisant Vašingtono patikinimų, kad pagalba Ukrainai nebus sumažinta dėl Izraelio karo su „Hamas“, ginklų tiekimas Kijevui nuo spalio pradžios pastebimai sumažėjo.

JT užfiksavo daugiau nei 10 000 civilių žūčių UkrainojeNuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą, žuvo mažiausiai 10 000 civilių gyventojų, įskaitant daugiau kaip 560 vaikų, ir daugiau kaip 18 500 buvo sužeisti.Apie tai antradienį pranešė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje (HRMMU).Pasak misijos, lapkričio 15 dieną raketai pataikius į keturių aukštų daugiabutį gyvenamąjį namą Selydovės kaime Donecko regione, Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, žuvo keturi žmonės, ir bendras žuvusiųjų skaičius viršijo 10 000. Tarp šių naujausių aukų buvo šeima, kuri jau anksčiau buvo priversta dėl karo palikti namus, ir 85 metų moteris.„Dešimt tūkstančių žuvusių civilių gyventojų – niūrus skaičius Ukrainai. Rusijos Federacijos karas prieš Ukrainą, kuris tęsiasi jau 21-ą mėnesį, gali peraugti į užsitęsusį konfliktą, kurio didelę žmogiškąją kainą sunku suvokti“, – sakė stebėjimo misijai vadovaujanti Danielle Bell.HRMMU teigimu, 10 000 žuvusių civilių gyventojų skaičius yra patikrintas pagal jos metodiką, tačiau misija perspėja, kad tikrasis skaičius gali būti gerokai didesnis, atsižvelgiant į patikrinimui reikalingą laiką ir kylančius iššūkius.Praėjusios savaitės incidentas Selydovėje yra tipiškas atakų, dėl kurių šiuo metu žūsta civiliai gyventojai, pavyzdys, sakė HRMMU. Per pastarąjį trijų mėnesių laikotarpį nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio daugiausia – 86 proc. – patikrintų civilių aukų būta vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje. Didžiąją daugumą jų lėmė sprogstamieji ginklai, veikiantys dideliame plote, pavyzdžiui, artilerijos sviediniai, kasetinė amunicija, raketos ir savižudžiai dronai. Tarp civilių aukų Ukrainoje neproporcingai daug vyresnio amžiaus žmonių, nes jie dažnai negali persikelti į saugesnes vietas.Pranešime spaudai teigiama, kad, HRMMU stebėsenos duomenimis, daug civilių gyventojų nukentėjo toli už fronto linijos, visų pirma dėl to, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos prieš taikinius apgyvendintose teritorijose visoje šalyje naudoja tolimojo nuotolio raketas ir savižudžius dronus.„Beveik pusė civilių aukų per pastaruosius tris mėnesius buvo toli nuo fronto linijos. Taigi nė viena vieta Ukrainoje nėra visiškai saugi“, – perspėjo D. Bell.Rugsėjį „Ukrinform“, remdamasi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaita, rašė, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios žuvo mažiausiai 9 701 ir buvo sužeisti 17 748 civiliai gyventojai.

Rusijos diplomatas: Rusija negali egzistuoti kartu su dabartiniu Ukrainos „režimu“Maskva negali egzistuoti kartu su dabartiniu Kijevo „režimu“, pareiškė aukštas Rusijos diplomatas.Rusijos vyriausiasis ambasadorius Rodionas Mirošnikas žurnalistams sakė: „Dabartinis režimas (Kijeve) yra absoliučiai toksiškas. Šiuo metu nematome jokių galimybių kartu su juo egzistuoti“.Jis taip pat tvirtino, kad jo šalis gali atsispirti NATO tiek, kiek reikia.R. Mirošnikas Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino „specialia karine operacija“ (SMO) ir prognozavo, kad Vakarai ilgainiui praras susidomėjimą.Jis sakė: „Kai tik pavojus bus likviduotas, tai galima laikyti SMO tikslų pasiekimu. Mes galime atsispirti NATO tiek, kiek mums reikia, kad įvykdytume prezidento suformuluotas užduotis“.

Ukrainos pilotai jau skraido F-16Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas sakė, kad Danijoje Ukrainos pilotai pradėjo treniruotis su naikintuvais F-16.„Kai kurie pilotai, ypač Danijoje, yra mokomi ore su F-16 lėktuvo instruktoriais. Prieš tai buvo NATO stiliaus lengvieji orlaiviai, kurie padeda lengviau pereiti prie F-16. Dabar tai yra skrydžiai su instruktoriumi“, – pasakojo J. Ihnatas.Pasak jo, kitas mokymo etapas bus savarankiški skrydžiai, po kurių pilotai pradės praktikuoti skrydžius koviniam naudojimui, kad išmoktų kovoti su šiais orlaiviais.Ukrainos oro pajėgų atstovas taip pat priminė, kad tuo pačiu metu Ukrainos pilotų ir antžeminio personalo mokymas vyksta Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje.

Rusija Donecko srityje apšaudė ligoninę Selidovo mieste, Donecko srityje, ligoninė pateko į Rusijos apšaudymą. Dviejų aukštų pastatas iš dalies sugriautas. Naujausiais Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, vienas žmogus žuvo ir aštuoni buvo sužeisti.„Policijos pareigūnai, paramedikai evakavo pacientus ir medicinos personalą, taip pat suteikė pagalbą nukentėjusiesiems“, – pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

ES pareigūnai per Maidano metines pareiškė paramą UkrainaiAntradienį į Kyjivą atvyko ES vadovas Charlesas Michelis ir Vokietijos gynybos ministras – tai kol kas paskutiniai pareigūnai, per dešimtąsias istorinių Maidano protestų metines netikėtai aplankę Ukrainą, kad pareikštų jai paramą.Kyjive pastaruoju metu apsilankė gausus būrys aukštesniojo rango Vakarų pareigūnų. Šių vizitų tikslas – užtikrinti Kyjivą, kad jam bus toliau teikiama karinė ir politinė parama, nežiūrint į tai, kad pasaulio dėmesys krypsta į Vidurio Rytus ir imama abejoti, ar JAV tęs Ukrainos finansavimą.„Gera vėl būti Kyjive, su draugais“, – Europos Tarybos pirmininkas Ch. Michelis parašė socialiniuose tinkluose šalia nuotraukos, kurioje jis užfiksuotas lipantis iš traukinio.Berlyno gynybos ministras Borisas Pistoriusas taip pat lankėsi Kyjive, kur jis kariniame poligone susitiko su savo kolega iš Ukrainos Rustemu – juodu abu stebėjo snaiperių pratybas.„Vėl esu čia, visų pirma tam, kad patikinčiau jus dėl tolesnės paramos ir antra, kad pareikščiau solidarumą ir tvirtus ryšius bei tai, kad mes žavimės, kaip drąsiai ir negailėdami jėgų jūs kovojate“, – Kyjivo centre esančioje Maidano aikštėje dėdamas gėles sakė B. Pistoriusas.„Drąsos pergalė“Prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę susitiko su Pentagono vadovu, paskelbusiu apie naują 100 mln. JAV dolerių paramos Ukrainai paketą, o praeitą savaitę priėmė JK užsienio reikalų sekretorių Davidą Cameroną, pažadėjusiu tolesnę Didžiosios Britanijos pagalbą.Šie vizitai buvo surengti po nuviliančio Ukrainos kontrpuolimo šalies pietuose ir rytuose, kurį Kyjivas pradėjo šią vasarą, pirma sukaupęs gausių vakarietiškų ginklų atsargų.Tačiau Ukraina pastaruoju metu pranešė susigrąžinusi keletą kilometrų žemės rytiniame Dnipro – faktinės fronto linijos šalies pietuose – krante.Bet Rusijos gynybos ministras antradienį paneigė šiuos teiginius, sakydamas, kad jo kariai užkirto kelią Ukrainiečių mėginimams išsilaipinti okupuotoje pakrantėje Chersono regione, ir pareiškė, kad Kyjivo kariuomenė patyrė „kolosalių nuostolių“.Svečiai, tarp kurių buvo ir Moldovos vadovė Maia Sandu, apie kurios vizitą buvo pranešta iš anksto, antradienį lankėsi minint dešimtąsias Kyjive vykusių ir, V. Zelenskio nuomone, Rusijos invaziją ir paskatinusių masinių demonstracijų už demokratiją metines.Protesto sąjūdis, kurio metu per žiaurius susidūrimus su saugumo pajėgomis sostinėje žuvo apie 100 civilių, galų gale baigėsi tuo, kad teko atsistatydinti Kremliaus remiamam prezidentui Viktorui Janukovičiui.„Pasiekta pirmoji pergalė šiandienos kare. Tikra pergalė prieš abejingumą. Drąsos pergalė. Vasario revoliucijos pergalė“, – minint keletą mėnesių trukusio protestų judėjimo dešimtmetį paskelbtame pranešime sakė V. Zelenskis.„Tai buvo perversmas“Maidano protestai prasidėjo 2013 m. pabaigoje, kai V. Janukovičius anuliavo asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga. Įvykus protestams, šalies rytuose kilo mūšiai su separatistais.V. Zelenskis pasveikino savo šalies pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje, padarytą nuo tada, kai 2022 m. vasarį prasidėjo plataus masto Rusijos invazijos.„Metai po metų, žingsnis po žingsnio stengiamės užtikrinti, kad ES vėliavoje, simbolizuojančioje Europos tautų vienybę, tarp kitų žvaigždžių sužibtų ir mūsiškė. Ukrainos žvaigždė“, – kalbėjo jis.ES vadovas šį mėnesį rekomendavo su Ukraina ir Moldova pradėti formalias derybas dėl narystės ir pasiūlė visoms 27 bloko šalims suteikti Gruzijai šalies kandidatės statusą.Tačiau Kremlius Maidano protestus pavadino mėginimu su užsienio šalių pagalba nuversti vyriausybę.„Tai buvo perversmas. Tai buvo užsienio remiamas mėginimas nuversti valdžią. Vadinkime daiktus savais vardais“, – antradienį kalbėdamas su žurnalistais sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Jo teigimu, Rusija ketina tęsti invaziją Ukrainoje. Pernai Rusija paskelbė vienašališkai aneksuojanti keturias Ukrainos teritorijas, kurių karinės kontrolės ji vis dar neturi.Jungtinės Tautos antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo daugiau nei 10 000 žmonių, įskaitant daugiau nei 560 vaikų, ir daugiau nei 18 500 buvo sužeista.JT žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje atkreipė dėmesį, kad šie skaičiai iš tiesų turėtų būti „gerokai“ didesni, kadangi patvirtinti žūties faktą yra sudėtinga.

Vokietija pažadėjo Ukrainai dar 1,3 mlrd. eurų karinės pagalbosVokietija pažadėjo Ukrainai dar vieną karinės paramos paketą, kurio vertė 1,3 mlrd. eurų. Tai antradienį Kyjive susitikime su Ukrainos kolega Rustemu Umerovu paskelbė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.Paketas, be kita ko, apims dar keturias „Iris T-SLM“ oro gynybos sistemas bei artilerijos amuniciją.Tai bus trečioji partija „Iris-T“ sistemų, kurias Vokietija perduos Ukrainai nuo karo pradžios. Trys sistemos iš pirmosios partijos jau pristatytos, ketvirtoji šalį pasiek šią žiemą. Antroji keturių sistemų partija į Rusijos užpultą Ukrainą turėtų būti nugabenta 2024 m., o dabar pažadėta trečioji – 2025-aisiais.B. Pistorius antradienio rytą antrą kartą nuo savo kadencijos pradžios sausį atvyko į Kyjivą. Svarbiausi vizito klausimai yra kariniai mokymai ir karinė pagalba Ukrainai. Ministras pažadėjo Ukrainai „solidarumą ir glaudžius ryšius“.

Britų žvalgyba: rusai ruošiasi naujai raketų smūgių serijai prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrąRusijos ginkluotosios pajėgos, britų žvalgybos ekspertų vertinimu, rengiasi naujai raketų kampanijai prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Tai sakoma antradienį Gynybos ministerijos Londone paskelbtoje kasdieninėje ataskaitoje apie karą Ukrainoje.Čia atkreipiamas dėmesys į tai, kad rusai praėjusį savaitgalį pirmiausiai Kyjivą aktyviau atakavo dronais kamikadzėmis – tikriausiai, kad susilpnintų Ukrainos oro gynybą. Be to, rusai jau kone du mėnesius susilaiko nuo atakų sparnuotosiomis raketomis, teigiama toliau pranešime. Anot britų ekspertų, jie tikriausiai nori sukaupti sparnuotųjų raketų atsargas, kad žiemą jomis naikintų kritinę energetikos infrastruktūrą Ukrainoje.Britų gynybos ministerija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį kasdien skelbia informaciją apie karą. Maskva kaltina Londoną vykdant dezinformacijos kampaniją.

Ukrainoje viešintis ES tarybos pirmininkas prislopino viltis dėl stojimo derybųES tarybos pirmininkas Charlesas Michelis perspėjo Ukrainą, kad nėra jokių garantijų, jog sprendimas pradėti derybas dėl narystės ES bus priimtas greitai.Keletas ES valstybių narių yra pareiškusios, kad „norėtų gerai pagalvoti“ prieš priimdamos sprendimą dėl kito žingsnio stojimo procese, antradienį sakė Ukrainoje viešintis politikas iš Belgijos.Ch. Michelis pasakė, kad, artėjant gruodį įvyksiančiam ES viršūnių susitikimui, valstybės narės toliau „sunkiai dirba, kad Europos Taryboje būtų priimta vieninga pozicija“.Tačiau jis pabrėžė, kad „politinių sunkumų“ nederėtų nuvertinti ir pridūrė, kad tuo pat metu reikės priimti ir sunkių sprendimų dėl biudžeto.

Zelenskis įspėja šalies karinę vadovybę dėl politinių ambicijųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo savo šalies karinę vadovybę dėl įsitraukimo į politiką. „Jei kariauji su mintimi, kad ryt eisi į politiką ar rinkimus, tai savo žodžiais ir fronte elgiesi kaip politikas, o ne kaip kariškis“, – sakė jis naktį į antradienį paskelbtame interviu britų bulvariniam laikraščiui „The Sun“. Tai esą yra didelė klaida.Karo metais, anot V. Zelenskio, negali būti ir diskusijos dėl hierarchijos. „Su visa pagarba generolui Zalužnui ir visiems vadams, kurie yra mūšio laike – yra absoliutus hierarchijos supratimas ir viskas, ir negali būti dviejų, trijų, keturių, penkių“, – pažymėjo prezidentas.Jau kurį laiką Kyjivo politiniuose sluoksniuose kalbama apie konfliktą tarp kariuomenės vado Valerijaus Zalužno ir V. Zelenskio. Generolas jau vadinamas konkurentu V. Zelenskiui prezidento rinkimuose. Remiantis Konstitucija, eiliniai prezidento rinkimai Ukrainoje turėtų vykti kitų metų kovo 31 d.Lapkričio pradžioje generolas daug dėmesio sulaukusiame tekste britų žurnalui „Economist“ įspėjo dėl aklavietės kare su Rusija. V. Zelenskis tuo tarpu paneigė esant aklavietę ir pabrėžė birželį pradėto kontrpuolimo laimėjimus.Ukraina jau beveik 21 mėnesį ginasi nuo Rusijos invazijos.

Mykolajivo srityje žuvo žmogus, mėginęs išardyti sviedinįMykolajivo srityje sprogus sviediniui žuvo 66 metų vyras.Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„66 metų vyras Kozyrkos kaimo ganykloje rado sviedinį ir bandė jį išardyti. Šaudmuo detonavo, vyras buvo sunkiai sužeistas“, – rašoma pranešime.Žmogus mirė greitosios pagalbos automobilyje.Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba ragina gyventojus būti atsargius ir laikytis elementarių saugumo taisyklių, ypač regionuose, kur vyko karo veiksmai.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 20 d. Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos pirotechnikos padaliniai neutralizavo 241 sprogų objektą.

Ukrainos karys skelbia apie kerštą rusų okupantams: įdėmiai stebėkite nekrologusUkrainos ginkluotosios pajėgos Chersono srityje sudavė smūgį Rusijos 810-osios jūrų pėstininkų brigados kariams, teigia Ukrainos karys Robertas Brovdi (šaukinys „Madiar“), įkūręs padalinį „Madiaro paukščiai“. Tai, anot jo, buvo kerštas už Ukrainos 128-osios atskirosios Užkarpatės kalnų šturmo brigados karių žūtį Zaporižios srityje.Jo teigimu, ataka buvo surengta lapkričio 19-ąją – Rusijoje švenčiamą raketinių ir artilerinių pajėgų dieną, kai okupantams buvo įteikiami apdovanojimai. Rusai kruopščiai slėpė šią vietą, ji buvo miško pakraštyje ir užmaskuota. Brigados vadai esą keletą valandų pavėlavo, tačiau ukrainiečiai „kantriai laukė“.„Kerštas. Bumerangas: praėjus dviem savaitėms nuo atakos prieš 128-ąją. 810-oji, jauti skausmą, puikiai žinom. Už mūsų vyrus. Už Užkarpatės atskirąją kalnų šturmo brigadą“, – pareiškė R. Brovdi. Ukrainos karys teigia, kad smūgio metu žuvo 25 okupantai, priklausę 810-ajai jūrų pėstininkų brigadai, dar daugiau kaip 100 buvo sužeista. Informacija apie žuvusius karininkus esą griežtai įslaptinta. Šie teiginiai nėra nepriklausomai patikrinti.„Įdėmiai stebėkite nekrologus, ypač skelbiamus okupuoto Krymo ir pagrindinės karo ligoninės, pavadintos Burdenkos garbei, socialiniuose tinkluose“, – pridūrė R. Brovdi.

Moldovos pietuose buvo atliktos kratos dėl nelegalios migracijos iš UkrainosMoldovos vidaus reikalų ministerija antradienį informavo apie kratas Komrato ir Taraklijos rajonuose, susijusias su nelegalios migracijos iš Ukrainos per Moldovą į ES šalis organizavimu.Tai pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „Newsmaker“.Pasak žinybos atstovų, tarp įtariamųjų – kelių VRM padalinių, Pasienio policijos, Generalinio migracijos inspektorato ir Generalinio policijos inspektorato darbuotojai.VRM patikslino, kad kratos buvo atliktos kartu su Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir ypatingųjų bylų prokuratūra.Tyrimo duomenimis, įtariamieji subūrė nusikalstamą grupuotę, kurioje, be Moldovos piliečių, buvo ir Ukrainos piliečių. Ji nuo 2022 metų vasario padėdavo ukrainiečiams nelegaliai kirsti Moldovos sieną.Po to migrantams buvo padedama gauti dokumentus, leidžiančius patekti į Europos Sąjungą.Moldovos vidaus reikalų ministerija nepatikslino, ar po kratų kas nors buvo sulaikytas.Pareigūnai pažymėjo, kad kaltininkams gresia bauda iki 67,5 tūkst. lėjų (beveik 3500 eurų) arba iki septynerių metų kalėjimo, taip pat draudimas penkerius metus eiti valstybines pareigas.Portalas primena, kad liepos mėnesį Moldovos pasienio policija sulaikė Ukrainos pilietį dėl nelegalios migracijos organizavimo.Praėjusią metų vasarą Moldovoje taip pat buvo demaskuota nusikalstama grupuotė, kurios nariai padėdavo Ukrainos piliečiams, pirmiausia vyrams, slapta patekti į šalį.

Rusija tvirtina Chersone sužlugdžiusi Ukrainos pajėgų bandymus išsilaipinti Rusija antradienį pareiškė, kad sužlugdė Ukrainos bandymus išsilaipinti okupuotame rytiniame pietinės Chersono srities krante, ir nurodė, jog Kyjivo kariuomenė esą patyrė „didžiulių nuostolių“. „Žlugo visi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymai Chersone surengti išsilaipinimo operaciją“, – susitikime sakė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Žiniasklaida: iš okupuoto Krymo pranešama apie sprogimus Sevastopolio centreAntradienį laikinai okupuotame Kryme, Sevastopolyje, nugriaudėjo mažiausiai du sprogimai.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi leidiniu "Krymas. Realijos".Okupuoto Sevastopolio gyventojai pirmąjį sprogimą centrinėje miesto dalyje girdėjo apie 12 val. 15 min.Vėliau nugriaudėjo dar vienas sprogimas. Oro pavojus Sevastopolyje nebuvo paskelbtas, bet Rusijos „Telegram“ kanaluose pasirodė įrašų „apie raketų pavojų Kryme“.Oficialūs asmenys kol kas nepaaiškino, su kuo gali būti susiję šie sprogimai Sevastopolyje. Apie incidentą nekalba ir okupacinės „administracijos“ atstovai.

Ukraina tiria korupcijos atvejį kariuomenėje, kai dalinys neteisėtai pasisavino daugiau nei 1 mln. JAV doleriųAntradienį Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad nustačius, jog karinis dalinys netinkamai panaudojo daugiau nei 1 mln. JAV dolerių valstybės lėšų, pradėta baudžiamoji byla.Tyrimas pradėtas prezidentui Volodymyrui Zelenskiui siekiant įgyvendinti Vakarų reikalaujamas reformas ir stiprinant kovą su korupcija.Ukrainos šiaurinėje Černihivo srityje įsikūrusio karinio dalinio auditas atskleidė kelis didelius pažeidimus, nuostoliai siekia 38,8 mln. grivinų (1,1 mln. JAV dolerių). „Didžiausias pažeidimas – nepagrįstai padidinta 2022 m. įsigytų generatorių kaina, dėl to patirta 37,1 mln. grivinų nuostolių“, – nurodė ministerija. „Be to, nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. balandžio, kai generatoriai buvo žūtbūtinai reikalingi kariuomenei, dauguma jų nebuvo pristatyti į karinius dalinius, o kaupiami sandėliuose“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad byla perduota teisėsaugos institucijoms.Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos valdžia imasi priemonių išrauti korupciją gynybos ministerijoje iš dalies tam, kad nuramintų karinę pagalbą siunčiančias Vakarų sąjungininkes. Rugpjūtį V. Zelenskis atleido visus regionų pareigūnus, atsakingus už karių verbavimą, rugsėjį dėl korupcijos skandalų atleido gynybos ministrą. Anksčiau šį mėnesį prokurorai pranešė, kad du aukšti gynybos pareigūnai įtariami didelio masto sukčiavimo byloje, susijusioje su karinių uniformų pirkimu iš Turkijos firmos.Ukraina kovoja sunkią kovą su sistemine korupcija, plačiai paplitusia dar prieš karą. Kova su korupcija yra viena svarbiausių Ukrainos narystės Europos Sąjungoje sąlygų.

Maidano metinių proga į Kyjivą atvyko ES vadovasAntradienį, per dešimtąsias proeuropietiško Maidano protesto judėjimo metines, į Ukrainos sostinę Kyjivą iš anksto nepranešęs atvyko Europos Sąjungos (ES) vadovas Charles'is Michelis.„Smagu sugrįžti į Kyjivą, pas draugus“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, pridėjęs nuotrauką, kaip išlipa iš traukinio.

Kyjivas: per naktines Rusijos atakas žuvo mažiausiai du civiliaiUkraina antradienį pranešė, kad per naujausias naktines Rusijos atakas dronais ir raketomis žuvo du civiliai.Pastaruoju metu Ukraina rengiasi galimam Rusijos atakų prieš kritinę infrastruktūrą, ypač energetikos objektus, suintensyvėjimui, kadangi įsivyrauja minusinė temperatūra.Karinės oro pajėgos atnaujintame pranešime sakė, kad sunaikino devynis iš 10 Rusijos paleistų dronų ir sparnuotąją raketą.Maskva taip pat nutaikė į Ukrainą keturias valdomas raketas.Pasak kariuomenės, nukentėjo „Donecko srities Selydovės miesto centrinė ligoninė, Kotliarevskio kasyklos pastatas ir kita civilinė infrastruktūra“.Ukrainos generalinis prokuroras nurodė, kad per ataką prieš ligoninę žuvo vienas civilis, o dar aštuoni žmonės buvo sužeisti. Tuo metu išpuolis prieš kasyklą, prokuroro teigimu, pareikalavo 63-ejų darbuotojo gyvybės.Praėjusią savaitę Selydovėje žuvo mažiausiai keturi žmonės, kai Rusijos pajėgos ten apšaudė gyvenamąjį pastatą.Toliau į šiaurę esančioje Charkivo srityje žuvo 29-erių civilis, po apšaudymo užsiliepsnojus privačiam namui, pranešė regiono gubernatorius.Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai praėjusią žiemą šaltyje ir tamsoje ilgam laikui paliko tūkstančius žmonių. Nuo tada Kyjivas yra gavęs iš savo sąjungininkų daugiau oro gynybos sistemų.Kremlius tada teigė, kad atsakomybė dėl civilių kančių, susijusių su ilgais energijos tiekimo pertrūkiais, tenka Ukrainos vadovybei, nes Kyjivas atsisakė sutikti su Maskvos sąlygomis konfliktui užbaigti.

Į Kyjivą atvyko Moldovos prezidentėĮ Ukrainos sostinę atvyko Moldovos prezidentė Maia Sandu, pranešė „Ukrinform“.Orumo ir laisvės dieną, minimą lapkričio 21-ąją, ji kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pirmąja ponia Olena Zelenska pagerbė per Maidano revoliuciją žuvusių aktyvistų atminimą, padėjo atminimo žvakutes prie kryžiaus Didvyrių alėjoje. Per ceremoniją dalyviai pagerbė žuvusiuosius prie jų portretų, skambėjo varpai.https://twitter.com/sandumaiamd/status/1726886222167961670

V. Zelenskis: Maidano protestai prieš dešimtmetį buvo pirmoji šiandieninio karo pergalėAntradienį prezidentas Volodymyras Zelenskis susiejo prieš dešimtmetį Kyjive vykjusius istorinius demokratijos šalininkų protestus su invazija į Ukrainą, apibūdinęs demonstracijas Maidano aikštėje kaip „pirmąja pergale“ kare su Rusija.„Įvyko pirmoji pergalė šiandieniniame kare. Pergalė prieš abejingumą. Drąsos pergalė. Orumo revoliucijos pergalė“, - sakoma V. Zelenskio pareiškime, paskelbtame minint kelis mėnesius trukusio protesto judėjimo dešimties metų sukaktį.

Putinui – netikėtas Kadyrovo pasiūlymasČečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas netikėtai pasiūlė Vladimirui Putinui atvykti į Čečėniją – diktatoriui tai yra dvigubas iššūkis.Karo studijų instituto (ISW) analitikai atkreipė dėmesį į naują Čečėnijos lyderio pareiškimą. Jis „toliau bando išsiskirti Rusijos informacinėje erdvėje, peržengdamas bendrai priimtas ribas tarp Rusijos subjektų (regionų) vadovų ir V. Putino“. Videokonferencijos dėl visuomeninio transporto parko atnaujinimo Rusijos Federacijos (RF) regionuose metu R. Kadyrovas viešai pakvietė V. Putiną, kuris irgi dalyvavo videokonferencijoje, apsilankyti Čečėnijoje. Anot R. Kadyrovo, Čečėnijos vyresnieji jį jau „bara“ už tai, kad V. Putinas seniai nesilankė regione. V. Putinas tiesiogiai neatsakė į kvietimą, tik padėkojo R. Kadyrovui ir čečėnų tautai už jų „sunkų darbą atkuriant respubliką“. ISW primena, kad V. Putinas Čečėnijoje nebuvo nuo 2011-ųjų, o vieši R. Kadyrovo kvietimai jį stato į nepatogią padėtį. V. Putinui, pasak ISW analitikų, teks arba ignoruoti kvietimą, o toks veiksmas reikš, kad jis negerbia R. Kadyrovo, arba jį priimti, rizikuojant sudaryti įspūdį, kad Rusijos prezidentas pasiduoda R. Kadyrovo spaudimui.ISW ekspertai mano, kad šis užmaskuotas iššūkis, mestas V. Putinui viešo forumo metu, yra neįprastas ir jį vadina „akivaizdžiu R. Kadyrovo bandymu pasimaivyti informacinėje erdvėje“. Čečėnijos lyderis neseniai mėgino išlaikyti pusiausvyrą tarp noro įsiteikti V. Putinui ir apeliavimo į savo rinkėjus Čečėnijoje.

Naktį Rusijos kariuomenė smogė keturis raketų smūgius Donecko sričiai, vienas žmogus žuvo, yra sužeistųjųNaktį į antradienį Rusijos kariuomenė smogė keturis raketų smūgius Donecko sričiai, vienas žmogus žuvo, dar keli buvo sužeisti.Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Pasak pareigūno, „apie 23.30 val. dvi pirmosios raketos pataikė į Selydovės miesto ligoninės teritoriją. Apgadinti du gydymo įstaigos pastatai, sužeisti šeši civiliai“.Po griuvėsiais gali būti žmonių, tęsiami gelbėjimo darbai, pabrėžė VRM vadovas.„Po kelių minučių okupantai dar dvi raketas paleido į šachtą. Žuvo vienas įmonės darbuotojas. Apgadinti keturi pastatai, 19 transporto priemonių, elektros perdavimo linija“, – pranešė I. Klymenka.Jis pridūrė, kad po žeme buvo įstrigę 39 kalnakasiai. Šiuo metu visi šachtininkai jau iškelti į paviršių.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų duomenimis, rusai naktį Donecko kryptimi paleido keturias zenitines valdomas raketas S-300.

Per parą rusai paleido į Chersono sritį 211 sviedinių, žuvo du žmonėsPer parą rusai 44 kartus apšaudė Chersono sritį, paleisdami 211 sviedinių.Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Praėjusią parą priešas surengė 44 apšaudymus, paleido 211 sviedinių iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, granatsvaidžių ir aviacijos. Į Chersono miestą buvo paleista 16 sviedinių“, – pažymėjo jis.O. Prokudinas patikslino, kad Rusijos kariškiai taikėsi į srities gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus.„Dėl Rusijos agresijos žuvo du žmonės, dar trys buvo sužeisti“, – apibendrino jis.Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, praėjusią parą įvyko 70 kovinių susirėmimų: priešas smogė 5 raketų ir 10 aviacijos smūgių, 20 kartų iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų apšaudė Ukrainos kariuomenės pozicijas ir gyvenvietes.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 319 820 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 610 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų lapkričio 21 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 319 820 kareivių.Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 5 439 tankų (+0), 10 174 šarvuotųjų kovos mašinų (+6), 7 752 artilerijos sistemų (+4), 899 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 588 oro gynybos priemonių (+0), 323 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 5 771 drono (+7), 1 564 sparnuotųjų raketų (+1), 22 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 10 134 automobilių (+7), 1 098 specialiosios technikos vienetų (+1).Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukrainos kariuomenėje tarnauja daugiau nei 40 tūkst. moterų, 5 tūkst. dalyvauja kovoseSu Rusija kovojančioje Ukrainos kariuomenėje tarnauja daugiau nei 40 tūkst. moterų, pirmadienį paskelbė Ukrainos gynybos ministerija. Tai sudaro kiek daugiau nei 5 proc. visų ginkluotųjų pajėgų. Maždaug 5000 ukrainiečių moterų tiesiogiai dalyvauja kovinėse operacijose.Pranešime sakoma, kad iki šiol daugiau nei 13 400 moterų buvo suteiktas kovinių operacijų dalyvių statusas. Pranešime taip pat atskleista, jog 41 proc. karių moterų turi vaikų, daugiau nei 2500 yra vienišos motinos.2014 m. Ukrainos moterų kariuomenėje buvo kiek daugiau nei 16 500, bet nuo tada Kyjivas panaikino visus suvaržymus moterims tarnauti kariuomenėje. Ukraina atremia Rusijos invaziją jau beveik 21 mėnesį.

JAV vyriausybė įvedė vizų apribojimus dviem žudynėmis Ukrainoje kaltinamiems Rusijos karininkamsJAV vyriausybė pirmadienį paskelbė sankcijas dviem Rusijos karininkams, kaltinamiems „šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais“ Rytų Ukrainoje, jiems uždrausta atvykti į JAV.JAV vyriausybė kaltina Azatbeką Omurbekovą, žinomą kaip „Bučos mėsininkas“, civilių iš Andrijivkos Rytų Ukrainoje žudynėmis, sakoma JAV valstybės departamento pranešime. Vėliau A. Omurbekovo dalinys - 64-oji motorizuotųjų šaulių brigadą - Kyjivo priemiestyje Bučoje kankino ir žudė civilius, sakoma pranešime.Europos Sąjunga jau taiko sankcijas A. Omurbekovui, dėl jo tiesioginės atsakomybės už žudynes, prievartavimus ir kankinimus Bučoje.Dėl žudynių Andrijivkoje JAV vyriausybė taip pat įtraukė į sankcijų sąrašą gvardijos kapralą Danijilą Frolkiną. „Pranešimai, kad A. Omurbekovas ir D. Frolkinas yra susiję su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais, yra rimti ir patikimi, patvirtinti NVO dokumentų ir nepriklausomų tyrimų“, – sakoma JAV valstybės departamento pranešime. Dėl sankcijų A. Omurbekovas, D. Frolkinas ir jų šeimos nariai nebegalės atvykti į JAV.Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą JAV vyriausybė įvedė daugybę sankcijų Maskvai, Rusijos institucijoms, Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkams, taip pat Rusijos kariniam daliniui, kaltinamam žiaurumais Bučoje.

Zelenskis papasakojo apie Rusijos mėginimus jį nužudyti Prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV transliuotojo „Fox News“ ir Anglijos laikraščio „The Sun“ atstovais, įskaitant „Fox Corporation“ generalinį direktorių Lachlaną Murdochą, ir gyrė svarbų pasaulio žiniasklaidos vaidmenį skatinant tarptautinę paramą Ukrainai. Savo biure Kyjive jis susitiko su „Fox News“ korespondentu Benjaminu Hallu ir „The Sun“ žurnalistu Jerome'u Starkey ir padėkojo jiems už „išsamią informaciją apie karą“, įskaitant „Rusijos žiaurumus“, pateikiamą žurnalistams asmeniškai rizikuojant savo gyvybe, sakoma oficialiame prezidento tinklalapyje. V. Zelenskis taip pat papasakojo „The Sun“, kad išgyveno mažiausiai penkis Rusijos prezidento Vladimiro Putino mėginimus jį nužudyti, bet sakė į tai reaguojantis „kaip į COVID“. „Iš pradžių žmonės nežino, ką daryti, ir atrodo labai baisu. O paskui tai tik žvalgybos informacija apie tai, kad dar viena grupė atvyko į Ukrainą ir mėgins tai padaryti“, - pasakojo laikraščiui V. Zelenskis, bet negalėjo tiksliai pasakyti, kiek pasikėsinimų išgyveno.

Naktį rusai paleido į Ukrainą penkias raketas ir 11 dronųRusijos kariuomenė antradienio naktį paleido į Ukrainą 11 „Shahed“ tipo dronų kamikadzių ir 5 dviejų tipų raketas.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo „Facebook“ paskyra.„Šiąnakt okupantai rusai smogė dar vieną smūgį Ukrainai, panaudodami 4 zenitines valdomas raketas S-300, sparnuotąją raketą „Iskander-K“ ir 11 „Shahed-136/131“ tipo smogiamųjų dronų“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pranešime.Pranešama, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino sparnuotąją raketą „Iskander-K“ ir 10 smogiamųjų dronų.Dėl priešo smūgio buvo sugriauta ir apgadinta Donecko srities Selydovės miesto centrinė ligoninė, Kotliarevskio kasyklos pastatas ir kita civilinė infrastruktūra.

Vokietijos gynybos ministras atvyko iš anksto neskelbto vizito į UkrainąAntradienį į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito atvyko Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, kad patvirtintų Berlyno paramą Ukrainai jos kovoje su Rusijos kariuomene.B. Pistoriusas atvyko traukiniu ir turi surengti derybas su kolega iš Ukrainos bei prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Berlynas, antras pagal dydį karinės pagalbos Kyjivui tiekėjas po Jungtinių Valstijų, siekia suteikti patikinimą dėmesiui nukrypus į karą Artimuosiuose Rytuose ir kilus susirūpinimui dėl paramos Ukrainai.https://twitter.com/maria_drutska/status/1726834925113159764Vizitas vyksta Rusijai sustiprinus oro atakas prieš Ukrainą ir Kyjivui rengiantis sulaukti dar daugiau smūgių į šalies energetikos objektus žiemos mėnesiais.Tai jau antrasis B. Pistoriuso vizitas Kyjive nuo šių metų pradžios, kai jis tapo gynybos ministru, surengtas kitą dieną po iš anksto nepraneštos JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino kelionės į Ukrainą.B. Pistoriusas ne tik surengs politines derybas, bet ir dalyvaus vainikų padėjimo ceremonijoje Kyjivo Maidano aikštėje ir apsilankys kariniame mokymo centre.Rusijai įsiveržus, iš pradžių kiek dvejojusi Vokietija drastiškai padidino paramą Ukrainai ir pristatė Kyjivui daugybę ginkluotės – nuo sunkiųjų kovos tankų iki oro gynybos sistemų ir amunicijos. Karas Ukrainoje taip pat paskatino Vokietijos vyriausybę pradėti kariuomenės pertvarką, kancleris Olafas Scholzas pristatė 100 mlrd. eurų fondą ginkluotosioms pajėgoms stiprinti.

Dronai naktį atakavo tris Rusijos regionusRusija pranešė, kad pirmadienio vakarą nepilotuojami orlaiviai atakavo tris regionus. Apie pasekmes nepranešama.Vėlai vakare Rusijos gynybos ministerija pranešė apie „Ukrainos nepilotuojamo orlaivio“ sunaikinimą virš Briansko srities. Įtariama, kad jis buvo numuštas apie 21.30 val. Maskvoje Rusijos oro gynybos pajėgų.Neilgai trukus Oriolo srities gubernatorius Andrijus Klyčkovas paskelbė, kad Rusijos pajėgos Šablykino rajone „sunaikino“ bepiločius orlaivius. „Remiantis operatyviniais duomenimis, sužeistųjų ar nukentėjusiųjų nėra. Teisėsaugos padalinys imasi reikiamų priemonių, padėtis kontroliuojama“, – savo kanale „Telegram“ rašė jis.Vėliau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad buvo numuštas dar vienas lėktuvo tipo dronas, šį kartą virš Kursko srities.

Danilovas: jei Vakarai nepabus, per 15 metų bus sukurta blogio ašis Kinija-Iranas-RusijaJei Rusija nebus sustabdyta dabar, artimiausioje ateityje Vakarai jau susidurs su visaverčiu Rusijos, Irano ir Kinijos aljansu, prie kurio prisijungs kai kurios Europos šalys. Tai pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas savo kalboje Halifakso tarptautiniame saugumo forume Kanadoje.„Ukraina yra susirūpinusi, kad tarp atskirų partnerių suintensyvėjo diskusijos apie būtinybę rengti derybas, konsultacijas, susitikimus su rusais, kad būtų aptartos karo Ukrainoje problemos, paliaubos ir pan.“, - teigė O. Danilovas. Jis pabrėžė, kad Vakarai neturėtų bijoti Rusijos ir turėtų sekti Ukrainos pavyzdžiu. Jo nuomone, vietoj baimės demokratinis pasaulis turėtų duoti griežtą atsaką Rusijai, nes kalbama apie „kovą tarp demokratijos ir tironijos“ plačiąja prasme.„Rusija yra grėsmė Ukrainai, Kinija yra pagrindinė grėsmė Jungtinėms Valstijoms, o Kinijos-Rusijos-Irano aljansas yra iššūkis visam pasauliui. Jei nepasikeis Vakarų požiūris į Rusiją, pasikeis pati Rusija, tai po 15-20 metų pasaulis tikisi naujos „blogio ašies“, kuri apims ne tik Šiaurės Korėją, Kiniją, Iraną ir Rusijos Federaciją, bet ir kai kurias Europos šalis“, - perspėjo O. Danilovas.

Rusija į Ukrainą paleido bepiločių orlaivių ir raketųPirmadienio vakare Ukraina patyrė Rusijos raketų ataką, o okupantai taip pat paleido nepilotuojamus orlaivius.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė pranešė apie „Shahed“ tipo drono ataką iš pietų. Zaporožės ir Dniepropetrovsko regionuose kilo dronų grėsmė. „Jei jūsų rajone suskambės aliarmas, eikite į slėptuves“, – ragino kariai platformoje „Telegram“.Vėliau tapo žinoma apie „Shahed“, kurie buvo paleisti Chersono regiono, Mykolaivo regiono kryptimi ir Charkovo regiono pietuose šiaurės kryptimi. Dar vėliau oro pajėgos pranešė apie raketas Dnipro kryptimi. Dabar pavojaus signalas paskelbtas Odesos, Mykolaivo, Chersono, Zaporožės ir Dniepropetrovsko regionuose.

JAV iždo sekretorė: Ukrainai neturi būti leista pralaimėti dėl pinigų trūkumoJAV iždo sekretorė Janet Yellen sakė, kad finansinės ir karinės pagalbos teikimas Ukrainai atitinka Jungtinių Valstijų nacionalinius interesus. Ji pabrėžė, kad svarbu remti ir Ukrainą, ir Izraelį.Pareigūnė tai sakė CNBC, kalbėdama apie JAV prezidento Joe Bideno prašymą skirti 106 mlrd. dolerių. Sekretorė pažymėjo negalinti prognozuoti, kada ši pagalba bus patvirtinta Kongrese, tačiau išreiškė viltį, kad tai įvyks.„Labai svarbu, kad ši pagalba būtų teikiama Ukrainai ir Izraeliui. Negalime leisti, kad Ukraina pralaimėtų mūšį vidaus fronte, nes ji neturi pakankamai pinigų mokytojams ar pirmokams išlaikyti tuo metu, kai drąsiai kovoja mūšio lauke“, – pabrėžė J. Yellen.Ji pažymėjo, kad Ukraina yra „visiškai priklausoma nuo šios pagalbos“. Ji taip pat priminė, kad Europos partneriai per ateinančius ketverius metus Ukrainai suteiks 50 mlrd. eurų. J. Yellen pridūrė, kad jei Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui bus leista laimėti Ukrainoje, kitas jo taikinys gali būti vienas iš JAV NATO sąjungininkų.„Tai yra kritinis prezidento prioritetas, kritinis prioritetas mūsų šalies nacionaliniam saugumui“, – sakė JAV iždo sekretorė.

Ukrainos kariuomenėje – daugiau moterųNuo 2023 metų spalio moterų skaičius Ukrainos ginkluotosiose pajėgose išaugo iki 62 062, iš kurių karių – iki 43 479 žmonių, praneša šalies Gynybos ministerijos žiniasklaidos centras, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų personalo centro duomenimis. Tuo pačiu metu 7709 moterys turi pareigūno rangą.Palyginimui pateikiami 2014 m. duomenys. Tuo metu bendras moterų skaičius Ukrainos ginkluotosiose pajėgose buvo 49 926, iš kurių 16 557 buvo karės. „Dabar mūšio lauke turime daugiausiai moterų šiuolaikinėje pasaulio istorijoje. Jos parodo save ne tik kaip geros karinės finansininkės ar gydytojos, bet ir kaip drąsios karės, kurios atsidavusios gina savo tėvynę“, - sakė gynybos ministro pavaduotoja Natalija Kalmykova.

JAV patvirtino naują paramą Ukrainai, nepaisant aklavietėje atsidūrusio KongresoJAV pirmadienį patvirtino dar 100 mln. dolerių karinę paramą Ukrainai, kurioje pirmadienį lankėsi gynybos sekretorius Lloydas Austinas, nepaisant to, kad Kongresas, turintis patvirtinti didesnį finansavimą, atsidūrė aklavietėje.„Šiandien paskelbiau apie dar vieną 100 milijonų JAV dolerių paramos skyrimą, pasinaudojant prezidento turimais įgaliojimais skirti papildomą artilerijos amuniciją, papildomus gaudytuvus oro gynybai, taip pat nemažai prieštankinių ginklų“, – sakė L. Austinas žurnalistams Kyjive.„Taigi matote, mūsų parama tęsiasi“, – sakė L. Austinas, pažadėjęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui JAV paramą „ilgam laikui“.Vašingtone Valstybės departamentas pranešė, kad parama apima tris milijonus šovinių rankiniams ginklams ir įrangą, skirtą raketų paleidimo įrenginiams HIMARS.Valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad karinė parama „padės patenkinti neatidėliotinus Ukrainos poreikius mūšio lauke, jai siekiant atkovoti savo suverenią teritoriją“.„Tačiau labai svarbu, kad Kongresas imtųsi veiksmų Ukrainai paremti ir patvirtintų prezidento prašymą skirti papildomą finansavimą“, – sakoma A. Blinkeno pareiškime.

Ukrainoje sukurtas elektromagnetinei karybai atsparus dronasĮgyvendindami projektą „Brave1“, Ukrainos mokslininkai sukūrė kovinį bepilotį orlaivį, kuris yra atsparus elektromagnetinei karybai.Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas inovacijų, švietimo plėtros, mokslo ir technologijų klausimams bei skaitmeninės transformacijos ministras Mychailo Fedorovas.„Backfire“ yra ukrainiečių konstruktorių sukurtas kovinis bepilotis orlaivis, gynybos projekto „Brave1“ dalis. Dronas gali nuskristi iki 35 km į priešo užnugarį ir padėti atakuoti rusų artileriją, logistikos centrus, priešo sandėlius ir vadavietes“, – nurodė valdžios atstovas.Jo teigimu, bepiločiame orlaivyje sumontuota GPS antena, kurios signalo praktiškai neįmanoma blokuoti, todėl dronas yra itin atsparus priešų elektromagnetinės karybos priemonėms. Kadangi dronas yra visiškai autonominis, priešas negali apskaičiuoti jo koordinačių ir valdymo vietos ant žemės, todėl jo operatoriai būna apsaugoti.M. Fedorovas atkreipė dėmesį, kad „Backfire“ jau yra išbandomas ir gerai pasirodė fronto linijose. Per pastaruosius du mėnesius Ukrainos kariuomenė sėkmingai įvykdė mažiausiai 50 misijų. Inžinieriai bendradarbiauja su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų eskadronu „Piktieji paukščiai“, padedančiu tobulinti šį orlaivį.„Šis „paukštis“ jau gavo gynybos ministerijos komisijos patvirtinimą ir dabar laukia, kol bus gautas leidimas jį naudoti operacijoms vykdyti. Tai reiškia, kad valstybė galės oficialiai pirkti šiuos dronus. Kūrėjų komanda jau dabar rengiasi masinei bepiločių orlaivių gamybai“, – rašė M. Fedorovas.

Zelenskis pasidžiaugė: iš JAV – daugiau artilerijosVolodymyras Zelenskis paskelbė apie naują JAV karinės pagalbos Ukrainai paketą. Jis tai pareiškė kreipimesi po 635-osios karo dienos rezultatų.„Yra naujas mūsų valstybės gynybos paketas iš Jungtinių Valstijų. Esu dėkingas. Visų pirma, bus daugiau artilerijos – sviedinių, kurių reikia dabar“, - sakė Ukrainos prezidentas, kalbėdamas apie susitikimo su Pentagono vadovu Lloydu Austinu Kijeve rezultatus.Anksčiau „The Washington Post“, cituodamas pareigūnus, lydinčius Ll. Austiną Kijeve, pranešė, kad Jungtinės Valstijos galės „kurį laiką“ toliau tiekti Ukrainai ilgojo nuotolio ginklus ir amuniciją.

Rusijoje yra mažiausiai 11 tūkst. ukrainiečių vaikųPranešama, kad mažiausiai 11 000 ukrainiečių vaikų yra sulaikyti 43 perauklėjimo stovyklose visoje Rusijoje, už tūkstančių mylių nuo namų, pranešė JK Gynybos ministerija.Nuo karo pradžios vaikai iki keturių mėnesių, gyvenantys okupuotose srityse, buvo išvežti į 43 stovyklas visoje Rusijoje, įskaitant Maskvos aneksuotą Krymą ir Sibirą, siekiant „prorusiško patriotinio ir karinio ugdymo“. Anksčiau buvo nustatyta Jeilio humanitarinių tyrimų laboratorijos ataskaita, kurią finansavo JAV valstybės departamentas.Tarptautinis baudžiamasis teismas kovo mėnesį išdavė Vladimiro Putino ir jo vaikų komisarė Marija Lvova-Belova arešto orderius, kaltindami juos neteisėtu šimtų vaikų deportavimu iš Ukrainos – karo nusikaltimu.

Ukrainos prognozė: po prezidento rinkimų Rusija gali pradėti visišką mobilizaciją Rusija gali pradėti visišką mobilizaciją po 2024 metų kovo 17 dieną įvyksiančių Rusijos prezidento rinkimų, pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Jis tai sakė kalboje Tarptautiniame saugumo forume Halifakso mieste, Kanadoje. „Rusija sugebėjo prisitaikyti ir nuolat švirkščia lėšas į savo gynybos sektorių. Rusija pasirodė esanti atsparesnė Vakarų sankcijoms, kaip ir tikėtasi. Rusija vis labiau stato savo ekonomiką ant karo pagrindo. Visiška mobilizacija gali įvykti po 2024 m. prezidento rinkimų“, - kalbėjo O. Danilovas. Keli šaltiniai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad V. Putinas nusprendė dalyvauti kovo mėnesį vykstančiuose prezidento rinkimuose, o tai reiškia, kad jis išliks valdžioje iki 2030 m. 71 metų Putinas, kuriam paskutinę 1999 metų dieną prezidento postą perdavė Borisas Jelcinas, jau ėjo prezidento pareigas ilgiau nei bet kuris kitas Rusijos valdovas nuo Josifo Stalino laikų.

Ukraina atleido kibernetinės gynybos departamento vadovą ir jo pavaduotojąUkrainoje pirmadienį buvo pranešta, kad vykstant tyrimui dėl korupcijos buvo atleisti vyriausybės departamento, atsakingo už kibernetinę gynybą, vadovas ir jo pavaduotojas.Nuo Rusijos invazijos pradžios jau atleista dešimtys Ukrainos pareigūnų, nes prezidentas Volodymyras Zelenskis stengiasi nuraminti Vakarų sąjungininkus, siunčiančius paramą kariaujančiai šaliai.Pirmadienį buvo atleisti Ukrainos valstybinės specialiosios ryšių tarnybos vadovas Jurijus Ščygolas ir jo pavaduotojas Viktoras Žora, pranešė vyriausybės pareigūnas Tarasas Melničukas.Jis nenurodė atleidimo priežasčių, tačiau kovos su korupcija pareigūnai vėliau pranešė, kad tiria daugiau kaip 1,7 mln. dolerių vertės valstybės lėšų pasisavinimą J. Ščygolo vadovavimo laikotarpiu.2020-2022 metais „įmonių grupės savininkas, susitaręs su Ukrainos valstybinės specialiosios ryšių tarnybos vadovybe, sukūrė schemą, kaip pasisavinti biudžeto lėšas, skirtas techninei ir programinei įrangai įsigyti“, nurodė Kyjivo kovos su korupcija biuras.Įmonių grupė, kurios tyrėjai neįvardijo, teigė, kad pirko programinę įrangą iš užsienio gamintojo už 62 mln. grivinų (1,7 mln. JAV dolerių) didesnę kainą nei tikroji jos vertė, ir skirtumą pasisavino.Šiuo metu byloje yra šeši įtariamieji, teigiama biuro pranešime.Ukraina kovoja nelengvą kovą su sistemine korupcija – tai yra viena iš reformų, kurių reikalauja Vakarai, kad Ukraina galėtų tapti tokių institucijų, kaip Europos Sąjunga, nare.Anksčiau šį mėnesį prokurorai paskelbė, kad du aukšto rango gynybos pareigūnai tapo įtariamaisiais didelio masto sukčiavimo byloje dėl karinių uniformų pirkimo iš Turkijos įmonės.

Japonija siunčia humanitarinės pagalbos siuntą Ukrainos gelbėtojamsJaponija perdavė Ukrainos gelbėtojams humanitarinės pagalbos siuntą, kurią sudaro 40 transporto priemonių ir 50 metalo detektorių.Kaip pranešė „Ukrinform“, perdavimo ceremonija įvyko pirmadienį, lapkričio 20 d., Kyjive.„Mums labai reikia tarptautinių partnerių pagalbos. Esame dėkingi kolegoms iš Japonijos, kurie šiuo atkūrimo etapu visokeriopai padeda Ukrainai, nes akivaizdu, kad be išminavimo, sunku kalbėti apie visišką valstybės atkūrimą“, – sakė Ukrainos pirmoji vicepremjerė ir ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko.Be automobilių ir metalo detektorių, Japonija Ukrainos valstybinei nepaprastųjų situacijų tarnybai perdavė 150 talpyklų su muilo pagrindu pagamintu gaisro gesinimo skysčiu. Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministro Ihorio Klymenko, automobiliai ir įranga, kuriuos Japonija teikia Ukrainai, padės paspartinti Ukrainos teritorijų išminavimą.

Rusų pajėgoms apšaudžius Nikopolį, žuvo moterisRusų pajėgoms apšaudžius Nikopolį, žuvo moteris, o dar vienas žmogus buvo sužeistas. Tai feisbuke pranešė Dnipropestrovsko karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.„Žuvo vienas žmogus. Okupantai, iš artilerijos apšaudę Nikopolį, pražudė 83 metų moterį. 53-ejų vyras buvo sužeistas“, – rašė S. Lysakas.Jo duomenimis, apgadinti trys privatūs namai, du ūkiniai pastatai, automobilis, elektros linija ir dujų vamzdynas.https://www.facebook.com/story.php?story_fbid=pfbid02EnnRXvKkzeBPJJpJWWTd6a4Yrfsif6Mygq9TFPZbvfgEUud4BxnWqyqgCrTRvocml&id=100089981179124&paipv=0&eav=Afb62tvQMvx9NQmTmp2s3ATgsEQHXDgwEK-_0i0PyFle3R2cqhTUDhPmtnV7Bq3u3JM&_rdr

Dėl Ukrainą ištikusių negandų Rusija apkaltino Kyjivą ir VakarusSavo komentaruose, pareikštuose minint proeuropietiškų protestų Kyjivo Maidano aikštėje dešimtmetį, Rusijos užsienio reikalų ministerija dėl konflikto su Maskva apkaltino Ukrainą ir Vakarus.Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova menkinamais žodžiais uždavė klausimą apie tai, ką europietiška svajonė atnešė Ukrainai.„Iš klestinčios, gerai išvystytą pramonę turinčios, gausiai apgyvendintos buvusios sovietų respublikos Ukraina pavirto nualinta, merdinčia teritorija“, – užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje paviešintuose komentaruose cituojami jos žodžiai.Ukraina savo nepriklausomybę prarado dėl to, kas įvyko 2013 m. lapkritį ir paskiau, sakė ji.„Vakarų kolonizatoriai sprendžia dėl jos vidaus ir užsienio politikos“, – kalbėjo ji.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau beveik 21 mėnesį tęsia karą Ukrainoje, kad sugrąžintų šalies dalis Maskvos kontrolėn.Vadinamieji Euromaidano protestai, vėliau Ukrainoje pavadinti 2014 m. lapkričio revoliucija, prasidėjo lapkričio 21 d., Kyjivo Maidano (Nepriklausomybės) aikštėje susirinkus pirmiesiems demonstrantams.Jie protestavo prieš tai, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius Maskvos spaudžiamas anuliavo asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga. V. Janukovičiui pamėginus jėga numalšinti protestus, jie tik sustiprėjo. Vis garsiau imta reikalauti jo atsistatydinimo.2014 m. vasarį prasidėjo smurto eskalavimas, demonstrantus apšaudė snaiperiai. Žuvo daugiau nei 100 žmonių.Tarptautinių tarpininkų pastangomis pavyko suformuoti laikinąją vyriausybę ir surengti naujus rinkimus, tačiau V. Janukovičius paspruko į Rusiją.2014 m. kovą Maskva pasinaudojo politiniais neramumais ir aneksavo Krymo pusiasalį Juodojoje jūroje. Po to ji įvedė karinę rytų Ukrainos teritorijų kontrolę, kurią užtikrino prorusiški separatistai.Antradienį Kyjive bus minima protestų pradžia. Tikimasi, kad minėjime dalyvaus ir aukštas pareigas užimantys užsienio šalių atstovai.

Duda: jei Rusija nebus nugalėta, ji vėl užpulsUkraina yra ta vieta, kur ant kortos pastatytas Lenkijos saugumo likimas. Todėl, jei Rusija nebus nugalėta, ji vėl užpuls.Tai pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į Lenkijos agentūrą „Polska Agencja Prasowa“.„Parama Ukrainai yra akivaizdi. Darau prielaidą, kad Lenkijos valdžia, nepriklausomai nuo to, iš kurios politinės stovyklos ji yra, tęs šią politiką, absoliučiai atsižvelgiant į Lenkijos ir Europos interesus“, – sakoma pareiškime.Žurnalistai klausė A. Dudos, ar NATO rytinio flango šalys turėtų padidinti paramą Ukrainai, kad ji ir toliau galėtų veiksmingai gintis.Lenkijos prezidentas pabrėžė, kad jei Rusija nebus nugalėta, ji vėl užpuls.„Neabejojame, kad šiandien Ukraina yra vieta, kur ant kortos pastatytas mūsų saugumo likimas“, – sakė jis.A. Duda taip pat priminė, kad Lenkija jau nusiuntė Ukrainai daugiau kaip 300 tankų, daugiau kaip 100 šarvuočių, šimtus tūkstančių ginklų ir šaudmenų, taip pat nesuskaičiuojamą daugybę šarvuotų liemenių, šalmų ir įrangos.Vokietijos analitikai neseniai pranešė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali turėti iki šešerių metų atkurti savo kariuomenę ir pulti NATO.Taip pat spalio pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad negalima leisti „įšaldyti“ Rusijos karo prieš Ukrainą, nes priešingu atveju šalis agresorė iki 2028 m. gali atkurti savo karinius pajėgumus ir bandyti pulti kitas šalis.

Macronas išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinio bendradarbiavimoPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį Kinijos vadovui Xi Jinpingui išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinio bendradarbiavimo, pranešė Eliziejaus rūmai.E. Macronas ir Xi kalbėjosi telefonu prieš Prancūzijos užsienio reikalų ministrės Catherine Colonna vizitą į Kiniją.„Norėtume, kad Kinija suprastų, kokiu mastu tai yra problemiška įvykių raida Prancūzijai ir visai Europos Sąjungai“, – po pokalbio žurnalistams sakė Prancūzijos prezidentūros pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.„Tas (bendradarbiavimas), savaime suprantama, paskatintų Rusijos agresijos prieš Ukrainą mastą“, – pridūrė pareigūnas.Pernai pradėjusi plataus masto karą Ukrainoje, Rusija tapo atstumtąja Vakaruose ir dabar siekia sustiprinti istorinius ryšius su Šiaurės Korėja.Baltieji rūmai spalį pareiškė, kad Šiaurės Korėja į Rusiją jau pristatė daugiau kaip 1 000 konteinerių su karine įranga ir šaudmenimis, kurie bus naudojami karui Ukrainoje. O Kinija atsisakė pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą ir nuo karo pradžios tik sustiprino ekonominį, diplomatinį ir karinį bendradarbiavimą su Maskva.Be karo Ukrainoje, abu prezidentai per pokalbį telefonu aptarė ir karą tarp Izraelio bei „Hamas“ ir susitarė „vengti dar rimtesnės humanitarinės krizės“, pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida.„Abiejų valstybių vadovai apsikeitė nuomonėmis apie Izraelio ir Palestinos konfliktą ir abu mano, kad svarbiausias prioritetas yra vengti tolesnio padėties tarp Palestinos ir Izraelio blogėjimo, ypač išvengti dar rimtesnės humanitarinės krizės“, – pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Palyginti su 2014 m., moterų kariškių skaičius Ukrainoje išaugo tris kartusNuo 2023 m. spalio Ukrainos kariuomenėje tarnauja 62 062 moterys, iš jų 43 479 karės, pranešė Ukrainos gynybos ministerija, remdamasi AFU personalo centro duomenimis, skelbia BBC.2014 m. AFU iš viso tarnavo 49 926 moterys, iš kurių 16 557 buvo kariškės. Dabar 7 709 moterys turi karininko laipsnį, o 11 732 – seržanto ir seržantės laipsnį.Vyriausybinio karinės žiniasklaidos centro duomenimis, aukštas pareigas kariuomenėje eina 5 160 ukrainiečių moterų. Iš viso 13 487 Ukrainos moterys turi kovinių operacijų dalyvio statusą.

Austinas patikino Zelenskį, kad JAV parama Ukrainai yra „ilgalaikė“JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pirmadienį Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad Vašingtono parama yra „ilgalaikė“.„Šiandien, pone prezidente, perduodu jums žinią, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra su jumis, mes liksime su jumis ilgam“, – sakė L. Austinas V. Zelenskiui, kuris vizitą įvertino kaip „labai svarbų signalą“.„Tai, kas vyksta Ukrainoje, svarbu ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui. Tai neabejotinai svarbu Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, – pridūrė jis.JAV gynybos sekretorius Lloydas J. Austinas pirmadienį atvyko į Ukrainą iš anksto neskelbto vizito – tai jau antras jo vizitas nuo karo pradžios. Kyjivo geležinkelio stotyje jį pasitiko JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink.Pasak ambasadorės, kartu su L. Austinu į Kyjivą atvyko JAV pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Christopheris Cavolis.Pentagonas pranešė, kad savaitgalį L. Austinas telefonu kalbėjosi su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu.Kyjivas ir jo sąjungininkai rengiasi trečiadienį įvyksiančiam Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, vienijančios apie 50 šalių, remiančių Ukrainą kovoje su Rusija, susitikimui.

Lietuva su ERPB pasirašė susitarimą, kuriuo Ukrainai skiriamas 1 mln. eurųPirmadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) viceprezidentas Markas Bowmanas pasirašė įsipareigojimą, kuriuo Lietuva į ERPB patikros fondą skiria 1 mln. eurų. Šios sumos tikslas – įgalinti karo veteranų, neįgaliųjų ir kitų nuo Rusijos karo Ukrainoje nukentėjusių asmenų galimybes įsidarbinti.„Ukrainai reikalingos papildomos lėšos buvusių karių ir nukentėjusių žmonių integracijai“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu teigė G. Skaistė.Kaip teigė M. Bowmanas, šie finansai bus skirti ERPB Veiksmų už lygybę ir lytį Ukrainoje programai, kuria siekiama kurti verslo aplinką ir plėtoti žmogiškąjį kapitalą. Pagal programą taip pat teikiama ir psichologinė pagalba nuo karo nukentėjusiems asmenims.„Mūsų klientai Ukrainoje susiduria su didžiuliais iššūkiais susijusiais su darbo jėga. Šis fondas padės susiduriantiems su neigiamomis pasekmėmis dėl šalį paliekančių pabėgėlių, šalies viduje judančių žmonių srautais, karinių pajėgumų mobilizacija. Taip pat bus padedama integruoti karo veteranus“, – sakė M. Bowmanas.„Vertiname glaudų Lietuvos bendradarbiavimą su ERPB ir indėlį, leidžiantį toliau prisidėti prie žmogiškojo kapitalo vystymo ir jo atsparumo skatinimo Ukrainoje. Didžiuojamės parama, kurią Bankas jau suteikė karo veteranams Ukrainoje ir esame įsipareigoję toliau padėti kitoms nukentėjusioms grupėms“, – aiškino jis.Pasak Finansų ministerijos, Lietuva – trečioji šalis donorė, prisidėjusi prie šio fondo. Ankščiau lėšas į jį įnešė Japonija ir Taivanas. Numatoma, jog į fondą Lietuva lėšas perves iki 2023 m. pabaigos.Prieš pasirašymą vykusio susitikimo metu G. Skaistė ir Lietuvoje besilankantis M. Bowmanas taip pat aptarė ERPB investicijas Lietuvoje bei banko vaidmenį teikiant paramą Ukrainai. Finansų ministrė tikisi, kad bankas ir toliau intensyviai investuos Lietuvą ir padės skatinti ekonomikos transformaciją ir energetinę nepriklausomybę.„Banko investicijos yra svarbios skatinant ekonomikos transformacijos ir atsparumą. Tai ypač svarbu dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai reikalingos didelės investicijos į atsijauninančią energetiką, skatinti energetinę nepriklausomybę. Taip pat prisidėti prie žaliųjų tikslų siekimo“, – aiškino G. Skaistė.  „Vien 2022 m. metais bankas Lietuvoje investavo 208 mln. eurų. Tikimės, kad ir šie metai bus pakankamai intensyvūs“, – pridūrė ji.ERPB investicijos Lietuvoje 2022 metais siekė 208 mln. eurų ir buvo nukreiptos į strateginius šalies tikslus, tokius kaip energetinio nepriklausomumo stiprinimą ir ekonomikos atsparumo didinimą.ERPB Veiksmų už lygybę ir lytis fondo Ukrainos programos tikslas – kurti verslo aplinką ir plėtoti žmogiškąjį kapitalą, taip įgalinant karo veteranų, neįgaliųjų ir kitų nuo Rusijos karo Ukrainoje nukentėjusių asmenų galimybes įsidarbinti. Pagal programą taip pat teikiama ir psichologinė pagalba šiems asmenims.

Maskvoje rastas negyvas slaptojo karinio dalinio vadasMaskvoje, Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo akademijos pastate, buvo rastas negyvas slaptojo karinio dalinio Nr. 26000 vadas, 28-erių Ivanas Stučilinas.Incidentas užfiksuotas penktadienį, lapkričio 17 d. Keistos mirties aplinkybės šiuo metu tiriamos, rašoma ČK OGPU „Telegram“ puslapyje. Kaip teigiama informaciją perdavusiame kanale, I. Stučilino kolegos dar bandė jį išgelbėti, atgaivinti, bet visos pastangos buvo bergždžios.Nelaimės vietoje buvo rastas atsisveikinimo raštelis, kuriame parašyta: „Bičiuliai! Nieko dėl šito nekaltinkite. Aš stengiausi, tačiau nepajėgiau. Atsiprašau už viską (parašas) I. Stučilinas“.517-ojo karinio tyrimų skyriaus pareigūnai dabar aiškinasi, ką bandė, tačiau nesugebėjo padaryti I. Stučilinas, rašoma pranešime.

Ukraina ir Rusija apsikeitė žuvusiųjų kūnaisUkrainos karo belaisvių gydymo koordinacinis štabas pranešė, kad Kyjivui buvo perduoti 94 žuvusių karių kūnai, rašo meduza.io.Pranešime sakoma, kad pagal tarptautinės humanitarinės teisės normas „kovotojų kūnai buvo perduoti ir priešininkų pusei“. Rusijos Dūma praneša atgavusi 80 žuvusiųjų kūnų.

Britų žvalgyba paaiškino rusų karių žmonų gatvės protesto Maskvoje priežastisRodosi nesibaigianti rusų karių dislokacija mūšių vietose be jokios rotacijos tampa vis labiau nepakeliama tiek patiems kariams, tiek jų artimiesiems, remdamasi naujausia gynybos pajėgų žvalgybos ataskaita socialinių tinklų platformoje X pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.2023 m. lapkričio 7 d. karo zonoje dislokuotų rusų karių žmonos Maskvoje surengė turbūt pirmąjį nuo Maskvos invazijos Ukrainoje viešą gatvės protestą.Protestuotojos susirinko Teatro aikštėje miesto centre iš išskleidė transparantus su šūkiais, reikalaujančiais leisti jų sutuoktiniams rotacijos būdu grįžti nuo fronto linijųNuo 2022 m. vasario socialiniuose tinkluose kasdien pasirodydavo pavyzdžių, kaip rusų karių žmonos ir motinos internetu reiškia protestus toms sąlygas, kuriomis tenka tarnauti jų mylimiesiems.Tačiau analitikai pastebi, kad drakoniškieji Rusijos įstatymai ligi šiol neleido karių artimiesiems susiburti ir tapti galinga kažką pakeisti galinčia jėga, kokia buvo tapusios karių motinos per praėjusių metų devintajame dešimtmetyje vykusį Afganistano ir sovietų karą.Policija Teatro aikštėje vykusį protestą išvaikė per kelias minutes. Tačiau, kaip nurodo JK žvalgyba, tiesioginiai protestuotojų reikalavimai neliko nepastebėti.„Rodosi nesibaigianti rusų karių dislokacija mūšių vietose be jokios rotacijos tampa vis labiau nepakeliama tiek patiems kariams, tiek jų artimiesiems“, – teigia analitikai.

Ukraina susigrąžino dar 94 žuvusių gynėjų palaikusĮ Ukrainos kontroliuojamą teritoriją pavyko grąžinti dar 94 žuvusių šalies gynėjų palaikus.Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Šiandien pavyko grąžinti į kontroliuojamą teritoriją 94 Ukrainos gynėjų kūnus“, – rašoma pranešime.Savo ruožtu Ukraina, vadovaudamasi tarptautinės humanitarinės teisės normomis, perdavė Rusijai dėl jos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą žuvusių kareivių kūnus.Repatrijuotų Ukrainos gynėjų kūnų ir palaikų pristatymą į paskirtas valstybines specializuotas institucijas užtikrins Ukrainos ginkluotosios pajėgos.Vėliau palaikai bus perduoti teisėsaugos institucijų atstovams ir teismo medicinos ekspertams žuvusiųjų tapatybei nustatyti.Žuvusių gynėjų grąžinimu į vyriausybės kontroliuojamą teritoriją rūpinosi Koordinacinis štabas, bendradarbiaudamas su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, Jungtiniu centru prie Ukrainos saugumo tarnybos, Vidaus reikalų ministerija, Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Vyriausiąja valdyba Sumų srityje, Valstybine sienos apsaugos tarnyba ir kitomis šalies saugumo ir gynybos sektoriaus struktūromis ir Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio pabaigoje į Ukrainą buvo grąžinti 50 žuvusių kariškių palaikai.https://t.me/Koord_shtab/3102

Pasienyje su Ukraina nepraleidžiamos humanitarinę pagalbą ir degalus gabenančios transporto priemonėsVilkikų judėjimą pasienyje blokuojantys Lenkijos vežėjai neleidžia pravažiuoti humanitarinę pagalbą ir degalus ukrainiečiams gabenančioms transporto priemonėms.Apie tai savo feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros viceministras Serhijus Derkačas. Jo teigimu, Lenkijos pareiškimai apie neva praleidžiamą humanitarinę pagalbą ir pavojingus krovinius neatitinka tikrovės.„Užfiksavome ne vieną atvejį, kai degalus ir humanitarinę pagalbą gabenantys vilkikai tiesiog stovi eilėse“, – pažymėjo S. Derkačas.Viceministras pridūrė, kad informacija apie tokius atvejus perduodama kolegoms Lenkijoje. „Laukiame atsakymo, kaip tokia situacija koreliuoja su teiginiais apie netrukdomą minėtųjų kovinių judėjimą per sieną“, – pabrėžė jis.Anksčiau Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka pranešė, kad dėl Lenkijos vežėjų vykdomo streiko lapkričio 19-osios ryte Ukrainos ir Lenkijos pasienyje susidariusioje eilėje lauke maždaug 2 900 vilkikų.Lapkričio 19 d. Ukrainos bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros ministras Oleksandras Kubrakovas paskelbė, kad buvo įkurtas pagalbos Lenkijos pasienyje įstrigusiems Ukrainos vairuotojams centras. Pagrindinė pagalbos centro užduotis – vairuotojus aprūpinti maistu, geriamuoju vandeniu, medikamentais ir degalais.

Ukrainos žvalgyba patvirtino, kad Rusijos Kursko srityje smogta dviem radiolokacijos stotimsRusijos Kursko srityje buvo smogta dviem RF kariuomenės radiolokacijos stotims  – 55Ž6 „Nebo“ ir tikriausiai „Gamma-S1E“.Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“, paskelbdama vaizdo įrašą.„2023 metų lapkričio 18 d. netoli Kursko srities Dmitrijevo gyvenvietės buvo aptikta priešo radiotechnikos pozicija. Apgadintos dvi didelės vertės Rusijos radiolokacijos stotys – 55Ž6 „Nebo“ ir tikriausiai „Gamma-S1E“, - sakoma pranešime.Priešui padaryti nuostoliai tikslinami.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Vyriausioji žvalgybos valdyba parodė filmuotą medžiagą, kaip ruošiamasi reidams Krymo teritorijoje.

ISW: okupantai pirmą kartą surengė didžiulį oro išpuolį su valdomosiomis bombomis Rusai okupantai surengė didelio masto oro ataktą prieš Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas, naudodami kasetines bombas „RBK-500“, kurios buvo modifikuotos į valdomąsias bombas. Oro ataka įvykdyta sekmadienį Donecko srityje, Staromajorsko rajone.Apie tai pranešama Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje, skelbia rbc.ua, remdamasis minėta ataskaita.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenims, ukrainiečiai kariai atrėmė rusų oro atakas Staromajorsko rajone. Todėl lapkričio 19 d. rusų ginkluotosioms pajėgoms nepavyko pasistūmėti į priekį Donecko ir Zaporožės sričių pasienyje.„Rusijos tinklaraštininkai rašė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos, naudodamos kasetines bombas „RBK-500“, modifikuotas į valdomąsias bombas, surengė didžiulį antskrydį prieš ukrainiečių pozicijas netoli Staromajorsko“, – rašoma leidinyje.Taip pat teigiama, kad ši ataka buvo pirmas didelio masto Rusijos išpuolis prieš Ukrainą, pasitelkiant modifikuotas bombas.

JAV analitikai: Ukrainos pajėgos kontratakavo prie Avdijivkos, išlaiko iniciatyvą Pietų UkrainojeUkrainos pajėgos kontratakavo prie Avdijivkos, Donecko srityje, išlaiko iniciatyvą Zaporižios ir Chersono srityse, sakoma JAV Karo studijų instituto (ISW) pranešime.Pasak ISW analitikų, lapkričio 19 d. Ukrainos pajėgos kontratakavo netoli Avdijivkos ir pasistūmėjo į priekį. Lapkričio 19 d. paskelbta geografinė medžiaga rodo, kad Ukrainos pajėgos pažengė pirmyn prie geležinkelio į pietryčius nuo Stepovės, už 3 km į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos. Rusų karo tinklaraštininkas tvirtino, kad Ukrainos pajėgos atkovojo pozicijas prie geležinkelio netoli Stepovės ir surengė kontrataką prie Avdijivkos kokso gamyklos.Pasak pranešimo, Ukrainos pajėgos tęsė puolimo operacijas vakarinėje Zaporižios srityje ir, kaip pranešama, lapkričio 19 d. padarė nedidelę pažangą. Rusijos karo tinklaraštininkai teigė, kad Ukrainos pajėgos nežymiai pažengė netoli Novoprokopivkos už 3 km į pietus nuo Robotynės bei Rivnės, esančios už 8 km į vakarus nuo jos. Ukrainos pajėgos taip pat atakavo netoli Verbovės, esančios už 10 km į rytus nuo Robotynės, ir Kopanų už 5 km į šiaurės vakarus nuo jos.Lapkričio 19 d. Ukrainos pajėgos tęsė operacijas Chersono srities rytiniame (kairiajame) krante. Ukrainos generalinis štabas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos išlaiko pozicijas rytiniame krante. Rusijos tinklaraštininkai teigė, kad Ukrainos pajėgos atakavo netoli Poimos, esančios už 12 km į rytus nuo Chersono miesto ir per 4 km nutolusios nuo Dnipro upės, bei Piščianivkos už 13 km į rytus nuo Chersono miesto ir už 3 km nuo Dnipro upės.ISW pranešė, kad tuo pačiu metu Rusijos kariuomenė surengė kontrataką Krynkuose už 30 km į šiaurės rytus nuo Chersono miesto, už 2 km nuo Dnipro upės.

Rytą rusai apšaudė Chersoną, yra aukųPirmadienio rytą rusai apšaudė Chersoną, šiuo metu žinoma apie du žuvusiuosius ir vieną sužeistąjį, pradėtas tyrimas.Tai feisbuke pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu“, – rašoma pranešime.Pasak tyrėjų, lapkričio 20 d., apie 9 val., priešas apšaudė Chersoną, preliminariais duomenimis, iš artilerijos.Chersono regiono administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas sakė, kad  Rusijos kariai apšaudė privačios transporto įmonės Chersone automobilių stovėjimo aikštelę.Per apšaudymą žuvo du vairuotojai, dar vienas buvo sužeistas. Apgadinti automobiliai ir gyvenamasis namas.https://t.me/olexandrprokudin/2037Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą rusai 51 kartą apšaudė Chersono sritį iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, zenitinių kompleksų S-60, rankinių prieštankinių granatsvaidžių, dronų ir aviacijos, sužeisti šeši žmonės, tarp jų – vienas vaikas.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau sužeisti 1 146 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. Ukrainoje jau sužeisti mažiausiai 1 146 vaikai. Dar 510 žuvo.Tai pirmadienį platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.Pasak prokuratūros, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (492), Charkivo (304), Chersono (137), Kyjivo (129), Zaporižios (100), Mykolajivo (97), Dnipropetrovsko (97), Černihivo (72) ir Luhansko (67) srityse.

JAV gynybos sekretorius atvyko iš anksto neskelbto vizito į UkrainąPirmadienį į Kyjivą iš anksto nepranešto vizito atvyko JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, norėdamas patikinti Ukrainą, kad Vašingtonas ir toliau rems jos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.L. Austinas „šiandien atvyko į Ukrainą susitikti su Ukrainos lyderiais ir pareikšti tvirtą Jungtinių Valstijų paramą Ukrainos kovai už laisvę“, sakoma Pentagono pranešime apie kelionę. Apie ją nebuvo iš anksto pranešta saugumo sumetimais.Jungtinės Amerikos Valstijos suteikė Ukrainai dešimčių milijardų dolerių saugumo pagalbą ir ne kartą pažadėjo remti Kyjivą „tiek, kiek reikės“, tačiau kietakakčių respublikonų įstatymų leidėjų pasipriešinimas sukėlė abejonių dėl Amerikos pagalbos ateityje.Pentagono vadovas atvyko į Kyjivą traukiniu iš Lenkijos, tai antroji jo kelionė nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį. Vašingtonas yra neabejotinai didžiausias karinės pagalbos Kyjivui donoras, Amerikos pagalbos sumažinimas būtų didelis smūgis Ukrainai, pasitinkančiai antrąją karo žiemą.https://twitter.com/SecDef/status/1726501575018119589?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1726501575018119589%7Ctwgr%5E%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=Per spalį vykusį posėdį L. Austinas ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas ragino įstatymų leidėjus ir toliau remti Ukrainą, JAV gynybos vadovas pareiškė, kad „be mūsų paramos (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas bus sėkmingas“.Tačiau kai kurie respublikonų įstatymų leidėjai nepritaria, kad parama būtų tęsiama, nauja parama Ukrainai nebuvo įtraukta į laikiną susitarimą, praėjusią savaitę patvirtintą Kongreso, kad būtų išvengta JAV vyriausybės uždarymo. Vis dėlto JAV pagalba nebuvo sustabdyta ir vis dar tiekiama anksčiau patvirtinta pagalba. Tačiau anksčiau šį mėnesį Pentagonas sakė, kad pagalbos paketai „mažėja“.Jungtinės Valstijos vadovauja telkiant tarptautinę paramą Ukrainai, Rusijai įsiveržus sparčiai subūrė koaliciją ir koordinuoja pagalbą iš dešimčių šalių. Ukrainos rėmėjos taip pat moko Kyjivo karius, JAV ir kitos šalys įvedė Rusijai griežtas sankcijas, jos taikomos finansų institucijoms, technologijų importui ir energijos eksportui.

