aA
Rusija pažadėjo, jog nuo ketvirtadienio trims dienoms nutrauks ugnį, kad iš Mariupolio „Azovstal“ gamyklos galėtų būti evakuoti civiliai. Tačiau Jungtinės Karalystės žvalgyba patvirtino, jog Rusijos taikiniais Ukrainoje ir toliau išlieka civiliniai, o ne kariniai objektai.

Ukrainos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos įsiveržė į „Azovstal“ teritoriją. Kremlius tai paneigė, bet Mariupolio meras Vadymas Boičenka sakė, kad, vykstant „įnirtingoms kovoms“ su rusais „Azovstal“ komplekse, prarastas ryšys su ten esančiais Ukrainos kariais. Tiesa, trečiadienio vakarą su kariais jau pavyko susisiekti.

Be to, paaiškėjo, kad buvęs apsuptos „Azovstal“ gamyklos darbuotojas okupantams parodė požemines perėjas po gamykla. Tai patvirtino Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka.

Trečiadienio vakarą išplatintame vaizdo pranešime A. Geraščenka sakė, kad prie Rusijos atakos prisidėjo išdavikas. Jam atskleidus požeminius „Azovstal“ kelius, Rusijos kariuomenė juos šturmavo. „Rusų šunsnukiai tarp gamyklos darbuotojų rado išdaviką, kažkokį elektriką, kuris parodė tunelius, vedančius po žeme į gamyklos teritoriją. Antradienį rusai pradėjo šturmuoti tuos tunelius, remdamiesi iš išdaviko gauta informacija“, – teigia A. Geraščenka. Jis patvirtino, kad Ukrainos gynėjai ir toliau gina „Azovstal“ teritoriją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienio vakarą kreipdamasis į Danijos piliečius, kurie mini 77-ąsias Skandinavijos šalies išsivadavimo iš Vokietijos metines per Antrąjį pasaulinį karą, tvirtino, kad Rusijos svajonės neišsipildys.

„Rusijos valstybė nepasirengusi sustabdyti karo. Jie svajoja užvaldyti Ukrainą ir kitas Europos šalis. Jie vis dar svajoja, kad Europos laisvė išnyks. Tačiau jų svajonės neišsipildys. Svajonė apie taiką išsipildys, kaip tai atsitiko prieš 77 metus“, – pabrėžė V. Zelenskis.

RUSIJOS KARAS PRIEŠ UKRAINĄ
JAV kompanija „Lockheed Martin“ ketina gerokai padidinti prieštankinių sistemų „Javelin“ gamybąJAV kompanija „Lockheed Martin“ ketina gerokai padidinti prieštankinių sistemų „Javelin“ ir kitos modernios ginkluotės gamybą.Tai interviu televizijos kanalui CBS pareiškė „Lockheed Martin“ vadovas Jamesas Taicletas.Pasak jo, bendrovė užsibrėžė tikslą padidinti „Javelin“ gamybą iki 4 000 sistemų per metus nuo dabartinių 2 100, tam gali prireikti kelerių metų.J. Taicletas pažymėjo, jog dėl Rusijos ir Kinijos keliamo pavojaus šiuolaikinės ginkluotės paklausa didės, todėl korporacija „gali tučtuojau pardėti plėsti gamybą“.„Mes planuojame savo veiklą tolimai perspektyvai, ir bus didinama ne tik prieštankinių sistemų „Javelin“ gamyba“, – pabrėžė kompanijos vadovas.„Ukrinform“ primena, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios JAV jau nusiuntė Ukrainai ginkluotės, taip pat ir „Javelin“ sistemų, už 3,4 mlrd. dolerių.
Arestovičius: šiuo metu Ukrainoje vyksta dar „keturios Bučos“Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius interviu Izraelio televizijai pareiškė, kad šiuo metu Ukrainoje vyksta dar „keturios Bučos“: dvi – Zaporižės kryptimi, dvi – Chersono, praneša „Ukrinform“.„Kol kas aktuali ukrainiečių tautos išlikimo tema, kadangi Rusijos armija čia vykdo akivaizdų genocidą. Ir Jungtinių Tautų Tarptautinis teismas šią bylą nagrinėja kaip Rusijos genocidą prieš Ukrainą – byla vadinasi būtent taip, o ne kaip nors kitaip“, – sakė jis.„Masinis žaginimas, vaikų ir senelių žudymas, civilių šaudymas ir t. t. – apie kokią „brolybę“ galima kalbėti? Net jei ir bus atnaujinti santykiai – mes vis dėlto esame kaimynai, - tai dar labai tolima istorija. O dabar mūsų uždavinys – išgyventi“, – pabrėžė patarėjas.Penktadienį Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė, kad Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje jau tiria 17 šalių.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Iš „Azovstal“ evakuoti civiliai pasiekė ZaporižiąĮ Ukrainos kontroliuojamą Zaporižią sekmadienį atvyko aštuoni autobusai su 174 Mariupolio civiliais gyventojais, įskaitant 40 evakuotųjų iš Rusijos pajėgų apgultos uostamiesčio metalurgijos gamyklos „Azovstal“, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.Tie 40 žmonių šeštadienį buvo evakuoti iš plieno gamyklos, kurioje yra likę paskutiniai ukrainiečių kariai šiame nuniokotame mieste.Evakuotieji, kai kurie jų – su mažais vaikais, išlipo iš baltų autobusų, atvežusių juos į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę Zaporižioje, pietiniame Ukrainos mieste, kuris tapo bėgančiųjų iš Rusijos okupuotų teritorijų centru.Humanitarinės pagalbos darbuotojai lydėjo pagyvenusius žmones, tarp jų ir moterį neįgaliojo vežimėlyje.„Su palengvėjimu galiu patvirtinti, kad šiandien iš Mariupolio pragaro į saugią vietą pavyko išgabenti dar 174 žmones“, – tviteryje rašė Jungtinių Tautų nuolatinė koordinatorė Ukrainai Osnat Lubrani.„Mūsų darbas dar nebaigtas. Nepamirštu tų, kurie liko ten“, – pridūrė ji.Šiuo metu iš Mariupolio saugiais humanitariniais koridoriais evakuota daugiau kaip 600 žmonių, tačiau pastarosiomis dienomis dešimtys gyventojų negalėjo prisijungti prie konvojų, pareiškime teigė O. Lubrani.„Toliau bendradarbiausime su abiem konflikto šalimis, kad užtikrintume, jog norintiems išvykti būtų suteiktos garantijos tai padaryti saugiai ir jų pasirinkta kryptimi“, – pridūrė ji.Pasiduoti – „ne išeitis“Rusijos pajėgų apsiaustoje Mariupolio plieno gamykloje „Azovstal“ likę ukrainiečių pajėgų nariai anksčiau sekmadienį sakė negalintys pasiduoti dėl Rusijos pajėgų atsakomųjų veiksmų tikimybės.„Mes, visi Mariupolio įgulos kariškiai, esame Rusijos, Rusijos kariuomenės įvykdytų karo nusikaltimų liudininkai... Mes esame liudininkai. Pasidavimas – ne išeitis, nes Rusijai nerūpi mūsų gyvybės“, – sakė gamyklą ginančio pulko „Azov“ žvalgybos pareigūnas Ilja Samoilenka.Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sekmadienį socialiniuose tinkluose pareiškė, kad Kyjivas „nesustos, kol iš „Azovstal“ nebus evakuoti visi mūsų žmonės“.Vėlų šeštadienį Kijevas paragino pagalbos agentūrą „Gydytojai be sienų“ (MSF) evakuoti paskutinius ten likusius karius, kurių daugelis yra sužeisti.Ukraina taip pat pranešė, kad iš „Azovstal“ buvo evakuotos visos civilės moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.Plieno gamykla „Azovstal“ yra paskutinis Ukrainos pasipriešinimo židinys nuniokotame uostamiestyje, o jos likimas įgavo simbolinę reikšmę nuo Rusijos invazijos pradžios.
Zelenskis: Rusija pamiršo viską, kas rūpėjo Antrojo pasaulinio karo nugalėtojamsRusija pamiršo viską, kas rūpėjo Antrojo pasaulinio karo nugalėtojams, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, dieną prieš Maskvai minint Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją.Smerkdamas Rusijos vykdomą intensyvų apšaudymą Ukrainos rytuose, įskaitant vieną smūgį į mokyklą, jis pareiškė: „Rusija pamiršo viską, kas buvo svarbu Antrojo pasaulinio karo nugalėtojams.“Kol normalūs žmonės metines sieja su taika ir šūkiu „Niekada daugiau!“, Rusija tęsia išpuolius, sakė V. Zelenskis savo naktiniame kreipimesi.„Per Rusijos aviacijos smūgį Bilohorivkoje Luhansko srityje žuvo apie 60 žmonių“, – pridūrė jis.Tai – „civiliai, kurie tiesiog slėpėsi mokykloje nuo apšaudymo. Tai buvo tikslinis smūgis mokyklai. Dar vienas okupantų nusikaltimas“, kalbėjo Ukrainos prezidentas.„Esu įsitikinęs, kad šiandien Ukraina parodė, jog jau esame visavertė laisvojo pasaulio ir suvienytos Europos dalis“, – pridūrė jis.Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.Rusija tą pačią progą švenčia gegužės 9-ąją ir vadina Pergalės diena prieš nacistinę Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare.Maskvos Raudonąja aikšte per šią dieną rengiamą paradą žygiuos tūkstančiai karių, taip pat bus demonstruojami tankai, šarvuočiai ir raketų paleidimo įrenginiai.
Dar daugiau nei 170 civilių, evakuotų iš „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje, kaip pranešama, atvyko į Zaporižią. https://twitter.com/ICRC/status/1523380721494093824?ref_src=twsrc%5Etfw
Zelenskis medaliu apdovanojo garsųjį Ukrainos šunį išminuotoją PatronąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis medaliu apdovanojo išgarsėjusį šunį Patroną iš Černihivo.Ceremonija vyko per bendrą spaudos konferenciją su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau.„Apdovanojau Patroną, kuris ne tik padeda neutralizuoti sprogstamus objektus, bet ir padeda mokyti mūsų vaikus būtinų saugos taisyklių toje vietoje, kur yra minų grėsmė“, – sakė V. Zelenskis.Patronas – Černihivo išminuotojų talismanas ir kolega. Džeko Raselo terjerų veislės šuo turi ypatingą ir labai svarbų darbą – jis puikiai užuodžia sprogmenis.
Zelenskis: pralaužti Mariupolio blokados karinėmis priemonėmis dabar neįmanomaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad pralaužti Mariupolio blokados karinėmis priemonėmis kol kas neįmanoma.Pasak UNIAN korespondento, jis tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau.„Šiandien tai neįmanoma. Ir mes apie tai atvirai kalbėjome. Ukraina neturi tokios sunkiosios ginkluotės, kad atblokuotų Mariupolį karinėmis priemonėmis", – pabrėžė V. Zelenskis.Jis pridūrė, kad valdžia šį klausimą bando išspręsti diplomatijos būdu.„Diplomatinis kelias atvedė prie to, kad šiandien visi civiliai buvo išvesti iš blokuotos „Azovstal“ gamyklos“, – sakė Ukrainos vadovas.
Irano URM vadovas: Teheranas nepritaria karui UkrainojeTeheranas nepritaria karui Ukrainoje ir tikisi politinio konflikto sprendimo, sekmadienį pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amir-Abdollahianis, po susitikimo su kolega iš Lenkijos.„Pasisakome prieš karą Ukrainoje, kaip ir prieš karą Jemene, Afganistane, Sirijoje, Irake ar bet kurioje kitoje pasaulio dalyje“, – kalbėjo Irano diplomatijos vadovas bendroje spaudos konferencijoje Teherane su Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau.„Manome, kad sprendimas dėl konflikto Ukrainoje turi būti politinis, o politinės derybos tarp Rusijos ir Ukrainos turėtų užbaigti karą“, – pridūrė Irano URM vadovas.Z. Rau vizitas – Irano valdžios institucijų kvietimu, ir tai yra pirmoji nuo 2014-ųjų tokia Lenkijos užsienio reikalų ministro kelionė.Lenkija teikia karinę paramą Ukrainai, o Iranas susilaikė nuo Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę pasmerkimo.Šalys pasirašys „bendradarbiavimo susitarimą kultūros, švietimo, mokslo, sporto, jaunimo ir žiniasklaidos srityse“, sakė Irano ministras.Z. Rau vizitas taip pat turi stiprią simbolinę prasmę.Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad ministras sekmadienį apsilankė Teherano kapinėse, kuriose palaidota daug jo tautiečių, Antrojo pasaulinio karo pradžioje deportuotų į Sovietų Sąjungą ir vėliau radusių prieglobstį Irane.
Kanados premjeras: Putinas atsakingas už siaubingus karo nusikaltimusLankydamasis Ukrainoje, Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau sekmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra atsakingas už karo nusikaltimus.Kyjive Kanados premjeras susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.„Akivaizdu, kad Vladimiras Putinas yra atsakingas už siaubingus karo nusikaltimus“, – J. Trudeau sakė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos vadovu, pabrėždamas, kad „turi būti prisiimta atsakomybė“.Jis taip pat pridūrė savo akimis matęs „šio neteisėto Rusijos karo žiaurumą“.
JAV paskelbė naują sankcijų Rusijai paketąSekmadienį Baltieji rūmai paskelbė naują sankcijų Rusijai paketą, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama Rusijos valstybinei žiniasklaidai, šios šalies įmonių bei turtingų asmenų prieigai prie pasaulyje pirmaujančių JAV apskaitos ir konsultavimo paslaugų.JAV taikys sankcijas transliuotojoms „Channel One Russia“ ir „NTV Broadcasting Company“, televizijai „Russia-1“. Bet kuriai JAV kompanijai uždraudžiama jas finansuoti per reklamą arba parduoti joms įrangą.„JAV verslas neturėtų užsiimti Rusijos propagandos finansavimu“, – teigė anonimiškumo pageidavęs aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas, pabrėždamas, kad šias žiniasklaidos priemones tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Kremlius.Kita Vašingtono puolimo kryptis – uždrausti teikti „įmonių steigimo, administravimo pagal įgaliojimą, apskaitos bei valdymo konsultavimo paslaugas bet kuriam asmeniui Rusijos Federacijoje“, pranešė Baltieji rūmai.Šios paslaugos naudojamos tarptautiniu mastu veikiančioms įmonėms valdyti, taip pat galimai siekiant apeiti sankcijas arba nuslėpti neteisėtai įgytą turtą, sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.Vašingtonas taip pat paskelbė naujus draudimus amerikietiškos produkcijos eksportui į Rusiją, sankcijas išplečiant į įvairias gamybos priemones – nuo buldozerių iki vėdinimo sistemų ar katilų.Sekmadienį Jungtinės Valstijos taip pat pranešė, kad įves vizų ribojimus 2,6 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos pareigūnų, taip pat sankcijas „Sberbank“ ir „Gazprombank“ pareigūnams.
Baltieji Rūmai: G-7 įsipareigoja nutraukti rusiškos naftos importąVisas Didžiojo septyneto (G-7) valstybių klubas „įsipareigojo palaipsniui nutraukti arba uždrausti rusiškos naftos importą“, sekmadienį paskelbė Baltieji rūmai, didindami spaudimą prezidentui Vladimirui Putinui dėl karo Ukrainoje.„Tai stipriai smogs pagrindinei Putino ekonomikos arterijai ir atims iš jo pajamas, kurių jam reikia karui finansuoti“, – teigiama prezidento Joe Bideno administracijos pareiškime, tiksliai nenurodant, kokius įsipareigojimus prisiėmė G-7 narės – Prancūzija, Vokietija, Kanada, Italija, Japonija, Didžioji Britanija ir JAV.Vakarai iki šiol demonstravo koordinuotumą skelbdami sankcijas Rusijai, tačiau nesiėmė tokių pat veiksmų, kai tai liesdavo Rusijos naftą ir gamtines dujas.Jungtinės Valstijos, kurios nebuvo svari Rusijos angliavandenilių vartotoja, jau uždraudė jų importą.Tačiau Europa yra daug labiau priklausoma nuo rusiškos naftos. Europos Sąjunga jau pareiškė, kad šiais metais siekia dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, nors Vokietija pasipriešino raginimams visiškai jas boikotuoti, o valstybės narės sekmadienį tęsė intensyvias derybas embargo rusiškai naftai.Sekmadienį per vaizdo konferenciją įvyko trečiasis šiais metais G-7 lyderių susitikimas, į kurį taip pat buvo pakviestas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Ši data pasirinkta labai simboliškai: gegužės 8-ąją europiečiai mini Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą.Šis susitikimas organizuotas taip pat išvakarėse Rusijoje gegužės 9-ąją tradiciškai vyksiančio karinio parado, skirto Sovietų Sąjungos pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti.
G-7: Putino veiksmai Ukrainoje daro gėdą RusijaiRusijos prezidento Vladimiro Putino sukeltas karas Ukrainoje užtraukė „gėdą Rusijai ir istorinėms jos žmonių aukoms“, teigiama Didžiojo septyneto (G-7) valstybių grupės sekmdienį išplatintame pareiškime.Šis turtingųjų valstybių klubas vienija Kanadą, Prancūziją, Italiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Jungtines Valstijas ir Vokietiją.„Rusija pažeidė tarptautinę taisyklėmis grindžiamą tvarką, ypač Jungtinių Tautų chartiją, pasiektą po Antrojo pasaulinio karo, kad išgelbėtų ateinančias kartas nuo karo rykštės“, – sakoma pareiškime, paskelbtame G-7 lyderiams susitikus vaizdo konferencijos būdu, minint Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą.„Mes ir toliau esame vieningai pasiryžę, kad prezidentas Putinas neturi laimėti savo karo prieš Ukrainą“, – pažymima jame.
Ukraina derasi dėl 11 mlrd. JAV dolerių vertės tarptautinės pagalbosUkraina derasi dėl 11 mlrd. JAV dolerių vertės tarptautinės pagalbos, pranešė šalies finansų ministras Serhijus Marčenka.Jis patikslino, kad 5 mlrd. dolerių iš šios sumos Ukrainai jau skirta.„Valstybės biudžeto pajamos šiuo metu padengia tik 54 proc. išlaidų, neįskaitant išlaidų karinėms reikmėms. Todėl pagrindinis balansavimas vyksta tarptautinės pagalbos, tarptautinio skolinimosi sąskaita“, – sakė ministras.Ministro žodžiais, pagrindinės Ukrainos finansuotojos – JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga.Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis neseniai patikino, kad Europos Sąjunga padės atkurti Ukrainos ekonomiką ir įgyvendinti būtinas reformas Rusijos sukelto karo nuniokotoje šalyje.Savo ruožtu Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad Ukrainai atstatyti po karo prireiks „šimtų milijardų eurų“.Ukrainos vyriausybė balandį skelbė, kad šalies atstatymo po karo išlaidos sieks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių (565 mlrd. eurų).
ES diplomatai ieško kompromiso dėl embargo rusiškai naftai detaliųSekmadienį Europos Sąjungos diplomatai įsitraukė į sudėtingas derybas dėl šeštojo ES sankcijų Rusijai paketo sąlygų, kelioms valstybėms narėms siekiant garantijų dėl tolesnio apsirūpinimo nafta.Pagal anksčiau šią savaitę Europos Komisijos pateiktus siūlymus dauguma ES narių iki metų pabaigos atsisakytų naftos importo iš Rusijos, taip nubausdamos Maskvą už Ukrainoje sukeltą karą. Tačiau kelios ES valstybės narės, tarp kurių labiausiai išsiskyrė Vengrija, pasisakė prieš šį embargą.Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad toks paketas, koks buvo pateiktas, peržengė „raudoną liniją“, tačiau diplomatai Briuselyje sakė, kad dėl techninių embargo detalių bus deramasi.27 Europos Sąjungos šalių ambasadorių pakartotinas susitikimas numatytas sekmadienį, blėstant viltims, kad paketas bus parengtas iki pirmadienio – kad būtų pasiųstas signalas Maskvai per Rusijos Pergalės dienos šventę.ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad jei per savaitgalį nebus pasiektas susitarimas, jis kitą savaitę sušauks užsienio reikalų ministrų susitikimą.Bet kokiam sprendimui dėl sankcijų turės vienbalsiai pritarti ES valstybių narių vyriausybės.„Nėra jokio politinio blokavimo, tačiau reikia užtikrinti alternatyvius tiekimo šaltinius nuo Rusijos vamzdynais eksportuojamo naftos priklausomoms šalims, neturinčioms priėjimo prie jūros. O tai nėra lengva“, – agentūrai AFP sakė vienas Briuselio diplomatas.„Tai nauji infrastruktūros ir technologiniai pokyčiai, kuriems reikia ne tik europinio finansavimo, bet ir kelių valstybių narių susitarimų. Mes darome pažangą, bet tam automatiškai reikia laiko“, – pridūrė jis.Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai buvo pasiūlyta leisti toliau importuoti rusišką naftą iki 2024 metų pabaigos, bet jos taip pat nori pagalbos užsitikrinant naujus naftos tiekimo šaltinius bei pertvarkant savo naftos perdirbimo gamyklas.Maža to, Budapeštas nori penkerių metų trukmės pereinamojo laikotarpio rusiškos naftos atsisakymui, ir jam reikia naujo naftotiekio su Kroatija, teikimui per jos uostus.Tuo tarpu kitas diplomatas Briuselyje teigė, kad ES vienybė dėl rusiškos naftos yra „garantuota“, tačiau reikia laiko „kai kurių valstybių narių problemoms išspręsti“.
Odesoje – nauji sprogimai Ukrainiečių žiniasklaida praneša, kad mieste nuaidėjo mažiausiai penki sprogimai. Skelbiama, kad buvo numušta mažiausiai viena raketa. Ji nukrito netoli nuo kranto miesto ribose. Kelios raketos pataikė į pakrantėje esančius objektus. Buvo apgadinta civilinė infrastruktūra. Informacija apie aukas tikslinama. https://twitter.com/Hromadske/status/1523363396049326085?ref_src=twsrc%5Etfw
Kanados premjeras apsilankė karo nusiaubtame Kyjivo priemiestyjeKanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau sekmadienį apsilankė netoli sostinės Kyjivo esančioje Irpinėje, kurioje Rusijos pajėgos kaltinamos įvykdžius žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus.Apie tai pranešė Irpinės meras.Meras Aleksandras Markušinas socialinėje žiniasklaidoje paskelbė nuotraukas su J. Trudeau, pridurdamas, kad Kanados premjeras „į Irpinę atvyko savo akimis pamatyti to siaubo, kurį rusų okupantai padarė mieste“.https://t.me/uniannet/53115
Airių roko grupės lyderis Bono surengė pasirodymą Kyjivo metropolitene Airių roko grupės U2 lyderis Bono sekmadienį surengė pasirodymą Ukrainos sostinės centre esančioje metropoliteno stotyje, per kurį gyrė ukrainiečių kovą už „laisvę“ ir sukalbėjo savo maldelę „už taiką“. Ant Kyjivo metropoliteno platformos pasirodžiusi 61 metų roko muzikos ikona atlikto tokius klasika tapusius grupės U2 kūrinius kaip „Sunday Bloody Sunday“, „Desire“ ar „With or without you“. „Žmonės Ukrainoje kovoja ne tik už savo laisvę. Jūs kovojate už mus visus – tuos, kurie mėgsta laisvę“, – per pertraukėlę tarp dainų sakė Bono. Atlikėjas taip pat prisiminė buvusius konfliktus grupės tėvynėje Airijoje ir jos problemas su galingesne kaimyne. „Mes meldžiamės, kad netrukus jūs pasidžiaugtumėte tokia taika“, – kalbėjo Bono. Daug metų humanitarine veikla užsiimantis ir dažnai savo nuomonę įvairiais klausimais, tokiais kaip kova su skurdu ar AIDS, išsakantis Bono Kyjive pasirodė netikėtai. Jo muzika skambėjo Ukrainos sostinėje gaudžiant oro pavojaus sirenoms ir vykstant susirėmimams šalies rytinėje dalyje. Bono, pasirodžiusio su U2 gitaristu Davidu Evansu, labiau žinomu kaip „The Edge“, klausėsi nedidelis būrys gerbėjų, tarp kurių buvo iš pažiūros išvargintų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narių. „Tai tiesiog geros emocijos, ir tiek“, – sakė iš Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų karių. Kita į koncertą atėjusi moteris 36 metų universiteto dėstytoja Olesia Bezsmertna prieš pasirodymą sakė, kad ją apėmęs „labai keistas jausmas – lyg būtum vaikas ir eitum į pirmą klasę“. https://twitter.com/good_ukraine/status/1523269894346838016?ref_src=twsrc%5Etfw
Baltieji rūmai: JAV pirmoji ponia atvyko neskelbto vizito į UkrainąJAV pirmoji ponia Jill Biden sekmadienį netikėtai apsilankė Ukrainoje ir kirtusi Slovakijos sieną susitiko su Ukrainos prezidento sutuoktine Olena Zelenska, pranešė jos atstovas.Susitikimas įvyko mokykloje, kur glaudžiasi karo iš namų išvaryti civiliai, tarp jų ir vaikai.„Aš norėjau atvykti minint Motinos dieną. Pamaniau, kad svarbu parodyti Ukrainos žmonėms, jog šis karas turi baigtis, kad šis karas yra žiaurus ir Jungtinių Valstijų žmonės palaiko Ukrainos žmones“, – žurnalistams sakė J. Biden.Vienas su JAV pirmąja ponia keliaujantis pareigūnas sakė, kad tai yra pirmas O. Zelenskos viešas pasirodymas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.
Ukrainiečių kariai „Azovstal“ gamykloje: pasiduoti – ne išeitisRusijos pajėgų apsiaustoje Mariupolio plieno gamykloje „Azovstal“ likę ukrainiečių pajėgų nariai sekmadienį sakė negalintys pasiduoti dėl Rusijos pajėgų atsakomųjų veiksmų tikimybės.„Mes, visi Mariupolio įgulos kariškiai, esame Rusijos, Rusijos kariuomenės įvykdytų karo nusikaltimų liudininkai... Mes esame liudininkai. Pasidavimas – ne išeitis, nes Rusijai nerūpi mūsų gyvybės“, – sakė gamyklą ginančio pulko „Azov“ žvalgybos pareigūnas Ilja Samoilenka.
Zelenskis: blogis sugrįžo į EuropąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, pareiškė, kad į Europą sugrįžo blogis ir palygino Rusijos invaziją į Ukrainą su nacistinės Vokietijos veikla.„Praėjus daugeliui dešimtmečių po Antrojo pasaulinio karo, į Ukrainą sugrįžo tamsa, čia vėl tapo juoda ir balta“, – V. Zelenskis sako sekmadienį publikuotame vaizdo įraše, kuriame jis nufilmuotas stovintis prie sugriautų gyvenamųjų namų Kyjivo priemiestyje.„Blogis sugrįžo, vilkėdamas kitą uniformą ir prisidengęs kitais šūkiais, bet siekdamas to paties tikslo“, – pridūrė prezidentas, vaizdo įraše šmėkščiojant archyviniams Antrojo pasaulinio karo kadrams ir nespalvotiems Rusijos invazijos į Ukrainą vaizdams.Ukrainos vadovas teigia, kad Rusija jo šalyje vykdo „kruviną nacizmo atstatymą“, pasitelkdama „savo idėjas, veiksmus, žodžius ir simbolius“.Anot prezidento, rusų kariuomenė atkartoja nacių žiaurumus ir griebiasi pasiteisinimų, kuriais „siekiama suteikti šiam blogiui šventą tikslą“.V. Zelenskis taip pat kreipėsi į Europos valstybes, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Nyderlandus, lygindamas nacių įvykdytus miestų ir miestelių bombardavimus šiose šalyse su Rusijos smūgiais Ukrainos miestams.
Putinas žada, kad Rusija vėl laimės kaip ir 1945-aisiais Sekmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sveikindamas buvusias SSRS respublikas su 77-osiomis nacistinės Vokietijos sutriuškinimo Antrajame pasauliniame kare metinėmis, pažadėjo, kad „kaip ir 1945-aisiais, pergalė vėl bus mūsų“.„Šiandien mūsų kariai, kaip ir jų protėviai, kovoja petys į petį, siekdami apvalyti savo gimtąjį kraštą nuo nacių purvo, tikėdami, kad, kaip ir 1945 metais, pergalė bus mūsų“, – sakė V. Putinas, vasario pabaigoje pradėjęs invaziją į Ukrainą.„Mūsų visų pareiga – neleisti atgimti nacizmui, kuris sukėlė tiek daug kančių įvairių šalių tautoms“, – sakė V. Putinas. Rusijos lyderis pridūrė tikintis, kad „jaunosios kartos bus vertos savo tėvų ir senelių atminimo“.V. Putinas savo žinutėje ne tik ne kartą paminėjo ne tik karius, bet ir civilius gyventojus „namų fronte, neįkainojamų aukų kaina triuškinančius nacizmą“. Jis taip pat visiems Ukrainos gyventojams palinkėjo „taikios ir teisingos ateities“.Šį pirmadienį Maskva dideliu kariniu paradu ketina oficialiai paminėti pergalę prieš nacistinę Vokietiją.
Kuleba ragina pasaulio valstybes paremti Tribunolo dėl agresijos prieš Ukrainą įsteigimąUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ragina pasaulio valstybes paremti specialaus Tribunolo dėl nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą įsteigimą.„Reikalingas specialus Tribunolas dėl nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą, kad Rusijos vadovai būtų patraukti atsakomybėn. Vakar Vilniuje šiuo klausimu pasisakiau pirmojoje tarptautinėje konferencijoje. Esu dėkingas organizatoriams ir dar kartą raginu paremti Tribunolo sukūrimą“, – tviteryje paskelbė D. Kuleba.Šių metų kovo 4 d. paskelbta „Deklaracija dėl specialiojo tribunolo nubausti dėl nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą įsteigimo“. Panašiomis aplinkybėmis 1942 m. pasirašyta Londono deklaracija, padėjusi pagrindus Niurnbergo tribunolui.Kovo pradžioje Tarptautinis baudžiamasis teismas, sulaukęs atitinkamo 39 šalių prašymo, paskelbė pradedantis karo nusikaltimų tyrimą, vykstant Rusijos invazijai į Ukrainą.Kovo 7 d. Hagos Tarptautinis Teisingumo Teismas pradėjo nagrinėti Ukrainos ieškinį, kuriame Rusija kaltinama genocido vykdymu.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Estija deportavo 17 užsienio piliečiųNuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Estijos policijos ir pasienio apsaugos valdyba (PPA) iš šalies jau deportavo 17 užsienio piliečių.PPA pabrėžia, kad dalis deportuotų asmenų prarado teisę likti Estijoje dėl pažeidimų, kurie nėra susiję su Ukrainos teritorijoje vykstančiu karu.„Nuo vasario 24 d. dėl grėsmės viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui valdyba panaikino 17-os užsienio piliečių teisę būti ar gyventi mūsų šalyje. Devyni žmonės Estijoje buvo apsistoję su viza arba be vizos, o aštuoni asmenys turėjo leidimą gyventi Estijoje“, – teigia PPA šiaurinės prefektūros vadovas Indrekas Aru.„Atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją, valdyba peržiūri užsieniečių, kurie kursto karą ir naudoja simbolius Rusijos agresijai pateisinti, teisinius buvimo mūsų šalyje pagrindus“, – pridūrė pareigūnas.Jei asmens elgesys gali sukelti pavojų viešajai tvarkai ir nacionaliniam saugumui, PPA turi teisę panaikinti leidimą gyventi Estijoje.Šią savaitę iš Estijos per pasienio punktą išsiųstas pagarsėjęs Rusijos pilietis Aleksejus Jesakovas, kuris daug metų agituodavo prieš Estiją.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia prie Gyvačių salos numušusios rusų sraigtasparnįUkrainos nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform“ praneša, kad šalies ginkluotųjų pajėgų dalinys prie Gyvačių salos sunaikino rusų sraigtasparnį su desantiniu būriu.Operacinė vadavietė „Pietūs“ feisbuke publikavo vaizdo įrašą iš sraigtasparnio numušimo operacijos.„Nenustojame stumti priešą iš kiekvieno mūsų žemės gabalėlio, net ir iš mažos salelės, jūros ir oro“, – skelbiama šalia vaizdo įrašo.Kiek anksčiau Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad gegužės 8 d. naktį oro pajėgų vadavietės „Pietūs“ padaliniai aptiko ir sunaikino dvi „KH“ tipo sparnuotąsias raketas, kurias rusų naikintuvas iš Juodosios jūros paleido į Odesos regioną.
Zelenskis: šūkį „Daugiau niekada“ Ukraina šiemet supranta kitaipŠį sekmadienį Ukraina kartu su visu civilizuotu pasauliu pagerbia tuos, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gynė planetą nuo nacizmo, tačiau šiemet šūkis „Daugiau niekada“ suvokiamas kitaip, skelbia Ukrainos nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform“.„Šiemet „Daugiau niekada“ sakome kitaip. Ir kitaip girdime „Daugiau niekada“. Tai skamba skausmingai, žiauriai. Ne su šauktuku, o su klaustuku“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vaizdo žinutėje.„Mes žinojome, kokią kainą mūsų protėviai sumokėjo už savo drąsą, žinojome, kaip svarbu ją išsaugoti ir perduoti savo palikuonims. Tačiau niekada neįsivaizdavome, kad mūsų karta taps piktnaudžiavimo žodžiais (...) liudininkais“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.Savo ruožtu šalies vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužnyj Ukrainos ginkluotąsias pajėgas pavadino pirmąja taikos armija.„Niekada daugiau ... Deja, taip nėra. Europos centre vėl verda kruvinas ir klastingas karas. Agresorius ciniškai naudojasi Antrojo pasaulinio karo atmintimi. Tačiau mes iškęsime. Esame stiprūs. Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra pirmoji taikos armija. Nugalėjome nacizmą ir nugalėsime rušizmą“, – V. Zalužnyj rašė savo „Telegram“ kanale.