Chersono kryptis: Ukrainos gynybos pajėgos išlaiko užimtas pozicijas kairiajame Dnipro kranteChersono srityje Ukrainos kariai išlaiko užimtas pozicijas kairiajame Dnipro krante.Tai pirmadienio rytą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Odesos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės atsakomybės zonoje Chersono kryptimi Ukrainos gynybos pajėgos išlaiko užimtas pozicijas kairiajame Dnipro krante, tęsia kontrbaterinę kovą ir ugnimi daro žalą priešo užnugaryje“, – sakoma pranešime.Kaip jau buvo pranešta, praėjusią parą fronte įvyko 46 koviniai susirėmimai: priešas smogė 1 raketų ir 17 aviacijos smūgių, 94 kartus iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų apšaudė Ukrainos kariuomenės pozicijas ir gyvenvietes.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 319 210 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 640 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų lapkričio 20 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 319 210 kareivių.Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 5 439 tankų (+4), 10 168 šarvuotųjų kovos mašinų (+2), 7 748 artilerijos sistemų (+4), 899 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 588 oro gynybos priemonių (+0), 322 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 5 757 dronų (+2), 1 563 sparnuotųjų raketų (+0), 22 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 10 127 automobilių (+7), 1 091 specialiosios technikos vieneto (+1).Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Kyjive daugiabučiame name sprogo granata, žuvo du žmonėsKyjive daugiabučiame name sprogus granatai, žuvo du žmonės. Tai pranešė Ukrainos sostinės policijos komunikacijos skyrius, kuriuo remiasi UNIAN.Gautomis žiniomis, incidentas įvyko sekmadienio vakarą sostinės Dnipro rajone. Daugiabučio namo gyventojas pranešė pareigūnams girdėjęs sprogimą kaimyniniame bute. Į įvykio vietą atskubėjo policininkai ir medikai.Preliminariais duomenimis, per sprogimą žuvo kariškis ir moteris. Dar vienas vyras, žuvusiojo brolis, buvo sužeistas, jis nugabentas į ligoninę.Incidento aplinkybės tiriamos.Anksčiau šį mėnesį buvo pranešta, kad Odesos srityje vyras su kariškio uniforma susprogdino granatą jį pavežti atsisakiusio vairuotojo automobilyje.Vasarą Odesoje girtas vyras iš balkono link vaikų metė pirotechninę granatą. Policininkams jis pareiškė, kad triukšmas jam trukdė ilsėtis. Vyras teigė pirkęs granatą internetu.O Dnipropetrovsko srityje vyras, grasindamas granata, buvo paėmęs įkaitę pensijų fondo valdyboje.

Meras tvirtina, kad netoli Maskvos buvo sulaikytas dronasRusijos oro gynybos padaliniai tariamai perėmė bepilotį orlaivį Maskvos srityje, lapkričio 19 d. pranešė Maskvos meras Sergejus Sobjaninas.Jis tvirtina, kad dronas skriejo Maskvos centro link.Meras taip pat sakė, kad avarijos vietoje dirbo greitosios pagalbos tarnybos, tačiau apie aukas ar žalą infrastruktūrai nepranešta.Pradėjus plataus masto Rusijos invaziją, Ukrainos pajėgos taikėsi į Rusijos karinius, logistikos ir infrastruktūros objektus okupuotose teritorijose ir Rusijos viduje.

Rusijoje degė didžiausia branduolinės energijos įrangos gamykla Naktį į sekmadienį, spalio 19 d., Rostovo srityje degė gamyklos „Atommash“ inžinerinis centras.Oficialus Volgodonsko administracijos „Telegam“ kanalas pranešė, kad gaisras kilo apie 00 val. Gaisras apėmė 150 kvadratinių metrų plotą. „Gaisras užgesintas. Priežastys tikslinamos. Žuvusiųjų nėra. Gamybos procesas nesustabdytas“, – rašoma pranešime.Vietiniuose leidiniuose naktį buvo rašoma, kad miesto gyventojai gamyklos apylinkėse pastebėjo daug dūmų. Vėliau tinkle pasirodė greitosios pagalbos automobilių nuotraukos prie pastato.„Atommash“ yra didžiausia Rusijos branduolinės energetikos gamybos asociacija. Tai vienas pagrindinių įrangos tiekėjų branduolinės pramonės įmonėms, naftos ir dujų kompleksui, šiluminei energijai.

Kyjivas: per savaitę sunaikinta 7 000 rusų okupantųUkrainos kariuomenė nuo lapkričio 13 iki 19 dienos sunaikino 7 029 rusų okupantus. Tai „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos gynybos viceministras generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas.Per šią savaitę priešas taip pat neteko 86 kovinių tankų, 94 šarvuočių, 185 artilerijos sistemų, 8 oro gynybos sistemų, 170 automobilių ir 18 specialiosios technikos vienetų.

Laikinai užimtame Melitopolyje nugriaudėjo sprogimas Rusijos okupuotame Zaporižios srities Melitopolyje nugriaudėjo sprogimas.Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas apie tai paskelbė „Telegram“.

Rusijos kariuomenė masiškai apšaudo ChersonąRusijos kariuomenė pradėjo masinį Chersono apšaudymą.Apie tai „Telegram“ pranešė Chersono OVA vadovas Oleksandras Prokudinas.

Iš Mariupolio į Rusiją išvežtas ukrainietis paauglys grįžo į tėvynęKyjivas sekmadienį pranešė, kad ukrainiečių našlaitis, išvežtas iš Mariupolio po to, kai Rusijos pajėgos užėmė šį miestą pirmosiomis invazijos savaitėmis, jau grįžo į tėvynę.Bohdano Jermochino, kuriam sekmadienį sukanka 18 metų, atvejis pateko į tarptautinę žiniasklaidą po to, kai Rusija jam įteikė šaukimą atvykti į privalomąją karinę tarnybą dar prieš 18-ąjį gimtadienį.Kyjivo teigimu, jis grįžo į Ukrainą po serijos derybų, kuriose dalyvavo Maskvos, Kyjivo ir Baltarusijos pareigūnai.„Mūsų komandai pavyko sugrąžinti namo Bogdaną Jermochiną, ukrainiečių berniuką, kurį Rusija iš okupuoto Mariupolio išvežė į Maskvos sritį“, – sekmadienį sakė prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas.B. Jermochino grąžinimui tarpininkavo Kataras ir JT vaikų agentūra UNICEF, socialiniame tinkle pranešė Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.Jis taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje B. Jermochinas pasienyje laiko Ukrainos vėliavą.„Tai buvo sudėtingas kelias. Bogdanas daug išgyveno būdamas Rusijoje, bet nepaisant visko, jis norėjo grįžti namo! Šiandien jo noras išsipildė“, – sakė D. Lubinecas.B. Jermochinas, kurį Rusija anksčiau buvo pagavusi bandantį pabėgti atgal į Ukrainą per Baltarusiją, kreipėsi pagalbos į V. Zelenskį.Rusijos vaikų reikalų įgaliotinė Marija Lvova Belova, kurios atžvilgiu taip pat, kaip prezidento Vladimiro Putino, Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderį, šiais metais kelis kartus tvirtino, kad B. Jermochinas norėjo likti Rusijoje, bet Ukraina jį spaudė grįžti namo. Vėliau ji sakė, kad jis „persigalvojo“.Sekmadienį ji taip pat patvirtino, kad B. Jermochinas buvo perduotas Ukrainai per Baltarusiją.Kijevas teigia identifikavęs 20 tūkst. ukrainiečių vaikų, kurie buvo prievarta išvežti į Rusiją prasidėjus karui. Nuo to laiko apie 400 jų buvo grąžinti.Kataras tikisi atlikti svarbų vaidmenį padedant grąžinti daugiau vaikų. Praėjusį mėnesį jis tarpininkavo grąžinant keturis ukrainiečių vaikus, įskaitant dvejų metų berniuką.„Mūsų komanda tęsia darbą, – sekmadienį sakė D. Lubinecas. – Užduotis – sugrąžinti visus ukrainiečius namo“.

Nauja Rusijos taktika prie Avdijivkos: „Užimk poziciją arba mirk“Okupantai nenustoja bandyti apgulti Avdijivkos miestą Donecko regione, o Rusijos karinė vadovybė vis papildo išsenkančius šturmo dalinius.Taip teigia Tavrijos kariuomenės grupuotės atstovas spaudai Oleksandras Štupunas, kalbėjęs nacionalinio teletilto eteryje.„Jei grubiai apibūdintume Rusijos generolų taktiką savo pavaldinių atžvilgiu, tai būtų „užimk poziciją arba mirk“, – sakė jis.O. Štupunas aiškino, kad būtent dėl tokios Rusijos vadovybės pozicijos auga dezertyrų skaičius, o karininkai yra priversti dislokuoti vadinamuosius „blokavimo būrius“, naudoti fizinę jėgą, o kartais net šaudyti į savo karius.„Priešo puolimo pastangos į rytus nuo Keramiko, taip pat Novobachmutivkos, Stepovės ir Avdijivkos rajonuose nebuvo sėkmingos. Iš viso per pastarąją parą ten buvo atremti 26 išpuoliai“, – sakė atstovas spaudai.Tuo pat metu Marinkos ir Novomichailivkos kryptimi buvo atremtos 22 atakos, o Šachtarskės kryptimi priešas ėmėsi puolimo veiksmų ties Staromajorske, tačiau jokių laimėjimų nepasiekė.„Zaporižios regione nesėkmingos priešo atakos užfiksuotos Robotynės, Novoprokopivkos vietovėse ir į vakarus nuo Verbovės“, – pabrėžė O. Štupunas.Tuo tarpu Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsia puolamąją operaciją Melitopolio kryptimi.„Iš viso Tavrijos operatyvinėje zonoje priešas neteko 531 kario, Donecko regione pasidavė penki okupantai. Buvo sunaikinta 36 karinės technikos vienetai. Tarp jų – dvi oro gynybos sistemos ir du specializuotos įrangos vienetai. Taip pat sunaikinti du šaudmenų sandėliai ir dar trys gana svarbūs taikiniai“, – apibendrino atstovas spaudai.Kaip jau anksčiau skelbė „Ukrinform“, Rusijos kariuomenė Avdijivkoje toliau naikina civilinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius kvartalus.

Žiniasklaida: V. Putinas trečiadienį dalyvaus virtualiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį dalyvaus virtualiame G20 valstybių vadovų susitikime. Rugsėjo mėnesį jis nedalyvavo gyvame šio klubo susitikime Naujajame Delyje.„Vladimiras Putinas dalyvaus virtualiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime“, – sekmadienį socialiniame tinkle paskelbė Rusijos televizijos laida „Vesti“, citavusi V. Putino ateinančios savaitės darbotvarkę.V. Putinas neatvyko į pastaruosius du G20 susitikimus šiemet Indijoje ir pernai Indonezijoje, vietoj savęs pasiųsdamas užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.Indija šeštadienį pareiškė, kad jos ministras pirmininkas Narendra Modi trečiadienį pirmininkaus virtualiam aukščiausiojo lygio susitikimui, kuriame bus „tęsiami svarbiausi pasirinkti Naujojo Delio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai ir veiksmai“.Nuo tada, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos vadovo arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo, V. Putinas mažai keliavo už Rusijos ribų.G20 sudaro 19 didžiausių pasaulio ekonomikų ir Europos Sąjunga bei Afrikos Sąjunga.Išsamesnės informacijos apie V. Putino dalyvavimo aukščiausiojo lygio susitikime pobūdį „Vesti“ nepateikė.

Ukrainos žvalgyba neigia Rusijos pranešimus apie ukrainiečių piloto perbėgimąUkrainos gynybos žvalgyba (GUR) paneigė Rusijos teiginius, kad ukrainiečių karo lakūnas perskrido su savo lėktuvu į Rusijos pusę.Lapkričio 18 dieną Rusijos vyriausybinė propagandinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad rusų pilotas Aleksejus Vojevoda neva organizavo Ukrainos kariškio skrydį.Šį pranešimą paneigė GUR atstovas Andrijus Jusovas, pateikęs komentarą Ukrainos leidiniui „Ukrainska pravda“.„Tai buvo pavėluota Rusijos psichologinė operacija, reaguojant į masinį rusų okupantų, ypač karininkų, taip pat lakūnų su savo įranga, pasidavimą ir perėjimą į kitą pusę“, – sakė jis.„Ukrainska pravda“, remdamasis savo šaltiniais, rašė, kad visi Ukrainos karinių oro pajėgų pilotai yra savo tarnybos vietoje.Kaip buvo pranešta anksčiau, rugpjūčio 23 dieną Vyriausiosios žvalgybos direkcijos viršininkas Kyrylas Budanovas patvirtino, kad baigta specialioji operacija, kuri padėjo vienam Rusijos kovinio sraigtasparnio Mi-8 pilotui atskristi į Ukrainą ir pasiduoti.Kruopščiai suplanuotų Ukrainos karinės žvalgybos agentų pastangų dėka Rusijos pilotas į Ukrainos teritoriją įskrido Rusijos karinių oro pajėgų sraigtasparniu MI-8AMTSh, pakrautu kovinių orlaivių komponentais.

Ukrainos kariuomenė teigia nustūmusi rusus „3-8 kilometrus“ nuo Dniepro upėsUkrainos kariuomenė sekmadienį pranešė  nustūmusi Rusijos pajėgas „3-8 kilometrus“ nuo Dniepro upės krantų – tai pirmas reikšmingas Kyjivo pajėgų pasistūmėjimas į priekį po kelis mėnesius trukusio ne itin sėkmingo kontrpuolimo.„Preliminarūs skaičiai svyruoja nuo trijų iki aštuonių kilometrų, priklausomai nuo kairiojo kranto specifikos, geografijos ir kraštovaizdžio ypatumų“, – Ukrainos televizijai sakė kariuomenės atstovė Natalija Gumeniuk, nepatikslinusi, ar Ukrainos kariuomenė visiškai kontroliuoja teritoriją ir ar rusai jau buvo atsitraukę.

Kyjivo regione apgadintas infrastruktūros objektasDėl rusų okupantų išpuolio Kyjivo srityje buvo apgadintas infrastruktūros objektas.Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė Kijevo srities karinės administracijos vadovas Ruslanas Kravčenka. Jis pažymėjo, kad priešas jau antrą naktį iš eilės atakavo regioną naudodamas dronus. Oro pavojus truko beveik penkias valandas. Kyjivo srityje aktyviai veikė priešlėktuvinė gynyba.

Kyjive ir Maskvoje – naktinės dronų atakos, bet aukų ir didelės žalos nėraTiek Kyjivas, tiek Maskva praėjusią naktį tapo priešiškų bepiločių orlaivių atakų taikiniais, kurias iš esmės atrėmė oro gynyba ir kurios nepareikalavo aukų, sekmadienį pranešė valdžios institucijos.„Kyjivo režimo bandymas įvykdyti teroristinę ataką naudojant droną prieš Rusijos Federacijos objektus buvo sužlugdytas“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.Ukrainos dronų atakos prieš Maskvą buvo ypač dažnos pavasarį, prieš pradedant kontrpuolimą birželį, tačiau pastarosiomis savaitėmis jos buvo retos.Pasak Rusijos ministerijos, minėtas dronas „buvo sunaikintas oro gynybos įrenginiu... virš Bogorodskojės mikrorajono Maskvoje“. Maskvos meras Sergejus Sobianinas vėliau „Telegram“ pranešė, kad ataka „nepadarė jokios žalos ar aukų“.Kyjivas taip pat antrą naktį buvo apšaudomas iš Irano gamybos dronų „Shahed“ su sprogmenimis, kuriuos paleido Rusijos pajėgos, pranešė vietos valdžios institucijos, pažymėjusios apie „suintensyvėjusias“ atakas prieš Ukrainos sostinę.„Antrą dieną iš eilės priešas atakavo sostinę dronais“, – „Telegram“ pranešė miesto karinės administracijos vadovas Sergijus Popko. Pasak jo, Rusijos dronai „buvo paleisti keliomis grupėmis ir atakavo Kyjivą bangomis iš skirtingų krypčių“, tačiau „aukų ar kritinių sugriovimų neužfiksuota“.Atskiru pranešimu Ukrainos generalinis štabas informavo, kad iš viso „sunaikinta 15 iš 20 priešo dronų“.

Rusijos Federaciją naktį atakavo dronaiLapkričio 19-osios naktį Rusiją užpuolė nežinomo tipo dronai. Pažymima, kad dronas buvo numuštas Gorkovskio greitkelyje.„Važiuojant... Dronas sprogo, ten, viršuje, jis nukrito ... Vagonas, dronų fragmentai aplinkui, dega“, – komentavo rusas.

Browderis: Nyderlandų premjeras per ilgai nuolaidžiavo Rusijai, kad dabar galėtų tapti NATO vadovuNyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte per ilgai nuolaidžiavo Rusijai, kad dabar galėtų vadovauti NATO, interviu Lenkijos naujienų agentūrai sakė Rusijoje dirbęs britų finansininkas Billas Browderis, vėliau tapęs aršiu Kremliaus kritiku.Netrukus atsistatydinsiantis M. Rutte jau keletą mėnesių minimas kaip vienas iš kandidatų tapti naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi, o pastarosiomis dienomis Nyderlandų spauda netgi teigė, kad jis tapo favoritu.„Markas Rutte iki pat Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą vykdė bailią nuolaidžiavimo Rusijai politiką. Iki tokio lygio, kad net po to, kai numuštame MH17 reiso lėktuve žuvo beveik 200 Nyderlandų piliečių, jis darė viską, kad atitolintų bet kokias rimtas pasekmes V. Putinui. Pagrindinė NATO problema dabar yra santykiai su Rusija. Manau, kad jo ankstesnė patirtis diskvalifikuoja jį kaip galimą NATO vadovą“, – sakė B. Browderis.Jis pridūrė, kad M. Rutte, kaip ir daugelis kitų Vakarų valstybių vadovų, daugiausia rūpinosi verslo klausimais, ypač susijusiais su gamtinėmis dujomis. „Nyderlandai turi daug ryšių su Rusija, kai kalbama apie gamtinius išteklius. Jis manė, kad griežtas elgesys būtų nenaudingas verslui, ir, pavyzdžiui, darė viską, kad sustabdytų Magnickio įstatymo projektą“, – pabrėžė jis.B. Browderis pripažįsta, kad Nyderlandų požiūris pasikeitė po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, tačiau pabrėžia, kad ne visose srityse. „Su olandais viskas gerai, kai kalbama apie paramą Ukrainai karine įranga. Tačiau jei pažvelgtumėte į Nyderlanduose įšaldytų Rusijos pinigų sumą, tai ji yra visiškai minimali. Manau, kad jei jie tikrai norėtų, galėtų daug agresyviau ieškoti ir įšaldyti Rusijos pinigus Nyderlanduose. Kiek žinau, jie įšaldė tik kelis šimtus milijonų dolerių“, – sako jis.Kalbėdamas apie naująjį NATO generalinį sekretorių, B. Browderis nelinkęs nurodyti konkrečių pavardžių asmenų, kurie būtų tinkami šiam postui, tačiau teigia, kad jam labiau patiktų toks žmogus, kuris turi nedviprasmišką požiūrį į Rusiją, o ne toks, kuris, kaip M. Rutte, iš pradžių elgiasi vienaip, o paskui kitaip.B. Browderis yra gimęs JAV, bet jau seniai Jungtinės Karalystės pilietybę turintis investuotojas, investicinio fondo „Hermitage Capital Management“ įkūrėjas ir vadovas. Dešimtajame dešimtmetyje šis fondas buvo vienas didžiausių užsienio investuotojų Rusijoje, tačiau dėl B. Browderio atskleistų korupcinių mechanizmų 2005 metais Rusijos valdžios institucijos jį paskelbė keliančiu grėsmę šalies saugumui, o 2007 metais jo turtą Rusijoje konfiskavo.B. Browderio patarėjas mokesčių klausimais Sergejus Magnickis, atskleidęs aukštų Rusijos valdininkų turto grobstymo schemas, 2009 metais mirė Rusijos tardymo izoliatoriuje dėl to, kad negavo medicininės pagalbos, o vėliau jo vardu buvo pavadintas JAV įstatymas, leidžiantis taikyti sankcijas asmenims, kaltiems dėl žmogaus teisių pažeidimų.Dabar B. Browderis daugiau nei dešimtmetį yra ir politinis aktyvistas, plačiai perspėjantis apie V. Putino keliamą grėsmę.

Ukraina stiprina savo oro gynybą, nes laukia naujų Rusijos atakų prieš energetikos objektusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio vakarą savo kasdienėje vaizdo žinutėje paskelbė apie naujus veiksmus, kuriais artimiausiomis savaitėmis bus stiprinama Ukrainos oro gynyba.Artėjant žiemai Kyjivo gynybos planuose oro gynyba taps dar svarbesnė. Kyjivas tikisi, kad šią žiemą Maskva surengs daugiau atakų prieš Ukrainos elektros, šildymo ir vandens tiekimo infrastruktūrą.„Kuo arčiau žiema, tuo labiau Rusija stengsis intensyvinti atakas“, – sakė V. Zelenskis.Ankstyvą šeštadienio rytą energetikos infrastruktūra pietiniuose Ukrainos Zaporižios ir Odesos regionuose buvo smarkiai atakuojama iš Rusijos bepiločių orlaivių, pranešė Ukrainos kariuomenė.Karinės oro pajėgos savo „Telegram“ kanale pranešė, kad iš 38 paleistų dronų 29 buvo perimti. Dėl šių atakų Odesos energetikos komplekso administraciniame pastate kilo gaisras, vienas žmogus buvo sužeistas, pranešė Ukrainos pietų vadovybė. Pasak jos, gaisras buvo užgesintas.Zaporižioje buvo perimti keturi iš aštuonių bepiločių orlaivių, „Telegram“ pranešė karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško. Pasak jo, nukentėjo kai kurios infrastruktūros dalys ir kilo vienas gaisras. Sužeistųjų nebuvo.Apie išpuolius taip pat pranešė kaimyniniai Mykolajivo ir Chersono regionai, taip pat Kyjivo ir Chmelnickio miestai.Maskvos meras pranešė, kad Rusijos oro gynyba šeštadienio vakarą užkirto kelią dronų atakai virš Rusijos sostinės.Naktį iš šeštadienio į sekmadienį buvo atremta ataka prieš Bogorodskojės mikrorajoną, esantį Maskvos miesto rytinėje dalyje, ankstyvą sekmadienio rytą savo „Telegram“ kanale pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.„Šiąnakt Bogorodskojės mikrorajono oro gynybos pajėgos užkirto kelią mėginimui surengti dronų ataką prieš Maskvą. Krintančios nuolaužos žalos nepadarė, aukų nėra. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – rašė S. Sobianinas.Rusijos gynybos ministerija „Telegram“ taip pat paskelbė, kad oro gynyba apie 1.00 val. nakties Maskvos laiku virš Bogorodskojės sunaikino Ukrainos droną. Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Rusijos okupantai apšaudo ChersonąRusijos okupantai nuo lapkričio 19 d. ryto apšaudo Chersoną. Okupantai apšaudo miestą iš laikinai užimto kairiojo Dniepro kranto.„Rusijos kariuomenė apšaudo Chersoną iš laikinai okupuoto kairiojo kranto!“ – telegram pranešė Romanas Mročko.„Persikelkite į saugesnes vietas. Laikykitės toliau nuo langų“, – patarė pareigūnas vietos gyventojams.Pasak jo, sprogimai girdimi miesto Dniepro rajone.

Analitikai atskleidė, kas vyksta kairiajame krante Chersono srityjeOro gynybos pajėgos per naktinę Rusijos bepiločių orlaivių ataką Kijeve ir sostinės pakraščiuose smogė maždaug dešimčiai priešo taikinių. Informacijos apie aukas ar kritinę žalą nebuvo.„Antrą dieną iš eilės priešas atakuoja sostinę bepiločiais lėktuvais. Preliminariais duomenimis, vėl buvo naudojami „Shahed“ tipo užtaisai. Priešo bepiločiai orlaiviai buvo paleisti daugybe kartų atakavo Kijevą įvairiomis kryptimis, nuolat keisdami judėjimo maršrute vektorius“, – „Telegram“ pranešė  Sergejus Popko.Pasak jo, Kijevas dėl to buvo perspėtas kelis kartus.

Suomijos pasieniečiai: dešimtys migrantų toliau renkasi prie uždarytų Rusijos pusėje esančių kontrolės punktųSuomijos sienos apsaugos tarnyba praneša, kad dešimtys migrantų tebėra prie dažniausiai naudojamų sienos su Rusija kirtimo punktų šalies pietryčiuose po to, kai jie buvo uždaryti.Helsinkis įtaria, kad Rusijos valdžios institucijos specialiai siunčia šiuos žmones prie Suomijos sienos, ir į tai reagavo uždarydamas keturis iš aštuonių kontrolės punktų, iš kurių atvykdavo didžioji dalis žmonių srauto.Nuijamaa kontrolės punkte du žmonės perlipo per užtvarą į Suomijos pusę.Toliau į šiaurę lieka atviros keturios sienos perėjos (su dideliais apribojimais Rusijos piliečiams), tačiau prieglobsčio prašytojus norima priimti tik dviejose iš jų. Rusijos užsienio reikalų ministerija neigia, kad siunčia migrantus į Suomiją.

„Ukrinform“: Rusija nesėkmingai bandė pulti šešiuose sektoriuoseRusijos kariuomenė nesėkmingai bandė įvykdyti puolimus Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Marinkos, Šachtarskės ir Zaporižios sektoriuose.Tai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“, praneša „Ukrinform“.„Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolimo operaciją Melitopolio sektoriuje ir puolamuosius veiksmus Bachmuto sektoriuje, padarydamos okupacinėms pajėgoms personalo ir įrangos nuostolius bei sekindamos priešą visoje fronto linijoje“, – rašoma pranešime.Per visą dieną Ukrainos lėktuvai surengė šešis smūgius į teritorijas, kuriose buvo sutelktas priešo personalas. Raketų pajėgų daliniai smogė Rusijos vadovybės centrui, personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos zonai, artilerijos daliai ir amunicijos sandėliui.Šeštadienį fronte įvyko maždaug 64 koviniai susirėmimai.Priešas surengė penkis raketų smūgius, 58 oro antskrydžius ir 33 MLRS atakas Ukrainos karių ir gyvenviečių pozicijoms.Generalinio štabo duomenimis, Krynkų gyvenvietės rajone Chersono srityje dezertyravo apie 20 Rusijos ginkluotųjų pajėgų 144-osios motorinių šaulių brigados rusų karių, kurie savo noru paliko savo kovines pozicijas.Generalinis štabas pažymėjo, kad Rusijos įsibrovėliai ir toliau plėšia civilius Ukrainos gyventojus ir pasisavina civilių gyventojų javų derlių.

Ukraina sako, kad per Rusijos smūgius netoli fronto linijos žuvo du žmonėsUkraina pranešė, kad šeštadienį pietrytinėje Zaporižios srityje per Rusijos raketų smūgius žuvo du avarinių tarnybų darbuotojai, o dar bent septyni žmonės buvo sužeisti.Apie šias atakas paskelbta po to, kai Kyjivo karinės oro pajėgos nurodė, kad naktį Rusija į Ukrainos teritoriją paleido 38 dronus – daugiausiai per šešias savaites.Ukrainos policija sakė, kad Rusija nukreipė į netoli fronto linijos esantį Komyšuvachos kaimą raketų smūgių seriją.„Per pirmuosius du smūgius buvo sužeisti keturi vietos gyventojai, o viename gyvenamajame pastate kilo gaisras“, – teigiama policijos pranešime.„Kai į įvykio vietą atvyko policija ir gelbėtojai, rusai surengė dar vieną smūgį. Žuvo du avarinių tarnybų darbuotojai, o dar trys buvo sužeisti“, – priduriama pranešime.

Britų žvalgyba artimiausiu metu nenumato didelių pokyčių fronto linijoje UkrainojeNepaisant intensyvių kovų trijuose mūšio lauko taškuose, nei Ukraina, nei Rusija nepasiekė reikšmingos pažangos.Kaip praneša „Ukrinform“, tai savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Pasak analitikų, pastarąją savaitę intensyviausios sausumos kovos vyko trijose vietovėse – Kupjansko ašyje, Avdijivkos apylinkėse ir kairiajame Dniepro upės krante. Tačiau čia reikšmingos pažangos nepasiekė nė viena pusė. JK žvalgyba pažymi, kad Rusija aplink Avdijivką toliau patiria daug nuostolių.Liudininkų pasakojimai leidžia manyti, kad dronai ir artilerija toliau atlieka svarbų vaidmenį atremiant abiejų pusių atakas.„Rytų Ukrainoje įsivyraujant vėsesniems žiemos orams, artimiausiu metu fronte nenumatomi dideli pokyčiai“, – reziumuoja britų žvalgyba.

Rusijos pajėgos apšaudė Chersono sritį 101 kartą, yra aukųLapkričio 17 d. Rusijos kariai atakavo Ukrainos Chersono sritį 101 kartą, paleisdami 577 sviedinius.Tai feisbuke pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Pasak O. Prokudino, rusai pasitelkė minosvaidžius, artileriją, dronus, tankus, lėktuvus, beatatrankius pabūklus, automatinius granatsvaidžius ir daugkartinio paleidimo raketų sistemas „Grad“.Į Chersono miestą buvo paleisti 26 sviediniai.Atakų taikiniu tapo gyvenamosios teritorijos. Beryslavo rajone nukentėjo kūltūros centras.Gauta duomenų apie vieną žuvusį ir tris sužeistus žmones.

Ukrainos oro gynyba naktį numušė 29 iš 38 Rusijos dronųUkrainos oro gynybos pajėgos nuo lapkričio 17 d. 20 val. iki lapkričio 18 d. 4 val. numušė 29 iš 38 Rusijos dronų „Shahed“.Tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos, kuriomis remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Nuo 2023 m. lapkričio 17 d. 20 val. iki lapkričio 18 d. 4 val. įsibrovėliai rusai atakavo Ukrainą dronais „Shahed“ iš šiaurės ir pietryčių krypčių (Kursko sritis, Primorskas-Achtarskas, Rusija)“, – sakoma paskelbtame įraše.Kelios dronų grupės atakavo įvairius Ukrainos regionus keliomis bangomis.Ukraina atakai atremti pasitelkė naikintuvus, priešlėktuvinių raketų dalinius ir mobiliosios ugnies grupes.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 317 380 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. lapkričio 18 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 317 380 karių, įskaitant 620 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai šeštadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 5 422 Rusijos tankus (+7 per pastarąsias 24 val.), 10 141 (+9) šarvuotąją kovos mašiną, 7 726 (+14) artilerijos sistemas, 896 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 586 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 323 lėktuvus, 324 sraigtasparnius, 10 091 (+14) automobilį, 22 laivus, 1 povandeninį laivą, 5 726 (+17) dronus, 1 090 (+4) specialiosios technikos vienetų ir 1 563 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Dronų ataka prieš Kyjivą: Ukrainos oro gynyba miesto prieigose sunaikino visus taikiniusUkrainos oro gynybos pajėgos numušė visus dronus, kuriais rusai naktį mėgino atakuoti Kyjivą.Tai platformoje „Telegram“ pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.„Antra priešo dronų ataka prieš Kyjivą šį mėnesį. Priešo dronai (preliminariais duomenimis – „Shahed“ tipo bepiločiai) buvo paleisti iš pietų krypties. Tam, kad pasiektų sostinę, rašistų dronai turėjo įveikti sudėtingą, beveik 1000 km ilgio maršrutą“, – pareiškė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.Pasak jo, dronai atakavo Kyjivą iš šiaurės. Tačiau sudėtingi rusų manevrai nesutrukdė Ukrainos oro gynybai.„Oro gynybos pajėgos ir priemonės Kyjivo prieigose pataikė į visus – beveik 10 oro taikinių“, – nurodė S. Popko.

Ukraina vėl atakuojama dronais: paleistos mažiausiai dvi grupėsPenktadienį, lapkričio 17 d., keliems Ukrainos regionams vėl gresia Rusijos atakos dronais.Apie tai buvo pranešta oficialiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės „Telegram“ kanale. Kariškiai perspėjo, kad dronų grupė juda iš pietryčių Pavlohrado kryptimi, kursas gali pasikeisti.Kiek vėliau rusų dronų grupė judėjo į šiaurę, Charkovo srities kryptimi, o po 15 minučių buvo pranešta, kad ji juda palei Dniepropetrovsko ir Charkovo regionų sieną Poltavos regiono kryptimi.Kita dronų grupė buvo pastebėta Charkovo ir Dniepropetrovsko regionų pasienyje, ji judėjo į šiaurės vakarus. Taip pat tapo žinoma apie „shahedų“ grupę iš Chersono regiono Mykolaivo regiono kryptimi.Oro pajėgos paragino Kryvyi Riho, Zaporožės ir Myrhorodo gyventojus likti slėptuvėse. Vėliau Kirovohrado regiono gyventojai buvo įspėti apie dronų grėsmę.Praėjusią naktį okupantai iš Primorsko-Achtarsko paleido devynis „Shahed“ tipo atakos dronus. Visus sunaikino Ukrainos oro gynyba Mykolaivo, Odesos, Žytomyro ir Chmelnyckio regionuose.

Rusija paskelbė leidinį „The Moscow Times“ „užsienio agentu“Penktadienį Rusija įtraukė į užsienio agentų sąrašą internetinį leidinį „The Moscow Times“, menininką ir žurnalistus.Rusijos teisingumo ministerija šį sąrašą tradiciškai atnaujina penktadieniais ir paprastai naudoja kritikams nutildyti.„Internetinis leidinys „The Moscow Times“ paskleidė netikslią informaciją apie valdžios priimtus sprendimus ir vykdomą politiką“, – nurodė ministerija.„The Moscow Times“ turi svetainę anglų ir rusų kalbomis. Dalis leidinio darbuotojų Rusijai užpuolus Ukrainą išvyko iš šalies.Rusija apkaltino leidinį „vykdžius veiksmus, kuriais siekiama formuoti neigiamą įvaizdį visuomenėje“ ir publikavus kitų užsienio agentų parašytą medžiagą.Reikalaujama, kad užsienio agentais paskelbti asmenys ar grupės atskleistų finansavimo šaltinius, jie taip pat verčiami šia etikete pažymėti visas publikacijas, įskaitant įrašus socialinėje žiniasklaidoje. Dėl to užsienio agentams ir žmonėms, kurie dalijasi jų turiniu, gresia didelės baudos.Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Kremlius stiprina priemones užgniaužti kitaminčius, dauguma žymių oponentų sukišti į kalėjimus arba pabėgo.

Kairiajame Dnipro krante Ukrainos gynybos pajėgos įsitvirtino keliuose placdarmuoseChersono kryptimi Ukrainos gynybos pajėgos įsitvirtino keliuose placdarmuose kairiajame Dnipro upės krante ir imasi veiksmų jiems plėsti.Tai penktadienį, lapkričio 17 d., 18 val., feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, praneša „Ukrinform“.„Kairiajame Dnipro upės krante Chersono kryptimi Ukrainos jūrų pėstininkų narsumo ir profesionalumo dėka, bendradarbiaujant su kitais Gynybos pajėgų daliniais, pavyko įsitvirtinti keliuose placdarmuose“, – rašoma pranešime.Generalinio štabo duomenimis, šiame fronto ruože Ukrainos gynėjai atmušė šešias priešo atakas. Gynėjai imasi priemonių užimtiems placdarmams plėsti.Melitopolio kryptimi tęsiasi Gynybos pajėgų puolamoji operacija. Bachmuto kryptimi gynėjai taip pat tęsia puolamuosius veiksmus.Ukrainos kariai daro Rusijos kariuomenei didelių gyvosios jėgos ir technikos nuostolių, sekindami ją palei visą fronto liniją, teigiama pranešime.

„Bloomberg“: JAV dar mėnesį nepatvirtins naujo karinės pagalbos paketo Ukrainai„Bloomberg“ agentūra pažymi, kad susitarimas dėl pagalbos paketo, kurio JAV prezidentas Joe Bidenas paprašė dar spalį, gali užtrukti ilgiau, nes amerikiečių įstatymų leidėjų parama Ukrainai nebėra tokia didelė kaip karo pradžioje.„Bloomberg“ tai aiškina tuo, kad karas užsitęsė, fronte yra aklavietė, o Kremlius greičiausiai lažinasi, kad galės kovoti ilgiau, nei Ukrainos sąjungininkai yra pasirengę jai padėti.Abiejų partijų senatoriai artimiausiomis dienomis planuoja siekti susitarimo dėl pagalbos paketo. Tuo pat metu demokratas Chrisas pabrėžė, kad Kongresas turi veikti greitai, nes „ukrainiečiams pritrūksta degalų, ginklų ir amunicijos“.

Ukrainos deryboms dėl narystės ES „gresia pavojus“Europos Sąjungos sprendimui pradėti derybas dėl narystės su Ukraina „gresia pavojus“, sakė aukšto rango pareigūnas.Reguliariai tikinant, kad ES rems Ukrainą „tiek ilgai, kiek reikės“ Rusijos agresijos akivaizdoje, pareigūnas sakė, kad naujausios diskusijos bloke dėl tolesnės paramos Kijevui yra „realybės patikrinimas“.„Lyderiai... suprato, kad tai gana brangu“, – sakė jie.Neįvardijamas pareigūnas dalyvauja rengiant 27 ES valstybių narių nacionalinių lyderių viršūnių susitikimą Briuselyje gruodžio 14-15 dienomis.Pareigūnas sakė, kad dar nėra susitarimo skirti Kijevui dar 50 mlrd. eurų. Tai įvyko po to, kai bloko vykdomosios valdančiosios Europos Komisijos siūlymas peržiūrėti ilgalaikį bloko biudžetą, siekiant Ukrainai iki 2027 m. skirti dar 50 mlrd. eurų, buvo kritikuojamas iš kelių pusių.„Negalime leisti, kad Ukraina bankrutuotų, mums tai nėra išeitis. Tačiau tai nėra lengva“, – sakė pareigūnas.

Rusai penkis kartus apšaudė Nikopolio rajoną Dniepropetrovsko srities vadovas Serhijus Lysakas sakė, kad Rusijos kariai per dieną penkis kartus apšaudė Nikopolio rajoną.Pasak jo, Nikopolyje ir Marhanets bendruomenėje buvo iššaudyta apie 50 sviedinių. Dėl to buvo apgadinti devyni privatūs namai, trys garažai ir automobilis. Vienas ūkinis pastatas taip pat buvo sugriautas, o kitas buvo apgadintas. Be to, buvo apgadintos elektros linijos ir dujotiekis.Pasak regiono vadovo, nė vienas iš gyventojų nebuvo sužeistas per apšaudymą.https://t.me/dnipropetrovskaODA/8624

Serbija reiškia norą padėti atstatyti UkrainąSerbija norėtų dalyvauti atstatant Ukrainą pasibaigus karui. Tai socialiniame tinkle X parašė Serbijos statybos, transporto ir infrastruktūros ministras Goranas Vesičius, praneša portalas „eurointegration“.Jis pažymėjo, kad neseniai bendradarbiaujant su partneriais iš JAV buvo iškelta iniciatyva dėl galimo Serbijos statybos kompanijų dalyvavimo Ukrainos atstatymo projektuose.Pasak G. Vesičiaus, jis surengė susitikimą su Serbijos statybos kompanijomis, kurios išreiškė norą prisidėti prie Ukrainos atstatymo po karo.„Bendra šio susitikimo išvada – Serbijos statybos ir mašinų gamybos pramonė turi inžinerinių pajėgumų, darbo jėgos ir patirties dalyvauti labai sudėtinguose projektuose, kurie laukia Ukrainos po karo“, – pridūrė ministras.Portalas primena, kad spalio mėnesį Serbija sutiko šešiems mėnesiams priglausti ukrainiečius, kurie nukentėjo rusams susprogdinus Kachovkos hidroelektrinę.Bet dėl prorusiškų radikalų spaudimo Serbijoje buvo atšauktas filmo apie Mariupolį demonstravimas. Serbijos nepriklausoma žurnalistų asociacija pasmerkė šį žingsnį.

Maskvos valdžia uždraudė mobilizuotų karių artimiesiems surengti mitingą„Way Home“ kanalas „Telegram“ platformoje, kurio nariai yra mobilizuotų rusų giminaičiai, paskelbė laišką, kuriame Maskvos valdžia tariamai atsisakė leisti mitingą. Jame artimieji būtų reikalavę grąžinti savo artimuosius iš fronto.Remiantis dokumentu, Maskvos valdžia uždraudė akciją Maskvos teatro aikštėje, remdamasi 2020 metais miesto mero Sergejaus Sobianino paskelbtu dekretu dėl apribojimų, susijusių su koronaviruso plitimu.Jame sakoma, kad „atsižvelgiant į dabartinę epidemiologinę situaciją“ Maskvoje, „draudžiama rengti viešus renginius“.„Kodėl leidžiami kiti mitingai, bet ne karių šeimoms? Kur mums teisingumas? Kur teisingumas mūsų vyrams? Ar taip palaikote šalies didvyrius?“, - klausiame „Way Home“ kanale. Vienoje iš kanalo žinučių buvo sakoma, kad lapkričio 25-ąją vykusio mitingo tema turėjo būti „parama mobilizuotajam ir jų šeimoms, teisių ir laisvių apsauga“, taip pat „kariškių, iškviestų į dalinę mobilizaciją 2022 metais, demobilizacija“. Laiške teigiama, kad mitinge gali dalyvauti iki 300 žmonių.Rusijos valdžios institucijos reikalauja, kad tarnybos kariuomenėje terminas po mobilizacijos nebūtų ribojamas.

Įvardijo Rusijos laivyno nuostoliusUkrainos karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenchukas teletono eteryje sakė, kad nuo karo pradžios Rusijos laivynas patyrė „reikšmingų“ nuostolių, praneša RBC-Ukraina.Pasak D. Pletenchuko, Rusija prarado 15 laivų, dar 12 buvo rimtai apgadinti. Dažnai Rusijos laivynas patirdavo nuostolių dėl karinio jūrų laivyno dronų smūgių, pridūrė karinio jūrų laivyno atstovas.„Mes iš tikrųjų esame šio naujo tipo karinio jūrų laivyno varikliai, ir visi tai pripažįsta. Šia prasme Ukraina rodo naują nepilotuojamų sistemų taikymo lygį. Turime atskirą tokių dronų komandą, kuri naudoja paviršinius ir povandeninius dronus. Ir ne tik žvalgybai ir išminavimui, bet ir sunaikinimui“, - sakė D. Pletenchukas.Dieną prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina sugebėjo perimti iniciatyvą Juodojoje jūroje iš Rusijos. Jis taip pat pažymėjo, kad pirmasis pasaulyje karinių jūrų pajėgų bepiločių orlaivių laivynas – Ukrainos laivynas – veikia jūroje.

Rusai vėl apšaudė Chresono regionąChersono regiono Darjivos bendruomenėje per Rusijos apšaudymus buvo sužeisti du žmonės, praneša vietos prokuratūra.Pasak prokuratūros, apšaudymas įvyko penktadienį, apie vidurdienį. Per atakas buvo sužeisti 72 metų moteris ir 44 metų vyras. Jie buvo nuvežti į ligoninę. Prokuratūra nenurodo jų būklės.https://t.me/phogovua/2972

Zelenskis giria Ukrainos karių „jėgą“ upės pakrantėjeVolodymyras Zelenskis paviešino Ukrainos karių Dniepro upės krantuose nuotraukas.Įraše X, anksčiau Twitter, Ukrainos prezidentas padėkojo jiems už „jėgą ir judėjimą į priekį“.Anksčiau šiandien Ukrainos jūrų pėstininkai sakė, kad šioje teritorijoje jiems pavyko pasiekti daugybę sėkmių.Generalinio štabo atstovas Andrijus Kovaliovas sakė, kad kariams pavyko „išmušti“ rusus iš jų pozicijų kairiajame upės krante ir ten įtvirtinti.„Vienas iš pagrindinių šio kovinio darbo tikslų yra nustumti priešą kuo toliau nuo dešiniojo kranto, siekiant apsaugoti Ukrainos civilius gyventojus, ypač Chersoną, nuo nuolatinio Rusijos apšaudymo“, – sakė jis.Reaguodama į Ukrainos pranešimus, Rusija iš karto nepateikė jokių pareiškimų.https://twitter.com/ZelenskyyUa/status/1725490287160529137?ref_src=twsrc%5Etfw

Odesoje – masinis apsinuodijimas maistu, į ligoninę paguldyti 64 kursantaiOdesoje apsinuodijo 64 dviejų tenykščių mokymo įstaigų kursantai.Tai penktadienį pranešė Nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos Odesos srityje atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“.„Šiuo metu medicinos įstaigose dėl ūmaus apsinuodijimo maistu gydomi 64 kursantai nuo 15 iki 22 metų amžiaus“, – rašoma pranešime.Apie šios savaitės įvykius dviejose Odesos mokymo įstaigose teisėsaugos pareigūnus informavo medikai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, atliekamos ekspertizės.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo mėnesį dėl apsinuodijimo į ligoninę buvo paguldyti 46 Odesos licėjaus kursantai.

Jau 33 Amerikos valstijos pripažino Holodomorą ukrainiečių tautos genociduAjova tapo 33-iąja Amerikos valstija, pripažinusia 1932–1933 m. m.  Holodomorą ukrainiečių tautos genocidu.Tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ambasadorė Jungtinėse Valstijose Oksana Markarova, rašo portalas „eurointegration“.Pasak diplomatės, Ajovos valdžia Holodomoro 90-ųjų metinių proga paskelbė pareiškimą, kuriame pripažino jį ukrainiečių tautos  genocidu.„Esame nuoširdžiai dėkingi Ajovos gubernatorei Kim Reynolds už solidarumą su Ukraina. Dėkojame Ukrainos generaliniam konsului Čikagoje Serhijui Koledovui ir ukrainiečių bendruomenei už aktyvų darbą pagerbiant Holodomoro aukų atminimą“, – pridūrė ambasadorė.Anksčiau Holodomorą genocidu pripažino Vašingtono, Merilando, Arizonos ir Vajomingo valstijos.Holodomoras – stalininio represinio režimo 1932–1933 m. m. dirbtinai sukeltas badas. Įvairiais vertinimais, jo aukomis tapo nuo keturių iki šešių milijonų ukrainiečių, daugiausia kaimo vietovėse.Holodomorą ukrainiečių tautos genocidu jau pripažino apie 30 pasaulio šalių. Tarp jų – Didžioji Britanija, Slovėnija, Belgija, Airija, Rumunija, Moldova, Čekija, Vokietija, Islandija, Prancūzija, Bulgarija, Liuksemburgas.

Nyderlandai suteiks Ukrainai papildomą karinę pagalbą, kurios vertė – 2 mlrd. eurųNyderlandai perduos Ukrainai naują karinės pagalbos paketą, kurio vertė - 2 mlrd. eurų.Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Nyderlandų gynybos ministerija.„Nyderlandai ir toliau teikia nuolatinę paramą Ukrainai. 2024 metams Vyriausybė numatė daugiau nei 2 mlrd. eurų. Ši suma daugiausia bus skiriama karinei pagalbai“, – rašoma pranešime.Pažymima, kad už šias lėšas bus tiekiami šaudmenys, prižiūrima technika ir ginkluotė, stiprinamas kibernetinis saugumas, taip pat atkuriama ir atstatoma šalis.„Nyderlandai ir toliau remia Ukrainą. Šia reikšminga suma siunčiame aiškų signalą: Ukraina galėjo ir gali mumis pasikliauti“, – pareiškė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren.Be to, 2024 metais Nyderlandai tęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškių rengimą.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Nyderlandų karinės oro pajėgos lapkričio 7 d. išsiuntė į Rumuniją pirmuosius naikintuvus F-16 ukrainiečių pilotams rengti.

Rusų agentas kasdien nubėgdavo iki 50 kilometrų, šnipinėdamas Ukrainos ginkluotąsias pajėgasLengvosios atletikos treneriui iš Chmelnyckio srities, kuris per dieną nubėgdavo iki 50 kilometrų, šnipinėdamas Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB), teismas skyrė 15 metų kalėjimo.Tai penktadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnybos (UST) spaudos centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Paaiškėjo, kad nusikaltėlis buvo vietinis lengvosios atletikos treneris, kuris kone kasdien nubėgdavo nuo 10 iki 50 kilometrų, stebėdamas Ukrainos kariuomenės bazavimosi vietas ir judėjimo maršrutus. Bėgdamas jis slapta darydavo nuotraukas ir vaizdo įrašus. Tam jis naudodavo savo mobiliojo telefono, kurį pritvirtindavo prie rankos, kamerą. Tarp pagrindinių „bėgiko“ užduočių buvo vietų, kur dislokuojama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sunkioji ginkluotė ir amunicija, žvalgymas“, – rašoma pranešime.Agentas taip pat parengė okupantams rusams topografinę schemą, kurioje pažymėjo ukrainiečių kontrolės postų pagrindinėse regiono magistralėse koordinates.Žvalgybos informacija rusams buvo reikalinga planuojant smūgius iš oro ir diversines operacijas.UST pareigūnai sulaikė piktadarį 2022 metų gegužę, kai jis slapta fotografavo vieną iš Ukrainos geležinkelių objektų.Teismas jam skyrė 15 metų kalėjimo konfiskuojant turtą.Nustatyta, kad 55 metų trenerį FSB kadrinis darbuotojas nuotoliniu būdu užverbavo 2022 metų kovo mėnesį.Už kiekvieną atliktą užduotį šnipas gaudavo piniginį atlygį, kuris buvo pervedamas į banko sąskaitą.

Žiniasklaida: beveik 20 tūkst. vyrų išvyko iš Ukrainos, kad išvengtų šaukimo į kariuomenęBeveik 20 tūkst. vyrų nuo 18 iki 60 metų amžiaus išvyko iš Ukrainos nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios, kad išvengtų šaukimo į karinę tarnybą.Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi BBC.„BBC iš paklausimų apie nelegalų sienos su kaimyninėmis Rumunija, Moldova, Lenkija, Vengrija ir Slovakija kirtimą nustatė, kad nuo 2022 metų vasario iki 2023 metų rugpjūčio 31 d. į šias šalis nelegaliai pateko 19 740 vyrų“, – rašoma publikacijoje.Žurnalistai pažymi, kad nežino, kaip šiems ukrainiečiams pavyko išvykti iš šalies, tačiau žino, ko griebėsi kiti 21 113 asmenų, kuriuos sulaikė Ukrainos pasieniečiai. 14 313 žmonių bandė kirsti sieną pėsčiomis ar plaukdami, o 6 800 asmenų naudojosi suklastotais dokumentais, kuriuose buvo nurodytos fiktyvios išvykimo priežastys, pavyzdžiui, prasimanytos ligos, rašo BBC, remdamasis Ukrainos valdžios duomenimis.Aukščiausiosios Rados deputatas, Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys, prezidento atstovas parlamente Fediras Venislavskis žurnalistams sakė, kad išvengti mobilizacijos į armiją mėgina 1-5 proc. Ukrainos vyrų.„Valdžia supranta, kad šis reiškinys nėra pavienis ir yra plačiai paplitęs. Bet, deja, norėčiau pabrėžti, kad korupcija yra labai atspari“, – pareiškė jis ir pridūrė, jog Ukraina daro „viską, kas įmanoma, kad korupcijos atvejų skaičius būtų kuo mažesnis“.Anot F. Venislavskio, šie skaičiai neturi lemiamos reikšmės Ukrainos gynybai. „Esu įsitikinęs, kad ukrainiečių ištvermė ir pasirengimas ginti savo nepriklausomybę, suverenitetą ir laisvę sudaro 95–99 proc.“, – BBC sakė parlamentaras.Jis pridūrė, kad radikaliai didinti mobilizuotųjų skaičiaus neplanuojama.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka spalio mėnesį pareiškė, kad kiekvieną parą maždaug 100-150 žmonių neleidžiama kirsti šalies sienos.

Ukrainos kariams Lietuva perdavė elektros generatorių, lauko lovų ir maisto daviniųKrašto apsaugos ministerija (KAM) praneša, kad Lietuva penktadienį perdavė Ukrainai elektros generatorių, lauko lovų ir sauso maisto davinių.  Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, Lietuva šias priemones nupirko atliepiant skubios Ukrainos paramos poreikius.Kaip nurodoma ministerijos pranešime, 160 kW galios stacionarūs dyzelinį kurą naudojantys elektros generatoriai yra skirti gaminti elektros energiją ir užtikrinti jos tiekimą įrenginiams, esantiems vietovėse, kuriose elektros tiekimo linijų nėra arba jos tiekimas nutrūkęs. Elektros generatoriai sukomplektuoti įranga, kuri automatiškai įjungia elektros generatoriaus variklį elektros tiekimui iš stacionarių elektros tiekimo tinklų dingus ir jį išjungia, kai elektros tiekimas atsistato.Užpildytu baku, pilnu apkrovimu elektros generatorius gali nepertraukiamai dirbti ne mažiau kaip 8 valandas. Jie yra apsaugoti nuo aplinkos poveikio ir gali būti eksploatuojami aplinkos temperatūrai esant 30 laipsnių šalčiui ar 40 laipsnių šilumai.KAM primena, kad praėjusią savaitę Lietuva Ukrainai perdavė antidronų ir generatorių, o mėnesio pradžioje buvo perduoti vidutinio nuotolio gynybos sistemos NASAMS raketų paleidimo įrenginiai. Dar anksčiau buvo perduoti bepiločiai orlaiviai, sraigtasparniai Mi-8, priešlėktuviniai pabūklai L-70 su amunicija, šarvuotieji transporteriai M113, milijonai šovinių, granatsvaidžių amunicija, radiolokacinės įrangos komplektai ir daug įvairios kitos paramos.Taip pat, pasak ministerijos, Lietuva nuolat aktyviai apmoko ukrainiečių karius, teikia gydymą ir reabilitaciją sužiestiesiems, rengia ekspertines konsultacijas, skiria lėšas į tarptautinius paramos Ukrainai fondus.Lietuva yra sudariusi ir ilgalaikės paramos Ukrainai planą, 2024–2026 metams yra numatytas naujas 200 mln. eurų vertės karinės paramos Ukrainai paketas.Ministerijos duomenimis, bendras Lietuvos suteiktos paramos Ukrainai paketas siekia daugiau kaip 1 milijardą eurų arba daugiau nei 1,4 proc. BVP, pusę šios sumos sudaro karinė parama.

Į Ukrainą grąžinti dar penki vaikaiDar penki vaikai buvo grąžinti į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamas teritorijas: keturi vaikai iš laikinai okupuotos Chersono srities dalies ir berniukas iš Donecko, „Telegram“ kanale pranešė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.„Džiaugiuosi, kad dar keturi vaikai iš Chersono srities pagaliau su tėvais yra Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje. Kartu su jais yra berniukas iš Donecko“, – sakoma jo pranešime. O. Prokudinas padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šio darbo. Šeimos dabar yra Kyjive, joms pagalbą teikia gydytojai ir psichologai.Pareigūnas pabrėžė, kad vaikų grąžinimas yra sistemingo organizacijos „Gelbėkit Ukrainą“ darbo bendradarbiaujant su Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija, Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaro biuru, globos ir rūpybos institucijomis, vaikų tarnybomis, rezultatas.Iš viso 2023 m. iš Chersono srities buvo grąžinti 156 vaikai. Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad per savaitę į vyriausybės kontroliuojamas teritorijas buvo grąžinti šeši vaikai, įskaitant du našlaičius.

Suomija perduoda Ukrainai naują karinės pagalbos paketąSuomija patvirtino sprendimą perduoti Ukrainai naują karinės  pagalbos paketą.Kaip praneša penktadienį „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai parašė socialiniame tinkle X.„Esu dėkingas Suomijos prezidentui Sauliui Niinistö ir Suomijos vyriausybei už sprendimą suteikti Ukrainai naują gynybinės pagalbos paketą“, – pažymėjo valstybės vadovas.Anot jo, „iš viso Suomijos karinė pagalba (Ukrainai) jau sudaro 1,5 mlrd. eurų. Ši parama stiprina ne tik Ukrainą, bet ir Suomijos bei visos mūsų Europos saugumą“.„Vertinu mūsų susitarimų įgyvendinimą ir principinę Suomijos poziciją kelyje į teisingą ir tvarią taiką Ukrainoje ir visoje Europoje“, – pabrėžė V. Zelenskis.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Suomijos užsienio prekybos ir plėtros ministras Ville Tavio informavo, kad nuo Rusijos plataus masto agresijos pradžios jo šalis jau suteikė Ukrainai pagalbą už bendrą 2,1 mlrd. eurų sumą.

Ukraina: rytiniame Dniepro upės krante verda įnirtingos kovosUkrainos kariuomenė penktadienį pareiškė, kad jos kariai rytiniame Dniepro upės krante dalyvauja įnirtingose kovose su Rusijos pajėgomis.Rytinio kranto kontrolė jau kelis mėnesius yra rusų rankose.„Tęsiasi įnirtingos kovos“, – sakoma kariuomenės pranešime ir priduriama, kad ji atstūmė Rusijos pajėgas, siekdama įsitvirtinti kitapus upės Chersono srityje.„Vyksta sabotažo, reidų ir žvalgybos operacijos“, – nurodoma pranešime.

Britų žvalgyba: Rusija susirūpinusi, kad Ukrainoje bus dislokuoti Vakarų suteikti koviniai lėktuvaiPirmą kartą Rusija tikriausiai pradėjo naudoti ankstyvojo įspėjimo ir valdymo lėktuvą A-50 MAINSTAY D, kad nustatytų didelio nuotolio antžeminių oro gynybos sistemų SA-21 taikinius virš Ukrainos, sakoma socialinėje platformoje X paskelbtoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos atnaujintoje žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.Yra reali galimybė, kad Rusija prisiims didesnę riziką ir skraidins MAINSTAY arčiau fronto linijos, kad galėtų efektyviau panaudoti lėktuvą, sakoma pranešime.„Tikriausiai Rusija spartina MAINSTAY ir SA-21 integravimą iš dalies dėl to, kad yra susirūpinusi dėl perspektyvos, jog Ukrainoje bus dislokuoti Vakarų suteikti koviniai lėktuvai. Yra reali galimybė, kad Rusija prisiims didesnę riziką ir skraidins MAINSTAY arčiau fronto linijos, kad šis lėktuvas galėtų veiksmingai atlikti savo naująjį vaidmenį“, – teigia britų žvalgyba.Lapkričio 7 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Nyderlandams ir ministrui pirmininkui Markui Rutte už paramą Ukrainai, įskaitant suteiktus penkis lėktuvus F-16, jie jau atskrido į Rumuniją. Lapkričio 10 d. Nyderlandų ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Onno Eichelsheimas paskelbė, kad iki metų pabaigos į Rumuniją bus pasiųsti visi ukrainiečių lakūnų mokymui pažadėti naikintuvai F-16 - iš viso 12-18 lėktuvų. Rumunijoje jau pradėjo veikti lakūnų mokymo centras, kuriame bus treniruojami Ukrainos gynėjai.

Rusų nelaisvėje yra 4 337 Ukrainos piliečiaiKomisija asmens laisvės atėmimo dėl Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą fakto nustatymo klausimams jau nustatė 4 337 asmenų, tarp jų – 3 574 kariškių ir 763 civilių, nelaisvės faktą.Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijos tinklalapiu, apie tai buvo kalbama šios institucijos posėdyje, kuriam pirmininkavo vicepremjerė Iryna Vereščuk.„Iki šiol buvo surengti 8 Komisijos posėdžiai. Pagal jų rezultatus nustatytas 4 337 asmenų (3 574 kariškių ir 763 civilių) laisvės atėmimo faktas. Remiantis komisijos posėdžių rezultatais, atitinkami duomenys įrašomi į Bendrą asmenų, kuriems dėl ginkluotos agresijos prieš Ukrainą buvo atimta asmeninė laisvė, registrą. Šio Registro administratoriumi paskirtas Nacionalinis informacijos biuras, pavaldus Reintegracijos ministerijai“, – sakoma pranešime.Pagal šios įstaigos darbo rezultatus Reintegracijos ministerija moka vienkartines ir metines valstybės finansinės paramos išmokas. Nuo šių metų pradžios paleistiesiems iš nelaisvės, taip pat karo belaisvių, civilių įkaitų ir politinių kalinių šeimoms jau išmokėta 422 mln. grivinų (apie 11 mln. eurų).  Norintys gauti valstybės finansinę paramą asmenys turi kreiptis į Reintegracijos ministeriją.Kaip jau buvo pranešta, Komisija buvo sudaryta vadovaujantis įstatymu, įsigaliojusiu praėjusių metų lapkričio 19 d. Ją sudaro 18 narių, iš kurių 5 yra visuomeninių organizacijų atstovai. Komisija pavaldi Reintegracijos ministerijai.

Rusija išsiuntė į Afriką pirmąsias iš pažadėtų nemokamų grūdų siuntųRusija išsiuntė į Afriką pirmąsias iš žadėtų nemokamų grūdų siuntų, penktadienį pranešė šalies žemės ūkio ministras.„Pirmieji du laivai jau išplaukė iš Rusijos uostų į Somalį ir Burkina Fasą. Tikimės, kad jie atvyks lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje“, – sakoma žemės ūkio ministro Dmitrijaus Patruševo pranešime.Valstybinės naujienų agentūros pranešė, kad jis viename forume kalbėjo, jog abu laivai gabena po 25 tūkst. tonų grūdų.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos mėnesį pažadėjo šešioms Afrikos šalims nemokamai nusiųsti 200 tūkst. tonų grūdų.Šis pažadas buvo duotas netrukus po to, kai Maskva pasitraukė iš JT tarpininkauto susitarimo, kuriuo siekta užtikrinti saugų Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą iš pietinių Juodosios jūros uostų.Maskva ilgą laiką priešinosi šiai iniciatyvai ir nepateikdama įrodymų tvirtino, kad beveik jokia Ukrainos eksporto dalis nėra skiriama skurdžiausioms pasaulio šalims.Rusija ir Ukraina yra dvi didžiausios pasaulyje žemės ūkio produktų gamintojos ir eksportuotojos. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukėlė baimę dėl pasaulinio maisto, ypač grūdų, trūkumo ir staigiai kylančių kainų.D. Patruševas sakė, kad iki metų pabaigos bus išsiųstos ir kitos siuntos į Centrinės Afrikos Respubliką, Eritrėją, Malį bei Zimbabvę.V. Putinas paspartino diplomatinį veržimąsi į Afriką po to, kai 2022 metų vasario mėnesį pradėjo plataus masto karinę invaziją Ukrainoje.Anksčiau šiais metais jis savo gimtajame Sankt Peterburge surengė aukšto lygio susitikimą su Afrikos valstybių vadovais, jo metu taip pat vyko Rusijos ginklų gamintojų ir valstybinės branduolinės energetikos bendrovės parodos.

Rusijos veiksmai paskatino kalbas apie branduolinį karą: Peskovas sako, kad tai – „nepriimtina beprotybė“Komentarų, kad Rusija ruošiasi branduoliniam karui, pasirodė po to, kai Rusijos ginkluotosios pajėgos vakar, lapkričio 16 d., į pietinėje šalies dalyje esančią raketų paleidimo šachtą nuleido tarpžemyninę balistinę raketą su branduolinį užtaisą galinčiu nešti viršgarsiniu sklandytuvu „Avangard“.Kremlius paneigė teiginius, kad Rusija pasiruošusi pradėti branduolinį karą, ir juos pavadino „nepriimtina beprotybe“.Šiandien, lapkričio 17 d., Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas minėtuosius teiginius pavadino „beprotiškais kaltinimais“.Anot jo, tai yra Vakarų pradėto kvazikaro su Rusija dalis. Vadinamasis viršgarsinis sklandytuvas yra kovinė galvutė, galinti manevruoti ir sklęsti viršgarsiniu greičiu.V. Putinas „Avangard“ pristatė 2018 m. Tada jis tvirtino, kad viršgarsinis sklandytuvas buvo sukurtas kaip atsakas į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gaminamus naujos kartus ginklus.Kaip pranešė Rusijos gynybos ministerijos televizijos kanalas „Zvezda“, balistinė raketa buvo nugabenta prie paleidimo šachtos Orenburgo srityje, netoli Kazachstano, lėtai pastatyta į vertikalią padėtį ir nuleista į šachtą. 

Ukrainoje dėl Rusijos atakų tūkstančiai žmonių vėl liko be elektrosUkraina penktadienį pranešė, kad tūkstančiai žmonių, gyvenančių miestuose ir kaimuose netoli fronto linijos, liko be elektros energijos dėl neseniai Rusijos suduotų smūgių energetikos infrastruktūrai.Prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę žurnalistams sakė, kad Rusijos pajėgos, tikėtina, kaupia raketas sisteminiams smūgiams į jo šalies elektros tinklus žiemą.Energetikos ministerijos pranešime teigiama, kad pastaruoju metu elektros tiekimo sutrikimai labiausiai paveikė Charkivo ir Donecko pasienio regionus rytuose bei Chersono regioną pietuose.„Dėl apšaudymo Chersono mieste elektros tiekimas nutrūko daugiau kaip 28 tūkstančiams vartotojų“, – sakoma pranešime, nenurodant, kada įvyko elektros energijos tiekimo sutrikimai Rusijos pajėgų nuolat apšaudomame mieste.„Beveik 3 000 vartotojų regione dėl apšaudymo per pastarąją parą liko be elektros energijos“, – pridūrė ministerija.Rytiniame Donecko regione, kurį Kremlius teigė aneksavęs praėjusiais metais kartu su trimis kitais regionais, įskaitant Chersono, dėl mūšių be elektros liko dešimtys vietovių.„Dėl apšaudymo buvo pažeista antžeminė linija, o Kostiantynivkos mieste nutrūko elektros energijos tiekimas. Iš viso regione be elektros liko 122 gyvenvietės“, – sakoma ministerijos pranešime.Charkivo regione, besiribojančiame su Rusija, per apšaudymą nukentėjo privataus energijos skirstytojo pastatas ir 17 600 vartotojų liko be elektros energijos.Pernai dėl sistemingų Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos tinklus milijonams žmonių sutriko šildymas ir apšvietimas, todėl Kyjivas paprašė Vakarų sąjungininkių daugiau oro gynybos sistemų.Šią savaitę V. Zelenskis žurnalistams sakė, kad šalis šiemet, palyginti su praėjusiais metais, turi geresnį oro gynybos tinklą, tačiau perspėjo, kad Ukraina vis dėlto neturi „šimtaprocentinės apsaugos“.

Latvijos prezidentas: ES turėtų ieškoti Ukrainai sviedinių už Europos ribųKadangi Europos Sąjunga neturi laiko greitai aprūpinti Ukrainą artilerijos amunicija, ji turi jos ieškoti už savo sienų. Tai interviu „Politico“ sakė Latvijos prezidentas Edgars Rinkevičius.„Mes jau seniai pasisakome už tai, kad jei ES nėra pakankamai amunicijos arba įrangos, tai nupirkime jos kitur ir perduokime ją Ukrainai. Dabar svarbu, kad Ukraina toliau kovotų ir gautų tai, ko jai reikia“, – sakė E. Rinkevičius.Pasak leidinio, klausimas, ar visa amunicija, kurią ES nori duoti Ukrainai, turėtų būti gaminama ES ir Norvegijos įmonėse, kėlė ginčų nuo pat milijono sviedinių iniciatyvos pradžios. Prancūzija, turinti didžiausią gynybos sektorių ES, primygtinai reikalavo, kad būtų griežtai ribojamas ne ES šalių sviedinių įtraukimas į iniciatyvą. Tuo pat metu kitos valstybės, pavyzdžiui, Švedija ir Baltijos šalys, buvo atviresnės šaudmenų pirkimui iš ne Europos šalių.„Dabar mūsų pagrindinis iššūkis yra ne tiek išlaidos gynybai – mes jas didiname – bet tai, kur iš tikrųjų galima rasti įrangos atsargoms papildyti, apginkluoti savo gynybos pajėgas“, – sakė Latvijos prezidentas.Jis pažymėjo, kad turėtume atsižvelgti į tai, jog karas Ukrainoje truks ilgiau, nei buvo galima prognozuoti prieš pusantrų metų. Todėl ES turi didinti savo pajėgumus.E. Rinkevičius taip pat išreiškė susirūpinimą, kad problemos ES gali paveikti Jungtines Valstijas, kuriose pagalba Ukrainai taip pat susiduria su politiniais sunkumais.„Kai kalbuosi su amerikiečiais, man šiek tiek kelia nerimą tai, kad jie gyvena „įspūdžiu, jog Europa duoda per mažai“, nors „iš tikrųjų mes Ukrainai, jei sudėtume ir karines, ir visas kitas programas, išleidžiame daugiau nei JAV“, – sakė jis.„Manau, kad jei jie vėl išgirs, jog Europa nesugeba pagaminti pakankamai amunicijos ar suteikti finansinės paramos, tai turės neigiamos įtakos ir diskusijoms JAV, nes bus teigiama, kad „klausykite, gerbiamieji, jei Europa nedaro pakankamai arba jei Europai nerūpi, tai ir mums neturėtų rūpėti“, – sakė Latvijos prezidentas.Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad ES nesugebės įvykdyti savo plano iki 2024 metų kovo mėnesio parūpinti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių dėl gynybos pramonės būklės ir biurokratinių kliūčių.

Chersono regione per apšaudymą žuvo vietos gyventojas, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas.

JAV pasirengusios suteikti Ukrainai iki 500 mln. dolerių energetikos sistemai sustiprintiJungtinės Valstijos toliau stiprins Ukrainos energetikos sistemos, kuriai grėsmę kelia Rusijos atakos, atsparumą ir tuo tikslu planuoja skirti maždaug 500 JAV dolerių, kalbėdamas per spaudos konferenciją pasakė valstybės sekretoriaus padėjėjas energetikos klausimams Geoffrey Pyattas.Jungtinės Valstijos energetikos srityje Ukrainai jau yra suteikusios pagalbos už daugiau nei 520 mln. JAV dolerių. Ruošiamasi skirti dar 500 mln. JAV dolerių, nurodė JAV pareigūnas.Jis paaiškino, kad šios lėšos pagrinde yra skirtos patenkinti neatidėliotinus poreikius ir, be kita ko, rasti naujų transformatorių ir galimybių atkurti rusų sugriautą energetikos infrastruktūrą.Vladimiras Putinas mėgino pasinaudoti žiema kaip ginklu ir priemone pakirsti ukrainiečių dvasią. Jam tai nepavyks, pabrėžė G. Pyattas.Tuo pat metu, jo žodžiais tariant, JAV kartu su Ukrainos vyriausybe rengia planą sukurti decentralizuotą energetikos sistemą, kuri būtų visiškai integruota į Europą, žymiai tvaresnė ir ekologiškesnė.Pranešama, kad praėjusį mėnesį Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas patvirtino, jog Jungtinės Valstijos skyrė 522 mln. JAV dolerių Ukrainos energetikos sektoriui atstatyti ir apsaugoti.

Analitikai: Rusija stiprina savo pozicijas Zaporižės AE ir jėgainės kontrolęUkrainiečių ir TATENA pranešimai rodo, kad Rusija stiprina savo pozicijas laikinai okupuotoje Zaporižės AE bei išimtinę jėgainės kontrolę, teigiama Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.Ukraina praneša, kad dėl ZAE okupacijos įvyko neprižiūrimos įrangos gedimų, keliančių grėsmę jėgainės saugumui. Lapkričio 16 d. nacionalinė branduolinės energijos gamybos bendrovė „Energoatom“ pranešė, kad rusai laikinai okupuotoje ZAE 5 maitinimo modulį perjungė į „karštą“ režimą ir dėl to išsiliejo boro rūgšties tirpalas, kurio pateko į visų reaktoriaus garų generatorius.„Energoatom“ nurodė, kad dėl rusų valdžios nekompetencijos reaktorius perjungiant iš „šalto išsijungimo“ į „karšto išsijungimo“ režimą, iš ketvirtojo reaktoriaus pirmosios grandinės į antrąją išsiliejo radioaktyvus aušinimo skystis, be to, panaši yra ir šeštojo reaktoriaus būklė.Dėl nekompetentingų rusų veiksmų lapkričio 14 d. buvo laikinai išjungtas šeštasis reaktorius, todėl reaktoriui teko persijungti prie avarinių dyzeliniu kuru varomų generatorių. „Energoatom“ teigimu, ZAE įrangos būklė nuolat prastėja, o tokių pavojingų incidentų įvyksta vis daugiau.Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) kol kas šių incidentų nekomentavo, tačiau lapkričio 13 d. pareiškė susirūpinimą dėl ZAE saugos sistemų priežiūros apimties ir veiksmingumo bei savo galimybių kontroliuoti jos veiklą.„Ukrainiečių ir TATENA pranešimai rodo, kad Rusija stiprina savo pozicijas laikinai okupuotoje Zaporižės AE bei išimtinę jėgainės kontrolę, o tai leidžia manyti, kad, rusų okupacijai tęsiantis, tokie gedimai gali tapti vis rimtesni“, – teigia ISW analitikai.Pranešama, kad ZAE okupantai užėmė 2022 m. kovo 4 d. Nuo to laiko rusai ne kartą pažeidė branduolinės saugos principus: ZAE teritorijoje dislokavo karinę įrangą, užminavo teritoriją ir terorizavo jėgainės darbuotojus.Nuo tada, kai Zaporižės AE pateko į rusų rankas, joje septynis kartus įvyko visiškas srovės nutrūkimas.

Okupuotame Sevastopolyje nugriaudėjo sprogimaiPenktadienio, lapkričio 17-osios, rytas okupuotame Sevastopolyje (Krymas) prasidėjo nuo oro pavojaus signalo ir sprogimų.Sevastopolio gauleiteris Michailas Razvožajevas mieste paskelbė oro pavojų. Beje, okupantai kaip visada tikina, kad „panikos nėra“.Tuo tarpu Ukrainos nacionalinis transliuotojas, anonimiški „Telegram“ kanalai ir „Krym.Realiji“ praneša, kad mieste aidi sprogimai. Tai patvirtina ir liudininkai.Remiantis kanalo „Krymskij veter“ duomenimis, Sevastopolio centre kyla dūmai. Liudininkai parodė nuotraukų.„Krym.Realiji“ pažymi, kad sprogimas buvo galingas. Jį girdėjo visų miesto rajonų gyventojai. Paskui M. Razvožajevas atšaukė oro pavojų ir pareiškė, kad mieste neva veikė priešlėktuvinės gynybos sistemos. Vadovaujantis pirmine informacija, akvatorijoje ties Šiauriniu molu buvo numušti du oro taikiniai. „Kaip teigia Sevastopolio gelbėjimo tarnybos, kol kas jokio infrastruktūros apgadinimo neužfiksuota. Padėtis toliau kontroliuojama“, – sakė Sevastopolio gauleiteris.

Ukrainos pajėgos teigia įvykdžiusios „sėkmingą“ operaciją Dniepro rytiniame kranteUkrainos jūrų pėstininkų korpusas penktadienį pranešė, kad jų pajėgos surengė seriją atakų Rusijos okupuotame rytiniame Dniepro upės krante netoli Chersono miesto.Šis vandens kelias yra faktinė fronto linija šalies pietuose, tačiau Rusija šią savaitę pirmą kartą pripažino, kad Ukrainos pajėgos atsiėmė dalį teritorijos priešingame krante.„Ukrainos gynybos pajėgos surengė seriją sėkmingų operacijų kairiajame Dniepro upės krante, palei Chersono frontą“, – sakoma jūrų pėstininkų pranešime socialinėje žiniasklaidoje ir priduriama, kad „bendradarbiaujant su kitais Gynybos pajėgų daliniais, pavyko įsitvirtinti keliuose placdarmuose“.Rusijos ir Ukrainos pajėgos įsitvirtino priešingose Dniepro upės pusėse nuo praėjusių metų lapkričio, kai Maskva pasitraukė iš vakarinės Chersono regiono dalies.Rusijos paskirtas pareigūnas okupuotame Chersone šią savaitę pripažino, kad kai kurie ukrainiečių kariai buvo „užblokuoti“ Krynkuose, nedideliame kaime Dniepro upės rytiniame krante, ir esą patyrė Rusijos artilerijos, raketų ir dronų „ugninį pragarą“.

Ukraina teigia numušusi 9 iš 10 Rusijos dronųUkrainos karinės oro pajėgos praneša naktį į penktadienį virš Mykolajivo ir Odesos sričių pietuose atrėmusios Rusijos dronų atakas. Bepiločiai numušti ir prie Žytomyro centrinėje šalies dalyje bei Chmelnyckio regione šalies vakaruose, pranešė oro pajėgos.Paskelbtais duomenimis, numušti devyni dronai iš dešimties. Rusų pajėgos, be to, netoli fronto Donecko srityje esą paleido kelias C-300 raketas.Nuo liepos Rusija suintensyvino savo atakas prieš Ukrainos uostus, ypač – Odesoje, bei prieš infrastruktūrą, skirtą grūdams sandėliuoti ir eksportuoti. Vis atakuojami ir energetikos objektai.

Nuo karo pradžios į Baltarusiją išvežta daugiau kaip 2 400 ukrainiečių vaikųNuo karo Ukrainoje pradžios į Baltarusiją išvežta daugiau kaip 2 400 ukrainiečių vaikų, kurių amžius nuo šešerių iki septyniolikos metų. Atitinkamo tyrimo rezultatus ketvirtadienį paskelbė Jeilio universitetas, praneša agentūra „Reuters“.Tyrimo duomenimis, vaikai į Baltarusiją išvežti iš mažiausiai 17 Ukrainos miestų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse. „Baltarusija rėmė sistemingas Rusijos pastangas identifikuoti, surinkti, išvežti ir perauklėti ukrainiečių vaikus“, – teigiama ataskaitoje.Atitinkamą tyrimą atliko JAV valstybės departamento finansuojama Jeilio visuomenės sveikatos mokyklos Humanitarinių tyrimų laboratorija.

Ukrainoje jau likviduota 316,760 rusų okupantųNuo 2022 metų vasario 24 iki 2023 metų lapkričio 17 dienos Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo apie 316 760 rusų okupantų, iš jų 1 140 – vien per pastarąją parą.Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 5 415 (+27) priešo tankų, 10 132 (+11) šarvuočių, 7 712 (+29) artilerijos sistemų, 895 (+3) daugkartinių raketų paleidimo įrenginius, 585 priešlėktuvinės kovos sistemas, 323 karo lėktuvus, 324 sraigtasparnius, 5 709 (+20) taktines bepilotes orlaivių sistemas, 1 563 sparnuotąsias raketas, 22 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 10 077 (+17) sunkvežimius ir degalų cisternas ir 1 086 (+2) specialiosios įrangos vienetus.Duomenys apie priešo nuostolius nuolat atnaujinami.

Zelenskis: padėtis Juodojoje jūroje tapo palankesnė UkrainaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad padėtis Juodojoje jūroje pastaraisiais mėnesiais pasikeitė jo šalies naudai.„Mums pavyko perimti iš Rusijos iniciatyvą Juodojoje jūroje ir sukurti saugumo sąlygas, kurios verčia agresorių bėgti iš rytinės šių vandenų dalies ir bandyti slėpti karo laivus“, – sakė V. Zelenskis ketvirtadienį Kyjive, kur vyko Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo parlamentinės asamblėjos (PABSEC) posėdis.Rusijos pajėgos iš esmės turėjo palikti vakarinę Juodosios jūros dalį ir pasitraukė į rytinę, sakė V. Zelenskis.„Rusija nebegali naudotis Juodąja jūra kaip placdarmu, kad destabilizuotų kitus pasaulio regionus“, – sakė Ukrainos vadovas, pridurdamas, kad Rusija naudojosi Juodąja jūra 2008 metais kariaudama prieš Sakartvelą ir nuo 2015 metų  dislokuodama savo pajėgas Sirijoje.Ukraina, viena didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų, dėl 2022 metų vasario mėnesį Kremliaus pradėto karo ir Juodosios jūros uostų blokados patiria sunkumų eksportuoti žemės ūkio produktus savo pasirinktu maršrutu per Juodąją jūrą.Ukraina nuo rugpjūčio mėnesio naudojasi jūrų koridoriumi Bosforo sąsiaurio link be Rusijos saugumo garantijų. Nuo to laiko apie 100 laivų išdrįso įveikti šį vis dar rizikingą kelią.Naujoji padėtis Juodojoje jūroje nusipelno didesnio dėmesio, sakė V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. „Mūsų šalis iš esmės pakeitė padėtį Juodojoje jūroje. Rusija prarado kontrolę“, – sakė jis.

Analitikai: Rusija stiprina oro gynybą daugelyje šalies regionųRusija stiprina oro gynybą greičiausiai reaguodama į Ukrainos ketinimą surengti žiemos kampaniją, skirtą perimti Rusijos tiekimo maršrutus užnugario zonose. Tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi ISW ataskaita.Pranešama, kad Rusijos valdžia įsteigė patrulius, kad apsaugotų svarbiausią infrastruktūrą ir būtų išvengta atakų. Rusijos vyriausybė taip pat pradėjo finansuoti „teritorinių gynybos linijų“ su Ukraina besiribojantiems regionams kūrimą.Anot analitikų, Rusijos valdžia taip pat atnaujina visų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir svarbių transporto objektų, kuriuos reikia apsaugoti nuo daugelio grėsmių, sąrašą.