Į Kyjivą atvyko Vokietijos Bundestago pirmininkėSekmadienio rytą į Kyjivą atvyko Vokietijos Bundestago pirmininkė Bärbel Bas. Politikė dalyvaus prieš 77 metus pasibaigusio Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjime.Socialdemokratų (SPD) partijai priklausanti B. Bas yra antro – po prezidento – aukščiausio rango Vokietijos atstovė, taigi, svarbiausia šalies politikė, apsilankiusi Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios.Į Ukrainą Bundestago pirmininkę pakvietė Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.B. Bas ir R. Stefančukas ketina kartu pagerbti visų Antrojo pasaulinio karo civilių ir karių aukų atminimą.Taip pat planuojamas Bundestago vadovės susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Pasak Mariupolio gynėjų, evakavus civilius jie gali laukti tik stebukloIš apgultame Mariupolio mieste esančios gamyklos teritorijos evakavus paskutinius ten besislėpusius civilius, brigados vadas praėjus kelioms valandoms po evakuacijos vėl kreipėsi pagalbos.Serhijus Volinskis, vadovaujantis 36-ajai jūrų pėstininkų brigadai, teigia, jog kariai dabar gali tikėtis tik stebuklo, „kad aukštesnės jėgos ras būdą, kaip įvykdyti gelbėjimo operaciją“.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad bus deramasi, jog daugybę savaičių plieno gamyklos požeminiuose tuneliuose įsitvirtinę kariai būtų išleisti. Tačiau Maskva nepatvirtino, kad tokios derybos vyksta.S. Volinskis sako, kad per galutinę civilių gyventojų evakuaciją šeštadienį žuvo trys kariai, dar šeši buvo sužeisti.„Jausmas toks, lyg būčiau papuolęs į pragarišką realybės šou, kuriame mes, kariai, kovojame už savo gyvybes, o visas pasaulis žiūri šią įdomią seriją. Skausmas, kančia, badas, vargas, ašaros, baimė ir mirtis. Visa tai tikra“, – pridūrė S. Volinskis, kartu publikavęs savo nuotrauką, kurioje jis nesiskutęs, apsiblaususiomis akimis ir sužalota nosimi.
Mariupolio gynėjai rengiasi galutiniam mūšiui su Rusijos pajėgomisPaskutiniai Ukrainos Mariupolio uostamiesčio gynėjai sekmadienį rengiasi brutaliam mūšiui su juos apgulusiomis rusų pajėgomis, siekiančiomis svarbios pergalės prieš Rusijos švenčiamą Pergalės dieną.Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu su Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais turi aptarti situaciją savo šalyje, nuogąstaujančioje dėl Maskvos puolimo suintensyvėjimo evakavus civilius iš Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“.Plieno ir geležies gamykla „Azovstal“ yra paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo bastionas nuniokotame uostamiestyje, o jos likimas įgavo simbolinę reikšmę platesnei kovai su Rusijos invazija.Mariupolio galutinis užėmimas sudarytų sąlygas Maskvai sausumos koridoriumi sujungti Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų regionus ir 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymą.„Priešas bando pribaigti „Azovstal“ gynėjus, bando tai padaryti iki gegužės 9-osios, kad įteiktų dovaną [Rusijos prezidentui] Vladimirui Putinui“, – sakė V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius.„Azovstal“ gynybai vadovaujantis pulkas „Azov“ pranešė, kad vienas jo karys žuvo, o dar šeši buvo sužeisti, Rusijai šaudant per vieną ankstesnį bandymą evakuoti žmones automobiliu.Kyjivas šeštadienį pranešė, kad visi pažeidžiami civiliai gyventojai jau evakuoti iš „Azovstal“.
Luhansko srityje apšaudžius mokyklą žuvo apie 60 žmonių Ukraina skelbia, kad Rusijos aviacijos smūgis Luhansko srityje esančiai mokyklai galimai pražudė iki 60 žmonių.Po oro antskrydžio prieš mokyklą Bilogorivkos gyvenvietėje rasti du kūnai, sekmadienį savo „Telegram“ kanale paskelbė srities gubernatorius Serhijus Haidajus. „Tikriausiai visi 60 žmonių, kurie tebėra po griuvėsiais, yra žuvę“, – rašo srities vadovas.Anot S. Haidajaus, ataka įvykdyta šeštadienio popietę. Mokyklos pastate slėpėsi 90 gyventojų. Dėl bombardavimo įsiplieskė gaisras ir pastatas sugriuvo.Gelbėtojams pavyko ištraukti 30 gyvų žmonių, iš kurių septyni buvo sužeisti.Bilogorivka yra maždaug už 10 km į vakarus nuo Lysyčansko, kurį Rusijos kariai šiuo metu intensyviai bombarduoja.
Per mokyklos sprogdinimą du žmonės žuvoLuhansko srities gubernatorius pranešė, kad vakar per sprogdinimą mokykloje žuvo du žmonės.Serhijus Gaidajus sakė, kad daugelis žmonių pastate buvo prisiglaudę po to, kai buvo sunaikinta miesto slėptuvė.Po sprogimo maždaug 60 žmonių tebėra po nuolaužomis, pranešė „Reuters“.
Zelenskis: Rusija sunaikino beveik 200 kultūros paveldo objektų UkrainojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praneša, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje suniokota beveik 200 kultūros paveldo objektų.„Rusijos kariuomenė jau sunaikino arba apgadino beveik 200 kultūros paveldo objektų. Deja, blogis linkęs sugrįžti, kai negerbiamos kitų žmonių teisės, nepaisoma įstatymų ir naikinama kultūra. Būtent taip ir nutiko Rusijos valstybei. Todėl dabar turime gintis: saugoti savo žmones, miestus ir net muziejus, kurie tampa Rusijos raketų taikiniais“, – šeštadienį vaizdo žinutėje kalbėjo šalies prezidentas.Tarp naujausių suniokotų objektų – Ukrainos poeto ir filosofo Hryhorijaus Skovorodos (1722-1794) muziejus Charkivo srityje. Į pastatą praėjusią naktį, V. Zelenskio teigimu, pataikė raketa.Ukrainos vadovas priminė, kad šį sekmadienį ir pirmadienį minima pergalė prieš nacius Antrajame pasauliniame kare. Tačiau, anot jo, Rusijos invazija turėtų „priminti kiekvienai valstybei ir tautai, kad neįmanoma nugalėti blogio kartą ir visiems laikams“.
Didžiojo septyneto lyderiai vaizdo konferencijos metu kalbėsis apie UkrainąSekmadienį vyks Didžiojo septyneto (G7) valstybių vadovų vaizdo konferencija, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos invazijai į Ukrainą.Planuojama, kad internetiniame renginyje taip pat dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Italijos, Japonijos ir JAV vadovus informuos apie dabartinę Ukrainos padėtį. Pranešama, kad JAV prezidentas Joe Bidenas galimai pasiūlys papildomų sankcijų Rusijai.Kol kas neaiškus konkretus šio susitikimo laikas.Organizatorių teigimu, be Ukrainos, gali būti aptartos ir kitos temos.G7 vaizdo konferencija vyks gegužės 8 d. – dieną, kurią tradiciškai minima Antrojo pasaulinio pabaiga Europoje ir Europos išlaisvinimas iš nacių pajėgų.O Rusija Antrojo pasaulinio karo pabaigą tradiciškai mini gegužės 9 d., t.y., šį pirmadienį. Svarstoma, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudos šia proga karinei agresijai padidinti arba sumažinti.
Rusija numetė bombą ant mokyklosLuhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidai sako, kad Rusija numetė bombą ant mokyklos Bilohorivkos kaime. Jis teigė, kad miestelio bombų slėptuvė buvo sunaikinta anksčiau, todėl mokyklos rūsys buvo paskutinė vieta, kur žmonės galėjo prisiglausti nuo Rusijos atakų, rašo news.sky.com.Kai sprogo bomba, rūsyje buvo apie 90 žmonių, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė jis. Iš griuvėsių išgelbėta apie 30 žmonių.Rusijos gynybos ministerija neatsakė į prašymą pakomentuoti tariamą ar esamą sprogdinimą, pranešė „Reuters“.
Daugiau nei 300 civilių išgelbėta „Azovstal“ gamyklojeVolodymyras Zelenskis teigia, kad per pirmąjį evakuacijos etapą iš plieno gamyklos Mariupolyje buvo išgelbėta daugiau nei 300 civilių. Kitas etapas bus sužeistųjų ir medikų evakuacija, sakė jis ir pridūrė, kad valdžios institucijos tam atsakingai ruošiasi, skelbia news.sky.com.
Rusija teigia sunaikinusi Ukrainos lėktuvusRusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos raketos „Iskander“ atakavo JAV ir Europos įrangą netoli Charkivo, skelbia BBC.com.Ukrainos ar Vakarų pareigūnai to kol kas nepatvirtino.
Charkive tęsiasi intensyvios kovos, bandant atgauti teritorijos kontrolę iš rusųUkrainos ginkluotosios pajėgos atsiiminėja rusų užgrobtas teritorijas, jiems jau pavyko atgauti penkias teritorijas Charkivo šiaurės rytuose. Analitikai teigia, kad Ukrainos operacija perauga į sėkmingą atsakomąjį puolimą. Charkivas buvo intensyvaus apšaudymo židinys nuo vasario invazijos, rašo BBC.com.
Burčake rasta daugiau nei 100 sužeistų rusų desantininkų Tradiciniame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakariniame pranešime pažymima, kad iki 73-osios karo dienos vakaro fronto linija per 24 valandas iš esmės nepasikeitė. Generalinis štabas praneša apie sėkmingą smūgį Rusijos kariuomenės pozicijoms prie Pologijos kaimo, taip pat apie tai, kad Burčako kaime buvo rasta ligoninė, kurioje buvo apgyvendinta daugiau nei 100 sužeistų Rusijos oro desanto pajėgų karių, praneša BBC.com. Charkivo srityje Rusijos kariai bandė sustabdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veržimąsi link Ukrainos valstybinės sienos, tačiau patyrė nuostolių ir pasitraukė.
Iš Mariupolyje esančios „Azovstal“ gamyklos evakuotos visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės„Prezidento įsakymas – įgyvendintas: iš „Azovstal“ evakuotos visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės. Ši humanitarinės misijos Mariupolyje dalis – baigta“, – teigiama socialiniuose tinkluose paskelbtame šalies vicepremjerės Irynos Vereščuk pranešime, kurį cituoja ELTA.
Rusija tęsia „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje puolimąApie tai pranešė Ukrainos karinė vadovybė, kad Rusija, naudodama tankų ir artilerijos ugnį, tęsia plieno gamyklos puolimą, praneša agentūra „Reuters“, kurią cituoja The Guardian.com. Taip pat paskelbta, kad iš ten jau evakuota 50 civilių. Dedamos milžiniškos pastangos, kad iš gamyklos teritorijos būtų evakuota kuo daugiau žmonių.
Ukraina gyventojus ruošia galimoms Rusijos provokacijomsAnot Unian.net, gegužės 8-10 dienomis Rusija ruošiasi pradėti raketų smūgius Odesos, Slaviansko, Charkivo, Dnipro, Kijevo, Zaporižės ir kituose miestuose. Oro gynyba budi visą parą, tačiau prašoma gyventojų laukti slėptuvėse. Tiesa, pavieniai raketų smūgiai prasidėjo jau gegužės septintąją.
Ukrainos Mykolajivo srityje pasigirdo keturi sprogimaiTai pranešė „Ukrinform“, remdamasis šios srities karine administracija.
Rusų okupantai Charkivo srityje dar kartą apšaudė Bogoduchovą, apgadintos tik transporto priemonės. Gyventojai raginami sekmadienį ir pirmadienį likti namuose.
Charkivo regiono karinė administracija pranešė, kad žuvo 28 metų moteris, kai jos namus Korobočkinėje užklupo stiprūs Rusijos apšaudymai, skelbia BBC.com.
Rusijos kariai raketomis atakavo du pasienio miestelius Šiaurės Ukrainoje Rusijos kariai raketomis atakavo du pasienio miestelius Šiaurės Ukrainoje, pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvytskis, kuriuo remiasi „Reuters“. O kaimyninės Rusijos Kursko srities gubernatorius Romanas Staraovoitas taip pat patvirtino, kad Rusijos oro antskrydis smogė Sumų rajonui, rašo BBC.com. D. Žyvytskis „Telegram“ tinkle parašė, kad per smūgius Myropilsko ir Chotynės miesteliams sužeistas pasienietis, praneša ELTA ir „The Guardian“.
Ukraina praneša netoli Gyvačių salos sunaikinusi Rusijos desantinį laivąGynybos ministerija Kyjive pranešė, kad, naudojant „Bayraktar“ droną, buvo sunaikintas desantinis laivas „Serna“, praneša ELTA. „Tradicinis gegužės 9-osios Rusijos Juodosios jūros laivyno paradas šiemet vyks netoli Gyvačių salos, jūros dugne“, – pridūrė ministerija.Ukrainos ginkluotosios pajėgos atskirai pranešė, kad per tą patį smūgį taip pat buvo sunaikinta priešlėktuvinės gynybos sistema „Tor-M2“, kuri turėjo būti pristatyta į Rusijos karinių pajėgų šiuo metu kontroliuojamą salą. Rusijos gynybos ministerija šios informacijos dar nepatvirtino.
Keturios Rusijos sparnuotosios raketos paleistos į Odesą Rusija šeštadienį paleido keturias sparnuotąsias raketas į pietinį Odesos uostamiestį, pranešė Ukrainos regioninė karinė administracija. „Priešas tęsia ne tik fizinį regiono infrastruktūros naikinimą, bet ir psichologinį spaudimą civiliams gyventojams“, - pareiškė Ukrainos kariuomenės Pietų operatyvinė vadovybė. Ji teigė, kad aukų nebuvo. Regiono karinė administracija taip pat paskelbė bepiločio orlaivio vaizdo įrašą, kuriame tariamai matyti smūgis Rusijos patruliniam laivui Juodojoje jūroje. Pastarosiomis dienomis Ukrainos karinių oro pajėgų daliniai sudavė kelis smūgius Rusijos pozicijoms Rusijos okupuotoje Gyvatės saloje prie Krymo krantų. Antradienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad, naudodamos karinį bepilotį orlaivį „Bayraktar“, smogė mažiausiai dviem ten esančioms Rusijos karinėms pozicijoms. Tuo tarpu JT Pasaulinė maisto programa paragino vėl atidaryti Odesos uostus, kad būtų galima pažaboti pasaulinę bado krizę. https://twitter.com/lesiavasylenko/status/1522911756003287040?ref_src=twsrc%5Etfw
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 25 100 kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 25 100 karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki gegužės 7-osios Rusija taip pat neteko 1 122 tankų, 2 713 šarvuočių, 509 artilerijos sistemų, 172 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 84 oro gynybos sistemų, 199 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 934 transporto priemonių ir degalų cisternų, 11 laivų, 341 drono, 38 specialiosios technikos vienetų ir 90 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Luhansko srityje – sudėtinga padėtis, tačiau Ukrainos kariai laikosi ir laukia pagalbosPo kelias savaites trukusios nesiliaujančios artilerijos ugnies ir oro antskrydžių Ukrainos kariai „laikosi“ Luhansko srities miestų juostoje, teigia jos karinės administracijos vadovas.Serhiy Hayday per Ukrainos televiziją sakė, kad padėtis yra sudėtinga. „Didžiausios priešo pastangos prasiveržti Popasnoje ir Severodonecko bei Voievodivkos kryptimi. Ten jie dislokavo daugiausiai savo karių ir technikos“.„Ten daugiausia apšaudymų ir raketų, nuolat vykdomi oro antskrydžiai – tai tiesiog siaubinga situacija. Mūsų vaikinai laikosi, laukiame pagalbos, pastiprinimo“, - sakė jis.Serhiy Hayday sakė, kad Rusijos artilerijos ir raketų pajėgoms padeda privatūs kariniai rangovai, kuriems pavesta vadovauti bet kokiam antžeminiam puolimui. „Yra „PMC Wagner Group“, yra [čečėnų] Kadyrovų - bet jie daugiausia užsiima vaizdo įrašų „TikTok“ kūrimu, ir dar yra DLR [Luhansko liaudies respublikos] kariškiai“, - sakė jis.Serhiy Hayday sakė, kad Rusijos apšaudymas penktadienį padarė dar daugiau didelių nuostolių Hirske, Popasnoje ir Severodonecke.Apytikriai 15 000 žmonių vis dar gyvena Severodonecke, kur penktadienį per apšaudymą nukentėjo penki daugiaaukščiai gyvenamieji namai, sakė pareigūnas. Jis taip pat sakė, kad smarkiai nukentėjo Zolotės miestas.
Pranešama, kad penktadienį Ukrainos bepiločio lėktuvo smūgis smogė Rusijos pozicijoms Gyvatės saloje, esančioje už 186 mylių (300 km) į vakarus nuo Krymo. Agentūra „Associated Press“ pranešė išanalizavusi palydovines nuotraukas, kuriose matyti smūgio padariniai, tačiau daugiau informacijos nepateikė. https://twitter.com/jongambrellAP/status/1522863149459939328?ref_src=twsrc%5Etfw
Šeštadienį iš „Azovstal“ daugiau apie evakuaciją nepranešamaŠeštadienį, po penktadienio pabaigoje prasidėjusios aktyvios evakuacijos, nebuvo jokių ženklų apie tolesnę civilių evakuaciją iš apgultos „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje.Ir Rusija, ir Ukraina teigė, kad evakuacija turėtų būti tęsiama ir šeštadienį. Mažiausiai 100 civilių, įskaitant vaikus, tebėra įkalinti požeminiuose bunkeriuose išsiplėtusiame 11 kvadratinių kilometrų ploto komplekse.Vėlai penktadienį iš gamyklos išvyko apie 50 civilių, kurie Rusijos šarvuotųjų mašinų lydimais autobusais buvo nugabenti į priėmimo centrą Bezimene į rytus nuo Mariupolio - miesto, kurį dabar kontroliuoja Rusijos remiami separatistai iš save pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos.Ukrainiečiai sakė, kad vėliau jie galėjo keliauti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.Evakuacijai tarpininkauja Jungtinės Tautos ir Tarptautinis Raudonasis Kryžius.
Uždniestrėje – naujos atakosNuo Moldovos atskilusiame Uždniestrės regione šeštadienį pranešta apie naujas atakas, rašo agentūra dpa.Naktį į šeštadienį netoli Ukrainos sienos išsidėsčiusiame Voronkovo kaime pasigirdo keli sprogimai, pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi regiono vidaus reikalų ministerija. „Pro karinį garizoną Voronkove praskrido mažiausiai du dronai, pasigirdo keturi sprogimai“, – nurodė ministerija ir pridūrė, kad aukų ir sužeistųjų nėra.Šios informacijos nepriklausomai patvirtinti negalima.Pastarosiomis savaitėmis čia būta ir daugiau atakų. Anot pranešimų, Tiraspolyje apšaudytas radijo bokštas, regiono saugumo ministerija ir karinis dalinys. Vietos separatistai ir Rusija dėl to kaltę verčia Ukrainai. Kyjivas tai neigia ir savo ruožtu tvirtina, kad dėl atakų kalta Maskva, kuri taip siekia pakurstyti įtampą Ukrainos kaimynystėje.Vienas aukšto rango Rusijos kariuomenės pareigūnas neseniai pareiškė, kad, Maskvos „karinės operacijos“ Ukrainoje metu užėmus šios šalies rytus ir pietus, būtų galima pasiekti Uždniestrę, kur neva engiami rusakalbiai.
Derybose dėl Mariupolio gynėjų gelbėjimo dalyvauja įtakingi tarpininkaiVolodymyras Zelenskis sako, kad tikisi, jog kovotojus, vis dar įstrigusius Mariupolio plieno gamykloje, pavyks išgelbėti, rašo Sky News. Manoma, kad maždaug 2 000 Ukrainos karių tebėra tuneliuose po gamykla „Azovstal“, kur jie slapstosi jau kelias savaites, nes Rusijos pajėgos vis labiau veržiasi į pietinį uostamiestį.Penktadienį per savo naktinį kreipimąsi Ukrainos prezidentas sakė: „Dirbame ties diplomatinėmis galimybėmis išgelbėti mūsų karius, kurie vis dar yra „Azovstal“.Jis pridūrė, kad derybose „dalyvauja įtakingi tarpininkai. Įtakingos valstybės.“
Ukrainoje tiriama daugiau kaip 10 000 įtariamų Rusijos pajėgų įvykdytų karo nusikaltimųUkrainos generalinės prokuratūros duomenimis, šiuo metu tiriama daugiau kaip 10 000 įtariamų Rusijos pajėgų įvykdytų karo nusikaltimų.Nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje, iš viso užregistruoti 10 257 atvejai, o nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo invaziją, Ukrainoje žuvo 223 vaikai, ankstyvą rytą atnaujintame pranešime teigė prokuratūra.
Artėjant Rusijos „Pergalės dienai“ įtampa didėja Gegužės 9 d., kuri vadinama Rusijos „Pergalės diena“, minint Maskvos pergalę prieš nacistinę Vokietiją, įtampa didėja. Vakarų pareigūnai perspėjo, kad tą dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali oficialiai paskelbti karą, todėl jis galės mobilizuoti rezervus ir sustiprinti Rusijos puolimą.Artėjant šiai dienai Ukrainos Chersono regioną užėmusios Rusijos pajėgos sustiprino kontrolės postus ir patruliavimą, pranešė Ukrainos generalinis štabas.Rusijos paskirtas Chersono karinės administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas penktadienį sakė, kad gyventojams bus leista turėti rusiškus pasus. Taip pat penktadienį regione lankėsi aukštas Rusijos pareigūnas, kuris buvo atvykęs pas save išsikėlusios Donecko liaudies respublikos lyderį.
Rusijos puolimo sulėtėjimasGeneralinis štabas antrą dieną iš eilės pranešė, kad Rusijos pajėgos vykdė nedaug puolamųjų veiksmų, tačiau artilerijos ugnis ir oro žvalgyba tęsėsi.Kai kurie Ukrainos pareigūnai mano, kad Rusijos daliniai daro pertrauką prieš pradėdami kitą etapą, kuriuo siekiama užimti visą Donecką ir Luhanską.Generalinio štabo teigimu, už šių dviejų regionų ribų rusai toliau apšaudė pietinį Mykolajivo miestą. Į šiaurę nuo miesto ukrainiečiai teigė sunaikinę „sandėlį su amunicija ir iki 20 vienetų priešo karinės technikos“.
Ukraina teigia, kad rusai susprogdino tiltus, kad užkirstų kelią kontratakomsUkrainos kariuomenė teigia, kad Rusijos pajėgos pradėjo sprogdinti tiltus, siekdamos sulėtinti Ukrainos kontrpuolimą šiaurės rytuose.Naujausioje operatyvinėje informacijoje Generalinis štabas šeštadienį nurodė, kad į rytus nuo Charkivo esančiame Tsyrkuny ir Ruski Tyshky rajonuose „rusai susprogdino tris kelių tiltus, kad sulėtintų gynybos pajėgų kontrpuolimo veiksmus“.CNN, paskelbusi šią naujieną, negali nepriklausomai patikrinti šio teiginio.Per pastarąsias dvi savaites Ukrainos kariai atkovojo keletą kaimų į šiaurę ir rytus nuo Charkivo, taip apsunkindami rusams galimybę naudoti artileriją prieš miestą, taip pat grasindami nutraukti Rusijos tiekimo linijas Donecke ir Luhanske kovojančioms pajėgoms.Charkivas yra netoli Rusijos sienos ir buvo vienas iš pirmųjų miestų, kurie buvo užpulti Rusijai įsiveržus į šalį.
Kyjivas: fronto linijoje veiksmų nedaug, vėl bandyta šturmuoti „Azovstal“Naktį į šeštadienį, anot Kyjivo, Ukrainos fronto linijoje vyravo sąlyginė ramybė.„Gegužės 6-ąją Donecko ir Luhansko srityse atremtos aštuonios priešo atakos, jų metu sunaikinti trys priešo tankai, aštuonios artilerijos sistemos, septyni šarvuočiai, viena transporto priemonė ir trys inžinerinės technikos vienetai“, – šeštadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo teigimu, Mariupolyje taip pat dar kartą bandyta šturmuoti „Azovstal“ gamyklą. Tačiau kitur fronte Rusijos kariuomenė esą apsiribojo tik žvalgyba ir artilerijos ugnimi.Šios informacijos nepriklausomai patvirtinti negalima.
Charkivo srityje apšaudytas ir galimai sugriautas Grigorijaus Skovorodos muziejus Gegužės 7 d. naktį Charkivo srityje dėl Rusijos kariškių apšaudymo buvo sunaikintas poeto Grigorijaus Skovorodos literatūrinis ir memorialinis muziejus Skovorodinovkos kaime. Apie tai praneša UNIAN, remdamasis Zolochovo bendruomenės kaimo tarybos grupėje paskelbtu įrašu ir vaizdo įrašu. https://twitter.com/Kava022224/status/1522782648502046722?ref_src=twsrc%5Etfw Teigiama, kad sviedinys skriejo po senosios sodybos stogu, po to kilo didžiulis gaisras. Ugnis apėmė visas muziejaus patalpas, rašo Ukrainos žiniasklaida, cituodama Zolochivo bendruomenės pirmininką Viktorą Kovalenką. Dėl apšaudymo buvo sužeistas 35 metų muziejaus direktoriaus sūnus, kuris naktimis saugojo patalpas, rašo UNIAN. Gydytojai jam diagnozavo kojos traumą ir išsiuntė į ligoninę. Rusijos kariuomenė šių pareiškimų nekomentavo, BBC Russia, kuri cituoja Ukrainos naujienos agentūros informaciją, negali greitai teiginių patikrinti.
Ukraina: Rusija labai nori užimti Luhanską, kad paskelbtų apie „didžiąją pergalę“Rusai nori užgrobti Severodonetsko miestą, kad „tai būtų parduota Rusijos žmonėms kaip didžiulė pergalė“, sako aukštas pareigūnas Rytų Ukrainoje, skelbia CNN.„Žinoma, jie nori Severodonecko, nes tai yra miestas – regiono centras. Žinoma, tai gali būti parduota žmonėms kaip didžiulė pergalė“, – per „Telegram“ sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus. Severodonetską, kuris buvo svarbus pramonės centras Rytų Ukrainoje, kelias savaites apšaudė Rusijos pajėgos ir jis iš esmės sunaikintas. Tačiau Ukrainos kariai lieka mieste ir aplink jį.„Ir, žinoma, kitas tikslas yra apsupti mūsų kariuomenę ir pabandyti nukirsti kelią į Bakhmutą ten, kur yra Popasna. Tai yra dvi pagrindinės kryptys“, – sakė jis.S. Gaidajus paneigė Rusijos teiginius, kad jie užėmė Rubižnės miestą. „Tiesą sakant, jie negali judėti toliau, o mūsų nacionalinė gvardija tebėra ten ir atmuša visas priešo atakas“, – sakė S. Gaidajus.
Putinas gegužės 9-ąją paskelbs įspėjimą dėl „teismo dienos“Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 9-ąją per paradą planuoja pasauliui priminti apie branduolinį karą – pasiųs Vakarams perspėjimą dėl „teismo dienos“.Taip esą gali nutikti, nes parade dalyvaus lėktuvas Il-80 – „pasaulio pabaigos“ vadavietė, kuris branduolinio karo atveju gali gabenti aukščiausiąją Rusijos vadovybė. Apie tai rašo „Reuters“.V. Putinas kalbės Raudonojoje aikštėje prieš karių, tankų, raketų ir tarpžemyninių balistinių raketų paradą. Jame taip pat bus dislokuoti strateginiai bombonešiai Tu-160 ir pirmą kartą nuo 2010 metų – „pasaulio pabaigos“ vadavietės lėktuvas Il-80. Manoma, kad jis yra užpildytas technologijomis, tačiau konkrečios detalės yra Rusijos Federacijos valstybės paslaptis.Ukrainos premjeras Denisas Šmygalas sakė, kad Rusijos Federacija gegužės 9 dieną ketina oficialiai paskelbti karą Ukrainai, taip esą būtų galima paskelbti visuotinę mobilizaciją. https://t.me/uniannet/52683
Ukrainos teisingumo ministras: Putinas ir šalies elitas yra karo nusikaltėliaiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas, šalies elitas ir politinė vadovybė yra karo nusikaltėliai, sako šalies teisingumo ministras Denysas Maliuska.„Žinoma, Putinas yra karo nusikaltėlis, tuo negalima abejoti, bet kuris teisininkas, kuris bent kažkiek supranta tarptautinę humanitarinę teisę, jums tai patvirtins. Taip pat galima sakyti, kad nusikaltėliai yra visas jų elitas, visa politinė vadovybė Rusijos Federacijoje, jie kaltinami daugybe nusikaltimų, kuriuos pripažįsta tarptautinė teisė. Jie turi būti nubausti ilgais metais kalėjimo“, – LRT penktadienį sakė D. Maliuska.Ministro teigimu, Jungtinės Tautos ir kitos tarptautinės organizacijos per ilgai delsė ir buvo per mažai aktyvios, kad būtų atverti humanitariniai koridoriai ir suteikiama kita pagalba Ukrainai. „Karo praktika parodė, kad tarptautinės organizacijos nebuvo pasirengusios įsijungti į veiklą ir tik praėjus keliems mėnesiams aktyvių Rusijos karo veiksmų prieš Ukrainą jos pradėjo realiai remti ir padėti. Tai liečia ne tik Jungtines Tautas, bet ir kitas organizacijas, jos iš esmės rado savo nišą, kaip padėti Ukrainai tik praėjus daug laiko. Dabar galima konstatuoti, kad darbas vyksta, jos padeda“, – kalbėjo D. Maliuska.
Iš „Azovstal“ evakuota 50 civiliųUkrainos ministro pirmininko pavaduotoja pranešė, kad penktadienį iš „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje buvo evakuota 50 civilių.Iryna Vereščiuk sakė, kad tarp evakuotųjų buvo moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.Vicepremjerė kaltino Rusiją nuolat pažeidus vietines paliaubas. „Todėl evakuacija buvo itin lėta... rytoj ryte tęsime evakuacijos operaciją“, – sakė ji.
Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje jau tiria 17 šalių pareigūnaiIki šiol Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje pradėjo tirti 17 šalių. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.„Nuo pirmųjų karo dienų mes kūrėme bendrą juridinį frontą, ir aš labai glaudžiai bendradarbiauju su daugelio šalių generaliniais prokurorais. Šis glaudus bendradarbiavimas prisidėjo prie to, kad šiuo metu jau 17 šalių pradėjo savarankiškus Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimus. Kiekviena šalis savo įstatymuose rado priežastį juos pradėti“, - sakė pareigūnė.
JT: nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 3 309 civiliaiNuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 3 309 civiliai, o dar 3 493 buvo sužeisti. Tai penktadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).Tarp žuvusiųjų – 1 194 vyrai, 761 moteris, 73 mergaitės, 88 berniukai, taip pat 73 vaikai ir 1 120 suaugusiųjų, kurių lytis kol kas nežinoma.Be to, sužeisti 452 vyrai, 352 moterys, 75 mergaitės, 86 berniukai, taip pat 169 vaikai ir 2 359 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.
Zelenskis: į atokius Rusijos regionus deportuota daugiau kaip 500 tūkst. ukrainiečiųĮ atokius Rusijos Federacijos regionus deportuota daugiau kaip 500 tūkst. ukrainiečių. Tai penktadienį kreipdamasis į Islandijos parlamentą pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.„Jau daugiau kaip 500 tūkst. mūsų žmonių deportuota į Rusiją. Jie verčiami ten važiuoti. Iš jų atima viską. Atima dokumentus. Jie paliekami be ryšio priemonių. Jie siunčiami į atokius svetimos žemės regionus, atokius Rusijos regionus. Ten mėginama prievarta asimiliuoti 500 tūkst. deportuotų žmonių“, - sakė Ukrainos prezidentas.Jis pabrėžė, jog šis skaičius viršija Islandijos gyventojų skaičių.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, remdamasi Aukščiausiosios Rados įgaliotine žmogaus teisėms Liudmila Denisova, okupantai jau deportavo į Rusiją apie 1 mln. ukrainiečių, tarp kurių – 182 tūkst. vaikų.
Baltieji rūmai: Bidenas susitiks su ZelenskiuJAV prezidentas Joe Bidenas ir kiti G7 lyderiai sekmadienį surengs virtualų susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Apie tokį susitikimą patvirtino Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas, skelbia „Skynews“.
Daugiau nei 40 žmonių grįžta į Ukrainą po apsikeitimo belaisviais su RusijaUkrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad 41 žmogus, tarp kurių 28 kariškiai, grįžo į Ukrainą po apsikeitimo karo belaisviais su Rusija.„Telegram“ ji rašė, kad ypač džiugu, jog tarp grįžtančiųjų yra Ukrainos stačiatikių bažnyčios aukšto rango atstovas.
UNICEF: tūkstančiams traumą patyrusių vaikų Ukrainoje reikia psichologo pagalbosTūkstančiams vaikų Ukrainoje dėl traumuojamų karo išgyvenimų skubiai reikia psichologinės pagalbos, penktadienį pranešė UNICEF.Jungtinių Tautų (JT) vaikų agentūros skaičiavimais, šalyje vis dar yra nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. vaikų psichologijos specialistų ir turi būti padaryta viskas, kad būtų užtikrintas jų atlyginimas ir jiems būtų suteikta parama, kad jie galėtų tęsti savo svarbų darbą, žurnalistams sakė UNICEF ekspertas Aaronas Greenbergas. Jis kalbėjo iš Lvivo Vakarų Ukrainoje vaizdo ryšiu į Ženevą.Maždaug 91 tūkst. vaikų ir jaunuolių, kurie jau buvo globojami prieglaudose prieš Rusijos invaziją vasario 24 d., reikalauja ypatingo dėmesio, pridūrė jis. Daugelis šių vaikų yra našlaičių namuose ir vaikų namuose, skirtuose jaunimui su negalia, o maždaug 35 tūkst. grįžo į savo šeimas invazijai prasidėjus, bet jiems vis dar reikia paramos. „Vaikai yra atsparūs ir atsigauna, tačiau juos reikia palaikyti“, – sakė A. Greenbergas.Pasak A. Greenbergo, 56 mobilios komandos keliauja po šalį, teikdamos pagalbą vaikams, patyrusiems traumas, įskaitant seksualinį smurtą, ir jų šeimoms. Nuo karo pradžios UNICEF padėjo organizuoti psichosocialinę pagalbą 145 tūkst. vaikų ir paauglių, sakė jis, taip pat maždaug 34 tūkst. specialiųjų poreikių turinčių nepilnamečių.