Zelenskis: nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios artilerijos tiekimas Ukrainai sumažėjoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui jo šaliai nutrūko pagrindinių artilerijos sviedinių tiekimas.„Mums pristatymas sumažėjo“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams, konkrečiai kalbėdamas apie 155 milimetrų sviedinius, plačiai naudojamus rytinėje ir pietinėje Ukrainos fronto linijose, sakydamas, kad „jie tikrai sulėtėjo“.„Tai nėra taip, kad JAV sakė: mes neduodame Ukrainai. Ne! Tiesiog kiekvienas kovoja už savo atsargas“, – sako jis. „Tai gyvenimas. Nesakau, kad tai yra teigiama, bet toks yra gyvenimas, ir mes turime ginti tai, kas mūsų“.

Okupantai vėl apšaudė Chersoną: tarp sužeistųjų – paauglėRusijos okupantai vėl atakuoja Chersoną ugnimi: jau žinoma apie tris aukas.Apie tai 20 val. „Telegram“ kanale paskelbė Chersono regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. Pusvalandžiu anksčiau jis informavo apie miesto apšaudymo pradžią.„Chersonas yra masiškai apšaudomas Rusijos kariuomenės. Dabar žinoma apie tris sužeistus Chersono gyventojus. Tarp jų yra 15 metų mergaitė ir jos 52 metų giminaitis. Greitoji pagalba sužeistuosius išvežė į ligoninę“, – rašė O. Prokudinas.Jis pridūrė, kad informacija apie atakų pasekmes bus patikslinta.Pasak Chersono miesto karinės administracijos vadovo Romano Mročko, po to, kai Rusijos okupacinė kariuomenė masiškai apšaudė Chersoną, buvo apgadinti daugiaaukščiai ir privatūs pastatai miesto centriniame ir Dnipro rajonuose. „Aiškinamasi sužeistųjų skaičius“, – pabrėžė jis.Po kelių minučių R. Mročko pridūrė: „Dėl to, kad Rusijos okupacinės pajėgos neseniai apšaudė Chersono centrą, buvo nužudyta 75 metų moteris. Ji buvo savo bute“.

Norvegija taip pat neatmeta galimybės uždaryti pasienio perėją su RusijaNorvegija gali pasekti Suomijos vyriausybės pavyzdžiu ir taip pat uždaryti pasienio perėją su Rusijos Federacija.Tai ketvirtadienį pareiškė Norvegijos teisingumo ministrė Emilie Enger Mehl, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis visuomeniniu transliuotuoju NRK.Pasak jos, šiuo metu sienos kirtimų iš Rusijos per Storskogo kontrolės punktą nepadaugėjo, kaip kad Suomijoje.„Eismas buvo neintensyvus visą rudenį“, – pažymėjo pareigūnė. Bet ji pridūrė, kad Norvegija atidžiai stebi situaciją.Pastaruoju metu Suomija pradėjo blokuoti įvažiavimą iš Rusijos teritorijos dėl nelegalių migrantų antplūdžio. Ketvirtadienį ji pranešė, kad šeštadienį anksti rytą uždarys keturis iš aštuonių sienos su Rusija perėjimo punktų.Savo ruožtu Estijos sienos apsaugos tarnybos vadovas Veikas Kommusaaras pareiškė, kad šalies vyriausybė žinojo apie Suomijos planus uždaryti keturis kontrolės punktus pasienyje su Rusija ir kad panašius sprendimus gali priimti ir Talinas.

Žiniasklaida: Rusijos valdžia pradėjo kovą su mobilizuotųjų žmonomisRusijos valdžia pradėjo slopinti vis platesnį mastą įgaunantį į karą prieš Ukrainą mobilizuotų vyrų žmonų ir motinų judėjimą. Tai rašo Rusijos opozicijos leidinys „Važnyje istorii“ („Svarbios istorijos“), kuriuo remiasi UNIAN.Pažymima, kad pastarosiomis savaitėmis kelių Rusijos regionų valdžia uždraudė mobilizuotųjų žmonoms rengti mitingus – moterys reikalauja grąžinti vyrus iš karo. Be to, pranešama, kad bent jau Kemerovo srityje ir Krasnojarsko krašte policininkai apsilankė pas moteris, kurios pokalbių svetainėse dalijosi mintimis apie tokias akcijas.Pareigūnai grasino mobilizuotųjų žmonoms atsakomybe už dalyvavimą „nesankcionuotuose“ mitinguose, reikalavo parodyti susirašinėjimą socialiniuose tinkluose. Beje, tokie „vizitai“ buvo surengti net tose gyvenvietėse, kuriose mitingai net nebuvo anonsuojami, o tik buvo kalbama apie galimybę juos surengti.„Nežinau, kaip jie mus surado. Numeriai paslėpti. (...) Jie, matyt, nusprendė užkirsti kelią bet kokioms akcijoms – o gal mes eisime į neteisėtą mitingą, jei rengti sankcionuotą buvo neleistą“, - sakė viena iš moterų.Gautomis žiniomis, paraiškas dėl mitingų lapkričio 19 d. pateikė kelių Rusijos regionų aktyvistės. Bet nė viename iš jų organizuoti šių renginių neleista.Pavyzdžiui, Novosibirsko merija neigiamą atsakymą paaiškino tuo, kad esą mitingo tikslai (grąžinti vyrus iš karo) „pažeidžia įstatymus“. O Krasnojarske valdžia savo sprendimą motyvavo karantino apribojimais dėl koronaviruso pandemijos.

Kinijos URM: Xi Jinpingo ir Bideno derybos nepakeitė Kinijos pozicijos dėl karo UkrainojeKinijos ir Jungtinių Valstijų lyderių Xi Jinpingo ir Joe Bideno derybos neturės įtakos Pekino požiūriui į tarptautines ir regionines krizes, ypač nepakeis jo pozicijos dėl karo Ukrainoje. Tai paskelbė Kinijos Liaudies Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Mao Ningas, kurį cituoja „Ukrinform“.Pasak jos, per derybas abiejų šalių lyderiai apsikeitė nuomonėmis bendrai rūpimais tarptautiniais ir regioniniais klausimais, tokiais kaip karas Ukrainoje ir Izraelio bei palestiniečių konfliktas.„Kinijos pozicija dėl „Ukrainos krizės“ ir Palestinos bei Izraelio konflikto yra labai aiški ir nuosekli. Mes visada stovime sąžiningumo ir teisingumo pusėje, siekiame skatinti taiką ir derybas bei deeskaluoti situaciją“, – sakė M. Ningas.Ukrainos prezidento kanceliarija atsargiai optimistiškai įvertino Xi Jinpingo vizitą Jungtinėse Valstijose. Kaip pažymėjo Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mykhailo Podolyakas, šis susitikimas yra puikus signalas pasauliui: dialogas, o ne konfrontacija. Be to, jis pažymėjo, kad svarbu tai, kad Rusija pagaliau buvo pašalinta iš tų, kurie iš tikrųjų daro įtaką pasauliniams procesams, sąrašo.

Netoli Chersono kilo gaisras, ten yra žuvusiųjųRusijos kariuomenė smogė Bilozerkos kaimui netoli Chersono, sunaikindama kritinės infrastruktūros objektą, o ten yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi regioninės karinės administracijos vadovu Oleksandru Prokudinu.„Rusijos kariuomenė masiškai smogė Bilozerkai. Pirminiais duomenimis, vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti. Gyvenamuosius pastatus ir maisto prekių parduotuvę apgadino priešo ugnis. Taip pat buvo sunaikintas kritinės infrastruktūros objektas. Dabar Bilozerka ir aplinkiniai kaimai yra be elektros“, – rašė O. Prokudinas „Telegram“ kanale.Vėliau jis patikslino, kad keturi žmonės buvo sužeisti, vienas mirė. Rusijos pusė nekomentavo pranešimų apie ataką.

Vakarų pareigūnai: Rusijos nuostoliai – 300 000–400 000 aukųPer karą Ukrainoje Rusija iki šiol prarado nuo 300 000 iki 400 000 karių, kurie žuvo ar buvo sužeisti, o didžiausiose kautynėse Avdijivkoje per dieną prarandama nuo 500 iki 1 000 karių, rodo Vakarų pareigūnų duomenys.Pareigūnai, kurie norėjo likti anonimiški, vis dėlto pripažino, kad Ukrainos kontrpuolimas Zaporožės fronte iš esmės pasiekė kulminaciją, nors manoma, kad „trys brigados“ pasiekė Dniepro upę netoli Chersono.„Nė viena pusė nepajėgi surengti ryžtingos operacijos sausumoje“, – sakė vienas iš pareigūnų ir atrodė, kad greičiausiai kils „ilgas konfliktas“, kuriame ilgalaikė JAV ir Europos karinė pagalba bus itin svarbi.Didelės pajėgos, apibūdinamos kaip trys brigados, buvo sukūrusios poziciją per Dnieprą, kurios rusai, kaip paaiškėjo, negalėjo išjudinti, nors, anot jų, neaišku, kiek technikos Ukrainos kariškiai sugebėjo perplukdyti per upę.Tačiau nepaisant sėkmingos šio operacijos, pareigūnai teigė tikintys, kad Ukraina greičiausiai sugebės daryti laipsnišką pažangą „kaime vienu metu“, panašiai kaip vasarą į pietus nuo Orikhovo ir Velyka Novosilkos.

Kyjivo policija pradėjo baudžiamąją bylą dėl ArestovyčiausKyjivo policija pranešė pradėjusi baudžiamąjį procesą pagal grupės Aukščiausiosios Rados deputatų skundą dėl melagingo piliečio pranešimo apie nusikaltimą, skelbia BBC.Policijos pranešime nenurodoma šio piliečio pavardė, tačiau „Interfax-Ukraina“ šaltinis teisėsaugos institucijose teigė, kad tai buvęs prezidento kanceliarijos tarybos narys Oleksijus Arestovyčius. Tą patį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė ir deputatė Natalija Pipa (partija „Golos“), dėl kurios konflikto su O. Arestovyčiumi deputatai kreipėsi į policiją.Pasak Ukrainos žiniasklaidos, vasarą Lvove N. Pipa įsivėlė į konfliktą su gatvės muzikantu, kuris ukrainiečių kalba atliko Viktoro Cojaus dainas, ir apskundė dainininką policijai. Po to O. Arestovyčius, kuris neslepia savo politinių ambicijų ir siekia patikti rusakalbei Ukrainos rinkėjų daliai, pateikė pareiškimą Valstybiniam tyrimų biurui, kaltindamas N. Pipą etninės neapykantos kurstymu. Tuomet grupė Rados deputatų jau pateikė policijai pareiškimą prieš O. Arestovyčių, teigdami, kad jo pranešimas apie nusikaltimą buvo sąmoningai melagingas.Taigi Kyjivo policijos iškelta baudžiamoji byla tapo atsaku į pastarąjį skundą.O. Arestovyčius šiuo metu yra už Ukrainos ribų, pranešė „Interfax-Ukraina“, remdamasi kitomis žiniasklaidos priemonėmis.

Žiniasklaida: Putinui gali būti išduotas dar vienas arešto orderisRusijos diktatoriui Vladimirui Putinui gali būti iškelta nauja karo nusikaltimų byla. Remiantis įrodymais, jis iš anksto suplanavo badą Ukrainoje.Apie tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į „The Independent“.Iš anksto suplanuotas karo nusikaltimasRemiantis Rusijos gynybos rangovo užsakymais, Kremlius planavo pavogti didžiulius kiekius Ukrainos grūdų likus keliems mėnesiams iki plataus masto invazijos pradžios.Tarptautinės žmogaus teisių advokatų kontoros „Global Rights Compliance“ (GRC) teigimu, prasidėjus invazijai priešas sąmoningai pirmiausia nusitaikė į daug grūdų turinčias vietoves ir maisto gamybos infrastruktūrą.Rusijos gynybos rangovas dar 2021 m. gruodį įsigijo grūdų sunkvežimius, taip pat tris naujus 170 m ilgio sausakrūvius laivus. Tai rodo išankstinį Ukrainos maisto išteklių grobstymo planavimą.Teroristai pradėjo užgrobinėti Ukrainos ūkius praėjus mažiau nei savaitei po plataus masto invazijos. Piko metu priešas iš okupuotų teritorijų kasdien išveždavo po 12 tūkst. tonų grūdų.Naujas orderis PutinuiTarptautiniam baudžiamajam teismui bus pateikti iš anksto suplanuoto karo nusikaltimo įrodymai. GRC tikisi, kad TBT paskelbs dar vieną V. Putino baudžiamąjį persekiojimą.Organizacijos „Global Rights Compliance“ partnerė Catriona Murdoch mano, kad „labai tikėtina“, jog Rusija bus pripažinta kalta dėl karo nusikaltimo, o V. Putinui bus išduotas dar vienas arešto orderis.„Rusija ne tik taikė daugialypį metodą, apsupdama civilius gyventojus ir naikindama svarbią infrastruktūrą, bet ir iš anksto suplanavo žemės ūkio produkcijos užgrobimą ir plėšimą, kuris buvo klastingo plano dalis. Maskva išprovokavo pasaulinę maisto krizę ir Ukrainos žemės ūkio sektorių užpuolimas buvo karo taktika“, – sakė C. Murdoch.Pažymima, kad Ukrainoje pavogtų grūdų rinkos vertė vertinama 1 mlrd. dolerių per metus. Visų pirma kelios privačios grūdų bendrovės buvo prievarta prijungtos prie Rusijos valstybinio operatoriaus.Pirmasis orderisNuo pat invazijos pradžios Rusija nuolat deportuoja ukrainiečių vaikus į aneksuotą Krymą, Baltarusiją ar atokias Rusijos vietoves.Dėl šių deportacijų Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje išdavė arešto orderį diktatoriui V. Putinui ir Rusijos vaikų teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai dėl neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos.

Ukrainoje žuvo dar du kartvelaiUkrainoje žuvo dar du Kartvelų legiono kariai – Ramazas Fetelava ir Beka Lomašvilis.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „ekhokavkaza.com“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Kartvelų legiono duomenimis, kariai žuvo per puolimo operaciją Donecko kryptimi. Dar devyni kovotojai sužeisti, trijų būklė sunki.Iš viso nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios žuvo daugiau kaip 50 kartvelų.Lapkričio 14 d. buvo pranešta, kad į rusų nelaisvę pateko du Sakartvelo piliečius - Georgis Čubitidzė ir Georgis Goglidzė.Informaciją apie Sakartvelo piliečių paėmimą į nelaisvę Donecko srityje patvirtino du Laisvės radijo kartvelų tarnybos šaltiniai.Sakartvelo valdančiosios partijos atstovai pareiškė, jog Tbilisis neturi galimybių spręsti į nelaisvę patekusių piliečių išlaisvinimo klausimo, kadangi Sakartvelas nėra konflikto šalis.Sakartvelo ombudsmenas Levanas Joselianis taip pat pareiškė, kad nesiims šių šalies piliečių išlaisvinimo klausimo.Kaip anksčiau buvo pranešta, Ukrainos pusėje nuo 2014 metų kariauja Kartvelų legionas, kurio gretose yra apie 1 300 kovotojų. Dalinys pavaldus Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiajai žvalgybos valdybai.

JAV: Švedija netrukus taps NATO nare – tai smūgis PutinuiJungtinės Valstijos yra įsitikinusios, kad Švedija netrukus taps NATO nare, pareiškė JAV ambasadorius Vengrijoje, skelbia „Sky News“.Budapešto ir Vašingtono santykiai pašlijo dėl Vengrijos delsimo ratifikuoti Švedijos įstojimą į NATO ir dėl ministro pirmininko Viktoro Orbano šiltų ryšių su Maskva, nepaisant karo Ukrainoje. „Aukščiausiu šios vyriausybės lygiu ne kartą buvau patikintas, kad Vengrija ne paskutinė ratifikuos Švedijos įstojimą į NATO“, – sakė ambasadorius Davidas Pressmanas. Švedijos narystę NATO dar turi ratifikuoti Turkija ir Vengrija. Iš pradžių Turkija prieštaravo Švedijos kandidatūros patvirtinimui, kaltindama šalį kurdų kovotojų ir kitų grupuočių, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę saugumui, prieglobsčiu.Nors Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir pripažino, kad tikisi, jog Švedija imsis daugiau veiksmų kovoje su kovotojais, prieš tris savaites jis pateikė įstatymo projektą parlamentui ratifikuoti.Viena iš Vladimiro Putino įvardytų invazijos į Ukrainą priežasčių buvo NATO telkimasis prie Rusijos sienų arba netoli jų. Karas tik padidino šį telkimąsi, o Suomija šių metų balandį tapo NATO nare.

Ukrainos partizanai: rusai ir toliau ruošiasi Krymo gynybaiUkrainos partizanai išžvalgė Rusijos pajėgų gynybinę zoną tarp Eupatorijos ir Simferopolio ir užfiksavo naujus okupantų ugnies taškus.Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Mūsų agentai išžvalgė Rusijos pajėgų gynybinę zoną tarp Eupatorijos ir Simferopolio. Okupantai apsigyveno pramogų komplekso „Sonečko“ teritorijoje. Užfiksavome, kad palei trasą įrengti kontrolės postai ir ugnies taškai“, – sakoma pranešime.Partizanai pažymi, kad rusai ir toliau ruošiasi Krymo gynybai.„Tikriausiai jie bijo Ukrainos gynybos pajėgų jūrų desanto išsilaipinimo ir nusprendė sustiprinti savo įgulą“, – pakomentavo „Ateš“ atstovai.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, jog partizanai užfiksavo Eupatorijos geležinkelio stotyje nuvirtusį okupantų specialiosios technikos ešeloną.

Ukrainoje dėl minų sprogimų žuvo 265 civiliai, o dar 587 buvo sužeistiUkrainoje nuo minų jau nukentėjo 852 civiliai, iš kurių 265 žuvo ir 587 buvo sužeisti.Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Priešmininės veiklos centro atstovas pulkininkas Pavlo Vozniukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„2023 metų lapkričio 16 d. duomenimis, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainoje įvyko 576 incidentai, susiję su minomis ir sprogiomis karo liekanomis. Nukentėjo 852 civiliai, iš jų 265 žuvo, 587 buvo sužeisti“, – sakė kariškis.Jis paragino griežtai laikytis saugumo taisyklių. Anot pareigūno, apie galimą pavojų įspėja speciali juosta, ženklai „Atsargiai, minos!“, „Stop - minos!“, į žemę įsmeigtos raudonos vėliavėlės ir t. t.Kaip anksčiau buvo pranešta, nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios jau išminuota daugiau kaip 190 hektarų teritorijos.

Ukrainos Chersono srityje per rusų apšaudymą žuvo du žmonėsPietų Ukrainos Chersono mieste ir jo apylinkėse per rusų surengtą apšaudymą žuvo du žmonės, o dar bent penki buvo sužeisti.Tai ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas.Ukrainos pajėgos praėjusiais metais atsikovojo Chersoną, tačiau nuo tada jis vis apšaudomas.„Rusijos kariuomenė smūgiuoja Chersono Korabelnyj rajonui“, – socialiniuose tinkluose pareiškė O. Prokudinas.Pasak jo, apšaudymas pareikalavo 68 m. vyro gyvybės. Į ligoninę buvo išgabenta skeveldrų sužeista 54-erių moteris.Gubernatorius vėliau nurodė, kad per apšaudymą Bilozerkos gyvenvietėje, esančioje už maždaug aštuonių kilometrų į vakarus nuo Chersono, taip pat žuvo žmogus, o dar keturi patyrė sužalojimų.„Gelbėtojai iš namo griuvėsių ištraukė žuvusio vyro palaikus“, – sakė O. Prokudinas.

Per apšaudymą Chersono srityje žuvo mažiausiai vienas žmogusChersono srityje apšaudant Belozerkos kaimą žuvo vienas žmogus ir keturi buvo sužeisti.Tai paskelbė regiono administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas. Anot jo, sužeistos trys 28, 34 ir 56 metų moterys bei 62 metų vyras. Jie yra hospitalizuoti. https://t.me/olexandrprokudin/1980

Zaporižios atominėje elektrinėje tęsiasi reagentų nuotėkisNors nesiliauja reagentų nuotėkis iš Zaporižios atominės elektrinės 5-ojo energobloko reaktoriaus pirmojo kontūro į antrąjį, rusai neperjungia jo į „šaltojo sustabdymo“ būseną.Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos nacionalinė atominės energetikos kompanija „Enerhoatom“, kuria remiasi „Ukrinform“.„Perjungus – pažeidžiant Valstybinės atominės energetikos reguliavimo komisijos licencijos sąlygas ir „Enerhoatom“ reikalavimus – laikinai okupuotos Zaporižios AE 5-ąjį energobloką į „karštojo sustabdymo“ būseną, įvyko incidentas – prasidėjo reagentų nuotėkis iš reaktoriaus pirmojo kontūro į antrąjį. Nors pažeidimai akivaizdūs, okupacinė vadovybė neskuba perjungti bloko į „šaltojo sustabdymo“ būseną, naudodama 5-ojo energobloko generuojamus garus šildymui ir pačios jėgainės poreikių tenkinimui“, – sakoma pranešime.Pabrėžiama, kad dėl okupantų veiksmų gali būti pažeistas garo generatorių vamzdžių vientisumas, o tai tikrai neatitinka saugaus AE energobloko eksploatavimo reglamento.Rusų veiksmai vėl kelia grėsmę jėgainės eksploatavimo saugumui ir skatina nuolatinę įrangos degradaciją, dėl to bet kurią akimirką gali susiklostyti avarinė situacija, pažymėjo „Enerhoatom“ atstovai.Kaip jau buvo pranešta, spalio mėnesį rusai perjungė Zaporižios AE 4-ąjį ir 5-ąjį energoblokus į „karštojo sustabdymo“ būseną.Zaporižios AE buvo okupuota 2022 metų kovo 4 d. Per šį laiką rusai ne kartą pažeidė branduolinės saugos principus, dislokavo jėgainėje karinę techniką, užminavo jos teritoriją ir terorizuoja personalą.

Rusija septyneriems metams įkalino menininkę Skočilenko dėl protesto akcijos prekybos centreRusija ketvirtadienį 7 metams kalėjimo už dezinformacijos apie kariuomenę skleidimą nuteisė menininkę Aleksandrą Skočilenko, kuri kelias prekybos centrų kainų etiketes pakeitė žinutėmis, kritikuojančiomis Rusijos karą Ukrainoje.33 metų moters, vardu Saša, atvejis – naujausias tarp tūkstančių rusų, kurie buvo sulaikyti, įkalinti arba nubausti baudomis už tai, kad pasisakė prieš plataus masto Maskvos karinę intervenciją.Teisėjai Oksanai Demiaševai perskaičius nuosprendį, A. Skočilenko šalininkai teismo salėje šaukė „gėda“ ir „mes su tavimi, Saša“, pranešė AFP žurnalistas, dalyvavęs skelbiant nuosprendį.A. Skočilenko vilkėjo spalvingus marškinėlius su didelės raudonos širdies atvaizdu, o teismo posėdžio metu rankomis darė širdies formą ir šypsojosi šalininkams. „Kiekvienas žmogus šioje salėje nori tik vieno dalyko – taikos. Kam kovoti?“ – sakė ji baigiamojoje kalboje.„Penkios popieriaus skiautės“A. Skočilenko buvo sulaikyta praėjusių metų balandį, maždaug tuo metu, kai Rusija brutaliai apsupo Ukrainos Mariupolio uostamiestį.Menininkė, kuri yra atvira homoseksualė, taip pat sakė, kad „neapykanta mažumoms“ giliai konservatyvioje Rusijoje gali padėti paaiškinti prieš ją pradėtą teismo procesą.„Ne Saša turėtų sėsti į kalėjimą, o žmonės, kurie ją nuteisė“, – po nuosprendžio paskelbimo AFP sakė 20-metis Antonas, kuris atsisakė nurodyti savo vardą ir pavardę, motyvuodamas saugumo sumetimais.Su opozicine partija „Jabloko“ siejamas politikas Borisas Višnevskis AFP žurnalistui teismo sprendimą pavadino „kerštu“. „Tikėkimės, kad kada nors švytuoklė pakryps į kitą pusę“, – pridūrė jis.Ankstesniame teismo posėdyje A. Skočilenko sakė: „Tiesiog norėjau sustabdyti karą. Tokia buvo mano motyvacija“.Praėjusių metų kovo 31 dieną A. Skočilenko pakeitė penkias kainų etiketes vieno didžiausių Rusijos prekybos centrų tinklo parduotuvėje Sankt Peterburge.Vienoje iš žinučių buvo teiginiai apie Rusijos smūgį teatrui Mariupolyje, per kurį, kaip pranešama, žuvo šimtai žmonių. Ant kitų etikečių buvo parašyta „Šio karo kaina – mūsų vaikų gyvybės“ ir „Putinas jau 20 metų meluoja mums iš televizijos ekranų“.Apie sukeistas etiketes policijai pranešė pagyvenęs pirkėjas.Žmogaus teisių gynimo grupė „Memorial“ (dabar Rusijoje uždrausta) teigė, kad policija 10 dienų tardė prekybos centro darbuotojus ir tikrino apsaugos kamerų įrašus, kol surado ir areštavo A. Skočilenko jos bute.

Rusijoje už akių nuteistas Navalno sąjungininkas MilovasRusija ketvirtadienį skyrė egzilyje gyvenančiam kalinamo opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkui Vladimirui Milovui aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę už Maskvos invazijos į Ukrainą kritikavimą.Kol Ukrainoje verda karas, Kremlius vykdo susidorojimą su opozicija ir jau nubaudė tūkstančius rusų, pasisakiusių prieš konfliktą. Kremlius uždraudė A. Navalno įkurtas organizacijas ir pasiuntė ilgametį kritiką į belangę.Kaip pranešama, Maskvos teismas skyrė V. Milovui aštuonerių metų įkalinimo bausmę už „melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą“.Po A. Navalno organizacijų uždraudimo ir jų pripažinimo „ekstremistinėmis“ V. Milovas, kaip ir daugelis kitų opozicijos lyderio sąjungininkų, pasitraukė iš Rusijos.V. Milovas socialiniuose tinkluose atmetė jam skirtą bausmę.

Dar vienas kūnas ištrauktas iš griuvėsių Donecko srities Selydovės miesteDonecko srities Selydovės mieste Rusijos kariškių smūgio gyvenamajam namui aukų skaičius išaugo iki keturių žmonių.Tai ketvirtadienį feisbuke pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„12.40 val. buvo deblokuotas žuvusio žmogaus kūnas. Iš viso 4 žmonės žuvo ir 3 buvo sužeisti...Gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė dar vieno žuvusio žmogaus kūną iš dalies sugriauto 4 aukštų gyvenamojo namo vietoje“, – rašoma pranešime.Pažymima, kad po griuvėsiais gali būti dar vienas žmogus.Tarnybos darbuotojai jau perkėlė 73 tonas statybinių konstrukcijų. Gelbėjimo darbai tęsiami.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 15-osios naktį Rusijos kariuomenė raketomis smogė Donecko srities Pokrovsko rajono Selydovės miestui. Per apšaudymą buvo sugriautas daugiaaukštis gyvenamasis namas.Iš pradžių buvo pranešta apie vieną žuvusįjį ir tris sužeistuosius. Keturi žmonės buvo paskelbti dingusiais be žinios.

Į Kyjivą atvykęs britų užsienio reikalų sekretorius Cameronas pažadėjo Ukrainai tolesnę paramąPer pirmąją savo kelionę į užsienį po paskyrimo britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ketvirtadienį Kyjive Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pažadėjo tolesnę karinę paramą. „Norėjau, kad tai būtų mano pirmasis vizitas“, – sakė jis, remiantis Ukrainos prezidentūros paskelbtu vaizdo įrašu iš susitikimo.D. Cameronas teigė taip norėjęs parodyti, kad Londonas „ir toliau teiks Ukrainai moralinę, diplomatinę, ekonominę, tačiau pirmiausiai – karinę paramą“, kurios jai reikės „ne tik šiais ir kitais metais“. Parama esą bus teikiama „tiek, kiek bus reikalinga“.V. Zelenskis padėkojo D. Cameronui už vizitą Ukrainoje tuo metu, kai tarptautinis dėmesys pirmiausiai krypsta į karą Artimuosiuose Rytuose tarp Izraelio ir teroristinės „Hamas“ organizacijos. Pasaulis šiuo metu žvelgia „ne į situaciją mūsų mūšio lauke Ukrainoje“, sakė V. Zelenskis. Padalytas dėmesys „nepadeda“, pridūrė jis.Ukrainos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, D. Cameronas Kyjive dalyvavo pokalbiuose apie ginkluotę, ginklų gamybą ir Juodosios jūros saugumą. V. Zelenskis „Telegram“ tinkle teigė, kad susitikimuose su britų delegacija buvo kalbama apie „ginklų tiekimą frontui, oro gynybos stiprinimą, mūsų gyventojų ir mūsų svarbios infrastruktūros apsaugą“.Didžioji Britanija nuo Rusijos invazijos pradžios prieš beveik 21 mėnesį yra viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų. D. Cameronas, kuris nuo 2010 iki 2016 metų buvo britų premjeras, pirmadienį pertvarkant vyriausybę netikėtai buvo paskirtas užsienio reikalų sekretoriumi.

Rusijoje rasi paslaptingai mirusio buvusio generolo ir jo žmonos kūnaiStavropolio krašte savo namuose rastas negyvas buvęs Rusijos karinių oro pajėgų ir oro gynybos 6-osios armijos vadas Vladimiras Sviridovas. Šalia aptiktas moters kūnas (manoma, jo žmonos), rašo „Baza“.Pranešama, kad 68 m. V. Sviridovo ir 72 m. jo žmonos Tatjanos kūnus rado lapkričio 15 d. jų namuose Adžijevsko kaime. Preliminariais duomenimis, sutuoktiniai buvo mirę maždaug prieš savaitę.Dujų tarnybos darbuotojai atliko dujų nuotėkio tyrimą, tačiau neaptiko ore nuodingų dalelių kiekio.Kol kas neaišku, kokia sutuoktinių mirties priežastis.Aviacijos generolas leitenantas vadovavo Rusijos karinių oro pajėgų ir oro gynybos 6-ajai armijai nuo 2005 iki 2009 m.https://t.me/bazabazon/22981

Britų žvalgybos teigimu, mūšyje dėl Avdijivkos rusai pasistūmėjo į priekįRusų kariai pastaruoju metu pasistūmėjo į priekį mūšyje dėl rytų Ukrainos Avdijivkos miesto, savo kasdieninėje žvalgybos duomenų apžvalgoje socialiniame tinkle X pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.„Beveik aišku, kad rusai mėgina iš abiejų sparnų apsupti miestą“, – ketvirtadienį rašė ministerija.„Per pastaruoju metu įvykusį puolimą rusai greičiausiai priartėjo prie Ukrainiečių kontroliuojamos Avdijivkos kokso ir cheminių medžiagų gamyklos“, – toliau nurodoma pranešime.Milžiniškas pramonės kompleksas, kuriame gaminamas koksas ir įvairios cheminės medžiagos, yra strategiškai svarbioje vietoje miesto šiaurinėje dalyje, be to, šalia driekiasi svarbus pagrindinis kelias.Rusų kariams užėmus gamyklą, būtų sunkiau užtikrinti Ukrainos gynybos pajėgų aprūpinimą, nurodoma pranešime.„Tačiau pramonės kompleksas suteikia ukrainiečiams vietinį gynybinį pranašumą ir rusų pajėgos greičiausiai patirs didelių gyvosios jėgos nuostolių, mėgindamos pulti šį objektą“, – pranešė ministerijos pareigūnai.Ministerija naujausią informaciją apie karą skelbia kiekvieną dieną. Maskva kaltina Londoną tokiu būdu vykdant dezinformacijos kampaniją.

Žiniasklaida: naujų sankcijų „skonį“ pajus Medvedevo ir Putino artimiejiEuropos Komisija parengė dvyliktą sankcijų Rusijai paketą. Anot britų leidinio „The Guardian“, jame numatyti ribojimai virtinei asmenų, tarp kurių esą yra ir buvusio prezidento Dmitrijaus Medvedevo sūnus bei Rusijos prezidento Vladimiro Putino pusseserė.Anot duomenų, į sankcionuojamų asmenų sąrašą ketinama įtraukti dar 47 asmenis. V. Putino giminaitė Anna Civileva yra Ukrainoje kovojančius rusų karius remiančio fondo „Tėvynės gynėjai“ pirmininkė. Sąraše esą bus ir Ilja Medvedevas. Remiantis pranešimu, jo vardas ir gimimo data sutampa su buvusio Rusijos prezidento vienintelio sūnaus. Jis kaltinamas organizavęs Ukrainoje dezinformacijos ir propagandos kampaniją.

Ukraina numušė 16 dronų „Shahed“, valdomą raketąAnkstų ketvirtadienio rytą Ukrainos oro pajėgos sunaikino 16 iš 18 Rusijos paleistų dronų „Shahed“, trečiadienio vakarą perėmė valdomą raketą, pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.„Ketvirtadienio naktį, lapkričio 16-ąją, rusai atakavo iš pietryčių krypties (Primorsko ir Achtarsko Rusijos Federacijoje), paleidę 18 „Shahed“ tipo dronų. Keliuose regionuose buvo paskelbtas oro antskrydžio pavojus“, – sakoma pranešime. Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 16 priešo bepiločių orlaivių. Atremiant masinį smūgį dalyvavo mobiliosios ugniagesių grupės, naikintuvai ir oro gynybos padaliniai.Be to, trečiadienio vakarą virš Poltavos srities buvo numušta valdoma oro raketa Ch-59. Taip pat apie vidurnaktį priešas atakavo civilinę infrastruktūrą Charkivo srityje „žemė-oras“ raketomis S-300.Ketvirtadienio rytą oro gynybos pajėgos šaudė į atskriejančius oro taikinius Chmelnickio srityje.

JAV analitikai: Ukrainos kariuomenė pasiekė teritorinių laimėjimų į pietus nuo BachmutoUkrainos gynybos pajėgos pasiekė teritorinių laimėjimų į pietus nuo Bachmuto, Donecko srityje, pranešė JAV karo studijų institutas (ISW).„Ukrainos pajėgos surengė lokalias atakas į pietus nuo Bachmuto lapkričio 15 d. ir pasiekė patvirtintų teritorinių laimėjimų“, – sakoma ISW pranešime.Filmuota medžiaga taip pat rodo, kad Ukrainos gynybos pajėgos nežymiai pasistūmėjo į pietryčius nuo Torecko (už 23 km į pietvakarius nuo Bachmuto).Vakar Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Bachmuto kryptimi priešas, remiamas aviacijos, pradėjo šturmo operacijas Donecko srities Kliščijivkos ir Andrijivkos srityse. Daugiau nei 20 gyvenviečių Donecko srityje buvo apšaudytos iš artilerijos ir minosvaidžių, įskaitant Minkivką, Bohdanivką, Ivanivskę, Kliščijivką, Andrijivką ir Pivdenę.

Britų žvalgyba: Avdijivka Rusijai turi politinę reikšmęPraėjusią savaitę Rusijos pajėgos tęsė puolimą Avdijivkos prieigose ir beveik neabejotinai mėgina žnyplėmis apjuosti miestą, sakoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.„Dėl Avdijivkos kaunamasi beveik dešimtmetį, miesto užėmimas Rusijai turi politinę reikšmę, turint galvoje jo artumą Doneckui“, – sakoma žvalgybos ataskaitoje.Pastarojo meto Rusijos pažanga rajone tikriausiai priartino rusus prie Ukrainos valdomos Avdijivkos kokso ir chemijos gamyklos – didžiulio pramoninio komplekso, gaminančio koksą ir įvairias chemines medžiagas ir užimančio svarbią taktinę vietą miesto šiaurėje.Gamykla yra prie pagrindinio kelio į Avdijivką, „jei Rusijos pajėgos ją užims, Ukrainai bus vis sunkiau aprūpinti miestą“. Tačiau pramoninis objektas suteikia Ukrainai gynybinį pranašumą, todėl, pasak britų žvalgybos, Rusijos pajėgos tikriausiai patirs didelių gyvosios jėgos nuostolių, jei mėgins jį pulti.

Ekspertas: okupantai surezgė naują planą, kaip eliminuoti ukrainiečių pajėgas kairiajame kranteLapkričio 15 dieną Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau tęsė aktyvesnes nei įprastai karines operacijas kairiajame Chersono regiono krante. Kaip rašo Rusijos kariniai tinklaraštininkai, Ukrainos kariai rengia atakas iš Krinkų centro, taip pat puola netoliese Poimos ir Piščanivkos.Taip pat naujausioje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje minimas ir Ukrainos Pietų gynybos pajėgų atstovė Natalijos Gumeniuk išplatintas pareiškimas. Ji pabrėžia, kad Ukrainos pajėgos nustūmė priešus nuo trijų iki aštuonių kilometrų atgal kairiajame Dniepro krante Chersono regione.Geografinis pastangų mastas iš tikrųjų žymiai didesnis nei rodo prieinami atvirieji šaltiniai.Ukrainos karinis apžvalgininkas Konstantinas Mašovecas perspėja, kad okupantai greičiausiai surezgė planą eliminuoti Ukrainos ginkluotojų pajėgų pozicijas šalies kairiajame krante, tam suformuotos tris taktinės grupės. Jo nuomone, Rusijos armija ketina dvi grupes panaudoti kelyje Oleškai-Nova Kachovka bei Krinkų apylinkėse, o trečią – konkrečiai Krinkuose.„The Wall Street Journal“, remdamasis kairiajame krante kovojančiais Ukrainos kariais, rašo, kad okupantų pajėgos naudoja minas, snaiperius, sunkiąją artileriją, raketas ir rengia antskrydžius.

JK užsienio reikalų ministras atvyko į Ukrainą Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas atvyko į Ukrainą, pranešė Volodymyras Zelenskis.„Didžiosios Britanijos užsienio, Sandraugos ir plėtros reikalų valstybės sekretorius Davidas Cameronas pirmą kartą apsilankė Ukrainoje, eidamas naujas pareigas. Malonus susitikimas. Ginklai frontui, oro gynybos stiprinimas, mūsų žmonių ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga. Dėkoju Britanijai už paramą! — „Telegram“ rašė Ukrainos prezidentas.https://t.me/V_Zelenskiy_official/8595

CNS: okupuotoje rytinėje Ukrainos dalyje rusai sunaikino beveik visą ukrainietišką literatūrąLaikinai okupuotose Ukrainos teritorijose įsibrovėliai naikina ukrainietišką literatūrą. Okupuotų Donecko ir Luhansko sričių bibliotekose praktiškai nebeliko ukrainietiškų knygų.Apie naikinamą ukrainietišką literatūrą pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras. Skelbiama, kad knygas naikina okupacinės administracijos atstovai, ypač vadinamųjų „švietimo skyrių“ darbuotojai.„Ataskaitos apie ukrainietiškos literatūros naikinimą ir jos pakeitimą rusiška laikinai okupuotose teritorijose siunčiamos tiesiogiai Rusijos Federacijos švietimo ministerijai. Vadovaujantis rusų pozicija, ukrainietiškos knygos yra „ekstremistinė literatūra“. Naikinamos visos ukrainietiškos knygos, išleistos 1994–2021 m.“, – teigiama pranešime.Verta pažymėti, kad rusai sunaikintą ukrainietišką literatūrą „pakeičia“ sava. Vien 2023 m. įsibrovėliai į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas atvežė apie 2,5 mln. rusiškų knygų.

Įsibrovėliai ragina Melitopolio gyventojus pasikeisti ukrainietiškas pavardes į rusiškasLaikinai okupuotame Melitopolio mieste piliečiai, gaudami Rusiškus pasus, raginami pasikeisti ukrainietiškas pavardes į rusiškas, „Telegram“ kanale parašė Ukrainos Melitopolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, pranešė „Ukrinform“.P. Andriuščenka paskelbė atitinkamo plakato nuotrauką. „Keiti pasą? Pasikeisk ir pavardę! Atsikratykime primesto Ukrainos nacizmo!“, - ragina užpuolikai.Pavardė keičiama „oficialiai, greitai, be eilės“, suteikiama teisinė konsultacija ir pagalba. „Tokios teisinės paslaugos reklamuojamos okupuotame Melitopolyje. Šiuolaikinis rašizmas sistemingai perima visus sovietų ir nacių kovos su ukrainiečiais metodus“, – pareiškė P. Andriuščenka.Pranešta, kad įsibrovėliai skundžiasi laikinai okupuotų teritorijų gyventojų nenoru gauti Rusijos pasus. Priverstinis pasų išdavimas vyksta jau daugiau nei pusantrų metų, tačiau jo tempai okupantų netenkina.

Volgogrado srityje liepsnojo Rusijos karinė bazė, gyventojai pranešė apie sprogimusRusijos Volgogrado srities gubernatorius Andrejus Bočarovas pranešė apie gaisrą, kilusį karinio dalinio patalpose netoli Kotlubano kaimo, pranešė „Mediazona“.Pasak gubernatoriaus, gaisrą greitai sutramdė ir užgesino vietos ugniagesiai, aukų ir žalos civiliniams objektams nebuvo, gaisro aplinkybės tiriamos.Vietos žiniasklaida, remdamasi kaimo gyventojais, pranešė, kad gaisras ginklų sandėlyje kilo po vidurnakčio ir truko apie keturias valandas. Vienas liudytojas atsiuntė leidiniui vaizdo įrašą, filmuotoje medžiagoje girdėti sprogimai.Šaltinis gelbėjimo tarnyboje pranešė, kad dėl gaisro „kaimo infrastruktūra nebuvo sunaikinta, todėl evakuacijos neprireikė“.Vėliau Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad naktį neva buvo sunaikinti bepiločiai orlaiviai, mėginę pulti objektus Rusijos teritorijoje. „Du Ukrainos nepilotuojami orlaiviai buvo sunaikinti virš Briansko srities teritorijos, dar trys dronai buvo perimti virš Juodosios jūros prie pat Krymo krantų“, – sakoma pranešime.https://t.me/bazabazon/22979

Rusija pranešė naktį Brianske atrėmusi dronų atakasRusija ketvirtadienio ryte pranešė virš savo teritorijos atrėmusi keletą Ukrainos dronų atakų.Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad rusų oro gynybos pajėgos vakariniame Briansko regione ir netoli aneksuoto Krymo pusiasalio numušė iš viso penkis bepiločius orlaivius. Nepriklausomo šio teiginio įvertinimo atlikti nebuvo galimybių.Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau nei 20 mėnesių. Gindamasi nuo rusų invazijos, Ukraina jau ne kartą apšaudė Rusijos teritoriją – tiek pasienio regionus, tiek tolimesnį užnugarį.Tačiau šiomis atakomis padaryta žala nė iš tolo neprilygsta tai, kurią daro nuo pat invazijos pradžios 2022 m. vasarį rusų vykdomas Ukrainos miestų bombardavimas.

Ukraina dar labiau sumažino priešo kariuomenęNuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 315 620 rusų karių, iš jų 1 130 – vien per pastarąją parą.Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, Ukrainos kariuomenė sunaikino 5 388 priešo tankus (+11 per pastarąją parą), 10 121 šarvuotąją kovos mašiną (+17), 7 683 artilerijos sistemas (+36), 892 raketų paleidimo sistemas (+8), 585 oro gynybos sistemas (+3), 323 karo lėktuvus, 324 sraigtasparnius, 5 689 bepiločius orlaivius (+14), 1 563 sparnuotąsias raketas, 22 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 10 060 mašinų (+40), 1 084 specialiosios įrangos vienetus (+1).Duomenys nuolat atnaujinami.Pranešama, kad per pastarąją parą fronte užfiksuoti 65 mūšiai.

Chmelnyckio srityje įvyko sprogimaiLapkričio 16-osios rytą Chmelnyckio srityje įvyko sprogimai. Regione veikia oro pavojaus signalas. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė „RBC-Ukraina“.„Chmelnyckio rajono gyventojai girdėjo sprogimus. Oro gynybos pajėgos dirba. Būkite slėptuvėse, kol pasibaigs pavojaus signalas“, – sakoma pranešime.

Zelenskis: Rusija išmesta iš UNESCO vykdomosios valdybosRusija pirmą kartą istorijoje išmesta iš UNESCO vykdomosios valdybos, socialiniame tinkle X pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.‚Pirmą kartą istorijoje Rusija buvo pašalinta iš UNESCO vykdomosios valdybos. Rusijos įtakos era baigėsi, ir ne be pagrindo – rusų teroristams ne vieta vadovaujančiuose didelių tarptautinių organizacijų organuose“, – rašė V. Zelenskis.Jis pridūrė, kad tarptautinis Rusijos vaidmuo tik silpnės.Pirmiau praneša, kad Rusijos atstovai negalėjo dalyvauti Paryžiuje lapkričio 7 d. prasidėjusios 42 UNESCO Generalinės konferencijos sesijos renginiuose, nes pavėlavo gauti vizas.

Rusija raketomis atakavo Chersono sritįNaktį į ketvirtadienį, lapkričio 16 d., Rusijos įsibrovėliai dar kartą apšaudė Chersono sritį. Ten buvo girdėti sprogimai.Okupantai Chersono sritį apšaudė iš oro gynybos sistemos S-300.

Apskaičiuota, kad nuo karo pradžios žuvo 30 000 Ukrainos kariųNuo Rusijos invazijos pradžios žuvo daugiau nei 30 000 Ukrainos karių, pranešė Ukrainos pilietinė grupė.Nuostolių skaičius Kijeve paprastai laikomas valstybės paslaptimi, nes manoma, kad šio skaičiaus atskleidimas gali pakenkti jo karo pastangoms.Tačiau naudodamiesi projektu „Atminties knyga“, kurio metu buvo stebimas mirčių skaičius nuo pirmosios Rusijos invazijos 2014 m., istorikas Jaroslavas Tynčenka ir savanoris Hermanas Šapovalenka teigė galėję patvirtinti kai kuriuos skaičius.Jų skaičiavimais, jie patvirtino, kad kovose ir ne kovose žuvo 24 500 žmonių.Jie pripažino, kad tikrasis skaičius greičiausiai yra didesnis, nes daugelis iš 15 000 dingusių karių greičiausiai bus žuvę.„Akivaizdu, kad 24 500 vardų nėra galutinis žuvusiųjų skaičius, bet mūsų vertinimu tai ne mažiau nei 70 proc. Tai yra, tikrasis žuvusiųjų skaičius kovinėse ir nekovinėse situacijose yra daugiau nei 30 000 žmonių“, – rašė autoriai.Jų skaičiavimais, sužeistų Ukrainos karių skaičius taip pat siekia 100 000.

Kyjivas sumažino draudimo išlaidas laivams, atplaukiantiems į Ukrainos Juodosios jūros uostusUkraina sumažino draudimo įmokas laivams, įplaukiantiems į Ukrainos Juodosios jūros uostus nepaisant Rusijos tęsiamo karo ir laivams kylančio pavojaus.Šis žingsnis trečiadienį žengtas kartu su Didžiosios Britanijos draudikais, tai turėtų palengvinti grūdų eksportą iš Ukrainos, sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas.Ukrainos ekonomikos ministerija pranešė, kad kiekvienam laivui taikomas 50 mln. JAV dolerių karo rizikos draudimas, dar 50 mln. JAV dolerių apsaugos ir civilinės atsakomybės draudimas bus pridėtas už kiekvieną kelionę į Ukrainą. Sumas garantuoja Ukrainos valstybiniai bankai „Ukreximbank“ ir „Ukrgasbank“, o draudimą – britų „Marsh McLennan“ ir „Lloyd's of London“. Sutartyje taip pat dalyvauja Vokietijos bankas DZ.Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, tačiau dėl Kremliaus karo jai sunku eksportuoti žemės ūkio prekes įprastu palankiausiu maršrutu per Juodąją jūrą. Dėl to Ukrainos ūkininkai negali pristatyti derliaus į pasaulio rinką, o tai kelia nuogąstavimų, kad nepasiturinčiose šalyse kils badas.Pernai susitarimui dėl grūdų eksporto Juodąja jūra tarpininkavo Turkija ir Jungtinės Tautos, tačiau liepą Maskva iš jo pasitraukė ir mėgino neleisti laivams plaukti į Ukrainos uostus, tačiau Kyjivui pavyko išvengti Rusijos jūrų blokados ir palaikyti laivybos koridorių per Juodąją jūrą. Nuo liepos mėnesio šiuo maršrutu praplaukė maždaug 100 laivų su grūdais.Vis dėlto maršrutas labai rizikingas. Praėjusią savaitę Rusijos oro pajėgos apšaudė su Liberijos vėliava plaukiojantį krovininį laivą, prisišvartavusį uoste prie Odesos. Žuvo Ukrainos pilotas, sužeisti trys jūreiviai filipiniečiai.Juodoji jūra taip pat nusėta minomis. „Šios draudimo priemonės bus ypač naudingas besivystančioms šalims, perkančioms daug Ukrainos grūdų, taip pat padės būsimo Ukrainos atsigavimo ir atkūrimo pastangoms“, – sakoma „Marsh McLennan“ vadovo Johno Doyle'o pranešime.

Zelenskis: Ukraina negali sau leisti atsidurti aklavietėje fronte„Jei tai aklavietė ir įšaldytas konfliktas, turime būti sąžiningi ir pasakyti, kad mūsų vaikai kovos. Arba mūsų anūkai kovos. Mes jau praradome daug žmonių. Ar norime taip gyventi, žinodami, kad auginsime vaikus, kurie vėliau tikrai kovos?“ – „Interfax-Ukraine“ citavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius, pasakytus susitikime su Afrikos žurnalistais.Ukrainos lyderis pabrėžė, kad Rusija „vėl ateis, jei nebus pastatyta į savo vietą“. Pasak jo, Ukraina nori taikos, o karas turi baigtis.„Taip, ši pabaiga gali būti kitokia, kažkam tai gali patikti, kažkam gali nepatikti, bet tai būtina. Ir blogiui būtina kentėti. <... > Aklavietė yra laikina silpnybė. Jei norime užbaigti karą, turime jį nutraukti“, – sakė jis.Kalbėdamas apie „taikos formulę“, V. Zelenskis pažymėjo, kad jei Rusija įvykdys vieną dalyką – pagarbą teritoriniam vientisumui ir JT Chartijai – ir išves karius iš Ukrainos, tai bus karo pabaiga.„Taip, tai dar nėra teisingumo grąžinimas, nes reikia kažką daryti dėl to, ką jie čia padarė. Tai neišspręs visų problemų, bet tai tikrai yra karo pabaiga“, – pridūrė prezidentas.

Ukrainos gynybos ministras pristatė naująjį Specialiųjų operacijų pajėgų vadąUkrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas trečiadienį, lapkričio 15-ąją, pristatė personalui Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų vadą Serhijų Lupančuką.R. Umerovas tai pranešė „Facebook“ paskyroje.„Kartu su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu Valerijumi Zalužnu perdavėme Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų kovinę vėliavą pulkininkui S. Lupančukui. Mes visi didžiuojamės Specialiųjų operacijų pajėgų karių galia ir nuoširdžiai linkime naujų laimėjimų ginant mūsų valstybę nuo Rusijos agresijos“, – pareiškė ministras.R. Umerovas taip pat padėkojo generolui majorui Viktorui Chorenkai už tarnybą.Be to, ministras pažymėjo, kad Specialiųjų operacijų pajėgų stiprinimas yra valstybės gynybinės politikos prioritetas.Kaip pranešė „Ukrinform“, lapkričio 3 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido V. Chorenką iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų vado pareigų ir vietoj jo paskyrė S. Lupančuką.V. Chorenka – generolas majoras, Rusijos ir Ukrainos karo dalyvis. Į Specialiųjų operacijų pajėgų vado pareigas jis buvo paskirtas 2022 metų liepos 25 d.

Zelenskis nori surengti Ukrainos ir Afrikos Sąjungos susitikimąUkraina suinteresuota partneryste su Afrikos žemyno valstybėmis ir yra pasiruošusi surengti Ukrainos ir Afrikos Sąjungos susitikimą.Tai interviu žurnalistams iš 11 Afrikos šalių pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša valstybės vadovo spaudos tarnyba.„Esame suinteresuoti strategine Ukrainos ir Afrikos žemyno valstybių partneryste. Mūsų santykiai turėtų būti grindžiami abipuse pagarba, teritorijos vientisumo, suvereniteto, kalbos ir tradicijų gerbimu“, – sakė jis. V. Zelenskis pažymėjo, kad yra pasirengęs aplankyti bet kurią žemyno šalį.„Čia neturiu jokių prioritetų. Manau, jog bus geriausia, jei galėsime susitikti su kuo daugiau lyderių. Norėčiau surengti susitikimą „Ukraina – Afrikos Sąjunga“ arba „Ukraina – Afrikos žemyno šalys“. Man nesvarbu, kaip bus vadinamas tas formatas. Svarbiausias tikslas – kad padarytume viską stabilumui ir taikai pasaulyje užtikrinti“, – pridūrė prezidentas.Anot jo, karo Ukrainoje pabaiga turėtų pastatyti į vietą bet kurį agresorių ir įspėti, kad ateityje tai neturi pasikartoti.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas per spaudos konferenciją Afrikos žiniasklaidai Kyjive pareiškė, kad derybos su Rusija mainais į teritorines nuolaidas Ukrainai yra nepriimtinos.

Latvijos prezidentas: ES vėl turi įrodyti, kad Putinas klysta dėl Europos demokratijos pažeidžiamumoDabar Europos Sąjunga turi dar kartą įrodyti, kad Putinas klysta, tikėdamasis Europos demokratijos pažeidžiamumo.Tai Briuselyje per spaudos konferenciją po susitikimo su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola pareiškė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, praneša „Ukrinform“.„Putinas tikrai įsitikinęs, kad demokratija silpna, nes pas mus vyksta rinkimai, daug diskusijų ir politinių debatų... Jis mano, kad diktatūra lengviau valdyti nei demokratija. Bet jis klysta. Istorija rodo, kad, nepaisant diskusijų ir sunkių sprendimų priėmimo procesų, demokratija yra kur kas stabilesnė nei kartais manoma... Mes nustebinome Putiną, nustebinome pasaulį ir pačius ukrainiečius, parodydami, kokie vieningi mes galime būti“, – sakė E. Rinkevičius.Jis pažymėjo, kad ES turi realizuoti ilgalaikę Ukrainos rėmimo programą. Prasidėjus Rusijos agresijai, buvo įvairių vertinimų, kiek truks šis karas – tris dienas, savaites, kelis mėnesius. Dabar, anot Latvijos vadovo, akivaizdu, kad karas dar kurį laiką tęsis.„Tai turėtų lemti ne tik Europos Sąjungos, bet ir platesne prasme – NATO bei Ukrainą remiančių šalių koalicijos politiką ir strategiją. Tai reikalauja daugiau finansavimo Ukrainai ir jos perspektyvų Europos Sąjungoje, Europos gynybos pramonės plėtros ir gynybinių pajėgumų stiprinimo. Kad ir ko tikėtųsi Putinas, mes turime įrodyti, jog jis klysta“, – pabrėžė Latvijos prezidentas.Jis padėkojo Europos Parlamentui už tvirtą paramą Ukrainai, už pastangas pažaboti Rusijos agresiją ir už darbą su valstybėmis narėmis įvedant sankcijų režimą šaliai agresorei.„Ukrinform“ primena, kad, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Baltijos šalys pirmosios suteikė jai praktinę pagalbą, įskaitant ginklų ir amunicijos tiekimą. Ir dabar Baltijos šalys yra vienos didžiausių Ukrainos rėmėjų skaičiuojant pagalbos mastą vidutiniškai vienam gyventojui ir jos naštą nacionaliniams biudžetams.

Rusijos ekonomika trečią ketvirtį išaugoRusijos ekonomika trečią ketvirtį išaugo ir tai buvo antras iš eilės augimo ketvirtis, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys.Pasak šios šalies federalinės statistikos tarnybos, bendrasis vidaus produktas (BVP) trečią ketvirtį, lyginant su analogišku laikotarpiu prieš metus, paaugo 5,5 proc.Po susitraukimo 2022 m. Rusijos ekonomika šių metų antrą ketvirtį grįžo į augimo trajektoriją. Prieš tai valstybės BVP traukėsi keturis ketvirčius iš eilės.Pareigūnai prognozuoja, kad 2023 m. ekonomika atsigaus. Centrinis bankas numato, kad šių metų augimo įvertis sieks 2,2-2,7 proc. Ekonomikos ministras Maksimas Rešetnikovas praėjusią savaitę pareiškė, kad 2023 m. BVP turėtų išaugti 3 proc.Rusija dėl savo invazijos į Ukrainą yra susilaukusi beprecedenčių Vakarų sankcijų. Po baudžiamųjų priemonių įvedimo Maskva nukreipė savo naftos ir dujų eksportą į Kiniją ir Indiją ir pradėjo taikyti valiutos kontrolę, kad galėtų paremti rublį, kurio kursą vis dar lydi nepastovumas.Prezidentas Vladimiras Putinas yra išgyręs Rusijos ekonomikos rezultatus, kuriuos ji pademonstravo Vakarų sankcijų akivaizdoje.Tačiau nepriklausomi analitikai sako, kad nors sprendimas smarkiai padidinti karines išlaidas remia ekonomiką, jis sukuria kitas problemas.Infliacija auga, o nedarbo lygis yra rekordiškai mažas. Dėl to fiksuojamas darbo jėgos trūkumas ir nuolatinis kainų spaudimas.Siekdamas pažaboti infliaciją, centrinis bankas yra padidinęs palūkanų normas iki 15 proc.Artėjant prezidento rinkimams, kurie bus rengiami 2024 m. kovą, Kremlius siekia pateikti ekonomiką kaip stiprią sritį.

Zacharova reagavo į naujausias sankcijas Rusijai: ES tapo Vašingtono naudinga idioteRusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad 12-asis ES sankcijų paketas Rusijai buvo „hibridinio karo“, kurį vykdo Vakarai, dalis, praneša „Reuters“.„Dėl nesibaigiančių sankcijų Rusijai ES tapo Vašingtono „naudinga idiote“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.Ji teigė, kad JAV naudoja Europą kaip „lazdą“ vykdydama Vašingtono „antirusišką“ politiką.M. Zacharova teigė, kad naujosios ES sankcijos nieko nepasieks, ir sakė, kad Vakarų sankcijos pakenkė pačiai ES.

Ukrainoje planuojama atidaryti civilinį oro uostąUkrainoje dar prieš karo pabaigą vienas iš civilinių oro uostų greičiausiai bus atidarytas, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas kalbėdamas Hudsono institute, kai šią savaitė viešėjo JAV.A. Jermakas nenurodė, koks tai oro uostas ir koks konkretus jo atidarymo laikas, pažymi „Ukrainska Pravda“. Pasak leidinio šaltinių, veikiausiai kalbama apie oro uostą viename iš Vakarų Ukrainos miestų.

Rusai vėl siekia užgrobti Kupjanską Rusijos kariai persigrupavo Kupjansko kryptimi ir bando judėti iš kelių krypčių į Kupjansko miestą, teletono eteryje sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadovybės atstovas Volodymyras Fityo.Pasak jo, Rusijos kariuomenė siekia susigrąžinti Kupjanską, kuris yra svarbus logistikos centras – Rusijos okupacijos metu Rusijos kariams per miestą buvo tiekiamas maistas ir šaudmenys.Per pastarąją dieną Ukrainos kariuomenė atrėmė 11 priešo atakų šia kryptimi.Kupjanskas, kurį Rusijos kariai užėmė pačioje visapusiškos invazijos pradžioje, buvo išlaisvintas 2022 m. rugsėjį.

Ukrainos žvalgyba: Rusijai pavyksta atkurti dronų atsargasRusijos kariuomenė kas mėnesį gali gauti apie 300 dronų kamikadzių „Shahed“, dalį jų pasigamina pati, o dalį patiekia Iranas. Tai leidiniui NV papasakojo šaltinis Ukrainos žvalgyboje, praneša UNIAN.„Rusijos gaunamų bepiločių orlaivių „Shahed“ skaičius tebėra didelis, tai leidžia Kremliui tęsti Ukrainos teritorijos apšaudymą“, - sakė šaltinis.Iš viso spalio mėnesį Rusija paleido į Ukrainą 243 dronus kamikadzes, iš kurių 228 pavyko sunaikinti.Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad okupantai rusai padidino dronų kamikadzių, kuriuos jie naudoja fronte prieš Ukrainos gynybos pajėgas, skaičių.Buvo pranešimų, kad Rusija sėkmingai stato pirmąją iranietiškų dronų gamyklą Alabugos ekonominėje zonoje Tatarstane. Be to, Rusija tebeperka dronus Irane. Pasak ekspertų, mainais už šias bepilotes skraidykles Iranas gauna ne tik pinigų, bet ir naikintuvų Su-35.

Į Ukrainą sugrąžinti dar šeši vaikaiŠeši vaikai, išvežti į Rusijos kontroliuojamas teritorijas, buvo grąžinti į Ukrainą, sakė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.„Du iš jų yra našlaičiai. Tiek šeimos, tiek vaikai yra saugioje vietoje. Su jais dirba gydytojai ir psichologai“, – sakė jis.

Ukrainos kariai plaukioja Dnipro upeKaip šiandien pranešta, Ukrainos kariai kirto Dnipro upęir pateko į Rusijos okupuotas Chersono srities dalis.Ukrainos kariai veikia nedidelėmis grupėmis, tačiau Rusijos pareigūnai teigė dislokavę daugiau karių, kad sustabdytų Kijevo veržimąsi.Žemiau pateikiami naujausi vaizdai iš šios srities. Jie rodo Ukrainos jūrų pėstininkus, plaukiančius palei upę netoli fronto linijos.

Apklausa: ne Vakarų šalys nori, kad Ukrainos karas kuo greičiau baigtųsiDauguma žmonių ne Vakarų šalyse nori, kad karas Ukrainoje kuo greičiau baigtųsi, net jei dėl to Kijevas netektų teritorijų, rodo nauja apklausa.Svarbi nuomonės apklausa, kurią paskelbė Europos užsienio santykių taryba, atskleidė, kad Kinija, Indija ir Turkija (ir akivaizdu, kad Rusija) vis dar teikia pirmenybę, kad karas kuo greičiau baigtųsi.Toks požiūris taip pat vyrauja Brazilijoje, Indonezijoje, Saudo Arabijoje ir Pietų Afrikoje, rodo apklausa.Be to, daugelis žmonių nesutinka, kad Rusija yra kalta dėl karo.Tik Europa, JAV ir Pietų Korėja teigia, kad Rusija yra didžiausia kliūtis siekiant taikos tarp dviejų tautų.Einant dar toliau, tik JAV laikosi požiūrio, kad Ukraina laimės šį karą.Net Europoje 30 proc. respondentų išreiškė nuomonę, kad Rusija greičiausiai laimės karą per penkerius metus, o tik 38 proc. teigia, kad Ukraina greičiausiai laimės.Šiais metais apklausa buvo atlikta 11 Europos šalių ir 10 ne Europos šalių. Iš viso apklausti 25 266 suaugusieji.

Rusija: Ukrainos narystė NATO yra nepriimtina bet kokia formaRusija pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso būtų nepriimtinas Rusijai, nei iš dalies, nei bet kokia kita forma, rašo „Reuters“.„Iš dalies ar bet kokia forma Ukrainos prisijungimas prie NATO yra nepriimtinas Rusijai“, – žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pateikė pasiūlymą Ukrainai prisijungti prie karinio aljanso, tačiau be Rusijos kontroliuojamų teritorijų.A. F. Rasmussenas sakė, kad kitais metais negalima atidėti Ukrainos narystės NATO. Jis sakė: „Atėjo laikas žengti kitą žingsnį ir pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO. Mums reikia naujos Europos saugumo architektūros, kurioje Ukraina yra NATO širdyje“.

Humeniuk: blogi orai šiek tiek pakoregavo rusų veiksmus pietų frontePablogėję orai privertė užpuolikus rusus naudoti mažiau valdomųjų aviacinių bombų pafrontės teritorijose – praėjusią parą užfiksuota 12 atvejų.Tai Ukrainos radijui pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk, praneša „Ukrinform“.„Situacija pietų fronte tebėra gana sunki ir įtempta. Priešas neatsisakė savo planų ir net blogi orai nesustabdo jo ketinimų, nors padaro tam tikrų korektyvų. Be kita ko, matome, kad jie naudoja šiek tiek mažiau valdomųjų aviacinių bombų pafrontės teritorijose. Pastarąją parą jie panaudojo 12. Tai labai mažai palyginti su tuo, kas buvo anksčiau. Bet vis dėlto kiekviena iš šių bombų neša 500 kilogramų trotilo ekvivalento ir turi labai didelę naikinamąją jėgą“, – pabrėžė pareigūnė.Anot jos, priešas, ypač jo taktinė aviacija, akivaizdžiai persiorientuoja į raketų naudojimą. „Jie išmėgina kryptis, kur, labai tikėtina, vėliau smogs energetikos objektams. Raketų smūgių mastas skiriasi. Dabar jie yra taškiniai, bet labai tikėtina, kad tai savotiška žvalgyba mūšiu“, – teigė N. Humeniuk.Pasak jos, priešo aviacija surengia iki 70 apšaudymų per dieną.„Kaip ir anksčiau, žala daroma civilinei infrastruktūrai, gyvenamajam sektoriui. Priešas nesirenka taikinių, atakuoja ligonines, bibliotekas, mokymo įstaigas. Jis apšaudo ištisus rajonus, kur gali būti civilių gyventojų. Tai rusų taktika, susijusi su teroru, kad vėliau būtų galima kaltinti Ukrainos gynybos pajėgas. Rusai tai daro tiek dešiniajame, tiek kairiajame Dnipro krante“, – pabrėžė N. Humeniuk.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 8 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas pareiškė, kad okupantai rusai per parą į gyvenvietes pafrontės zonoje paleidžia daugiau kaip 100 valdomų aviacinių bombų.

Zelenskis kalbėjosi su Slovakijos prezidenteUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Slovakijos prezidente Zuzana Čaputova. Viena iš pokalbio temų buvo Ukrainos stojamosios derybos su Europos Sąjunga.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos valstybės vadovu.„Padėkojau už aukštą mūsų pažangos įvertinimą pradedant derybas su ES dėl stojimo. Taip pat pažymėjau Slovakijos atstovo dalyvavimą patarėjų susitikime dėl taikos formulės įgyvendinimo“, – pareiškė „Telegram“ kanale V. Zelenskis.Pasak prezidento, jis su Z. Čaputova aptarė iššūkius, kurie laukia Ukrainos šią žiemą energetinio saugumo srityje.Viena iš derybų temų buvo Ukrainos ir Slovakijos bendradarbiavimas ekonomikos sferoje.Portalas primena, kad šį rudenį Slovakijoje įvyko parlamento rinkimai, kuriuose nugalėjo prorusiška partija. Jos vadovas Robertas Ficas tapo šalies ministru pirmininku.Po rinkimų Slovakijos pareigūnai jau ne kartą pareiškė, kad nutraukia ginklų tiekimą Ukrainai, tačiau toliau teiks kitą pagalbą.Pavyzdžiui, antradienį Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurajus Blanáras pranešė apie planus finansuoti dviejų išminavimo mašinų gamybą Ukrainai.Jis taip pat sakė, kad Slovakija ketina šią žiemą teikti humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Graikijoje sulaikytas ukrainietis, įtariamas Ukrainos gynybos ministerijos lėšų pasisavinimuGraikijos sostinėje Atėnuose sulaikytas Ukrainos pilietis, kuris, kaip įtariama, neteisėtai pasisavino 43 mln. grivinų, priklausančių Gynybos ministerijai.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos generalinio prokuroro spaudos tarnyba.Tyrimo duomenimis, įtariamasis, susimokęs su kitais asmenimis, pasisavino lėšas, kurias ribotos atsakomybės bendrovė gavo kaip avansą iš Ukrainos gynybos ministerijos karinės paskirties prekėms įsigyti.„Vėliau šios lėšos buvo pervestos į fizinių asmenų-verslininkų sąskaitas už tariamai atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Nusikaltimas įvykdytas laikotarpiu nuo 2022 metų kovo 2 d. iki gegužės 10 d. Tuo metu įtariamasis ėjo įmonės direktoriaus pareigas“, – paaiškino generalinio prokuroro biuras.Jau 2022 metų liepos 12 d. figūrantui buvo pareikštas įtarimas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 191 str. 5 dalį ir 209 str. 3 dalį.2023 metų lapkričio 6 d. Ukraina nusiuntė Graikijai prašymą sulaikyti ir laikinai suimti šį asmenį.Įtariamasis buvo sulaikytas ir Atėnų apeliacinio teismo sprendimu laikinai suimtas.„Dabar ruošiami visi reikiami dokumentai dėl šio asmens išdavimo Ukrainai ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn“, – pranešė spaudos tarnyba.Portalas primena, kad neseniai vienos Ukrainos komunalinės įmonės direktoriui buvo pareikštas įtarimas dėl beveik 1 mln. grivinų pasisavinimo perkant elektros energiją.O Lvivo srityje buvo atskleista biudžeto lėšų, kurios buvo skirtos perkeltųjų asmenų reikmėms, grobstymo schema.

Rusijoje prasidėjo įtariamosios sprogdinimu kavinėje teismo procesasTrečiadienį Rusijos teismas surengė pirmąjį posėdį 26 metų Darjos Trepovos, kaltinamos karinio tinklaraštininko ir Maskvos puolimo Ukrainoje rėmėjo Vladleno Tatarskio nužudymu, byloje.Rusijos tyrėjų teigimu, išpuolį surengė Ukraina, padedama Kremliui priešiškų aktyvistų, Kyjivas teigė, kad dėl to kaltos Rusijos vidaus kovos.Per teismo posėdį trečiadienį D. Trepova prisipažino tik iš dalies esanti kalta. „Tvirtai pareiškiu, kad nežinojau, jog nešu sprogstamąjį įtaisą“, – per posėdį sakė ji. Valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad ji pripažino dalinę kaltę, kaip ir kartu teisiamas jos pažįstamas Dmitrijus Kazincevas.Baltus marškinius ir juodą megztinį vilkėjusi terorizmu kaltinama D. Trepova stovėjo stikliniame narve Sankt Peterburgo Vakarų apygardos karo teisme. Prokurorai teigia, kad per renginį vienoje Sankt Peterburgo kavinėje balandžio mėnesį D. Trepova įteikė V. Tatarskiui statulėlę su sprogmenimis. D. Trepova buvo suimta ir prisipažino įteikusi dovaną V. Tatarskiui, bet sakė nežinojusi, kad joje yra bomba. Statulėlė sprogo po kelių minučių, žuvo karinis tinklaraštininkas, buvo sužeista daugiau nei trisdešimt žmonių.„Nesvarbu, ar ji žinojo apie bombą, ar ne, bet ji nužudė ir sužeidė kitus“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienos iš aukų giminaitė Marija Koroliova. Teismo salėje buvo maždaug 25 išpuolio aukos, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. „Ji turi būti griežtai nubausta“, – sakė M. Koroliova.V. Tatarskis – tikrasis vardas Maksimas Fominas – buvo vienas žinomiausių Rusijos karinių tinklaraštininkų, tapusių įtakingais per karą Ukrainoje. Šie karštai karą palaikantys tinklaraštininkai, turintys šaltinių kariuomenėje, dažnai skelbia informaciją anksčiau nei Rusijos vyriausybė ir kritikuoja kai kuriuos karinius sprendimus, dėl to sulaukia didžiulio susidomėjimo.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po mirties apdovanojo V. Tatarskį aukščiausiu Ordinu už drąsą, „parodytą atliekant profesinę pareigą“.Maskva kaltina Ukrainą surengus Rusijoje daugybę išpuolių ir žmogžudysčių, dėl to taip pat kaltina Kyjivo Vakarų sąjungininkes arba opoziciją. Vienas tokių išpuolių susprogdinus automobilį buvo nukreiptas į Kremliui ištikimą rašytoją Zacharą Prilepiną, jis buvo sužeistas, žuvo jo padėjėjas. Pernai rugpjūtį per automobilio sprogimą prie Maskvos žuvo žinomo ultranacionalisto dukra Darja Dugina. Rusija apkaltino Ukrainą, Kyjivas neigė prisidėjęs.

EK siūlo uždrausti rusiškų deimantų importąEuropos Komisija (EK) siūlo uždrausti rusiškų deimantų ir suskystintų naftos dujų importą taikant naujas sankcijas dėl karo Ukrainoje.Apie tai kalbama dokumente, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP.Į sankcijų paketą taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama neleisti Rusijai apeiti naftos kainų lubų.Europos Sąjungos (ES) šalys turės vienbalsiai pritarti naujosioms sankcijoms.ES nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį jau yra pritaikiusi Maskvai 11 beprecedenčių sankcijų paketų. Juose, be kita ko, taikomasi į Rusijai svarbų naftos ir dujų eksportą.Šios sankcijos paveikė Rusijos ekonomiką, tačiau jos neparklupdė. Kremlius vis dar geba smarkiai didinti savo karines išlaidas.Naujausių priemonių tikslas yra užtikrinti, kad Rusijos „karo skrynia“ gautų dar mažiau pajamų. Taikiniu virstų pelningas deimantų eksportas, kurio vertė prieš karą siekė maždaug 3,7 mlrd. eurų per metus.ES draudimas nuo 2024 m. pradžios būtų taikomas natūraliems ir sintetiniams deimantams bei juvelyriniams dirbiniams, o nuo kito rugsėjo – ir trečiosiose šalyse apdorotiems rusiškiems deimantams.Deimantų draudimas yra platesnės Didžiojo septyneto (G7) schemos įdiegti sistemą, galinčią padėti nustatyti brangakmenių kilmę, dalis.ES narė Belgija, kuri yra laikoma svarbiu deimantų prekybos centru, kurį laiką blokavo deimantų draudimą, tačiau atsisakė prieštaravimų, kai buvo parengtas G7 planas. Šalis baiminosi, kad prekyba bus nukreipta kitur.Be deimantų taip pat norima uždrausti suskystintų naftos dujų – propano ir butano – importą iš Rusijos. Šios dujos įprastai naudojamos šildymo prietaisuose ir maisto ruošimo įrangoje.Negana to, EK nori, kad Kremliui būtų sunkiau apeiti G7 nustatytas naftos kainų lubas, vykdant efektyvesnę slapto gabenimo jūra stebėseną ir apsunkinant rusiškos naftos transportavimą tanklaiviais.Diplomatų teigimu, ES šalių narių ambasadoriai pirmąsias diskusijas dėl sankcijų surengs penktadienį.

Žiniasklaida: per Rusijos Briansko srities apšaudymą sužeisti du kariškiaiPer Rusijos Briansko srities apšaudymą sekmadienį, lapkričio 13-ąją, Novenkojės gyvenvietės rajone buvo sužeisti keli kariškiai.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos leidiniu „Astra“.Ši gyvenvietė yra netoli Rusijos sienos su Ukrainos Sumų sritimi.Žurnalistų duomenimis, per ataką buvo sužeisti du Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariškiai.„Apšaudymas įvyko lapkričio 13 d. Suzemkos rajono Novenkojės gyvenvietės rajone. Sužeisti du Rusijos gynybos ministerijos kariškiai“, – sakoma pranešime.„rbc.ua“ pažymi, kad pastaruoju metu vis dažniau pranešama apie sprogimus, apšaudymus ir gaisrus Rusijos pasienio regionuose, taip pat apie incidentus kariniuose objektuose ir gamyklose, dirbančiose Rusijos armijai.

Su Rusijos grėsme susidurianti NATO modernizuos stebėjimo lėktuvusTrečiadienį NATO paskelbė pirksianti šešis lėktuvus „Boeing“, pakeisiančius senstantį AWACS stebėjimo lėktuvų parką, kad sustiprintų Aljanso galimybes sekti Rusijos keliamas grėsmes.„Šešių naujų lėktuvų „Boeing E-7A Wedgetail“ gamyba turėtų prasidėti ateinančiais metais, pirmasis orlaivis turėtų būti paruoštas eksploatuoti iki 2031 m.“, – pranešė NATO. NATO sakė, kad bendras jos narių įsigijimas yra vienas iš Aljanso „didžiausių kada nors pirktų pajėgumų“, tačiau bendros išlaidų sumos nepateikė.Aljansas centralizuotai valdys lėktuvus greičiausiai iš Geilenkircheno oro bazės Vokietijoje, 31 narė dalysis žvalgybos duomenimis.„Galingu radiolokatoriumi aprūpintas lėktuvas gali aptikti priešo lėktuvus, raketas ir laivus už didelių atstumų bei nukreipti NATO naikintuvus į taikinius“, – sakoma Aljanso pranešime.Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija ir Turkija jau naudoja lėktuvus „Wedgetail“ arba planuoja juos eksploatuoti. Didžiosios Britanijos vyriausybė pernai paskelbė, kad trijų lėktuvų įsigijimo programai skyrė 1,89 mlrd. svarų sterlingų (2,36 mlrd. JAV dolerių).NATO sustiprino stebėjimo veiklą savo rytiniame flange po 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Sausio mėnesį Aljansas dislokavo AWACS lėktuvus su Ukraina besiribojančioje Rumunijoje.

Apklausa: Rusijoje pirmą kartą derybų su Ukraina šalininkų yra daugiau nei tų, kurie palaiko karo tęsimą2023 m. spalio pabaigoje atliktos naujos „Russian Field“ apklausos, skirtos rusų požiūriui į karą Ukrainoje, duomenimis, 48 proc. respondentų pasisako už perėjimą prie taikos derybų, 39 proc. nori, kad būtų tęsiama „speciali karinė operacija. “„Pirmą kartą per stebėjimo laikotarpį pasisakančių už derybas dalis viršijo pasisakančių už karinės operacijos tęsimą“, – teigiama tyrimo rezultatuose.