Ukrainos pareigūnai Charkivo srityje paėmė į nelaisvę 11 rusų snaiperiųPer Ukrainos saugumo tarnybos (UST) specialią operaciją Charkivo srityje paimta į nelaisvę 11 rusų snaiperių, kurie apšaudė ukrainiečių pozicijas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.Be to, UST karinė kontržvalgyba Chmelnickio srityje neutralizavo priešo diversantų ir žvalgų grupę, kurią sudarė trys žmonės.Žytomyro srityje sulaikytas Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, rinkęs duomenis apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų lėktuvų skaičių ir parengtį.Kyjivo srityje sulaikyti dar du kolaborantai, kurie padėjo okupantams orientuotis Bučos rajone.Iš viso nuo karo pradžios Ukrainos pareigūnai likvidavo daugiau kaip 140 rusų diversantų grupių.
Aukštas Rusijos parlamento pareigūnas penktadienį per vizitą Maskvos kontroliuojamame Chersono mieste pareiškė, kad Rusija liks Pietų Ukrainoje „amžinai“.„Rusija yra čia amžinai. Dėl to neturėtų būti jokių abejonių. Į praeitį nebebus sugrįžta“, – pasak valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pareiškimo sakė Andrejus Turčiakas.
Palydovinės nuotraukos rodo, kad kviečių derlius Ukrainoje bus trečdaliu mažesnisTikėtina, kad dėl Rusijos invazijos Ukrainos kviečių produkcija sumažės bent trečdaliu, palyginti su praėjusiais metais, penktadienį pranešė palydovinius vaizdus naudojanti duomenų analizės įmonė.Ukraina yra pagrindinė kviečių gamintoja ir eksportuotoja, tačiau invazija sutrikdė sėją, kuri vis dar vyksta, tiek dėl degalų trūkumo įrangai, tiek dėl to, kad ūkininkai patiria bombardavimus ir susiduria su nesprogusiais šaudmenimis.Prancūzijos įmonė „Kayrros“ teigia, kad pusiau infraraudonųjų ir infraraudonųjų spindulių vaizdai leidžia nustatyti pasėlių aprėptį ir tiksliai numatyti kviečių derlių. Naujausių duomenų analizė rodo, kad „šiemet gamyba bus bent 35 proc. mažesnė nei pernai“, pranešė „Kayrros“. Prognozuojama, kad Ukraina šiemet galės užauginti 21 mln. tonų kviečių – 12 mln. tonų mažiau nei 2021 m. ir 23 proc. mažiau nei vidutinis derlius per pastaruosius penkerius metus.„Atsižvelgiant į tai, kad tebevyksta kovos ir didelė dalis šalies kviečių produkcijos gaunama iš Rytų Ukrainos rajonų, kur konfliktas yra intensyviausias, realūs produkcijos skaičiai greičiausiai bus mažesni, nei galima manyti dabar“, – pridūrė firma.„Kayrros“ išanalizavo nuotraukas, JAV kosmoso agentūros NASA padarytas balandžio 14–22 dienomis, praėjus mažiau nei dviem mėnesiams nuo konflikto pradžios. Net jei Ukrainos ūkininkai sugebės užauginti ir nuimti kviečių derlių, jiems bus sunku patekti į rinką, nes Rusija sunaikino transporto infrastruktūrą ir užblokavo Odesos uostą, iš kurio buvo eksportuojama daugiausia grūdų.Prieš karą Ukrainai teko apie 12 proc. pasaulio kviečių eksporto, dėl konflikto maisto produktų kainos smarkiai išaugo.
Buvęs CŽA direktorius: Ukrainoje jau nukauta mažiausiai 10 Rusijos generolųUkrainoje jau nukauta mažiausiai 10 Rusijos generolų, žuvusių batalionų ir brigadų vadų skaičius kelis kartus didesnis, tad ukrainiečiai smogė galingą smūgį Rusijos pajėgų valdymo sistemai.Tai penktadienį paskelbtame interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė buvęs CŽA direktorius, buvęs JAV ir NATO pajėgų Irake ir Afganistane vadas generolas Davidas Petraeusas.„Iki šiol žuvo mažiausiai 10 ar 11 Rusijos generolų. Tai sukrečiantis skaičius, ypač jei turėsime omenyje, kad JAV armija per karo veiksmų dešimtmečius Irake ir Afganistane prarado tik vieną generolą. Vadinasi, tai galingas smūgis Rusijos pajėgų valdymo sistemai. Galima įsivaizduoti, kad nukautų batalionų ir brigadų vadų skaičius kelis kartus viršija žuvusių generolų skaičius“, - sakė D. Petraeusas.Anot jo, ukrainiečiai sėkmingai slopina Rusijos kariškių radijo ryšį, todėl vyresnieji vadai turi patys vykti į priešakines linijas, kur jų ir laukia mirtis.„Kai nėra ryšio tarp vadų ir žemesnės grandies, generolai, brigadų, pulkų ir batalionų vadai priversti vykti į priešakines linijas, kur jie tampa taiklių Ukrainos snaiperių taikiniais“, - pareiškė D. Petraeusas.
Apklausa: Lenkijos kariai turėtų dalyvauti taikos misijoje Ukrainoje, jeigu ją surengtų NATO, JT ar ESDauguma Lenkijos piliečių – 56,8 proc. – mano, jog šalies kariai turėtų dalyvauti taikos misijoje Ukrainoje, jeigu ją organizuotų NATO, JT ar ES.Tai rodo apklausos, kurią laikraščio „Rzeczpospolita“ užsakymu surengė centras IBRiS, rezultatai.Galimam lenkų taikdarių siuntimui į Ukrainą nepritaria 32,5 proc. apklaustųjų, o 13,7 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.Už Lenkijos kariškių dalyvavimą taikos palaikymo misijoje pasisako 63 proc. vyriausybės šalininkų ir 64 proc. opozicijos rėmėjų. Šią idėją aktyviausiai remia vyrai, vyresni kaip 30 metų amžiaus piliečiai ir žmonės su aukštuoju išsilavinimu.Pasiūlymą nusiųsti į Ukrainą tarptautinę taikdarių misiją, kuriai vadovautų NATO, pirmasis iškėlė Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jarosławas Kaczyńskis, bet jam nepritarė nei NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, nei JAV administracija.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu žiniasklaidai pareiškė iki galo nesuprantąs Lenkijos idėjos dėl taikdarių siuntimo, kadangi ukrainiečiams nereikalingas įšaldytas konfliktas.
Ukrainos pajėgos: rusai šaudė per civilių evakuaciją iš „Azovstal“Ukrainos pulkas „Azov“, vadovaujantis „Azovstal“ Mariupolyje gynybai, penktadienį apkaltino Rusijos pajėgas šaudžius per civilių evakuaciją iš didžiulės plieno gamyklos, nepaisant Maskvos paskelbtų paliaubų.„Per paliaubas gamykloje „Azovstal“ rusai, panaudoję prieštankinį valdomąjį ginklą, pataikė į automobilį“, – „Telegram“ pranešė „Azov“. Remiantis pranešimu, tuo metu automobilis „judėjo link civilių gyventojų, kad juos evakuotų“.Per smūgį žuvo vienas ukrainiečių karys ir dar šeši buvo sužeisti, teigiama pranešime.
Rusija: nuskendęs laivas „Moskva“ nedalyvavo karePrie Ukrainos krantų nuskendęs Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas „Moksva“, Rusijos teigimu, nedalyvavo karinėje operacijoje prieš Ukrainą. Tai sakoma karinės prokuratūros atsakyme vieno kreiserio įgulos nario artimiesiems.„Tyrimas parodė, kad laivas, kuriame tarnavo E. D. Škrebecas, nebuvo įplaukęs į Ukrainos teritorinius vandenis, jo nebuvo ir sąraše formuočių bei dalinių, kurie dalyvauja karinėje specialiojoje operacijoje“, - sakoma oficialiame rašte, kurį jūreivio tėvas penktadienį paskelbė socialiniame tinkle „Vkontakte“. Jūreivis nuo tada, kai balandžio viduryje laivas nuskendo, laikomas dingusiu be žinios.Rusija vasario 24-ąją pradėtame kare prieš Ukrainą naudoja ir karines jūrų pajėgas, kurios raketomis apšaudė taikinius pakrantėje ir dalyvavo Ukrainos Gyvačių salos užėmime.„Moskva“ balandžio 13 dieną nuskendo Juodojoje jūroje. Oficiali to priežastis buvo gaisras. Ukraina pareiškė, kad flagmaną nuskandino paleidusi dvi priešlaivines raketas. Maskva iki šiol pranešė apie 1 žuvusį įgulos narį ir 27 dingusius. Anot žiniasklaidos, nuostoliai yra daug didesni.Dingusio jūreivio Dmitrijaus Škrebeco tėvas gautą raštą pavadino melu. „Gyvačių sala nepriklauso Ukrainos teritoriniams vandenims, jūs, skudurai?“ - komentavo jis atsakymą į paklausimą apie sūnų, kuris, būdamas šauktinis, remiantis Rusijos įstatymais, neturėjo dalyvauti kare prieš Ukrainą.
Universiteto profesorius paskaitas studentams skaito iš apkasųSocialiniuose tinkluose sparčiai plinta nuotrauka, kurioje užfiksuotas automatiniu šautuvu ginkluotas pusamžis karys, vienoje rankoje laikantis mobiliojo ryšio telefoną, o kitą – uždėję ant bloknoto.Ši nuotrauka, panašu, nebūtų kažkuo ypatinga, jei ne esminė aplinkybė: joje užfiksuota, kaip Užgorodo universiteto profesorius Fiodoras Šandoras skaito paskaitą studentams.Profesorius prie teritorinės gynybos pajėgų prisijungė pirmąją Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą dieną – vasario 24-ąją.Rytų Ukrainoje tarnaujantis mokslininkas toliau tęsia pedagoginę veiklą, paskaitas studentams skaito nuotoliniu būdu, vadovybė jam suteikė sąlygas derinti tarnybą teritorinės gynybos pajėgose ir nuotolinį darbą su studentais. https://twitter.com/HannaLiubakova/status/1522535172092145666?ref_src=twsrc%5Etfw
Ukrainos pareigūnas: Rusijos kariuomenė mėgina šturmuoti svarbų miestąRusijos pajėgos beveik apsupo Severodonecką, labiausiai į rytus esantį Ukrainos miestą, kurį valdo Kyjivas, ir mėgina jį šturmuoti, penktadienį pranešė vietos pareigūnas.„Miestas beveik apsuptas Rusijos ir (separatistinės) Luhansko liaudies respublikos kariuomenės“, – Ukrainos televizijai sakė Severodonecko karinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas. „Jie mėgina šturmuoti miestą per aplinkinius kaimus“, – sakė jis, nurodęs, jog tai daugialypis puolimas.Severodonecko užėmimas būtų didelis laimėjimas Rusijos armijai, sutelkusiai pastangas užimti visą rytinį Donbaso regioną. O. Striukas sakė, kad kautynės vyksta kaime į šiaurę prie pat Severodonecko. Anot jo, Ukrainos kariuomenė kol kas „atmuša šias atakas“, tačiau rusai veržiasi į priekį. „Miestas laikosi, bet jaučiasi, kad jie bando supti“, – kalbėjo jis.O. Striukas sakė, kad Severodonecke, kuriame prieš karą gyveno apie 100 tūkst. gyventojų, liko maždaug 15 tūkst. žmonių. Evakuacijos tempai sulėtėjo, teigė jis, „per dieną pavyksta įkalbėti išvykti maždaug 10 žmonių“. Regiono valdžia jau kelias savaites ragina žmones palikti miestą – pramonės centrą Ukrainos Luhansko srityje. Jį nuo netoliese esančio Lisičiansko skiria Doneco upė. Abu miestai yra pagrindiniai puolančios Rusijos kariuomenės taikiniai.
Prorusiški separatistai nuėmė ukrainietiškus kelio ženklus MariupolyjeMaskvos remiami separatistai pietryčių Ukrainoje pareiškė, kad nuėmė kelio ženklus su rusų pajėgų apsiausto Mariupolio uostamiesčio pavadinimu ukrainiečių bei anglų kalbomis ir pakeitė juos rusiškais.„Prie įvažiavimo į Mariupolį pastatyti atnaujinti kelio ženklai“, – sakoma ketvirtadienį separatistų darinio – „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) – susisiekimo ministerijos paskelbtame pranešime.Ministerija paskelbė nuotraukų, kuriose matyti, kaip savivaldybės darbuotojai su oranžinėmis liemenėmis nuima kelio ženklą su užrašu „Mariupolis“ ukrainiečių bei anglų kalbomis ir pastato tokį pat ženklą rusų kalba.„Kelio ženklų keitimo darbai visoje išvaduotoje teritorijoje bus tęsiami“, – rašoma pranešime ir priduriama, kad analogiški darbai buvo atlikti ir mažesnėse gyvenvietėse.Strateginę reikšmę turintis Mariupolis yra tarp labiausiai nuniokotų Ukrainos miestų. Rusijos pajėgos jau ne vieną savaitę jį intensyviai apšaudo, bandydamos perimti visišką uostamiesčio kontrolę.  
Ukrainos saugumas įspėja: didelė tikimybė, jog bus surengtas masinis miestų apšaudymasArtėjant gegužės 9 dienai, kuri Rusijoje pompastiškai minima kaip pergalės prieš nacizmą diena, Ukrainos specialiosios tarnybos įspėja gyventojus neignoruoti oro pavojaus signalų. Pranešama, jog gali būti surengta masinis Ukrainos miestų apšaudymas.„Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras ragina gegužės 8 – 9 dienomis būti ypač dėmesingiems oro pavojaus signalams“, – oficialiame Telegram kanale praneša Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba.Teigiama, kad masinio Ukrainos miestų apšaudymo rizika ypač padidėja, nes prieš Pergalės dieną (gegužės 9 d. – red.) Rusijos kariai negali pasigirti reikšmingais laimėjimais fronte.„Todėl raginame ypač atidžiai reaguoti į oro antskrydžius, o taip pat laikytis taisyklių esant komendanto valandai“, – teigiama saugumo tarybos pranešime.Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmygalis minėjo, jog gegužės 9 d. Rusija gali paskelbti karą Ukrainai „Partnerių žvalgybos agentūrų teigimu, Rusija ketina gegužės 9 dieną paskelbti visavertį karą. Tokios galimybės yra aptariamos aukščiausioje politinėje vadovybėje. Ar tai įvyks, matysime“, – po vizito Lenkijoje vykusios spaudos konferencijos metu sakė Ukrainos vyriausybės vadovas. https://t.me/CenterCounteringDisinformation/1489
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 24,9 tūkst. okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 6 d. jau neteko apie 24,9 tūkst. kareivių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 110 tankų, 2 686 šarvuotųjų kovos mašinų, 502 artilerijos sistemų, 171 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 83 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 199 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 926 automobilių, 11 laivų, 324 dronų, 90 sparnuotųjų raketų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Žvalgybos duomenys: tikėtina, kad gegužės 9 d. Rusija paskelbs karą UkrainaiUkrainos ministras pirmininkas Denysas Šmygalis teigia, jog Rusija ketina paskelbti karą Ukrainai gegužės 9 d.„Partnerių žvalgybos agentūrų teigimu, Rusija ketina gegužės 9 dieną paskelbti visavertį karą. Tokios galimybės yra aptariamos aukščiausioje politinėje vadovybėje. Ar tai įvyks, matysime“, – po vizito Lenkijoje vykusios spaudos konferencijos metu sakė Ukrainos vyriausybės vadovas.Pradėtą karinę agresiją prieš Ukrainą Rusijos politikai iki šiol vadina „specialiąja karine operacija“. Žodį „karas“ šiame kontekste vartoti draudžiama, Rusijoje už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.
EK pirmininkė įsitikinusi, kad ES pritars šeštajam sankcijų Rusijai paketuiEuropos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį teigė esanti įsitikinusi, kad Europos Sąjungos (ES) šalys pritars šeštajam sankcijų Rusijai paketui, praneša agentūra „Reuters“.„Esu tikra, kad šiam paketui bus pritarta. Jei užtruksime diena ilgiau – užtruksime diena ilgiau. Tačiau judame teisinga kryptimi“, – laikraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ surengtoje konferencijoje teigė U. von der Leyen.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti pasirodžiusią informaciją apie Juodojoje jūroje degančią Rusijos fregatą.„Tokios informacijos mes neturime“, – pareiškė jis.
G7 lyderiai sekmadienį vaizdo ryšiu kalbėsis su V. ZelenskiuSeptynių didžiausių pasaulio pramoninių valstybių vadovai sekmadienį surengs vaizdo pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė G7 pirmininkaujančios Vokietijos vyriausybės atstovė žiniasklaidai.„Vokietijos kancleris (Olafas Scholzas) surengs trečiąją vaizdo konferenciją nuo metų pradžios su savo G7 partneriais“, – penktadienį žurnalistams sakė Christiane Hoffmann, pažymėdama, kad gegužės 8 diena yra „istorinė data, žyminti Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą“.„Per vaizdo susitikimą bus aptarti aktualūs klausimai, visų pirma padėtis Ukrainoje. Dalyvaus Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir papasakos apie dabartinę padėtį savo šalyje“.
Naujienų agentūra „Unian“ cituoja Odesos leidinio „Dumskaja“ pranešimą, kad į „Burevestnik“ klasės Rusijos karo laivą pataikė Ukrainos pajėgų paleista sparnuotoji raketa „Neptun“. Pranešime sakoma, kad pirmųjų žinučių apie gaisrą tame laive socialiniuose tinkluose pasirodė ketvirtadienį.Nurodoma, kad netoli numanomos įvykio vietos intensyviai skraido JAV bepilotis žvalgybos orlaivis „RQ-4B Global Hawk“.https://twitter.com/sentdefender/status/1522509777053618176
Rusija: Ukrainoje branduolinio ginklo nenaudosimeRusija, pasak Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje, nenaudos Ukrainoje branduolinio ginklo. Šių ginklų naudojimas per specialiąją karinę operaciją – taip Rusija oficialiai vadina invaziją, nėra numatytas, pareiškė ministerijos atstovas Aleksejus Zaicevas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.Rusijos pajėgoms nepavykstant pasiekti pergalių Ukrainoje, JAV įspėjo, kad Maskva gali panaudoti taktinį branduolinį ginklą.
Netoli Gyvačių salos dega dar vienas rusų karo laivasUkrainos naujienų agentūros praneša, kad Juodojoje jūroje, netoli Gyvačių salos plaukusioje „Burevestnik“ tipo fregatoje įvyko sprogimas.„Šiuo metu virš šios Juodosios jūros srities sukasi priešo lėktuvai, o iš laikinai okupuoto Krymo išplaukė gelbėjimo laivai“, – praneša Ukrainos žiniasklaida.Kol kas tikslesnės informacijos apie tai, koks laivas nukentėjo, ar buvo surengta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataka, kol kas nepateikiama. Spėjama, kad Rusijos karo laivas galėjo būti atakuotas Ukrainos priešlaivine raketa „Neptun“.Informacija apie laive įvykusį sprogimą socialiniuose tinkluose pasirodė vakar vakare. Buvo pranešta apie laivą „Admirolas Makarovas“, šiandien gautas patvirtinimas, kad toks incidentas iš tiesų įvyko.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime apie priešo nuostolius minimas vienas sunaikintas laivas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį lankosi KyjiveG. Landsbergis savo „Twitter“ paskyroje informavo, kad vizito tikslas – aptarti būsimą sugriautų miestų atstatymą, Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvas. „Lankausi Kyjive su Latvijos ir Estijos kolegomis. Šįkart mes taip pat kalbamės apie atstatymą, atkūrimą ir apie ES kandidatės statusą Ukrainai. Žydintis Kyjivas primena, kad šalis yra pasirengusi šviesiai ateičiai“, – teigė ministras.Vizitas vyksta Rusijos kariuomenei daugiau nei du mėnesius tęsiant karinę invaziją Ukrainoje, per kurią žuvo tūkstančiai žmonių, buvo sugriauti miestai, o namus palikti buvo priversti daugiau nei 13 milijonų žmonių.Rusija pastaruoju metu sutelkė savo pajėgas į Ukrainos Rytus ir Pietus, siekia perimti Mariupolio miesto kontrolę bei susidurdama su įnirtingu ukrainiečių pasipriešinimu milžiniškame „Azovstal“ metalurgijos gamyklos komplekse.https://twitter.com/GLandsbergis/status/1522502979999436800?ref_src=twsrc%5Etfw
Lvive vaikai renka paramą kariuomenei pardavinėdami žaislusSu Rusijos agresija kovojančioms Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms lėšos renkamos ir gana netradiciniais būdais. Lvive 6 – 9 metų berniukai parduoda žaislus, o surinktus pinigus jų tėvai skiria kariuomenei.Pradžioje vaikai pardavinėjo savo žaislus, pasklidus žiniai apie šią iniciatyvą, žaislus atneša ir kiti Lvivo gyventojai.Skelbiama, kad surinkta daugiau nei 40 JAV dolerių. https://twitter.com/ukraine_world/status/1522502709340954624?ref_src=twsrc%5Etfw
Rusijos propagandistų fiasko: „senutę su raudona vėliava“ išgelbėjo Ukrainos kariaiKarą Ukrainoje pradėjusi Rusija sukūrė naują šio karo simbolį – senutę, kuri rusų karius pasitiko su sovietine vėliava. Nors paaiškėjo, kad tai buvo ne rusų kariai, o Ukrainos, propagandistams tai nesutrukdė garbaus amžiaus sulaukusią Aną paversti gyvąja ikona, „prorusiškos Ukrainos“ simboliu. Okupuotose teritorijose jai statomai paminklai, internete plinta memai, tačiau nutylima, kad pati „gyvoji legenda“ šiuo metu globojama Ukrainos karių ir kategoriškai pasisako prieš Rusijos pradėtą karą.Kharkivo srityje, Dvurečevsko rajone, 12 kilometro nuo Ukrainos ir Rusijos sienos kartu su vyru gyvenanti Ana rusų propagandistų simboliu tapo dėl komiško nesusipratimo.Į kaimą atėjus kariams garbaus amžiaus moteris juos pasitikti išėjo nešina raudona, sovietine vėliava. Tačiau paaiškėjo, kad tai ne Rusijos, o Ukrainos kariai. Jie moters turėtą vėliavą numetė žemėn ir sumindė. Dėl tokio poelgio supykusi, pasakiusi, jog su šia vėliava kariavo jos tėvai, moteris atsisakė paimti maisto produktus, kuriuos jai davė kariškiai.Internete pasklidus vaizdo įrašui, šį tragikomišką nesusipratimą panaudojo Rusijos propagandistai. Tiek okupuotose Ukrainos teritorijose, tiek pačioje Rusijoje imta statyti paminklus senutei su raudona vėliava, moteris buvo paversta „gyvąja ikona“, „išvaduotojų“ neva laukiančios „prorusiškos Ukrainos“ simboliu.Ukrainos žurnalistams pavyko surasti šią moterį ir pasidomėti, kaip susiklostė tolimesnis jos likimas. Paaiškėjo, kad į senutės kiemą pataikius Rusijos karių paleistai minosvaidžio minai ją teko evakuoti, kartu su vyru ji paguldyta vienoje Kharkivo ligoninių, o Rusijos ir jos pradėto karo toli gražu nešlovina. Ji pasakojo, kad karius, kuriuos manė esant rusais su sovietine vėliava pasitiko tik todėl, nes norėjo paprašyti, kad šie negriautų Ukrainos, viską spręstų taikiai. Moteris, kuri pasak rusų propagandos „drąsiai pasipriešino nacionalistams“ iš tiesų dėkoja Ukrainos kariams. Šie ne tik parūpina maisto produktų, bet ir apsaugojo Kremliaus propagandos simboliu paverstą senutę nuo kitų Kharkivo gyventojų įniršio.„Be abejo, bjaurūs laikai. Rusija surengė tokį piktą puolimą prieš mus, tai labai bjauru“, – Ukrainos žurnalistams sakė „įžymybe“ tapusi Ana Ivanovna.Moteris minėjo, jog geriau jau nebūtų „įžymybe“ ir jokio karo nebūtų. Pagalbą suteikę Ukrainos kariškiai ragina nesmerkti senos moters. „Dabar, kai iš rusų Ana Ivanovna gavo į jos namo kiemą pataikiusią miną, o ukrainiečiai suteikė pagalbą, kai jos anūkas gelbstisi Lenkijoje, sužinojusi, kas nutiko Bučoje, ji raudoną vėliavą numetė kuo toliau“, – vaizdo įraše sako garbaus amžiaus moterį su jos vyru į ligoninę perkelti padėjęs Ukrainos kariškis šaukiniu „Kadet“.
Rusija tvirtina Rytų Ukrainoje sunaikinusi didelį ginklų sandėlįRusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė, kad šalies kariai raketomis sunaikino didelį ginklų sandėlį Rytų Ukrainos Kramatorsko mieste, praneša agentūra „Reuters“.Ministerijos teigimu, rytinėje Luhansko srityje taip pat numušti du ukrainiečių lėktuvai „Su-25“ ir „MiG-29“.Šių pareiškimų nepriklausomai patvirtinti negalima.
Didvyriškas poelgis: sužeista 15-metė vairavo automobilį 30 kilometrų, gelbėjo kitus sužeistuosiusUkrainos žiniasklaida skelbia apie neeilinį 15-metės paauglės poelgį. Automobilis, kuriuo ji važiavo su moterimi ir trimis vyrais pateko į apšaudymą, du vyrai buvo sužeisti skeveldromis, vienas jų – labai sunkiai.Paauglė pasakojo, kad automobilį Rusijos kariškiai apšaudė prie Rytų Ukrainoje, Sieverodonetsko rajone esančio Popasnojės miesto.Gelbėdama sužeistuosius prie automobilio vairo sėdo 15-metė. „Reikėjo skubios pagalbos, kad neprarastų daug kraujo“, – gulėdama ant neštuvų greitosios pagalbos automobilyje pasakojo paauglė.Ji sakė, kad kelionė automobiliu į maždaug už 30 kilometrų esantį Bakhmuto miestą buvo labai pavojinga.„Ant kelio šachmatų tvarka gulėjo minos. Jas kažkaip automobiliu apvažiavau. Po to gulėjo moters lavonas ir stulpas, taip pat apvažiavau. Buvo posūkis į dešinę, kai mus vėl apšaudė, man sužeidė kojas.Beveik nieko negalėjau padaryti, mašina užgeso. Ją pavyko užvesti, važiavau toliau, bet ji vėl užgeso, nes akumuliatorių peršovė kulka”, – pasakojo paauglė.Paklausta, ar automobilį vairavo peršautomis kojomis, paauglė tai patvirtino.„Aišku, man sunkiai sekėsi, labai skaudėjo, kažkaip važiavau. Juk negalėjau jų (sužeistų keleivių – red.) palikti apšaudymui“, – apie didvyrišką poelgį pasakojo paauglė.https://t.me/uniannet/52561
Britų žvalgyba: ukrainiečiai žlugdo rusų operacinius planusJungtinės Karalystės kariškiai mano, kad Rusija nori užimti Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį ir jame esančią didžiulę metalurgijos gamyklą „Azovstal“ iki pirmadienio, kai minės Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines. JK gynybos ministerija tai nurodė kasdieninėje žvalgybos informacijos apžvalgoje, kurią skelbia socialiniame tinkle „Twitter“.   „Azovstal“ pramonės zonoje – paskutiniame uostamiesčio gynėjų bastione – jau daug savaičių vyksta intensyvūs mūšiai. Didžiuliame požeminių tunelių labirinte po plieno gamykla nuo rusų pajėgų bombardavimo slepiasi ukrainiečių kariai ir civiliai.   „Atnaujintos Rusijos pastangos užimti „Azovstal“ ir užsitikrinti viso Mariupolio kontrolę greičiausiai susijusios su artėjančia Pergalės diena ir [Vladimiro] Putino troškimu pasiekti simbolinę sėkmę Ukrainoje“, – nurodė britų kariškiai.   „Šios pastangos Rusijai kainuoja daug karių gyvybių, technikos ir šaudmenų. Kol gamykloje „Azovstal“ tęsis ukrainiečių pasipriešinimas, Rusijos nuostoliai toliau didės ir bus žlugdomi jų operaciniai planai Donbaso pietuose“, – pridūrė jie. 
Ukrainai teikiamai finansinei paramai pritaria 80 proc. Europos Sąjungos gyventojų„Eurobarometer“ apklausos rezultatai liudija, kad didžioji dalis Europos Sąjungos (ES) gyventojų teigiamai vertina Ukrainos siekį tapti ES nare, 80 proc. apklaustųjų pritaria teikiamai finansinei pagalbai, didesnė dalis remia paramą ginklais.67 proc. respondentų pritaria karinės įrangos pirkimui ir tiekimui Ukrainai, iš jų 33 proc. visiškai pritaria, o 34 proc. linkę pritarti.Apklausos rezultatai liudija, kad paramai ginkluote labiausiai pritariama Suomijoje (90 proc.), Estijoje (87 proc.), Lenkijoje (86 proc.), Lietuvoje (84 proc.) ir Portugalijoje (83 proc.).Pritarimas humanitarinės pagalbos teikimui nuo karo nukentėjusiems žmonėms visose šalyse yra 90 proc. ir daugiau; tam pritariančių respondentų dalis mažiausia Belgijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje (visose 90 proc.), o didžiausia – Maltoje (99 proc.) ir Portugalijoje (98 proc.).66 proc. respondentų sutinka, kad Ukraina turėtų prisijungti prie ES, kai bus pasirengusi. 71 proc. mano, kad Ukraina yra Europos šeimos dalis, o 89 proc. jaučia simpatiją ukrainiečiams.
Ukraina: iš Mariupolio evakuota beveik 500 civiliųNuo Jungtinių Tautų vadovaujamos gelbėjimo operacijos pradžios iš apgulto Mariupolio miesto ir plieno gamyklos „Azovstal“ evakuota beveik 500 civilių, penktadienį pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas.„Mums pavyko evakuoti beveik 500 civilių gyventojų“, – „Telegram“ pranešė Andrijus Jermakas. Jis sakė, kad Kyjivas „padarys viską, kad išgelbėtų visus savo civilius ir kariškius“, įstrigusius sugriautame mieste, ir pridūrė, kad evakuacija bus tęsiama.
Ukrainai – septynios savaeigės haubicos iš VokietijosVokietija perduos Ukrainai septynias savaeiges haubicas „Panzerhaubitzen 2000“, penktadienį lankydamasi Sliače (Slovakija) paskelbė gynybos ministrė Christine Lambrecht.Pasak Ch. Lambrecht, Vokietija apmokys ukrainiečių karius naudotis šiais ginklais, išvaizda primenančiais tankus. Berlyno ginkluotųjų pajėgų duomenimis, naudojant standartinę amuniciją, „Panzerhaubitzen 2000“ gali šaudyti 30 kilometrų atstumu, tačiau, pasitelkiant padidinto nuotolio amuniciją, atstumas gali padidėti iki 40 kilometrų.Ch. Lambrecht apie naujos ginkluotės tiekimą Kyjivui paskelbė susitikusi su Slovakijoje dislokuotais vokiečių kariais.Kanclerio Olafo Scholzo vadovaujama Vokietijos vyriausybė nuolat sulaukia vadovybės Kyjive kritikos, kad nepakankamai padeda Ukrainai apsiginti nuo Rusijos invazijos.
Kyjivas: Rusija planuoja užimti „Azovstal“ iki gegužės 9-osiosRusija, anot Ukrainos vadovybės, planuoja užimti Mariupolio „Azovstal“ gamyklą iki pirmadienio.Prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus teigimu, rusų kariai siekia perimti šio objekto kontrolę iki 77-ųjų pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinių gegužės 9-ąją.„Gražiausia dovana valdovui – jo priešininko galva. Aiškiai regiu ambicijas užvaldyti „Azovstal“ ir padovanoti Putinui „pergalę“ gegužės 9-ąją, – O. Arestovyčių citavo agentūra UNIAN. – Jie to labai nori, bet pažiūrėkime, ar jiems pavyks.“„Azovstal“ gamykla laikoma paskutiniu ukrainiečių pasipriešinimo bastionu Mariupolyje. Anot Ukrainos šaltinių, be karių, čia yra šimtai civilių.Maskvoje pirmadienį planuojamas didžiulis karinis paradas, skirtas paminėti gegužės 9-ąją. Ši data Rusijoje žinoma kaip Pergalės diena.
Zelenskis: rusai į taikinius Ukrainoje paleido daugiau kaip 2 000 raketųRusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą iš viso paleido 2 014 raketų į įvairius taikinius, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kasdieniame vaizdo kreipimesi ketvirtadienį vakare.Be to, nuo Rusijos kariuomenės invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje iš viso jau užfiksuoti 2 682 aviacijos smūgiai.„Kiekviena iš šių operacijų reiškia mūsų žmonių žūtį, mūsų infrastruktūros sunaikinimą“, – sakė V. Zelenskis.Ukrainos prezidentas pridūrė, kad vien tik Ukrainos medicinos įstaigoms buvo padaryta didelė žala.„Iki šiol Rusijos kariai sunaikino arba suniokojo beveik 400 sveikatos priežiūros įstaigų“, – teigė jis.