Kyjive demontuotas paminklas Aleksandrui PuškinuiPraėjusią savaitę Ukrainos vyriausybė išbraukė paminklą iš Valstybinio nacionalinės reikšmės nekilnojamojo kultūros paveldo paminklų registro.Paminklas buvo Beresteysky prospekte.https://t.me/stranaua/131625

Zaporižios srityje per rusų apšaudymą žuvo du gelbėtojaiZaporižios srityje Rusijos kariškiams pakartotinai apšaudžius civilinę infrastruktūrą, žuvo du Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai.Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Rusai apšaudė civilinę infrastruktūrą. Kilo gaisras. Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai jau po kelių minučių buvo įvykio vietoje. Tada okupantai vėl smogė. Deja, per apšaudymą žuvo du gelbėtojai. Mūsų neginkluoti didvyriai dabar amžinai bus 31-erių ir 34-erių...“, – pažymėjo ministras.Pasak I. Klymenkos, dar trys gelbėtojai buvo sužeisti, taip pat nukentėjo keturi civiliai.Vidaus reikalų ministerijos vadovas pareiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems. „Tai neatitaisoma netektis. Prisimename visus, kuriems gyvybę atėmė karas“, – pabrėžė pareigūnas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 15-osios rytą Rusijos kariškiai trimis raketomis smogė gyvenvietei Zaporižios rajone.https://t.me/dsns_telegram/23049?single

Rusų raketa pataikė į gyvenamąjį namą Donecko srityje, žuvo mažiausiai du žmonėsDonecko srities Selydovės mieste Rusijos kariuomenės smūgio gyvenamajam namui aukų skaičius išaugo iki dviejų.Tai feisbuke pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“."Selydovė. Gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė dar vieno žmogaus kūną. Šiuo metu jau žinoma apie du žuvusiuosius, dar trys žmonės buvo sužeisti“, – sakoma pranešime.Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, po griuvėsiais greičiausiai yra dar du žmonės. Gelbėjimo darbai tęsiami.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 15-osios naktį Rusijos kariuomenė raketomis smogė Pokrovsko rajono Selydovės miestui. Per apšaudymą buvo sugriautas daugiaaukštis gyvenamasis namas.Iš pradžių buvo pranešta apie vieną žuvusįjį ir tris sužeistuosius. Keturi žmonės buvo paskelbti dingusiais be žinios.https://t.me/Klymenko_MVS/472

Aktyvistai Kryme ant kalno iškėlė Ukrainos vėliavąPasipriešinimo judėjimo aktyvistai laikinai okupuotame Kryme ant Boikos kalno iškėlė Ukrainos vėliavą.Tai feisbuke pranešė „Geltonojo kaspino“ judėjimas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Mes iškėlėme Ukrainos vėliavą Kryme! „Geltonojo kaspino“ judėjimo aktyvistai ant Boikos kalno Kryme iškabino Ukrainos vėliavą. Šia akcija norime dar kartą priminti, kad Krymas yra Ukrainos žemė“, – sakoma pranešime.„Geltonojo kaspino“ atstovai pridūrė, kad jie tęs savo neterminuotą protesto akciją tol, kol reikės.„Šiandien Ukrainos vėliava plevėsuoja virš Krymo viršūnės, o jau netrukus ją išvysime virš visų pusiasalio administracinių pastatų, nes Krymas yra Ukraina“, – pabrėžė aktyvistai.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 24 d. per specialią Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos ir karinių jūrų pajėgų operaciją Kryme buvo iškelta Ukrainos vėliava.https://www.facebook.com/yellowribbonUA/posts/pfbid02RJq1qNo7zFBYQrnRHTC3oyGa7F1a6EvMuuwrgwCJuEst5m9zZsNharDKCt8RzChUl

Rusai pripažįsta: Ukraina užėmė pozicijas kairiajame Dniepro upės kranteRusai trečiadienį pirmą kartą pripažino, kad „nedidelės grupės“ Ukrainos karių užėmė pozicijas Rusijos kontroliuojamoje Dniepro upės pusėje.Kai kurie Ukrainos kariai buvo „užblokuoti“ Krynkuose, nedideliame kaime rytiniame Dniepro upės krante, ir susidūrė su „ugniniu pragaru“ iš Rusijos artilerijos, raketų ir dronų, „Telegram“ žinutėje teigė Maskvos paskirtas Ukrainos Chersono srities vadovas Vladimiras Saldo.Plati Dniepro upė pastaruosius metus dalijo fronto liniją pietų Ukrainoje tarp ukrainiečių kontroliuojamos vakarinės pusės ir kitoje pusėje esančių Rusijos pajėgų.Ukrainos pajėgos ne kartą bandė persikelti ir įsitvirtinti Rusijos kontroliuojamame krante, kuriuo galėtų pasinaudoti toliau stumdamos Rusijos karius iš Ukrainos teritorijos.Trečiadienį V. Saldo sakė, kad „palei rytinį krantą yra išsidėsčiusios maždaug pusantros priešo kuopos, daugiausia mažomis grupėmis“.Pasak Rusijos naujienų agentūros TASS, Rusijos karinėje sistemoje kuopą sudaro 45-360 karių.„Šiuo metu dislokuotos papildomos mūsų pajėgos. Priešas yra užblokuotas Krynkuose. Jiems surengtas ugnies pragaras: bombos, raketos, sunkiosios liepsnosvaidžių sistemos, artilerijos sviediniai, dronai“, – sakė V. Saldo.Jo komentarai yra pirmas aukšto rango Rusijos pareigūno pripažinimas, kad Ukrainai pavyko užimti kai kurias pozicijas Rusijos kontroliuojamoje upės pusėje.AFP negalėjo patikrinti jo pranešimų, o Ukrainos karių perėjimo mastas lieka neaiškus.Kremlius anksčiau šią savaitę atsisakė komentuoti pranešimus, kad kai kurie Ukrainos kariai perėjo upę, sakydamas, kad į klausimus šia tema turėtų atsakyti Rusijos gynybos ministerija. Bet ši irgi nieko viešai nekomentavo.V. Saldo teigė, kad Ukraina galėjo kirsti upę tik „mesdama mėsą“ – tai eufemizmas, reiškiantis karinius išpuolius, kuriuose dalyvauja didžiulis skaičius žmonių ir patiriami dideli nuostoliai.Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio štabo viršininkas Andrijus Jermakas antradienį sakė, kad Ukrainos pajėgos „įsitvirtino kairiajame Dniepro krante“, nepateikdamas išsamesnės informacijos.

Kyjivo meras nerimauja, kad dėl karo Gazoje Ukraina atsidurs antrame planeKyjivo meras Vitalijus Kličko baiminasi, kad, Gazos Ruože prasidėjus Izraelio karui su „Hamas“, sumažės daugelio šalių dėmesys Ukrainai.„Rusija dėl to jausis nebaudžiama ir tiesiog tęs savo veiksmus“, – sakė jis, pridurdamas, kad Rusijai taip pat atsivers naujų galimybių.Praeityje buvęs profesionalus boksininkas, 52 m. V. Kličko tai pasakė per pertrauką tarp šeštosios Leipcige (Vokietija) vykstančios Vokietijos ir Ukrainos savivaldybių bendradarbiavimo konferencijos renginių. Tris dienas trunkantis susitikimas baigsis trečiadienį.Meras sakė su nerimu laukiantis ateinančių mėnesių, kai Ukrainai teks jau trečią žiemą mėginti atremti plataus masto invaziją Rusijos invaziją.„Mane neramina žiema“, – pasakė jis. Politiko teigimu, padėtis jo tėvynėje tėra „gyvenimo iliuzija, kuri bet kurią sekundę gali subliukšti“.„Ukrainos gyventojai svajoja apie taiką. Atiduoti dalį Ukrainos Rusijai – neįsivaizduojamas dalykas“, – kalbėjo jis.„Mes kovojame ir už mūsų ateitį Europoje“, – sakė V. Kličko.2022 m. vasarį Rusijai pradėjus plataus masto Ukrainos puolimą, šalyje tęsiasi nuožmus karas.Kyjivo mero žodžiais tariant, galo kol kas nematyti. Jo miestas yra gerai pasirengęs artėjančiai žiemai – už tai padėkoti reikėtų ir tokiems miestams partneriams, kaip Leipcigas.„Tačiau negalime atmesti tikimybės, kad mūsų infrastruktūrą sunaikins rusų raketos“, – perspėjo jis. Tai dar viena priežastis, dėl kurios jis pataria savo miesto gyventojams būti pasirengus blogiausiam ir apsirūpinti maistu, geriamu vandeniu ir šiltais rūbais.„Pasiruošę turi būti visi“, – sakė jis.

Skelbiama, kad Rusija dviejuose frontuose naudojo cheminį ginkląRusijos kariuomenė naudojo cheminį ginklą dviejose fronto linijose – Bachmuto ir Svatovo kryptimis.Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi „Deep State“ žemėlapiu.„Dviem atvejais buvo užfiksuotas cheminio ginklo naudojimas Svatovo ir Bachmuto srityse“, – rašoma straipsnyje.Teigiama, kad greičiausiai naudotas chloropikrinas, kuris ir anksčiau buvo kelis kartus naudotas prieš Ukrainos karius.

Po smūgio daugiabučiam pastatui žuvo mažiausiai vienas žmogusMažiausiai vienas žmogus žuvo naktį per Rusijos raketos smūgį į daugiabutį Ukrainos rytuose, trečiadienį pranešė pareigūnai.Dar penki žmonės, tarp jų vaikas, buvo išgelbėti, bet manoma, kad bent vienas žmogus buvo įstrigęs po griuvėsiais, per „Telegram“ programėlę sakė vidaus reikalų ministras Igoris Klymenko.Ataka Selydovo miestelyje, esančiame į šiaurės vakarus nuo Rusijos okupuoto Donecko miesto, smarkiai apgadino keturių aukštų pastatą, sakė Klymenko.„Keturių aukštų gyvenamojo namo įėjimas buvo sunaikintas, – sakė Klymenko. – Po griuvėsiais vis dar likęs bent vienas žmogus. Gelbėjimo darbai tęsiasi.“https://t.me/Klymenko_MVS/472

Nustatyta jau maždaug 182 000 karo nusikaltimus Ukrainoje įvykdžiusių rusų tapatybėPortalo „Slidstvo.Info“ žurnalistai ir Kovos su korupcija centro aktyvistai nustatė 182 000 Ukrainoje vykstančiame kare dalyvaujančių karo nusikaltėlių iš Rusijos tapatybę.Kalbėdamas per Ukrainos radiją, Kovos su korupcija centro valdybos pirmininkas Serhijus Mytkalykas sakė, kad jis ir jo kolegos informaciją apie invazijoje į Ukrainą dalyvaujančius rusų karius renka naudodami žurnalistinių tyrimų metodus, socialinius tinklus ir visuomenei prieinamus žvalgybos duomenis.„Savo sukauptus duomenis perkėlėme į registrą, kuriame galima įvesti kieno nors pavardę, vardą ir tėvavardį ir rasti Rusijoje gyvenančius gimines. Tokiu būdu nustatome rusų karių tapatybę“, – sakė S. Mytkalykas. „Aktyvistai ir žurnalistai taip pat bendradarbiauja su Ukrainos generaline prokuratūra. Tačiau, dėl savaime suprantamų priežasčių, Ukrainos teisėsauga šiuo metu negali vykti į Rusija sulaikyti įtariamųjų. Šiandien rusų karo nusikaltėlių atžvilgiu jau yra priimta 170 teismo nuosprendžių“, – pasakojo S. Mytkalykas.Kalbėdamas apie karo nusikaltimų tyrimus ir teismo nuosprendžius, S. Mytkalykas atkreipė dėmesį, kad „šiandien bausmę geriausiai vykdo Ukrainos ginkluotosios pajėgos. O per karą žuvę daugiau nei 300 000 rusų karių, mano manymu, okupantams yra geriausia bausmė“.Tuo pat metu jis pabrėžė, kad pagrindinis tikslas yra teisme įrodyti, kad nusikaltimus vykdė ne tik Rusijos kariai, bet ir politiniai lyderiai, tarp jų ir prezidentas Vladimiras Putinas, davęs nurodymą savo kariams eiti į karą su Ukraina.„Stengiamės, kad Ukraina taptų teisine valstybe, todėl turime sugebėti teisiškai pagrįsti kiekvieno įtariamo ruso įvykdytus nusikaltimus. Jei norime įstoti į Europos Sąjungą, turime naudoti tik tas teisines platformas, kurios mūsų manymu yra būtinos. O norint surinkti pakankamai ne tik rusų eilinių, bet ir tikrojo šių nusikaltimų organizatoriaus – diktatoriaus V. Putino kaltės įrodymų, reikia būti pakantiems, neskubėti ir apsišarvuoti kantrybe. Manau, kad bendromis pastangomis mums tikrai pasiseks“, – sakė S. Mytkalykas.Pranešama, kad dėl rusų karių Ukrainos teritorijoje įvykdytų karo nusikaltimų jau pradėta daugiau nei 100 000 kriminalinių tyrimų.

Donecko srities administracijos vadovas Igoris Morozas sakė, kad trys žmonės buvo sužeisti dėl raketos atakos prieš Selidovo miestą. Apgadinta 16 privačių namų ir aštuoni daugiaaukščiai namai, dar vienas privatus namas sugriautas.https://t.me/IhorMoroz_donoda/569

Zelenskis: Putinas nori parodyti sėkmę fronte prieš paskelbiant apie dalyvavimą rinkimuoseVladimiras Putinas prieš paskelbdamas apie savo dalyvavimą Rusijos prezidento rinkimuose siekia pademonstruoti bent kokius nors rezultatus fronte. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis kreipimesi po 629-osios karo dienos.„Labai intensyvūs Rusijos puolimai, ypač Donecko srityje. Turime suprasti, kad Putinas dabar turi labai cinišką ir konkretų politinį tikslą – ir jis yra pasirengęs nužudyti tiek savo žmonių, kiek nori, nes nori gruodžio pirmoje pusėje parodyti bent kokį taktinį rezultatą. Kada jis planuoja paskelbti savo rinkimus?Rusija prie Adijivkos jau dabar praranda ir karius, ir įrangą greičiau ir didesniu mastu nei prie Bakhmuto. Labai sunku atlaikyti šį puolimą. Ir kiekvienas mūsų karys, užimantis pareigas, kiekvienas mūsų karys, vykdantis ten kovines misijas, nusipelno mūsų didžiulio dėkingumo. Tikri herojai! Kuo daugiau Rusijos pajėgų bus sunaikinta prie Adijivkos, tuo blogesnė bendra padėtis, bendra šio karo eiga bus priešui“, – sakė V. Zelenskis.Rusijos prezidento rinkimai numatyti 2024 m. kovo mėnesį. Tiksli jų data dar nenustatyta; gruodžio viduryje tai turėtų padaryti Federacijos taryba. Dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas dar nepaskelbė apie ketinimus kandidatuoti dar vienai kadencijai.Kaip „Meduza“ sakė du Rusijos prezidento administracijai artimi šaltiniai, viena pagrindinių temų per naująją Vladimiro Putino prezidento rinkimų kampaniją bus ne karas, o „užsienio politikos akcentavimas“.

Ukrainoje jau žuvo 314 290 rusų okupantųNuo 2022 metų vasario 24 iki 2023 metų lapkričio 15 dienos Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo 314 290 rusų okupantų, iš jų 820 – vien per pastarąją parą. Taip teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 5 377 priešo tankus (+15 per pastarąją parą), 10 104 (+18) šarvuočius, 7 647 (+58) artilerijos sistemas, 884 (+2) daugkartinio paleidimo sistemas, 582 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 323 (+1) karo lėktuvus, 324 (+0) sraigtasparnius, 5 675 (+26) operatyvinio ir taktinio lygmens bepiločius orlaivius, 1 562 (+1) sparnuotąsias raketas, 22 (+0) karo laivus / katerius, 1 (+0) povandeninį laivą, 10 020 (+47) sunkvežimių bei degalų cisternų ir 1 083 (+2) specializuotos įrangos vienetus.Gautos ataskaitos apie priešo nuostolius tikrinamos.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per pastarąją parą Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 10 smūgių Rusijos gyvosios jėgos ir technikos telkiniams, Be to, Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė atakos lėktuvą Su-25, du vienkartinius atakos bepiločius orlaivius „Shahed-136/131“, 17 žvalgybinių dronų ir valdomą raketą Kh-59.Raketinės pajėgos smogė šešiems priešo telkiniams, kontrolės postui, 17 artilerijos sistemų šaudymo pozicijose, trims oro gynybos sistemoms ir degalų saugyklai.

Rytų europiečiai reikalauja didesnių pastangų, kad būtų įgyvendintas ES planas dėl amunicijos tiekimo UkrainaiRytų Europos šalys reikalauja ryžtingų pastangų mėginant gelbėti ES planą dėl amunicijos tiekimo Ukrainai. Jei neįmanoma suorganizuoti amunicijos iš savo atsargų ir naujų užsakymų pramonei, reikėtų šaudmenis pirkti iš trečiųjų šalių, agentūrai dpa sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras. Tai esą yra vienas galimų sprendimų.Ministras atkreipė dėmesį į tai, kad, ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio duomenimis, dideli kiekiai ES pagaminamos amunicijos dėl galiojančių sutarčių tiekiami kitoms šalims. Su šiomis šalimis, anot H. Pevkuro, turėtų būti deramasi, kad amunicija būtų nukreipta į Rusijos užpultą Ukrainą. „Produkcijos yra“, – pažymėjo jis.Taip Estijos politikas reagavo į nepakankamą pažangą įgyvendinant ES planą dėl milijono šaudmenų perdavimo Ukrainai iki 2024 m. pavasario. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius dėl to antradienį pareiškė, kad planas gali žlugti. „Milijono (šaudmenų) tikslas nebus pasiektas. To reikėtų laukti“, – teigė jis ES susitikimo kuluaruose. To priežastis esą yra nepakankami gamybos pajėgumai.Panašiai kaip H. Pevkuras kalbėjo ir Latvijos gynybos ministras Andris Sprudas. Jis reikalavo „uolumo ir ambicijų“, kad užsibrėžti tikslai būtų įgyvendinti.

Rusų pajėgos daro spaudimą ukrainiečiams netoli DoneckoRusijos daliniai, Kyjivo duomenimis, mėgina išstumti ukrainiečių pajėgas iš pozicijų aplink Donecko miestą. Palei visą frontą antradienį vyko 57 mūšiai, vakare pranešė Generalinis štabas. Vien tik prie Marjinkos ir Novomychaljivkos į vakarus nuo Donecko Ukraina atrėmė 18 atakų. Dar 15 atremta aplink Avdijivkos miestą Donecko šiaurėje. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.Beveik milijoną gyventojų turintis Doneckas nuo 2014 m. yra rusų rankose. Fronto linija nuo tada ėjo visai šalia miesto, ukrainiečių pajėgos ten išlaiko smarkiai įtvirtintas pozicijas. Dėl to ir 2022-aisiais prasidėjus plataus masto invazijai fronto linija beveik nepasikeitė.Praėjusiomis savaitėmis Rusijos kariuomenė sustiprino savo atakas Donecko srityje. Nors karių ir technikos nuostoliai yra dideli, vien dėl užpuolikų skaičiaus ukrainiečių gynėjai patiria spaudimą. Visiškas Donecko srities, kurią Rusija yra paskelbusi savo šalies teritorija, užkariavimas yra vienas Maskvos karo tikslų.

Zelenskis teigia, kad daugėja Rusijos atakųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusija aktyvina puolimus visoje fronto linijoje, o Kyjivas paragino Vakarus prieš žiemą padidinti ginklų tiekimą.Nė viena iš pusių jau daug mėnesių nepasiekė jokio reikšmingo teritorinio laimėjimo, tačiau tiek V. Zelenskis, tiek Kremlius neigia, kad karas pateko į aklavietę.„Kariuomenė pranešė apie padidėjusį priešo puolimų skaičių“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pranešime teigė V. Zelenskis; rusai puola Donecko, Kupjansko ir Avdijivkos miestų apylinkes.V. Zelenskis įspėjo, kad Rusija prieš žiemą tikriausiai padidins oro smūgių skaičių prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kaip tai darė pernai tokiu metu.Diena anksčiau surengtus smūgius Chersono mieste, per kuriuos žuvo trys žmonės, o keliolika, įskaitant naujagimį, buvo sužeista, jis pavadino „keršto“ išpuoliais, kuriems nebuvo „jokios karinės būtinybės“.V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas pirmadienį Vašingtone susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu; vienas jo kelionės į JAV tikslų yra pabrėžti Ukrainos poreikį gauti vakarietiškų ginklų.„Artėjant žiemai laukiame, kad Rusijos raketinis teroras suintensyvės, – po susitikimo „Telegram“ paskelbė A. Jermakas. – Todėl mums labai reikia oro ir priešraketinės gynybos sistemų, kurios apsaugotų Ukrainos miestus, svarbiausius kritinės infrastruktūros objektus ir grūdų koridorių maršrutus“.Vėliau A. Jermakas sakė, kad taip pat susitiko su JAV patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake‘u Sullivanu ir Jungtinės Karalystės bei Europos saugumo ir užsienio politikos patarėjais aptarti „padėties mūšio lauke“.Pasak jo, Rusija padidino savo pajėgų skaičių Ukrainoje ir Kyjivui „reikia išlaikyti tarptautinę paramą“.Karui tęsiantis jau beveik 21 mėnesį, Ukraina baiminasi, kad didėjantis Vakarų nuovargis ir pasaulio dėmesys Izraelio ir „Hamas“ konfliktui gali susilpninti paramą jos kariuomenei.Antradienį Vašingtone sakydamas atskirą kalbą A. Jermakas teigė, kad Ukraina „įsitvirtino kairiajame Dniepro krante“, nepateikdamas išsamesnės informacijos.Plati Dniepro upė dalina fronto liniją Ukrainos pietuose: Rusijos pajėgos įsitvirtinusios rytiniame, arba kairiajame, krante, o Ukraina – dešiniajame.Pastarosiomis savaitėmis Rusijos ginkluotosioms pajėgoms artimi kariniai tinklaraštininkai teigė, kad Ukrainos pajėgos sėkmingai išsilaipino Rusijos kontroliuojamoje pusėje.Jie pranešė, kad ukrainiečiai įsitvirtino Krynkų kaime, maždaug už 35 km nuo Chersono. Nei Rusijos, nei Ukrainos gynybos ministerija šių pranešimų nekomentavo.

Analitikai paaiškino, ko siekia rusai mūšio laukeTikėtina, kad okupantai mėgins atgauti iniciatyvą mūšio lauke, vienu metu vykdydami kelias puolamąsias operacijas rytų fronte. Tačiau kol kas neaišku, ar jiems pavyks visiškai atkurti iniciatyvą, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau darys spaudimą kritinėse fronto linijose.Pasak ISW analitikų, kurie remiasi Ukrainos pareigūnų informacija, padėtis fronto linijoje yra sudėtinga, tačiau gynybos pajėgos kontroliuoja mūšio erdvę.Kaip pažymėjo ISW, Rusijos kariuomenės vadai greičiausiai turės apsispręsti, ar išlaikyti savo pajėgumus tam tikruose fronto sektoriuose, kad apsisaugotų nuo vykstančių Ukrainos puolimo operacijų, ar perskirstyti juos į kitas puolimo operacijas.„Tikėtina, kad šie sprendimai sutrukdys Rusijai artimiausiomis savaitėmis visiškai atgauti iniciatyvą“, – apibendrino analitikai.

JAV Atstovų Rūmai patvirtino biudžeto išlaidų įstatymo projektą be paramos UkrainaiJAV Atstovų rūmai antrą kartą balsavo už pirmininko Mike‘o Johnsono parengtą biudžeto išlaidų finansavimo įstatymo projektą, kad būtų išvengta uždarymo, tačiau į jį neįtraukta parama užsieniui.Pasak „Ukrinform“ korespondento, įstatymo projektui pritarė abi partijos: 336 įstatymų leidėjai balsavo už jį, 95 – prieš. Daugiausia balsų – 209 – atidavė demokratai. Įstatymo nepalaikė 93 respublikonai ir du demokratai.Dokumentą dar turi priimti Senatas ir pasirašyti prezidentas iki lapkričio 17 dienos, kai baigs galioti ankstesnis įstatymas.Kai kurių biudžeto sričių finansavimas pratęstas iki sausio 19 dienos, įskaitant kariuomenės, veteranų reikalų, transporto, miestų statybos ir Energetikos departamento poreikius. Likusios biudžeto išlaidos bus finansuojamos iki vasario 2 dienos.Įstatymo projekte nenumatyta papildoma pagalba Ukrainai ir Izraeliui.Įstatymo projektui nepritarė MAGA sparnas.Kaip pranešė Baltieji rūmai, prezidentas Joe Bidenas pasirašys įstatymo projektą po to, kai jį patvirtins Senatas.Įstatymo projektas dėl paramos užsieniui turėtų būti priimtas atskirai.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Senato daugumos lyderis demokratas Chuckas Schumeris sakė, kad Atstovų rūmai bendrą nacionalinio saugumo priemonių paketą, į kurį įeina pagalba Izraeliui, Ukrainai, Taivanui ir JAV sienos stiprinimui, svarstys po Padėkos dienos, kuri šiemet švenčiama lapkričio 23 dieną (ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį).

Zelenskis apie puolimą prieš Avdijivką: Putinas nori pergalės prieš paskelbiant rinkimusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos okupantai šturmuoja Avdijivką, Donecko sritį, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori taktinių rezultatų mūšio lauke prieš paskelbdamas savo kandidatūrą 2024 metų prezidento rinkimuose.„Turime suprasti, kad Putinas dabar turi labai cinišką ir konkretų politinį tikslą, ir jis yra pasirengęs nužudyti tiek savo žmonių, kiek nori, nes jis nori parodyti bent kažkokį taktinį rezultatą gruodžio pirmoje pusėje, kai planuoja paskelbti rinkimus“, – aiškino V. Zelenskis.Šiuo atžvilgiu, kaip pažymėjo valstybės vadovas, Rusija jau praranda tiek karius, tiek įrangą netoli Avdijivkos greičiau ir didesniu mastu nei, pavyzdžiui, netoli Bachmuto.„Labai sunku atlaikyti šį jų puolimą. Ir kiekvienas mūsų karys, užimantis savo pareigas, kiekvienas mūsų karys, ten atliekantis kovines misijas, nusipelno mūsų nepaprasto dėkingumo. Tikri didvyriai!“ – sakė V. Zelenskis.„Kuo daugiau Rusijos pajėgų dabar bus sunaikinta netoli Avdijivkos, tuo blogesnė bendra padėtis, bendra šio karo eiga bus priešui“, - sakė V. Zelenskis.

Ukrainos kariuomenė pranešė numušusi Rusijos „Su-25“Rusijos „Su-25“ atakos lėktuvą Ukrainos gynybos pajėgos numušė Avdijivkos kryptimi, sakė Tavrijos gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro atstovas Oleksandras Štupunas.„Antradienį Ukrainos gynėjai sunaikino „Su-25“ atakos lėktuvą“, – sakė jis.Ginklų, kuriais buvo numuštas lėktuvas. O. Štupunas nenurodė. Anot jo, tai yra aštuntasis numuštas priešo lėktuvas Avdijivkos kryptimi nuo šių metų spalio.

Žiniasklaida: Vakarų pareigūnai mano, kad karas Ukrainoje užsitęs dar penkerius metusVakarų pareigūnai vis dažniau spėlioja, kad karas Ukrainoje gali užsitęsti dar penkerius metus, turint omenyje, kad nei Rusija, nei Ukraina nėra pasirengusios pasiduoti, bet taip pat negali padaryti proveržio, rašo „The Economist“. Leidinys atkreipia dėmesį, kad karas Ukrainoje tapo priminimu ne tik apie tai, kiek amunicijos išleidžiama didžiuosiuose karuose, bet ir apie tai, kokie menki iš tiesų yra Vakarų arsenalai ir galimybė juos papildyti. Amerika dramatiškai didina 155 mm artilerijos sviedinių gamybą, tačiau tikėtina, kad 2025 m. jos gamyba vis dar bus mažesnė nei Rusijos 2024 m.Ukrainai reikia ilgojo nuotolio raketų, kad galėtų smogti Krymui, sakoma straipsnyje, taip pat šarvuočių, kad pėstininkai galėtų judėti į priekį, ir išminavimo įrangos, kuri kirstų didžiulius minų laukus. Pernai Amerika panaudojo savo sviedinių atsargas, laikytas Izraelio sandėliuose, kad apginkluotų Ukrainą. O spalį ji turėjo nukreipti kai kuriuos sviedinius, kurie turėjo būti pristatyti į Ukrainą, į Izraelį. Abi šalys taip pat naudoja „Patriot“ priešraketinės gynybos sistemas. Tikėtina, kad Ukrainoje žiemą taip pat smarkiai išaugs raketų perėmėjų naudojimas, nes Rusija, kuri jau kelis mėnesius kaupia raketų atsargas, veikiausiai atnaujins smūgius Ukrainos infrastruktūrai. Šiuo metu JAV tikriausiai sugebės patenkinti abiejų šalių poreikius, rašo „The Economist“, tačiau jei vienas (arba abu) karai užsitęs, gali kilti problemų. „Laikui bėgant turės būti daromi kompromisai, nes kai kurios pagrindinės sistemos bus nukreiptos į Izraelį“, – rašo Markas Kancianas iš Vašingtone įsikūrusios ekspertų grupės „Center for Strategic and International Studies“. – Kai kurios sistemos, kurių Ukrainai reikia kontrpuolimui, gali būti nesuteikiamos tokiais kiekiais, kokių tikėjosi Kijevas.“

Du savanoriai iš Sakartvelo pateko į rusų nelaisvęĮ rusų nelaisvę pateko du savanoriai iš Sakartvelo, kariavę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Tarptautinio legiono sudėtyje.Tai pranešė portalas „ekhokavkaza.com“, remdamasis savo šaltinais. Vaizdo įrašus su belaisviais išplatino Rusijos propagandiniai kanalai.Teigiama, kad į nelaisvę paimti Sakartvelo piliečiai yra Georgis Čubitidzė ir Georgis Goglidzė.Viename iš propagandistų išplatintų vaizdo įrašų G. Goglidzė tikriausiai skaito tekstą, parašytą rusų kalba. Vaizdo įraše matyti, kad jis nesunkiai sužeistas į galvą.Informaciją apie Sakartvelo piliečių paėmimą į nelaisvę Donecko srityje patvirtina du Laisvės radijo kartvelų tarnybos šaltiniai. Vienas iš šaltinių teigia, kad G. Čubitidzė ir G. Goglidzė pakliuvo į rusų nelaisvę prieš dvi dienas.Ukrainoje kariaujantis Kartvelų nacionalinio legiono lyderis Mamuka Mamulašvilis žurnalistams sakė, kad belaisviai netarnavo jo dalinyje.Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios atviruose šaltiniuose nebuvo pranešimų apie Sakartvelo piliečių paėmimą į nelaisvę.Portalas „eurointegration“ rašo, kad Ukrainos pusėje nuo 2014 metų kariauja Kartvelų legionas, kurio gretose yra apie 1 300 kovotojų. Dalinys pavaldus Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiajai žvalgybos valdybai.Mūšiuose su okupantais rusais jau žuvo daugiau kaip 50 legiono karių.

Pareigūnas: Ukrainos kariai įsitvirtino pietuoseUkrainos pajėgos įsitvirtino rytiniame Dniepro upės krante pietų Ukrainoje, cituojamas Volodymyro Zelenskio štabo viršininkas.Andrejaus Jermako pasisakymai buvo pirmasis oficialus patvirtinimas, kad Ukrainos kariai buvo išsiųsti į rytinį Dniepro krantą Chersono srityje, praneša „Reuters“.„Ukrainos gynybos pajėgos įsitvirtino kairiajame (rytiniame) Dniepro krante“, – sakė Andrejus Jermakas, kreipdamasis į Hadsono instituto tyrimų centrą JAV.„Žingsnis po žingsnio jie demilitarizuoja Krymą. Įveikėme 70 proc. atstumo. Ir mūsų kontrpuolimas vystosi“, - pabrėžė A. Jermakas.

Valstybinis tyrimų biuras nurodė, kas galėjo būti okupantų smūgio prieš 128-osios brigados karius taikinysRusijos raketų atakos prieš 128-osios atskiros kalnų puolimo brigados (OGShB) kovotojus Zaporožės regione taikinys galėjo būti brigados vadas, kuris pavėlavo į kovotojų apdovanojimo vietą.Tai paskelbė Valstybinio tyrimų biuro komunikacijos patarėja Tatjana Safyan informacinio maratono „United News“ eteryje. „Nuo šiandien tyrimas daro prielaidą, kad tikėtinas taikinys, be kita ko, turėjo būti brigados vadas, kuris atsitiktinai vėlavo“, - sakė T. Safyan.Ji sakė, kad Tyrimų biuras atlieka tyrimą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 425 straipsnį (Aplaidus karinio pareigūno požiūris į tarnybą).„Tyrėjai dirba beveik visą parą, kad išsiaiškintų visas aplinkybes ir visus faktus, kurie lėmė šiuos įvykius, ir kodėl tai įvyko“, - sakė T. Safyan.Ji pabrėžė, kad visi už šią tragediją atsakingi asmenys bus nubausti.Lapkričio 3 d., Zaporožės kryptimi, Rusijos okupantai smogė 128-osios atskiros kalnų puolimo brigados personalui. Dėl išpuolio žuvo kariai, taip pat sužeisti civiliai. Yra žinoma, kad žuvo 19 kovotojų.

Kyjive prie geležinkelio rasta 20 kilogramų gyvsidabrioKyjivo Dnipro rajone prie geležinkelio bėgių rasta 20 kilogramų gyvsidabrio.Tai antradienį pranešė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Vyriausiosios valdybos Kyjive atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“.„12.52 val. gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad prie geležinkelio bėgių rastas konteineris su nežinoma medžiaga. Atvykę į vietą, chemikai nustatė, kad metaliniame konteineryje yra apie 20 kilogramų gyvsidabrio“, – sakoma pranešime.Gyvsidabris buvo sandariai supakuotas ir perduotas specialistams utilizuoti.Incidento aplinkybes tiria teisėsaugos pareigūnai.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo mėnesį Lvivo srities Vynykų mieste gyvenamojo namo palėpėje buvo rasta indų su 12,5 kilogramo gyvsidabrio.

Ministras: Rusija laukia minusinės temperatūros, kad vėl smogtų Ukrainos energetikaiRusijos tikriausiai laukia stabilaus temperatūros kritimo ir oro sąlygų pablogėjimo, kad vėl smogtų Ukrainos energetikos sektoriui.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai antradienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.„Man atrodo, jog jiems svarbu, kad minusas būtų stabilus. Jei temperatūra kris iki minuso, o paskui kils iki pliuso, tai jie lauks stabilių šalčių", - sakė pareigūnas.Jis pažymėjo, kad, nukritus temperatūrai, energetikams sunkiau atkurti infrastruktūrą.Portalas primena, kad visą praėjusį rudenį ir žiemą okupantai rusai masiškai apšaudė Ukrainos teritoriją, atakuodami energetikos objektus.Nors Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynyba dirbo efektyviai, smūgių nepavyko išvengti. Todėl kurį laiką teko taikyti avarinius, o vėliau planinius elektros tiekimo nutraukimus.Pasak Ukrainos energetikų, šią žiemą masiniai apšaudymai vėl gali sukelti problemų, bet šalies energetikos sistema nesubyrės ir tęs darbą.Rusijos teroristai po beveik šešių mėnesių pertraukos vėl pradėjo apšaudyti Ukrainos energetikos objektus. Rudens pradžioje dėl apšaudymų sutriko elektros tiekimas Kyjive, Žytomyro ir Chmelnyckio srityse.Neseniai okupantai rusai smogė vienai iš Ukrainos šiluminių elektrinių. Nukentėjo įmonės įranga.Ukrainos kariškiai perspėja, jog Rusija kaupia raketų atsargas, kad galėtų pakartoti masinius smūgius. Bet, pasak Ukrainos žvalgybos pareigūnų, apšaudymų mastas bus mažesnis.

Podolyakas: Rusija yra įstrigusi kare, tačiau reikia dar dviejų dalykų, kad ji pralaimėtųRusija yra įklimpusi kare prieš Ukrainą ir nebegalvoja apie mitinę pažangą, tačiau partneriai turi padaryti du dalykus, kad ją nugalėtų. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mykhailo Podolyakas apie tai kalbėjo platformoje „Telegram“.„Rusijos Federacija yra įklimpusi į sunkias kovas ir niekur nebesiveržia. Ir tai nepajudės į priekį. Rusijos kariuomenės ir karinio-pramoninio komplekso reputacija yra labai nepagrįsta. Šlykštu“, – sakė M. Podolyakas.Jis pridūrė, kad Rusija „yra priversta atvirai militarizuoti visą šalį, be galo mobilizuoti nereikalingus žmones iš skurdžių regionų ir kalėjimų bei ieškoti sviedinių“."Ir visa tai yra tik tam, kad išgyventume Ukrainoje. Rusijos Federacija aiškiai nebeatrodo kaip vakarykštis „įtakingas pasaulio žaidėjas“, kuris gali ir turėtų rašyti pasaulio taisykles. Rusijos Federacija, bandydama susilaikyti nuo vidinės dezintegracijos, isteriškai atmeta šiuolaikinį gyvenimo būdą, technologinę pažangą ir socialinę evoliuciją ir greitai grįžta į viduramžių praeitį: stovyklas, totalius draudimus, masinius areštus...“, – sakė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas.Jis pridūrė, kad tokia yra dabartinė situacija. „Taip, tai nereiškia, kad viskas jau baigėsi. Taip, tai nereiškia, kad ateityje bus lengviau. Taip, tai nereiškia, kad nebėra rizikos. Tai sunku, žiauru, kruvina, slegianti“, – sakė M. Podolyakas.Jis pažymėjo, kad tam, jog Rusija tikrai pralaimėtų, Ukrainos tarptautiniai partneriai turi susitaikyti su dviem dalykais.„Pirmasis yra tai, kad Rusija gali ir turi pralaimėti. Dar kartą pakartosiu, kad ji gali ir turi pralaimėti. Tai svarbu mums visiems“, - sakė M. Podolyakas.„Antra, ginklai – jų gamyba, kiekis ir pristatymo savalaikiškumas – yra svarbūs. Ir tai yra vienintelis teisingas sprendimas“, – pridūrė jis.

Rusijos kariuomenė sunaikino ukrainiečių literatūrą Rusijos kariuomenė Donecko ir Luhansko regionuose „eliminavo“ beveik visą ukrainietišką literatūrą, teigia buvęs Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotojas.Gyunduzas Mamedovas sakė, kad visos ukrainiečių knygos, išleistos 1994–2021 m., yra laikomos „ekstremistine literatūra“.Jis sakė, kad šiais metais į šalį buvo atvežta apie 2,3 mln. rusiškų knygų, siekiant „sunaikinti“ Ukrainos kultūrą.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai telefonu aptarė paramą UkrainaiPrezidentas Gitanas Nausėda antradienį telefonu kalbėjosi su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda. Šalių vadovai aptarė saugumo situaciją regione, karo Ukrainoje eigą ir paramos Ukrainai klausimus, praneša Prezidentūra.Prezidentūros teigimu, G. Nausėda pabrėžė, kad Europos kaimynystėje kylant naujų konfliktų, svarbu išlaikyti tarptautinės bendruomenės dėmesį Ukrainai. Šalies vadovo teigimu, Lietuva ir Lenkija privalo ne tik toliau aktyviai remti Ukrainą, bet ir telkti sąjungininkus bei partnerius, kad būtų išlaikytas paramos greitis bei mastas.„Lietuva ir Lenkija puikiai supranta Ukrainos pergalės prieš Rusiją svarbą. Tai – vienintelis kelias, siekiant taikos ir stabilumo Europoje. Negalime leisti karo nuovargiui įsigalėti, turime ir toliau išlaikyti paramą Ukrainai tarptautinės darbotvarkės prioritetų sąrašo viršuje“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.Pokalbio metu prezidentas pabrėžė, kad, saugumo situacijai regione negerėjant, Lietuva aktyviai investuoja į gynybą. Pasak šalies vadovo, Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas užtikrinant regiono saugumą tiek dvišaliu formatu, tiek ir NATO – itin svarbus.G. Nausėda taip pat akcentavo būtinybę efektyviai įgyvendinti NATO viršūnių susitikime Vilniuje priimtus sprendimus dėl NATO rytinio flango stiprinimo, taip pat skirti didesnį dėmesį karinio mobilumo regione gerinimui, rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime.

Ukraina susigrąžino iš okupacijos keturis vaikus ir jų šeimasUkrainos organizacijai „Save Ukraine“ pavyko iš laikinai okupuotų teritorijų susigrąžinti keturis vaikus su šeimomis.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis organizacijos įkūrėju Mykola Kuleba.Anot M. Kulebos, visus praėjusius metus du iš šių vaikų internetu mokėsi Ukrainos mokykloje. Bet vėliau Rusijos kariškiai pradėjo grasinti tėvams, kad paims vaikus ir atims namus, todėl šeima buvo priversta leisti juos į rusų mokyklą.M. Kuleba patikslino, kad vaikai ten turėjo apsigaubti Rusijos vėliava ir nešioti ją iki pamokų pabaigos. Mokyklos koridoriuose nuolat sukiojosi ginkluoti kariškiai, kurie rengė mokiniams „auklėjamuosius pokalbius“ už bendravimą ukrainiečių kalba.„Save Ukraine“ įkūrėjas pridūrė, kad ukrainiečių šeimos jau saugios. Joms bus teikiama psichologinė pagalba.Portalas primena, kad rusai tyčiojasi iš ukrainiečių vaikų laikinai okupuotose teritorijose.Kaip pažymėjo Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, jie verčia vaikus giedoti Rusijos himną.Spalio pradžioje buvo pranešta, kad Ukraina susigrąžino iš okupacijos 19 vaikų.

Rusai per dieną 11 kartų apšaudė Nikopolio rajonąDniepropetrovsko srities vadovas Serhijus Lysakas sakė, kad Rusijos kariai per dieną 11 kartų apšaudė Nikopolio rajoną.Pasak jo, smūgiams buvo naudojami dronai ir artilerija. Nikopolis nukentėjo labiausiai: buvo apgadintas devynių aukštų pastatas, keturi privatūs namai, du automobiliai ir elektros linija. Be to, dėl apšaudymo žuvo 26 metų vietos gyventojas ir dar vienas žmogus buvo sužeistas.Be to, S. Lysakas sakė, kad Marganets, Myrivska ir Pokrovska bendruomenės buvo apšaudytos. Aukų nebuvo, tačiau pastarojoje buvo apgadinti keturi dviejų aukštų namai ir elektros linija.https://t.me/dnipropetrovskaODA/8593

Ukraina: Rusijos kariai padidino kamikadzių dronų naudojimą ir atakuoja keliomis kryptimisRusų kariai, nepaisant nuostolių, tęsia puolimą keliomis kryptimis Rytuose, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.„Nepaisant to, kad rusai turi didelių nuostolių, jie puola mūsų dalinius, kurie ginasi Kupjansko rajone. Be to, priešas padidino kamikadzių dronų naudojimą. Šiaurėje ir į pietus nuo Bachmuto, Rusijos kariai bando perimti iniciatyvą“, - tvirtino O. Syrskis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį taip pat sakė, kad Rusija intensyvina atakas visose priekinėse linijose. „Kariškiai pranešė apie priešo užpuolimų skaičiaus padidėjimą: Avdijivka, Kupjanskas, Doneckas. Esu dėkingas mūsų kariams, kurie laikosi savo pozicijų ir nestabdo puolamųjų operacijų“, – sakė V. Zelenskis.Pasak jo, prieš žiemą Rusija gali suintensyvinti oro antpuolius prieš energetikos infrastruktūrą Ukrainoje, kaip ir pernai.

Ukraina iš Vokietijos gaus dar 10 „Leopard“ tankų ir 10 tūkstančių akiniųVokietija Ukrainai perdavė naują karinės pagalbos paketą, kurį sudaro 10 tankų „Leopard 1A5“, sviedinių ir dronų, rašo „Interfax-Ukraine“ su nuoroda į Vokietijos vyriausybę.Į paketą taip pat įeina 14 „Bandvagn 206“ vikšrinių visureigių, penkios medicininės visureigės transporto priemonės „Carrier Warthog“, daugiau nei tūkstantis 155 mm kalibro korpusų, viena „Wisent“ minų valymo mašina, 10 žvalgybos dronų, 14 GO12 radarų, trys transporto priemonės, skirtos patruliuoti pasienyje, keturi 8x8 HX81 vilkikai ir keturios puspriekabės, taip pat 16 „Zetros“ sunkvežimių ir 10 000 akinių.

Zelenskio biuro vadovas: kiti metai kare bus lemiamiKiti metai bus lemiami Rusijos kare prieš Ukrainą, pirmadienį sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovas Andrijus Jermakas, ragindamas įvesti naujas sankcijas Rusijai.Jis taip pat sakė, kad reikia papildomų ginklų sistemų, kad būtų sustiprinta Ukrainos oro gynyba prieš žiemą, kai tikimasi, kad Rusija vėl pradės atakuoti civilinę energetikos infrastruktūrą.„Artėja lūžio taškas kare. Kiti metai bus lemiami“, - A. Jermaką citavo „Bloomberg“, kai jis kalbėjo renginyje Hudsono institute Vašingtone pirmadienio vakarą.V. Zelenskio biuro vadovas taip pat sakė, kad Kijevo priešprieša tęsiasi ir kad Ukrainos kariuomenė yra įsitvirtinusi kairiajame Dnipro upės krante.A. Jermakas Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių patarėjams sakė, kad Ukrainos kariuomenė jau atkovojo apie 50 proc. anksčiau okupuotų teritorijų, tačiau Rusijos grupių skaičius Ukrainoje yra tris kartus didesnis nei visiškos invazijos pradžioje. A. Jermakas pažymėjo, kad būtent dėl šios priežasties Kijevas turi išlaikyti tarptautinę paramą.A. Jermako vizitas Jungtinėse Valstijose įvyko kilus ginčams Kongrese ir Senate dėl naujos pagalbos Ukrainai dalies.Praėjusią savaitę JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby sakė, kad jau išleista apie 96 proc. visų nuo karo pradžios Ukrainai skirtų lėšų, t. y. daugiau nei 60 mlrd. dolerių.

Skelbia pirmuosius tragiško išpuolio, kai žuvo 19 Ukrainos karių, tyrimo rezultatusUkrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas paskelbė raketų atakos prieš 128-osios kalnų puolimo brigados kovotojus, kurių daug žuvo, Zaporožės regione aplinkybių patikrinimo rezultatus.Pasak jo, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kariai iš tiesų buvo susirinkę namo kieme, kad būtų apdovanoti, o visos kamufliažo taisyklės buvo ignoruojamos.Taip pat pažymima, kad kariškiai žinojo apie Rusijos žvalgybinį droną. „Jis buvo įrašytas. Visame regione nuskambėjo perspėjimas apie oro antskrydžius. Kariškiai buvo įspėti apie sektorių, kuriame veikia priešo UAV“, – rašė R. Umerovas ir pridūrė, kad nebuvo imtasi jokių centralizuotų saugumo priemonių.„Tyrimas dėl šios bylos tebevyksta. Visi tie, kurie kalti dėl šios tragedijos, bus nubausti pagal įstatymą“, – pabrėžė ministras.Lapkričio pradžioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 128-osios atskiros kalnų puolimo brigados kariai pateko į Rusijos ugnį per apdovanojimų ceremoniją Zaporožės regione. 19 žmonių žuvo ir dešimtys buvo sužeisti.

Rusai jau taikosi į šilumines elektrinesUkrainos energetikos ministerija pranešė, kad Rusijos kariai apšaudė teritoriją netoli šiluminės elektrinės Donecko srityje, taip pat apgadino įrangą „viename iš naftos perdirbimo įrenginių“. Kokie objektai yra aptariami, ataskaitoje nenurodoma.

NATO vadovas: negalime leisti Putinui laimėtiNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar kartą patvirtino paramą Ukrainai ir pareiškė, kad Vladimirui Putinui negalima leisti laimėti karo.Kalbėdamas po susitikimo su ES gynybos ministrais Briuselyje, J. toltenbergas sakė: „Padėtis mūšio lauke yra sunki. Ir dėl to tik dar svarbiau palaikyti ir sustiprinti savo paramą Ukrainai, nes negalime leisti prezidentui Putinui laimėti“.Jis pabrėžė, kad „Ukraina turi gyvuoti kaip suvereni nepriklausoma tauta Europoje, ir mes suinteresuoti remti Ukrainą“.

Charkivo srityje automobilis užvažiavo ant sprogmens, žuvo žmogusCharkivo srities Iziumo rajono Hryhorivkos kaime lengvasis automobilis su dviem žmonėmis užvažiavo ant sprogstamojo įtaisą, per sprogimą vienas iš jų žuvo.Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Šiandien Barvinkos bendruomenės Hryhorivkos kaime lengvasis automobilis užvažiavo ant sprogmens. Žuvo 35 metų vyras“, – rašoma pranešime.Pažymima, kad antrasis automobiliu važiavęs žmogus, 30-metis vyras, per sprogimą buvo sužeistas. Jis nugabentas į ligoninę ir yra sunkios būklės. Nukentėjusiajam teikiama reikiama medicinos pagalba.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Charkivo srities Čuhujivo rajono Rubižnės kaime 42 metų vyras savo kieme nukentėjo nuo kovos su pėstininkais minos „Lepestok“ („Žiedlapis“). Ši rusų mina skirta žmonėms luošinti.

Prieš 2024 m. rinkimus Putinas sugriežtino sąlygas žiniasklaidaiAntradienį prezidentas Vladimiras Putinas sugriežtino sąlygas žiniasklaidai skelbti apie rinkimus Rusijoje, numatytus 2024 m. kovą ir veikiausiai iki 2030 m. pratęsiančius jo valdymą.Pernai vasarį Ukrainą užpuolusi Maskva smarkiai apribojo žiniasklaidos laisvę. Nuo 2000 m. valdantis V. Putinas dar nepaskelbė, kad sieks penktosios kadencijos, bet Kremlius sakė, kad jo valdymui niekas negali prilygti.Pagal vyriausybės nutarimą žurnalistams, kurie nedirba valdžios institucijų užregistruotose žiniasklaidos priemonėse, bus uždrausta dalyvauti rinkimų komisijos posėdžiuose. Įsake sakoma, kad tik žurnalistai, „pagal federalinį įstatymą turintys teisę“ dirbti, galės fotografuoti ir filmuoti rinkimų apylinkėse.Šios priemonės neleidžia tinklaraštininkams ir žurnalistams, dirbantiems nepriklausomai žiniasklaidai tremtyje, patekti į balsavimo apylinkes.Dauguma Rusijos nepriklausomos žiniasklaidos pernai pabėgo iš šalies, valdžiai pradėjus masiškai susidoroti su nepritariančiaisiais ir priėmus griežtus cenzūros įstatymus dėl karo Ukrainoje. Tačiau kai kurios ištremtos žiniasklaidos priemonės vis dar turi Rusijoje dirbančių žurnalistų, regioninė žiniasklaida taip pat vis dar paskelbia nepriklausomų pranešimų. Įsakas galioja ir Ukrainos teritorijoms, kurias Rusija teigia aneksavusi.Remiantis Rusijos įstatymais, prezidento rinkimai turi būti surengti 2024 m. kovą, o pirmojo rato data turi būti paskelbta iki gruodžio vidurio.2020 m. V. Putinas surengė referendumą dėl Konstitucijos pataisų, leidusių jam eiti prezidento pareigas dar dvi kadencijas, o tai reiškia, kad jis gali likti valdžioje iki 2036 m., kai jam sukaks 84-eri. Anksčiau Konstitucija reikalavo jo pasitraukimo 2024 m. pasibaigus dabartinei šešerių metų kadencijai.Rusijoje leidžiama tik teigiamai pasakoti apie ilgametį lyderį, dauguma jo politinių oponentų sukišti į kalėjimus arba pabėgo.

Slovakija informavo Stoltenbergą, kad jo šalis nebesiųs Ukrainai ginklųSlovakijos gynybos ministras Robertas Kaliniakas per susitikimą Briuselyje informavo NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą apie naujosios Slovakijos vyriausybės sprendimą nutraukti karinės pagalbos teikimą Ukrainai iš savo sandėlių.Tai pranešė naujienų agentūra TASR, kuria remiasi „Ukrinform“.„Bet mes siūlome Ukrainai gana platų humanitarinės, civilinės ir techninės nemirtinos pagalbos spektrą. Mūsų partneriai užsienyje gerbia naujosios vyriausybės sprendimą“, – sakė R. Kaliniakas.Pasak ministro, naujoji Slovakijos vyriausybė užsibrėžė tikslą stiprinti šalies ginkluotųjų pajėgų potencialą ir galimybes vykdant užduotis, kuriomis siekiama užtikrinti žmonių ir valstybės saugumą. Tuo pat metu modernizavimo procesu taip pat bus siekiama mažinti pavojų kariškių gyvybei.R. Kaliniakas pabrėžė, kad Slovakija yra atsakinga partnerė, pasirengusi didinti gynybinius pajėgumus tiek individualiu, tiek kolektyviniu lygiu.„Abi pusės per dvišalį susitikimą patvirtino, kad Aljansas ir Slovakijos Respublika kartu toliau stiprins ginkluotųjų pajėgų kovinę parengtį ir operatyvinį suderinamumą“, – informavo Slovakijos gynybos ministerija.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 26 d. naujasis Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas pareiškė, kad jo vyriausybė stabdo karinę pagalbą Ukrainai. Tai buvo vienas pagrindinių politiko rinkimų kampanijos pažadų.Tačiau jis teigė, kad Slovakijos vyriausybė neblokuos ginklų ir šaudmenų tiekimo Ukrainai iš privačių gamintojų.Praėjusią savaitę Slovakijos vyriausybė užblokavo keturioliktąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė sudarė 40,3 mln. eurų.

ES gynybos ministrus ragina tęsti nenutrūkstamą karinę paramą UkrainaiAntradienį krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus Briuselyje dalyvauja Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdyje. Kaip praneša ministerija, pagrindinis susitikimo tikslas yra aptarti karinę paramą Ukrainai.Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), ES per 12 mėnesių Ukrainai siekia perduoti 1 mln. 155 mm amunicijos vienetų. Taip pat susitikime diskutuojama dėl Paramos Ukrainai fondo, kurio sukūrimui siūloma skirti 20 mlrd. eurų.„Europos Sąjunga turi toliau remti Ukrainą. Vienas iš svarbiausių darbų – sutarti dėl lėšų Paramos Ukrainai fondui. Šis fondas užtikrins stabilią ilgalaikę karinę paramą. Taip pat turime kuo greičiau pristatyti Ukrainai 1 mln. artilerijos sviedinių“, – susitikime pabrėžė Žilvinas Tomkus. Anot viceministro, įvairiuose regionuose kylantys saugumo iššūkiai neturi sulėtinti ES šalių paramos tiekimo Ukrainai. Be to, itin svarbu spartinti ES Greitojo reagavimo pajėgumo rengimą, kurio steigimas įtvirtintas ES Strateginiame kompase.Viceministras dar kartą paragino valstybes nares jungtis prie Lietuvos buriamos išminavimo koalicijos, nurodoma URM išplatinatme pranešime.Šiuo metu prisijungimo prie koalicijos galimybę svarsto 19 šalių. Tvirtai dėl prisijungimo apsisprendė Danija, Ispanija, Islandija, Kosovas, Moldova, Vengrija, Vokietija ir Švedija.

Nyderlandų gynybos ministrė pritaria Ukrainos dalinio stojimo į NATO idėjaiNyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren pavadino buvusio  NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno pasiūlymą dėl dalinio Ukrainos prisijungimo prie Aljanso (be Rusijos laikinai okupuotų teritorijų) „kūrybiška idėja“.Kaip praneša „Ukrinform“, ji tai pareiškė, atvykusi į ES šalių gynybos ministrų susitikimą Briuselyje.„Labai sveikinu tokią kūrybišką idėją. Pažiūrėsime“, – pažymėjo K. Ollongren, atsakydama į žurnalistų klausimus.Anot jos, nepaprastai svarbu ir toliau tiekti Ukrainai amuniciją ir remti su Rusijos agresija kovojančią šalį.„Ukrainai tiesiog būtina turėti galimybę tikėtis stabilaus jai reikalingos amunicijos tiekimo. Ir tai reiškia, kad Ukraina yra priklausoma nuo mūsų pažadų... Ši amunicija yra be galo reikalinga, todėl turime padaryti viską, kas įmanoma, kad jie jos gautų kuo daugiau ir kuo greičiau“, – sakė K. Ollongren.Ji taip pat pabrėžė, kad karas yra neteisėtas ir kainuoja daug žmonių gyvybių, o Putinas tęsia agresiją ir neketina sustoti.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, buvęs NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas pateikė pasiūlymą priimti Ukrainą į Šiaurės Atlanto aljansą be Rusijos laikinai okupuotų teritorijų.

Britų žvalgyba: Rusija padidins artilerijos sistemų „Krasnopol-M2“ šaudmenų gamybąRusija planuoja padidinti lazeriu valdomų artilerijos sistemų „Krasnopol-M2“ 152 mm šaudmenų gamybą greičiausiai siekdama efektyviau panaudoti gamybos pajėgumus, sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos socialinės žiniasklaidos platformoje X paskelbtoje atnaujintoje žvalgybos duomenų suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.„Rusija pranešė didinsianti lazeriu valdomos artilerijos „Krasnopol-M2“ 152 mm šaudmenų gamybą ir pagerinsianti jų efektyvumą prastu oru. Rusijos artilerija jau sėkmingai naudoja sistemas „Krasnopol“, dažnai tiksliai nusitaikydama į konkrečias Ukrainos transporto priemones. Rusijos karinė pramonė nesugeba pagaminti pakankamai įprastinės amunicijos. Ji planuoja padidinti „Krasnopol“ gamybą greičiausiai mėgindama veiksmingiau panaudoti gamybos pajėgumus“, – sakoma pranešime.Pasak analitikų, Rusija naudoja orlaivius be įgulos, kad nustatytų „Krasnopol“ taikinius, nukreipdama į taikinį lazerio spindulį. „Tačiau debesuotumas yra svarbiausias  sviedinių efektyvumą ribojantis veiksnys, nes jų lazerinis detektorius neturi laiko pastebėti lazerio energiją ir manevruoti smūgiui. Rusijos pramonė greičiausiai bandys pagerinti „Krasnopol“ sviedinių skrydžio našumą ir sutrumpinti lazerio aptikimo laiką“, – teigia JK žvalgyba.Pasak analitikų, artėjant žiemiškiems orams tikėtina, kad Rusijos prieiga prie patobulintos tikslios amunicijos bus vienas svarbiausių jos operatyvinės veiklos Ukrainoje veiksnių.

„Rheinmetall“ perduos Ukrainai 25 tankus „Leopard 1“Didžiausias Vokietijos ginklų gamybos koncernas „Rheinmetall“ ruošia Ukrainai 25 tankus „Leopard 1“.Tai bendrovė pranešė savo interneto svetainėje, kuria remiasi „Ukrinform“.„Rheinmetall“ gavo Ukrainos vyriausybės užsakymą dėl „Leopard 1“ sistemų tiekimo. Jį finansuoja Vokietijos federalinė vyriausybė.„Rheinmetall“ perduos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 25 pagrindinius kovos tankus „Leopard 1A5“, penkis evakuacinius automobilius (BPz 2) ir du tankus vairuotojams rengti“, – sakoma pranešime spaudai.Pažymima, kad užsakymo vertė – dviženklis skaičius milijonais eurų. Paketui taip pat priklauso mokymai, logistika, atsarginės dalys, remontas ir kitos pagalbinės paslaugos.Pristatyti techniką planuojama 2024 metais.„Leopard 1“ remonto darbai, kurie yra reikalingi, kad tankus būtų galima naudoti, bus atliekami Unterliuso ir Kaselio įmonėse.Tad „Rheinmetall“ ir toliau padeda Ukrainai apsirūpinti kovinėmis mašinomis.Be to, kompanijai buvo patikėta pristatyti Ukrainai 80 šarvuotųjų transporterių „Marder“. Dauguma jų jau naudojami ir gerai užsirekomendavo mūšio lauke. Dar 20 „Marder“ bus pristatyta, kai bus gautas užsakymas.2023 metų pabaigoje ir 2024 metų pradžioje Ukrainai bus nusiųstos penkios desanto mašinos „Caracal“.Be to, „Rheinmetall“ Nyderlandų ir Danijos vyriausybių vardu 2024 metais pristatys Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 14 tankų „Leopard 2A4“.Kaip pranešama, koncernas taip pat teikia Ukrainai daug kitų papildomų paslaugų, pavyzdžiui, padeda jai apsirūpinti amunicija, dronais ir medicinos įranga.Kaip anksčiau buvo pranešta, „Rheinmetall“ ir kompanija „Ukrainska oboronna promislovist“ („Ukrainos gynybos pramonė“) įkūrė bendrą įmonę, kuri buvo įregistruota spalio 18 d. Ji prižiūrės ir remontuos Ukrainos partnerių tiekiamą techniką. Šioje įmonėje taip pat bus lokalizuota naujų „Rheinmetall“ įrangos pavyzdžių gamyba.

Zelenskio biuro vadovas atmetė stojimo į NATO galimybę be Rusijos aneksuotų teritorijųUkrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sukritikavo buvusio NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno siūlymą priimti Ukrainą į aljansą neatsižvelgiant į okupuotas teritorijas. Kalbėdamas Hadsono institute Vašingtone, Jermakas, kurį cituoja TASS, pabrėžė, kad idėja neatitinka principų, kuriais grindžiama Kyjivo politika.„Tai Anderso nuomonė. Jis nepaminėjo mūsų principų, nes apie juos žino. Jie labai aiškūs ir tvirti – jokių kompromisų dėl nepriklausomybės, teritorinio vientisumo, suvereniteto. Tokia jo nuomonė, kaip žengti pirmuosius žingsnius. Jis lygina situaciją su Vakarų ir Rytų Vokietija. Sunku pasakyti, turime savo unikalią situaciją“, – pažymėjo Jermakas.Jis Rasmusseno idėją pavadino neįgyvendinama. Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pokalbyje su „The Guardian“ pasiūlė priimti Ukrainą į aljansą neatsižvelgiant į teritorijas, prarastas per Rusijos invaziją. Rasmusseno teigimu, šis sprendimas sumažins NATO ir Rusijos konflikto grėsmę. Generalinis sekretorius pabrėžia, kad Ukrainos „dalinė narystė“ neprives prie karinių operacijų įšaldymo ir mano, kad toks žingsnis yra būtinas, kad Rusijai būtų aiškiai signalizuojama apie NATO teritorijos pažeidimo nepriimtinumą.

Rusai sulaikė paauglį, įtariamą bendradarbiavimu su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomisRusai laikinai okupuotoje Chersono srities dalyje kairiajame Dnipro krante sulaikė paauglį, kuris įtariamas bendradarbiavimu su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis.Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė portalas „IRC“, remdamasis Rusijos leidiniais.„Rusijos pareigūnai įtaria „valstybės išdavimu“ moksleivį iš okupuotos Chersono srities dalies. Jis kaltinamas bendradarbiavimu su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis“, – sakoma pranešime.​Pasak rusų, esą vaikinukas perdavė Ukrainos kariams okupantų technikos dislokavimo vietos koordinates. Sulaikytasis – 15 metų Mykyta iš Ščaslyvcevės kaimo.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, priešas laikinai okupuotose teritorijose toliau grobia vietinius gyventojus.2022 metų rudenį Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino dešiniajame Dnipro krante esančią Chersono srities dalį ir Chersono miestą. Regiono dalis kairiajame Dnipro krante tebėra rusų rankose.

Ukrainoje sulaikytas politikas, dėl ryšių su Rusija kaltinamas išdavysteUkrainos politikas, kaltinamas slapta bendrininkavęs su Rusija ir platinęs „melagingą“ informaciją apie šalies vadovybę, antradienį pranešė, kad jam skirta 60 parų kardomojo kalinimo.42 metų Oleksandras Dubinskis 2019 m. buvo išrinktas prezidento Volodymyro Zelenskio partijos „Liaudies tarnas“ deputatu, bet vėliau iš jos pašalintas, partijai apkaltinus jį neklusnumu.„Teismas nusprendė patenkinti kaltintojų prašymą skirti man 60 parų kardomąjį suėmimą“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše sakė O. Dubinskis.2021 m. JAV skyrė O. Dubinskiui sankcijas už įtariamą darbą „su Rusija susijusiame užsienio įtakos tinkle“, siejamame su Andrijumi Derkačiu, apkaltintu mėginimu pakenkti prezidento Joe Bideno rinkimų kampanijai 2020 metais.Ukrainos saugumo tarnyba SBU pirmadienį, neminėdama O. Dubinskio, pranešė sulaikiusi išdavyste įtariamą įstatymų leidėją ir sakė, kad įtariamasis „vykdė informacinę ardomąją veiklą Rusijos naudai“. „Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis skleidė klastotes apie aukščiausiąją mūsų šalies karinę ir politinę vadovybę“, – sakoma pranešime, taip pat paskelbtos neryškios įtariamojo nuotraukos.O. Dubinskis kaltinimus neigė ir sakė, kad su jo persekiojimu susijusi medžiaga yra „suklastota“ arba „gauta naudojant spaudimą“. Kitame vaizdo įraše jis sakė, kad tai yra „politinis persekiojimas už valdžios kritiką“ ir kad jis tai darė per visą savo karjerą parlamente.Manoma, kad O. Dubinskis glaudžiai susijęs su Ukrainoje gimusiu milijardieriumi Igoriu Kolomoiskiu, buvusiu prezidento Volodymyro Zelenskio rėmėju, vėliau sulaikytu dėl kaltinimų sukčiavimu.

„Reuters“: Rusijos Federacija toliau stato bepiločių „Shahed“ fabrikąRemiantis palydovinėmis nuotraukomis, Rusijos Federacija (RF) toliau stato dronų „Shahed“ fabriką. Tarptautinių sankcijų dar neįvesta.Apie tai pranešė portalas „RBK-Ukraina“, remdamasis „Reuters“ informacija.Nepaisant vykdomų statybų, nei Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), nei jų sąjungininkai kol kas neįvedė sankcijų fabriko savininkei UAB „Alabuga“ ar su ja susijusioms įmonėms. Vadovaujantis nutekintais dokumentais, fabrike bus masiškai gaminami iranietiški dronai „Shahed-136“. Taip pat bus tobulinami gamybos procesai bei šių bepiločių eksploatacinės savybės.Palydovinėse nuotraukose matyti statomi pastatai ir naujos saugomos zonos perimetras su kontroliniais punktais.„Artėjant žiemai, galima tikėtis, kad Rusija pradės rengti daugiau atakų prieš svarbiausius Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus naudodama „Shahed-136“, o civilių gyvenimo sąlygos pasidarys siaubingos“, – teigiama ataskaitoje.Mokslo ir tarptautinio saugumo instituto atskaitoje pabrėžiama, kad Vašingtonas „vėluoja“ žengti svarbų žingsnį – įvesti sankcijų „Alabuga“ ir galbūt su šia bendrove siejamoms įmonėms.„Kaip nurodyta ataskaitoje, fabrikas statomas už 800 kilometrų į rytus nuo Maskvos, Tatarstano Respublikoje. 66 proc. UAB „Alabuga“ akcijų priklauso federalinei valdžiai, likę 34 proc. – respublikai“, – pridūrė „Reuters“.

Rusija ir Indija pasirašė susitarimą dėl ginklųAnkstų rytą kai kuriose Rusijos žiniasklaidos priemonėse kilo triukšmas, kad vienintelės Maskvos valstybinės ginklų įmonės pareigūnai derasi su Indija dėl susitarimo dėl ginklų pasirašymo, rašo „Skynews“.Pagal susitarimą Rusija perleis dalį savo priešlėktuvinių pajėgumų ir technologijų Indijai.„Rosoboronexport“ bendradarbiauja su Indijos privačiomis ir valstybinėmis įmonėmis, kad organizuotų bendrą aviacijos ginklų gamybą ir integruotų juos į esamą aviacijos parką Indijoje“, – RIA citavo bendrovės generalinį direktorių Aleksandrą Mikhejevą.Kita valstybinė naujienų agentūra teigia, kad susitarimas buvo pasirašytas.TASS sakė, kad susitarimas dėl oro gynybos sistemų „Igla“ tiekimo ir gamybos buvo sudarytas anksti šį rytą, o tai reiškia, kad Rusija dalį savo rankinių priešlėktuvinių raketų atiduos Indijai ir leis ten gaminti „Igla“ pagal licenciją.Jie savo ataskaitoje citavo „vyresnįjį ginklų eksporto pareigūną“.

Nuo minų nukentėjusių asmenų skaičius Ukrainoje 2022 m. išaugo dešimteriopai2022 m. nuo priešpėstinių minų ir sprogiųjų Rusijos karo liekanų Ukrainoje nukentėjo – žuvo arba buvo sužalota – dešimt kartų daugiau žmonių.Tarptautinė kampanija uždrausti sausumos minas (ICBL) antradienį Ženevoje pranešė, kad 2022 m. Ukrainoje užfiksuota daugiau nei 600 atvejų.Visame pasaulyje užfiksuotų atveju skaičius sumažėjo nuo 5 544 iki 4 710 – 1 700 asmenų žuvo, kiti buvo sužaloti. Ypač ženkliai nukentėjusiųjų skaičius sumažėjo Afganistane, nors taip greičiausiai yra dėl to, kad toje šalyje duomenys praktiškai nerenkami, teigia ICBL.Priešpėstinės minos dedamos, siekiant užkirsti kelią priešo pajėgoms ir sprogsta ant jų užlipus. Jos gali dešimtmečiais gulėti žemėje nepastebėtos, o 85 proc. nukentėjusiųjų yra ant jų netyčia užmynę vaikai ir civiliai.Nuo 1999 m., priešpėstines minas naudoti draudžiama pagal Otavos konvenciją, kurią pasirašė 164 šalys.Kaip teigiama ICBL pranešime apie priešpėstines minas, nuo invazijos pradžios 2022 m. vasarį Rusija yra užminavusi 11 iš 27 Ukrainos regionų.Tačiau ataskaitoje teigiama, kad ir Ukraina yra bent kartą panaudojusi šį ginklą – tai įvyko Iziume Charkivo regione, kai šią teritoriją valdė rusai. Ten užfiksuota mažiausiai 11 aukų.Kitaip nei Rusija, Ukraina konvenciją pasirašė ir yra vienintelė iš 164 šalių, pažeidusi jos nuostatas.Konvencijos nepasirašė nei Rusija, nei Jungtinės Valstijos ar Kinija.Sirija, kurioje, kaip teigiama ataskaitoje, 2022 m. žuvo ar buvo sužaloti 834 asmenys, yra vienintelė pasaulio šalis, tokių incidentų skaičiumi lenkianti Ukrainą. Iš viso pasaulyje minomis vis dar užteršta yra 60 šalių.ICBL, kurios nariais yra 1 000 nevyriausybinių organizacijų iš maždaug 100 šalių, ragina didinti išminavimo pastangas. Būtent ICBL buvo ta varomoji jėga, kuri paskatino sudaryti Otavos konvenciją, o 1997 m. jai buvo suteiktas Nobelio taikos prizas.

Rusija teigia virš savo teritorijos numušusi keturis Ukrainos dronusPer naktį Rusijos kariuomenė virš Rusijos teritorijos numušė keturis Ukrainos nepilotuojamus orlaivius, antradienio rytą paskelbė Gynybos ministerija.Dronai buvo numušti virš Briansko, Tambovo ir Oriolo regionų, taip pat Maskvos srityje, tvirtino ministerija, bet nepriklausomai to patikrinti nebuvo įmanoma.Nepriklausoma Rusijos naujienų agentūra „Baza“ „Telegram“ kanale pranešė, kad nepilotuojamas orlaivis su sprogmenimis rėžėsi į chemijos gamyklą Brianske, bet niekas nebuvo sužeistas.Rusija jau 21-ą mėnesį tęsia karą Ukrainoje. Gindamasi Ukraina nuolat apšaudo Rusijos teritoriją – tiek pasienio regionus, tiek toliau, bet aukų skaičius ir ten padaroma žala kur kas mažesnio masto nei itin rimti Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai.

Estijos gynybos ministras apie paramą Ukrainai: Šiaurės Korėja gali, o ES – ne?Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras sakė, kad jo šalis pateikė 280 mln. eurų vertės šaudmenų užsakymą – „šiuo metu tai didžiausias pirkimas Europoje“.„Stengsimės padaryti viską, kad šoviniai būtų pristatyti Ukrainai, nes jiems to reikia, – sakė jis. – Pažiūrėkite į Rusiją. Jie šiandien gamina daugiau nei bet kada anksčiau. Jie gauna sviedinių iš Šiaurės Korėjos. Europa negali sakyti, kad Rusija ir Šiaurės Korėja gali tiekti, o mes negalime“.ES pastangos įvykdyti pažadėtus tiekimus ėmė buksuoti tuo metu, kai pasipriešinimas JAV Kongrese sukėlė abejonių dėl svarbiausio sąjungininko – Vašingtono – gebėjimo išlaikyti paramą Ukrainai.NATO generalinis sekretorius su ministrais aptarė ypatingos svarbos energijos tiekimo ir ryšių infrastruktūros, įskaitant povandeninius vamzdynus ir duomenų perdavimo kabelius, apsaugos klausimus.Ministrai taip pat ketina svarstyti planus dėl bendrų reagavimo pajėgų, pavadintų ES greitojo reagavimo pajėgumais. Naujosios 5 000 karių pajėgos galėtų būti parengtos dislokavimui iki 2025 metų.

Pistoriusas apie ES pagalbą Ukrainai: tikslas nebus pasiektas, turime tai suvoktiEuropos Sąjunga greičiausiai neperduos Ukrainai 1 mln. sviedinių, kaip buvo sutarta anksčiau, antradienį Briuselyje pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.ES valstybės buvo nusprendusios aprūpinti Ukrainą šoviniais iki 2024 metų kovo mėnesio ir taip paremti šalies gynybą nuo Rusijos.„1 mln. sviedinių tikslas nebus pasiektas, turime tai suvokti“, – sakė B. Pistoriusas, atvykęs į ES gynybos ministrų susitikimą, kuriame karinė pagalba Kyjivui yra vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų. Balsai, kurie nuo pat pradžių perspėjo, kad tikslas yra neįgyvendinamas, deja, buvo teisūs, sakė jis.Iki šiol pagal susitarimą Kyjivui buvo pristatyta apie 300 tūkst. sviedinių, sakė vienas ES pareigūnas.ES užsienio ir saugumo reikalų vadovas Josepas Borrellis sakė, kad pagrindinė problema yra ta, jog Europos gynybos įmonės apie 40 proc. produkcijos eksportuoja į kitas šalis. „Galbūt mes turėtume pabandyti perkelti gamybą į prioritetinę, t. y. skirtą Ukrainai. Tai būtų gana didelis pokytis“, – sakė jis.Ministrai taip pat aptars, kaip remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ilguoju laikotarpiu. Tikėtina, kad planai skirti 20 mlrd. eurų karinei pagalbai iki 2027 metų nesulauks reikiamo vienbalsio pritarimo.J. Borrellis pirmadienį sakė, kad gruodžio mėnesį pateiks naują pasiūlymą dėl saugumo įsipareigojimų ir karinės pagalbos Ukrainai.B. Pistoriusas patvirtino Vokietijos planus dėl naujos dvišalės pagalbos Ukrainai, siekiančios ne mažiau kaip 8 mlrd. eurų.Dabar šalys teikia bendrus 155 mm sviedinių užsakymus, tačiau abejojama, ar gynybos įmonės sugebės laiku ir pakankamai jų pagaminti.Už vidaus rinką atsakingas EK narys Thierry Bretonas sakė, kad pastangos didinti gamybą duoda rezultatų ir ES turėtų sugebėti per metus pagaminti milijoną sviedinių.

Ukrainoje dėl Rusijos agresijos žuvo 510 vaikųGeneralinė prokuratūra pranešė, kad nuo plataus masto invazijos pradžios rusų pajėgos visoje Ukrainoje jau nužudė 510 vaikų ir sužeidė dar 1 144.„Nuo plataus masto ginkluotos Rusijos agresijos Ukrainoje nukentėjo daugiau nei 1 654 vaikų. Naujausiais 2023 m. lapkričio 14 d. duomenimis, 510 vaikų žuvo ir dar 1 144 patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus“, – teigiama pranešime.Duomenis apie vaikų aukas nėra galutiniai, kadangi nuolat tikrinami iš karo veiksmų zonų, laikinai okupuotų ir neseniai išvaduotų teritorijų gaunami pranešimai.Apie didžiausią nukentėjusių vaikų skaičių pranešama Donecko regione (492), Charkivo regione (304), Chersono regione (135), Kyjivo regione (129), Zaporižės regione (100), Mykolajivo regione (97), Dnipropetrovsko regione (97), Černihivo regione (72) ir Luhansko regione (67).Lapkričio 13 d. rusų pajėgoms pataikius į civiliams priklausantį automobilį netoli Zelenivkos kaimo Chersono regione, buvo sužeistas 2 mėnesių kūdikis.Pirma buvo praneša, kad amerikiečių režisierius Evgeny Afineevsky, sukūręs Oskarams nominuotą filmą „Liepsnojanti žiema“ apie 2014 m. vasario revoliuciją Ukrainoje, šiuo metu nacionaliniame reabilitacijos centre „Unbroken“ filmuoja dokumentinį filmą apie nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios sužalotus vaikus.

Rusija atitraukia laivus iš Krymo: okupantų gretose kyla panikaRusai perkelia savo laivus iš okupuoto Krymo į Novorosijską (Krasnodaro teritorija).Apie tai pranešė partizaninis ukrainiečių ir Krymo totorių judėjimas „Atesh“ ir išpublikavo nuotraukų savo „Telegram“ kanale. „Mums pavyko nufotografuoti, kaip atitraukiami priešo laivai, kariuomenė ir įranga iš Kaukazo uosto. Kariai ateityje bus dislokuoti Novorosijske“, – rašoma pranešime.Pasak judėjimo narių, okupantų gretose kyla panika, jie atitraukia laivus, nes nori apsaugoti juos nuo naujų raketų apšaudymų.https://t.me/atesh_ua/2557

Pranešama apie chemijos gamyklos teritorijoje Briansko srityje sudužusį dronąRemiantis portalo „Baza“ informacija, naktį iš lapkričio 13-osios į 14-ąją Briansko srityje esančios chemijos gamyklos teritorijoje sudužo dronas. Bepilotis su pritvirtintu sprogstamuoju užtaisu buvo rastas Selco kaime, įsikūrusiame maždaug už 30 kilometrų nuo Briansko, stovinčios Briansko chemijos gamyklos viename iš cechų, kuris dar įrenginėjamas. Portalas praneša, kad niekas nenukentėjo.

Kličko ir Stokholmo merė aptarė būsimą Kyjivo rekonstrukcijąKyjivo ir Stokholmo merai Vitalijus Kličko ir Karin Wanngard aptarė bendrų projektų įgyvendinimą, įskaitant būsimą Ukrainos sostinės rekonstrukciją ir pagalbą socialinių ir humanitarinių reikalų srityse.V. Kličko savo feisbuko paskyroje pranešė susitikimo su K. Wanngard metu pareiškęs padėką už Ukrainai, Kyjivui teikiamą paramą ir pagalbą nuo karo bėgantiems ir laikinąją apsaugą Stokholme gavusiems Ukrainiečiams.„Taip pat aptarėme tolesnį mūsų miestų bendradarbiavimą, įskaitant bendrų projektų vykdymą. Tarp jų – būsima Kyjivo rekonstrukcija ir pagalba socialinių ir humanitarinių reikalų srityse. Be to, mus domina Švedijos patirtis atliekant karių ir veteranų reabilitaciją bei jos turimi šios srities ekspertai“, – nurodė meras.Švedijos sostinė Stokholmas ir Kyjivas yra miestai broliai. Jų broliavimosi sutartis pasirašyta 1999 m. kovo 24 d.

FSB paskelbė apie Čeliabinske sulaikytą Ukrainos nacionalistų šalininką, esą rengusį teroro aktąRusijos specialioji tarnyba tvirtina, kad sulaikytas Čeliabinsko srities gyventojas yra „Ukrainos nacionalistinės organizacijos ideologijos šalininkas“, rašo TASS, remdamasi regiono FSB spaudos tarnyba.Tyrėjų teigimu, vyras ketino panaudoti savadarbes padegamąsias granatas administraciniame Čeliabinsko pastate. Kitos aplinkybės neatskleidžiamos.Dėl pasikėsinimo surengti teroro aktą iškelta baudžiamoji byla. Teismas kaltinamajam parinko kardomąją priemonę – suėmimą.https://t.me/rian_ru/221409

Ukrainoje jau žuvo 313 470 rusų okupantųNuo 2022 m. vasario 24 iki 2023 m. lapkričio 14 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos Ukrainoje likvidavo apie 313 470 rusų okupantų, iš jų 920 – vien per pastarąją parą.Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 5 362 priešo tankus (+8 per praėjusią parą), 10 086 šarvuočius (+7), 7 589 artilerijos sistemas (+20), 882 daugkartinio paleidimo raketų sistemas (+1), 580 oro gynybos sistemų, 322 orlaivius, 324 sraigtasparnius, 5 649 bepiločius orlaivius (+15), 1 561 sparnuotąją raketą, 22 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 9 973 motorines transporto priemones (+24) ir 1 081 specialiosios įrangos vienetą (+2).Duomenys nuolat atnaujinami.Kaip praneša „Ukrinform“, lapkričio 13 dieną Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė aštuonis smūgius teritorijoms, kuriose buvo sutelktas priešo personalas, ginkluotė ir karinė technika, ir vieną smūgį Rusijos priešlėktuvinei raketų sistemai.

Analitikai turi versiją dėl sumaištį Rusijoje sukėlusio pranešimoRusijos Federacijos (RF) karinė vadovybė galėjo liepti valstybinei žiniasklaidai paskelbti, o paskui atšaukti pranešimą apie pajėgų pergrupavimą okupuotoje Chersono srities teritorijoje, vykdydama informacinę operaciją.Kaip praneša Karo studijų instituto (ISW) analitikai, šiais veiksmais gali būti siekiama priversti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius nepakankamai įvertinti Rusijos kariuomenės gyvąją jėgą kairiajame Chersono srities krante.Taip pat tai gali būti aukščiausiuose Rusijos karinės vadovybės ešelonuose vykstančios diskusijos, tiesiog anksčiau laiko patekusios į informacinę erdvę. Vadovaujantis kita hipoteze, išorinis šaltinis, apsimetęs RF gynybos ministerija, perdavė Rusijos žiniasklaidai informaciją apie okupacinių pajėgų „pergrupavimą“ kairiajame Chersono srities krante.Ekspertų manymu, nepriklausomai nuo TASS ir „RIA Novosti“ pranešimų paskelbimo priežasčių ir aplinkybių, reakcija į juos rodo, kad įvykiai Chersono srityje išlieka labai skaudūs RF informacinėje erdvėje. Pavyzdžiui, Rusijos žiniasklaidos erdvėje iki šiol nesusitarta dėl vieningos retorikos apie tai, kas vyksta rytiniame Dniepro krante.

Jungtinės Valstijos patvirtino toliau teiksiančios pagalbą UkrainaiKalbėdamosi su Ukraina, Jungtinės Valstijos nuolat tvirtindavo esančios pasirengusios toliau remti Ukrainos tautos pastangas pasipriešinti Rusijos agresijai ir sustiprinti nuo rusų atakų nuolat kenčiančią svarbiausią šalies infrastruktūrą, Vašingtone surengtoje spaudos konferencijoje sakė JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.„Kaskart kalbėdami su Ukrainos vyriausybe aiškiai pasakome, kad toliau juos remsime“, – sakė JAV valstybės departamento atstovas, komentuodamas Andriyjaus Jermako vadovaujamos ukrainiečių delegacijos susitikimą su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.M. Milleris pabrėžė, kad Vašingtonas dažnai kartoja panašaus pobūdžio žinutes – be kita ko, jas skleidžia ir JAV prezidentas. Apie tai kalbėdamas, jis prisiminė naujausią Joe Bideno kreipimąsi į tautą, kuriame jis paprašė kongreso suteikti Ukrainai papildomos pagalbos.Be to, JAV valstybės departamento atstovas pasakė, kad JAV valstybės sekretorius ir A. Jermakas kalbėjosi ir apie veiksmus, kurių Jungtinės Valstijos ir Ukraina galėtų imtis, kad „paruoštų jos infrastruktūrą ateinančiai žiemai“. Jis atkreipė dėmesį, kad vis dar egzistuoja pavojus, kad žiemą Rusija gali toliau atakuoti Ukrainos energijos tiekimo infrastruktūrą.Kaip buvo pranešta, Ukrainos prezidentūros atstovas Andriyjus Jermakas pirmadienį susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu. Šalys aptarė pagrindinius AFU poreikius, galimybę stiprinti svarbiausią Ukrainos infrastruktūrą, Rusijai taikomas sankcijas ir kitus klausimus.

Rusija naktį Ukrainai smogė raketomis ir bepiločiais orlaiviais Šiąnakt, lapkričio 14 d., Rusijos kariai atakavo Ukrainą naudodami dronus, taip pat raketas. Tai pranešė „RBC-Ukraine“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų informacija.Taip pat pavyko numušti septynis bepiločius orlaivius.

Kuleba: Ukraina gali negauti žadėtos ES paramos iki pavasarioEuropos Sąjunga išties gali nespėti iki 2024 metų kovo mėnesio Ukrainai perduoti 1 milijono artilerijos sviedinių.Žiniasklaidos duomenis patvirtino Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba. Pasak jo, Europos Sąjunga turi politinės valios ir toliau remti Ukrainą, o tikroji kliūtis pažado įvykdymui yra apgailėtina gynybos pramonės ir sandėlių padėtis, biurokratija ir daugybė „nesinchronizuotų dalykų“.„Europos Sąjunga stengiasi spręsti šias problemas, todėl būdamas Berlyne paraginau Europos Sąjungą plėtoti nuoseklią gynybos pramonės politiką“, – pridūrė jis.

Ukraina vėl atakuojama dronais Pirmadienio vakarą Ukrainą vėl atakavo Rusijos dronai.Apie tai buvo pranešta oficialiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės „Telegram“ kanale. Kariškiai perspėjo apie dronų, spėjama, „Shahed“, grėsmę iš pietų krypties Zaporožės ir Dniepropetrovsko regionams.Vėliau tapo žinoma, kad dvi dronų grupės juda link Pavlohrado, žmonės buvo raginami likti slėptuvėse. Jau 20:54 val. oro pajėgos pranešė apie kelias atakų dronų grupes Dniepropetrovsko srityje, judėjimo kryptis buvo šiaurė/šiaurės vakarai.Chersono ir Mykolaivo regionuose kilo aliarmas dėl Rusijos taktinės aviacijos veiklos, kyla grėsmė panaudoti aviacinius ginklus.

Vokietija perduos Ukrainai dvi IRIS-T oro gynybos sistemasVokietija aprūpins Ukrainos ginkluotąsias pajėgas dar dviem IRIS-T oro gynybos sistemomis. Tai įvyks per du mėnesius, pranešė Vokietijos ambasadorius Ukrainoje Martinas Jageris.„Vokietijos gynybos pramonė domisi ilgalaikiais santykiais su jūsų šalimi. Mūsų parama daugiausia skirta oro gynybos pramonei – tai „Gepard“, IRIS-T, „Patriot“, – sakė ambasadorius.M. Jageris pridūrė, kad Vokietija ir Ukraina susitarė dėl papildomų „Patriot“ ir IRIS-T sistemų tiekimo. Iki metų pabaigos planuojama išsiųsti dar dvi IRIS-T oro gynybos sistemas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.Diplomatas taip pat sakė, kad jo šalis prisideda prie Ukrainos energetikos sistemų stiprinimo. Šiandien Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius užsiminė, kad jo šalis kitąmet padvigubins karinę pagalbą Ukrainai iki 8 mlrd. eurų.

Gynybos ministerija pradėjo verbuoti į Ukrainos ginkluotąsias pajėgasGynybos ministerija kartu su „Lobby X“ organizacija pradėjo projektą, skirtą verbuoti žmones į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas.Remiantis Gynybos ministerijos pranešimu socialiniame tinkle, gynybos ministro pavaduotoja Natalija Kalmykova ir „Lobby X“ vadovas Vladislavas Grezevas pasirašė atitinkamą susitarimą. Pažymima, kad verbuotojai nemokamai dirbs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų interesais.„Projektas leis žmogui pasirinkti konkretų padalinį tam tikroje pozicijoje, kur jo civilinė patirtis bus naudingiausia. Artimiausiu metu projekto rėmuose planuojame pasirašyti šias sutartis su įdarbinimo įmonėmis“, – komentavo N. Kalmykova.Savo ruožtu V. Grezevas pažymėjo, kad „Lobby X“ turi didelę patirtį ieškant personalo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. „Kariuomenei reikia įvairių profesijų žmonių – nuo granatsvaidžių ir minosvaidžių operatorių iki programuotojų ir virėjų. Bendradarbiavimas su Gynybos ministerija leis mums paspartinti darbą, kurį atliekame“, – sakė jis.Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas paskelbė, kad reikia išplėsti piliečių, kurie gali būti pašaukti mokymui ar mobilizacijai, kategorijas. Vienas iš jo prioritetų – kaupti rezervus.

Per apšaudymus Chersono regione sužeista mažiausiai 17 žmoniųMažiausiai 17 žmonių, įskaitant dviejų mėnesių kūdikį, buvo sužeisti per apšaudymą Chersono regione pirmadienį, sakė regiono regioninės karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas.Pasak jo, sužeista mergina dabar yra ligoninėje. Jos senelis mirė, o gydytojai ir toliau kovoja už motinos gyvybę. Anksčiau tapo žinoma, kad jų automobilis pateko į artilerijos ugnį ir užsidegė.Be to, pasak A. Prokudino, Rusijos kariuomenė per dieną apšaudė Chersono centrą. Du žmonės žuvo ir dešimt buvo sužeisti. Pasak Chersono regioninės prokuratūros, kuri paskelbė nuotraukas iš apšaudymo vietos, žuvusieji buvo 45 metų vyras ir 62 metų moteris, kurie apšaudymo metu buvo gatvėje. „Į paveiktą teritoriją pateko ir vienos iš miesto ligoninių kiemas. Kur trys automobiliai, įskaitant greitosios pagalbos automobilį, buvo visiškai sunaikinti. Taip pat buvo apgadinti privatūs ir daugiaaukščiai pastatai bei dujotiekio tinklas“, – sakoma ministerijos pareiškime.Beryslave buvo padegti dar du žmonės, rašė A. Prokudinas.Chersonas ir jo priemiesčiai yra reguliariai apšaudomi, priekinė linija eina palei Dnipro upę, už kurios prieš metus pasitraukė Rusijos kariuomenė.

Pareigūnas: Ukrainos lakūnai Rumunijoje kol kas nesimoko pilotuoti naikintuvų F-16, rengimo centras dar tik statomasUkrainos lakūnai Rumunijoje kol kas nesimoko pilotuoti naikintuvų F-16, centras, kuriame jie turėtų būti rengiami, dar tik statomas.Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, praneša portalas „rbc.ua“.Pirmadienį internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip pilotai dirba su amerikiečių naikintuvais F-16. Pasak žiniasklaidos, vaizdo įrašas esą buvo nufilmuotas Feteščio aviacijos bazėje Rumunijoje, kur netrukus planuojama pradėti Ukrainos pilotų mokymus, o pilotai atliko parodomuosius skrydžius.Tačiau J. Ihnatas teigia, kad Ukrainos pilotai dar nepradėjo treniruočių Rumunijoje, be to, pats centras, anot jo, dar statomas.„Rumunijoje neprasideda jokie mokymai“, – sakė Oro pajėgų atstovas."Apie centrą: kartais į užsienio partnerių pareiškimus reikia žiūrėti kitu kampu. Štai Nyderlandai perdavė penkis lėktuvus. Jie pirmą partiją perdavė į būsimą centrą, kuris statomas, ten ką tik išlieti pamatai, kiek man žinoma. Ten yra kilimo ir tūpimo takas, bet kol kas negali būti net kalbos apie Ukrainos pilotų mokymą“, – paaiškino pareigūnas.Apie tai, kad Rumunijoje bus įkurtas regioninis F-16 pilotų mokymo centras, buvo sužinota 2023 metų liepą.Pirmadienį žiniasklaida pranešė, kad lapkričio 13 d. Rumunijoje, Feteščio aviacijos bazėje, atidarytas mokymo centras.„rbc.ua“ primena, kad spalio 25 d. Ukrainos pilotai jau pradėjo skraidyti naikintuvais F-16 Jungtinėse Valstijose.

„Nuovargio nebus“: Borrellis apie ES santykius su UkrainaEuropos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis rengia būsimus ES saugumo įsipareigojimus Ukrainai.J. Borrellis apie tai rašė savo socialiniame tinkle. Jis pažymėjo, kad 27 ES užsienio reikalų ministrai per susitikimą su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Kijevui perdavė vieną žinią.„Ukraina yra svarbiausias ES prioritetas ir mes nepavargsime vykdyti savo įsipareigojimų. Vykdydamas Europos Tarybos užduotis, dirbu su mūsų būsimais saugumo įsipareigojimais“, – pabrėžė J. Borrellis.Tikėtina, kad JAV pagalba Ukrainai mažės, todėl ES šalys ateityje turėtų ir toliau remti Kijevą. ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josepas Borrellis tai pasakė savo kalboje Malagoje (Ispanija).Jis pažymėjo, kad vieninga Europa susiduria su daugybe iššūkių ir išbandymų, tarp kurių pirmiausia yra parama Ukrainai. Pasak J. Borrellio, Ukrainos pergalės prieš Rusiją perspektyva „nėra momentinė“.„Ir mes, europiečiai, kurie turime tam reikalingų priemonių, turėtume būti pasirengę toliau padėti Ukrainai, atsižvelgiant į tai, kad JAV parama greičiausiai mažės“, – sakė diplomatas.

Šią savaitę – naujas sankcijų Rusijai paketas Europos Komisija 12-ąjį sankcijų Rusijai paketą pristatys lapkričio 15 dieną, sakė Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.Pasak jo, naujajame pakete, be kita ko, bus numatytos asmeninės sankcijos, deimantų eksporto draudimas ir kiti eksporto apribojimai, taip pat priemonės, susijusios su naftos kainų lubomis ir esamų sankcijų apėjimu.Trečiadienį Europos Komisija savo posėdyje galutinai patvirtins galutines paketo detales, o po to jį patvirtins ES Taryba.

Šaltiniai: gali būti atleisti trys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadaiUkrainos gynybos ministerijoje svarstoma galimybė atleisti tris Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadus.Tai pirmadienį pranešė leidinys „Ukrainska pravda“, remdamasis šaltiniais šalies karinėje-politinėje vadovybėje.Pasak šių šaltinių, gynybos ministras Rustemas Umerovas rengia teikimus atleisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Medicinos pajėgų vadę Tetianą Ostaščenko, Taurijos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės vadą Oleksandrą Tarnavskį ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Jungtinių pajėgų vadą Serhijų Najevą.Kaip anksčiau buvo pranešta, atleisti T. Ostaščenko reikalavo paramedikai ir savanoriai, prisidedantys prie Gynybos pajėgų medicininio aprūpinimo.Apie O. Tarnavskio, kuris vadovauja vienai iš Ukrainos kontrpuolimo krypčių, galimo atleidimo priežastis nepranešama.S. Najevo galimo atleidimo priežasčių šaltiniai taip pat nepatikslina. Bet, „Ukrainska pravda“ duomenimis, jis gali tapti vienu iš svarbiausių figūrantų byloje, susijusioje su Chersono srities gynimu 2022 metais.Leidinys galimo vadų atleidimo klausimu kreipėsi į Ukrainos prezidento biurą. Volodymyro Zelenskio spaudos sekretorius Serhijus Nikiforovas atsakė, jog jei toks sprendimas bus priimtas, apie tai bus atitinkamai pranešta oficialioje valstybės vadovo svetainėje.Vienas iš „Ukrainska pravda“ šaltinių pažymi, kad šių pareigūnų atstatydinimo klausimas svarstomas jau kelis mėnesius.

Paviešino, kiek Ukrainos karių nukentėjo kare JAV pareigūnai apskaičiavo, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai kare su Rusija siekia apie 190 tūkst. karių. Mažiausiai 70 tūkst. žmonių žuvo ir iki 120 tūkst. žonių buvo sužeisti, skelbia britų žurnalas „The Economist“.Publikacijoje nenurodoma, iš kur gauti tokie duomenis. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostolių įvertinimai pateikiami straipsnyje apie Ukrainos darbo rinkos pokyčius Rusijos invazijos ir šalies vyrų mobilizacijos fone.Rugpjūtį amerikiečių laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad bendri Rusijos ir Ukrainos karių nuostoliai per pusantrų metų karo artėja prie 500 tūkst. Taigi, Rusija prarado iki 120 tūkst. žuvusių karių ir dar 170 000–180 000 sužeistų. Ukrainos nuostoliai siekia apie 70 tūkst. žuvusiųjų ir nuo 100 000 iki 120 000 sužeistųjų. Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sakė, kad šie vertinimai neatitinka tikrovės.Liepą „Meduza“ ir „Mediazona“ paskelbė bendrą tyrimą apie Rusijos kariuomenės nuostolius per pusantrų metų trukusį karą Ukrainoje. Remiantis statistiniais duomenimis pagrįstais skaičiavimais, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gegužės pabaigos Ukrainoje žuvo 47 tūkstančiai Rusijos karių.

Ministras: Prancūzija nebetieks Ukrainai ginklų iš savo arsenalųPrancūzija nebeplanuoja tiekti Ukrainai ginklų iš savo sandėlių. Nuo šiol Kyjivas turės užsisakyti ginklus tiesiogiai iš gamintojų, o tai reikalauja kur kas daugiau laiko.Tai Prancūzijos televizijos kanalui LCI pareiškė šios šalies gynybos ministras Sébastienas Lecornu, praneša UNIAN.Anot ministro, Prancūzija šiuo metu veda derybas su kolegomis ukrainiečiais, kad paskatintų Kyjivą įsigyti naujų haubicų specialiojo fondo lėšomis, o Prancūzijos kariškiams nebereikėtų perduoti ginklų iš savo arsenalų.Žiniasklaida pažymi, kad šiam fondui iš Prancūzijos biudžeto skirta 200 mln. eurų. Paryžius siekia, kad šias lėšas būtų galima leisti tik prancūziškos ginkluotės užsakymams.

Vengrija vėl blokuoja karinės pagalbos dalies skyrimą UkrainaiES užsienio reikalų ministrai nesusitarė dėl aštuntosios 500 mln. eurų vertės karinės pagalbos Ukrainai dalies pagal Europos taikos priemonę (EPF), nes Vengrija blokavo šį sprendimą, praneša „The Guardian“.Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó pareiškė, kad Vengrija blokuos kitos karinės pagalbos Ukrainai pagal Europos taikos priemonę (EPF) dalies išmokėjimą, kol Kyjivas nepateiks „garantijų“, kad OTP bankas ar kitos Vengrijos įmonės nebus įtrauktos į juodąjį sąrašą kaip „tarptautinės karo rėmėjos“.P. Szijjártó pridūrė, kad Vengrija susidūrė su „spaudimu“, tačiau jis teigė, kad Budapeštas negali suteikti paramos be tokių garantijų.2021 m. įsteigta EPF priemonė yra skirta finansuoti veiksmus, kuriais užkertamas kelias konfliktams, kuriama taika ir stiprinamas tarptautinis saugumas.Kaip pranešė „Ukrinform“, ES šalys svarsto alternatyvų planą, kaip suteikti Ukrainai reikiamą pagalbą kovoje su Rusija, jei Vengrija vetuotų dabartinį pasiūlymą išmokėti 50 mlrd. eurų.

Rusai apšaudo Nikopolį ir Pokrovską, sužeistas civilis gyventojasRusijos kariuomenė apšaudė Dniepropetrovsko srities Nikopolio rajoną, sužeistas civilis gyventojas.Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, praneša „Ukrinform“.„Po pietų okupantai smogė Nikopolio rajonui. Pats Nikopolis ir Pokrovsko kaimo bendruomenė buvo apšaudomi iš sunkiųjų artilerijos pabūklų. Į rajono centrą taip pat buvo nukreiptas dronas“, – pažymėjo S. Lysakas.Pasak jo, buvo sužeistas 42 metų vyras. Jis vidutinio sunkumo būklės buvo nuvežtas į ligoninę.Be to, buvo apgadinta komunalinių paslaugų įmonė ir infrastruktūros objektas, trys privatūs namai, tiek pat ūkinių pastatų ir du garažai, dujotiekis ir elektros perdavimo linija.Kaip pranešama, Rusijos kariai praėjusią naktį du kartus apšaudė Nikopolio rajoną.https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=297703076572396&id=100089981179124&ref=embed_post

Rusijoje įkalinta už tariamą „ekstremizmą“ teisiama Navalno bendražygėRusija įkalino opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygę Kseniją Fadejevą, kol ji yra teisiama už tariamą „ekstremizmą“.Tai pirmadienį pranešė jos sąjungininkai.K. Fadejeva anksčiau vadovavo dabar uždrausto A. Navalno Kovos su korupcija fondo biurui Sibiro mieste Tomske. Jei bus nuteista, jai gresia laisvės atėmimas iki 12 metų.K. Fadejevai buvo taikomas namų areštas. 2022 m. sausį ji buvo įtraukta Rusijos „teroristų“ sąrašus, o rugpjūtį prasidėjo jos teismas.Maskva pasitelkia „teroristinių“ ir „ekstremistinių“ organizacijų veiklą reglamentuojančius įstatymus, kad galėtų skirti kritikams, įskaitant A. Navalną ir jo bendražygius, ilgas laisvės atėmimo bausmes.„Ksenija Fadejeva buvo pasiųsta į kalėjimą“, – socialiniuose tinkluose parašė A. Navalno komanda.Bylą nagrinėjantis teisėjas stojo prokurorų pusėn, kurie tvirtino, kad namų areštas yra pernelyg švelni priemonė, pirmadienį pareiškė K. Fadejevos kolega Andrejus Fatejevas.K. Fadejeva 2020 m. buvo išrinkta Tomsko miesto parlamento nare, atstovaujančia opozicijai. Tai įvyko praėjus kelioms savaitėms po to, kai A. Navalnas per kelionę į šį miestą buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.Pats A. Navalnas šiuo metu atlieka 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis taip pat buvo apkaltintas „ekstremizmu“.2021 m. Rusija uždraudė A. Navalno organizaciją ir suintensyvino teisinį susidorojimą su jo sąjungininkais.Ši kampanija paspartėjo, kai praėjusių metų vasarį Maskva įsiveržė į Ukrainą.Žmogaus teisių grupė „Memorial“, kurią Rusija taip pat likvidavo, pirmadienį nurodė, kad K. Fadejeva yra politinė kalinė.A. Navalno komanda pažymėjo, kad K. Fadejeva vadovavo tyrimams dėl korupcijos regione, nušvietė visuomenės problemas ir „dalyvavo teisėtoje politinėje veikloje“.„Ksenija turėtų būti laisva“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše pabrėžė komanda.

Ukrainos priešlėktuvinė gynyba sunaikino penkis rusų žvalgybinius dronusUkrainos oro gynybos pajėgos pietų kryptimi sunaikino penkis Rusijos kariuomenės žvalgybinius dronus – tris „Merlin-VR“ ir du „Orlan-10“.Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė, praneša „Ukrinform“.„2023 m. lapkričio 13 d. oro gynybos pajėgos ir Oro pajėgų vadavietės „Pietūs“ priemonės sunaikino 5 Rusijos žvalgybinius bepiločius orlaivius“, – rašoma pranešime.Pasak vadovybės, keturi priešo bepiločiai orlaiviai buvo perimti danguje virš Chersono srities, o vienas – virš Nikolajivo srities.Kaip praneša „Ukrinform“, nuo lapkričio 13 d. ryto sunaikintų priešo bepiločių orlaivių skaičius Ukrainoje išaugo iki 5 634.https://www.facebook.com/kpszsu/posts/pfbid02wJamU3qd2tyVmhzhA2ZN9x6Pi3MCmS2n9Xwy5GdtcMi8bKPNmGsFdq7rwfCET94l?locale=uk_UA

ES siųs misiją į Kyjivą su pasiūlymais dėl saugumo įsipareigojimųEuropos Vadovų Taryba atitinkamus pasiūlymus turėtų apsvarstyti metų pabaigoje.Europos Sąjunga nusiųs į Ukrainą misiją, kuri pateiks pasiūlymus dėl saugumo įsipareigojimų Ukrainai.Kaip praneša UNIAN, apie tai spaudos konferencijoje po ES Tarybos posėdžio užsienio reikalų ministrų lygiu pranešė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai Josepas Borrellis.„Aptarėme mūsų karinę paramą ir įsipareigojimus saugumo srityje. Žinote, kad Europos vadovai paskutiniame Europos Vadovų Tarybos susitikime pavedė man sustiprinti ES saugumo įsipareigojimus Ukrainai. Šiuo klausimu dirbame su valstybėmis narėmis. Mėnesio pradžioje nusiųsime į Ukrainą misiją, kuri aptars mūsų pasiūlymą su ukrainiečiais“, – sakė J. Borrellis.

Latvijos URM vadovas: Ukrainai kaip ir prieš metus reikia ES pagalbosUkrainai reikia Europos Sąjungos pagalbos lygiai taip pat, kaip ir prieš metus.Tai pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis, praneša portalas „rbc.ua“.Latvijos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Ukraina „gina universalias Europos vertybes – laisvę, demokratiją ir teisės viršenybę“.„Turime nepamiršti, kad karas Ukrainoje tęsiasi, ir šiandien Ukrainai mūsų pagalbos reikia taip pat, kaip ir prieš metus. Ukrainiečiai aukoja savo gyvybes, kovodami už vertybes, kurios daugelyje Europos šalių laikomos savaime suprantamais dalykais“, - pabrėžė K. Karinis.Kaip pažymi portalas, Latvija yra viena aktyviausių Ukrainos sąjungininkių nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios. Ji teikia Ukrainai karinę ir politinę pagalbą.Latvijos parlamentas paragino NATO pakviesti Ukrainą tapti Aljanso nare.Latvija taip pat susitarė su Kanada dėl bendros Ukrainos gynėjų rengimo programos. O rugpjūčio 25 d. buvo pranešta, kad Latvija perduoda Ukrainai dar vieną sraigtasparnį Mi-17.

Ukrainos pareigūnas: rusų nuostoliai Avdijivkoje jau didesni nei Vuhledare ir BachmuteRusų nuostoliai Avdijivkoje jau viršijo jų nuostolius Vuhledare ir Bachmute – tai mažiausiai trys keturi tūkstančiai žuvusiųjų ir septyni aštuoni tūkstančių sužeistųjų. Technikos nuostoliai – daugiau kaip 400 vienetų.Tai pirmadienį interviu „Ukrinform“ pareiškė Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas, atsakydamas į klausimą apie įsibrovėlių nuostolius.„Tai tikrai keli tūkstančiai žuvusiųjų, mažiausiai trys keturi tūkstančiai. Na, ir sužeistųjų ten jau tikrai septyni aštuoni tūkstančiai. Daug kas sako, kad priešo nuostoliai Avdijivkos kryptimi jau viršijo jo nuostolius Vuhledare ir Bachmute“, – pažymėjo Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas.Pareigūnas pareiškė, jog Rusijos armijos karinės technikos nuostoliai Avdijivkos kryptimi vertinami skirtingai, bet, jo nuomone, jie jau viršija 400 vienetų.„Kai dėl technikos (nuostolių), tai nurodomi skirtingi skaičiai. Vieni sako, kad jie (rusai) prarado daugiau nei 200 technikos vienetų, kiti – kad daugiau kaip 400. Aš labiau linkstu prie antrojo varianto. Mat vien tik per pirmąją šio paaštrėjimo dieną, spalio 10-ąją, kai jie ėmė pulti, buvo užfiksuota beveik 100 technikos vienetų, iš kurių 60 buvo sunaikinta. Jie ėjo kolonomis, per pirmąją bangą buvo sunaikinta daug technikos“, – aiškino V. Barabašas.Kaip jau buvo pranešta, nuo 2023 metų spalio 10 d. okupantai rusai nepaliaujamai atakuoja Avdijivką, bandydami žūtbūt užimti miestą.

Sužeistųjų per Chersono centro apšaudymą padaugėjo iki devyniųDu žmonės žuvo ir devyni buvo sužeisti per neseniai Rusijos surengtą Chersono centro apšaudymą. Buvo apgadinta keliolika transporto priemonių, įskaitant policijos automobilius ir specialųjį medicinos transportą.Pareiškimą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Chersono srities policija, praneša „Ukrinform“.„Šiandien apie 14 val. priešas vėl klastingai apšaudė Chersono centrinį rajoną, atakavęs taikius rajonus iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų ir artilerijos“, – teigiama pranešime.Nuo priešo apšaudymo nukentėjo ligoninė, kavinė, teismo įstaiga, švietimo įstaiga, parduotuvės ir individualūs namai. Sprogus rusiškiems sviediniams kilo gaisrai.Iš viso buvo apgadinta arba sunaikinta 10 transporto priemonių, įskaitant du policijos automobilius ir specialųjį medicininį transportą.Policijos duomenimis, kol kas patvirtinta, kad sužeisti devyni žmonės: keturios moterys (tarp jų viena medicinos darbuotoja) ir penki vyrai.Žuvo du vietos gyventojai: 45 metų vyras ir 62 metų moteris.Įvykio vietoje dirbo medikai ir gelbėtojai. Policija teikė pagalbą sužeistiesiems ir fiksavo Rusijos apšaudymo padarinius.https://www.facebook.com/khersonpolice.official/posts/pfbid025j9mBN2aCENpE4kg6SjQpbxoReB2XRS2yTVfinahemB9NvrKhBGmQCpAUADhUS4Cl

Nuo karo pradžios Avdijivkoje žuvo daugiau kaip 150 gyventojųDonecko srities Avdijivkos mieste nuo 2022 metų vasario 24 d. žuvo 154 civiliai, o po okupantų rusų sugriautų pastatų griuvėsiais tebėra šešių žmonių kūnai, dviejų – dar nuo gegužės mėnesio.Tai pirmadienį interviu „Ukrinform“ pareiškė Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.„Nuo plataus masto invazijos pradžios patvirtintas žmonių, atsidūrusių po griuvėsiais, skaičius. Kol kas nepriskiriame jų prie žuvusiųjų, nes kūnų dar nėra. Žinoma, kad po griuvėsiais yra šeši žmonės, du iš jų – dar nuo gegužės mėnesio“, – sakė V. Barabašas.Pareigūno duomenimis, iš viso nuo 2022 metų vasario 24 dienos Avdijivkoje žuvo 154 civiliai, tarp jų – vienas vaikas.Kaip jau buvo pranešta, Donecko sritį nuolat apšaudo Rusijos kariuomenė, kasdien priešas žudo ir žaloja civilius gyventojus, naikina infrastruktūros objektus. Nuo 2023 metų spalio 10 dienos okupantai rusai nepaliaujamai atakuoja Avdijivką, bandydami užimti miestą.

JAV nupirko Ukrainai iš Jordanijos savaeigių zenitinių pabūklų „Gepard“JAV nupirko iš Jordanijos savaeigių zenitinių pabūklų „Gepard“ partiją, kuri bus perduota Ukrainai.Tai pranešė leidinys „De Telegraaf“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„JAV iš Jordanijos nupirko 60 savaeigių zenitinių pabūklų „Gepard“, kad perduotų juos Ukrainai. Anksčiau šią ginkluotę Amanui pardavė Nyderlandai“, – rašoma pranešime.Leidinio žiniomis, Nyderlandų vyriausybė 2016 metais pardavė Jordanijai Vokietijoje pagamintą ginkluotę už 21 mln. eurų, o tai buvo laikoma „juokinga kaina“.Amerikiečiai ją įsigijo už maždaug 110 mln. eurų.„Gepard“ gali numušti lėktuvus ir sraigtasparnius, tačiau Ukraina šias sistemas daugiausia naudos gynybai nuo dronų, rašo leidinys.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, prezidentas Volodymyras Zelenskis lapkričio 9 d. pareiškė, jog Ukrainos valdžia bendradarbiauja su visais partneriais, kad sustiprintų šalies oro gynybą.

Krymo totorių lyderiui Džemilevui suteiktas Ukrainos didvyrio vardasKrymo totorių lyderiui Mustafai Džemilevui suteiktas Ukrainos didvyrio vardas. Atitinkamą apdovanojimą – Aukso žvaigždės ordiną – jam įteikė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Tai „Telegram“ kanale pranešė Krymo totorių tautos Medžliso pirmininkas Refatas Čubarovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Ką tik Ukrainos prezidentas įteikė Mustafai Agai, kuriam suteiktas Ukrainos didvyrio vardas, aukščiausias Ukrainos valstybės įvertinimas, Aukso žvaigždės ordiną“, – rašoma pranešime.„Ukrinform“ primena, kad lapkričio 13 d. sukanka 80 metų visame pasaulyje žinomam žmogaus teisių gynėjui, ilgamečiam sovietinių lagerių politiniam kaliniui, nepriklausomos Ukrainos valstybiniam ir politiniam  veikėjui, III-IX šaukimų Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatui, Krymo totorių tautos Medžliso pirmininkui 1991–2013 metais, Krymo totorių tautos lyderiui Mustafai Džemilevui.M. Džemilevas gimė 1943 metų lapkričio 13 d. Kryme vokiečių okupacijos laikotarpiu. Atėjus sovietų kariuomenei, 1944 metų gegužės 18 d. kartu su visa Krymo totorių tauta mažiau nei šešių mėnesių Mustafa ir jo šeima sovietų valdžios buvo ištremti į Uzbekistaną.Dar jaunystėje M. Džemilevas įsijungė į Krymo totorių nacionalinį judėjimą, kurio nariai kovojo už savo tautos teisę grįžti į tėvynę – Krymą.1969 metais jis buvo vienas iš Žmogaus teisių gynimo Sovietų Sąjungoje iniciatyvinės grupės, kuri tapo pirmąja nepriklausoma pilietine organizacija SSRS, įkūrėjų. Vėliau 11 iš 15 jos narių buvo suimti ir nuteisti įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis.M. Džemilevas yra Krymo totorių vienybės ir jos grįžimo į gimtąją žemę simbolis. Jis paskyrė savo gyvenimą kovai su sistema ir už tai kalėjime praleido 15 metų.Rusijai okupavus Krymą, M. Džemilevas ir toliau gina savo tautos teises.Kremliaus režimas uždraudė jam atvykti į Krymą iki 2034 metų.

Taurijos kryptimi pasidavė daugiau nei dešimt okupantųPer pastarąją dieną daugiau nei dešimt rusų okupantų pasidavė Taurijos kryptimi. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Taurijos operacinės ir strateginės pajėgų grupės vadas Oleksandras Tarnavskis.„Vakar pasidavė daugiau nei dešimt rusų okupantų“, – pabrėžė O. Tarnavskis.Kaip situaciją fronte apibūdino brigados generolas, Taurijos kryptimi priešas įvykdė 22 oro išpuolius, 43 kovinius veiksmus ir iššovė 576 artilerijos sviedinius.O ukrainiečiai kariai tvirtai laiko gynybines pozicijas Avdijivkos kryptimi.Operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės „Taurija“ raketų pulkai ir artilerija per dieną iššovė 847 kartus. „Priešas neteko 455 žmonių“, – pranešė O. Tarnavskis.Taip pat sunaikinti 8 prieš karinės įrangos vienetai: 1 tankas, 2 šarvuotosios kovos mašinos, 3 bepiločiai, taip pat sunaikinti 2 amunicijos sandėliai. Apgadinti 7 prieš karinės įrangos vienetai.Kaip patikino O. Tarnavskis, puolamoji operacija Melitopolio kryptimi tęsiasi.

Dronas apgadino netoli Maskvos esančios įmonės, kurioje gaminami ginklai, pastatusLapkričio 11-osios naktį Kolomnoje, Maskvos srityje, bepiločio lėktuvo atakos prieš Mechanikos inžinerijos projektavimo biurą metu buvo apgadinti bendrovės pastatai. Apie tai rašo „Astra“, remdamasis šaltiniais.Anot pranešimo, dronas įmonės teritorijoje nukrito ir sprogo apie vidurnaktį. „Astros“ teigimu, dviejuose biuro pastatuose buvo išdaužti langai, taip pat apgadinti dviejų pastatų fasadai. Aukų nebuvo.Mechanikos inžinerijos projektavimo biuras yra tyrimų ir gamybos centras Rusijoje, kuriame vykdomas įvairių ginklų ir karinės įrangos projektavimas, gamyba, bandymai ir visapusiškas kūrimas.https://t.me/astrapress/42167

Okupantai apšaudė Chersono ligoninę, sunaikino greitosios pagalbos automobilį Pirmadienį, lapkričio 13 d., rusų okupantai užpuolė ligoninę Chersone. Apie tai „Telegram“ pranešė Chersono OVA vadovas Oleksandras Prokudinas.Po apšaudymo kilo gaisras. Apgadintas greitosios medicinos pagalbos automobilis ir kitos transporto priemonės.Apie aukas nepranešta.Anksčiau Prokudinas pranešė apie didžiulį Chersono apšaudymą ir paragino vietos gyventojus slėptis.https://t.me/operativnoZSU/123148

Didžioji Britanija perdavė Ukrainos kariams žieminių drabužių ir įrangosDidžioji Britanija perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms žieminių drabužių ir įrangos.Tai socialiniame tinkle X pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.„Siekdami paremti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas žiemos mėnesiais, mes perdavėme įvairia reikiamų drabužių ir įrangos“, – sakoma žinybos pranešime.Ministerijos duomenimis, Ukrainos kariškiai iš Jungtinės Karalystės gavo daugiau kaip 82 tūkst. šalmų, per 25 tūkst. žieminių drabužių komplektų, daugiau nei 10 tūkst. šarvuotųjų liemenių ir daugiau kaip 70 tūkst. operatyvinių sausųjų davinių.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas pareiškė, kad kontrpuolimas prieš okupantus rusus bus tęsiamas ir stojus šaltiems ir drėgniems orams.

Kremlius tyli apie pranešimus, kad Ukraina sustiprino pozicijas kairiajame Dnipro krantePirmadienį Kremlius atsisakė komentuoti pranešimus, kad Ukrainos kariuomenė persikėlė į okupuotą kairįjį Dnipro upės krantą ir sustiprino savo pozicijas – tai būtų reikšmingas Kyjivo proveržis.Žiniasklaida ir socialinė žiniasklaida savaitgalį pranešė, kad Kyjivo pajėgos kirto upę, ilgai sudariusią fronto liniją pietinėje Chersono srityje, ir užėmė pozicijas Krynkų kaime.„Mes nekomentuojame specialiosios karinės operacijos eigos, tai mūsų specialistų, kariškių prerogatyva“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas bei pridūrė, kad ir „šiuo atveju manome, jog komentuoti gali ir turėtų mūsų kariuomenės specialistai“.Nuo rudens Kyjivas didino pastangas kirsti Dnipro upę, tai svarbus šią vasarą pradėto kontrpuolimo tikslas. Ukrainos kariuomenė, laikanti savo operacijas paslaptyje, pranešimų nekomentavo.Mažas Krynkų kaimas yra maždaug už 50 kilometrų į rytus nuo Ukrainos kontroliuojamo Chersono miesto, kitame upės krante. Anksčiau pirmadienį dvi Rusijos valstybinės naujienų agentūros – TASS ir „Sputnik“ – paskelbė apie galimą Maskvos pajėgų atsitraukimą nuo Dnipro upės, bet vėliau atšaukė naujieną kaip „klaidą“.Vis dėlto įtakingose Rusijos socialinės žiniasklaidos paskyrose patvirtinta, kad Ukrainos kariuomenė yra kitoje upės pusėje. „WarGonzo“ Telegram“ paskyroje, artimoje Maskvos pajėgoms, rašoma, kad „Rusijos kariuomenė mėgina išstumti Ukrainos kariuomenę iš jos užimto placdarmo Krynkuose“. „Artilerija apšaudo Ukrainos pozicijas“, – sakoma joje ir priduriama, kad „Ukrainos kariuomenė įsiveržė ir neplanuoja trauktis“.Kitoje su kariuomene susijusioje „Telegram“ paskyroje „Rybar“ pranešta, kad Krynkuose vyksta „kovos“. Joje sakoma, kad Ukrainos pajėgos „išplėtė savo kontrolės zoną“ kaime, tačiau mėgindamos veržtis tolyn pakliuvo į Rusijos kariuomenės „pasalą“.

Chersono srities administracija skelbia nuotraukas, kuriose užfiksuotos rytinio apšaudymo pasekmės.https://t.me/khersonskaODA/12613

Chersono priemiestyje rusai apšaudė automobilį: vienas žmogus žuvo, tarp sužeistųjų – kūdikisChersono priemiestyje rusų kariškiai iš artilerijos apšaudė automobilį, vienas žmogus žuvo, yra sužeistųjų.Kaip rašo „Ukrinform“, tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.„Įjungę specialų signalą, policininkai skuba į Chersono ligoninę. Ant rankų – dviejų mėnesių kūdikis. Vidurdienį Chersono priemiestyje rusai iš artilerijos apšaudė automobilį, kuriuo mergytė ir jos artimieji važiavo namo po medicininės apžiūros“, – papasakojo I. Klymenka.Pasak ministro, rusų sviediniui pataikius į automobilį, šis užsidegė. „36 metų motina sunkios būklės nugabenta į ligoninę. Prie vairo sėdėjęs vyras žuvo. Tikriausiai tai vaiko 64 metų amžiaus senelis. Tapatybę nustatys ekspertai, nes kūnas beveik visiškai sudegė“, – pažymėjo pareigūnas.Preliminariais duomenimis, mergaitei diagnozuotas galvos sužeidimas. Jos būklė vidutinio sunkumo. Gydytojai teikia reikiamą pagalbą ir kovoja dėl mamos gyvybės.Kaip praneša Ukrainos generalinio prokuroro biuras, Chersono apygardos prokuratūrai vadovaujant, pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).Tyrimo duomenimis, lapkričio 13 d., apie 11.40 val., Rusijos kariškiai apšaudė kelią prie įvažiavimo į kaimą Chersono rajone.„Sviedinio smūgio zonoje atsidūrė automobilis, kuriame buvo vyras, moteris ir dviejų mėnesių kūdikis“, – rašoma pranešime.https://t.me/Klymenko_MVS/468

Ukrainos išdavikas, padėjęs Rusijai surengti mirtiną smūgį į Charkivą, nuteistas kalėti iki gyvos galvosRusijos žvalgybos agentas, padėjęs Rusijos invazijos pajėgoms paleisti raketas į Charkivo regiono administracijos pastatą ir kitus miesto objektus, nuteistas kalėti iki gyvos galvos, pranešė Generalinė prokuratūra.Teismas pripažino, kad iš Charkivo kilęs vyras kaltas dėl išdavystės, platinęs informaciją, pateisinančią Rusijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, neteisėtai disponavęs šaunamaisiais ginklais. Teismas nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos ir nurodė konfiskuoti visą jo turtą.Prokurorai teisme įrodė, kad nuo 2022 m. vasario iki balandžio šis asmuo rinko slaptą informaciją apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir Charkivo infrastruktūrą asmeniškai stebėdamas, kalbėdamasis su vietos gyventojais ir užrašydamas duomenis. Jis perdavė žvalgybos informaciją savo prižiūrėtojams iš Rusijos per socialinį tinklą, uždraustą Ukrainoje. Šis agentas palaikė ryšius su dviem Rusijos žvalgybai jau dirbusiomis moterimis.2022 m. vasario 28 d. vyras vienam iš savo valdytojų nusiuntė Charkivo srities administracijos pastato koordinates. Be to, jis pateikė duomenis, kad Rusija galėtų smogti į bendrovės „Chado“ būstinę ir daugelį kitų objektų, vėliau nukentėjusių per Rusijos smūgius. Charkivo gyventojas taip pat paskelbė socialiniuose tinkluose įrašus, kuriuose neigė Rusijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą ir pritarė invazinių pajėgų veiksmams.„Ukrinform“ priminė, kad 2022 m. kovo 1 d. Rusijos kariuomenė paleido dvi raketas „Kalibr“ į regiono administracijos būstinę Charkivo centre. Prokuratūros duomenimis, žuvo 31 žmogus.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad rusai perėjo prie aktyvios gynybos Bachmuto kryptimiOkupantai perėjo prie aktyvios gynybos Bachmuto kryptimi ir bando ieškoti silpnesnių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybos vietų.Apie tai „Laisvės radijui“ pranešė Ukrainos sausumos pajėgų vadovybės atstovas spaudai Volodymyras Fitio, skelbia nv.ua.Jis pažymėjo, kad rusai visoje kontakto linijoje nuo Kupjansko iki Bachmuto nepadarė jokios pažangos.„Šioje fronto dalyje priešas nuo gynybos perėjo prie aktyvios gynybos. Jis bando atsikovoti anksčiau prarastas pozicijas. Pasitaikius puikiai progai, mūsų kariai pereina prie puolamųjų veiksmų, pagerina savo taktinę poziciją. Per praėjusią parą mūsų kariai atrėmė 10 atakų ties Kliščijivka ir Andrijivka,“ – nurodė V. Fitio. Ukrainos sausumos pajėgų vadovybės atstovas spaudai sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pamatė, kaip rusai ruošiasi aktyviems veiksmams. Jo teigimu, Rusijos kariuomenė tam ruošėsi maždaug tris mėnesius, tačiau ruošėsi ir ukrainiečiai.„Sustiprinome savo inžinerinius įtvirtinimus. Taip pat padidinome rezervą. Pastebėjome, kad iš pradžių rusai aktyviau puolė Lymano–Kupjansko kryptimi, o dabar atakuoja Bachmuto kryptimi. Regis, priešas bando nors kažkur pasiekti laimėjimų“, – sakė V. Fitio.Spalio 12 d. Rytų pajėgų grupuotės atstovas spaudai Ilja Jevlašas pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos kai kuriose vietovėse į pietus nuo Bachmuto pasistūmėjo šimtus metrų į priekį. Anot jo, ukrainiečių kariai sėkmingai atakavo Bachmuto kryptimi ir tęsia puolamąją operaciją.Taip pat jis teigė, kad ties Bachmuto kryptimi esančiu geležinkeliu tebeverda nuožmūs mūšiai.

Okupuotame Mariupolyje likviduotas FST operatyvininkas, trys „policininkai“Mariupolyje, strateginiame Ukrainos uostamiestyje prie Azovo jūros, vis dar okupuotame Rusijos, pastarosiomis dienomis likviduoti keturi teisėsaugos ir saugumo pareigūnai, „Telegram“ kanale pranešė miesto taryba tremtyje.„Keturi teisėsaugininkai žuvo Mariupolyje mįslingomis aplinkybėmis“, – sakoma tarybos pranešime, remiantis vienu Rusijos „Telegram“ kanalu.Remiantis informacija, gauta iš trijų skirtingų šaltinių Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje (FST) ir vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos „vidaus reikalų ministerijos“ darbuotojų, lapkričio 10 d. savo automobilyje buvo susprogdintas policijos pareigūnas. Pirminiuose pranešimuose kaip įvykio priežastis nurodytas transporto priemonės gedimas, bet vėliau pranešimai pataisyti ir sakoma, kad automobilyje buvo padėta ​​bomba. Nuo patirtų sužalojimų operatyvininkas ligoninėje mirė.Be to, lapkričio 10 ir 11 dienomis mieste nudėti dar du „policininkai“ ir FST darbuotojas. Visi trys buvo nušauti. Visi jie dalyvavo „tiriant pastaraisiais mėnesiais laikinai okupuotame Mariupolyje ukrainiečių diversantų įvykdytas operacijas ir paslaptingus karių nužudymus“, sakoma miesto tarybos tremtyje pranešime.Sprogimai tapo dažnu reiškiniu Rusijos kariuomenės laikinai užimtose Ukrainos teritorijose, taip pat ir Mariupolyje. Per įvairias atakas, kurias rengia ir priešo užnugaryje veikiantys Ukrainos partizanai, taikomasi į Rusijos ginklų ir šaudmenų sandėlius, karinę techniką, kareivius.

Ukraina įtraukė Danijos bendrovę „Rockwool“ į tarptautinių karo rėmėjų sąrašąUkrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra (NACP) pranešė, kad į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą įtraukė Danijos bendrovę „Rockwool“. Jos gaminiai buvo naudojami statant ir remontuojant Rusijos karinio jūrų laivyno laivus.„Į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą įtraukta pirmaujanti Danijos akmens vatos produktų gamintoja. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, bendrovė sąmoningai nusprendė likti Rusijos rinkoje. Per tarpininkus bendrovės gaminiai parduodami Rusijos valstybinėms įmonėms, visų pirma Rusijos gynybos ministerijos užsakymu“, – sakoma pranešime.2022 metų balandžio mėnesį bendrovė „Rockwool“ paskelbė, kad tęs veiklą Rusijoje.Bendrovės gaminiai naudojami šiltinimui, garso izoliacijai ir priešgaisrinei apsaugai, jie skirti visų tipų pastatams ir konstrukcijoms, taip pat pramoninei įrangai ir net laivų statybai.NACP duomenimis, „Rockwool“ gaminiai buvo naudojami statant ir remontuojant Rusijos karinio jūrų laivyno laivus – Juodosios jūros laivyno Sevastopolyje, Baltijos laivyno, Šiaurės laivyno Murmanske ir Ramiojo vandenyno laivyno laivų remontui.Informacija apie tokias sutartis pateikiama nuo 2014 iki 2021 metų. Per metus nuo Krymo aneksijos „Rockwool“ tiekė izoliacines medžiagas mažiausiai 31 Rusijos karinio jūrų laivyno laivui ir povandeniniam laivui, įskaitant kreiserius, eskadrinius minininkus, branduolinius povandeninius laivus, fregatas, puolamuosius laivus–amfibijas, minų tralerius ir žvalgybos laivus.Nustatyta, kad tarp „Rockwool“ distributorių ir Rusijos gynybos ministerijos buvo sudarytos mažiausiai 52 sutartys, kurių vertė viršijo 329 mln. rublių (44 mln. eurų).„Rockwool“ Rusijoje veikia nuo 1995 metų ir turi keturias gamyklas (Balašichoje, Maskvos srityje, Vyborge, Leningrado srityje, Troicke, Čeliabinsko srityje, ir Alabugoje, Tatarstano Respublikoje).Įmonėje Rusijoje dirba 1 200 žmonių, tai sudaro apie 10 proc. visų įmonės darbuotojų.Rusijoje „Rockwool“ atstovauja 4 bendrovės, jos 2022 metais bendrai gavo apie 451 mln. dolerių pajamų ir į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau kaip 17 mln. dolerių pelno mokesčio.

Borrellis: ES Ukrainai suteikė pagalbos už 27 mlrd. eurųEuropos Sąjunga jau suteikė Ukrainai precedento neturinčios karinės pagalbos už 27 mlrd. eurų ir, kol Rusijos karas Ukrainoje tebesitęsia ir plinta, ketina toliau remti šią šalį.Tai prieš prasidedant ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Briuselyje pasakė ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis.Konfliktui Vidurio Rytuose stiprėjant, jis pakvietė tarptautinę bendruomenę nepamiršti ir Rusijos karo Ukrainoje. Jis priminė apie naujausią rusų suduotą smūgį Kyjive ir išpuolius prieš grūdus Juodosios jūros koridoriumi gabenančius civilinius laivus.J. Borrellis pabrėžė, kad ES parama Ukrainai vis stiprėja, atkreipdamas dėmesį, kad pagalbos jau yra suteikta už 27 mlrd. eurų – rekordinę sumą ES istorijoje.Jo žodžiais tariant, ES ketina toliau palaikyti Ukrainą.Komentuodamas padėtį Vidurio Rytuose, jis atkreipė dėmesį, kad ES šalys susitarė dėl bendros pozicijos įvykių Gazoje atžvilgiu. Jos pripažino Izraelio teisę gintis ir tuo pat metu paragino užtikrinti kuo didžiausią veiksmų kontrolę bei daryti karo veiksmų pertraukas humanitarinei pagalbai pristatyti ir civiliams evakuoti iš konflikto zonos, apie kurias būtų pranešama iš anksto.Atsakydamas į žurnalistų klausimus apie tai, kokią įtaką padėtis Vidurio Rytuose turės pagalbai, kurią ES teikia Ukrainai, ES vyriausiasis įgaliotinis pabrėžė, kad šiedu konfliktai savo pobūdžiu visiškai skiriasi. Tuo pat metu, pridūrė J. Borrellis, yra aišku, kad būtina atidžiai atsižvelgti į visame pasaulyje esančias nuostatas, kad būtų išvengta kaltinimų taikant dvigubus standartus.Jis taip pat užsiminė, kad ministrai ne tik aptars padėtį Vidurio Rytuose ir Ukrainoje, bet ir kalbėsis apie Armėnijos ir Azerbaidžano santykių raidą, susitiks su Vakarų Balkanų šalių užsienio reikalų ministrais ir aptars pasirengimus kitai JT organizuojamai klimato konferencijai.Kaip jau buvo pranešta, Briuselyje šiandien vyksta ES užsienio reikalų ministrų tarybos posėdis. Rytoj į panašų posėdį Briuselyje rinksis ir ES gynybos ministrai. Vienas iš svarbiausių abejų posėdžių darbotvarkės klausimų – tolesnė ES pagalba Ukrainai.

Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas paaiškino, kodėl rusai pristabdė atakas raketomis „Kalibr“Ilga pauzė Rusijos sparnuotųjų raketų atakose susijusi su logistikos problemomis ir raketų vežėjų bei raketų atsargų perskirstymu, per nacionalinį telemaratoną sakė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai 3-iojo laipsnio kapitonas Dmytro Pletenčiukas, pranešė „Ukrinform“.„Šiuo metu Juodojoje jūroje matome tik vieną priešo laivą ir dar vieną Azovo jūroje“, – sakė D. Pletenčiukas. Jo teigimu, užpuolikai priversti retkarčiais perdislokuoti laivus iš Novorosijsko ir prišvartuoti juos Tuapse, „nes jie turi keisti švartavimosi vietą, o ten nepakanka krantinės“. D, Pletenčiuko žodžiais, nors Rusija turėjo perdislokuoti sparnuotųjų raketų vežėjus iš Sevastopolio į Novorosijską, „logistika, aptarnaujanti šiuos vežėjus, liko Sevastopolyje“.„Priešai susiduria su logistikos stoka – negali įkelti raketų „Kalibr“ Novorosijske, todėl negali jų panaudoti, kol neišspręs šios problemos. Kad tai padarytų, jie turi vykti į Sevastopolį ir ten jas pakrauti, bet tai jiems pavojinga“, – paaiškino D. Pletenčiukas.Drauge artėjant žiemai įsibrovėliai iš Rusijos kaupia raketų atsargas. „Karinis ir pramoninis kompleksas negali tiekti norimo kiekio raketų, todėl jie priversti daryti tokias pauzes“, – sakė D. Pletenčiukas.

Gynybos ministerija pranešimus apie Rusijos kariuomenės pergrupavimą vadina „provokacija“„Melagingos žinutės apie karių „pergrupavimą“ Dnipro srityje siuntimas, tariamai Rusijos gynybos ministerijos spaudos centro vardu, yra provokacija“, – RBC sakė Rusijos gynybos ministerija.Valstybinės agentūros RIA Novosti ir TASS pirmadienio rytą pranešė, kad Chersono kryptimi kovojančios Dnepro grupės vadovybė nusprendė pergrupuoti karius. Ši naujiena buvo atšaukta.

Ukrainos lakūnai Rumunijoje pradėjo mokytis pilotuoti naikintuvus F-16Pirmadienį Rumunijos nacionalinės gynybos ministras Angelis Tîlvăras kartu su Nyderlandų gynybos ministre Kajsa Ollongren Feteščio oro bazėje atidarys Europos naikintuvų F-16 mokymo centrą, kuriame bus mokomi pilotai iš Ukrainos.Apie tai pranešė naujienų agentūra DW.Numatoma, kad mokymai truks pusę metų. Mokymo centras yra įsikūręs už 150 km nuo Bukarešto.Naikintuvus F-16 gaminanti „Lockheed“ parūpino instruktorių ir techninio personalo, padėsiančio organizuoti mokymus.2023 m. lapkričio 7 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė padėką Nyderlandams ir šios šalies ministrui pirmininkui Markui Rutte už paramą Ukrainai – penkis perduotus naikintuvus F-16, kurie dabar ir atvyko į Rumuniją.

Kremlius nekomentuoja žinios apie Rusijos karių pergrupavimąKremlius nekomentavo pasirodžiusios informacijos apie Rusijos kariuomenės pergrupavimą prie Dnipro.„Jūs žinote, kad mes nekomentuojame padėties eigos tiesiogiai specialiosios karinės operacijos mūšio lauke. Tai vis dar yra specialistų, profesionalų, tai yra mūsų kariuomenės, prerogatyva. Ir šiuo atveju manome, kad tik mūsų kariuomenė gali ir turi komentuoti situaciją“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

Landsbergis: 12-as ES sankcijų paketas Rusijai ambicingas, dėl to kyla sudėtingos diskusijosUžsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad rengiamas 12-as Europos Sąjungos sankcijų paketas Rusijai yra „gan ambicingas“ ir apimantis nemažai sričių, tačiau dėl to, anot jo, diskusijos yra sudėtingos ir tai pagrindinė priežastis, kodėl paketas „nėra padėtas ant stalo“. Tačiau Lietuvos diplomatijos vadovas tikisi, kad sankcijų paketo numatytas apimtis bus išsaugota.„Kol kas paketas yra gan ambicingas, tiek, kiek esame matę paketą anksčiau, jame yra tiek individualių sankcijų, tiek sektorių, tiek atskirų įmonių. Jis apima nemažai sričių, kaip visada džiaugiuosi, kad didelis Lietuvos indėlis yra ruošiant tą paketą. Bet, kadangi jis yra ambicingesnis negu prieš tai buvusieji, tai ir diskusijos yra sudėtingesnės“, – pirmadienį Briuselyje prieš prasidedant ES Užsienio reikalų tarybai žurnalistams teigė G. Landsbergis.„Manyčiau, kad pagrindinė priežastis, kodėl vis dar jo nematome padėto ant stalo – dėl tų diskusijų. Noriu tikėti, kad išsaugant tą apimtį, kurį yra dabar, jis panašus turėtų būti pristatytas. Tačiau politinės diskusijos tikrai prasidės“, – tvirtino jis.G. Landsbergis tikino, kad diskusijos dėl sankcijų Maskvai „vyko neblogai“, tačiau racionalių argumentų tarp skirtingas nuomones turinčių šalių rasti sunku.„Kol kas praktiniame lygyje diskusijos vyko neblogai, kaip ir visada. (...) Retai diskusija vyksta argumentų kalba, tai ideologinė diskusija, kuri susiveda ar viena pusė yra už Ukrainos pergalę, ar kita nėra. Atrasti kažkokius racionalius argumentus būtų sudėtinga, bet iki šiol esame radę sutarimus“, – sakė ministras.ELTA primena, kad ES rengia dvyliktąjį sankcijų Rusijai paketą. Keli aukšti Bendrijos pareigūnai spalio pabaigoje Briuselyje sakė, kad, be kita ko, norima apriboti prekybą deimantais iš Rusijos. Be to, gali būti įvestas aliuminio importo draudimas bei eksporto suvaržymai kitoms prekėms, kurios gali būti naudojamos ne tik civiliniais, bet ir kariniais tikslais.Iki šiol paskutinis sankcijų Rusijai paketas įsigaliojo birželį. Jis apėmė baudžiamąsias priemones dar daugiau asmenų ir organizacijų, remiančių Rusijos invaziją į Ukrainą bei instrumentą, draudžiantį apeiti jau galiojančias sankcijas.Jau kurį laiką, be kita ko, taikomas plataus masto draudimas importuoti žalią naftą, anglį, plieną, auksą ir prabangos prekes, taip pat baudžiamosios priemonės bankams ir finansų institucijoms. Asmenų ir juridinių asmenų, kuriems dėl karo Ukrainoje taikomos sankcijos, sąraše šiuo metu jau yra apie 1,8 tūkst. įrašų.

Rusijoje paskelbta apie ministerijos sprendimą dėl karių patraukimo: netrukus žinutė atšauktaRusijos Federacijos (RF) gynybos ministerija pareiškė nusprendusi „permesti pajėgas į naudingesnes pozicijas“, pranešė Rusijos žiniasklaida. Po keleto minučių šis pranešimas buvo paneigtas, skelbia nv.ua.Pirmadienį, lapkričio 13 d., Kremliaus propagandinės naujienų agentūros parašė, kad Rusijos gynybos ministerija nusprendė „permesti pajėgas į naudingesnes pozicijas į rytus nuo Dniepro“, kad neva galėtų jas naudoti „puolimams kitomis kryptimis“ rengti.Rusijos žiniasklaida rėmėsi „RIA Novosti“ ir TASS pranešimais. Po keleto minučių TASS „Telegram“ kanale buvo patikslinta, kad pranešimas buvo paskelbtas „per klaidą“ ir kad naujiena bus „anuliuota“. „RIA Novosti“ kanale naujienos apie pajėgų permetimą nebeliko, o interneto svetainėje vietoje naujienos atsirado užrašas „anuliuota“.

Pistoriusas: Vokietija 2024 metais padvigubins karinę paramą UkrainaiVokietijos gynybos ministras sekmadienį paskelbė, kad Berlynas 2024 metais iki 8 mlrd. eurų padidins karinę pagalbą karo draskomai Ukrainai, besistengiančiai išstumti okupacines Rusijos pajėgas.„Tai stiprus signalas Ukrainai, rodantis, kad mes jos nepaliekame“, kai tarptautinis dėmesys sutelktas į karą tarp Izraelio ir „Hamas“, televizijos kanalui ARD sakė Borisas Pistoriusas.Ukraina nuolat reikalauja didesnės karinės pagalbos iš savo Vakarų sąjungininkių, tačiau per šiais metais pradėtą kontrpuolimą nepavyko išstumti šalies pietuose ir rytuose įsitvirtinusių Rusijos pajėgų.Padidintos lėšos yra atsakas į šių metų patirtį, „kuri parodė, kad suplanuotos sumos greitai baigėsi“, sakė B. Pistoriusas.Kanclerio Olafo Scholzo koalicinė vyriausybė pasiekė susitarimą padvigubinti pradinį pagalbos paketą, kurį daugiausia sudaro karinė įranga, ir šį sprendimą balsavimu oficialiai turi patvirtinti įstatymų leidėjai.Nuo tada, kai Rusija praėjusių metų vasario mėnesį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vokietija buvo viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų, suteikusi 22 mlrd. eurų humanitarinės, finansinės ir karinės paramos.Tačiau ji vis dar priešinasi ilgojo nuotolio raketų „Taurus“, kurių prašo Kyjivas, tiekimui, baimindamasi, kad jos bus naudojamos Rusijos teritorijai atakuoti.

Ukrainoje jau žuvo 312 550 rusų okupantųNuo 2022 metų vasario 24 iki 2023 metų lapkričio 13 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos Ukrainoje likvidavo apie 312 550 Rusijos okupantų, iš jų – 800 vien per pastarąją parą.Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 5 354 priešo tankus (+5 per praėjusią parą), 10 079 šarvuotas kovos mašinas (+6), 7 569 artilerijos sistemas (+10), 881 daugkartinio paleidimo raketų sistemą, 580 oro gynybos sistemų, 322 orlaivius, 324 sraigtasparnius, 5 634 bepiločius orlaivius (+2), 1 561 sparnuotąją raketą (+1), 22 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 9 949 motorines transporto priemones (+5) ir 1 079 specialiosios įrangos vienetus (+1).Duomenys nuolat atnaujinami.Kaip pranešama, Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą atrėmė 24 Rusijos atakas Marinkos sektoriuje.

JAV ragina „svetingai priimti“ Rusiją APEC viršūnių susitikimeNepaisant JAV pastangų izoliuoti Maskvą dėl jos vykdomos invazijos į Ukrainą, šią savaitę San Franciske įvyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono viršūnių susitikime Jungtinės Valstijos su Rusija elgsis kaip su pilnateise renginio dalyve, sekmadienį pranešė aukštesniojo rango pareigūnas.Kadangi prezidento Vladimiro Putino vizitas yra neįmanomas dėl politinių priežasčių, Rusijai Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime, kuris įvyks lapkričio 11–17 dienomis, atstovaus ministro pirmininko pavaduotojas Aleksejus Overčiukas.„Jis laikomas delegacijos vadovu ir turės galimybę dalyvauti visuose savaitę truksiančiuose renginiuose“, – naujienų agentūrai AFP sakė už APEC atsakingas JAV valstybės departamento atstovas Mattas Murray.A. Overčiukui galioja aibė Vakarų valstybių, tarp jų ir Europos Sąjungos narių nustatytų sankcijų, tačiau, kitaip nei daugumos Rusijos aukščiausiojo lygio vadovų atveju, JAV jokių sankcijų jo atžvilgiu nėra įvedusios.„Mes visus metus kartojome, kad visus APEC dalyvius norime priimti svetingai“, – kalbėdamas apie 21 narę turinčią organizaciją sakė M. Murray.„Tačiau tai darysime, vadovaudamiesi Jungtinių Valstijų įstatymais ir teisės aktais. Savaime suprantama, dėl sankcijų atitinkamai traktuojamas ir Rusijos dalyvavimas“, – teigė jis.Jis patvirtino, kad A. Overčiukas pagal diplomatinį protokolą „tikrai nebus tokio paties lygio“, kaip APEC dalyvausiantys valstybių ir vyriausybių vadovai.Vienas iš tokių vadovų – su JAV dažnai konfliktuojantis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, trečiadienį susitiksiantis su JAV prezidentu Joe Bidenu.Jungtinės Valstijos yra pareiškusios viltį, kad joms pavyks stabilizuoti santykius su Kinija bei rasti tam tikrų bendradarbiavimo sričių.Kita vertus, po to, kai Rusijos prezidentas V. Putinas, nekreipdamas dėmesio į JAV perspėjimus, 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, dėl kurios JAV ir kitos Vakarų šalys Kyjivui jau yra skyrusios milijardų vertės JAV dolerių pagalbos, Jungtinės Valstijos nutraukė beveik visus ryšius su Rusija.V. Putinas, kuriam yra išduotas Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderis, šiais metais nedalyvavo Pietų Afrikoje ir Indijoje vykusiuose viršūnių susitikimuose, nors šios dvi valstybės Rusijos atžvilgiu yra kur kas draugiškesnės nei JAV, tačiau pastaruoju metu lankėsi Kinijoje.Praėjusį mėnesį valstijos departamentas pranešė San Franciske V. Putino nepriimsiantis. Atsakydama į tai, Rusija pareiškė, kad kiekviena APEC narė pati sprendžia, kas jai atstovaus.

Ukrainos generalinis štabas praneša, kad šalies gynėjai šešiuose sektoriuose atrėmė 50 priešo atakųSekmadienį Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė 50 rusų atakų Kupiansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Maryinkos ir Šachtarsko fronto sektoriuose.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas apie tai vakare pranešė savo feisbuko paskyroje.Kaip rašoma generalinio štabo pranešime, įvyko 61 mūšis. Operatyvinė padėtis Ukrainos rytuose ir pietuose tebėra sudėtinga.Ukrainos gynybos pajėgos tęsia puolimą Melitopolio kryptimi bei toliau vykdo puolamuosius veiksmus Bachmuto kryptimi, naikindamos Rusijos karius ir įrangą ir silpnindamos priešą visoje fronto linijoje.Per pastarąją parą karinės oro pajėgos įvykdė keturis antskrydžius rusų karių, ginklų ir įrangos sutelkimo vietose.Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino vieną valdomą raketą Kh-59.Raketinių pajėgų padaliniai smogė dviem karių, ginklų ir įrangos sutelkimo vietoms, taip pat pataikė į tris ginklų sandėlius.Rusų armija paleido tris raketas ir įvykdė 27 antskrydžius, Ukrainos karius ir apgyvendintus rajonus 43 kartus apšaudė raketų paleidimo sistemomis. Nukentėjo privatūs gyvenamieji namai ir kitokia civilinė infrastruktūra. Pranešama apie civilių aukas.„Ukrinform“ pranešė, kad Rusijos pajėgos Bachmuto sektoriuje vykdo intensyvesnius veiksmus, mėgindamos susigrąžinti prarastas pozicijas.

Analitikai: Ukraina intensyvina atakas prieš rusų kariuomenę okupuotose teritorijose ir RusijojeUkraina intensyvina atakas prieš Rusijos karinių pajėgų dislokacijos vietas, logistikos ir kitus svarbius objektus užnugario zonose okupuotoje Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje. Taip teigiama Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.Ukrainos vyriausioji karinės žvalgybos direkcija (GUR) sekmadienį pranešė, kad lapkričio 11 dieną Ukrainos partizanai užpuolė Rusijos karinį štabą okupuotame Melitopolyje, Zaporižios regione, ir nukovė mažiausiai tris Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) ir „Rosgvardijos“ karininkus.Amerikiečių ekspertai teigė, kad GUR sekmadienio pranešimas buvo paskelbtas po lapkričio 8 dienos Ukrainos partizanų išpuolio prieš buvusį okupuoto Luhansko vadinamosios Liaudies milicijos vadą, lapkričio 9-osios smūgių prieš Rusijos karinę bazę okupuotame Skadovske, Chersono regione, ir Juodosios jūros laivyno objektus Kryme, ir po lapkričio 11-osios trijų smūgių ir partizanų išpuolių Rusijos teritorijoje.Be to, Ukrainos pajėgos nuo šių metų vasaros vykdo operaciją, nukreiptą konkrečiai į okupuotą Krymą.„Ukraina intensyvina atakas prieš Rusijos karinius, logistikos ir kitus svarbius objektus užnugario zonose okupuotoje Ukrainoje ir Rusijoje“, – teigė ISW.

Ukrainiečių, kuriems ES suteikta laikinoji apsauga, skaičius per mėnesį išaugo 32 000Agentūros „Eurostat“ duomenimis, laikinosios apsaugos statusas ES suteiktas 4,2 mln. dėl plataus masto Rusijos invazijos Ukrainą palikusių asmenų.Pagrindinės asmenis, kuriems suteiktas laikinosios apsaugos statusas, priėmusios šalys yra Vokietija (1,19 mln. žmonių; 28,3 proc. viso pabėgėlių skaičiaus), Lenkija (958 655; 23,1 proc.) ir Čekijos Respublika (357 960; 8,8 proc.).Pastebima, kad rugsėjo pabaigoje, lyginant su 2023 m. rugpjūčiu, laikinosios apsaugos statuso gavėjų iš Ukrainos skaičius ES išaugo 31 920 (0,8 proc.). Didžiausias absoliutus padidėjimas buvo užfiksuotas Vokietijoje (19 205; 1,6 proc.), Nyderlanduose (3 685; 2,8 proc.) ir Airijoje (2 875; 3,2 proc.).Tuo pat metu asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičius sumažėjo penkiose šalyse: Čekijos Respublikoje (7 125; 2 proc.), Prancūzijoje (2 155; 3,2 proc.), Lenkijoje (1 895; 0,2 proc.), Slovėnijoje (405; 4,6 proc.) ir Liuksemburge (10; 0,2 proc.).Agentūros „Eurostat“ duomenimis, lyginant su gyventojų skaičiumi kiekvienoje ES šalyje, didžiausias tūkstančiui gyventojų tenkantis laikinosios apsaugos statuso gavėjų skaičius 2023 m. rugsėjo gale buvo Čekijos Respublikoje (33,1), Estijoje (26,2), Lenkijoje (26,1), Bulgarijoje (25,8) ir Lietuvoje (25,5), tuo tarpu, kai atitinkamas rodiklis visoje ES buvo 9,3 tūkstančiui gyventojų.Rugsėjo gale ukrainiečiai sudarė daugiau nei 98 proc. visų laikinosios apsaugos statuso gavėjų. Beveik pusė (46,5 proc.) asmenų, kuriems ES suteikta laikinoji apsauga, buvo suaugusios moterys. Vaikai sudarė kiek daugiau nei trečdalį (33,7 proc.), o suaugę vyrai – mažiau nei penktadalį (19,9 proc.) viso šių asmenų skaičiaus.„Ukrinform“ spalį pranešė, kad ES laikinosios apsaugos direktyvos, pagal kurią pabėgėliams iš Ukrainos suteikiama teisė teisėtai būti ES valstybėse narėse, galiojimas oficialiai pratęstas iki kitų metų kovo.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Jermakas atvyko į JAVUkrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas atvyko į JAV aptarti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlytos taikos formulės ir Ukrainos gynybos stiprinimo.Jis apie tai pranešė X, kaip teigia „Ukrinform“.„Turėsiu susitikimų Baltuosiuose rūmuose, Kongrese, analitiniuose centruose, su visuomeninių organizacijų atstovais“, – rašė pareigūnas.„Prezidento taikos formulė, Ukrainos gynybos stiprinimas, visapusiškas bendradarbiavimo gilinimas ir daug kitų svarbių temų“, – pažymėjo A. Jermakas, nurodydamas vizito darbotvarkės klausimų sąrašą.Jis sakė, kad atvyko į JAV kaip Ukrainos delegacijos, kuriai vadovauja Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja ir ekonomikos ministrė Julija Svyridenko, narys.Prezidento kanceliarijos vadovas padėkojo Ukrainos partneriams už paramą.

Rusijos invazijos pajėgos vėl apšaudė CharkivąRusijos invazijos pajėgos dar kartą apšaudė Charkivą.Taip teigia Charkivo regioninės karinės administracijos viršininkas Olehas Syniehubovas, praneša „Ukrinform“."Įsibrovėliai smogia!", parašė O. Syniehubovas.Charkivo karinio garnizono vado Serhijaus Melnyko teigimu, priešas pradėjo raketų ataką iš Belgorodo, naudodamas raketas S-300.Žiniasklaidos pranešimai teigia, kad mieste buvo užfiksuoti mažiausiai du sprogimai. Visame regione paskelbtas oro antskrydžio pavojaus signalas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sekmadienį Charkive, degalinėje, nugriaudėjo sprogimas.

Zaporižios srityje iš savo pozicijų dezertyruojantys rusai terorizuoja vietos gyventojusLaikinai užimtose Zaporižios srities teritorijose vis daugiau Rusijos karių bėga iš savo pozicijų.Sprunkantys okupantai plėšia ir užpuola civilius, sako tremtyje esantis Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, praneša „Ukrinform“.„Įsibrovėliai jaučiasi tokie saugūs, kad vis dažniau bėga iš savo pozicijų. Dezertyrai neturi moralinių principų ir kelia didžiulę grėsmę civiliams. Ginkluoti pabėgę kariai plėšia ir puola žmones“, – sakė I. Fiodorovas.Jis paragino civilius laikytis kuo toliau nuo rusų, kurie „seniai prarado žmogišką veidą“.„Jie graibsto žmonių turtą, prievartauja moteris ir net nepilnamečius“, – pridūrė I. Fiodorovas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, mažiausiai trys Rusijos gvardijos pareigūnai žuvo per sprogimą, kuris supurtė laikinai užimtą Melitopolį lapkričio 11 d.​

Rusija siekia išlaikyti įtaką Centrinėje AzijojePo Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito Kazachstane Kremliaus vadovybė pabrėžia svarbų Maskvos vaidmenį Centrinėje Azijoje.Europos Sąjunga atvirai bando išstumti Rusiją iš Centrinės Azijos ir Kaukazo, sekmadienį Rusijos televizijai sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.„Joms nepavyks. Esame čia nuo senų laikų ir niekur nesitrauksime“, – politinėje laidoje „Maskva. Kremlius. Putinas“ sakė S. Lavrovas.Prieš pat V. Putino vizitą praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas lankėsi naftos ir išteklių turtingame Kazachstane.Kaip ir S. Lavrovas, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas taip pat bandė išsklaidyti įspūdį, kad Rusija praranda įtaką buvusioms sovietinėms šalims.D. Peskovas sakė, kad Kazachstanas yra „nepriklausomas“ ir laisvai sprendžia dėl savo užsienio politikos orientacijos. Jis pridūrė: „Tačiau ši šalis yra mūsų strateginė partnerė“.Rusijos carinė imperija užkariavo Kaukazo regioną ir Centrinę Aziją XIX amžiuje. Šiandien šio regiono valstybės vis dar palaiko glaudžius ryšius su Rusija.Centrinė Azija labai svarbi Rusijai dabar, kai Vakarų šalys įvedė Maskvai sankcijas reaguodamos į Kremliaus invaziją į Ukrainą.Tačiau, atsižvelgdamos į Rusijos karą prieš Ukrainą, regiono šalys taip pat laikosi atstumo ir atsiveria kitiems partneriams, įskaitant JAV ir Europą.

Suomijos vyriausybė pasiruošusi remti reformas Ukrainoje, šiai siekiant narystės ESHelsinkis remia Ukrainos europinę integraciją, o šalies atkūrimas turi vykti kartu su reformomis pakeliui į ES, kurias Suomija yra pasirengusi paremti.Tai interviu Ukrinform pareiškė Suomijos užsienio prekybos ir plėtros ministras Ville Tavio.„Suomija palaiko Ukrainos europinį kelią, o mes esame pasirengę paremti Ukrainą vykdant reformas, reikalingas jūsų integracijos į ES kelyje. Esame sužavėti Ukrainos ligšiolinėmis pastangomis, atsižvelgiant į labai sudėtingas aplinkybes. Suomija šiuo metu nagrinėja Europos Komisijos plėtros paketą, įskaitant ataskaitą apie Ukrainą“, – sakė V. Tavio.Jis teigė, kad atstatymo pastangos Ukrainoje turėtų eiti koja kojon su reformomis, kurių reikia šalies kelyje į ES.Lapkričio 8 dieną Europos Komisija rekomendavo Europos Vadovų Tarybai pradėti derybas dėl narystės ES su Ukraina ir Moldova, o tam tikromis sąlygomis – ir su Bosnija ir Hercegovina. Be to, Europos Komisija rekomendavo ES vadovams suteikti Sakartvelui šalies kandidatės statusą.Šie sprendimai bus svarstomi gruodį vyksiančiame ES viršūnių susitikime.

Ukraina: okupuotame Melitopolyje nukauti trys rusų kariškiaiUkraina sekmadienį pranešė, kad praėjusią parą Maskvos kontroliuojamame Melitopolio mieste per sprogimą okupacinės valdžios būstinėje žuvo trys Rusijos kariškiai. Teigiama, kad sprogimą sukėlė „vietiniai pasipriešinimo judėjimai“.Melitopolis, kuriame prieš karą gyveno apie 150 tūkst. ukrainiečių, buvo užimtas netrukus po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą. Miestas yra už kelių dešimčių kilometrų toliau į šiaurę nuo fronto linijos.„Mažiausiai trys rusų gvardijos pareigūnai buvo likviduoti per keršto akciją, kurią įvykdė vietos pasipriešinimo judėjimo atstovai“, – kanale „Telegram“ pranešė Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba.Agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti šių teiginių.„Išpuolis prieš būstinę buvo įvykdytas per [Rusijos saugumo tarnybos] FSB ir [Rusijos nacionalinės gvardijos] Rosgvardijos susitikimą“, – pridūrė žvalgyba.Melitopolis yra Zaporižios srityje, vienoje iš keturių – kartu su Donecko, Luhansko ir Chersono – kurias Rusija teigia aneksavusi, tačiau jų visiškos kontrolės neturi.Miesto meras Ivanas Fiodorovas šeštadienio vakarą sakė, kad gyventojai pranešė apie „sprogimą, kuris girdėjosi visuose miesto pakraščiuose,“ ir per miestą skubančius policijos automobilius.Nuo invazijos pradžios per išpuolius Maskvos pajėgų kontroliuojamose teritorijose žuvo keli su Rusija siejami pareigūnai.

„Bloomberg“ ir „Reuters“, remdamiesi savo šaltiniais, pranešė, kad 2024 m. Vokietija planuoja suteikti Ukrainai 8 mlrd. eurų (8,5 mlrd. JAV dolerių) karinę pagalbą.Šiam sprendimui pritarė kanclerio Olafo Scholzo valdančioji koalicija, o dabar jį turi patvirtinti parlamentas. Tai gali įvykti jau kitą savaitę, teigė „Bloomberg“ šaltinis.Jei valdančiosios koalicijos sprendimui pritars Bundestagas, Vokietijos išlaidos gynybai padidės iki 2,1 proc. BVP ir taip viršys visoms NATO valstybėms narėms nustatytą rekomenduojamą 2 proc. karinių išlaidų tikslą.

Dėl karo beveik 5 mln. ukrainiečių buvo priversti persikelti į kitą šalies vietąOficialiais duomenimis, apie 5 mln. žmonių Ukrainoje buvo priversti palikti savo namus ir persikelti į kitas šalies vietoves dėl daugiau kaip pusantrų metų trunkančių Rusijos atakų.Ukrainos premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk, kuri yra atsakinga už pabėgėlių klausimus, Ukrainos televizijos žinioms sakė, kad šalyje užregistruota 4,9 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų.Pasak jos, nuo Rusijos visapusiškos invazijos 2022 m. vasarį iki šiol Ukrainoje gyvenamą vietą pakeitė apie 3,6 mln. žmonių.Dar iki invazijos nuo 2014 m. buvo perkelta daugiau kaip 1 mln. žmonių dėl daugelį metų trukusių kovų Donbaso regione Rytų Ukrainoje. Tuomet Maskvos kontroliuojamos pajėgos buvo perėmusios dalies Donecko ir Luhansko sričių teritorijų kontrolę.Pastaruoju metu reikšmingesnis žmonių judėjimas nefiksuojamas, teigė I. Vereščiuk. Kai kurie evakuoti asmenys rugpjūčio–lapkričio mėn. grįžo į savo namus.Ši informacija atspindi karo situaciją – frontai rytuose ir pietuose iš esmės nepakito.Naujausiais Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, apie 6,2 mln. ukrainiečių laikinai arba visam laikui išvyko į užsienį.Prieš prasidedant karui 2022 m. Ukrainoje gyveno apie 41,4 mln. gyventojų.

Belgorodo valdžia: virš regiono numuštas Ukrainos dronasOro gynybos pajėgos virš Belgorodo srities numušė Ukrainos bepilotį orlaivį, pranešė Rusijos gynybos ministerija.Incidentas įvyko netoli Belgorodo rajono Bližnės kaimo, savo „Telegram“ kanale parašė srities vadovas Viačeslavas Gladkovas.Dronas buvo numuštas apie 12.00 Maskvos laiku. Preliminariais duomenimis, aukų ir žalos nėra.Anksčiau Rusijos kariškiai pranešė, kad sekmadienio vakarą virš Belgorodo srities buvo numuštas Ukrainos dronas.