Zelenskis patvirtino reikalavimą dėl Maršalo plano UkrainaiNepaisant milžiniškos Vakarų paramos Ukrainai, prezidentas Volodymyras Zelenskis laikosi minties dėl savotiško Maršalo plano savo šaliai po karo.Tarptautinėje donorų konferencija Varšuvoje  surinkti 6 mlrd. eurų paramos Kyjivui yra „tik dalis to, kas iš tikrųjų būtina, kad visoje teritorijoje, į kurią Rusija atnešė karą, būtų atkurtas įprastas gyvenimas“, sakė V. Zelenskis naktį į penktadienį paskelbtame vaizdo įraše. Esą reikalingas dar stipresnis laisvojo pasaulio ir tarptautinių institucijų dalyvavimas. „Todėl mums reikia šiuolaikinio Maršalo plano analogo Ukrainai“, - pažymėjo prezidentas.Vykdydamos Maršalo planą, pavadintą pagal tuometinį JAV valstybės sekretorių George‘ą Marshallą, JAV po Antrojo pasaulinio karo milijardinėmis sumomis parėmė Vakarų Europos atstatymą. Tada Europos šalims buvo skirta beveik 14 mlrd. JAV dolerių – šiandien tai atitiktų 140 mlrd. milijardų dolerių (132,7 mlrd. eurų).V. Zelenskis didelis viltis sieja su nauju portalu „United24“ per kurį galima aukoti Ukrainai. „Nes Ukrainai kiekvieną mėnesį reikia iki 7 mlrd. dolerių valstybės deficitui padengti“, - kalbėjo jis. Rusijos armijos sugriautos infrastruktūros atstatymui jau išleista per 600 mlrd. JAV dolerių. „Įsivaizduokite šį mastą“, - sakė V. Zelenskis.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas teigia, kad pastangos evakuoti daugiau žmonių iš Mariupolio naktį buvo sėkmingos. Iš „Azovstal“ gamyklos, Mariupolio ir aplinkinių rajonų buvo evakavuota beveik 500 žmonių.https://twitter.com/antonioguterres/status/1522353305296453635?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1522353305296453635%7Ctwgr%5E%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fnews.sky.com%2Fstory%2Fukraine-news-live-blackouts-as-russia-bombs-three-power-stations-in-lviv-and-belarus-starts-military-drills-latest-12541713
Žiniasklaida: JAV žvalgybinė informacija padėjo Ukrainai nuskandinti laivą „Moskva“JAV suteikta žvalgybinė informacija, pasak amerikiečių žiniasklaidos, padėjo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nuskandinti Rusijos kreiserį „Moskva“. JAV stotis NBC, remdamasi neįvardytais amerikiečių pareigūnais, ketvirtadienį pranešė, kad Kyjivas paprašė JAV informacijos apie vieną Juodojoje jūroje plaukiojantį laivą. JAV žvalgyba tada identifikavo jį kaip flagmaną „Moksva“ ir  koordinates perdavė ukrainiečiams.Tačiau žvalgyba nežinojo, kad Ukrainos pajėgos ketina atakuoti Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną, stočiai sakė pareigūnai.Vienas aukštas JAV pareigūnas agentūrai AFP teigė, kad JAV neperdavė Ukrainai informacijos su tikslu atakuoti „Moskva“. „Mes nesuteikiame specifinės tikslinės informacijos apie laivus“. – teigė jis.JAV suteikė „informacijos, kad padėtų ukrainiečiams suprasti Rusijos laivų Juodojoje jūroje keliamą grėsmę ir kad padėtų jiems pasirengti gynybai nuo potencialių atakų iš jūros“, pabrėžė pareigūnas.„Moskva“ nuskendo balandžio 14 dieną. Oficialiais duomenimis, laive galėjo būti iki 680 įgulos narių. Kiek jų nuskendus flagmanui žuvo, neaišku.
Pentagonas: didžioji dalis Rusijos pajėgų atitraukta nuo MariupolioPentagonas ketvirtadienį pranešė, kad didžioji dalis Rusijos pajėgų, laikytų prie Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio, buvo perkeltos toliau į šiaurę, kur vyksta pagrindinės mūšio dėl Donbaso kautynės.JAV Gynybos departamento atstovas Johnas Kirby nurodė, kad Mariupolyje paliktos tik maždaug dvi bataliono taktinės grupės, tai yra apie 2 000 karių.Pareigūnas pažymėjo, kad Rusijos aviacija toliau bombarduoja Mariupolį, bet Maskvos pajėgos į naujas teritorijas veržiasi vangiai ir be didesnės pažangos, patirdamos įnirtingą Ukrainos kariuomenės pasipriešinimą vykstant pagrindinėms kautynėms rytiniame Donbaso regione.Pentagono atstovas sakė, kad neįžvelgia jokių Rusijos pajėgų veiksmų pobūdžio pasikeitimų artėjant svarbia data laikomai gegužės 9-ajai.J. Kirby sakė, kad JAV tebesilaiko nuomonės, jog Rusija atsilieka nuo savo numatyto grafiko ir Donbase nedaro tokios pažangos, kokios buvo tikimasi.
Ukraina rengiasi galimam rusų išsilaipinimui prie OdesosUkrainos kariuomenė mano, kad Rusijos desantas gali išsilaipinti Juodosios jūros pakrantėje netoli Odesos uostamiesčio.Kaip teigiama regiono karinės vadovybės pareiškime, virš šios teritorijos vis dažniau skraido Rusijos žvalgybiniai dronai, pranešė laikraštis „Ukrayinska pravda“.Be to, prie Ukrainos kontroliuojamų pakrančių ir toliau aktyviai veikia Rusijos karinis jūrų laivynas.Gyventojų buvo paprašyta nesiartinti prie paplūdimių ir pakrantės saugumo zonų, neplaukti į jūrą valtimis. Taip pat jie raginami pranešti apie įtartiną veiklą ar judėjimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Mariupolyje esančios „Azovstal“ plieno gamyklos apšaudymas nesiliauja, net ir siekiant evakuoti ten esančius civilius.Anot V. Zelenskio, Ukrainos valdžia daro viską, kad rastų sprendimą išgelbėti karius, ginančius Mariupolį. „Yra įvairių padalinių, kur daug sužeistųjų, bet jie nepasiduoda. Jie laikosi savo pozicijų. Ir mes taip pat bandome ieškoti sprendimų“, - savo naktiniame pranešime kalbėjo V. Zelenskis.Sekmadienį buvo evakuota daugiau nei 100 civilių, kurie du mėnesius slėpėsi po žeme nuo Rusijos atakų.Pasak Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovo Stephane'o Dujarrico, neaišku, kiek dar civilių yra įstrigę gamykloje.
Zelenskis padėkojo Didžiajai Britanijai ir Borisui JohnsonuiSavo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Didžiajai Britanijai ir ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui.Jis kalbėjo: „Jei visi pasaulyje – ar bent didžioji dauguma – būtų tvirti ir drąsūs lyderiai kaip Ukraina, kaip Didžioji Britanija, esu tikras, kad jau būtume baigę šį karą ir atkūrę taiką visoje teritorijoje. Tačiau mes vis dar turime kovoti. Kovokite. Kaip jūs, Borisai, užvakar pasakėte, kreipdamasis į mūsų Aukščiausiąją Radą, mes vis dar rašome vieną pergalingiausių skyrių savo istorijoje."Baigdamas kalbą jis pasakė: „Ačiū, Britanija! Ačiū, Borisai! Ačiū visiems! Šlovė Ukrainai!"
Pentagonas: Rusijos pajėgos padarė nedidelę pažangą DonbaseRusijos pajėgos padarė „nedidelę pažangą, ypač šiaurinėje Donbaso dalyje“, ketvirtadienį pranešė Pentagono atstovas Johnas Kirby.Ši nedidelė pažanga nėra tokia, kokios, JAV manymu, Rusijos pajėgos „šiuo metu tikėjosi“, pridūrė J. Kirby.„Vis tiek vertintume, kad Donabaso regione ukrainiečiai labai aršiai priešinasi. Ir rusai nepadarė tokios pažangos, kokios, mūsų manymu, šiuo metu jie tikėjosi. Tai nereiškia, kad jie nepadarė jokios pažangos“, – sakė jis.
Evakuojami civiliai iš „Azovstal“Jungtinės Tautos ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) pradėjo trečią operaciją civiliams evakuoti iš Mariupolio ir „Azovstal“ plieno gamyklos, ketvirtadienį JT Saugumo Taryboje sakė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, skelbia CNN.
Duda: Rusija pati patikėjo savo propaganda, kad užims Ukrainą iš kartoKarą pradėjusi Rusija pati tapo savo propagandos auka patikėjusi, jog Ukrainą dėl neva šalies piliečių nelojalumo galės užimti iš karto, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.„Svarbiausia, kad Rusai tikėjo, kad užims Ukrainą iš karto, kad ukrainiečiai pasiduos, jie patys prisikimšę savo propagandos, galvojo, kad patys ukrainiečiai netiki savo valstybe, bet pasirodė, kad yra atvirkščiai“, – interviu LRT ketvirtadienį sakė A. Duda.„(Ukrainiečiai – BNS) parodė ne tik sau, bet ir visam pasauliui, kad yra pasirengę atiduoti savo gyvybę už tai ir daugiau nei du mėnesius kovoja su daug stipresne už save armija, parodo savo didvyriškumą“, – kalbėjo Lenkijos vadovas.Jis priminė, kad Rusija daug šimtmečių turėjo imperialistinių ambicijų, primindamas Lenkijos, Lietuvos carinę, vėliau – sovietinę okupaciją bei komunistinės santvarkos įvedimą.Anot jo, naujosios imperinės ambicijos atgimė nuo 2002-ųjų, kai Rusija užpuolė Gruziją, o Lenkijos lyderiai tuomet įspėjo Europą, kad Rusija nesustos ir gali ateiti ir Ukrainos, Baltijos šalių bei Lenkijos eilė.Šįkart, pasak A. Dudos, karo esmė yra „tokia, kaip visada – praplėsti savo įtaką, užimti teritoriją, padidinti Rusijos imperiją“.„Rusija negali pakęsti nepriklausomos, suverenios, laisvos Ukrainos, kuri nori pati spręsti dėl savęs (...). Kremlius negali šito dalyko pakęsti ir sugalvojo užpulti Ukrainą“, – pabrėžė jis.Klausiamas, kaip vertina Rusijos grėsmę Lenkijai, Baltijos šalims, A. Duda akcentavo, kad Lenkija pirmiausia turi savo kariuomenę „kuri bet kokios atakos atveju gins savo tėvynę“, o penktojo NATO straipsnio galiojimu, užtikrinančiu bet kurios narės kolektyvinę gynybą, niekas neabejoja. Anot jo, tai dar kartą patikino Lenkijoje neseniai viešėjęs Jungtinių Valstijų vadovas Joe Bidenas.„Visi mes stotumėme į kovą, ir, kaip matėme, galima Rusiją nugalėti“, – sakė jis.
Zelenskis kalbėjosi su 43-iuoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu George'u W. Bushuhttps://t.me/uniannet/52448
Ukrainos ir žvalgybos aljanso „Five Eyes“ teisingumo pareigūnai aptarė karo nusikaltimusAukščiausio rango teisingumo pareigūnai iš penkių anglakalbių žvalgybos aljanso „Five Eyes“ („Penkių akių“) valstybių surengė derybas su Ukrainos generaline prokurore dėl karo nusikaltimų tyrimo, ketvirtadienį pranešė JAV Teisingumo departamentas.Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Naujosios Zelandijos, Australijos ir Kanados generaliniai prokurorai trečiadienį surengė susitikimą nuotoliniu būdu su Ukrainos kolege Iryna Venediktova, Kyjivui siekiant ištirti tūkstančius įtariamų karo nusikaltimų, įvykdytų per Rusijos invaziją.Šešetas „aptarė savo pastangų koordinavimą, siekiant patraukti atsakomybėn asmenis, kurių nusikalstami veiksmai sudaro sąlygas karo nusikaltimams Ukrainoje“, sakoma JAV teisingumo departamento pranešime.„Mūsų įsipareigojimas bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, įskaitant Ukrainos generalinę prokuratūrą, tiriant ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už žiaurumus Ukrainoje, išlieka tvirtas“, – sakoma JAV generalinio prokuroro Merricko Garlando pareiškime.„Nepermaldaujamai stengsimės patraukti atsakomybėn tuos, kurie prisideda prie mirties ir naikinimų, kuriuos stebime Ukrainoje“, – teigiama jame.Praėjusią savaitę I. Venediktova Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ sakė, kad Ukrainos tyrėjai nustatė 8 600 įtariamų karo nusikaltimų atvejų ir dar 4 000 atvejų, susijusių su karo nusikaltimais, įvykdytais nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.Tarp dokumentuotų įtariamų karo nusikaltimų esama „civilių žudymų, civilinės infrastruktūros bombardavimų, kankinimų“, taip pat „lytinių nusikaltimų“, įvykdytų „okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, pažymėjo I. Venediktova.JAV teisingumo departamentas taip pat nurodė, kad M. Garlandas informavo savo kolegas apie JAV pastangas imtis baudžiamųjų priemonių prieš milijardierius oligarchus, remiančius Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir apie 33 mlrd. JAV dolerių naują pagalbos paketą Ukrainai, kurio Baltieji rūmai paprašė Kongreso.Susitikime taip pat dalyvavo britų generalinė prokurorė Suella Braverman, Australijos generalinė prokurorė Michaelia Cash, Kanados teisingumo ministras Davidas Lametti ir Naujosios Zelandijos generalinis prokuroras Davidas Parkeris.
Žiniasklaida: Rusijos propagandistams uždrausta cituoti KadyrovąKai kurioms propagandinėms Rusijos žiniasklaidos priemonėms uždrausta cituoti Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo pareiškimus apie karą Ukrainoje. Prieš jų publikavimą privalu gauti vyresnybės leidimą.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, kuris remiasi „Laisvės radiju“.Gautomis žiniomis, toks sprendimas buvo priimtas po R. Kadyrovo konfliktų su Kremliaus atstovu spaudai Dmitrijumi Peskovu ir Rusijos delegacijos derybose su Ukraina vadovu Vladimiru Medinskiu. Dabar federalinės žiniasklaidos priemonės gali cituoti Čečėnijos vadovo žodžius „tik gavusios vadovybės leidimą“.Pavardės prašęs neskelbti TASS korespondentas pareiškė, kad agentūra taip ir neperdavė R. Kadyrovo pranešimo „apie 260 pasidavusių Ukrainos jūrų pėstininkų“.
JT: Ukrainos uostų blokada gali sukelti pasaulyje maisto krizęJeigu Rusija artimiausiu metu nenutrauks Ukrainos uostų blokados ir neleis jai atnaujinti grūdų eksporto, pasaulio laukia globali maisto krizė.Tai ketvirtadienį Kanados televizijos kanalui CBC pareiškė Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos (WFP) direktorius Davidas Beasley`is.„Kils globali maisto saugumo krizė, kainos 6-9 mėnesius didės, o kitąmet gali būti sunkumų dėl maisto prieinamumo“, - sakė jis.Anot D. Beasley`io, krizės padariniai labiausiai bus juntami neturtingose šalyse. „Daugelis šalių susidurs su kainų augimu, bus sunku, bet neturtingose valstybėse tai gali sukelti badą, destabilizaciją ir masinę priverstinę migraciją. Todėl privalome užtikrinti šių uostų darbą“, - pabrėžė diplomatas, ką tik apsilankęs Odesoje.Jo manymu, šiuo metu padėtis pasaulyje labiau įtempta negu Arabų pavasario laikotarpiu. „Jau dabar visame pasaulyje vyksta protestai dėl infliacijos ir maisto produktų brangimą, ir padėtis tik blogės“, - įspėjo WFP direktorius.Jis pabrėžė, kad pasaulio bendrija turi tučtuojau sutelkti pastangas ir užtikrinti nenutrūkstamą Ukrainos uostų darbą. „Sprendimai turi būti priimti per artimiausias 30-60 dienų, kad šie uostai galėtų atnaujinti darbą“, - pabrėžė D. Beasley`is.Rusijos užblokuotuose Ukrainos uostuose stovi dešimtys laivų su grūdais, kuriems okupantai neleidžia išplaukti.
„Azovstal“ teritorijoje – įnirtingos kovoshttps://t.me/polkazov/4463
ES siūlo sankcijas KabajevaiEuropos Sąjunga (ES) siūlo paskelbti sankcijas buvusiai Rusijos gimnastei Alinai Kabajevai už jos vaidmenį Kremliaus propagandoje ir glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, teigiama ketvirtadienį AFP pateiktame dokumente.A. Kabajeva yra naujausias papildymas sąraše asmenų, į kuriuos nusitaikyta šeštajame priemonių prieš Rusiją pakete, reaguojant į karą Ukrainoje. Sankcijas, įskaitant Rusijos naftos importo draudimą, ES vykdomoji valdžia trečiadienį pateikė valstybėms narėms patvirtinti, tam reikalingas 27 šalių vieningas sutarimas. Vengrija, Slovakija ir kitos Rytų Europos šalys kol kas atsisako pritarti paketui, laukdamos išimties arba naftos draudimo atidėjimo. Jei bus pritarta, A. Kabajevai bus uždrausta atvykti į ES, jos turtas bus įšaldytas.Pasiūlyme A. Kabajeva įvardijama kaip Nacionalinės žiniasklaidos grupės – holdingo, valdančio reikšmingas akcijas beveik visose pagrindinėse Rusijos valstybinėse žiniasklaidos priemonėse, – direktorių tarybos pirmininkė. Buvusi gimnastė ir buvusi Dūmos įstatymų leidėja yra „glaudžiai susijusi su prezidentu Vladimiru Putinu“, priduriama dokumente.Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad ją ir Rusijos prezidentą sieja romantiški santykiai. V. Putinas tai paneigė, kai 2008 m. apie tai buvo pranešta pirmą kartą. Kaip rašoma „The Wall Street Journal“ cituojant JAV pareigūnus, A. Kabajeva ir jos šeima įgijo asmeninį turtą dėl savo ryšių su V. Putinui artimu ratu. Ataskaitoje remiamasi slaptais JAV žvalgybos duomenimis, kurie  įvardija A. Kabajevą kaip V. Putino turto gavėją.Dar trys asmenys, valstybinės agentūros „Ria Novosti“ apžvalgininkai, taip pat yra sąraše už savo vaidmenį, skleidžiant „vyriausybinę propagandą“ dėl karo Ukrainoje. Šios keturios pavardės pridurtos prie 58 asmenų, įskaitant Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovą patriarchą Kirilą, daugelį karo nusikaltimais Ukrainos Bučos mieste įtariamų kariškių ir Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo šeimos narius.Nuo 2014 metų Krymo aneksijos Europos sankcijos jau palietė 1091 žmogų ir 80 subjektų.