Rusams apšaudant Donecko sritį žuvo trys civiliaiRusijos kareiviai Donecko srityje pastarąją parą, lapkričio 11 d., nužudė tris gyventojus ir dar tris sužeidė.Tai „Telegram“ žinutėje pranešė Donecko srities karinės administracijos laikinasis vadovas Ihoris Morozas.„Lapkričio 11 d. rusai nužudė tris Donecko srities gyventojus: du Toretske ir vieną Minkivkoje“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai, nes šiuo metu neįmanoma nustatyti tikslaus nukentėjusiųjų Mariupolyje ir Volnovachoje skaičiaus.

Rusai pasistūmėjo į priekį prie AvdijivkosRusija tęsia puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas–Svatovė–Kreminna, prie Bachmuto ir Avdijivkos bei pasistūmėjo į priekį, praneša JAV Karo studijų institutas (ISW).„Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas–Svatovė–Kreminna, prie Bachmuto, prie Avdijivkos, į vakarus ir pietvakarius nuo Donecko miesto, Donecko-Zaporožės srities pasienio zonoje ir vakarinėje Zaporižės srities dalyje bei pasistūmėjo į priekį prie Avdijivkos“, – rašė ISW.

Ukraina praneša per parą nukovusi 1 100 okupantų rusų kariųUkrainos kariuomenė pastarąją parą nukovė dar 1 100 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų lapkričio 12 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 311 750 kareivių.Tai sekmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 5 349 tankų (+7 pastarąją parą), 10 073 šarvuotųjų kovos mašinų (+32), 7 559 artilerijos sistemų (+32), 881 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos (+2), 580 oro gynybos priemonių (+1), 322 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 5 632 dronų (+12), 1 560 sparnuotųjų raketų (+1), 22 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 9 944 automobilių (+19), 1 078 specialiosios technikos vienetų (+9).Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Pasakė, ko reikia Ukrainai, kad laimėtų karąŠiuo metu Ukraina visų pirma turi investuoti į bepiločių orlaivių gaminimą, į daugybę ilgojo nuotolio raketų, priešraketinių sistemų, aviacijos ir elektroninių stebėjimo sistemų tiekimą. Tai nacionalinio teletono eteryje sakė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.„Akivaizdu, kad jei šis karas nebus teisingai užbaigtas, resursų kiekis, kurį reikės išleisti kitiems karo etapams, net ir hibridiniam, bus daug daugiau nei šiandien reikia investuoti į karą. Ukrainos pergalei šiandien reikia investuoti į bepiločių orlaivių gamybą, į daugelio ilgo nuotolio raketų tiekimą, priešraketines sistemas, aviacijos ir radijo elektroninio stebėjimo sistemas ir t.t. Net ne klausimas dėl tankų ar šarvuočių, kalbant plačiau“, – sakė jis.

Buvęs NATO generalinis sekretorius: Ukrainą reikia priimti į bloką be okupuotų teritorijųNATO turėtų priimti Ukrainą į savo gretas be Rusijos okupuotų teritorijų, bet ne tam, kad konfliktas būtų įšaldytas, o tam, kad Kremliui būtų parodyta, jog karas nesustabdys Ukrainos suartėjimo su Vakarais.Tokią nuomonę išsakė buvęs aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmusenas, kurį cituoja britų laikraštis „The Guardian“.A. F. Rasmussenas mano, kad tai padės Ukrainai užbaigti karą pergale be tiesioginio Vakarų įsikišimo.Pasak „The Guardian“, Kyjivas labai nusivylė liepos mėnesį vykusiu NATO aukščiausiojo lygio susitikimu, kuriame, spaudžiamas JAV ir Vokietijos, Aljansas vengė paskelbti konkretų Ukrainos priėmimo į savo gretas terminą.A. F. Rasmusseno nuomone, kitame NATO aukščiausiojo lygio susitikime 2024 metais Ukrainos narystės bloke klausimas neturėtų būti vėl atidedamas. „Atėjo laikas žengti kitą žingsnį ir pakviesti Ukrainą į NATO. Mums reikalinga nauja Europos saugumo architektūra su Ukraina NATO centre“, – sakė jis.Kad Ukrainos įstojimas į NATO nesukeltų tiesioginio karo tarp bloko ir Rusijos, A. F. Rasmussenas siūlo į stojimo sutartį neįtraukti teritorijų, kurias dabar kontroliuoja Rusija. Jo nuomone, tai tik sustiprintų Ukrainą.„Absoliutus 5 straipsnio garantijų patikimumas atgrasytų Rusiją nuo atakų prieš Ukrainos teritorijas NATO viduje ir taip išlaisvintų Ukrainos pajėgas eiti į fronto liniją. Rusijai turi būti perduota aiški žinia, kad į bet kokį NATO teritorijos pažeidimą bus atsakyta“, – sakė jis.Pasak A. F. Rasmusseno, šio pasiūlymo įgyvendinimas šiek tiek panašus į neskraidymo zonos įvedimą – Rusija turės susilaikyti ne tik nuo lėktuvų skrydžių virš Ukrainos teritorijos, bet ir nuo raketų leidimo į Ukrainos miestus.Kaip pavyzdį A. F. Rasmussenas pateikia Vakarų Vokietiją, kuri 1955 metais įstojo į NATO be Rytų Vokietijos teritorijų.Apskritai buvęs NATO generalinis sekretorius mano, kad Ukraina vienaip ar kitaip turėtų prisijungti prie Aljanso. Pirmiausia dėl to, kad ZSU šiuo metu yra stipriausia kariuomenė Europoje, galinti sulaikyti Rusiją. Tačiau tuo priežasčių sąrašas nesibaigia.„Turime suprasti, kad pilkosios zonos yra pavojingos. Neutralumas pagal seną taikos supratimą nebeegzistuoja. Pilkosios zonos tampa pagunda Putinui pulti“, – sakė A. F. Rasmussenas, buvęs NATO generaliniu sekretoriumi 2009-2014 metais.

Melitopolyje nugriaudėjo galingas sprogimasLaikinai užimtame Melitopolyje nuaidėjo stiprus sprogimas. Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas apie tai paskelbė „Telegram“.

Rusijos kariuomenė vėl apšaudo ChersonąChersone pasigirdo sprogimai, Rusijos kariuomenė apšaudo miestą iš laikinai užimto kairiojo kranto. Apie tai „Telegram“ pranešė Chersono MBA vadovas Romanas Mročko.

Per rytinę raketos ataką Kyjive 18 pastatų Kyjivo regione lapkričio 11 d. rytą Rusijos kariams surengus raketų ataką, buvo apgadinta 18 privačių gyvenamųjų pastatų. Apie tai feisbuke pranešė Kyjivo regioninės karinės administracijos vadovas Ruslanas Kravčenka.„Dėl sprogimo bangos ir krintančių nuolaužų apgadinti namų langai, durys, stogai, fasadai. Be to, apgadinta nemažai ūkinių patalpų, tvoros, viena iš privačių įmonių“, – sakė jis.Kaip pranešė „Ukrinform“, lapkričio 11-osios rytą dvi Rusijos raketos pataikė į lauką tarp apgyvendintų Kyjivo srities vietovių. Nebuvo užfiksuota jokių kritinės ar gyvenamosios infrastruktūros įvykių. Aukų nėra.https://www.facebook.com/RuslanKravchenkoKyiv/posts/pfbid0MniP6sY6wQ3KukwJqAxGWqJ4EPSFyjq8TN9jFtV4dkUxjnBB5pUf4fZEjJth13LRl?locale=uk_UA

Žiniasklaida: Vokietija dvigubina karinę pagalbą UkrainaiVokietijos finansų ministerija nusprendė padvigubinti karinę pagalbą Ukrainai 2024 metams.Apie tai praneša „Bild“, remdamasis šaltiniais šalies vyriausybėje. Iš pradžių Vokietijos Federacinės Respublikos finansų ministerija į karinį biudžetą skyrė tik 4 milijardus eurų karinei pagalbai Kyjivui.Kadangi visos lėšos jau rezervuotos žadėtiems projektams, naujiems liko tik apie 120 milijonų eurų, skelbia žiniasklaida.Šiuo klausimu Vokietijos gynybos ministerijos vadovas Borisas Pistorius per biudžeto derybas prašė skirti papildomus 5 mlrd.Bundestagas iš dalies sutiko su šiuo reikalavimu ir nusprendė padidinti karinį biudžetą 4 milijardais eurų. Bundestago biudžeto komitetas dėl atitinkamų pataisų ketina balsuoti kitą savaitę.Taigi karinė pagalba Kyjivui 2024 metams siektų 8 milijardus eurų.

Ukraina mini Chersono miesto išlaisvinimo metinesUkrainos pareigūnai šeštadienį paminėjo Chersono miesto atgavimo iš Rusijos pajėgų metines – paskutinį didelį fronto linijos poslinkį.Pernai lapkritį Ukrainos pajėgos išlaisvino pietinį Chersono miestą ir po aštuonis mėnesius trukusios okupacijos įveikė Rusijos karius – Kremliui tai buvo gėdingas pralaimėjimas.„Šiandien minimos pirmosios Chersono išlaisvinimo iš Rusijos okupacijos metinės... Vilties miestas“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, dėkodamas kariams ir vietos gyventojams.Vis dėlto, nepaisant daug vilčių teikusio ukrainiečių kontrpuolimo, jau beveik metus ilga fronto linija tarp Rusijos ir Ukrainos iš esmės nesikeičia, o Rusijos pajėgos yra įsitvirtinusios pietų ir rytų Ukrainoje.Rusijos pajėgos, įsitvirtinusios kitapus upės nuo Chersono miesto, tebekontroliuoja didelius teritorijos plotus ir apšaudo miestus bei kaimus, iš kurių pasitraukė.„Ukraina visada sugrįžta – visada!“ – sakė V. Zelenskis, pridurdamas: „Kai esame vieningi. Ir kai suvienijame kitus“.Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pagyrė „karius ir vietos gyventojus už jų drąsą ir atkaklumą“. Jis paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip gyventojai apkabina karius išlaisvinant Chersoną, ir arbūzas – Chersono simbolis.„Šiandien, kai virš Chersono plevėsuoja mėlynai geltona vėliava, mes toliau ryžtingai tęsiame kovą ir giname savo žemę“, – sakė V. Zalužnas.Chersoną Rusijos pajėgos užėmė pačioje karo pradžioje, 2022 metų vasarį.Praėjusią savaitę V. Zalužnas nustebino karo apžvalgininkus neįprastai atviru vertinimu, kad kariaujančios pusės fronte pasiekė aklavietę.Tačiau V. Zelenskis neigia, kad karas atsidūrė aklavietėje, ir toliau reguliariai susitikinėja su lyderiais, bandydamas išsklaidyti karo nuovargį.

Rusija verbuoja ukrainiečių vaikus, kad šie melagingai praneštų apie sprogmenisRusijos Federacija verbuoja nepilnamečius ukrainiečius, kad šie melagingai praneštų apie neva mokyklose ir kituose pastatuose padėtus sprogmenis, skelbia „Ukrinform“.Ombudsmenas Dmytro Lubinecas žada kreiptis į Švietimo ir kultūros ministeriją, kad ši įgyvendintų į vaikus ir studentus orientuotą informavimo kampaniją apie tokias grėsmes.„Ukrainos vaikai verbuojami iš Rusijos teritorijos ir verčiami melagingai pranešinėti apie bombas mokyklose ir kitose institucijose. Tai tapo masiniu reiškiniu. Mokymo įstaigose reikia atskiros pamokos, kad vaikams būtų išaiškinta, kad rusai nori juos išnaudoti prieš Ukrainą. Tai ne žaidimai, tai rimta propagandinė ir žvalgybinė veikla, kurią vykdo Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybos“, – teigia D. Lubinecas.Jis pridėjo, kad tokie veiksmai taip pat yra Rusijos vykdomas karo nusikaltimas.

Chersone rusų sviedinys pataikė į daugiaaukštį pastatą, yra sužeistųRusijos kariai apšaudė Chersono centrą – sužeistos dvi moterys, viena iš jų guli ligoninėje, praneša „Ukrinform“.Chersono OVA pranešė, kad centrinėje miesto dalyje priešo sviediniui pataikius į daugiaaukštį pastatą buvo sužeisti du civiliai.„Priešo sviediniui pataikius į daugiabutį, buvo sužeisti du žmonės. 29 metų moteris patyrė vidutinio sunkumo galvos, kaklo, kojų sužalojimus. Ji buvo paguldyta į ligoninę. 53 metų moteris iš Chersono patyrė sumušimus ir kojos traumą. Nukentėjusiajai suteikta medicininė pagalba, tolesnis gydymas vyks ambulatoriškai“, – rašoma pranešime.Kaip pranešė „Ukrinform“, apie 12.35 val. Rusijos kariuomenė masiškai apšaudė Chersono centrą, apgadino namus ir automobilius.

Rusai puola elektros sistemą: šeši Ukrainos regionai iš dalies be elektrosDėl rusų apšaudymo kai kurie vartotojai Donecko, Zaporižios, Sumų, Černihivo, Charkivo ir Chersono regionuose lieka be elektros.Kaip pranešė Ukrainos energetikos ministerijos spaudos tarnyba, Sumų regione apšaudyta pastotė.„Dėl vienos Sumų srities pasienio zonų apšaudymo užsidegė pastotės įranga. Aukų nebuvo“, – rašoma pranešime. Sumų regione be elektros lieka daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių.Dnipropetrovsko srityje dėl apšaudymo buvo atjungta viena elektros perdavimo linija, be elektros liko daugiau nei 1100 vartotojų.Nikopolyje dėl apšaudymo buvo pažeistas žemo slėgio dujotiekis – buvo atjungti ir vartotojai.Donecko srityje dėl karo veiksmų elektra buvo atjungta 12 gyvenviečių.Charkivo srityje dėl karo veiksmų buvo atjungta viena oro linija, iš dalies atjungta viena gyvenvietė, be elektros liko daugiau nei 1,6 tūkst. žmonių.Černihivo srityje buvo atkirsta 18 gyvenviečių.Kaip pažymėjo departamentas, energijos gamybos įrenginiai dirba įprastu režimu. Anglies ir mazuto atsargų sandėliuose pakanka nenutrūkstamam stočių darbui. Pagamintos elektros energijos kiekio pakanka pilnai patenkinti vartotojų ir pramonės poreikius.

JAV ambasadorė smerkia Rusijos raketos ataką prieš KyjivąJAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink pasmerkė šeštadienio rytą įvykusią Rusijos raketos ataką prieš Kyjivą, praneša „Ukrinform“.„Šiandien pabudome nuo Rusijos raketų, pasiųstų sunaikinti Kyjivo civilinę infrastruktūrą. Tokie smūgiai prieš Ukrainos miestus ir uostus, taip pat panaudojant Irano tiekiamus dronus, kasdien sužaloja ir nužudo civilius. Kaip sakė Didžiojo septyneto (G7) valstybės – šie neleistini veiksmai privalo sukelti teisines pasekmes Rusijai, įskaitant kompensacijas“, – ambasadorė rašė socialiniame tinkle „X“ („Twitter“).Kaip anksčiau pranešta, šeštadienio rytą Kyjive girdėjosi sprogimai ir nuskambėjo oro pavojaus sirenos. Vėliau paaiškėjo, kad Rusija į Ukrainos sostinę buvo paleidusi balistinę raketą „Iskander“, bet ją numušė Ukrainai perduota oro gynybos sistema „Patriot“.

Rusija intensyvina Avdijivkos puolimąUkrainos kariuomenė paskelbė, kad Rusijos pajėgos intensyviau puola Avdijivką ir rengia daugiau atakų, praneša „Ukrinform“.Tokią informaciją Ukrainos žiniasklaidos priemonėms šeštadienį perdavė Ukrainos kariuomenės Taurijos grupės atstovas spaudai Oleksandras Štupunas.„Priešas sustiprino pastangas Avdijivkos kryptimi. Pasitelkiami ne tik pėstininkai, bet ir daug šarvuočių. Ukrainos pajėgos apsigynė nuo 35 atakų“, – sakė O. Štupunas.Jis pridėjo, kad pastarąją parą visame Taurijos sektoriuje Rusija surengė 58 atakas, 20 oro antskrydžių ir tūkstantį kartų apšaudė Ukrainos pozicijas iš artilerijos.Tačiau O. Štupunas pabrėžė, kad Rusijos kariuomenės praradimai staigiai išaugo, 30 proc. palyginti su ankstesnėmis dienomis, ir dabar Rusija naudoja kalinių kovinius vienetus.Anksčiau pranešta, kad puldama Avdijivką Rusija per mėnesį prarado 10 000 karių, daugiau nei 100 tankų ir 7 lėktuvus Su-25.

Ukrainos premjeras dėkoja Lenkijai už solidarumąUkrainos premjeras Denysas Šmyhalis šeštadienį pasveikino Lenkiją Nepriklausomybės dienos proga ir padėkojo už suteiktą paramą kare prieš Rusiją, praneša „Ukrinform“.„Nuoširdžiai sveikinu Lenkiją ir Lenkijos žmones su Nepriklausomybės diena! Mes vertiname jūsų solidarumą su Ukraina. Dėkoju visoms lenkų šeimoms, kurios remia ukrainiečius sunkiausiu metu“, – D. Šmyhalis rašė socialiniame tinkle „X“ („Twitter“).Lenkijos respublika 1918 m. lapkričio 11 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Rusijos imperijų.

Naktį Ukraina numušė 19 Rusijos dronų „Shahed“Naktį iš penktadienio į šeštadienį Rusija apšaudė Ukrainą raketomis ir dronais kamikadzėmis. Ukrainiečių oro gynyba numušė 19 dronų „Shahed“, praneša naujienų portalas „rbc.ua“.Apie pavojų įspėjančios sirenos pasigirdo apie 19 val. ir skambėjo iki 3 val. nakties. Tuo metu priešas puolė Ukrainą bepiločiais orlaiviais ir kelių tipų raketomis.Karinės oro pajėgos paskelbė, kad Rusija iš Primorsko-Achtarsko, Kursko ir okupuoto Krymo paleido 31 droną „Shahed 136-131“, iš kurių 19 buvo numušti.Iš Juodosios jūros buvo paleista valdoma aviacinė raketa Ch-31, iš okupuoto Krymo – priešlaivinė raketa P-800 „Oniks“, iš Baltarusijos – zenitinė valdoma raketa S-300.Be to, šeštadienio ryta Kyjive nugriaudėjo galingi sprogimai. Meras Vitalijus Kličko paskelbė, kad, preliminariais duomenimis, oro gynyba numušė Rusijos balistines raketas. Jis ragino žmones likti slėptuvėse.Naktį rusai apšaudė Dniepropetrovsko sritį. Ukrainiečiai penkis dronus numušė Pavlohrade, bet du pataikė į pastatą ir jį apgadino. Po sprogimo name kilo gaisras, bet jis buvo užgesintas.Rusai taip pat apšaudė Odesą, o per sprogimą sodų bendrijoje buvo sužaloti trys žmonės. 96 metų moteris buvo hospitalizuota, bet jos būklė stabili.Į Odesą buvo paleistos ne tik raketos, bet ir dronai kamikadzės. Keturios bepilotės skraidyklės „Shahed“ buvo numuštos. Tačiau rusai pataikė į nenaudojamą pastatą. Niekas nenukentėjo.

TVF pagerino Ukrainos BVP augimo prognozęTarptautinis valiutos fondas (TVF) atnaujino Ukrainos ekonomikos prognozę ir paskelbė, kad šiais metais tikimasi 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo, praneša „Ukrinform“.„Ukrainos ekonomika ir toliau rodo nepaprastą atsparumą ir tolesnius stabilizacijos ženklus, o naujausi ekonomikos pokyčiai žada stipresnį nei tikėtasi ekonomikos atsigavimą 2023 m. ir reikšmingą defliaciją dėl didelių atsargų ir stabilios užsienio valiutų rinkos“, – rašoma TVF pranešime.Dėl šių priežasčių TVF pagerino Ukrainos 2023 m. realiojo BVP augimo prognozę nuo 1-3 proc. iki 4,5 proc. Tačiau karui tęsiantis kitais metais numanomas numatomas 3-4 proc. BVP augimas.

Rusija Ukrainoje per parą neteko daugiau nei 1 tūkst. karių ir 20 tankųPraėjusią parą, lapkričio 10 d., Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė 1 130 rusų kareivių, informuoja naujienų portalas „rbc.ua“.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė, kad nuo plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios Rusija neteko jau apie 310 650 kareivių.Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki šiol ukrainiečiai sunaikino iš viso 5 342 rusų tankus (+25 per parą), 10 041 šarvuotąją kovos mašiną (+24), 7 527 artilerijos sistemas (+38), 879 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas (+2), 579 oro gynybos sistemas (+1), 322 lėktuvus, 324 sraigtasparnius, 5 620 dronų (+25), 1 559 sparnuotąsias raketas (+1), 22 laivus ar katerius (+2), 1 povandeninį laivą, 9 925 automobilius ir benzovežius (+49), ir 1 069 specialiosios technikos vienetus (+9).

Per Rusijos ataką Odesos rajone sužeisti trys žmonėsKaip praneša žiniasklaida, per Rusijos ataką Odesos rajone penktadienį sužeisti trys žmonės. Tai paskelbė Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis.Viena iš sužeistųjų yra 96 metų moteris. Ji gydoma ligoninėje. Moteris buvo rasta po vasarnamio griuvėsiais.  Kaip skelbiama, jos būklė yra stabili. 72 ir 73 metų amžiaus žmonės buvo gydomi dėl nestiprių sužalojimų.

Odesoje – oro ataka, sužeisti senjoraiPenktadienio vakare Odesoje pasigirdo sprogimų garsai, regione buvo paskelbtas oro antskrydžio perspėjimas.Regiono vadovas Olegas Kiperis vėliau savo „Telegram“ kanale pranešė, kad Odesos regione yra „du hitai“.Kol kas žinoma apie tris sužeistuosius. 96 metų moteris buvo ištraukta iš po griuvėsių Dachnojėje, ji paguldyta į ligoninę. Dar du pagyvenę žmonės (72 m. ir 73 metai) buvo nesunkiai sužaloti. Ukrainos Pietų gynybos pajėgos dabar praneša, kad kamikadzių dronai iš Juodosios jūros skraido į Odesos regiono kryptis (Chornomorsko miestas).

Rusija grąžins Ukrainai iš Mariupolio išvežtą našlaitį paauglįUkrainietis našlaitis iš Mariupolio, kuris buvo išvežtas į Rusiją po to, kai ši pernai užėmė uostamiestį, bus grąžintas į Ukrainą pagal retą susitarimą, pasiektą tarp Kyjivo ir Maskvos, penktadienį pranešė abi sostinės.Kremlius kaltinamas neteisėtai išgabenęs į Rusiją tūkstančius ukrainiečių vaikų, o Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) siekia, kad prezidentas Vladimiras Putinas būtų suimtas dėl kaltinimų vaikų deportacijomis.17 metų Bohdaną Jermochiną Rusijos pajėgos praėjusį pavasarį iš Mariupolio išvežė į Rusiją ir, kaip ir nežinomą skaičių kitų ukrainiečių vaikų, apgyvendino rusų globėjų šeimoje.Maskva anksčiau šiais metais teigė, kad jis bandė pabėgti atgal į Ukrainą, bet buvo sulaikytas netoli Baltarusijos sienos.„Bohdanas Jermochinas netrukus bus Ukrainoje! – penktadienį socialiniame tinkle parašė Ukrainos žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas. – Oficialiai patvirtinu, kad turime susitarimus dėl Bohdano grįžimo į Ukrainą ir jo susitikimo su seserimi“.Ši žinia buvo paskelbta po to, kai šią savaitę jo advokatai Ukrainos žiniasklaidai pranešė, kad Maskva išsiuntė B. Jermochinui, gavusiam Rusijos pilietybę, šaukimą į kariuomenę prieš jo 18-ąjį gimtadienį.Maskva patvirtino, kad B. Jermochinas bus grąžintas Ukrainai.Rusijos vaiko teisių komisarė Marija Lvova-Belova, kurios taip pat ieško TBT, penktadienį sakė, kad paauglys išvyks iš Rusijos per trečiąją šalį susitikti su giminaite.„Rusijos ir Ukrainos pusės dirbo ir susitarė dėl sprendimo, kad Bohdanas ir jo sesuo susitiks trečiojoje šalyje per jo gimtadienį“, – sakė ji socialinėje žiniasklaidoje, nepatikslindama vietos.M. Lvova-Belova šiais metais kelis kartus sakė, kad B. Jermochinas norėjo likti Rusijoje, o Ukrainos pareigūnai jį spaudė sugrįžti.Tačiau penktadienį ji teigė, kad B. Jermochinas „persigalvojo“. Ji taip pat sakė, kad tai, jog jis gavo šaukimą atvykti į karo prievolės tarnybą, yra normalu. „Tokie pranešimai siunčiami visiems jo amžiaus Rusijos piliečiams“, – sakė ji.Ukraina nepateikė jokių terminų, kada B. Jermochinas bus grąžintas į Ukrainą.Praėjusį mėnesį Rusija pranešė, kad po Kataro tarpininkavimo grąžins keturis ukrainiečių vaikus jų giminaičiams.

„Medžioklė tęsiasi!“: Ukrainos žvalgyba pranešė apie du nuskandintus rusų laivus Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba penktadienio ryte paskelbė, kad buvo sėkmingai atakuoti du Rusijos Juodosios jūros flotilės mažieji desanto laivai. Žvalgyba parodė ir smūgių Kryme akimirkas.Lapkričio 10 d. Uzkajos įlankos rajone, laikinai okupuoto Krymo teritorijoje, atliktos papildomos žvalgybos rezultatai rodo, kad po paviršinių dronų atakų buvo sunaikinti nedideli Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno iškrovimo laivai.Remiantis Pagrindinio žvalgybos direktorato pranešimu, pagal gautą naują žvalgybos informaciją galima teigti, kad buvo atakuoti du okupantų laivai – „Akula“ ir „Serna“.„Dėl atakos abu Rusijos laivai nuskendo: „Akula“ - iš karto, „Serna“ vis dar nesėkmingai kovojo dėl išlikimo, bet taip pat nuskendo“, - žvalgyba pasidalijo detalėmis.„Medžioklė tęsiasi!“ – pridūrė Vyriausiasis žvalgybos direktoratas.Ukrainos žvalgyba pažymėjo, kad Rusija aktyviai naudojo tokius mažus „Serna“ klasės nusileidimo laivus okupacijos metu Gyvatės saloje karinės įrangos ir karių perdavimui.

Rusija tvirtina sužlugdžiusi Ukrainos operaciją prie Dniepro upėsRusijos kariuomenė teigia sužlugdžiusi Ukrainos operaciją rytiniame Dniepro upės krante, Chersono srityje pietų Ukrainoje.Rusijos gynybos ministerijos pareiškimas negalėjo būti nepriklausomai patikrintas.„Lapkričio 9 d. Rusijos karinės grupuotės „Dnipro“ motorizuotų šautuvų kuopos darbuotojai, vadovaujami vyresniojo leitenanto Zolto Arsalanovo, sunaikino Ukrainos 36-osios jūrų pėstininkų brigados karius, kurie bandė įsitvirtinti kairiajame Dniepro upės krante“, – sakoma pranešime.Rusijos pajėgos per incidentą ketvirtadienį nužudė daugumą Ukrainos karių, o 11 iš jų paėmė į nelaisvę, pridūrė ji.Pareiškime teigiama, kad dalyvaujančioms Rusijos pajėgoms Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įteikė valstybinius apdovanojimus už „drąsą ir didvyriškumą“.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad Ukrainos kontrpuolimas pietuose ir rytuose daro tam tikrą pažangą, įskaitant tai, ką jis pavadino „gerais žingsniais“ netoli Chersono regiono.

Ukrainos žiniasklaida praneša apie sprogimus OdesojeLaikraštis „Dumskaya“ paskelbė „atvykimo“ į miestą nuotrauką. Kitų detalių publikacijoje nepateikta.https://t.me/OdessaDumskayaNet/66949

Anušauskas Kijeve susitiko su Zelenskiu ir Umerovu, jiems pristatė tolesnius paramos planusKrašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuriam pristatė Lietuvos šiuo metu teikiamą karinę paramą ir tolesnius paramos planus, praneša Krašto apsaugos ministerija. Susitikimo metu kalbėta ir apie galimybes kartu vystyti įvairius gynybos pramonės projektus.„Ukrainos saugumas yra neatsiejama Euro-Atlantinio saugumo dalis, ir tik Ukrainos narystė NATO užtikrins Ukrainai saugumo garantijas bei patikimą atgrasymą nuo ekspansinės Rusijos agresijos. Ukrainos narystės NATO klausimą keliame visuose formatuose, ypač kalbantis su tais, kurie nėra didžiausi rėmėjai, nes nuo šio karo baigties priklauso ir Lietuvos bei Europos saugumas“, – sakė A. Anušauskas.A. Anušauskas asmeniškai padėkojo V. Zelenskiui už karo metu rodomą nepalaužiamą lyderystę ir patikino, kad Lietuvos įsipareigojimas remti Ukrainą išlieka nekintantis. Ministras pristatė Lietuvos pastangas perduodant karinę techniką ir įrangą, buriant išminavimo koaliciją, apmokant Ukrainos karius, teikiant kariams reabilitaciją ir gydymą.Vizito Kyjive metu ministras taip pat susitiko su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu. Su juo detaliai aptarta dabartinė karo situacija, tolesni Ukrainos kariuomenės veiksmai, paramos poreikiai ir karinis bendradarbiavimas.

Rusai atakavo Chersono regioną: yra aukųPer Novoraisko kaimo Chersono srityje apšaudymą buvo nužudytas 61 metų vyras, penki žmonės buvo sužeisti, sakė Regioninės karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas.„Keturi žmonės buvo paguldyti į ligoninę, vieno būklė yra vidutinio sunkumo. Jie yra 56 metų vyras ir trys moterys 66, 36 ir 66 metų“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale. Anot jo, dar vienas 55 metų vietos gyventojas gydomas ambulatoriškai. Novoraisko kaimas yra netoli Dniepro kranto, dešinėje upės pusėje, kontroliuojamas Ukrainos. Prieš metus Rusijos kariuomenė buvo priversta palikti Chersoną. Nuo tada priekinė linija eina palei Dnieprą, o greta esančios gyvenvietės, įskaitant Chersoną, yra kasdien apšaudomos.

Zalužnas kalbėjo apie didelius Rusijos nuostolius per mūšius dėl AvdijivkosVyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas teigia, kad Rusijos nuostoliai mūšiuose dėl Avdijivkos sudarė apie 10 tūkst. žmonių. Jis nepatikslino, ar kalbama apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, ar apie tik mirusiuosius. V. Zalužnas savo „Telegram“ kanale paskelbė įrašą, kad prieš mėnesį priešas pradėjo aktyviai šturmuoti Avdijivką.„Atkaklios kovos mėnuo, mūsų gynėjų, kurie ir toliau didvyriškai laikosi, ištvermės ir gynybos pergalė“, – rašė V. Zalužnas. Pasak jo, per mėnesį šiuose mūšiuose sunaikinta daugiau nei 100 rusų tankų, 250 kitų šarvuočių, apie 50 artilerijos sistemų ir septyni Su-25 lėktuvai.V. Zalužnas nepranešė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostolius.

Ukraina: Rusijos kariuomenė vis dar bando apsupti AvdijivkąRusijos pajėgos vis dar kovoja, kad apsuptų karo nuniokotą priešakinės linijos miestą Avdijivką ir užgrobtų netoliese esančią strategiškai svarbią gamyklą, AFP praneša Ukrainos kariuomenės atstovas.Avdijivka, pramonės centras rytinėje Ukrainos Donecko srityje, ilgą laiką buvo Ukrainos pasipriešinimo simbolis, kai 2014 metais jį trumpam užėmė prorusiškos pajėgos.„(Rusijos pajėgos) ne tik kovoja dėl elektrinės, bet ir neatsisakė bandymų apsupti Avdijivką“, – valstybinei žiniasklaidai sakė Ukrainos kariuomenės atstovas Oleksandras Štupunas.Jis sakė, kad Ukrainos pajėgos atmušė Rusijos puolimą prieš didelę chemijos gamyklą ir kad objektą kontroliuoja jos.Jis pridūrė, kad Rusijos pajėgos reguliariai smogė Avdijivkai artilerijos ir kariniais lėktuvais, sakydamas, kad vėlai ketvirtadienį per bombardavimą žuvo du civiliai.„Kūnai dabar yra po griuvėsiais“, - sakė O. Štupunas.Ukrainos pareigūnai anksčiau šią savaitę sakė, kad ruošiasi trečiajai Rusijos pajėgų atakų bangai, pradėjusiai šturmuoti miestą maždaug prieš mėnesį.

„Bloomberg“: Europos Sąjunga negalės įvykdyti savo pažado UkrainaiEuropos Sąjunga įsipareigojo per metus patiekti 1 milijoną artilerijos šovinių. ES gynybos ministrai šį klausimą aptars kitą savaitę.ES informavo valstybes nares, kad blokas greičiausiai neįvykdys įsipareigojimo aprūpinti Ukrainą 1 milijonu artilerijos amunicijos šovinių. Tai apsunkina Kijevo gebėjimą neatsilikti nuo pačios Rusijos gamybos.Pasak „Bloomberg“, Europos išorės veiksmų tarnyba (EAS) informavo diplomatus, kad mažai tikėtina, jog ES pasieks savo užsibrėžtą tikslą iki 2024 metų kovo.Pagal anksčiau šiais metais parengtus planus ES įsipareigojo tiekti Ukrainai artilerijos amuniciją per 12 mėnesių laikotarpį, pirmiausia panaudojant turimas atsargas, o vėliau sudarant bendras viešųjų pirkimų sutartis ir didinant pramonės pajėgumus.Tačiau daugiau nei pusė paskelbto laiko jau praėjo, ir buvo galima įgyvendinti tik 30 proc. plano. Sprendžiant iš iki šiol pasirašytų sutarčių apimties, ES rizikuoja nepasiekti savo tikslo, pažymi „Bloomberg“.Ukrainos aprūpinimas šaudmenimis tampa dar svarbesnis dėl to, kad Rusija sugebėjo padidinti savo gamybą. Pasak „Bloomberg“ šaltinių, kai kurios valstybės narės per šią savaitę vykusius susitikimus pažymėjo, kad Šiaurės Korėjos Maskvai tiekiamos prekės dar kartą pabrėžia būtinybę didinti ES veiksmingumą.„Ukrainai ruošiantis ilgam karui, bet koks trūkumas Europoje gali tapti kritinis, jei JAV tiekimas ir parama taip pat sulėtės arba kitų metų prezidento rinkimų kampanija pakeis poziciją“, – rašo „Bloomberg“.Šią savaitę Pentagonas pareiškė, kad pradėjo mažinti karinę pagalbą Ukrainai dėl finansavimo vėlavimo Kongrese.

Ukrainietis kalės 15 metų už tai, kad savo BMW lydėjo rusų tankus Kijevo linkTeismas pripažino Sumų regiono gyventoją, kurio vardas nebuvo atskleistas, kaltu dėl to, kad karo pradžioje lydėjo 128 Rusijos karinės technikos vienetų vilkstinę, judančią Kijevo link.Jis buvo teisiamas pagal du straipsnius – išdavystę ir šaudmenų laikymą. Nuo pirmųjų invazijos dienų nuteistasis savo automobiliu lydėjo įrangos vilkstines per Sumų regiono teritoriją, sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros pareiškime.Sprendžiant iš paskelbtų nuotraukų, jis tai padarė už BMW vairo. Ukrainos saugumo tarnyba paaiškina, kad automobilį sekė tankai, šarvuočiai ir savaeigiai artilerijos vienetai. Ši karinė įranga buvo dalis pažangių okupacinių pajėgų vienetų, kurie turėjo užduotį šturmuoti Kijevą iš šiaurės rytų krypties, RBC-Ukraina cituoja SBU.Kaip vietos gyventojas, jis gerai žinojo kelius, kurie apeina pagrindinius, ir „sukūrė visas prielaidas sėkmingam Rusijos Federacijos įrangos perėjimui į Kijevo regioną“, pranešime spaudai sakė prokuratūra.SBU teigia, kad konvojų vėliau sunaikino Ukrainos kariuomenė. Pasak prokuratūros, išvedus Rusijos karius iš Sumų regiono, šis vyras toliau bendradarbiavo su Rusijos kariuomene, rinko informaciją apie Ukrainos kariuomenės buvimo vietas ir numerius, „naudodamasis vienu iš pasiuntinių, perdavė karinių objektų koordinates savo kuratoriui“. Dėl to jis buvo nuteistas 15 metų kalėjimo už išdavystę ir šaudmenų laikymą – kratos metu pas jį buvo rasti 202 šoviniai.

Peskovas: Rusijos kaliniai Ukrainoje savo nusikaltimus atperka kraujuRusijos kaliniai, išsiųsti kariauti į Ukrainą, savo nusikaltimus atperka krauju, šiandien sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimus apie buvusią merginą nužudžiusio vyro išlaisvinimą, praneša agentūra „Agence-France Presse“.Rusija tikriausiai įdarbino 100 000 žmonių iš kalėjimų kovoti Ukrainoje, apskaičiavo nepriklausomos kalinių teisių grupės vadovė Olga Romanova, įskaitant tuos, kurie buvo nuteisti už smurtinius nusikaltimus, įskaitant žmogžudystes ir išžaginimą. Kaliniams suteikiama malonė ir jie paleidžiami po tarnybos fronto linijose.D. Peskovas gynė tokį požiūrį, kai buvo pranešta, kad Vladislavas Kanius – vyras, nuteistas praleisti 17 metų griežtesnio režimo kalėjime už žiaurų savo buvusios draugės nužudymą – buvo paleistas po kautynių Ukrainoje.Ši byla pateko į tarptautines žinias 2021 m., kai paaiškėjo, kad V. Kanius net kelias valandas kankino o po to nužudė savo 23 metų buvusią partnerę Verą Pekhtelevą.„Tie, kurie nuteisti, taip pat ir už sunkius nusikaltimus, apmoka krauju už savo nusikaltimą mūšio lauke“, – žurnalistams sakė D. Peskovas. „Jie apmoka krauju audrų brigadose, po kulkomis ir po sviediniais“, – pridūrė jis.Rusijos žiniasklaida pranešė apie kelis atvejus, kai kaliniai, paleisti po tarnybos Ukrainoje, įvykdė rimtus nusikaltimus, įskaitant žmogžudystes.

Taivanas ir Čekija padės atstatyti Ukrainą Taivanas ir Čekija pasirašė susitarimą bendradarbiauti, kad padėtų atstatyti Ukrainą. Pagal susitarimą šios šalys dirbs kartu atstatydamos vandens ir energijos sistemas.„Labai džiaugiamės, kad šalį, kuri mus gina, Ukrainą, kartu su mumis palaiko mūsų didysis sąjungininkas ir draugas Taivanas“, – ceremonijoje sakė Čekijos vyriausybės pasiuntinys Ukrainos atstatymui Tomas Kopecny.Susitarimas pasiektas, nors taivanas ir Čekija oficialių diplomatinių ryšių neplėtoja.

„Kommersant“: aneksuotame Kryme numušti dronai atakavo naftos terminalą FeodosijojeDu Ukrainos bepiločiai orlaiviai, kuriuos Rusijos oro gynybos pajėgos numušė aneksuotame Kryme, nukrito jūrų naftos terminalo Feodosijos rajone teritorijoje, rašo „Kommersant“, cituodama šaltinį teisėsaugos institucijose.Leidinio pašnekovas sakė, kad abu dronai tariamai buvo numušti iš šaulių ginklų, po to vienas iš jų sudužo naftos sandėlio teritorijoje.Kritimo metu dronas apgadino priešgaisrinės sistemos valdymo elektros pastotės pastato metalinę konstrukciją, o tada detonavo, išprovokuodamas trijų naftos sandėlio bakų elektros energijos tiekimo nutraukimą, sakė laikraščio šaltinis.Antrasis dronas, pasak leidinio pašnekovo, sprogo ore, o jo fragmentai nukrito lauke, esančiame už 400 metrų nuo naftos terminalo. Niekas nebuvo sužeistas.Lapkričio 10-osios rytą Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad oro gynybos pajėgos „sulaikė du Ukrainos bepiločius orlaivius“ virš aneksuoto Krymo teritorijos. Kur tiksliai, nebuvo nurodyta.Anksčiau Rusijos Federacijos Gynybos ministerijai artimas „Telegram“ kanalas „Rybar“ rašė, kad drono atakos taikinys buvo būtent naftos sandėlis.

Nikopolyje per drono ataką žuvo pagyvenusi moteris Rusijos kariuomenė smogė Nikopoliui Dniepropetrovsko srityje dronais, nuo vieno jų smūgio žuvo moteris, sakė regioninės karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Mirė 67 metų moteris. 68 metų vyras patyrė šautines žaizdas. Jis paguldytas į ligoninę. Atakų pasekmės aiškinamos“, – savo „Telegram“ kanale rašė gubernatorius. Rusijos pusė šio pranešimo nekomentavo, BBC negali greitai patikrinti pareigūnų pareiškimų. https://t.me/dnipropetrovskaODA/8524

Lietuva perdavė Ukrainai NASAMS raketų paleidimo sistemas ir reikalingą įrangąUkrainos kariuomenei perduota naujausia Lietuvos karinė parama – vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS raketų paleidimo įrenginiai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad Lietuva tvirtai laikysis savo įsipareigojimų dėl paramos Ukrainai ir toliau.„Lietuvos nupirktos NASAMS raketų paleidimo sistemos bus integruojamos į Ukrainos kariuomenė turimus ugnies valdymo vienetus, taip papildant ir išplečiant Norvegijos bei JAV padovanotų NASAMS sistemų operacinį pajėgumą. Mūsų teikiama parama tebėra svarbus Ukrainos gynybos veiksnys. Girdime Ukrainos poreikius, raginame juos išgirsti ir sąjungininkus“, – sako A. Anušauskas.Sutartį dėl Ukrainai perduotų NASAMS raketų paleidimo įrenginių įsigijimo Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos šių metų birželį pasirašė sutartį su Norvegijos kompanija „Kongsberg“. Prieš perduodant paleidėjus, Ukrainos kariams Norvegijoje buvo spėta surengti pilnus kompleksinius mokymus, įskaitant vairuotojų ir remontininkų kursus.Kartu su NASAMS paleidimo įrenginiais Lietuva perdavė ir NASAMS įguloms reikalingas didelio pravažumo transporto priemones. Prie šio Lietuvos paramos paketo reikšmingai prisidėjo Norvegijos gynybos ministerija, kuri papildomai Ukrainai padovanojo NASAMS raketų paleidimo sistemų palaikymo įrangą, ugnies valdymo centrus.Paramą į Ukrainą transportavo Lietuvos kariuomenė.Bendra Lietuvos karinės paramos Ukrainai vertė siekia apie pusę milijardo eurų. Artimiausia planuojama Lietuvos karinė parama apima granatsvaidžių amuniciją, logistines transporto priemones ir įvairią žiemos sezonui reikalingą įrangą.

Odesoje per Rusijos kariuomenės surengtą ataką suniokotas Jekaterinos II paminklasLapkričio 5-osios vakare apšaudžius Odesos centrą, Dailės muziejaus kieme buvo apgadinta dėžė su išmontuotu paminklu Rusijos imperatorei Jekaterinai II.Apie tai savo feisbuko paskyroje pranešė Odesos istorikas ir savanoris Oleksandras Babičius.„Kai Dailės muziejuje tvarkėme rusų raketos padarytą žalą, pažvelgiau į dėžę, dengiančią Katią. Ji buvo deformuota sprogimo bangos, beveik nuplėšta galva. Taip jau yra. Toks simbolis“, – rašoma žinutėje.O. Babičius pridūrė, kad kartu su organizacija „Visuomenė ir istorinis paveldas“ užfiksavo, kokią žalą muziejus patyrė dėl Rusijos atakos. Specialistai surinko visus vertingus stiuko ir dailidystės elementus, o visus Dailės muziejaus laikinųjų parodų paveikslus perkėlė į saugią vietą.Kaip pranešama, paminklas Jekaterinai Ⅱ Odesoje buvo išmontuotas 2022 metų gruodžio 28 dieną. Skulptūra buvo perkelta saugoti į Odesos dailės muziejų.Lapkričio 5-sios vakare Rusijos kariuomenė surengė raketų ir dronų smūgį Odesoje. Buvo apgadinti 33 gyvenamieji pastatai ir šeši architektūros paminklai, įskaitant Odesos dailės muziejaus pastatą.https://www.facebook.com/aleksander.babich/posts/6963881623651063?ref=embed_post

Orbanas: Ukraina šviesmečius nutolusi nuo narystės ESVengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas kategoriškai atmeta Europos Komisijos rekomendaciją pradėti stojimo derybas su Kyjivu. „Ukraina visiškai nėra pasirengusi derėtis dėl savo stojimo ambicijų“, – penktadienį valstybiniam transliuotojui sakė dešinysis populistas. Rusijos užpulta šalis šviesmečiais nutolusi nuo narystės ES, pridūrė jis.Europos Komisija trečiadienį rekomendavo pradėti stojimo derybas su Ukraina. Ar įgyvendinti šią rekomendaciją, vienbalsiai turi nuspręsti ES šalys.V. Orbanas ir toliau palaiko ypatingus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Prieš kiek daugiau nei tris savaites Vengrijos premjeras asmeniškai susitiko su V. Putinu Pekine, kur jie abu dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime, skirtame Kinijos „Juostos ir kelio“ iniciatyvai (BRI).V. Orbanas transliuotojui taip pat pareiškė, kad neatsisakys savo nepritarimo stojimo deryboms, jei ir bus poslinkių dėl ES įšaldytų lėšų. Briuselis šiuo metu sulaiko beveik 30 mlrd. eurų Vengrija skirtų ES lėšų, nes V. Orbano vyriausybė neužtikrina teisinės valstybės principų laikymosi.„Vengrijos pozicija nepritarti stojimo derybų su Ukraina pradžiai negali būti sandorio objektas“, – pažymėjo jau 13 metų viską Vengrijoje sprendžiantis V. Orbanas. Tai esą pasakytina ir apie ES Kyjivui siūlomą 50 mlrd. eurų paramą iš ES biudžeto. „Tai nesietina su jokiais finansiniais klausimais“, – sakė V. Orbanas. Tai, ką ES „skolinga“ – čia V. Orbanas omenyje turi įšaldytas ES lėšas, „tą turi atiduoti“.

Jermakas išsakė Ukrainos valdžios poziciją dėl rinkimųUkraina kol kas neplanuoja rengti prezidento ir parlamento rinkimų, nes tam trukdo daug problemų, tiesiogiai susijusių su karu. Tai žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, praneša UNIAN.Pareigūnas neigė, kad partneriai Vakaruose daro spaudimą Ukrainai, verčia ją rengti rinkimus karo metu.„Net negirdėjau tokių pokalbių, kuriuos būtų galima laikyti raginimais. Jie klausia: „Kaip jūs į tai žiūrite? Ką apie tai manote?“ - sakė A. Jermakas.Jis priminė, kad prezidentas jau išsakė savo oficialią poziciją dėl galimybės surengti rinkimus. Kad jie įvyktų, reikia išspręsti keturis klausimus:rinkimų rezultatai pasaulyje turi būti pripažinti demokratiškais;fronte Ukrainą ginantys kariai taip pat turi turėti galimybę balsuoti;tokia pat galimybė turi būti suteikta pabėgėliams, laikinai išvykusiems į užsienį;reikia išspręsti rinkimų finansavimo klausimą, nes šiuo metu Ukraina savo finansinius išteklius išleidžia gynybai.„Jei mūsų partneriai ateis ir pasakys, kad yra pasiruošę išspręsti visus keturis klausimus, valdžia prezidento asmenyje yra pasirengusi (rinkimams). Jis (Volodymyras Zelenskis) yra žmogus, kuris tikrai nesilaiko savo posto. Jis tikrai nesinaudos karu, kad išliktų valdžioje ir neleistų surengti demokratinių rinkimų. Kai tik tokia galimybė atsiras, prezidentas padarys viską, kad rinkimai įvyktų“, – patikino A. Jermakas.Kaip rašė UNIAN, šiomis dienomis V. Zelenskis sureagavo į gandus, kad ateinančių metų kovą Ukrainoje gali būti surengti prezidento rinkimai. Pasak valstybės vadovo, dabar jiems netinkamas metas.Reikia pažymėti, kad dauguma Ukrainos piliečių pritaria šiai nuomonei. Kaip parodė pirmoje spalio pusėje vykusi sociologinė apklausa, daugiau kaip 80 proc. ukrainiečių mano, kad rinkimai turėtų būti surengti jau po karo.

Mariupolyje susprogdintas okupantų policininko automobilisRusų užimtame Mariupolyje susprogdintas vieno iš okupacinio korpuso policininkų automobilis.Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Mariupolyje nugriaudėjo sprogimas. Metalurgų prospekte susprogdintas vieno iš okupacinio korpuso policininkų automobilis. Detalės vėliau“, – parašė P. Andriuščenka.Jis pridūrė, jog rytą Mariupolio pasipriešinimo judėjimo nariai pareiškė, kad „jau įteikė dovaną“ penktadienį Rusijoje minimos Policijos dienos proga.Kaip jau buvo pranešta, lapkričio 8 d. Luhanske nugriaudėjo sprogimas. Į orą išlėkė buvusio okupantų „milicijos viršininko“ Michailo Filiponenkos automobilis, kolaborantas žuvo. M. Filiponenka buvo atsakingas už ukrainiečių – tiek kariškių, tiek civilių – kankinimo kamerų organizavimą.

Ukrainos ambasadorius: gautas leidimas evakuoti iš Gazos Ruožo 329 šalies piliečiusUkraina gavo leidimą evakuoti iš Gazos Ruožo 329 savo piliečius.Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ambasadoriumi Izraelyje Jevhenu Kornijčuku.„Gavome leidimą iš viso evakuoti 329 piliečius, tačiau situacija keičiasi kiekvieną minutę. Galbūt kai kurie žmonės fiziškai nespėjo atvykti ar atsisakė evakuotis – taip irgi būna. Primenu, kad ankstesniuose sąrašuose iš viso buvo apie 400 žmonių, tačiau dalis jų liko Gazos šiaurėje, ir dabar jų evakuoti neįmanoma“, – sakė diplomatas.Jis pridūrė, kad Ukraina teikia logistinę paramą ir neatsisako padėti nė vienai valstybei, kuri paprašo pagalbos evakuojant žmones. „Tai pirmiausia vengrai, šveicarai, lenkai“, – patikslino J. Kornijčukas.Anot jo, Izraelio ir Egipto pareigūnai beveik nekeitė sąrašų, derindami juos prieš evakuaciją.„Buvo tikrinama, ar juose nėra žmonių, susijusių su „Hamas“. Tokių iš esmės nebuvo, greičiausiai todėl, kad mūsų sąrašai nuo pateikimo atitinkamoms kompetentingoms institucijoms beveik nepasikeitė. Juose daugiausia moterys ir vaikai“, – pažymėjo ambasadorius.Diplomatas pridūrė, kad dar nė vienas sužeistas Ukrainos pilietis nekirto Gazos Ruožo sienos.„Iš bendruomenės narių žinojome – tai nepatvirtinta informacija – ir apie žuvusius, ir apie sužeistus Ukrainos piliečius, tačiau jiems pagalba teikiama Gazos Ruožo teritorijoje. Galbūt galėsime juos išvežti per kitus evakuacijos etapus. Sąraše, kurį pateikėme tvirtinti, kaip atrodo, yra du tokie asmenys, bet jie nepasirodė patikros punkte“, – sakė ambasadorius.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pastarąją parą Ukraina iš Gazos ruožo evakavo 160 savo piliečių ir devynis Moldovos piliečius. Iš viso šią savaitę jau buvo evakuoti 203 ukrainiečiai.

JAV analitikai: Rusijos vadovybė susiduria su dideliais sunkumais dėl Ukrainos veiksmų kairiajame Dnipro kranteRusijos karinei vadovybei gali būti sunku perkelti kovinį pastiprinimą, kad galėtų reaguoti į Ukrainos operacijas kairiajame Dnipro krante Chersono srityje, teigia Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai, pranešė „Ukrinform“.ISW teigimu, Rusijos vadovybė susidurs su dideliais sunkumais Chersono kryptimi perdislokuoti dalinius iš kitų fronto dalių, jei iš dalies nepajėgių kariauti Rusijos dalinių ir šiuo metu nenaudojamų Rusijos pajėgų nepakaks reaguoti į Ukrainos operacijas kairiajame Dnipro krante.Pasak JAV analitikų, reikšmingos dalies 7-osios oro desanto divizijos ar kitų oro desantininkų dalinių perdislokavimas iš Zaporižios srities vakarų gali sutrikdyti ten Rusijos vykdomas gynybos operacijas.Pasak ISW, Rusijos kariuomenė ir toliau telkia pajėgas puolimui prie Avdijivkos ir lokaliems puolimo veiksmams Charkivo ir Luhansko srityse. Jei Rusija perdislokuotų pajėgas Chersono kryptimi, greičiausiai tai sumažintų Rusijos galimybes paremti kitas operacijas.

Stoltenbergas: turime būti pasirengę ilgam karui UkrainojeNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako tikįs, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyks pasiekti pergalių kovojant su rusų kariais, tačiau perspėjo, kad tai padaryti bus sunku.„Turime būti pasirengę ilgam karui. Karai iš esmės yra neprognozuojami“, – lankydamasis Berlyne naujienų agentūrai dpa sakė J. Stoltenbergas.„Tikrai žinome, kad tai, kas vyksta prie derybų stalo yra glaudžiai susiję su padėtimi mūšio lauke“, – sakė jis.Ankstų 2022 m. vasario 24 d. rytą rusų pajėgos keliais frontais įsiveržė į Ukrainos teritoriją. Nuo to laiko Maskva aneksavo keturias Ukrainos rytuose ir pietuose esančias teritorijas, tuo pažeisdama tarptautinę teisę.Pagrindinės kovos toliau vyksta rytuose ir pietuose. Ukrainos pajėgos šiais metais buvo pradėjusios kontrpuolimą, tačiau didelių pergalių nepasiekė. Kyjivas pažadėjo atsiimti visas Rusijos okupuotas žemes, įskaitant 2014 m. aneksuotą Krymo pusiasalį.J. Stoltenbergo teigimu, tik karinė pagalba galėtų padėti užtikrinti, kad Ukraina išliks nepriklausoma ir demokratine valstybe bei įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad mūšio lauke pergalės jis negalės.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužnas praėjusią savaitę pasakė, kad karas Ukrainoje pateko į aklavietę.„Karui tapus poziciniu, jis neišvengiamai užsitęsia ir dėl to reikšmingą riziką patiria tiek Ukrainos ginkluotosios pajėgos, tiek pati valstybė“, – britų žurnalui „The Economist“ skirtame straipsnyje perspėjo V. Zalužnas.J. Stoltenbergas paaiškino, jog iš pat pradžių buvo aišku, kad lengva nebus.„Žinojome, kad Rusija gynybines linijas rengė ne vieną mėnesį – dėjo minas, rausė prieštankinius apkasus, įrenginėjo daugybę gynybinių pozicijų.“Tačiau ukrainiečiai „sugebėjo pasiekti pergalių ir išlaisvinti daugiau teritorijos“, - pabrėžė jis.J. Stoltenbergas ketvirtadienį susitiko su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, o penktadienį susitinka su gynybos ministru Borisu Pistoriusu.

Prie Briansko apšaudytas Rusijos pasieniečių automobilis, žuvo FSB papulkininkisKetvirtadienį, lapkričio 9-ąją, Rusijos Briansko srityje nežinomi asmenys apšaudė pasieniečių automobilį. Žuvo FSB papulkininkis.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Telegram“ kanalu „Baza“.„Nežinomi asmenys Briansko srityje apšaudė pasienio valdybos automobilį. Per išpuolį žuvo FSB papulkininkis“, – rašoma pranešime.Kaip patikslinama „Telegram“ kanale, Rusijos pasieniečių automobilis buvo užpultas Briansko srities Ulicos kaimo pakraštyje.„Apie 4 valandą po pietų nežinomi asmenys paleido ugnį iš automatinių ginklų, o po to paspruko“, – praneša „Baza“.Per apšaudymą buvo sužeistas materialinio-techninio aprūpinimo skyriaus viršininko pavaduotojas papulkininkis Sergejus Šatas. Jis mirė vietoje.Kaip jau buvo pranešta, lapkričio 8 d. Luhanske nugriaudėjo sprogimas. Į orą išlėkė buvusio okupantų „milicijos viršininko“ Michailo Filiponenkos automobilis, kolaborantas žuvo. M. Filiponenka buvo atsakingas už ukrainiečių – tiek kariškių, tiek civilių – kankinimo kamerų organizavimą.

Ukraina skelbia apie naktinę operaciją Kryme: sėkmingai atakuoti du laivaiUkrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba skelbia, kad buvo sėkmingai atakuoti du Rusijos Juodosios jūros flotilės mažieji desanto laivai. Žvalgyba parodė ir smūgių akimirkas. „Laivuose buvo įgula ir šarvuotosios technikos, pavyzdžiui, šarvuočių BTR-82... Kadangi Rusijos laivai faktiškai nebeturi priešlėktuvinės gynybos sistemų po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų surengtų atakų, tokie kateriai su zenitiniais raketų kompleksais okupantų naudojami RF Juodosios jūros flotilės laivams pridengti reidų metu“, – pareiškė Vyriausioji žvalgybos valdyba.Šiuos katerius rusai aktyviai naudojo Gyvačių salos okupavimo metu – karinei technikai ir desantui permesti. Remiantis žvalgybos duomenimis, kateriuose rusai įrengė zenitinių raketų kompleksų TOR-M2, kad galėtų mobiliai pridengti savo kovinę grupė Gyvačių saloje bei Juodojoje jūroje.https://t.me/RBC_ua_news/72034

Ukraina evakavo iš Gazos Ruožo dar 160 savo piliečiųPraėjusią parą Ukraina evakavo iš Gazos Ruožo dar 160 savo piliečių ir devynis Moldovos piliečius.Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Per praėjusią parą ir naktį Ukraina evakavo iš Gazos dar 160 savo piliečių ir devynis Moldovos piliečius“, – parašė prezidentas.Pasak jo, šią savaitę iš viso jau buvo išgelbėti 203 Ukrainos piliečiai.„Ukraina ragina saugoti civilių gyvybes ir rūpinasi kiekvienu savo piliečiu, kad ir kur jis būtų“, – pareiškė V. Zelenskis.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 8 d. prezidentas V. Zelenskis informavo, kad Ukraina iš Gazos Ruožo sėkmingai evakavo pirmąją 43 ukrainiečių grupę.Lapkričio 9 d. jis pranešė, kad iš Gazos Ruožo jau evakuoti 89 ukrainiečiai.

Ukrainos žvalgyba: Kryme šauktiniai mirtinai sumušė rusų pulkininkąLaikinai okupuotame Kryme neseniai mobilizuoti kareiviai užpuolė rusų pulkininką, šis nuo patirtų sužalojimų mirė, sakoma Ukrainos žvalgybos pranešime, pranešė „Ukrinform“.Incidentas įvyko Simferopolyje lapkričio 1 dieną.Grupė mobilizuotų kareivių iš Rusijos Pietų karinės apygardos 8-ajai armijai priklausančios 20-osios motorizuotųjų šaulių divizijos užpuolė Rusijos pulkininką, kurio pavardė, manoma, Musurbekovas. Karininkas buvo pulko vado pavaduotojas.Lapkričio 7 d. Simferopolio ligoninės darbuotojai pranešė, kad Musurbekovas mirė nuo sužalojimų. Tą pačią dieną pulkininko nužudymu įtariami kareiviai, persirengę civilių drabužiais, pabėgo iš savo bazės Simferopolio rajone ir išvyko iš Krymo į Rusijos Krasnodaro sritį.

Subombarduoto Chersono paaugliai gailisi pavogtos jaunystėsAnt peties pasikabinusi krepšį, Anastasia išeina iš Chersono sporto klubo – vienos iš nedaugelio ant Ukrainos fronto linijos esančiame mieste likusių vietų, kuriose ji gali atsipalaiduoti.„Tai padeda man negalvoti apie karą“, – sako kabančius marškinėlius su grupės „Guns N‘Roses“ simbolika dėvinti keturiolikmetė. Jos teigimu, tai – būdas „pabėgti“ nuo realybės ir kasdienių Rusijos smūgių.Kadangi pamokos vyksta internetu ir daugelis gyventoju paliko miestą, Anastasijos ir kitų jos bendraamžių gyvenimas sukasi vos keliose vietose. Viena iš jų – kadaise sausakimšas būdavęs sporto klubas.Nuo karo pradžios jo klientūra pasikeitė: šalia raumeningų keturiasdešimtmečių barzdočių sunkumus dabar kilnoja ir jaunimas.„Norėčiau būti tarp bendraamžių. Tie, su kuriais dabar leidžiu laiką, yra du ar tris kartus vyresni.COVID-19 ir karas pavogė iš manęs mano jaunystę, kuri turėjo būti tokia laiminga“, – pasakoja ji.Lauke gatvės pustuštės, kavinėse sėdi uniformuoti kariai.Anastasia rankoje laiko telefoną, kuriame ji seka, kas vyksta per pamokas bei sulaukia žinių iš artimųjų.Ji svajoja gyventi turiningesnį socialinį gyvenimą už interneto ribų.„Pagaliau norėčiau susitikinėti su žmonėmis. Kai kartą dienai išvykau į Mykolaivą, nustebau, pamačiusi, kad ten verda šioks-toks gyvenimas“, – pasakoja ji, kalbėdama apie toliau nuo fronto linijos esantį kaimyninį miestą Ukrainos pietuose.Be sporto, ji taip pat lanko teatro būrelį, nors dideli susibūrimai ir vaidinimai mieste yra uždrausti dėl dronų ir raketų atakų grėsmės.„Repetuoti susirenkame nedidelėmis grupėmis. Įdomu patirti kitokius jausmus, vaidinti kito žmogaus vaidmenį“, – pasakoja ji.„Išmokau apie gyvenimą mąstyti kitaip“Karo pradžioje Chersoną užėmė rusų kariai, tačiau dar po kelių mėnesių, pernai metų lapkričio 11 d. ukrainiečiai jį vėl išvadavo – tai buvo paskutinis esminis poslinkis toli nusidriekusioje fronto linijoje.Anastasia prisimena „nepamirštamas emocijas“, kurias sukėlė anų dienų įvykiai, tačiau sako, kad jie ją paženklino „visam gyvenimui“.„Jaunimas neturėtų žinoti, kaip būna, kai žūva tavo artimieji“, – sako ji.„Kadaise galvodavau apie tai, kuo rengsiuosi, bet dabar galvoju, kaip elgtis per apšaudymą. Apskritai išmokau apie gyvenimą mąstyti kitaip.“Dauguma miesto centre veikusių įmonių užsidarė, kiekvieną dieną girdėti sprogimai ir šūviai kitame Dnipro krante.Tiršto rūko dengiamoje gatvėje matyti vienintelis šviesulys – kavinė „Ciao Cacao“.Aštuoniolikmetis Dima daugiausiai paprastai dirbdavo kavinėje, o likusį laiką leisdavo namie, žaisdamas kompiuterinį žaidimą „Counter-Strike“.„Mes išeiname iš namų, nepaisydami bombų. Nenorime būti užrakinti“, – paaiškina Dima. Kartu su grupe draugų jis juokauja, daro asmenukes ir kalba apie tai, kaip jų namus sugriovė raketos.Dima svajojo išvykti iš Ukrainos, bet dabar ketina įstoti į karinio jūrų laivyno akademiją.„Išvykti nevalia. Tai išdavystė“, – sako jis.Jis mano, kad galų gale jam teks kautis, pridurdamas: „Nelabai turiu daugiau ką veikti.“Kaip Anastasia, Dima jaučiasi suaugęs pernelyg greitai.„Suaugusieji sako, kad mes, aštuoniolikmečiai, nieko neišmanome. Bet po to, ką mums teko išgyventi, manau, mes turime pakankamai patirties, kad suprastume gyvenimo prasmę.“

Po vizito Kazachstane V. Putinas užsuko į karinį štabą Rostove prie DonoNaktį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netikėtai apsilankė kariuomenės vadavietėje Rostove prie Dono, penktadienį pranešė Kremlius.Tai jau antrasis jo vizitas Rostove prie Dono per mažiau nei mėnesį.Ketvirtadienį V. Putinas „apsilankė Rusijos ginkluotųjų pajėgų būstinėje Rostove prie Dono, baigęs oficialų vizitą Kazachstane“, sakoma Kremliaus pranešime.V. Putiną lydėjo gynybos ministras Sergejus Šoigu ir karinių operacijų Ukrainoje vadas Valerijus Gerasimovas, sakoma pranešime. V. Putinui buvo parodyta nauja karinė įranga, jis buvo informuotas apie karines operacijas Ukrainoje, priduriama pranešime.Pastarąjį kartą V. Putinas lankėsi Rostove prie Dono spalio pabaigoje, su kariniais pareigūnais kalbėjosi apie karą Ukrainoje, Kremlius vadinamą specialiąja karine operacija.

Stebėtojai: Kremlius mažina premijas kolaborantams už „darbą nepalankiomis sąlygomis“Rusijos valdžia nusprendė atimti priedus už „darbą nepalankiomis sąlygomis“ iš kolaborantų – okupacinės administracijos darbuotojų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras.„Kremlius nusprendė panaikinti priedą okupacinės administracijos darbuotojams už darbą nepalankiomis sąlygomis“, – sakoma jo pranešime ir priduriama, kad pakeitimai, dėl kurių smarkiai sumažės atlyginimai, bus taikomi tik vietos kolaborantams.Tuo metu į laikinai okupuotas teritorijas komandiruoti rusai ir toliau gaus papildomas išmokas, nes, kaip teigia Nacionalinio pasipriešinimo centras, Maskvoje jie „labiau vertinami“. Nacionalinio pasipriešinimo centro duomenimis, laikinai užimtose teritorijose sparčiai auga nedarbas ir įsiskolinimai. Atlyginimai vėluoja net okupacinių „administracijų“ darbuotojams.„Ukrinform“ taip pat pranešė, kad Rusijos Federacijos valdžia perdavė Tatarstano pareigūnams kelių laikinai okupuotos Ukrainos Luhansko srities miestų kontrolę.

Kryme griaudėjo sprogimaiLapkričio 10-osios naktį okupuotame Kryme griaudėjo sprogimai.Tai penktadienį pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Pasak vietos gyventojų, buvo smogta Čornomorskui.Gautomis žiniomis, „gelbėtojai tvarko kareivinių, į kurias buvo pataikyta, griuvėsius“, „ir narai pradėjo darbus jūroje, panašu, kad nukentėjo ir kateriai“.Kol kas neįmanoma patvirtinti šių pranešimų, remiantis nepriklausomais šaltiniais.Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad esą virš pusiasalio buvo numušti du Ukrainos dronai.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, laikinai okupuoto Krymo vakarinėje pakrantėje spalio 30-osios naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė rusų strateginiam oro gynybos sistemos objektui.

Į Rusiją deportuotas ukrainietis paauglys prašo V. Zelenskio pagalbos grįžti namo17-metis našlaitis iš Mariupolio Bohdanas Jermochinas, rusų okupantų neteisėtai deportuotas į Rusijos teritoriją, paprašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pagalbos, kad galėtų grįžti namo.B. Jermochino kreipimosi vaizdo įrašą feisbuke paskelbė jo advokatė Kateryna Bobrovska, pranešė „Ukrinform“.„Aš esu Bohdanas Jermochinas. Dabar esu Rusijoje ir prašau tavęs, Volodymyrai Oleksandrovyčiau, padėti man grįžti namo“, – sakė B. Jermochinas.Jo advokatė paprašė Ukrainos prezidento asmeniškai prisiimti atsakomybę už Ukrainos paauglio grąžinimo namo procesą.Nuo 2022 m. liepos B. Jermochinas kelis kartus nesėkmingai mėgino grįžti į Ukrainą. Jam prievarta įpirštas Rusijos pasas. 2023 m. lapkričio 19 d. B. Jermochinui sukaks 18 metų, Rusijoje jam jau įteiktas šaukimas į kariuomenę.2023 m. balandžio 19 d. K. Bobrovska JAV Kongrese kalbėjo apie B. Jermochino atvejį.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 309 520 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 800 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų lapkričio 10 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 309 520 kareivių.Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 5 317 tankų (+1), 10 017 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 7 489 artilerijos sistemų (+14), 877 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 578 oro gynybos priemonių (+1), 322 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 5 595 dronų (+2), 1 558 sparnuotųjų raketų (+1), 20 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 9 876 automobilių (+23), 1 060 specialiosios technikos vienetų (+1).Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Žiniasklaida: Ukrainos prezidento biuras neigia nesutarimus tarp V. Zelenskio ir V. ZalužnoUkrainos prezidento biuras paneigė pranešimus, kad esą tarp Volodymyro Zelenskio ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno kilo nesutarimų. Gandai apie „skilimą“ ėmė sklisti po vyriausiojo vado straipsnio leidinyje „The Economist“, kuriame jis teigė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tampa poziciniu, praneša UNIAN.Kaip rašo „Bloomberg“, tada aliejaus į ugnį įpylė generolo žodžiams prieštaraujantis V. Zelenskio pareiškimas, kad jokios aklavietės nėra. Prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pažymėjo, kad „prezidento patikslinimas yra nepaprastai svarbus“.​„Nematau jokių nesutarimų ar konfliktų aukščiausios karinės-politinės vadovybės lygiu“, – pareiškė jis.M. Podoliakas pabrėžė, kad V. Zelenskis beveik kasdien palaiko ryšį su V. Zalužnu. Anot jo, pastaraisiais mėnesiais jų bendravimas nė kiek nepasikeitė. Prezidentas ir kariuomenės vadas toliau tariasi, kaip koreguoti šalies karinę strategiją.Bet dar vienas žmogus iš V. Zelenskio aplinkos, prašęs neskelbti jo pavardės, apibūdino prezidento ir aukščiausios karinės vadovybės santykius kaip pasaulį, esantį toli nuo skambių žiniasklaidos antraščių.Lapkričio pradžioje „The Washington Post“ rašė, kad po kelis mėnesius trukusio sunkaus kontrpuolimo įtampa Ukrainos aukščiausioje vadovybėje netikėtai „išsiliejo“ į viešąją erdvę. Žurnalistai priminė V. Zelenskio žodžius, kad mūšio lauke nėra „aklavietės“, kurie nuskambėjo po V. Zalužno straipsnio apie situaciją priešakinėse linijose.Tada vienas iš prezidento padėjėjų pareiškė, kad V. Zalužno komentarai žiniasklaidai „palengvina“ Rusijos darbą.„Po 20 mėnesių trunkančio karo anksčiau nepažeidžiamoje Ukrainos nacionalinėje vienybėje pradeda ryškėti socialiniai įtrūkimai“, – pažymėjo publikacijos autoriai.

Iš Pentagono – nerimą kelianti žiniaArtimiausiu metu Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau teiks Ukrainai naujus karinės pagalbos paketus, tačiau jų apimtys mažėja.Tai pareiškė JAV gynybos ministerijos atstovės spaudai pavaduotoja Sabrina Singh, praneša „Ukrinform“. Pentagonas paragino Kongresą kuo greičiau patvirtinti papildomą finansavimą.„Mes ir toliau pristatysime paketus, tik jie mažėja. Tad labai prašome Kongreso patvirtinti prašymą su papildomais asignavimais, kuriuos atsiuntė prezidentas, kad galėtume ir toliau tenkinti Ukrainos poreikius mūšio lauke“, – pabrėžė ji.Jos teigimu, JAV jau panaudojo daugiau nei 95 proc. visos sumos, kuri buvo skirta padėti Ukrainai prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai (62,3 mlrd. JAV dolerių). Taip ji patikslino Baltųjų rūmų pareiškimą, kur dieną prieš tai buvo paskelbta, kad panaudota 96 proc.„Praėjusį mėnesį vyko kontaktinės grupės susitikimas, lapkričio viduryje vyks dar vienas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas. Sąjungininkai ir partneriai toliau remia Ukrainą. Mes ir toliau palaikome Ukrainą tuo, ko jai reikia kovoje“, – reziumavo Pentagono atstovė.

Ukraina: pasaulinis „taikos viršūnių susitikimas“ gali įvykti kitais metaisAukščiausio lygio Kijevo pareigūno teigimu, 2024 metų vasarį gali įvykti pasaulinis „taikos viršūnių susitikimas“ Ukrainai.Ihoris Zhovkva, vyriausiasis Ukrainos prezidento patarėjas diplomatijos klausimais, sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad Ukraina surengs ketvirtąjį nacionalinio saugumo patarėjų susitikimą lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje. „O pasaulinis viršūnių susitikimas gali įvykti 2024 metų vasarį“, – sakoma jo rašytiniame pareiškime.„Viršūnių susitikimas tikrai įvyks, nes jis žymės tiek simbolinę Ukrainos „taikos formulės“ praktinio įgyvendinimo pradžią, tiek apibendrins visus šioje srityje jau pasiektus rezultatus“, - teigė patarėjas. Taikos formulė yra 10 punktų planas, kuriame raginama atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą, išvesti Rusijos kariuomenę, apsaugoti maisto ir energijos tiekimą, branduolinę saugą ir paleisti visus kalinius.Žinia apie viršūnių susitikimą skelbiama, kai Vakaruose didėja susirūpinimas, kad karas Gazoje apsunkina diplomatinę paramą Kijevo taikos planui.Taikos formulės derybose nedalyvaus Rusija, kuri atmetė planą, sakydama, kad jo neįmanoma įgyvendinti.

Latvijoje buvęs parlamentaras nuteistas dėl šnipinėjimo RusijaiLatvijoje buvęs parlamentaras Janis Adamsonas dėl šnipinėjimo Rusijai ir kitų nusikaltimų nuteistas aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pasak Rygos miesto teismo teisėjo, J. Adamsonas „neteisėtai, sistemingai ir tikslingai“ liko konfidencialią informaciją ir per tarpininką perdavė ją Rusijos Federalinei saugumo tarnybai (FST). Tarpininkas, kuriam taip pat buvo pareikšti kaltinimai, yra Rusijos pilietis, buvęs sovietinės KGB agentas, jam skirta septynerių metų ir šešių mėnesių kalėjimo bausmė.Abu kaltinamieji neigė savo kaltę ir ketina skųsti nuosprendžius.J. Adamsonas 2021 m. birželį buvo sulaikytas dėl įtarimų šnipinėjimu, kai prieš tai, Generalinės prokuratūros prašymu, buvo panaikintas jo parlamentaro imunitetas. Tyrėjai, anot žiniasklaidos, tada atliko kratas J. Adamsono privačiame būste ir parlamento biure. J. Adamsonas, be kita ko, priklausė Gynybos komitetui.

ES sureagavo į rusų smūgį užsienio civiliniam laivui netoli OdesosES manymu, Rusijos išpuolis prieš užsienio civilinį laivą Odesos regione yra dar vienas įrodymas, kad Maskva tyčia gilina pasaulinę maisto užtikrinimo krizę.Apie tai socialiniame tinkle X (buvęs tviteris) rašė ES atstovas Peteris Stano.„Šis išpuolis prieš užsienio šalies civilinį laivą yra dar vienas Rusijos bandymas eskaluoti konfliktą ir įrodymas, kad Rusija terorizuoja civilinių laivų eismą“, – teigė pareigūnas.Anot P. Stano, „taikydamasi į Ukrainos uostus ir eksporto infrastruktūrą, Rusija tyčia gilina pasaulinę maisto užtikrinimo krizę“.Naujienų agentūra „Ukrinform“ pranešė, kad rusų okupantų kariuomenė paleista priešradarinė raketa „Kh-31P“ pataikė į Liberijai priklausantį civilinį laivą, kai šis plaukė į vieną iš Juodosios jūros uostų Odesos regione.

Rusijos kariai gauna naujus kovinius dronusSimferopolyje, Kryme, Rusijos kariams buvo įteikti nauji koviniai FPV-dronai, kuriuos tariamai sukūrė savanoriai Rusijos Liberalų demokratų partijos (LDPR) įsakymu.Ukraina naudoja panašias technologijas ir baiminamasi, kad Rusijos resursai dabar gali suteikti jiems pranašumą kalbant apie dronus.

Rusija į savo kariuomenę vilioja „Wagner“ samdiniusKremlius siekia įtraukti buvusius „Wagner“ karius į Rusijos karines struktūras, praneša „The Guardian“ Rusijos reikalų reporteris Pjotras Saueris.Rusija siekia įdarbinti mūšiuose išbandytus „Wagner“ kovotojus karui Ukrainoje praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po samdinių grupės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino mirties.Vladimiras Putinas „Wagner“ grupuotė vadą pavadino išdaviku, bet su eiliniais „Wagner“ kariais kalbėjo daug švelnesniu tonu, ragindamas juos pasirašyti sutartis su kariuomene ir prisiekti ištikimybę Rusijai.Praėjus kelioms savaitėms po J. Prigožino mirties, V. Putinas susitiko su buvusiu vyresniuoju „Wagner“ vadu Andrejumi Troševu ir aptarė, kaip jo kovinės pajėgos galėtų būti panaudotos Ukrainoje. Po susitikimo Kremlius pranešė, kad A. Troševas pasirašė sutartį su Gynybos ministerija.Tačiau reguliarioji armija yra tik vienas iš daugelio kelių, atvirų buvusiems „Wagner“ kariams, o Rusijos nacionalinė gvardija, žinoma kaip Rosgvardia, ir kelios su valstybe susijusios privačios karinės grupės taip pat vilioja „Wagner“ veteranus.

Danilovas apie derybas: Rusija nori pereiti į naują karo etapąVakarų žiniasklaida praneša, kad partneriai neva daro spaudimą Ukrainai, kad ši pradėtų taikos derybas su Rusija. Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas paaiškino, kodėl šios derybos dabar neįmanomos.Komentare kanalui „Channel 24“ O. Danilovas sakė, kad derybos dėl taikos pirmiausia reikalingos Rusijai, kad būtų galima sukaupti pajėgas naujam karo etapui.„Rusija tikrai nori pasirašyti taikos susitarimus savo šalies naudai, kad sukauptų pajėgas ir pereitų į kitą karo etapą“, - sakė O. Danilovas.Jis taip pat pažymėjo, kad pagal Volodymyro Zelenskio 2021 metų gruodžio 22 dienos dekretą tik prezidentas, premjeras ir Užsienio reikalų ministerijos vadovas gali oficialiai atstovauti Ukrainos pozicijai užsienio politikos arenoje. Šis dekretas įpareigojo visus kitus raštu koordinuoti savo veiklą su Užsienio reikalų ministerija. Jis paminėjo šį dekretą komentuodamas kai kurių buvusių pareigūnų, kurie Ukrainos vardu bando sudaryti susidomėjimo šiomis derybomis įspūdį, pareiškimus.Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos atstovai pradėjo diskutuoti su Ukraina dėl galimybės surengti taikos derybas su Rusija. Buvo pažymėta, kad Ukraina greičiausiai turės laiko iki metų pabaigos arba šiek tiek daugiau, kol prasidės aktyvesnės ir skubesnės diskusijos apie taikos derybas.

Zelenskis pasirašė įstatymą dėl mobilizacijos pratęsimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė Aukščiausiosios Rados priimtus įstatymus dėl karo teisės išplėtimo šalyje ir visuotinės mobilizacijos.Karo ir mobilizacijos terminas yra bent iki 2024 metų vasario 14 dienos. Tai jau devintas toks karo padėties pratęsimas.

Rusija Ukrainos karo belaisviui skyrė 19 metų kalėjimo bausmęRusijos karinis teismas Ukrainos karo belaisviui skyrė 19 metų kalėjimo bausmę. Pasak rusų, taip pat ukrainiečių žiniasklaidos, teismas, be kita ko, kaltino jūrų pėstininką netoli dabar jau okupuoto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio 2022 m. kovą kontrolės metu nušovus civilį. Vyro, kuris tų pačių metų balandį pateko į rusų nelaisvę, advokatas, anot pranešimų, ketina skųsti nuosprendį.Ukrainos karys prisipažino netrukus po Rusijos invazijos gyvenvietėje netoli Mariupolio nušovęs vyrą. Tačiau jis pabrėžė, kad šis prieš tai įtartinai elgėsi. Rusija, kuri savo pradėtą karą vis teisina siekiu išvaduoti Ukrainą nuo „teroristų“ ir „nacių“, be to, kaltino karį „mokymu vykdyti teroristinę veiklą“. Pasak Ukrainos žiniasklaidos, čia omenyje turima karinė tarnyba. Ji kritikavo, kad nepriklausomiems teisininkams ir šeimos nariams neleidžiama susisiekti su kariu.Rusijoje šiuo metu vyksta procesai prieš dar dešimtis Ukrainos karo belaisvių.

Ukrainos žvalgyba skelbia apie naujas operacijas aneksuotame Kryme: bus daugiau naujienųUkrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato atstovas Andrijus Jusovas sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos rengia naujas operacijas aneksuotame Kryme, praneša RBC-Ukraine.„Kol kas vyksta pasiruošimas kelioms operacijoms, panašioms į įvykius Kerčėje. Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivynas vis dar turi pakankamai „Kalibr“ vežėjų. Tai reiškia, kad neturėtume džiaugtis tik „Askold“. Esu įsitikinęs, kad artimiausiu metu bus daugiau naujienų“, - sakė A. Jusovas.Lapkričio 4-osios vakarą Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo raketų ataką prieš „Zaliv“ laivų statyklą Kerčėje. Per ataką, pasak Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos, buvo apgadintas vienas laivas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos teigia, kad tai buvo raketas gabenęs laivas „Askold“.

Čekijos prezidentas: Rusijos ir Ukrainos derybos gali prasidėti kitais metaisČekijos prezidentas Petras Pavelas pripažino, kad taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos gali prasidėti kitais metais. Jis taip pat sakė, kad Rusija greičiausiai bandys pratęsti konfliktą, nes turi pranašumą darbo jėgos ir ginklų tiekimo srityje, skelbia BBC Rusijos tarnyba ir Europos „Pravda“.„Derybos gali prasidėti kitais metais, nes įvykių raida nerodo, kad Ukrainos pusė įgis karinį pranašumą. Laikas dabar yra palankus Rusijai, kuri turi stiprią darbo jėgos mobilizacijos bazę. Įgydama laiko, ji taip pat galės papildyti materialinę bazę, kurią ji ilgą laiką stokojo. Matome didžiulį tiekimą iš Šiaurės Korėjos, matome bandymus apeiti sankcijas“, – diplomatijos ir saugumo konferencijoje sakė Čekijos prezidentas.Kartu P. Pavelas pabrėžė, kad Vakarų šalys turėtų ir toliau remti Ukrainą: „Situacija nėra vienareikšmiškai teigiama. Ukrainai turėtų būti naudinga tai, kad mes esame jų pusėje ir turėtume remti juos siekiant jų tikslų. Savo ruožtu mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik toliau teikti paramą.“

Rusijos gynybos ministerija: Ukraina bandė smogti Krymui „Neptūno“ raketaRusijos gynybos ministerija sakė, kad aneksuoto Sevastopolio rajone numušė „Neptūno“ priešlaivinę raketą. Ruai teigia, kad tai buvo Ukrainos kariuomenės raketų smūgis.„Lapkričio 9 dieną, apie 17.40 val. Maskvos laiku, buvo sužlugdytas Kijevo režimo bandymas pradėti raketų ataką naudojant priešlaivinę raketą „Neptūnas“ prieš taikinius Rusijos Federacijos teritorijoje“, – sakoma ministerijos pareiškime.Raketa buvo numušta virš Juodosios jūros prie Krymo krantų, patvirtino Rusijos karinis departamentas.Ukraina kol kas nekomentavo tokių pareiškimų. Paskutinis didelis išpuolis Kryme buvo lapkričio 4 d. Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad viena iš raketų apgadino karo laivą gamykloje Kerčėje.Ukrainos kariuomenė teigė, kad raketa tada pataikė į vieną iš naujausių Rusijos korvetę „Askold“, galinčią gabenti kruizines raketas „Kalibr“.

Putinas Kazachstane agitavo už karinio bendradarbiavimo plėtrąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per vizitą kaimyniniame Kazachstane agitavo už karinio bendradarbiavimo plėtrą. Jis su Kazachstano kolega Kasymu Žomartu Tokajevu kalbėjo apie „karinio ir karinio techninio bendradarbiavimo stiprinimą“, – sakė V. Putinas bendroje spaudos konferencijoje.Jau lapkričio 23 d. planuojamas kitas jų susitikimas. Baltarusijos sostinėje Maskvoje jie dalyvaus Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (OVKS) – posovietinių valstybių karinio aljanso – viršūnių susitikime.Nafta turtingas kaimyninis Kazachstanas dėl Vakarų sankcijų, įvestų po invazijos į Ukrainą, Rusijai tapo ypač svarbus. Buvusi sovietinė respublika tradiciškai yra Rusijos partnerė. Tačiau kartu prezidentas K. Ž. Tokajevas praeityje ne kartą santūriai kalbėjo apie karą prieš Ukrainą ir patvirtino, kad jo šalis remia ES ir kitų valstybių sankcijų režimą.

Naujas rekordas: ukrainiečių specialiosios pajėgos per naktį sunaikino 20 priešo taikiniųUkrainos saugumo tarnybos specialiųjų operacijų centro A padalinys „Baltasis vilkas“ per naktį smogė 20 priešo taikinių.Apie tai Ukrainos saugumo tarnyba pranešė feisbuke.„Naujas Ukrainos saugumo tarnybos specialiųjų pajėgų dalinio „Baltasis vilkas“ rekordas: per naktį sunaikinta 20 taikinių. Mūsų specialiųjų pajėgų kariai rusų okupantams užkūrė tikrą pragarą. O tamsą išsklaidė liepsnojanti priešo įranga“, – sakoma pranešime.Tarp sunaikintos įrangos – aštuoni tankai, trys savaeigės artilerijos sistemos „Msta-S“, trys haubicos D-30 ir viena šarvuotoji pėstininkų transporto mašina. Taip pat sunaikinti penki įtvirtinimai ir mažiausiai 17 rusų pėstininkų.Pirmiau buvo pranešta, kad Mykolaivo desantininkų oro gynybos padalinys numušė tris Rusijos bepiločius orlaivius – du dronus „SuperCam“ ir vieną „ZALA“.

Ukraina nori, kad įšaldytas Rusijos turtas padėtų atlyginti karo padarytą žaląUkraina pareiškė savo Vakarų sąjungininkams, kad nepakanka atiduoti už įšaldytą Rusijos turtą sukauptas palūkanas, jei norima sumokėti už karo padarytą žalą, skelbia „Sky News“.Kijevas mano, kad atstatyti šalį po Rusijos atakų kainuos 400 mlrd. dolerių.ES pareiškė, kad rengs pasiūlymą panaudoti pelną iš įšaldyto turto Ukrainai padėti, prieš tai pareiškusi, kad Rusija turėtų sumokėti už šalies atstatymą.Volodymyras Zelenskis sakė, kad praėjusiais metais susidarė biudžeto spraga, o vien pelno panaudojimas padengtų tik pusę jos.

Sevastopolyje – galingas sprogimasŽiniasklaida praneša, kad okupuotame Sevastopolyje nugriaudėjo galingas sprogimas. „Krym. Realii“ korespondentas pranešė apie sprogimo garsą ir greitosios pagalbos automobilių sirenas centrinėje miesto dalyje.Maskvos statytinis Sevastopolyje Michailas Razvožajevas tvirtina, esą Rusijos armija „prieš dešimt minučių sunaikino taikinį virš jūros“. Daugiau detalių jis nepateikė.https://t.me/uniannet/116977

Ukraina gynybai išleis pusę 2024 metų savo biudžetoUkrainos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsavo už 2024 metų valstybės biudžetą, pagal kurį pusė visų valstybės išlaidų bus skiriama gynybai.Nuo karo pradžios tiek Kyjivas, tiek Maskva smarkiai padidino karines išlaidas, skirtas ginklų ir amunicijos gamybai, nes rengiasi ilgam ir užsitęsusiam karui.Ukrainos finansų ministerijos duomenimis, gynybai bus išleista beveik 1,7 trln. grivinų (apie 47 mlrd. JAV dolerių), t. y. maždaug tiek pat, kiek ir 2023 metais.Ši suma yra didesnė nei išlaidos švietimui, socialinei ir sveikatos apsaugai kartu sudėjus ir sudaro maždaug pusę visų šalies planuojamų 93 mlrd. dolerių išlaidų.Ukraina, norėdama išlaikyti savo ekonomiką karo metu, buvo smarkiai priklausoma nuo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Vakarų sąjungininkių, pavyzdžiui, JAV finansinės paramos.Šalis teigė, kad jai reikia 41 mlrd. JAV dolerių išorinės paramos, kad galėtų kitais metais padengti kasdienes išlaidas, t. y. maždaug tiek pat, kiek TVF prognozavo, kad reikės 2023 metais.„Valstybės biudžeto prioritetai yra aiškūs: gynybinių pajėgumų stiprinimas, gyventojų apsauga, parama veteranams, socialinių standartų kėlimas ir ekonomikos atsigavimas“, – teigė Finansų ministerija.„Turėsime daugiau bepiločių orlaivių ir savų ginklų, kad galėtume greitai laimėti“, – pridūrė ji.Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vakare savo kalboje sakė, kad biudžeto ištekliai bus skiriami „pergalei pasiekti“.„Visi matome žmones, reikalaujančius, kad biudžeto lėšos būtų skiriamos gynybai padėti, o ne gatvėms asfaltuoti ir remontuoti, – sakė V. Zelenskis. – Tai yra teisinga. Visi ištekliai turėtų būti naudojami tam, kad Ukraina taptų stipresnė“.

ES įstatymų kūrėjai paragino uždrausti importuoti suskystintąsias dujas iš RusijosES įstatymų kūrėjai ketvirtadienį paragino bloką uždrausti įvežti suskystintąsias dujas iš Rusijos ir užkaišyti esamų sankcijų spragas, pro kurias Maskva sugeba toliau finansuoti savo karą Ukrainoje.Po to, kai 2022 m. vasarį Kremlius pradėjo savo plataus masto invaziją, Europa Rusijai yra įvedusi 11 raundų precedento neturinčių sankcijų.Šiuo metu Briuselyje rengiamas pasiūlymas dėl naujo sankcijų paketo, į kurį turėtų būti įtrauktas ir draudimas iš Rusijos įvežti deimantus. Diplomatų teigimu, valstybės narės šį paketą turėtų aptarti kitą savaitę.Keletas karingiau nusiteikusių ES valstybių narių iš Rytų Europos pareikalavo kitame sankcijų pakete numatyti ir draudimą importuoti suskystintąsias dujas.Tačiau neatrodo, kad blokas būtų itin nusiteikęs įvesti draudimą, dėl kurio gali dar labiau nukentėti ir taip silpnos Europos dujų rinkos ir išaugti kainos.Savo neįpareigojančioje rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino ES uždrausti gražaus pelno į Kremliaus iždą nešančių suskystintųjų gamtinių dujų importą.„Europos Sąjunga tebėra vienas iš didžiausių Rusijos iškastinio kuro pirkėjų, kadangi toliau importuojamos vamzdynais tiekiamos dujos ir SD bei yra nustatyta įvairių draudimo importuoti žaliavinę naftą ir naftos produktus išimčių,“ – teigiama pranešime.Didžiosios iš Rusijos į bloką patenkančios naftos ir dujų dalies atžvilgiu ES yra nustačiusi plataus masto embargą.Tačiau kampanijos grupė „Global Witness“ rugpjūtį pranešė, kad Rusijos SD importo vertė nuo invazijos pradžios išaugo net 40 proc. ir pirmaisiais septyniais 2023 m. mėnesiais siekė 5,3 mlrd. eurų.Įstatymų kūrėjai taip pat paragino Didįjį septynetą, kuriam priklauso ir ES, „gerokai sumažinti“ Rusijos naftos pardavimo kainos limitą, kuriuo buvo siekiama sumažinti Kremliaus pelną.

Kremlius: Putinas gruodį vėl surengs savo didžiąją spaudos konferencijąPo pertraukos praėjusias metais dėl karo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasak Kremliaus, gruodį vėl surengs savo didžiąją spaudos konferenciją. Žurnalistų klausimai bus apjungti su televizijos šou „Tiesioginis ryšys“, kuriame piliečiai gali išsakyti savo problemas, ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Konkrečios datos jis nenurodė, tačiau socialiniuose tinkluose jau minima gruodžio 19 d.Dėl karo prieš Ukrainą V. Putinas praėjusį gruodį pirmą kartą per dešimt metų nerengė tokios spaudos konferencijos, kuri visad trunka po kelias valandas. Stebėtojai tada buvo įsitikinę, kad V. Putinas – vykstant jo 2022 m. vasario 24 d. pradėtam karui – norėjo išvengti užsienio žurnalistų klausimų.Pernai neįvyko ir „Tiesioginio ryšio“ laida, kurioje piliečiai kasmet gali asmeniškai išsakyti V. Putinui savo nusiskundimus. Pastarąjį kartą ji buvo organizuota 2021 m. birželio 30 d.

Rusų nelaisvėje yra mažiausiai 25 Ukrainos žurnalistaiMažiausiai 25 Ukrainos žurnalistai yra nelaisvėje Rusijos Federacijoje.Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos vadovas Serhijus Tomilenka, praneša „UIkrinform“.„Mažiausiai 25 žurnalistai yra nelaisvėje. Mes vadiname nelaisve ir Krymo totorių žurnalistų laikymą laisvės atėmimo vietose. Pavyzdžiui, Vladyslavas Esipenka ir Iryna Danylovič, kuriuos Kryme neteisėtai sulaikė okupacinė rusų valdžia, yra laikomi kalėjimuose“, – sakė S. Tomilenka.Jis pažymėjo, kad žurnalistai, kurie buvo sulaikyti laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios, taip pat yra nelaisvėje.Viena iš pastaruoju metu okupantų sulaikytų žiniasklaidos darbuotojų yra Viktorija Roščina, kuri išvyko atlikti savo profesinės pareigos į laikinai okupuotą teritoriją. Prieš kelis mėnesius ryšys su ja nutrūko.Be to, rusai laiko nelaisvėje Iryną Levčenko, kuri pasakojo apie įvykius Zaporižios srities Melitopolio mieste.S. Tomilenka paminėjo ir naujienų agentūros UNIAN žurnalistą Dmytro Chiliuką, kuris pateko į okupantų nelaisvę, kai šie mėgino užimti Kyjivą ir Kyjivo sritį. Šiuo metu jis laikomas viename iš Rusijos kalėjimų.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, apie 90 proc. karo belaisvių ukrainiečių patyrė kankinimus, prievartavimus, grasinimus seksualiniu smurtu ar kitokiu žiauriu elgesiu.

Pareikšti įtarimai pareigūnui, kuris padovanojo granatų V. Zalužno padėjėjuiValstybinis tyrimų biuras (VTB) pareiškė įtarimus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado aparato karininkui, kuris vyriausiojo vado padėjėjui Henadijui Častiakovui padovanojo granatų.Kaip praneša „Ukrinform“, VTB apie tai informavo „Telegram“ kanale.Nustatyta, kad pareigūnas, neturėdamas atitinkamo leidimo, įsigijo aštuonias rankines universalias puolamąsias ir gynybines granatas DM 51A2 ir atsinešė jas į savo tarnybinį kabinetą. Vėliau jis supakavo šešias granatas į medinę dovanų dėžutę ir įdėjo į ją stipraus alkoholio butelį. Šią dėžutę jis padovanojo H. Častiakovui jo gimimo dienos proga. Šiais veiksmais karininkas faktiškai įvykdė sprogstamųjų įtaisų realizavimą.Dar dvi granatas jis ir toliau laikė savo kabineto spintoje, iš kur jas paėmė teisėsaugos institucijų darbuotojai.Karininkui buvo pareikšti įtarimai dėl sprogstamųjų įtaisų įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir realizavimo be įstatymo nustatyto leidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 dalis).Kaip priminė VTB, lapkričio 6 d., išpakuojant dovaną, granata detonavo. H. Častiakovas žuvo.Ikiteisminis tyrimas tęsiamas, VTB darbuotojai aiškinasi visus su tragišku įvykiu susijusius faktus ir kol kas neatmeta nė vienos versijos.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 6-osios vakarą Kyjivo srities Čaikų kaime per sprogimą žuvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado padėjėjas H. Častiakovas. Jo 13-metis sūnus buvo sunkiai sužeistas.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas patvirtino savo padėjėjo žūtį. Jo duomenimis, detonavo nežinomas sprogmuo.

Prie rusų bazės okupuotame mieste – raketos smūgisPranešama, kad raketomis atakuotas Rusijos karių kontroliuojamoje Chersono srities teritorijoje esantis Skadovsko miestas.Mariupolio mero patarėjas Piotras Andriuščenka teigia, kad pataikyta ne į rusų bazę, kaip skelbta iš pradžių, o į netoliese esantį pastatą.Anot jo, mažiausiai 15 okupantų buvo sužeisti, dar penki žuvo.Kremliaus statytinis Chersono srityje Vladimiras Saldo patvirtina, kad miestas atakuotos raketomis, jis sako, kad vieną iš dviejų raketų tariamai numušė rusų oro gynyba.Sprogimai Rusijos kariuomenės laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose tapo nuolatiniu reiškiniu. Ukraina smūgiuoja į užpuolikų ginklų ir amunicijos sandėlius bei kareivių susitelkimo vietas. Tose srityse veikia Ukrainos partizanų tinklas.Socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos iš įvykio vietos.https://t.me/uniannet/116938

D. Kuleba: derėtis su Rusija ragina tie, kurie yra neinformuoti arba suklaidintiKetvirtadienį Ukraina kritikavo raginimus Kyjivui derėtis su Rusija, pasirodžius pranešimams, kad sąjungininkės ragina pradėti derybas, o Ukrainos kontrpuolimas nedžiugina.Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą karas trunka jau 21 mėnesį, padėtis prie nusidriekusios fronto linijos iš esmės statiška, nors pulti mėgina ir Ukrainos, ir Rusijos pajėgos.„Tie, kurie tvirtina, kad Ukraina dabar turėtų derėtis su Rusija, yra arba neinformuoti, arba suklaidinti“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Arba jie palaiko Rusiją ir nori, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas padarytų pauzę prieš dar didesnę agresiją“, – pridūrė jis.D. Kuleba sakė, kad nuo 2014 m., kai Rusijos remiami separatistai perėmė Rytų Ukrainos kontrolę, o Maskva vienašališkai aneksavo Krymo pusiasalį, Kyjivas surengė šimtus derybų su Maskva. Per derybas, kurioms tarpininkavo Vokietija ir Prancūzija ir per kurias 2019 m. Paryžiuje įvyko tiesioginis V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas, nepavyko pasiekti ilgalaikės taikos. D. Kuleba pridūrė, kad nė vienos šių derybų „nesutrukdė V. Putinui 2022 m. vasario 24 d. pradėti žiaurią plataus masto invaziją į Ukrainą“.Ukrainos ir Rusijos delegacijos susitiko ankstyvoje karo stadijoje, bet V. Zelenskis nutraukė derybas, kai 2022 m. pavasarį buvo atskleisti Rusijos kariuomenės žiaurumai Bučoje ir kituose miestuose netoli Kyjivo. Praėjusią savaitę V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina „nėra pasirengusi“ deryboms su Rusija, kol Rusija neišves kariuomenės. Jis taip pat atsisako derybų, kol valdžioje yra V. Putinas.Trečiadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „pats laikas visiems Kyjive ir Vašingtone suvokti, jog Rusijos nugalėti mūšio lauke neįmanoma“, bet dialogas „labai reikalingas“ ir Maskva „tikrai pasirengusi jį pradėti“.Vakarų lyderiai ne kartą yra sakę, kad karas gali pasibaigti akimirksniu, tereikia, kad V. Putinas jį nutrauktų.

Rusai apšaudė bendruomenę Chersono srityje, žuvo moterisRusams apšaudant Bilozerkos bendruomenę Chersono srityje, žuvo 50 metų moteris.Tai ketvirtadienį feisbuke pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.„Tyrimo duomenimis, lapkričio 9 d., apie 9.00 val., Rusijos kariuomenė apšaudė Bilozersko bendruomenę. Lauke buvusi 50-metė moteris patyrė mirtinų traumų“, – rašoma pranešime.Prokuratūra pridūrė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, kuris susijęs su tyčiniu nužudymu.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, ligoninėje mirė Chersono srities gyventoja, kuri buvo sužeista per Urožainės apšaudymą lapkričio 2 d.

V. Zelenskis prakalbo apie Ukrainos nuostolius kareUkrainos kariuomenės nuostoliai per plataus masto karą su Rusija yra kur kas mažesni nei priešo.Tai interviu „Reuters“ pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas kai kurių užsienio lyderių teiginius, kad Rusija gerokai pranoksta Ukrainą gyventojų skaičiumi, todėl Ukrainos kariai „negalės ilgai priešintis“ įsibrovėliams, praneša UNIAN.„Aš negaliu jums atskleisti mūsų nuostolių, bet jie yra bent penkis kartus mažesni nei Rusijos“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.Ketvirtadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų lapkričio 9 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 308 720 kareivių. Ukraina savo nuostolių neskelbia, tai – valstybės paslaptis.Vasaros pabaigoje leidinys „The New York Times“ rašė, kad Rusijos nuostoliai artėja prie 300 tūkst. (apie 120 tūkst. žuvusiųjų ir 170-180 tūkst. sužeistųjų), o Ukraina esą neteko 70 tūkst. žuvusiųjų ir 100-120 tūkst. sužeistųjų. Ukrainos valdžia sukritikavo šią publikaciją.

A. Blinkenas įspėja dėl stiprėjančio Šiaurės Korėjos ir Rusijos karinio bendradarbiavimoJAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas ketvirtadienį įspėjo, kad Šiaurės Korėjos ir Rusijos kariniai ryšiai stiprėja ir yra pavojingi.JAV, Pietų Korėja ir Japonija pastarosiomis savaitėmis ne kartą sukritikavo Šiaurės Korėją už tai, kad ši padeda Rusijai kariauti Ukrainoje. Seulas sako, kad Pchenjanas mainais už ginkluotę ir amuniciją gauna kosmoso technologijų.A. Blinkenas šiuo metu vieši Pietų Korėjoje. Jis į šią šalį atvyko po Didžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Japonijoje. Amerikiečių diplomatas ketvirtadienį susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk Yeolu ir kitais aukšto rango pareigūnais.Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja yra „giliai susirūpinusios dėl stiprėjančio ir pavojingo KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) karinio bendradarbiavimo su Rusija“, pareiškė A. Blinkenas, kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su savo kolega iš Pietų Korėjos.„KLDR tiekia Rusijai karinę įrangą agresijai Ukrainoje vykdyti, o Rusija teikia KLDR technologijas ir paramą, skirtą šios karinėms programoms“, – pridūrė A. Blinkenas.Istorinėms sąjungininkėms Rusijai ir Šiaurės Korėjai šiuo metu taikomos tarptautinės sankcijos – Maskva jų susilaukė dėl savo karo prieš Ukrainą, o Pchenjanas nubaustas už branduolinių ginklų bandymus.Stiprėjantis šių šalių karinis bendradarbiavimas kelia nerimą Ukrainai ir jos sąjungininkams.Pietų Korėja yra pareiškusi, kad Pchenjanas tiekia ginkluotę mainais į Rusijos kosmoso technologijas, galinčias padėti jam iškelti į orbitą karinį palydovą.Tačiau Kremlius praėjusį mėnesį aiškino, kad esą nėra jokių įrodymų, jog Šiaurės Korėja tiekia Rusijai ginklus.A. Blinkenas ketvirtadienį taip pat paragino pagrindinę Šiaurės Korėjos sąjungininkę Kiniją atlikti vaidmenį pažabojant Pchenjano ginklų programas, įskaitant „neatsakingus“ raketų bandymus. JAV valstybės sekretorius atkreipė dėmesį, kad Kinija gali daryti „realią įtaką“, nes su Šiaurės Korėja palaiko „unikalius“ ryšius.

Rusijos Kursko srityje skundžiamasi, neva „NATO sviediniais“ smogta įmonei Rusijos Kursko srityje lapkričio 9-osios rytą buvo smogta kombinatui Sudžos mieste. Per ataką buvo apgadinti kai kurie įmonės objektai. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kursko srities gubernatoriumi Romanu Starovoitu. Regiono valdžia ir propagandistai teigia, kad esą šiam smūgiui buvo panaudoti „NATO kasetiniai šaudmenys“. „Sudžoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronas atakavo sviesto kombinatą. Buvo numesti trys kasetiniai šaudmenys“, – pareiškė Rusijos pareigūnas. Vietos gubernatoriaus duomenimis, du sviediniai apgadino gamybos statines ir požeminę saugyklą. Taip pat pranešama ir apie trečią šaudmenį, kuris esą nesprogo. Todėl į incidento vietą atvyko išminuotojai, kurie turi neutralizuoti sprogmenį. Žmonės per incidentą nenukentėjo. Internete buvo paskelbta nuotraukų, kuriose esą matyti Kursko srityje panaudotų „NATO sviedinių“ nuolaužos ir fragmentai. Portalas pažymi, kad įvairiuose Rusijos regionuose pastaraisiais mėnesiais vis dažniau skundžiamasi dėl sprogimų, dronų atakų, apšaudymų, gaisrų ir kitų incidentų.

O. Danilovas: Ukraina labai sėkminga Krymo kryptimi Ukraina pasiekė didžiulių laimėjimų naikindama Rusijos karinius pajėgumus okupuotame Kryme, per telemaratoną sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, pranešė „Ukrinform“. „Šiuo metu mums puikiai sekasi Krymo kryptimi. Mes nuolatos sutelkę dėmesį į Krymo sausumą. Kai dėl Rusijos nuostolių, jos turto Krymo teritorijoje ir Juodosios jūros laivyno naikinimo, yra didžiulių mūsų šalies laimėjimų“, – sakė O. Danilovas. Jis pridūrė, kad gerų naujienų apie invazinių pajėgų ir jų pajėgumų sunaikinimą Kryme bus ir daugiau. Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Ukrainos oro pajėgų vadas Mykola Olespčiukas patvirtino, jog laikinai okupuotoje Kerčėje buvo sunaikintas dar vienas Rusijos sparnuotųjų raketų „Kalibr“ vežėjas.

Per parą rusai paleido į Chersono sritį 529 sviedinius, sužeisti du žmonėsPer parą rusai 85 kartus apšaudė Chersono sritį, paleisdami 529 sviedinius.Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Praėjusią parą priešas surengė 85 apšaudymus, paleido 529 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, dronų ir aviacijos“, – pažymėjo pareigūnas.O. Prokudinas patikslino, kad Rusijos kariškiai taikėsi į regiono gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, mobiliojo ryšio bokštą ir nepalaužiamumo punktą Beryslavo rajone.Pasak jo, dėl Rusijos agresijos buvo sužeisti du žmonės.„Ukrinform“ primena, kad per parą okupantai rusai smogė du raketų ir 48 aviacijos smūgius, taip pat 79 kartus apšaudė Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas ir gyvenvietes iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 308 720 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 080 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų lapkričio 9 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 308 720 kareivių.Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 5 316 tankų (+15), 10 014 šarvuotųjų kovos mašinų (+18), 7 475 artilerijos sistemų (+36), 875 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+3), 577 oro gynybos priemonių (+5), 322 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 5 593 dronų (+26), 1 557 sparnuotųjų raketų (+1), 20 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 9 853 automobilių (+39), 1 059 specialiosios technikos vienetų (+5).Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

ISW: V. Putinas vengs karo Ukrainoje temos per 2024 metų prezidento rinkimų kampanijąVladimiras Putinas neketina karo Ukrainoje paversti pagrindine savo kitų metų prezidento rinkimų kampanijos tema.Kaip praneša „Ukrinform“, tai teigiama Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.„Rusijos prezidentas V. Putinas savo 2024 metų prezidento rinkimų kampanijoje tikriausiai vengs karo Ukrainoje temos, o dėmesį sutelks į tariamą Rusijos stabilumą ir Vakarų kritiką“, – sakoma ataskaitoje.Pažymima, kad per rinkimų kampaniją V. Putinas bus vaizduojamas kaip lyderis, pavertęs Rusiją „ramybės sala“. „V. Putino reitingas auga po jo kalbų, kuriose jis kritikuoja Vakarus. Rusijos valstybinė propaganda tai skatins, skelbdama daugiau publikacijų apie „sunkumus“ Vakarų šalyse ir tariamą JAV nesugebėjimą vienu metu remti Ukrainą ir Izraelį“, – pabrėžia ISW.Greičiausiai per rinkimų kampaniją apie karą Ukrainoje bus kalbama tik tuo atveju, jei Rusija pasieks fronte „labai reikšmingų laimėjimų“, teigia analitikai.„Ukrinform“ pažymi, jog oficialaus V. Putino pareiškimo, kad jis ketina vėl balotiruotis į Rusijos prezidento postą, tikimasi jau šį mėnesį.

Žiniasklaida: ginklus iš Rusijos pirkusios šalys sulaukė Maskvos prašymoRusija siekia atgauti dalį gynybos sistemų, kurias eksportavo į tokias šalis kaip Pakistanas, Egiptas, Baltarusija ir Brazilija, kad papildytų karui Ukrainoje reikalingas milžiniškas ginklų atsargas, rašo „The Wall Street Journal“, pranešė „Ukrinform“.Visus metus Rusija derėjosi su Egiptu, Pakistanu, Baltarusija ir Brazilija, siekdama atpirkti sraigtasparnių variklius. Gruodį iš Egipto gali grįžti apie 150 variklių sraigtasparniams Mi-8 ir Mi-17. Rusija pareiškė, kad mainais panaikins Egipto įsiskolinimus už anksčiau pristatytus sraigtasparnius, naikintuvus ir oro gynybos sistemas bei toliau teiks pagalbą kviečiais.Rusija paprašė Pakistano grąžinti mažiausiai keturis sraigtasparnių Mi-35M variklius. Rusija taip pat nori atpirkti iš Brazilijos 12 sraigtasparnių Mi-35M variklių, jų pristatymas pernai buvo nutrauktas. Brazilijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas sakė, kad šalis tariamai atmetė susitarimą.Baltarusija Maskvai pardavė šešis transporto sraigtasparnių Mi-26 variklius.Be to, Rusija dėl karo Ukrainoje nutraukė kai kuriuos ginklų eksporto sandorius su Indija ir Armėnija. Tikėtina, kad Rusijos ginklų eksportas pernai siekė tik 8 mlrd. JAV dolerių ir buvo kone perpus mažesnis nei 2021 m., kai Rusija pardavė ginklų už 14,5 mlrd. JAV dolerių.Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios sraigtasparniai buvo būtina Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalis. Per pirmąsias karo Ukrainoje savaites Rusija prarado daugiau nei 100 sraigtasparnių.

Zelenskis įvardijo vienintelę sąlygą pradėti derybas su RusijaPrezidentas Volodymyras Zelenskis patikino, kad Ukraina yra atvira bet kurios šalies taikos iniciatyvoms, jei šios iniciatyvos yra pagrįstos būtinybe visiškai išvesti Rusijos kariuomenę iš suverenios Ukrainos teritorijos.Zelenskis „Reuters NEXT“ konferencijoje sakė nesuprantantis, kodėl agresijos auka tapusi Ukraina turėtų leistis į kokius nors kompromisus.Jis įsitikinęs, kad bet koks teritorinis kompromisas reikš, kad iš karto iškils pavojus daugelio kitų šalių vientisumui, nes agresoriams prieš akis bus „rusiška sėkmė“.Zelenskis teigia, kad karas turėtų baigtis Rusijos kariuomenės išvedimu iš visos Ukrainos teritorijos.„Rusijos kariai turi vykti į savo suverenią žemę. Tai bus taškas, kuriame karas sustos ir prasidės diplomatinės platformos kūrimas jam užbaigti“, – sakė prezidentas.Anot jo, pagrindinis dalykas išlieka, kad „rusai turi pasitraukti“.

Danilovas: mes turime beprotišką sėkmę Krymo kryptimiUkrainos gynėjai turi beprotišką sėkmę Krymo kryptimi. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas tai pasakė teletono eteryje, skelbia UNIAN.„Turėkite omenyje, kad šiandien mes turime beprotišką sėkmę Krymo kryptimi. Mes nuolat atkreipiame dėmesį į tai, kas susiję su žeme, bet tai, kas susiję su Rusijos Federacijos ir priešo turto sunaikinimu Krymo teritorijoje ir Juodosios jūros laivyno sunaikinimu, yra didžiuliai Ukrainos pasiekimai“, - pabrėžė O. Danilovas.Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius priminė, kad niekada nebuvo taip, kad „šalis, kuri šiuo metu neturi karinių jūrų pajėgų tokia forma, kokia mes labai norėtume“, sunaikino povandeninį laivą. Tai pirmas toks atvejis istorijoje. Jis taip pat pažymėjo, kad „Kalibr“ raketų vežėjo sunaikinimas yra didžiulė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė.„Nemanau, kad tai paskutinė gera žinia. Labai norėčiau, kad karas baigtųsi 2024 metais. Mes padarysime viską, kas tam reikalinga, bet čia turime būti atviri ir pasakyti, kad ne viskas priklauso nuo mūsų. Daug, bet ne viskas. Daug kas priklauso nuo partnerių“, – apibendrino NSGK sekretorius.

Dėl nuostolių Ukrainoje Rusija prašo kitų šalių grąžinti joms parduotus ginklusRusija bando derėtis su tokiomis šalimis kaip Pakistanas, Egiptas, Baltarusija ir Brazilija dėl joms jau pateiktų ginklų grąžinimo dėl didelių nuostolių kare prieš Ukrainą. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“, cituodamas su situacija susipažinusius šaltinius.Pavyzdžiui, balandžio mėnesį Rusijos delegacija lankėsi Egipte ir paprašė prezidento Abdel Fattah al-Sisi duoti daugiau nei šimtą variklių Mi-8 ir Mi-17 sraigtasparniams, kurie anksčiau buvo parduoti Egiptui. Šiais metais Rusija taip pat bandė pirkti variklius atakos ir transporto sraigtasparniams iš Pakistano, Brazilijos ir Baltarusijos.Gali būti, kad dabartinis sraigtasparnių variklių tiekėjas UEC-Klimovas gali nesugebėti susidoroti su didelio masto įrangos nuostolių pakeitimu Ukrainoje.Pasak tinklalapio „Oryx“, Rusija prarado mažiausiai 132 sraigtasparnius, iš kurių 102 buvo sunaikinti, 28 buvo apgadinti, o du užėmė Ukrainos pajėgos.Generalinio štabo duomenimis, bendri priešo koviniai nuostoliai per visapusišką invaziją tarp personalo jau sudarė apie 307 640 (+780 per dieną) žmonių.Sunaikinta 5 301 (+8) priešo tankas, 9 996 (+22) šarvuotos kovinės transporto priemonės, 7 439 (+29) artilerijos sistemos ir 872 (+3) daugkartinio paleidimo raketų sistemos.Sunaikintos 572 (+2) įsibrovėlių oro gynybos sistemos, 322 lėktuvai, 324 sraigtasparniai, 5 567 operaciniai-taktiniai dronai (+10) ir 1 556 sparnuotosios raketos.

JAV jau panaudojo 96 proc. Ukrainai skirtų lėšų JAV panaudojo 96 proc. lėšų, kurias skyrė Ukrainai, šį vakarą žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.J. Kirby taip pat sakė, kad JAV tiki, kad Ukraina gali susigrąžinti savo teritoriją, tačiau pripažino, kad pažanga buvo lėta.Šią savaitę JAV iždo vadovas paragino Kongresą finansuoti 11,8 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą, kaip dalį prezidento Joe Bideno papildomų išlaidų.

Stoltenbergas sveikina pažangą, įgyvendinant F-16 naikintuvų Ukrainai projektąNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasidžiaugė pažanga, įgyvendinant Ukrainos apginklavimo vakarietiškais naikintuvais projektą. Jis sveikina, kad į Rumuniją jau atvyko pirmieji Nyderlandų naikintuvai F-16, kuriuos valdyti bus mokomi ukrainiečių pilotai, sakė J. Stoltenbergas trečiadienį Briuselyje spaudos konferencijoje su Vengrijos prezidente Katalin Novak. Jis pažymėjo, kad sąjungininkai ir toliau teikia Ukrainai beprecedentę paramą.Kartu NATO vadovas įspėjo nemažinti įsipareigojimų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasak jo, mano esąs ištvermingesnis ir kad Vakarų parama Kyjivui kada nors baigsis. „Turime jam įrodyti, kad jis neteisus“, – sakė J. Stoltenbergas. Tai, anot jo, gyvybiškai svarbu ne tik Ukrainai, bet ir dėl savo pačių saugumo.Nyderlandai antradienį į mokymų centrą Rumunijoje nusiuntė pirmuosius penkis Ukrainai skirtus F-16 tipo naikintuvus. Čia ukrainiečių pilotai bus mokomi juos valdyti.Tačiau kada Ukraina iš tikrųjų naikintuvus galės panaudoti karo zonoje, nėra aišku.Spėjama, kad pilotų rengimas truks mažiausiai šešis mėnesius. Per treniruotes orlaiviai, ministerijos duomenimis, skraidys tik NATO oro erdvėje.Nyderlandai kartu su Danija koordinuoja F-16 naikintuvų skyrimą Ukrainai. Dabartiniais duomenimis, Rusijos užpultai šaliai turėtų būti perduota daugiau kaip 50 naikintuvų.

Ukrainos teismas nuteisė Chersono okupacinės valdžios lyderį 15 metų kalėtiTrečiadienį Ukrainos teismas už akių skyrė Rusijos paskirtam laikinajam okupuoto Ukrainos Chersono regiono gubernatoriui Vladimirą Saldo 15 metų įkalinimo bausmę.Odesos teismas pripažino V. Saldo kaltu išdavus tėvynę, bendradarbiavus su Rusijos okupantais ir teisinus Rusijos invaziją Ukrainoje. Taip pat bus konfiskuotas ir V. Saldo turtas.Nuosprendis dar neįsiteisėjo ir gali būti apskųstas, rašoma internete paskelbtame teismo sprendime.V. Saldo nuo 2002 m. iki 2012 m. buvo Chersono meru. Nuo 2022 m. vasario, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, jis buvo pagrindiniu Kremliaus statytiniu to paties pavadinimo regione.Okupavus Chersoną, Maskva paskyrė V. Saldo vadovauti miesto rusų karinei administracijai, po to – „laikinai einančiu pareigas“ regiono gubernatoriumi.

Laivas, į kurį pataikė Rusijos raketa, turėjo gabenti rūdą iš Ukrainos į KinijąPer raketų ataką viename iš Odesos uostų nukentėjo laivas, kuris „turėjo gabenti geležies rūdą į Kiniją“, – teigė Ukrainos infrastruktūros vadovas Oleksandras Kubrakovas.„Rusija dar kartą užpuolė Odesos regiono uosto infrastruktūrą. Tai jau 21 tikslinė Rusijos ataka po pasitraukimo iš grūdų sandorio“, – rašė jis „Facebook“.Rusija nekomentavo pareiškimų apie dar vieną uosto apšaudymą Odesos regione ir žuvusį užsienietį.

Rusai raketa Odesoje smogė laivui, žuvo kapitonasOdesos regione civilinį laivą, plaukiojantį po Liberijos vėliava, apšaudė Rusija, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė „Pietūs“.Pasak kariuomenės, smūgis laivui, kuris įplaukė į Ukrainos uostą, buvo atliktas „Kh-31P“ priešraketine raketa.Dėl smūgio, sakė Ukrainos ginkluotosios pajėgos, vienas įgulos narys žuvo, dar trys buvo sužeisti. Nurodoma, kad visi jie yra Filipinų piliečiai. Be to, vienas iš uosto darbuotojų buvo sužeistas, sakė Odesos regioninės karinės administracijos atstovas Serhijus Bratchukas.BBC skelbia, kad per ataką žuvo laivo kapitonas. https://t.me/SJTF_Odes/2527

Putinas: bendradarbiavimas su Kinija svarbus pasaulio stabilumuiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį po susitikimo su Kinijos aukšto rango vadu Zhang Youxia Maskvoje pareiškė, kad Maskvos ir Pekino bendradarbiavimas atlieka svarbų vaidmenį stabilizuojant tarptautinę padėtį.Jiedu susitiko derybų dėl karinio bendradarbiavimo plėtros. Vakarai kaltina Kiniją, kad ši remia Rusiją ginklais jos kare prieš Ukrainą.Bendradarbiavimas su Kinija kariniame aukštųjų technologijų sektoriuje yra svarbiausias prioritetas, sakė V. Putinas Kremliuje.Zhangas yra Kinijos centrinės karinės komisijos pirmininko pavaduotojas, taigi antras pagal rangą ginkluotųjų pajėgų vadas po valstybės ir partijos vadovo Xi Jinpingo.Jis gyrė Maskvos gebėjimą atlaikyti Vakarų sankcijas, teigiama informacijos vertime į rusų kalbą. Vakarai yra įvedę Rusijai daugybę sankcijų dėl 2022 metų vasarį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.Po vado susitikimo su V. Putinu Xi taip pat tikriausiai bus informuotas apie dabartinę padėtį Ukrainoje. Kitą savaitę San Franciske jis planuoja galimą susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu.Kinija, kuri save vadina neutralia šio karo atžvilgiu, paragino Rusiją ir Ukrainą pradėti taikos derybas.Kinija ir Rusija nori plėsti savo santykius karinėje srityje ir bendradarbiavimą tarp kariuomenių, sakė Zhang Youxia agentūrai „Interfax“. Jis kalbėjo apie visa apimančią partnerystę ir strateginį bendradarbiavimą aukščiausiu lygiu“.Kinija šiuo metu neturi gynybos ministro, nes Pekinas prieš kelias savaites atleido Li Shangfu. Oficiali jo atleidimo iš pareigų priežastis iki šiol nenurodyta.Neseniai JAV Iždo departamentas kelias Kinijos bendroves įtraukė į sankcijų sąrašus, kaltindamas jas padedant Rusijai kariauti prieš Ukrainą.Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, kuris taip pat buvo susitikęs su Zhangu, paaiškino, kad Maskvos ir Pekino karinis bendradarbiavimas nėra nukreiptas prieš trečiąsias šalis.„Priešingai nei kai kurios agresyvios Vakarų valstybės, mes nekuriame karinio bloko“, – sakė S. Šoigu, turėdamas omenyje NATO.

Nikopolio rajoną rusai apšaudė aštuonis kartus per dienąDniepropetrovsko srities Nikopolio rajoną Rusijos kariuomenė apšaudė aštuonis kartus per dieną, teigia regioninės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.Pasak jo, nukentėjo Nikopolis, taip pat Myrivska, Chervonohryhorivka ir Marganets bendruomenės. Dėl Rusijos apšaudymo buvo apgadinta 14 gyvenamųjų pastatų, 13 ūkinių pastatų, trys automobiliai ir kelios elektros linijos.Regiono vadovas taip pat sakė, kad vienas vietos gyventojas buvo sužeistas. „Jis yra patenkinamos būklės ir bus gydomas namuose“, – pridūrė Lysakas.https://t.me/dnipropetrovskaODA/8483

Chersono srityje okupantas nušovė du Ukrainos civiliusRusijos kariuomenė ir toliau vykdo karo nusikaltimus prieš Ukrainos civilius gyventojus. Šį kartą okupantai šaudė į civilius okupuotoje Chersono regiono teritorijoje.Pasak Rusijos „Telegram“ kanalo „Astra“, Nechaevo kaime, Chersono srityje, vienas iš Rusijos užpuolikų nušovė du civilius. Mirusiųjų vardai buvo Tatjana Filenko ir Sergejus Avdejevas.Pasak kanalo, žmogžudystes įvykdė okupantas, 28 metų Aleksejus Kosenkovas iš Leningrado srities. Jis pats prisipažino padaręs nusikaltimus. Pasak okupanto, jis kulkosvaidžiu šaudė į civilius. Įsibrovėlio motyvai nežinomi.

Naujame sankcijų Rusijai pakete – deimantai ES šalys kitą savaitę pradės svarstyti pasiūlymus dėl 12-ojo sankcijų Rusijai paketo, pranešė „Reuters“, cituodama Europos diplomatus ir pareigūną, pageidavusį likti anonimu.Agentūra pažymi, kad naujajame pakete daugiausia dėmesio bus skiriama prekybos Rusijos deimantais uždraudimui.Anksčiau „Bloomberg“ rašė, kad naujasis sankcijų paketas gali apimti naujus prekybos apribojimus, įskaitant suvirinimo įrangos, cheminių produktų ir technologijų, kurios gali būti naudojamos kariniams tikslams, eksportą. Be to, remiantis agentūros šaltiniais, ES svarsto galimybę uždrausti išduoti programinės įrangos licencijas ir importuoti kai kuriuos perdirbtus metalus, aliuminį ir statybos produktus.Be to, ES, anot „Bloomberg“, ketina sugriežtinti esamus apribojimus, kuriais siekiama kovoti su sankcijų apėjimu. Pavyzdžiui, ES valdžios institucijos ketina išplėsti prekių, kurių negalima gabenti tranzitu per Rusiją, sąrašą, taip pat nustatyti sankcijas įmonėms, kurios padeda Rusijai apeiti apribojimus.

Zelenskis: Ukraina planuoja tęsti kovą, nepaisydama sudėtingo kontrpuolimoUkraina turi planą tęsti kovą su Rusijos pajėgomis, nepaisant sunkumų, susijusių su jos kontrpuolimu ir Vakarų lyderiams sprendžiant konfliktą Artimuosiuose Rytuose, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.Kalbėdamas nuotoliniu interviu per „Reuters NEXT“ konferenciją Niujorke, V.Zelenskis sakė, kad Ukrainos pajėgos šiais metais vis dar bandys pasiekti rezultatą mūšio lauke ir yra įsitikinęs, kad joms pasiseks.Jis taip pat sakė, kad ukrainiečiai yra susirūpinę dėl tam tikrų balsų JAV respublikonų partijoje, raginančioje mažinti paramą Kijevui.2022 m. antrąjį pusmetį Ukrainai pasiekus teritorinių laimėjimų, Kijeve buvo daug vilčių, kad šiais metais pasiseks ir toliau.Tačiau naudos kol kas buvo nedaug, nes patobulinta Rusijos gynyba pasirodė esanti efektyvi, o pietuose ir rytuose sukurtas impulsas kol kas atrodo išsekęs.Oras tampa drėgnas, todėl sunkiasvorei technikai sunku važiuoti žeme.

Vokietija į Lenkiją perkelia „Patriot“ ir kariųVokietija po beveik metų baigs trijų oro gynybos sistemų „Patriot“ dislokavimą Lenkijoje, patvirtino Gynybos ministerija Berlyne.Kartu su „Patriot“ sistemomis apie 300 vokiečių kareivių taip pat dislokuoti Lenkijos mieste Zamoske, esančiame maždaug 31 mylia nuo Ukrainos sienos, kad apsaugotų pietinį miestą ir jo svarbiausią geležinkelio jungtį su Ukraina.„Reuters“ praneša, kad dislokavimą suaktyvino paklydusios Ukrainos raketos, kurių viena pernai lapkritį pataikė į Lenkijos Prževodo kaimą. Incidentas sukėlė baimę, kad karas Ukrainoje gali plisti per sieną.Vokietijos ministerija rugpjūtį pareiškė, kad greičiausiai dislokavimas netruks ilgiau nei iki šių metų pabaigos, nes NATO greitojo reagavimo pajėgoms 2024 metais reikės panaudoti „Patriots“ arba turės atlikti techninę priežiūrą.Vokietijos kariai savo operacijas baigs penktadienį ir bus dislokuojami kitą savaitę, pranešė ministerija.Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė: „Labai džiaugiuosi draugišku ir dėkingu Lenkijos kariuomenės ir ten gyvenančių žmonių priėmimu mūsų kariams Zamoske“.

Blinkenas: Ukraina gali mumis pasikliautiJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas tvirtina, kad G7 šalys yra susitelkusios į savo „tvarią paramą“ Ukrainai po kelias dienas trukusių derybų Japonijoje, kuriose daug dėmesio skirta ir konfliktui tarp Izraelio ir „Hamas“ Artimuosiuose Rytuose.Jis sakė, kad G7 „pirmauja pasauliui stiprindama“ ir „išlaikydama“ tą paramą, ir pridūrė: „Ukraina gali mumis pasikliauti“.Aukščiausias JAV diplomatas pareiškė, kad organizacijos šalys turi remti Ukrainą, kad ji toliau kovotų, kad „atgautų“ savo teritoriją, sukurtų „pasaulinės klasės karines pajėgas“ ir aiškiai parodytų, kad Vladimiras Putinas „negali ir neišgyvens Ukrainoje“.

Baerbock: Ukrainos žmonės priklauso Europos šeimaiVokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Ukrainos žmonės priklauso Europos šeimai.Ji pridūrė, kad derybų dėl Ukrainos narystės ES pradžia yra kitas žingsnis.https://twitter.com/ABaerbock/status/1722239483394019498?ref_src=twsrc%5Etfw

Vokietijos koncernas gavo užsakymą pagaminti 100 tūkst. minosvaidžio sviedinių UkrainaiVokietijos ginkluotės koncernas „Rheinmetall“ gavo federalinės vyriausybės užsakymą pagaminti 100 000 Ukrainai skirtų minosvaidžio sviedinių. Įmonė trečiadienį Diuseldorfe pranešė, kad 120 mm kalibro sviedinių pristatymas „bus pradėrtas netrukus“ ir „tęsis ateinančius dvejus metus“.Atitinkamas susitarimas, koncerno duomenimis, yra dalis prieš beveik du mėnesius vyriausybės paskelbto tolesnio paramos Ukrainai paketo, kurio vertė 400 mln. eurų. Gynybos ministras Borisas Pistorius tada sakė, kad šiomis lėšomis bus sumokėta už papildomą amuniciją Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir, be kita ko, žiemos įrangą.Vokietija kartu su sąjungininkėmis aktyviai remia nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą.Šalis rengiasi pristatyti Ukrainai dar daugiau ginklų ir įrangos. Vyriausybės teigimu, tai, be kita ko,bus  papildomos oro gynybos sistemos „Patriot“ ir „Iris-T“, pėstininkų kovos mašinos „Marder, taip pat mobiliosios haubicos, žvalgybiniai dronai, sunkvežimiai ir milijonai šaudmenų.

Rusijos tinklaraštininkai praneša, kad Ukrainos karinė technika kirto Dniepro upęRusijos tinklaraštininkai praneša, kad Ukrainos kariai išplėtė savo pozicijas pietiniame Dniepro upės krante Chersono regione.Yra požymių, kad per upę perkeliama šarvuota technika, antradienį paskelbė JAV karo tyrimų institutas (ISW), remdamasis karo tinklaraštininkų paskelbta informacija.Be to, teigiama, kad daugiau kaip 300 Ukrainos karių pasiekė anksčiau Rusijos kontroliuotą krantą ties Krynkų kaimu. Kyjivo valdžia šių pranešimų nepatvirtino.Ukrainiečių kontroliuojamas krantas Dniepro žemupyje daug savaičių buvo intensyviai apšaudomas Rusijos artilerijos ir bombarduojamas Rusijos karinių oro pajėgų. Didžiąją dalį Chersono regiono vis dar yra okupavusi Rusijos kariuomenė.Ukraina jau daugiau kaip 20 mėnesių ginasi nuo Rusijos invazijos. Beveik prieš metus Rusijai pasitraukus iš šiaurinės Chersono regiono dalies, fronto linija pietų Ukrainoje eina palei Dniepro upę. Atsitraukdami Rusijos kariai susprogdino per upę nutiestus tiltus.Nepaisant to, ukrainiečiai kelis kartus bandė įsitvirtinti plačios upės salose ir pietiniame jos krante.

Zelenskis: rekomendacija pradėti derybas dėl narystės ES – žingsnis teisinga kryptimiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad Europos Komisijos rekomendacija su Ukraina pradėti formalias derybas dėl narystės yra „žingsnis teisinga kryptimi“ tiek Kyjivui, tiek Europai.„Šiandien Ukraina ir visa Europa žengė žingsnį teisinga kryptimi“, – platformoje „Telegram“ rašė V. Zelenskis. „Mūsų šalis turėtų būti Europos Sąjungoje“, – teigė jis.

Po Rusijos statytinio žūties Ukraina siunčia įspėjimą visiems išdavikams Ukraina trečiadienį pareiškė, kad ji organizavo Rusijos remiamo politiko ir buvusio separatistų kovotojų lyderio nužudymą. Promaskvietiško Luhansko regioninio parlamento deputatas Michailas Filiponenka žuvo trečiadienio rytą, kai po jo automobiliu detonavo „nenustatytas sprogstamasis užtaisas“, anksčiau pranešė Rusijos tyrėjai. Pareiškime, paskelbtame praėjus kelioms valandoms po išpuolio, Ukrainos karinės žvalgybos direkcija nurodė, kad ji, dirbdama „kartu su pasipriešinimo judėjimo atstovais“, įvykdė „specialiąją Filiponenkos pašalinimo operaciją“. Nuo praėjusių metų vasario mėnesio buvo užpulti keli aukšto rango Rusijos karo Ukrainoje rėmėjai ir Maskvos paskirti pareigūnai, nors Kyjivas aiškią atsakomybę už tai prisiima retai. M. Filiponenka buvo Luhansko regioninio parlamento deputatas ir buvęs Maskvos remiamos separatistų sukarintos grupuotės, 2014 metais įkurtos kovai su Kyjivu, vadas. Anksčiau trečiadienį Rusijos tyrimų komitetas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti sprogimo vietoje dirbančios teismo medicinos ekspertų komandos, suniokotas tamsus keturiais ratais varomas automobilis, stovintis kelio pakraštyje, su krauju ištepta vairuotojo sėdyne. Komitetas pranešė pradėjęs kriminalinį tyrimą. Rusijos paskirtas regiono vadovas Leonidas Pasečnikas socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame įraše pavadino M. Filiponenką „tikru vyru“, o jo mirtį – „didele netektimi“. Ukrainos karinė žvalgyba pareiškė, kad žino ir kitų išdavikų adresus bei tarnybos vietą, ir toliau taikysis į „karo nusikaltėlius ir kolaborantus“, bendradarbiaujančius su Rusija. Pasak jos, M. Filiponenka, būdamas Luhansko separatistų pajėgose, „asmeniškai ir žiauriai kankino“ civilius gyventojus ir karo belaisvius. https://t.me/uniannet/116851

Rusų verslininkas pralaimėjo bylą dėl jam pritaikytų ES sankcijųRusų verslininkas Dmitrijus Mazepinas pralaimėjo bylą dėl jam pritaikytų Europos Sąjungos (ES) sankcijų. Jo turtas įšaldytas teisėtai, trečiadienį Liuksemburge pareiškė teisėjai.D. Mazepinas, teismo duomenimis, yra vienas lyderiaujančių chemijos pramonės atstovų Rusijoje. Po Rusijos invazijos į Ukrainą jis esą kartu su kitais verslininkais dalyvavo susitikime su prezidentu Vladimiru Putinu, kad aptartų veiksmus dėl Vakarų sankcijų Rusijai.ES tai traktavo kaip įrodymą, kad D. Mezapinas priklauso artimiausiam V. Putino ratui ir remia priemones, keliančias grėsmę Ukrainai. Bendrija tada įšaldė jo turtą Europoje ir uždraudė atvykti į ES šalis.D. Mazepinas kreipėsi į ES bendrąjį teismą – ir pralaimėjo. ES šalys pateikė tikslius įrodymus, kad jis dirba sektoriuje, kuris yra svarbus Rusijos vyriausybės pajamų šaltinis, trečiadienį argumentavo teismas.Oligarchas teismo sprendimą dar gali apskųsti aukščiausiam Europos teismui – Europos Teisingumo Teismui (ETT).

Žiniasklaida: Slovakija blokuoja naują pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 40 mln. eurųNaujoji Slovakijos vyriausybė, vadovaujama Roberto Fico, atsisako perduoti Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą, kuriam pritarė ankstesnė šalies Gynybos ministerija. Jo vertė – 40,3 mln. eurų.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Aktuality“.Omenyje turimas 14-asis Slovakijos pagalbos Ukrainai paketas nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios. Jį parengė dar Martino Sklenaro vadovaujama Gynybos ministerija.Daugiau kaip 40 mln. eurų vertės paketą turėjo sudaryti šaudmenys, oro gynybos raketos, minosvaidžiai ir jiems skirtos minos.Tačiau naujoji Slovakijos vyriausybė atsisako teikti Ukrainai karinę pagalbą ir trečiadienį, lapkričio 8-ąją, nepatvirtino sprendimo perduoti tokį paketą rytinei kaimynei.Bratislava pažymi, kad Ukrainos gynybos pajėgoms jau perdavė trylika karinės pagalbos paketų, kurių bendra vertė – 671 mln. eurų.

Ukrainoje vėl pratęsta karinė padėtis ir mobilizacijaPrasidėjus Rusijos plataus masto invazijai, Ukrainoje buvo įvesta karinė padėtis ir visuotinė mobilizacija. Trečiadienį Aukščiausioji Rada balsavo už jų pratęsimą dar 90 dienų.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis atitinkamu parlamento sprendimu.Tad karinė padėtis ir mobilizacija Ukrainoje galios bent jau iki 2024 metų vasario 14 dienos.Jų galiojimą Aukščiausioji Rada pratęsė jau devintą kartą.Už karinės padėties pratęsimą balsavo 329 liaudies deputatai, o už visuotinės mobilizacijos pratęsimą – 322.Galiojant karinei padėčiai, valdžios institucijoms, karinei vadovybei, karinėms administracijoms ir vietos savivaldos institucijoms suteikiami įgaliojimai, padedantys užkirsti kelią grėsmei, ribojamas 18-60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies, taip pat ribojama piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės judėjimo laisvė, įvedama komendanto valanda.

V. Zelenskis: Ukraina sėkmingai evakavo iš Gazos Ruožo pirmuosius 43 savo piliečiusUkraina sėkmingai evakavo iš Gazos Ruožo pirmąją ukrainiečių grupę, kurią sudarė 43 žmonės.Tai trečiadienį socialiniame tinkle X pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Ukraina sėkmingai evakavo pirmąją 43 Ukrainos piliečių grupę iš Gazos“, – pareiškė V. Zelenskis.Jis informavo, kad dabar evakuoti ukrainiečiai jau saugūs, jie yra Egipte, kur Ukrainos diplomatai jiems teikia reikiamą pagalbą.„Taip pat padėjome evakuoti 36 Moldovos piliečius. Ir mes džiaugiamės galėdami padėti savo draugiškai kaimynei“, – pridūrė Ukrainos valstybės vadovas.V. Zelenskis pabrėžė, kad evakuacija tęsiama. „Mūsų ambasados ​​Izraelyje ir Egipte bei kitos atitinkamos institucijos nenuilstamai dirba, kad iš Gazos būtų išvežta daugiau mūsų piliečių“, – patikino Ukrainos prezidentas.Kaip jau buvo pranešta, antradienį Ukrainos ambasadorius Izraelyje Jevhenas Kornijčhukas pareiškė, kad leidimą evakuotis iš Gazos Ruožo teritorijos jau gavo 101 Ukrainos pilietis.

Rusai apšaudė vieną iš pafrontės elektriniųPer rusų apšaudymą buvo apgadinta vienos iš kompanijos „DTEK Enerho“ šiluminių elektrinių įranga.Tai trečiadienį pranešė bendrovės spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Lapkričio 7-osios vakarą per apšaudymą vėl buvo apgadinta viena iš „DTEK Enerho“ šiluminių elektrinių pafrontės srityje. Laimė, žmonių aukų nebuvo“, – sakoma pranešime.Po  apšaudymo energetikai pradėjo šalinti jo padarinius.Kompanijos atstovai pažymėjo, kad nuo 2022 metų rudens jos šiluminės elektrinės buvo atakuotos 37 kartus. Dėl to žuvo trys energetikai, o dar 28 darbuotojai buvo sužeisti.Kaip jau buvo pranešta, spalio 30-osios vakarą per rusų apšaudymą nukentėjo viena iš DTEK grupės šiluminių elektrinių.

Ukrainos žurnalistas: suduotas smūgis vienam iš svarbiausių rusų štabųhttps://www.delfi.lt/news/daily/world/ukrainos-zurnalistas-suduotas-smugis-vienam-is-svarbiausiu-rusu-stabu.d?id=95002193

Partizanai išžvalgė naują raketų gamyklą MaskvojePartizanams pavyko išžvalgyti naują raketų gamyklą, kuri yra Maskvoje, Nekrasovkos rajone, Rudnevo industrijos parke.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis partizaninio judėjimo „Ateš“ informacija „Telegram“ kanale.Kaip sužinojo partizanai, gamyklos teritorijoje okupantai planuoja rinkti ir bandyti įvairių tipų raketas, pirmiausia – oro gynybos raketas.„Įmonės teritorijos plotas – beveik 100 tūkst. kvadratinių metrų. Net ir šiuo atveju rašistai nepraleido progos pasislėpti už civilių, nes objektas yra miegamajame rajone, už 500 metrų nuo gyvenamųjų namų", – pažymi „Ateš“.Rusai teigia planuojantys pradėti raketų gamybą tik 2024 metų spalį, bet, partizanų duomenimis, įmonėje jau gaminami smogiamieji dronai ir raketų komponentai.Palydovinės nuotraukos leidžia daryti išvadą, kad Rusija aktyviai didina gamybinius pajėgumus savo karinėse gamyklose. Omenyje turimos įmonės, susijusios su aviacija, dronais ir valdoma amunicija.Kaip anksčiau interviu portalui „rbc.ua“ sakė Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, šiuo metu Rusija per mėnesį gali pagaminti kelias dešimtis dronų kamikadzių. Tačiau šie skaičiai toli gražu neatitinka nustatytų planų. Kremlius taip pat plečia bepiločių orlaivių gamybą Tatarstane.Kai dėl raketų, tai spalio mėnesį okupantams pavyko pagaminti apie 115 didelio tikslumo raketų, kurių veikimo nuotolis – daugiau kaip 350 kilometrų. Be to, Rusijoje toliau modernizuojamos raketos Ch-22. Rusija savo arsenale turi maždaug 870 didelio tikslumo operatyvinio-strateginio ir strateginio lygio raketų, kurios gali naikinti objektus už daugiau kaip 350 kilometrų.

Per automobilio sprogimą Rytų Ukrainoje žuvo Rusijos remiamas politikasSusprogdinus automobilį Rytų Ukrainos Luhansko srityje žuvo Maskvos remiamas politikas, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida, remdamasi jo sūnumi.„Dėl sprogstamojo įtaiso, detonavusio Michailo Filiponenkos automobilyje, Liaudies tarybos deputatas patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų“, – sakė jo sūnus Luhansko naujienų agentūrai, vadovaujamai Maskvos primestų pareigūnų šiame regione.Liaudies taryba yra Luhansko, vienos iš keturių Ukrainos sričių, kurias Rusija teigia pernai aneksavusi, nors nė vienos visos nekontroliuoja, vietos parlamentas.Rusijos žiniasklaida paskelbė nuotraukas, kuriose, jos teigimu, matyti sprogimo padariniai: kelio pakraštyje stovintis sunaikintas tamsus 4x4 automobilis, krauju aplaistyta vairuotojo sėdynė.Nuo tada, kai Rusija pernai vasarį užpuolė Ukrainą, buvo užpulti ir nužudyti keli aukšto rango Rusijos puolimo rėmėjai ir Maskvos statytiniai Rusijos pajėgų užgrobtoje teritorijoje. Praėjusį mėnesį buvo pašautas, bet, pranešta, kad išgyveno, Olegas Cariovas, prokremliškas politikas, kurį Maskva norėjo paskirti vadovauti marionetinei Kyjivo vyriausybei, jei būtų pavykę, kaip tikėjosi Kremlius, užimti Ukrainos sostinę. O. Cariovas buvo pašautas savo viešbučio komplekse aneksuotame Krymo pusiasalyje.Maskva dėl šio ir kelių kitų išpuolių apkaltino Ukrainos slaptąsias tarnybas, taip pat ir dėl nacionalistės Darjos Duginos automobilio sprogdinimo pernai netoli Maskvos ir karinio tinklaraštininko Vladleno Tatarskio susprogdinimo vienoje Sankt Peterburgo kavinėje balandį.Kyjivas kol kas nekomentavo trečiadienio sprogdinimo. Anksčiau M. Filiponenka vadovavo Luhansko milicijai, Maskvos remiamai separatistų kariuomenei, kovojančiai su Kyjivu nuo 2014 metų.

Charkivo srityje rusų dronas atakavo policijos automobilįGranata iš bepiločio orlaivio rusai atakavo operatyvinę tyrėjų grupę, kuri vyko sulaikyti kolaborantų Charkivo srities Kupiansko rajono Dvoričnos gyvenvietėje.Tai trečiadienį feisbuke pranešė Nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos Charkivo srityje Tyrimų valdybos viršininkas Serhijus Bolvinovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Anot pareigūno, operatyvininkus išgelbėjo greita reakcija.Kaip sakė tyrėjas Mykola Charčenka, drono garsą jie atpažino iš karto. Automobilyje buvo trys žmonės – keleivio vietoje sėdėjo nuovados pareigūnas, o prie vairo – operatyvininkas. Drono niekas nematė, tačiau būdingas garsas nekėlė abejonių, kad jo taikinys - jie. Anot tyrėjo, iš pradžių jie bandė atitrūkti, tačiau greitai suprato, kad to padaryti nepavyks.„Vairuotojas susiorientavo pirmas. Būtent operatyvininkas davė komandą iššokti iš automobilio. Beveik tą pačią sekundę nugriaudėjo sprogimas. Drono numesta granata pataikė į automobilio galą“, – pasakojo M. Charčenka.Per sprogimą policininkai buvo kontūzyti.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, antradienį per Charkivo srities Kupiansko-Vuzlovijaus kaimo apšaudymą žuvo 57 metų amžiaus jo gyventojas.

Rusijos pajėgos per pastarąsias 24 val. pražudė tris Donecko srities gyventojusRusijos kariai per pastarąsias 24 val. Donecko srityje pražudė tris civilius.Tai feisbuke pranešė laikinasis šio Ukrainos regiono karinės administracijos vadovas Ihoris Morozas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Lapkričio 7 d. rusai Bahatyre pražudė tris Donecko srities gyventojus“, – nurodė I. Morozas.Pasak jo, nuo invazijos pradžios regione Rusijos kariuomenės aukomis jau tapo mažiausiai 1 762 civiliai, o dar bent 4 290 žmonių patyrė sužeidimų. Ši statistika neapima duomenų iš Mariupolio ir Volnovachos miestų.

Pranešama, kad kairiajame Dniepro krante pasirodė ukrainiečių šarvuotoji technika Kairiajame Dniepro krante, netoli Chersono srityje esančio Krynkų kaimo (per maždaug 35 kilometrus į rytus nuo Chersono) pasirodė ukrainiečių šarvuotoji technika, perduoda atvirųjų šaltinių žvalgybos informacijos (OSINT) analitikai. Konkrečią teritoriją šiame rajone Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali panaudoti kaip placdarmą naujam puolimui, rašo „Forbes“. Vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas netoli Krynkų degantis ukrainiečių šarvuotasis automobilis HMMWV, socialiniame tinkle X (anksčiau – „Twitter“) paviešino OSINT analitikas, slapyvardžiu Astraia Intel. Jo paskelbta žinute ir remiasi žurnalas „Forbes“. „Nepatikėsite, bet šis praradimas yra gera žinia Ukrainos gynėjams. Dėl to, kad jis buvo kairiajame Dniepro upės krante“, – rašo leidinys. Apie Ukrainos pajėgų šarvuočių pasirodymą pirmadienį bei antradienį rašė ir Rusijos tinklaraštininkai. Jų pranešimais remiasi JAV veikiantis Karo tyrimų institutas (ISW). „Telegram“ kanale „WarGonzo“ rašoma apie nuotraukomis patvirtintus pranešimus, informuojančius apie ukrainiečių bandymus į kairįjį krantą permesti šarvuotąjį transporterį. Priešininkas <...> išlaiko pozicijas, be to, mėgina permesti per Dnieprą šarvuotąją techniką“, – rašo rusų „Telegram“ kanalo „DnevnikDesantnika“ leidėjai, kuriuos cituoja „Forbes“. Kairiajame Dniepro krante Ukrainos pajėgų užimta teritorija gali tapti tolesnio ukrainiečių puolimo placdarmu, rašo „Forbes“. Iš šios vietos Ukraina gali rengti atakas, nukreiptas į Rusijos kontroliuojamų teritorijų gilumą. https://twitter.com/astraiaintel/status/1721884818106114118?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukrainos ambasada Ankaroje paneigė neteisingą Turkijos žiniasklaidos informaciją apie V. Zelenskio interviuUkrainos ambasada Turkijoje paneigė neteisingą informaciją apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasisakymus, kurią anksčiau išplatino kai kurios Turkijos žiniasklaidos priemonės, komentuodamos jo interviu vienam iš Amerikos televizijos kanalų.Taip sakoma Ukrainos ambasados ​​Ankaroje pareiškime.„Ukrainos ambasada kategoriškai neigia iš Turkijos žiniasklaidos sklindančią nepatikimą informaciją apie Ukrainos prezidento V. Zelenskio pasisakymus“, – rašoma pareiškime.Ambasada pažymi, kad Ukrainos valstybės vadovas savo interviu (televizijos kanalui „NBS News“) kalbėdamas apie tuos, kurie kursto priešiškumą ir naudoja terorą, turėjo omenyje Rusiją ir Iraną, kurie akivaizdžiai suinteresuoti eskaluoti karą Artimuosiuose Rytuose ir įtraukti į jį daug tautų. Būtent Rusiją ir Iraną Ukrainos prezidentas apibūdino kaip terorizmo rėmėjus, kurie, kaip žino daugelis pasaulio šalių, nesilaiko jokių taisyklių ir įstatymų.Kai kurios Turkijos žiniasklaidos priemonės pranešė, jog esą prezidentas V. Zelenskis, atsakydamas į klausimą, ar Izraelis įvykdė karo nusikaltimų Gazos Ruože, pareiškė, kad „kare su terorizmu nėra įstatymų ir taisyklių“.Ambasados ​​pareiškime taip pat sakoma, kad prezidentas V. Zelenskis pažymėjo, kaip svarbu apsaugoti taikius gyventojus ir teikti humanitarinę pagalbą civiliams, kai Izraelio ir palestiniečių konfliktas įgauna vis platesnį mastą: „Reikia atidaryti humanitarinius koridorius, paleisti įkaitus, padėti civiliams. ... Mes visi turime sustabdyti šį karą“.Ukrainos ambasada Turkijoje pabrėžia, kad melagienos autoriai stengiasi nuslėpti nuo Turkijos visuomenės aiškius ir nedviprasmiškus Zelenskio žodžius. „Ukraina visada ir nuosekliai pasisako už žmogaus gyvybės gynimą“, – rašoma pareiškime.Pasak dokumento autorių, karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija yra suinteresuota nukreipti nuo jo pasaulio dėmesį ir sukelti nesantaiką tarp Ukrainos ir jos partnerių.„Esame dėkingi visiems, kuriems rūpi teisingas įvykių nušvietimas ir kova su dezinformacija. Taip pat esame dėkingi Turkijai, jos vadovui ir žmonėms už mūsų siekių atkurti taiką Ukrainoje ir padaryti pasaulį teisingesnį rėmimą“, – rašoma pareiškime.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, interviu televizijos kanalui „NBC News“ V. Zelenskis paragino Vakarus gerokai sustiprinti paramą Ukrainai oro gynybos sistemomis, turėdamas omenyje ​​tam tikrų kompleksų perdavimą ir nuomą dabar ir bendrą jų gamybą ateityje.

Rusija įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą dar vieną TBT teisėjąTrečiadienį Rusija pranešė įtraukusi į ieškomų asmenų sąrašą dar vieną Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) , siekiančio suimti prezidentą Vladimirą Putiną, teisėją.„Ieškomas dėl kriminalinio tyrimo“, – sakoma Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje paskelbtame pranešime apie Hagoje įsikūrusio TBT teisėją iš Kosta Rikos Sergio Gerarde'ą Ugaldo Godinezą. Išsami informacija, kuo kaltinamas teisėjas, pranešime nepateikta.Kovo mėnesį TBT išdavė V. Putino arešto orderį dėl kaltinimo karo nusikaltimu - neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo. Dėl panašių kaltinimų išduotas ir Rusijos prezidento vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderis.Rusija nėra TBT narė ir tvirtina, kad V. Putino arešto orderis yra „niekinis“. Vis dėlto jis apribojo Rusijos lyderio keliones į užsienį, nes TBT šalys narės privalo įgyvendinti orderį. V. Putinas neatvyko nei į BRICS šalių viršūnių susitikimą Pietų Afrikos Respublikoje rugpjūtį, nei į Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Indijoje rugsėjį.Anksčiau Rusija išdavė TBT prokuroro Karimo Khano ir kelių teisėjų arešto orderius. Rugsėjo mėnesį ji pareiškė siekianti suimti TBT prezidentą Piotrą Hofmanskį.Rugsėjį TBT atidarė biurą Ukrainoje, tai dalis pastangų patraukti Rusijos pajėgas atsakomybėn už įsiveržimą į kaimyninę šalį.

Zelenskis: tai bus svarbi diena UkrainaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad jo šalis „bus Europos Sąjungoje“. Jis tai sakė antradienį, prieš šiandien paskelbiant pranešimą apie šalies kandidatės pažangą.Pasak V. Zelenskio, tai bus „svarbi diena“ Ukrainai, būsimą pranešimą jis apibūdino kaip „istorinį“.Trečiadienį Europos Komisija turi pateikti ataskaitą apie Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo padarytą pažangą ir nuspręsti, ar  pradėti derybas dėl narystės. 27 Europos Sąjungos narės tai svarstys per viršūnių susitikimą Briuselyje gruodžio viduryje.Per kasdienį kreipimąsi į tautą V. Zelenskis sakė, kad jo šalis „rengiasi tolesniems žingsniams“, įskaitant institucijų stiprinimą. „Ukraina bus ES“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje į šį tikslą jau nueitą „ilgą kelią“. Jis pripažino, kad reikės Kyjivo pastangų „prisitaikyti prie ES standartų“.2022 m. birželį ES suteikė Ukrainai kandidatės statusą. Norint pereiti prie kito etapo – pradėti stojimo derybas, Europos Komisija pateikė Kyjivui septynias sąlygas, kurias būtina įvykdyti, tarp jų minima kova su plačiai paplitusia korupcija ir teismų reformos. Rugsėjį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad Ukraina padarė didelę pažangą.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 307 640 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 780 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų lapkričio 8 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 307 640 kareivių.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 5 301 tanko (+8), 9 996 šarvuotųjų kovos mašinų (+22), 7 439 artilerijos sistemų (+29), 872 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+3), 572 oro gynybos priemonių (+2), 322 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 5 567 dronų (+10), 1 556 sparnuotųjų raketų (+0), 20 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 9 814 automobilių (+47), 1 054 specialiosios technikos vienetų (+5).Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Rusija išvedė į Juodąją jūrą tris raketnešius su 24 raketomis „Kalibr“Rusija išvedė į Juodąją jūrą aštuonis savo laivus, tarp jų – trys raketnešiai su 24 raketomis „Kalibr“.Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos tai pranešė „Facebook“ paskyroje.Karinių jūrų pajėgų duomenimis, Azovo ir Viduržemio jūrose yra po vieną priešo laivą.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Pietų operatyvinės karinės vadovybės duomenimis, Rusijos kariuomenė vienu metu gali panaudoti prieš Ukrainą iki 56 raketų „Kalibr“.

Per parą rusai 108 kartus apšaudė Chersono sritį, yra aukųPraėjusią parą Rusijos kariuomenė 108 kartus apšaudė Chersono sritį, dėl to vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas.Tai „Telegram“ kanale pranešė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Per parą okupantai iš viso paleido į regioną 538 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, reaktyvinių salvinės ugnies sistemų „Grad“, tankų, dronų ir aviacijos.Į patį Chersoną buvo paleista 16 sviedinių.Priešas taikėsi į srities gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, gamyklą Chersone ir inžinerinį objektą Chersono rajone.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per parą okupantai rusai iš viso smogė šešis raketų ir 50 aviacijos smūgių, taip pat 64 kartus apšaudė Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas ir gyvenvietes iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų.

JAV neigia, kad Ukraina buvo spaudžiama derėtis su RusijaJAV valstybės departamentas paneigė pranešimus, kad JAV ragino Ukrainą dalyvauti taikos derybose su Rusija.„Bet kokios derybos priklauso nuo Ukrainos“, – žurnalistams sakė JAV valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.„NBC News“ lapkričio 3 d. pranešė, kad JAV ir Europos pareigūnai užkulisiuose vedė derybas su Ukrainos vyriausybe dėl galimų derybų su Rusija. Šaltiniai NBC News sakė, kad pokalbiuose buvo aptariamos galimos Ukrainos nuolaidos.„Nežinome apie jokius pokalbius su Ukraina dėl derybų, nesusijusių su taikos formulės struktūra“, – žurnalistams sakė Patelis, turėdamas omenyje prezidento Volodymyro Zelenskio 10 punktų planą dėl karo pabaigos.Zelenskio taikos formulė ragina visiškai išvesti Rusijos kariuomenę iš neteisėtai okupuotų Ukrainos žemių ir atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą.

G7 pasisakė už tolesnę paramą Ukrainai, pasmerkė ginklus Rusijai tiekiančią Šiaurės KorėjąDidžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrai „vieningai“ pasisakė už tolesnę „tvirtą paramą“ Ukrainai ir „griežtai pasmerkė“ Rusijai ginklus tiekiančią Šiaurės Korėją, trečiadienį po derybų Tokijuje pranešė Japonija.Japonijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad per diskusijas Tokijuje G7 užsienio reikalų ministrai sutarė dėl „vieningo požiūrio taikyti griežtas sankcijas Rusijai ir teikti tvirtą paramą Ukrainai, net ir esant dabartinei tarptautinei padėčiai“. Ministrai pabrėžė, kad „būtina kartu su tarptautiniais partneriais paspartinti Taikos formulės procesą“.Japonijos užsienio reikalų ministras Yoko Kamikawa pridūrė, jog „net didėjant įtampai Artimuosiuose Rytuose, svarbu, kad G7 būtų vieningi ir siųstų aiškią žinią tarptautinei bendruomenei, kad mūsų tvirtas įsipareigojimas remti Ukrainą niekada nesusvyruos“.G7 užsienio reikalų ministrai „griežtai pasmerkė“ Šiaurės Korėją už ginklų tiekimą Rusijai, pasikartojančius balistinių raketų paleidimus pažeidžiant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, sakoma Japonijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.Šiaurės Korėja suteikė Rusijai daugiau nei milijoną artilerijos sviedinių, skirtų jos karui su Ukraina, mainais Pchenjanas gauna patarimų dėl palydovų technologijų.

Sumų srityje apšaudyti gelbėtojai Sumų srityje Rusijos kariuomenė apšaudė gelbėtojus, kai šie gesino gaisrą, kilusį dėl priešo puolimo apgyvendintoje Šostkinskio rajono vietoje.Kaip pranešė „Ukrinform“, Valstybinė pagalbos tarnyba apie tai paskelbė „Facebook“.Gaisras kilo gyvenamajame rajone. Pasikartojantys apšaudymai privertė gelbėtojus skubiai evakuotis.Pasibaigus priešo puolimui, ugniagesiai grįžo ir galiausiai užgesino ugnį.Kaip pranešė „Ukrinform“, per dieną Rusijos įsibrovėliai 26 kartus apšaudė Sumų regiono pasienio bendruomenes, sukeldami 108 sprogimus.

Demokratai JAV Senate neleido respublikonams padėti Izraeliui Ukrainos sąskaitaDemokratai JAV Senate blokavo respublikonų bandymą priimti įstatymo projektą, kuriuo teikiama skubi pagalba Izraeliui, bet neapima tokios pagalbos Ukrainai kare su Rusija.Įstatymo projektui praėjusią savaitę pritarė Atstovų Rūmai.„Laikas yra esminis dalykas, ir būtina, kad Senatas neatidėliotų nė vienos dienos, kad suteiktų šią svarbią pagalbą Izraeliui“, – balsavimo išvakarėse sakė respublikonų senatorius Rogeris Marshallas.Reaguodami į tai, demokratai atrėmė, kad svarbu ne tik padėti Izraeliui, bet ir nepamiršti Ukrainos.Įstatymo projekte numatytas 14,3 milijardo dolerių pagalbos paketas Izraeliui.„Mūsų sąjungininkams Ukrainoje pagalbos reikia tiek pat, kiek ir mūsų sąjungininkams Izraelyje“, – sakė Senato veteranų reikalų komiteto pirmininkė Patti Murray.Kad įstatymo projektas taptų įstatymu, jį turėjo patvirtinti Senatas, o tada jį pasirašyti prezidentas. Tuo tarpu Joe Bidenas jau leido suprasti, kad vetuos jį, jei įstatymo projektas bus priimtas Senate.Dabar Senato lyderiai rengia savo papildomo finansavimo įstatymo projektą, kurį tikisi paskelbti jau šią savaitę.

Zelenskis atmeta galimybę, kad rinkimai vyks kitą pavasarįUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė galimybę pavasarį surengti balsavimą dėl prezidento rinkimų ir paragino savo šalį vengti politinių nesutarimų.2019-ųjų kovą penkerių metų kadencijai išrinktas V. Zelenskis anksčiau vengė galutinių pareiškimų šiuo klausimu.Tačiau šiandien jis pasakė: „Dabar, karo metu, kai tiek daug iššūkių, lengvabūdiškai ir žaismingai mesti rinkimų temą į visuomenę yra visiškai neatsakinga. Turime suvokti, kad dabar yra gynybos metas, mūšio, lemiančio valstybės ir žmonių likimą, metas, o ne manipuliacijų metas, kurių iš Ukrainos tikisi tik Rusija. Manau, kad dabar netinkamas laikas rinkimams“.Ukrainos įstatymai draudžia rinkimus karo padėties metu, kuri galioja nuo tada, kai Rusija pradėjo invaziją 2022 m. vasarį.Jei šalis nuspręstų surengti balsavimą, ji turėtų pakeisti įstatymą.

Zalužno „atstatydinimas“: Umerovas pakomentavo europarlamentaro skleidžiamą melą ES parlamento narys Volodymyras Arijevas, neva remdamasis patikimu šaltiniu, išplatino informaciją, kad Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas tariamai pateikė pareiškimą vyriausiojo vado štabui dėl Ukrainos kariuomenės vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno atstatydinimo. „Dėl dar vienos melagingos naujienos iš vieno iš deputatų. Kai kurie nesąžiningi politikai dabar bando suskaldyti Ukrainos visuomenę – tai nėra geriau nei tai, ką daro Rusijos propagandistai“, – feisbuke rašė jis.Ministras pažymėjo, kad informacinis karas yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą sudedamoji dalis.„Jūs neturėtumėte tapti pėstininkais, jau nekalbant apie pagalbininkus. Šiandien visi šalies gyventojai turėtų sutelkti dėmesį į gynybos klausimus ir daryti viską, kad sustiprintų mūsų valstybę“, - sakė R. Umerovas.

Orbanas paskelbė ultimatumą dėl Ukrainos stojimo į ES: Kuleba reagavo į grėsmęUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sureagavo į Vengrijos grasinimus blokuoti derybų dėl stojimo į Europos Sąjungą pradžią.Pasak UNIAN korespondento, pareigūnas pakomentavo V. Orbano žodžius per pasitarimą Briuselyje žurnalistams po susitikimo su trimis Europos Sąjungos komisarais.„Ukrainos prezidentas pakvietė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną apsilankyti Ukrainoje. Ir šis kvietimas lieka atviras“, – sakė D. Kuleba.Jis sakė, kad Ukrainos delegacija neseniai lankėsi Vengrijoje Ukrainos švietimo ministro pavaduotojo ir kitų Ukrainos valdžios institucijų atstovų lygmeniu, kurie su savo kolegomis iš Vengrijos aptarė padėtį tautinių mažumų švietimo klausimu.„Kalbant apie blokavimą, manau, ne paslaptis, kad tautinių mažumų klausimą iš esmės propaguoja Vengrija ir tai yra būtent Vengrijos vizijoje. Bet, žinote, patirkime problemų, kai jos ateina“, - sakė D. Kuleba.Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Ukraina mato, „jog mes einame gruodį į Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas su Ukraina dėl narystės Europos Sąjungoje“.Jis pridūrė, kad titaniškas darbas atliktas, o ES suformuota „politinė pusiausvyra“. „Tačiau kiekviena šalis bandys vienaip ar kitaip bandys išnaudoti šią situaciją savo interesams“, - sakė D. Kuleba.

Rusija nuteisė keturis į nelaisvę paimtus ukrainiečius kariusRusijos okupacinė valdžia rytų Ukrainoje antradienį ilgus metus kalėti nuteisė dar keturis į nelaisvę paimtus ukrainiečius karius, apkaltinusi juos smurtu prieš civilius per pernai metais įvykusį mūšį dėl Mariupolio.Azovo jūros pakrantėje esantis Mariupolio miestas rusų pajėgoms atiteko praeitų metų pavasarį, po mėnesį trukusios apsiausties, kurios metu jis buvo praktiškai sulygintas su žeme. Nuo to laiko miestą okupavusi laiko Rusijos armija.Maskvai užėmus miestą, tūkstančiai ukrainiečių karių pateko į nelaisvę.Kai kurie iš jų buvo išsiųsti į Rusija, kiti buvo teisiami okupuotuose rytų Ukrainos regionuose.Maskvos tyrimų komiteto teigimu, trims Ukrainos tankų bataliono kariams – Aleksejui Kovaliui, Andrejui Čumakui ir Valerijui Federovičiui skirta 26 metų laisvės atėmimo bausmė.Jie okupuotame Donecko regione buvo pripažinti kaltais dėl „šiurkštaus“ elgesio su civiliais Mariupolio gyventojais.Komitetas pareiškė, kad vyrai „2022 m. kovo–balandžio mėnesiais“ „atidengė ugnį“ į administracinį pastatą, taip pat apkaltino juos „pasikėsinimu nužudyti“ ir turto sugadinimu.Rusija taip pat nurodė, kad Ukrainos kariuomenės snaiperis Igoris Kleščiunovas buvo pripažintas kaltu mirtinai „sužalojęs keturis taikius civilius“ ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos.Tyrimų komitetas nurodė, kad jis 2022 m. kovą nušovė „tris beginklius netoli kovinių pozicijų buvusius vyriškius“ ir dar vieną vyrą, kuris „nedalyvavo ginkluotame konflikte“.Rusija pastaraisiais mėnesiais nuteisia vis daugiau į nelaisvę paimtų ukrainiečių karių.Mažiau nei prieš savaitę iki antradienį paskelbtų nuosprendžių, dar du ukrainiečiai karo belaisviai buvo nuteisti kalėti 26 metus.Žmogaus teisių grupės ir Vakarų šalys kritikuoja Maskvą dėl į nelaisvę paimtų Ukrainos karių teismo, kurio procesai vyksta okupuotuose Ukrainos teritorijoje arba pačioje Rusijoje.

Zelenskis dėkojo Nyderlandams už F-16Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Nyderlandams už naikintuvų F-16 siuntimą į Rumunijos oro bazę, kur šie lėktuvai bus naudojami Ukrainos ir Rumunijos pilotams apmokyti, ir sakė tikintis, kad jie Ukrainą pasieks „kuo greičiau“.„Esu dėkingas Nyderlandams ir ministrui pirmininkui Markui Rutte“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė jis.https://twitter.com/ZelenskyyUa/status/1721938632125108331?ref_src=twsrc%5Etfw

Rusai atakavo Nikopolį Rusijos kariai artilerija ir dronais atakavo Dniepropetrovsko srities Nikopolio rajoną sakė regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.Nikopolyje buvo sužeistas 31 metų civilis. Per ataką buvo apgadinti 27 privatūs namai, 14 ūkinių pastatų, du automobiliai, dujotiekiai, elektros linijos ir penkios saulės baterijos. https://t.me/dnipropetrovskaODA/8461

JAV: Rusija finansavo visoje Lotynų Amerikoje skleidžiamą dezinformaciją apie Ukrainą JAV apkaltino Rusiją finansuojant visoje Lotynų Amerikoje vykdomą dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama susilpninti paramą Ukrainai ir sustiprinti antiamerikietiškas ir antinato nuotaikas, praneša „Reuters“.„Atrodo, kad galutinis Kremliaus tikslas yra išplauti savo propagandą ir dezinformaciją per vietinę žiniasklaidą taip, kad Lotynų Amerikos auditorija jaustųsi organiška“, – sakoma valstybės departamento pranešime.Spalio 20 d. JAV paskelbė išslaptintą žvalgybos vertinimą, nusiųstą daugiau nei 100 vyriausybių, kuriame teigiama, kad Maskva naudoja šnipus, socialinę žiniasklaidą ir Rusijos valstybinę žiniasklaidą, kad pakirstų visuomenės tikėjimą demokratinių rinkimų vientisumu.Antradienio pareiškime teigiama, kad dezinformacijai skleisti Rusija naudojasi žiniasklaidos kontaktais Argentinoje, Bolivijoje, Čilėje, Kolumbijoje, Kuboje, Meksikoje, Venesueloje, Brazilijoje, Ekvadore, Panamoje, Paragvajuje, Peru ir Urugvajuje.„Informacijos manipuliavimo kampaniją“ koordinavo trys Rusijos organizacijos – Socialinio dizaino agentūra, Interneto plėtros institutas ir „Structura“, sakoma pranešime.Ji pavadino jas „įtakas darančiomis samdomomis“ įmonėmis, kurios Lotynų Amerikoje pasirinko vietinę žiniasklaidą ir influencerius.

Ukraina atidarys naują stovyklą rusų karo belaisviamsUkraina netrukus atidarys naują stovyklą rusų karo belaisviams. Apie tai pranešė Ukrainos valstybinis karo belaisvių gydymo koordinavimo štabo projektas „Noriu gyventi“, skelbia BBC.Didėjantį rusų karo belaisvių skaičių projektas aiškina padėtimi fronte, mažėjančia rusų karių motyvacija ir Rusijos pusės atsisakymu rengti apsikeitimą belaisviais.Projektas pradėtas praėjusių metų rugsėjo 19 d., praėjus dviem dienoms po to, kai Rusijoje buvo paskelbta dalinė mobilizacija, ir jame kalbama apie Rusijos kariškius, kurie pasiduoda daliniais arba pavieniui.Projektu užtikrinama, kad sąlygos naujojoje stovykloje, kuri pagal Ženevos konvenciją yra toli už fronto linijos, atitiks visus tarptautinius standartus, kaip ir jau veikiančioje stovykloje „Zapad-1“, atidarytoje 2022 m. gegužės mėn.„Rusijos belaisviams bus užtikrinta medicininė priežiūra, trijų kartų per dieną maitinimas, ryšiai su artimaisiais ir nuolatinė galimybė susisiekti su Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus atstovais“, – taip pat sakoma projekto pareiškime.Ukrainos valdžios institucijos neatskleidė, kiek tiksliai šalyje yra rusų karo belaisvių stovyklų ir kiek žmonių jose laikoma.

Ukraina: per rusų atakas iki šiol sugriautos 193 ligoninėsRusų pajėgos per 20 karo mėnesių Ukrainoje apgadino 1 468 medicinos įstaigas, o 193 visiškai sugriovė. Pasak Ukrainos sveikatos ministerijos, daugiausiai žalos padaryta ligoninėms ir klinikoms Charkivo, Donecko, Mykolajivo, Kyjivo, Černihivo ir Chersono srityse.Taip pat prarasta daug greitosios pagalbos automobilių: 103 buvo apgadinti, 253 sunaikinti ir 125 pagrobti. Iki šių metų lapkričio pradžios 421 medicinos įstaiga esą buvo visiškai atstatyta, o 413 – iš dalies. Tai pirmiausiai išlaisvintose teritorijose esančios ligoninės, kurios patyrė nedidelę žalą nuo priešo ugnies ar bombardavimų, sakoma ministerijos pranešime.

Okupacinės valdžios atstovas: per apšaudymą Donecke žuvo šeši žmonėsUkrainos apšaudymo metu rytiniame Donecko mieste, kurį kontroliuoja Rusijos pajėgos, žuvo šeši žmonės ir daugiau kaip dešimt buvo sužeisti, antradienį pranešė Maskvos paskirtas aukšto rango pareigūnas.Donecką nuo 2014 metų kontroliuoja Rusijos pajėgos, o valdžios institucijos nuolat kaltina Ukrainą dėl mirtinų išpuolių prieš miestą – šių teiginių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.„Žuvo šeši žmonės ir 11 buvo sužeista. Visiems sužeistiesiems teikiama medicininė pagalba“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Kremliaus remiamas regiono vadovas Denisas Pušilinas.Jis sakė, kad Ukrainos pajėgos paleido iš JAV pernai gautas ilgojo nuotolio raketas, kurios smogė „civilinei infrastruktūrai“ ir administraciniams pastatams.Kremliaus remiamas Donecko meras anksčiau teigė, kad buvo pataikyta į Darbo ir socialinės apsaugos tarnybos pastatą ir dėl to žuvo šeši žmonės.Rusijos okupacinė valdžia paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip gelbėjimo tarnybos dirba šalia pastato, kurio stogas įgriuvo ir aplink kurį matyti daugybė nuolaužų.Pasak portalo „Unian“, Ukrainos ginkluotosios pajėgos Donecke smogė okupantų „bepiločių sistemų centrui“. Jame Rusija karui rengė bepiločių orlaivių operatorius.Apie pastato, kuriame Rusijos kariuomenė užregistravo atitinkamą centrą, apgadinimus preliminariai teigia žiniasklaidos priemonės ir žurnalistai.„Donecke apgadintas pastatas Čeliuskiniečių gatvėje 49, kuriame įregistruotas Respublikinis Vladimiro Žogos bepiločių sistemų centras“, teigė „Donbass News“.Savo ruožtu ukrainiečių žurnalistas Andrijus Caplijenka pažymi, kad Donecke dėl sprogimų sužeisti mažiausiai 5 žmonės.Oficialaus Ukrainos pajėgų patvirtinimo dėl smūgio kol kas nėra.

Kuleba užsimena apie teigiamą Europos Komisijos ataskaitą dėl UkrainosEuropos Komisija davė aiškų ženklą, kad Ukraina artėja prie derybų dėl narystės ES pradžios.Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, pranešė „RBC-Ukraina“.„Negaliu išsamiau.... Bet aiškus signalas, kurį gavau iš visų pašnekovų, rytoj Europos Komisijos posėdyje bus priimtas galutinis sprendimas bus toks – Ukraina juda link Europos Vadovų Tarybos sprendimo šių metų gruodį pradėti derybas“, – sakė D. Kuleba po derybų Europos Komisijoje.

Prie Bachmuto Ukrainos pasieniečiai minosvaidžiais smogė rusamsUkrainos gynybos pajėgos aptiko rusų pozicijas netoli Bachmuto ir smogė joms iš minosvaidžių. Šis procesas buvo užfiksuotas vaizdo įraše.Tai pranešė „RBC-Ukraina“ su nuoroda į Ukrainos valstybinę pasienio tarnybą.„Okupantai po griuvėsiais“, – teigiama pranešime.Pažymima, kad pasieniečiai tiksliais šūviais iš minosvaidžių sulygino su žeme priešo pozicijas netoli Bachmuto.Vaizdo įraše matyti sėkmingi ukrainiečių kovotojų smūgiai į rusų apkasus.https://www.facebook.com/watch/?v=1016960629563138

Zelenskis svarsto galimybę pratęsti dujų eksporto draudimąVolodymyras Zelenskis pasiūlė pratęsti draudimą eksportuoti Ukrainos gamtines dujas, teigiama šiandien paskelbtame prezidento dekrete, skelbia „Sky News“.Draudimas buvo įvestas praėjusiais metais, reaguojant į Rusijos invaziją, tiekimo saugumo sumetimais.Balandį jis buvo pratęstas iki 2023 m. pabaigos.

Internete pasirodė daugiau vaizdo įrašų iš Donecko, kur nugriaudėjo sprogimaihttps://t.me/Ukraine_365News/65783

Rusijai pasitraukus iš svarbaus susitarimo – NATO atsakasNATO narės sustabdys ginklų kontrolės sutarties su Rusija galiojimą po to, kai Maskva oficialiai pasitraukė iš susitarimo, antradienį paskelbė Vakarų karinis aljansas.Rusija antradienį oficialiai pasitraukė iš Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties (CFE) po to, kai gegužės mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė atitinkamą įstatymą.NATO sąjungininkės antradienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo pasmerkė Maskvos sprendimą.„Rusijos pasitraukimas yra naujausias eilėje veiksmų, kurie sistemingai kenkia euroatlantiniam saugumui“, – sakoma NATO pareiškime. – Rusija ir toliau demonstruoja nepaisanti ginklų kontrolės, įskaitant jos esminius – abipusiškumo, skaidrumo, reikalavimų laikymosi, patikros ir priimančiosios šalies sutikimo – principus, ir kenkia taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai“.Šis NATO veiksmas yra Rusijos sprendimo pasitraukti pasekmė ir atitinka tarptautinę teisę, sakoma pareiškime.Vokietijos užsienio reikalų ministerija antradienį pareiškė, kad sustabdymas nereiškia, jog NATO narės pasitraukia iš sutarties.Pareiškime teigiama, kad iš esmės pasikeitus Rusijos elgsenai, išlieka galimybė atnaujinti CFE sutarties įgyvendinimą.Gegužės mėnesį Kremlius pareiškė, kad sutarties atšaukimas neturės „jokių tiesioginių pasekmių“.Rusija prieš kelerius metus iš esmės įšaldė 1990 metais pasirašytą sutartį, kuria nustatomos sunkiosios ginkluotės dislokavimo Europos žemyne ribos.Pagal CFE sutartį reglamentuojami tokie ginklai kaip šarvuočiai, pėstininkų kovos mašinos, sunkioji artilerija, kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai.Maskva buvo viena iš 1990 metų sutartį pasirašiusių šalių, tačiau jau 2007-aisiais iš esmės sustabdė jos vykdymą.Nuo 2015 metų, praėjus metams po to, kai Rusija aneksavo Krymą, Maskva taip pat nustojo dalyvauti šia sutartimi numatytuose susitikimuose.2022 metų pradžioje Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Maskvos santykiai su Vakarais dar labiau pablogėjo.Rusija iš CFE sutarties pasitraukė praėjus mažiau nei savaitei po to, kai V. Putinas patvirtino Maskvos pasitraukimą iš branduolinių ginklų bandymų uždraudimo sutarties, potencialiai atverdamas kelią tokiai praktikai pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius.

Okupuotame Donecke nugriaudėjo sprogimashttps://t.me/uniannet/116761

Ukraina ruošiasi naujam rusų puolimui Avdijivkos kryptimiUkraina ruošiasi naujam rusų puolimui rytuose esančio Avdijivkos miesto kryptimi. Maskvos pajėgos pastaruoju metu jau keletą kartų nesėkmingai mėgino apsupti šį pramonės centrą.Avdijivka Ukrainos simboliu tapo dar 2014 m., kai ją buvo trumpam užėmusios prorusiškos pajėgos.Miestas yra vos už 10 kilometrų nuo Rusijos kontroliuojamo Donecko.„Trečioji banga tikrai bus. Šiuo metu priešas persigrupuoja po antros nesėkmingų atakų bangos,“ – antradienį pasakė Avdijivkos karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.Kyjivo ir nepriklausomų karo analitikų teigimu, Rusija per du nesėkmingus pastaraisiais mėnesiais surengtus miesto puolimus patyrė rimtų gyvosios jėgos ir įrangos nuostolių.JAV karo tyrimų institutas pirmadienį pranešė, kad daugkartiniai Rusijos bandymai apsupti ar paimti miestą leidžia manyti, kad jos pajėgoms nepavyko „išmokti ir išplatinti pirmiau įvykusių didelių, mechanizuotų ir daug kainavusių puolimų pamokų“.Kaip sakė V. Barabašas, Rusija greičiausiai jau „pasirengusi“ naujam miesto puolimui, tačiau tam šiuo metu nepalankios oro sąlygos.Per devynerius ginkluotų susirėmimų metus Avdijivka buvo iš esmės visiškai sunaikinta.Nors miestą kasdien apšaudo artilerija, jame vis dar yra maždaug 1 500 gyventojų, dauguma jų gyvena slėptuvėmis nuo bombų paverstuose rūsiuose. Iki karo Avdijivkoje gyveno 30 000 žmonių.Rusijos pajėgos kontroliuoja į šiaurę, rytus ir pietus nuo Avdijivkos esančias zonas.Avdijivką nuo Donecko – vieno iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Rusija teigė pernai aneksavusi, sostinės – skiria vos fronto linija.

Pirmieji Ukrainai skirti F-16 naikintuvai – pakeliui į RumunijąPirmieji penki Ukrainai skirti F-16 tipo naikintuvai, Nyderlandų duomenimis, yra pakeliui į Rumuniją. Čia ukrainiečių pilotai bus apmokyti juos valdyti, trečiadienį Hagoje agentūrai dpa sakė Gynybos ministerijos Hagoje atstovas.Nyderlandai ketina perduoti Ukrainai nuo 12 iki 18 naikintuvų. Netrukus Rumunijoje bus atidarytas treniruočių centras, kuriame bus rengiami pilotai. Tačiau kada Ukraina iš tikrųjų naikintuvus galės panaudoti karo zonoje, nėra aišku.Spėjama, kad pilotų rengimas truks mažiausiai šešis mėnesius. Per treniruotes orlaiviai, ministerijos duomenimis, skraidys tik NATO oro erdvėje.Nyderlandai kartu su Danija koordinuoja F-16 naikintuvų skyrimą Ukrainai. Dabartiniais duomenimis, Rusijos užpultai šaliai turėtų būti perduota daugiau kaip 50 naikintuvų.

Zelenskis: Ukraina gavo papildomų NASAMS sistemų, jos jau pradėjo kovinį budėjimąUkraina gavo papildomų NASAMS oro gynybos sistemų. Jos jau pradėjo kovinį budėjimą ir gerai sustiprins šalies oro gynybą žiemos išvakarėse.Tai antradienį po pasitarimo pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša portalas „rbc.ua“.„Gavau ataskaitas apie pastarąją parą gautus šaudmenis, techniką ir įrangą. Partnerių perduotos pildomos NASAMS sistemos pradėjo kovinį budėjimą. Laiku sustiprinta mūsų oro gynyba artėjant žiemai", - sakė jis.Komentuodamas situaciją fronte, prezidentas pažymėjo, kad karo veiksmai tęsiasi Kupiansko, Bachmuto, Avdijivkos kryptimis ir pietuose.„Išklausėme žvalgybos duomenis apie padėtį laikinai okupuotose teritorijose, Juodosios jūros regione ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalyse. Saugumo tarnyba informavo apie savo kontržvalgybos priemones“, - pridūrė V. Zelenskis.NASAMS yra Norvegijoje pagaminta mobilioji oro gynybos sistema, galinti paleisti 72 raketas per 12 sekundžių. Ji naikina lėktuvus, sraigtasparnius ir sparnuotąsias raketas 40 km spinduliu.Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmąją NASAMS sistemą gavo 2022 metų lapkritį. Maždaug prieš savaitę buvo sužinota, kad Norvegijos gynybos ministerija susitarė patobulinti NASAMS oro gynybos sistemas su JAV kompanija „Raytheon“ ir Norvegijos „Kongsberg Gruppen“. O spalio viduryje buvo pranešta, kad Lietuva netrukus perduos Ukrainai dvi NASAMS sistemas.

Rusai smogė infrastruktūros objektui netoli Kryvyj RihoAntradienį priešo armija smogė infrastruktūros objektui netoli Kryvyj Riho.Tai feisbuke pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Okupantai smogė infrastruktūros objektui netoli Kryvyj Riho. Preliminariais duomenimis, žmonės per ataką nenukentėjo“, - parašė pareigūnas.Pasak jo, informacija tikslinama.Anksčiau apie sprogimą Kryvyj Rihe pranešė šio Ukrainos miesto Gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas.

Ukrainos pareigūnas: Rusijos diversantų grupės po 9-10 kartų per mėnesį mėgina patekti į Sumų ir Černihivo sritisPriešo diversantų ir žvalgų grupės po 9-10 kartų per mėnesį bando patekti į Černihivo ir Sumų sritis, kurios ribojasi su Rusija.Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas tai pranešė antradienį „Facebook“ paskyroje.Anot jo, šių grupių tikslas – žvalgyti Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas, daryti žalą kariniams ir civiliniams objektams.„Tai profesionaliai parengti Rusijos specialiųjų operacijų pajėgų ir Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos kariškiai, todėl visada turime būti budrūs“, – pabrėžė generolas.Pasak S. Najevo, šiuo tikslu tobulinami bendri Ukrainos saugumo tarnybos, Nacionalinės gvardijos, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos, taip pat kariuomenės dalinių, dengiančių valstybės sieną, veiksmai.„Ši sąveika, aiškus pareigų pasiskirstymas ir darnumas mums suteikia pranašumą“, – pabrėžė S. Najevas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Šiaurės operatyvinėje zonoje veikiančiuose daliniuose diegiami nauji kovinio darbo metodai.

Ukraina tvirtina laukianti oficialių reikalavimų iš protestuojančių Lenkijos sunkvežimių vairuotojųUkraina antradienį pareiškė, kad dar nesulaukė jokių oficialių reikalavimų iš Lenkijos transporto įmonių, kurios užblokavo tris svarbius pasienio perėjimo punktus, tokiu būdu protestuodamos prieš, jų teigimu, nesąžiningą karo draskomos šalies bendrovių konkurenciją.Prasidėjus Rusijos visapusiškai invazijai į Ukrainą, Europos Sąjunga (ES) panaikino Ukrainos transporto kompanijoms taikytą leidimų įvažiuoti į bloką sistemą. Pasak Lenkijos vežėjų, šis sprendimas davė pradžią konkurentų antplūdžiui, o tai sudavė smūgį jų gaunamoms pajamoms.„Oficialūs Lenkijos vežėjų reikalavimai kol kas nebuvo perduoti kuriam nors Ukrainos pusės atstovui“, – pareiškė Ukrainos rekonstrukcijos ministerija. Ji nurodė suprantanti, kad lenkų vežėjai norėtų grįžti prie atskirų leidimų Ukrainos sunkvežimiams sistemos, tačiau apie tai sužinojusi žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Ministerija pridūrė, kad bus erdvės „konstruktyviam dialogui“, jei Lenkijos partneriai užims „oficialią ir pagrįstą poziciją“.Be leidimų įvažiuoti į ES grąžinimo, lenkų sunkvežimių vairuotojai taip pat kritikuoja ilgas procedūras grįžtant į Lenkiją iš Ukrainos.Ukraina pažymėjo, kad naujasis protestas kenkia abiem šalims.Lenkija yra viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų šios kare su Rusija. Varšuva yra perdavusi ginkluotės ir priėmusi daugybę pabėgėlių. Tačiau pastaraisiais mėnesiais abiejų šalių santykius apkartino keletas ginčų, įskaitant konfliktą, susijusį su ukrainietiškų grūdų eksportu.

Žiniasklaida: Kremlius atleido TASS vadovą už naujienų apie „Wagner“ maištą pateikimąRusijos valstybinės naujienų agentūros TASS vadovas Sergejus Michailovas liepos pradžioje buvo atleistas iš pareigų dėl išsamios informacijos pateikimo apie samdinių grupuotės „Wagner“ maištą, pranešė laikraštis „The Moscow Times“, citavęs šaltinius vyriausybės sluoksniuose ir Rusijos prezidento administracijoje.Šaltinių teigimu, Kremlius nusprendė, kad 11 metų TASS vadovavęs S. Michailovas nepalankioje šviesoje pateikė Rusijos valdžią.TASS buvo viena pirmųjų žiniasklaidos priemonių, ankstų birželio 24-osios rytą paskelbusi nuotraukas iš Rostovo prie Dono, aiškiai rodančias, kad „Wagner“ samdiniai užėmė miesto centrą ir užblokavo Pietų karinės apygardos štabą.„Juos tarsi ištiko beprotybė. Jie pamiršo, kad jų pagrindinė užduotis nėra pranešti naujienas, o kurti ideologiškai teisingą Kremliaus naratyvą“, – sakė Rusijos vyriausybės pareigūnas.Pasak dviejų senų S. Michailovo pažįstamų, Rusijos valdžia buvo itin nepatenkinta TASS vadovo išvykimu iš Maskvos per maištą, nors pats S. Michailovas teigė dirbęs savo biure. Savo atsistatydinimo priežasčių jis nekomentavo.Tai, kad S. Michailovas ketino likti TASS, laikraščiui patvirtino keli agentūros darbuotojai, su juo susirašinėję prieš pat atsistatydinimą. „Mes su juo aptarėme darbo užduotis 2023 m. pabaigoje“, – „The Moscow Times“ sakė vienas darbuotojų.Pakeisti S. Michailovą buvo paskirtas Andrejus Kondrašovas, Rusijos valstybinės televizijos ir radijo kompanijos VGTRK generalinio direktoriaus pavaduotojas bei buvęs Vladimiro Putino 2018 m. rinkimų štabo atstovas spaudai. Šaltinis sakė „The Moscow Times“, kad vadovaujant A.Kondrašovui, kai Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi ir artėja prezidento rinkimai, agentūra bus agresyvesnė, provokuojanti ir mažiau neutrali.

Liudininkai skelbia apie galingą sprogimą Rusijos Taganrogo miesteVietos „Telegram“ kanaluose skelbiama, kad Rusijos Rostovo srities Taganrogo mieste vietos aerodromo rajone nugriaudėjo galingas sprogimas.Anot miesto gyventojų, sprogimas buvo girdimas prieš maždaug valandą vietos laiku. Liudininkai sako, kad „sudrebėjo namai, langai, žemė“.Mariupolio mero patarėjas Piotras Andriuščenka teigia, esą aerodrome liepsnoja sraigtasparniai. Jo teigimu, rusai sistemingai naudojasi Taganrogo aerodromu saviems sraigtasparniams, priešraketinės gynybos sistemoms ir technikai, kurią vėliau perkelia į Ukrainą.https://t.me/RBC_ua_news/71690

Britų žvalgyba: Ukrainos gebėjimas smogti laivų statykloms Kryme privers Rusiją svarstyti galimybę perkelti veikląUkrainos kariuomenės pajėgumas smogti laivų statybos infrastruktūrai Kryme greičiausiai paskatins Rusiją svarstyti perkėlimą, o tai suvėlins naujų laivų pristatymą, sakoma socialiniame tinkle X paskelbtoje atnaujintoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.Remiantis Ukrainos ir Rusijos šaltiniais, 2023 m. lapkričio 4 d. naujai pastatyta Rusijos karinio jūrų laivyno korvetė beveik neabejotinai buvo apgadinta per smūgį į Zalyvo laivų statyklą Kerčėje, okupuotame Kryme, sakoma suvestinėje.„Karakurt“ klasės laivas „Askold“, pradėtas statyti 2021 m., liko neperduotas Rusijos kariniam jūrų laivynui. Pasak žvalgybos analitikų, smūgis Kryme suduotas kur kas toliau į rytus, nei dauguma ankstesnių tolimojo nuotolio smūgių, už kuriuos atsakomybę prisiėmė Ukraina.„Ukrainos gebėjimas smogti Krymo laivų statybos infrastruktūrai veikiausiai paskatins Rusiją svarstyti galimybę perkelti ją toliau nuo fronto linijos, o tai atidės naujų laivų pristatymą“, – sakoma ministerijos pranešime.

Maskva teigia naktį atrėmusi Ukrainos dronų ataką SevastopolyjePasak Maskvos gynybos ministerijos, Rusijos oro gynyba per naktį atmušė 17 Ukrainos bepiločių orlaivių atakų aneksuotame Juodosios jūros Krymo pusiasalyje.Antradienio rytą ministerija „Telegram“ kanale paskelbė sužlugdžiusi, jos žodžiais, „Kyjivo režimo“ mėginimą surengti „teroro išpuolius“. Virš Juodosios jūros ir Krymo sunaikinti devyni dronai, dar aštuoni perimti. Šios informacijos nebuvo įmanoma patikrinti nepriklausomai.Maskvos statytinis Sevastopolio uostamiesčio gubernatorius Michailas Razvožajevas per „Telegram“ pranešė, kad Rusijos oro gynybos sistemos virš Juodosios jūros netoli Sevastopolio numušė penkis bepiločius orlaivius. Sevastopolio gelbėjimo tarnybos duomenimis, į privataus namo kiemą nukrito sudužusio drono nuolaužos, sužeistas vienas žmogus. Apie rimtą žalą pastatams Sevastopolyje nepranešta.Jokios informacijos apie dronų atakas iš Kyjivo iš pradžių nebuvo.Rusijos karas su Ukraina trunka jau daugiau nei 20 mėnesių. Rusija naudoja 2014 m. neteisėtai aneksuotą Krymą kaip tiekimo bazę karui Ukrainoje. Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas ne kartą puolė karinius taikinius Kryme, smogė į svarbią laivų statyklą, karinio jūrų laivyno laivus ir Rusijos Juodosios jūros laivyno bazę.

Vaizdo įraše – smūgis rusų laivui KerčėjeInternete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame, spėjama, užfiksuotas Ukrainos karinių oro pajėgų suduotas raketų smūgis nedideliam Rusijos raketiniam laivui „Askold“, stovėjusiam okupuotoje Kerčėje esančioje laivų statykloje.Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos centras patvirtino, kad laivas buvo smarkiai apgadintas ir, ko gero, yra neremontuotinas. Strateginės komunikacijos centro atstovai pažymėjo, kad tai „naujausias“ projekto „Karakurt“ laivas, turintis slapiąją technologiją.Šeštadienį Kerčėje nugriaudėjo sprogimai. Netrukus Ukrainos karinės oro pajėgos oficialiai patvirtino, kad Ukrainos pilotai sudavė oro smūgių Kerčėje esančios laivų statyklos „Zaliv“ infrastruktūrai. Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Nikolajus Oleščiukas užsiminė, kad smūgis buvo suduotas prancūziškomis raketomis SCALP.Vėlyvą šeštadienio vakarą Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad buvo apgadintas Kerčėje esančioje laivų statykloje stovėjęs laivas.Sekmadienį ryte N. Oleščiukas patvirtino, kad Kerčėje buvo apgadintas vienas šiuolaikiškiausių Rusijos Juodosios jūros flotilės laivų, galinčių nešti sparnuotąsias raketas „Kalibr“, rašo nv.ua. Remiantis OSINT analitikų duomenimis, tai gali būti nedidelis raketinis laivas „Askold“ (projektas „22800 Karakurt“).https://t.me/kazansky2017/8949https://t.me/u_now/117503

Ukrainos žvalgyba: rusai Chersono srityje minuoja kritinę infrastruktūrąLaikinai užgrobtoje Chersono srities teritorijoje okupantai rusai minuoja kritinę infrastruktūrą.Tai antradienį feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“.Chersono srityje rusai užkasa sprogmenis prie stacionarių dujų reguliavimo punktų, elektros pastočių ir kritinės infrastruktūros objektų.„Atitinkami okupantų veiksmai rodo, kad jie ketina sunaikinti kritinės infrastruktūros elementus, kai jiems teks trauktis“, – pabrėžia Ukrainos žvalgybos atstovai.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą Rusijos kariuomenė paleido į Chersono sritį 558 sviedinius, šeši žmonės buvo sužeisti.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 306 860 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 890 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų lapkričio 7 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 306 860 kareivių.Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 5 293 tankų (+5), 9 974 šarvuotųjų kovos mašinų (+16), 7 410 artilerijos sistemų (+21), 869 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 570 oro gynybos priemonių (+0), 322 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 5 557 dronų (+3), 1 556 sparnuotųjų raketų (+0), 20 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 9 767 automobilių (+23), 1 049 specialiosios technikos vienetų (+2).Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Per parą rusai paleido į Chersono sritį 558 sviedinius, sužeisti šeši žmonėsRusijos kariuomenė per parą į Chersono sritį iš įvairių ginklų paleido 558 sviedinius, šeši žmonės buvo sužeisti.Tai feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Praėjusią parą priešas surengė 84 apšaudymus, jis paleido 558 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad“ sistemų, tankų, dronų, zenitinių pabūklų ir aviacijos. Į Chersono miestą buvo paleisti 27 sviediniai“, - pažymėjo pareigūnas.Pasak regiono vadovo, Rusijos kariškiai taikėsi į gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, medicinos įstaigą Chersone ir maisto pramonės įmonę Chersono rajone.O. Prokudinas pridūrė, kad dėl Rusijos agresijos buvo sužeisti šeši žmonės.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Chersono srities bendruomenėse, kurias nuolat apšaudo Rusijos armija, dar yra 432 įvairaus amžiaus vaikai, o 353 vaikus pavyko išvežti.

Krymo okupacinė valdžia praneša, kad krintančios drono nuolaužos sužeidė žmogųNumušto drono nuolaužos nukrito vieno iš privačių namų kieme Orlivkos gyvenvietėje Kryme.Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė „Sevastopolio gubernatorius“ Mychailas Razvožajevas.„Patikslintais Sevastopolio gelbėjimo tarnybos duomenimis, numušto drono nuolaužos nukrito vieno iš privačių namų kieme Orlivkoje. Nukentėjo žmogus. Jam lūžo ranka. Jo gyvybei pavojus negresia“, - teigiama pranešime.Taip pat pranešama apie numuštų dronų fragmentų kritimą Kačos rajone.Didesnės žalos pastatams ir komunikacijoms Sevastopolyje neužfiksuota.Kaip buvo pranešta, lapkričio 7-osios naktį laikinai okupuotame Sevastopolyje griaudėjo sprogimai.

V. Zelenskis: dabar ne metas rinkimamsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dabar nėra tinkamas metas rengtis rinkimams, o būtina sutelkti dėmesį į kovą su įsibrovėliais iš Rusijos.V. Zelenskis tai sakė per vakaro kreipimąsi vaizdo ryšiu, pranešė „Ukrinform“.„Valstybės išgalių, biudžeto lėšų, mūsų dėmesio ir emocijų išteklių, mūsų pastangų – viso to reikia mūsų pergalei“, – sakė V. Zelenskis. Reikia panaudoti visus išteklius, kad Ukraina taptų stipresnė, pabrėžė jis.„Visi girdime, ką reikia pakeisti pačiose gynybos pajėgose: tai susiję su daugeliu perteklinių procedūrų, daugybe sunkumų, su kuriais susiduria mūsų kariai. Perkėlimu, mokymu, aprūpinimu. Užduočių yra daug. Visos atitinkamos struktūros turi su tuo dorotis, neeikvodamos energijos ir pastangų niekam kitam“, – kalbėjo V. Zelenskis.Pasak Ukrainos prezidento, dabar ne laikas didelėms šventėms ar kitiems begėdiškiems dalykams, nepriimtiniems karo metu. Prezidentas sakė, kad kariuomenėje vyrauja visiškai kitokie jausmai: skausmas, praradimai, kova, bet yra ir laimėjimų. „Visi suprantame, kad dabar, karo metu, kai yra tiek iššūkių, visiškai neatsakinga lengvabūdiškai ir žaismingai mesti visuomenei rinkimų temą“, – sakė jis.Prezidento žodžiais, politinius ginčus reikia atidėti ir vieningai dirbti, kad nebūtų vietos konfliktams ir kieno nors žaidimui prieš Ukrainą. V. Zelenskis paragino „rūpintis savo šalimi lygiai taip pat, kaip vasario 24-ąją, ją ginti, naikinti okupantus, kovoti už Ukrainos laisvę, dabar įgyjamą mūšiuose už Ukrainą“.

Okupantai sudaro ukrainiečių, nenorinčių imti Rusijos pasų, sąrašąLaikinai okupuotuose Zaporižios srities Enerhodaro mieste ir Chersono srities Heničesko mieste įsibrovėliai sudaro Rusijos gvardijai atsisakančių imti Rusijos pasus žmonių sąrašus.„Geltonojo kaspino“ judėjimas tai paskelbė „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“.Pasak „Geltonojo kaspino“ judėjimo aktyvistų, okupantai tęsia represijas prieš vietos gyventojus, versdami juos pasiimti rusiškus pasus.„Atsisakymo atveju kolaborantai sudaro Rusijos gvardijai atsisakiusiųjų sąrašus su jų adresais“, – rašoma pranešime.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje gydytojai rusai iš pacientų reikalauja rusiškų pasų.

ISW: Ukrainos pajėgos toliau veržiasi į priekį kairiajame Chersono srities kranteUkrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau išlaiko savo pozicijas vienoje Krynyko dalyje (30 km į rytus nuo Chersono), nepaisant Rusijos okupacinių pajėgų bandymo jas nustumti nuo rytinio Dnipro upės kranto.Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, gynybos pajėgos taip pat atmušė priešo ataką netoli šio kaimo.Pasak vieno iš karių, Ukrainos pajėgos išplėtė savo pozicijų kontrolę 17 km į rytus nuo Chersono.

Granatas padovanojo kolega: atskleista daugiau detalių apie Zalužno padėjėjo mirtįUkrainos ginkluotųjų pajėgų vado padėjėjas Genadijus Chistiakovas gavo granatas, iš kurių viena sprogo, kaip savo kolegos kario dovaną. Jo kabinete jau atlikta krata ir konfiskuotos dar dvi granatos, sakė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko, rašo UNIAN.Ministras pabrėžė, kad ši tragedija pradeda apaugti įvairia informacija iš „šaltinių“, todėl jis oficialiai praneša apie pirmąsias tragedijos aplinkybes, kurios buvo išsiaiškintos atlikus prioritetinius tyrimo veiksmus.Pasak jo, šiandien buvo mirusio majoro G. Chastiakovo gimtadienis. Jis grįžo namo iš darbo su kolegų dovanomis, kurias pradėjo rodyti savo artimiesiems.„Išėmė dovanų dėžutę su granatomis viduje ir pradėjo rodyti vieną iš šaudmenų savo sūnui. Tai buvo naujos vakarietiško stiliaus granatos. Pirma, sūnus paėmė šaudmenis į rankas ir pradėjo sukti žiedą. Tada kareivis paėmė granatą iš vaiko ir ištraukė žiedą, išprovokuodamas tragišką sprogimą“, - sakė I. Klymenko.Jis patikslino, kad policija G. Chastiakovo bute rado dar 5 tokias nesprogusias granatas. Jos bus siunčiamos tirti. Be to, teisėsaugos pareigūnai rado kolegą, kuris padovanojo mirtiną dovaną. Jo kabinete jau atlikta krata ir konfiskuotos dar 2 panašios granatos.

Trumpas atsakė į Zelenskio pasiūlymą atvykti į UkrainąBuvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į Volodymyro Zelenskio pasiūlymą atvykti į Ukrainą. Jis atsisakė apsilankyti.„Labai gerbiu prezidentą Zelenskį, bet nemanau, kad šiuo metu būtų tikslinga vykti į Ukrainą“, – „Newsmax“ sakė D. Trumpas.Pasak jo, Joe Bideno administracija dabar „užsiima verslu“ su V. Zelenskiu. Savo ruožtu D. Trumpas „nenorėtų sukelti interesų konflikto“.V. Zelenskis pakvietė Donaldą Trumpą apsilankyti Ukrainoje, reaguodamas į jo nuolatinius pareiškimus, kad jis baigtų karą per 24 valandas. Ukrainos prezidentas pabrėžė esąs pasirengęs per 24 minutes jam paaiškinti, kodėl tai neįmanoma. Pasak V. Zelenskio, yra dalykų, kuriuos „galima suprasti tik būnant čia“.

128-osios brigados karių mirtis: vadas buvo suspenduotasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad 128-osios atskirosios kalnų puolimo brigados vadas Dmytro Liusiukas, kurio kovotojai žuvo dėl Rusijos smūgio per apdovanojimų ceremoniją Zaporožėje, buvo suspenduotas, kol vyksta tyrimas. Vakariniame vaizdo kreipimesi valstybės vadovas sakė, kad šiandien vyriausiojo vado štabo posėdyje buvo išgirsti pranešimai apie tragediją. Apie tai pranešė kariškiai, gynybos ministras, Ukrainos saugumo tarnybos vadovas.Pasak V. Zelenskio, brigados vadas buvo nušalintas nuo pareigų, kol vyksta tyrimas. Prezidentas pabrėžė, kad dabar visa situacija yra sprendžiama kas minutę. Jis pažadėjo, kad bus nustatyta, kas tiksliai pažeidė žmonių saugos taisykles priešo oro žvalgybos prieigos srityje.„Atsakomybės išvengti neįmanoma“, – pridūrė valstybės vadovas.

Zelenskis: „Dabar ne laikas rinkimams Ukrainoje“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad dabar ne laikas ruoštis rinkimams, o visi ištekliai turėtų būti nukreipti į gynybos nuo Rusijos agresijos poreikius.„Visi suprantame, kad tai karo metas, kai yra daug iššūkių, tad visiškai neatsakinga mesti rinkimų temą visuomenei“, – V. Zelenskis sakė savo kreipimesi, kurio vaizdo įrašas buvo paskelbtas jo oficialiame „Telegram“ kanale.

Lavrovas pareiškė norą dalyvauti ESBO susitikime SkopjėRusijos, kuriai Europai yra įvedusi sankcijų dėl invazijos į Ukrainą, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paprašė leisti jam dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime Skopjė, pranešė vienas iš ministrų.Šiaurės Makedonija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja visos Europos saugumo organizacijai, kurios ministrų kasmetinė konferencija lapkričio 30 d. – gruodžio 1 d. vyks Skopjė mieste.Pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais, Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani sakė gavęs S. Lvarovo laišką, kuriame jis „reikalavo leisti jam atvykti į Skopjė“.„Su šiuo reikalavimu yra susiję keletas keblumų,“ – nurodė B. Osmani.Kadangi tiek Šiaurės Makedonijos, kuri nėra Europos Sąjungos narė, tačiau prisidėjo prie Maskvai taikomų sankcijų, tiek jos kaimynių oro erdvė Rusijos orlaiviams yra uždaryta, jo teigimu, „reikės imtis šiokių-tokių logistinių priemonių“.Anot ministro, pagal ESBO taisykles susitikime privalo dalyvauti visos 57 jos valstybės narės.„Tačiau tai priklausys nuo to, kokie sprendimai bus priimti ateinančiomis dienomis. Tikiuosi, mums pavyks visiems susirinkti Skopjė“.Pernai ESBO ministrų susitikimas vyko organizacijai tuo metu pirmininkavusioje Lenkijoje ir Varšuva atsisakė leisti S. Lavrovui atvykti į šalį.Toks poelgis papiktino Maskvą, kuri atsisakymą pavadino „precedento neturinčiu ir provokaciniu“.Vietoje to jos delegacijai vadovavo nuolatinis Rusijos atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius.Spalį Ukraina paprašė išmesti Rusiją iš ESBO, perspėdama, kad Maskvai toliau esant jos nare, organizacijos laukia „lėta mirtis“.ESBO buvo įsteigta, siekiant sumažinti Šaltojo karo metu tarp Rytų ir Vakarų tvyrojusią įtampą, be to, jos tikslas – padėti savo narėms derinti veiksmus tokiais klausimais, kaip žmogaus teisės ir ginklų kontrolė.Rusija yra ne kartą apkaltinusi Vakarus mėginant „perimti“ ESBO, teigdama, kad grupė nusigręžė nuo savo pamatinių principų.Dėl Rusijos vykdomos plataus masto invazijos Ukraina ne kartą prašė panaikinti Rusijos narystę tokiose tarptautinėse organizacijose, kaip Didžiojo dvidešimtuko grupė, JT Saugumo Taryba ir visos didžiosios sporto organizacijos.

Zalužnas patvirtino savo padėjėjo mirtįUkrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas patvirtino savo padėjėjo Genadijaus Chastiakovo mirtį. Savo „Telegram“ kanale V. Zalužnas pranešė, kad G. Chastiakovas mirė per savo gimtadienį.„Neapsakomas skausmas ir didelė netektis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir man asmeniškai. Šiandien, tragiškomis aplinkybėmis, per savo gimtadienį, šeimos rate žuvo mano padėjėjas ir artimas draugas majoras Genadijus Chastiakovas“, – rašė jis.V. Zalužnas taip pat sakė, kad nuo visapusiškos invazijos pradžios padėjėjas jam buvo „patikimas petys“ ir visiškai skyrė savo gyvenimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir kovai su Rusijos agresija.„Mirties priežastys ir aplinkybės bus nustatytos ikiteisminio tyrimo metu“, – sakė jis.

Netoli Kyjivo žuvo Zalužno padėjėjas: pranešama apie sprogimą Kijevo regione dėl neatsargaus elgesio su granata žuvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno padėjėjas, skelbia UNIAN. Incidentas įvyko Chaiki kaime.Vidaus reikalų ministerijos atstovė Mariana Reva UNIAN sakė, kad žuvo 39 metų karys. Jo 13-metis sūnus buvo sunkiai sužeistas ir paguldytas į ligoninę. Įvykį tiria policija. Duomenys buvo įtraukti į Vieningą ikiteisminių tyrimų registrą dėl asmens mirties fakto ir pagal 263 straipsnį „Neteisėtas ginklų, šaudmenų ar sprogmenų tvarkymas“.Pranešama, kad kario žmona ir dukra taip pat buvo namuose. Pirminiais duomenimis, jos nebuvo sužalotos. „Šiuo metu neturime informacijos apie mirusiojo tapatybę“, – pridūrė M. Reva.UNIAN skelbia, kad miręs karys yra Genadijus Chastiakovas, dirbęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno padėjėju. Buto apžiūros metu teisėsaugos pareigūnai rado dar penkias nepažeistas granatas.

Rekomenduos pradėti derybas su Ukraina dėl stojimo į ESPasak „Reuters“, kuris remiasi savo šaltiniais, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen tokias rekomendacijas pateiks šią savaitę.Pasak agentūros, lapkričio 8 dieną EK vadovė paskelbs teigiamą ataskaitą, kurios pagrindu bus pateiktos rekomendacijos nacionaliniams lyderiams patvirtinti derybų pradžią. Tai galėtų būti padaryta aukščiausiojo lygio susitikime gruodį.Tačiau „Reuters“, tokios derybos paprastai trunka daugelį metų.

Ukrainoje uždrausti fejerverkai ir petardosUkrainoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis naudoti ir platinti daugumą fejerverkų ir petardų. Tai paskelbė parlamento narė Jevgenia Kravčiuk.„Šalis atsibunda po dar vienos apšaudymo nakties, kad pradėtų naują dieną. 621-oji karo diena. Dabar tikrai ne laikas ir dar ilgai nebus laikas petardoms ir fejerverkams“, – feisbuke rašė J. Kravčiuk.

Žiniasklaida: 128-osios brigados kariai, patekę į raketų ataką, laukė vėluojančio vado128-osios kalnų šturmo Užkarpatės brigados kariai daugiau nei pusvalandį laukė vado, kuris vėlavo į apdovanojimų ceremoniją raketų pajėgų ir artilerijos dienos proga. Apie tai rašo „Hromadske“ su nuorodomis į šaltinius.Pasak leidinio, brigados vadas Dmytro Lysyukas atvyko į įvykio vietą praėjus kelioms minutėms po raketų smūgio. „Hromadske“ šaltinis pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė stebėjo 128-osios brigados kovotojus iš drono, rengdama raketų smūgį. Tačiau galiausiai ir rusai padarė klaidą ir pataikė į pastatą už karių, arčiau kelio.„Ir taip, visi tie, kurie stovėjo arčiau kelio, jie visi žuvo. Personalas, kuris turėjo būti apdovanotas (ginklų vadai, šauliai, artileristai), buvo šiek tiek paslėptas pastato siena, į kurią pataikė „Iskander“. Dėl to aukų yra šiek tiek mažiau“, – sakė vienas iš šaltinių.Anksčiau pirmadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos patvirtino, kad per raketų smūgį žuvo 19 128-osios atskiros kalnų šturmo Užkarpatės brigados karių. Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą pakomentavo incidentą, sakydamas, kad tragedijos „buvo galima išvengti“.

Ukrainos kariuomenės vadams – negailestinga kritika Ukrainos kariuomenės vadai patiria vis didesnį spaudimą po mirtinos Rusijos atakos per Ukrainos karinį renginį, skirtą paminėti Artilerijos dieną, kai sveikinami artilerijos ir raketų daliniuose dirbantys asmenys.Pasak BBC, gerai žinomas Ukrainos savanoris Serhijus Sternenko pasiūlė, kad ceremoniją organizavęs vadas turėtų būti įkalintas iki gyvos galvos. „Panašių incidentų jau buvo daug. Deja. Be sisteminių pokyčių tokių incidentų bus daugiau“, – sakė jis.Transliuotojas taip pat praneša apie vaizdo įrašą, kuriame Ukrainos karys kritikuoja renginio organizatorius. „Dėl šios [ceremonijos] žuvo daug Ukrainos gynėjų ir civilių. Visi fronto linijose žino, kad daugiau nei dviejų žmonių minia visada provokuoja „atvykimą“ [oro antskrydį]“, – sakė jis.Kitas rašė: „Kaip buvo įmanoma surinkti VISUS mūsų karius į vieną vietą?“

EK vadovė: Ukrainai reikia tvarios taikos, o ne dar vieno įšaldyto konfliktoEuropos Sąjunga turėtų toliau stengtis, kad vis daugiau viso pasaulio šalių palaikytų taikos Ukrainoje formulę.Tai kalbėdama ES ambasadorių konferencijoje Briuselyje pasakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.„Mūsų pagrindinis tikslas turi būti tęsti darbą, siekiant užtikrinti teisingą ir tvarką taiką, o ne įšaldyti dar vieną konfliktą. Niekas nenori taikos taip, kaip Ukrainos tauta. Pagrindinis būdas ją pasiekti yra prezidento Zelenskio pasiūlyta taikos formulė,“ – kalbėjo U. von der Leyen.Ji užsiminė, kad Europos Komisija dalyvavo visuose trijuose Kopenhagoje, Džedoje ir Maltoje vykusiuose nacionalinio saugumo patarėjo posėdžiuose, kurių metu daugiau nei 60 valstybių atstovų bendromis jėgomis stengėsi pasirengti būsimam viršūnių susitikimui taikos Ukrainoje klausimui aptarti.„Tad leiskite jūsų paprašyti toliau stengtis, kad vis daugiau viso pasaulio šalių palaikytų taikos formulę. Žinau, kad tai nėra lengva, žinau, kad šis darbas yra sunkus, tačiau iš esmės galų gale teisinga ir tvari taika Ukrainoje būtų naudinga visam pasauliui. Tai turi būti mūsų pagrindinė užduotis,“ – atkreipė dėmesį U. von der Leyen.Europos Komisijos pirmininkė taip pat akcentavo, kad Ukrainai yra būtinas ir ilgalaikis saugumas. Šiuo atžvilgiu Europos Sąjunga turėtų užtikrinti, kad Ukraina turės tvarias karines pajėgas, galėsiančias apginti Ukrainą dabar ir atgrasyti Rusijos agresiją ateityje, kad „nepasikartotų praeities įvykiai“.Pasak U. von der Leyen, tai turi didelę reikšmę ES gynybos pramonei. Dėl šios priežasties ES pristatė amunicijos gamybos rėmimo įstatymą (ASAP).Europos Komisijos pirmininkė pabrėžė, kad, be amunicijos, taip pat yra būtina padėti Ukrainai kurti oro gynybos ir laivybos, o vidutinėje ir tolimojoje perspektyvoje – dar ir kibernetinius bei aeronautikos pajėgumus.„Pažvelgus, iš esmės tai yra europiniai pajėgumai. Tuo tikslu Europos šalys privalės bendradarbiauti ne tik mokslinių tyrimų ir plėtros, bet ir pramonės srityje. Privalome užtikrinti, kad, mėgindami apsaugoti Europą ir visapusiškai paremti Ukrainą, nesusidursime su jokiomis kliūtimis. Dabar prieš mus atsiveria galimybių langas. Ir aš norėčiau mus paraginti pasinaudoti šiomis galimybėmis, kadangi jos padės mums imtis konkretesnių veiksmų kuriant tikrą Europos gynybos sąjungą. Šią užduotį aš labai palaikau ir stengiuosi ją įvykdyti,“ – baigdama sakė U. von der Leyen.Europos Sąjunga toliau tiekia didelę politinę, diplomatinę, ekonominę, finansinę, humanitarinę ir karinę pramonę nuo karinės rusų agresijos besiginančiai Ukrainai. Nuo 2022 m. vasario Ukraina iš ES šalių jau yra gavusi daugiau nei 82 mlrd. eurų paramos.

Ukraina patvirtino 19 karių žūtį per karinę ceremonijąPraėjus kelioms dienoms po Rusijos raketos smūgio prieš karinės ceremonijos dalyvius Ukrainos fronto teritorijoje, ukrainiečių kariuomenė patvirtino 19 karių žūtį. Šiuo metu vyksta visų tragedijos aplinkybių tyrimas, pirmadienį „Telegram“ tinkle rašė 128-oji kalnų šturmo brigada.Po smūgio praėjusį penktadienį Ukrainos žiniasklaida pradžioje skelbė, kad tikriausiai žuvo daugiau kaip 20 žmonių. Ukrainos kariniais duomenimis, rusų „Iskander“ tipo raketa smogė, kai kariai dalyvavo pagerbimo ceremonijoje Artilerijos dienos proga.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei gynybos ministras Rustemas Umerovas paskelbė, kad pradėtas tyrimas. Socialiniuose tinkluose pasipylė griežta kritika karinei vadovybei – buvo kritikuojama, kaip tokia ceremonija fronto teritorijoje apskritai galėjo vykti.Taip pat kritikuota, kad institucijos ir ministras kruviną ataką patvirtino tik savaitgalį, kai informacija apie tai socialiniuose tinkluose, taip pat žiniasklaidoje sklandė jau kurį laiką. Karių gimtajame regione Užkarpatės srityje paskelbtas trijų dienų gedulas.

Putinas vyksta į KazachstanąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį su vizitu lankysis Kazachstane. Sostinėje Astanoje jis susitiks su prezidentu Kasymu Žomartu Tokaveju ir aptars „strateginės partnerystės klausimus“, pranešė Kazachstano prezidentūra.Nafta turtingas kaimyninis Kazachstanas dėl Vakarų sankcijų, įvestų po invazijos į Ukrainą, Rusijai tapo ypač svarbus. Buvusi sovietinė respublika tradiciškai yra Rusijos partnerė. Tačiau kartu prezidentas K. Ž. Tokajevas praeityje ne kartą santūriai kalbėjo apie karą prieš Ukrainą ir patvirtino, kad jo šalis remia ES ir kitų valstybių sankcijų režimą. Be to, Vakarų šalys vis labiau ieško suartėjimo su šia Centrinės Azijos respublika: lapkričio pradžioje, pavyzdžiui, Astanoje su vizitu lankėsi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.V. Putinui vizitas į Kazachstaną yra dar viena kelionė į užsienį po to, kai Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) kovą dėl spėjamų karo nusikaltimų išdavė jo arešto orderį. Kaip ir Kirgizija bei Kinija, kur V. Putinas lankėsi spalį, Kazachstanas nėra ratifikavęs vadinamojo TBT Romos statuto, todėl Kremliaus šeimininkui čia negresia sulaikymas.

Sulaikytas buvęs Ukrainos gynybos viceministrasUkrainos saugumo tarnyba (UST) sulaikė buvusį šalies gynybos ministro pavaduotoją Viačeslavą Šapovalovą už beveik 1 mlrd. grivinų išeikvojimą perkant kariškiams uniformas, praneša portalas „rbc.ua“.Šių metų sausio pabaigoje V. Šapovalovas, kuris buvo atsakingas už Ukrainos ginkluotųjų pajėgų užnugario aprūpinimą, atsistatydino iš pareigų.UST duomenimis, 2022 metais jis, susimokęs su savo pavaldiniais, nupirko nekokybiškų karinių uniformų iš privačios kompanijos už beveik 1 mlrd. grivinų.„Ukrainos kariškiai negali dėvėti šių uniformų, nes jos netinkamos naudoti šaltuoju metų laiku intensyvių karo veiksmų sąlygomis“, – pažymi UST.Tyrėjai, remdamiesi surinkta medžiaga, pareiškė buvusiam viceministrui įtarimus pagal du Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius:191 str. 5 dalį (turto pasisavinimas, iššvaistymas arba užvaldymas piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi);28 str. 2 dalį ir 114-1 str. 1 dalį (trukdymas teisėtai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir kitų karinių formuočių veiklai).Pagal tuos pačius straipsnius pareikšti įtarimai jo bendrininkui, buvusiam Gynybos ministerijos Valstybinių pirkimų departamento direktoriui.Abu įtariamieji šiuo metu yra sulaikyti. Jiems gresia laisvės atėmimas iki 12 metų konfiskuojant turtą.

„Reuters“: Putinas sieks prezidento posto per rinkimus 2024 metaisKremliaus lyderis Vladimiras Putinas nusprendė dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose, numatytuose 2024 m. kovą, pranešė „Reuters“, remdamasi šešiais šaltiniais.Šaltinių teigimu, sužinoję apie V. Putino sprendimą, patarėjai dabar rengiasi kampanijai ir V. Putino išrinkimui.„Sprendimas priimtas – jis kandidatuos“, – sakė vienas šaltinių.Užsienio diplomatinio šaltinio teigimu, V. Putinas tokį sprendimą priėmė neseniai ir netrukus apie tai bus paskelbta.Spalio 7 d. V. Putinui sukako 71-eri.Prezidento postą V. Putinui perdavė Borisas Jelcinas paskutinę 1999 m. dieną. V. Putinas jau eina prezidento pareigas ilgiau nei bet kuris kitas Rusijos valdovas nuo Josefo Stalino laikų, net ilgiau už 18 metų valdžiusį Leonidą Brežnevą.Jei bus ir vėl perrinktas, V. Putinas valdys iki 2030 metų.Rusijos prezidento rinkimai turi būti surengti 2024 m. kovo 17 dieną.

Kolonizacija: Valstybės Dūmoje siūloma dalyti rusams žemę Rytų UkrainojeRusijos Valstybės Dūmoje siūloma dalyti žemę okupuotose Ukrainos teritorijose „specialiosios karinės operacijos“ dalyviams. Apie tokią iniciatyvą interviu leidiniui „Kommersant“ papasakojo partijos „Rodina“ („Tėvynė“) lyderis Aleksejus Žuravliovas, praneša UNIAN.Pasak deputato, jis dabar rengia įstatymo projektą, kuriame numatoma skirti rusams „Rytų Ukrainos hektarą“ okupuotose Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių teritorijose. Be to, Rusijos armijos kareiviai žemės gaus pirmiausia.Žuravliovo teigimu, tokią idėją paskatino Rusijoje jau egzistuojančios panašios Tolimųjų Rytų ir Arkties hektarų programos.„Rusija padidėjo daugiau kaip 100 milijonų hektarų, o po mūsų pergalės kažkas juk turės dirbti šią žemę“, – sakė Valstybės Dūmos narys, nepatikslindamas, kur, pagal jo sumanymą, turėtų dėtis dabar šiose teritorijose gyvenantys ir ramiai iki okupantų rusų įsiveržimo žemę dirbę ukrainiečiai.Kaip rašė UNIAN, Rusijos propaganda kartais tiesiogiai pripažįsta, kad Donbaso ukrainiečių, kuriuos Rusija neva gelbsti, gyvybės jai iš tikrųjų nerūpi. Neseniai vienoje televizijos laidoje Rusijos „ekspertai“ konstatavo, kad pafrontės mieste Avdijivkoje tebėra šimtai civilių. Bet neva jie „patys kalti“, kad neišvyko, todėl rusai juos bombarduos.

B. Pistoriusas: raketos „Taurus“ nepakeis žaidimo taisyklių kare UkrainojeVokietija iki šiol neapsisprendė dėl sparnuotųjų raketų „Taurus“ tiekimo Ukrainai ir abejoja, ar šios raketos apskritai gali kardinaliai pakeisti situaciją fronte.Tai pirmadienį per NATO konferenciją Berlyne pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Nemanau, kad raketos pakeis žaidimą“, – sakė B. Pistoriusas.Jis patvirtino, kad apie šios ginkluotės perdavimą negali pasakyti nieko naujo, ir pakartojo, kad Vokietija, teikdama pagalbą Ukrainai, neturėtų ignoruoti savo interesų, nepatikslindamas, ką turi omenyje. Ministras taip pat pažymėjo, kad federalinė vyriausybė turi tikrinti kiekvieną žingsnį ginkluotės sistemų tiekimo klausimu, ir sprendimai nėra lengvi.„ATACMS, kurias perdavė JAV, veikia 160 km atstumu, „Taurus“ – 500 km, tai visai kita sistema“, – pabrėžė B. Pistoriusas.Kartu jis priminė, kad Vokietija šiuo metu yra antroji ginkluotės tiekėja Ukrainai po JAV, ir vokiški ginklai kasdien padeda gelbėti gyvybes ir saugoti infrastruktūrą Ukrainoje.Kaip jau buvo pranešta, Ukraina prašo Vokietiją raketų nuo šių metų pavasario. Daugelis VFR politikų, taip pat ir iš valdančiosios koalicijos partijų, pasisako už jų tiekimą.

Okupantai skelbia pradėję tiesti naują kelią į KrymąRusija inicijavo Rostovo sritį su aneksuotu Krymu sujungsiančio geležinkelio tiesimą, taigia aneksuotos Zaporižios srities „gubernatorius“ Jevgenijus Balickis. Jis teigia, kad geležinkelis jau pradėtas tiesti nuo Donecko pusės.„Geležinkelis bus nutiestas nuo Jakymivkos iki Rostovo ir eis per Berdianską bei Mariupolį. Projektas jau pradėtas vykdyti. Jakymivka yra žemiau Melitopolio, labiau nutolusi į pietvakarius. Tai geležinkelio mazgas, nuo kurio ir pradėta statyba“, – nurodė J. Balickis.

V. Zelenskis pateikė parlamentui įstatymų projektus dėl karinės padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė Aukščiausiajai Radai įstatymų projektus, kuriuose siūloma patvirtinti jo įsakus dėl karinės padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimo dar 90 dienų.Atitinkami įstatymų projektai įregistruoti, praneša „Ukrinform“.V. Zelenskis siūlo parlamentui patvirtinti jo įsakus dėl karinės padėties ir visuotinės mobilizacijos Ukrainoje pratęsimo nuo 2023 metų lapkričio 16 d. dar 90 parų.„Ukrinform“ primena, kad 2022 metų vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tą pačią dieną šalyje buvo įvesta karinė padėtis ir paskelbta visuotinė mobilizacija – iki kovo 26 d.Vėliau karinės padėties ir visuotinės mobilizacijos terminus parlamentas pratęsė iki 2022 metų balandžio 25 d., gegužės 25 d., rugpjūčio 23 d., lapkričio 21 d., taip pat iki 2023 metų vasario 19 d., gegužės 20 d., rugpjūčio 18 d., lapkričio 15 d.Galiojant karinei padėčiai, ribojamas 18-60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies. Taip pat ribojama piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės judėjimo laisvė, įvedama komendanto valanda.

Po 19 gyvybių nusinešusios rusų atakos Ukrainos brigada žada kerštą: žuvo geriausi mūsų kariaiUkrainos 128-oji atskirosios Užkarpatės kalnų šturmo brigada pirmą kartą oficialiai pakomentavo Rusijos ataką prieš brigados karius Zaporižios srityje apdovanojimų ceremonijos metu. Skelbiama, kad žuvo 19 karių.„Priešo raketos ataka nusinešė 19-os 128-osios atskirosios Užkarpatės kalnų šturmo brigados karių gyvybes... Žuvo geriausi mūsų kariai... Reiškiame nuoširdžią užuojautą jų artimiesiems ir pažadame šimteriopai atkeršyti už savo ginklo brolius“, – sakoma įraše.Išsamiau: https://www.delfi.lt/news/daily/world/po-19-gyvybiu-nusinesusios-rusu-atakos-ukrainos-brigada-zada-kersta-zuvo-geriausi-musu-kariai.d?id=94979489

Ukrainos žvalgyba nefiksuoja aktyvaus dronų gabenimo iš Irano į RusijąIranas vis dar gali tiekti Rusijai nedideles šahedų partijas. Tačiau šiuo metu Ukrainos žvalgyba nefiksuoja aktyvaus dronų kamikadzių gabenimo į šalį agresorę.Tai rašoma portalo „rbc.ua“ publikacijoje „Karas už šviesą. Kaip ir kada Rusija gali pradėti atakas prieš Ukrainos energetiką“.Jelabugoje esančioje gamykloje, kur Kremlius nori plačiu mastu gaminti šahedus, darbai iš dalies jau pradėti.Kaip paaiškino Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas generolas majoras Vadymas Skibickis, šioje įmonėje atliekamas tik galutinis dronų kamikadzių „Geran-2“ surinkimas. Tačiau Rusijoje veikia ir kitos gretutinės gamyklos, tiekiančios komponentus smogiamiesiems dronams.„Priešas planavo pagaminti kas mėnesį mažiausiai 200 šahedų. Tačiau iš tikrųjų pagamina mažiau. Rusija tik pradėjo didinti dronų gamybą ir šiuo metu tai daugiausia iš Irano gaunamų komponentų rinkiniai“, - sakė V. Skibickis.Bet Vyriausioji žvalgybos valdyba neatmeta, kad Iranas vis dar gali siųsti Maskvai ir nedideles šahedų partijas. Teheranas jau įvykdė pirmąsias su Rusija sudarytas sutartis. Todėl dabar Ukrainos žvalgyba nefiksuoja aktyvaus dronų kamikadzių gabenimo iš Irano teritorijos į Rusiją.Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Rusija užsitikrino Irano pagalbą „Shahed“ tipo dronų kamikadzių tiekimo klausimu. Rusija reguliariai naudoja šias bepilotes skraidykles, atakuodama Ukrainos karinę ir civilinę infrastruktūrą.Birželį Nacionalinio saugumo tarybos Baltuosiuose rūmuose koordinatorius Johnas Kirby pareiškė, kad Iranas aktyviai dalyvauja statant šahedų gamyklą Rusijoje. Ji turėtų būti pastatyta iki kitų metų pabaigos, pažymėjo pareigūnas.

Ukraina pranešė, kad naktį Rusija puolė raketomis, paleido 22 dronusPirmadienį Ukraina pranešė, kad per naktį Rusijos pajėgos iš okupuotų šalies regionų pietuose paleido keturias raketas ir daugiau nei 20 kovinių dronų.„Buvo numušta penkiolika dronų „Shahed“ ir viena iš oro paleidžiama valdoma raketa Kh-59“, – pranešė Ukrainos oro pajėgos.

Aštuoni Odesos gyventojai buvo sužeisti per Rusijos oro atakąAštuoni Odesos gyventojai buvo sužeisti per naktinę Rusijos oro ataką.Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Per naktinę Rusijos ataką Odesoje buvo sužeisti aštuoni gyventojai“, – pareiškė pareigūnas.Trims nesunkiai sužeistiems žmonėms reikiama pagalba buvo suteikta vietoje, penki nukentėjusieji nugabenti į ligoninę.„Ligoninėje sužeistiesiems teikiama visa reikiama pagalba, jų būklė stabili“, – patikino O. Kiperis.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rusai tikriausiai atakavo Odesą raketomis „Oniks“ ir „Iskander-M“. Buvo smogta miesto centrui ir užkonservuotam pramoniniam pastatui. Sprogimo banga apgadino kelis daugiaaukščius gyvenamuosius namus ir dailės muziejų istorinėje miesto dalyje, įtrauktoje į UNESCO paveldo sąrašą.Bepiločių orlaivių ataka buvo nukreipta į Odesos uosto infrastruktūrą. Oro gynybos pajėgos sunaikino 15 dronų. Nukentėjo sandėliai, speciali krovimo technika, automobiliai su grūdais.

Buvęs Čekijos prezidentas M. Zemanas: klydau dėl V. Putino – tai didžiausia mano nesėkmėBuvęs Čekijos prezidentas Milošas Zemanas savo didžiausia nesėkme per visą dešimtmetį valstybės vadovo poste pavadino tai, kad jis klydo dėl Vladimiro Putino.Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Čekijos leidiniu „Vinegret.cz“.„Didžiausia mano nesėkmė yra tai, kad aš visiškai klydau dėl Vladimiro Putino, nes tik neprotingas žmogus galėjo padaryti tokią tragišką klaidą kaip įsiveržimas į Ukrainą“, – pareiškė M. Zemanas televizijos kanalo „Nova“ laidoje.Anot jo, invazija padarė žalos ne tik Ukrainai, bet ir Rusijai, be to, labai daug.„Mažai kas suvokia, bet V. Putinas yra žmogus, kuris pakenkė savo šaliai“, – sakė buvęs Čekijos prezidentas.M. Zemanas teigė, kad visada stengėsi ginti nacionalinius interesus, o „ar man pavyko, ar ne, tegul sprendžia kiti“. Tačiau, pridūrė politikas, „niekas negali manęs kaltinti, kad aš kažkam nuolaidžiavau“.M. Zemanas Čekijos prezidento pareigas ėjo dvi kadencijas 2013–2023 m. m. Jis pasisakė už bendradarbiavimo su Maskva plėtojimą ir ragino atšaukti sankcijas Rusijai, kurias Vakarų šalys jai įvedė už Krymo aneksiją.

Rusijos pajėgos apšaudė Chersono sritį 132 kartus, sužeisti aštuoni žmonėsLapkričio 5 dieną Rusijos kariai apšaudė Ukrainos Chersono sritį 132 kartus, paleisdami 640 sviedinių.Tai feisbuke pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pasak O. Prokudino, rusai pasitelkė minosvaidžius, artileriją, dronus, tankus, lėktuvus, priešlėktuvinės artilerijos sistemas „S-60“ ir daugkartinio paleidimo raketų sistemas „Grad“.Kaip teigiama, atakų taikiniu tapo gyvenamosios teritorijos. Beryslave buvo smogta į parduotuvę, o Chersone – į privačias įmones.Gauta duomenų apie aštuonis sužeistus žmones.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 305 970 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 880 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų lapkričio 6 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 305 970 kareivių.Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 5 288 tankų (+4), 9 958 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 7 389 artilerijos sistemų (+14), 867 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 570 oro gynybos priemonių (+0), 322 lėktuvų (+0), 324 sraigtasparnių (+0), 5 554 dronų (+20), 1 556 sparnuotųjų raketų (+2), 20 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 9 744 automobilių (+14), 1 047 specialiosios technikos vienetų (+0).Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukraina: Valstybinės specialiosios transporto tarnybos išminuotojai per savaitę išminavo daugiau kaip 1,5 tūkst. hektarųUkrainos gynybos ministerijos Valstybinės specialiosios transporto tarnybos daliniai spalio 30 – lapkričio 5 d. d. aptiko ir neutralizavo 3195 sprogius objektus.Kaip praneša pirmadienį „Ukrinform“, Valstybinė specialioji transporto tarnyba apie tai informavo feisbuke.Iš viso per savaitę jos daliniai patikrino ir išminavo 1537,61 hektaro teritoriją.Pažymima, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Valstybinės specialiosios transporto tarnybos specialistai aptiko ir neutralizavo 81 151 sprogų objektą, išminavo teritoriją, kurios bendras plotas – 34 837,01 hektaro.Taip pat išminuota 700,1 km greitkelių, 2240,4 km geležinkelių, 319,9 km elektros perdavimo linijų ir 35 km dujotiekių.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalį Ukrainos valstybinių institucijų pirotechnikos daliniai kartu su nevyriausybiniais operatoriais patikrino daugiau kaip 22 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės.

Odesą sudrebino sprogimasSekmadienio vakarą Ukrainos Odesos mieste nugriaudėjo galingas sprogimas.Tai pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.Prieš tai Ukrainos karinės oro pajėgos socialiniame tinkle „Telegram“ buvo perspėjusios dėl raketų atakų pavojaus Odesos srityje.Kiek vėliau kariuomenė nurodė, kad oro erdvėje buvo pastebėta raketa, artėjanti link Odesos.Odesos, Mykolajivo ir Chersono srityse buvo paskelbtas oro pavojus.

Parlamentaras: Zelenskis davė nurodymą ruoštis prezidento rinkimams 2024 metų kovo 31-ąjąVolodymyras Zelenskis nusprendė surengti Ukrainos prezidento rinkimus 2024 metų kovo 31 d. Tai televizijos kanalo „Espresso“ laidoje pareiškė liaudies deputatas Oleksijus Hončarenka, praneša UNIAN.„Mano žiniomis, V. Zelenskis priėmė sprendimą surengti prezidento rinkimus kitąmet. Jis davė nurodymą Prezidento biurui ruoštis rinkimams, kurie turėtų įvykti 2024 metų kovo 31 d. Atrodo, kad tai yra konstitucinis terminas – paskutinis kovo sekmadienis. Šį sprendimą jie ketina aiškinti visuomenei tuo, kad esą to reikalauja partneriai Vakaruose. Be kita ko, tuo, kad jei šie rinkimai nebus surengti, tai V. Zelenskis praras legitimumą. Ypač turint omenyje tai, kad Putinas planuoja rinkimus surengti kovo mėnesį“, – sakė O. Hončarenka.Bet O. Hončarenka teigia, kad „partneriai Vakaruose nereikalauja iš mūsų jokių rinkimų“.„Noriu iš karto patikinti, kad Vakarų partneriai iš mūsų nereikalauja jokių rinkimų. Nėra jokių viešų ar neviešų reikalavimų. Tai neturi nieko bendra su mūsų partneriais. Tai išskirtinai politinės užduotys, kurias sau kelia Prezidento biuras. Kalbame tik apie prezidento rinkimus, nes parlamento rinkimus tiesiogiai draudžia Ukrainos Konstitucija“, – pridūrė jis.Anksčiau Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas pareiškė, kad Konstitucija nedraudžia rengti rinkimų karo metu. Toks draudimas yra numatytas Ukrainos įstatyme „Dėl karinės padėties teisinio režimo“.Spalį V. Zelenskis pareiškė, kad negali atsistatydinti iš Ukrainos prezidento pareigų, kol vyksta karas prieš Rusiją. Ukrainos vadovas taip pat teigė, kad nesiektų antros kadencijos, jei baigtųsi karas su rusais.Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad prezidentas V. Zelenskis svarsto galimybę kitą pavasarį surengti valstybės vadovo rinkimus.

 Zelenskis: man tereiks 24 minučių paaiškinti Trumpui, kodėl jis negali atnešti taikosBuvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad jei būtų perrinktas, jis galėtų per 24 valandas užbaigti karą Ukrainoje, Volodymyras Zelenskis atkirto, kad jam užtektų vos 24 minučių įrodyti, jog tai neįmanoma.Ukrainos prezidentas tai sakė per išsamų interviu NBC laidai „Meet the Press“, pranešė „Ukrinform“.„Buvęs prezidentas D. Trumpas sakė, kad gali užbaigti karą per 24 valandas. Ką galiu pasakyti? Labai prašom. Prezidentas (Joe) Bidenas buvo čia atvykęs, manau, kad jis kai ką suprato, ką galima suprasti tik būnant čia, – NBC sakė V. Zelenskis. – Taigi kviečiu prezidentą D. Trumpą“.„Jei jis čia atvyks, man reikės 24 minučių, ne daugiau, paaiškinti prezidentui D. Trumpui, kad jis negali suvaldyti šio karo, – kalbėjo V. Zelenskis. – Jis negali atnešti taikos dėl (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino“.V. Zelenskis nebuvo tikras, ar D. Trumpas remtų Ukrainą, jei būtų perrinktas. „Aš tikrai to nežinau“, - sakė jis ir pridūrė nebendravęs su D. Trumpu nuo 2021 m. sausio mėnesio, kai jis baigė eiti JAV prezidento pareigas.Pasak V. Zelenskio, kalbant apie paramą Ukrainai, svarbi ne tik JAV lyderių, bet ir Amerikos, Europos Sąjungos žmonių nuomonė, ji „yra svarbiausia“, nes tai „jų parama, jų pinigai“. V. Zelenskis sakė žinąs, kad „jie palaiko Ukrainą, myli mus ir tikrai supranta mūsų labai sunkų karą su Rusija“.