N. Bennetto kanceliarija: V. Putinas atsiprašė dėl ministro pareiškimų apie A. HitlerįRusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsiprašė Izraelio ministro pirmininko Naftalio Bennetto už savo užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimus, kad Adolfas Hitleris galėjo turėti „žydiško kraujo“.„Ministras pirmininkas priėmė prezidento V. Putino atsiprašymą dėl S. Lavrovo pastabų ir padėkojo jam už tai, kad paaiškino savo požiūrį į žydų tautą ir Holokausto atminimą“, – sakoma Izraelio premjero kanceliarijos ketvirtadienį paskelbtame pareiškime.
Žurnalistų tyrimas demaskavo Bučoje veikusius Rusijos kariškius Tarptautinės naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai, rinkdami įvarius įkalčius civilinių žudynėmis liūdnai pagarsėjusioje Bučoje, sugebėjo išsiaiškinti, kokie Rusijos kariuomenės daliniai veikė mieste okupacijos metu. Tyrimo metu nustatyta, kad tai buvo Rusijos gvardijos dalinys „Vityaz“, 76-oji gvardijos oro desantininkų divizija iš Pskovo ir kariškiai iš Čečėnijos.Atlikdami plataus masto tyrimą, agentūros „Reuters“ žurnalistai per tris savaites apklausė daugiau nei 90 vietinių Bučos gyventojų, ištyrė jų pateiktas nuotraukas, vaizdo įrašus ir dokumentus, kuriuos Rusijos kariai paliko mieste.Tarp okupantų buvo ir Rusijos saugumo pajėgų būrio „Vityaz“ nariai, liudija įvykio vietoje rastas asmens dokumentas. „Vityaz“, kurio buvimas Bučoje čia atskleidžiamas pirmą kartą, yra pavaldus Rusijos Nacionalinei gvardijai. Jos vadovas Viktoras Zolotovas – buvęs Vladimiro Putino asmens sargybinis ir tiesiogiai pavaldus Rusijos prezidentui.Apie 76-osios oro desantininkų divizijos iš Pskovo buvimą mieste rodo „meilės laiškas“, kurį vietos gyventojas rado savo namuose jau grįžęs į Bučą. Ranka rašytas laiškas buvo skirtas kariui Aleksandrui Logvinenko, kurį vėliau žurnalistai atpažino kaip desantininką iš Pskovo.Taip pat kaimyniniame name, anot vietos gyventojo, gyveno ta pati rusų karių grupė. Kažkas ant sienos išpurškė „Wolf_68“. Žurnalistai išsiaiškino, kad rusas Kirilas Kryuchkovas taip pasirašo socialiniuose tinkluose. Jis tarnavo 234-ajame puolimo aviacijos pulke, kuris yra 76-osios gvardijos oro puolimo divizijos dalis.Žurnalistai taip pat išsiaiškino, kad Bučoje veikė mažiausiai trys su autoritarinius Čečėnijos prezidentu Ramzanu Kadyrovu susiję čečėnų padaliniai.Rusijos kariuomenės įvykdyti nusikaltimai paaiškėjo okupacinėms pajėgoms atsitraukus iš Kyjivo priemiestyje esančios Bučos. Visą pasaulį apskriejo šiurpios nuotraukos, kuriose užfiksuoti tiesiog gatvėse nužudytų civilių gyventojų kūnai. Okupaciją išgyvenę žmonės pasakojo apie okupantų vykdytus žvėriškumus – civilių gyventojų žudynes, moterų ir vaikų prievartavimus, plėšikavimus. Preliminariais vertinimais, Bučoje galėjo būti nužudyta per 300 žmonių. Rusijos pareigūnai kaltinimus masinėmis žudynėmis neigė, tikino, jog vaizdai su gatvėse gulinčiais lavonais esą yra specialiai sumontuoti. Tačiau šiuos jų teiginius paneigė palydovinės nuotraukos, kuriose užfiksuota, jog žmonių kūnai gatvėse gulėjo dar rusų kariuomenės okupacijos laikotarpiu.
Mariupolyje ukrainietiški kelio ženklai keičiami rusiškaisOkupantai rusai Mariupolyje keičia kelio ženklus. Ukrainietiškos rodyklės nuimamos, o vietoj jų kabinamos rusiškos.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Mariupolio mero patarėju Petro Andriuščenka.„Okupantai sugriovė mūsų miestą, nužudė 20 tūkst. žmonių, o dabar keičia rodykles. Esą žmonės su savo bėdomis palauks. O juk Mariupolyje Viduramžiai. Gyventojai be vandens, jiems trūksta maisto, medikamentų. Nėra šviesos ir normalaus ryšio. Mariupolis buvo, yra ir bus Ukrainos miestas, kad ir ką ten rusai fantazuotų“, - pareiškė P. Andriuščenka.Mariupolyje Rusijos pajėgos šturmuoja gamyklą „Azovstal“, kurios požemiuose slepiasi Ukrainos kariai ir civiliai, laukiantys evakuacijos.
Putinas: Kijevas turėtų įsakyti Ukrainos kovotojams Mariupolyje sudėti ginklusKetvirtadienį Vladimiras Putinas kalbėdamas telefonu su Izraelio ministru pirmininku Naftaliu Bennettu pareiškė, kad Kijevas turėtų įsakyti Ukrainos kovotojams „Azovstal“ gamykloje Mariupolyje sudėti ginklus. Manoma, kad ten yra iki 2000 karių.Rusijos prezidentas taip pat sakė, kad jo šalis yra pasirengusi užtikrinti saugų civilių judėjimą.
Kremlius: Putinas ir Izraelio premjeras aptarė Ukrainos krizę ir holokaustąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas ketvirtadienį aptarė Ukrainos krizę ir holokaustą, tvyrant įtampai dėl Maskvos pasisakymų apie Adolfą Hitlerį.„Tęsėsi išsamus pasikeitimas nuomonėmis apie padėtį Ukrainoje“, – sakė Kremlius ir pridūrė, kad abu lyderiai taip pat aptarė „istorinę atmintį“ ir holokaustą.
JT: į „Azovstal“ vyksta konvojus, bandysiantis evakuoti civilius gyventojusJungtinių Tautų vyriausiasis humanitarinių reikalų pasiuntinys Martinas Griffithsas ketvirtadienį pranešė, kad į metalurgijos gamyklą „Azovstal“ Mariupolyje, kur vyksta intensyvūs Ukrainos ir Rusijos pajėgų mūšiai, keliauja naujas JT konvojus, kuris bandys evakuoti civilius gyventojus.„Šiandien, mums besikalbant, konvojus vyksta į „Azovstal“, kurią turėtų pasiekti iki rytojaus ryto; tikiuosi, kad jis paims civilius, likusius tame niūriame pragare,.. ir nugabens juos į saugią vietą“, – sakė M. Griffithsas Varšuvoje vykusioje Ukrainos donorų konferencijoje.
JT: nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 3 280 civiliųNuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 3 280 civilių, o dar 3 451 buvo sužeistas. Tai ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).Tarp žuvusiųjų – 1 183 vyrai, 749 moterys, 72 mergaitės ir 86 berniukai, taip pat 73 vaikai ir 1 117 suaugusiųjų, kurių lytis kol kas nežinoma.OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.
„Azov“ paneigė, kad okupantai buvo išvaryti iš „Azovstal“Rusų įsibrovėliai vis dar yra „Azovstal“ teritorijoje Mariupolyje. Vyksta įnirtingos kovos.Anksčiau buvo pasirodžiusi informacija, kad neva Ukrainos kariškiai išvijo okupantus iš gamyklos.Šią informaciją paneigė „Azov“ pulko vado pavaduotojas kapitonas Sviatoslavas Palamaras.„Niekas nieko neišmušė, jie (rusai – red.) yra gamykloje. Vyksta sunkios kovos“, – sakė jis.
Italija žada Ukrainai naujos ginkluotėsItalijos gynybos ministras Lorenzas Guerinis ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis ir ateityje tieks ginkluotę Ukrainai, praneša naujienų agentūra ANSA.Pasak žinybos vadovo, Ukraina, be kita ko, gaus įrenginių, galinčių neutralizuoti pozicijas, iš kurių Rusija beatodairiškai bombarduoja miestus ir civilius gyventojus.Ministras pridūrė, kad Italija jau patiekė Ukrainai prieštankinių ginklų, itin mažo nuotolio oro gynybos sistemų, minosvaidžių, artilerijos šaudmenų, ryšio sistemų, individualios apsaugos priemonių.
V. Zelenskis pakvietė į Kyjivą O. Scholzą ir F. W. SteinmeierįUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė vizito Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir prezidentą Franką Walterį Steinmeierį, ketvirtadienį pranešė Vokietijos prezidento kanceliarija, – praėjus trims savaitėms, kai Kyjivas atsisakė F. W. Steinmeierio apsilankymo.V. Zelenskis juos pakvietė ketvirtadienį per pokalbį telefonu su F. W. Steinmeieriu, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis prezidento biure. Pasak jo, pokalbio metu „ankstesnio susierzinimo buvo atsisakyta", o F. W. Steinmeieris pareiškė „solidarumą, pagarbą ir paramą“ Ukrainai.
Į V. Zelenskį kreipėsi iš „Azovstal“ požemių: pasirūpinkite sužeistais kariaisRusijos kariuomenės įnirtingai puolamos paskutinės Mariupolio gynėjų citadelės – „Azovstal“ gamyklos požemiuose – ypač sudėtinga situacija. Gynėjų tarpe nemažai žuvusių bei sužeistų, o pulko „Azov“ vado pavaduotojas kapitonas Svjatoslavas Palamaras kreipėsi į prezidentą Volodymyrą Zelenskį.„Trečią dieną priešas įsiveržė į „Azovstal“ teritoriją. Tęsiasi sunkūs kruvini mūšiai. Gynėjai vienas prieš vieną kaunasi su pranašesnėmis priešo pajėgomis jau 71 dieną.Rusai ir vėl sulaužė pažadą nutraukti ugnį ir neleido evakuotis civiliams, kurie ir toliau slapstosi gamyklos rūsiuose.Raginame pasaulio bendruomenę evakuoti civilius ir asmeniškai kreipiamės į Vyriausiąjį vadą, kad šis pasirūpintų sužeistais kariais, kurie miršta dėl baisios agonijos dėl netinkamo gydymo.Suteikite galimybę išsinešti karių kūnus, kad ukrainiečiai galėtų atsisveikinti su savo didvyriais. Tinkamai reaguoti į kritinę situaciją, kai priešas nesilaiko jokių etikos normų, konvencijų ar įstatymų, naikindamas žmones viso pasaulio akivaizdoje, vedamas leistinumo ir nebaudžiamumo“, – vaizdo įrašė, kuris išplatintas Telegram „Azov“ paskyroje, sako kapitonas S. Palamaras.Rusijos armija trečiadienį paskelbė trijų dienų paliaubas „Azovostal“ gamykloje, sakydama, kad leis civiliams išvykti, o Kremlius anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad humanitariniai koridoriai „veikia“.S. Palamaras sakė, kad rusų kareiviai įsiveržė į gamyklą „prieš tris dienas“, sukeldami intensyvius susirėmimus ir kad „sunkios kruvinos kautynės tęsiasi“. Sužeisti Ukrainos kariai gamykloje „miršta agonijoje dėl netinkamo gydymo“, sakė jis, ragindamas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „pasirūpinti“ jais ir rasti būdą, kaip pašalinti žuvusių karių kūnus.Jis taip pat paragino „pasaulio bendruomenę“ padėti evakuoti civilius iš gamyklos. Trečiadienio vakarą V. Zelenskis prašė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pagalbos „išgelbėti“ sužeistus Ukrainos karius „Azovstal“ gamykloje.https://t.me/polkazov/4462
Varšuva: per tarptautinę donorų konferenciją Ukrainai surinkta 6,5 mlrd. doleriųLenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį pranešė, kad per tarptautinę donorų konferenciją Ukrainai surinkta 6,5 mlrd. JAV dolerių (6,2 mlrd. eurų) suma.Per Varšuvoje surengtą konferenciją buvo renkamos lėšos humanitarinei pagalbai karo draskomai Ukrainai, kur per Rusijos puolimą žuvo jau tūkstančiai žmonių, suniokota daug miestų, o milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus.Pasak lenkų vyriausybės, nors jau paaukota nemažai lėšų, Ukrainos poreikiai yra didžiuliai dėl didelio karo žalos masto, o milijonams ukrainiečių reikalinga skubi pagalba.Aukšto lygio tarptautinę paramos Ukrainai teikėjų konferenciją drauge organizavo M. Morawieckis ir Švedijos premjerė Magdalena Andersson, bendradarbiaudami su Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkais.Šio renginio tikslas – sudaryti sąlygas tarptautinei bendruomenei padėti tenkinti neatidėliotinus Ukrainos visuomenės humanitarinius poreikius. Be to, siekiama sukurti forumą, skirtą aptarinėti būdus remti ukrainiečius ilgesniu laikotarpiu.Į Varšuvoje įsikūrusiame Nacionaliniame stadione susirinkusius dalyvius taip pat kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukraina kaltina Rusiją pažeidus žadėtas paliaubas Mariupolio „Azovstal“Rusija pažeidė pažadėtas paliaubas metalurgijos gamykloje „Azovstal“ Mariupolyje, tapusioje paskutiniuoju Ukrainos pajėgų bastionu šiame mieste, ketvirtadienį pareiškė pulko „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras, prašydamas padėti „mirštantiems“ kariams ir padėti evakuoti civilius gyventojus.„Rusai pažeidė paliaubų pažadą ir neleido evakuoti civilių gyventojų, kurie toliau slepiasi nuo apšaudymo gamyklos rūsyje“, – „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše teigė S. Palamaras, nurodęs, kad viduje vyksta „kruvini mūšiai“.
Ukraina: jau sunaikinta apie 24,7 tūkst. okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 5 d. jau neteko apie 24,7 tūkst. kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 092 tankų, 2 651 šarvuotosios kovos mašinos, 499 artilerijos sistemų, 169 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 83 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 196 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 907 automobilių, 10 laivų, 312 dronų, 89 sparnuotųjų raketų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Rusijos generolas prabilo apie karo Ukrainoje pabaigą: laukia lemiamas mūšisStringant Rusijos kariuomenės pradėtam Ukrainos puolimui, agresoriui susiduriant tiek su logistikos problemomis, tiek su atkakliu ukrainiečių pasipriešinimu, panašu, jog ieškoma būdų, kaip užbaigti aktyvią karinių veiksmų fazę. Gali būti, jog pretekstu paskelbti apie „pergalę“ iki gegužės 9-osios gali tapti paskutinės Mariupolio gynėjų citadelės, gamyklos „Azovstal“ komplekso šturmo baigtis. Būtent tokį galimų įvykių scenarijų aprašo Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida, cituodama įtakingą karinį ir politinį veikėją – Rusijos Dūmos gynybos komiteto pirmininką, generolą pulkininką, buvusį gynybos ministro pavaduotoją Andrejų Kartapolovą.Interviu portalui sm.news, kurį cituoja utro.ru jis nurodo, kad „karinė operacija Ukrainoje gali baigtis po to, kai Rusijos kariai pagaliau perims visą Mariupolį savo žinion“.Pasak Rusijos kariuomenės generolo pulkininko, „Mariupolio epopėja“ jau eina į pabaigą, nors „Azovstal“ gynėjai iki šiol yra gamyklos komplekse.Anksčiau Rusijos gynybos ministerijos vadovas Sergejus Šoigu sakė, kad Mariupolį kontroliuoja Rusijos kariškiai, o mieste pamažu įsitvirtina „taikus gyvenimas“.A. Kartapolovo vertinimu „specialiosios operacijos“ (taip Kremliaus propaganda vadina pradėtą karą prieš Ukrainą – red.) rezultatas bus sprendžiamas šalies rytuose, kur sutelkta didžiausia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų grupė.
Suomija suteiks Ukrainai papildomą karinę pagalbąKetvirtadienį Suomijos prezidentas Saulis Niinistö pritarė šalies vyriausybės pasiūlymui skirti Ukrainai papildomos karinės įrangos.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Suomijos vyriausybės spaudos tarnyba.„Kad pagalba pasiektų Ukrainą, jos turinys, gabenimo būdas ir grafikas nebus išsamiai atskleisti ir šį sykį“, - sakoma spaudos tarnybos pranešime.Jame pažymima, jog Suomija, teikdama papildomą pagalbą Ukrainai, atsižvelgia tiek į jos poreikius, tiek į Suomijos gynybos pajėgų išteklių būklę.„Suomija remia Ukrainą įvairiais būdais, taip pat ir karine technika. Ukrainai labai reikalinga tolesnė pagalba. Mes didinsime karinės pagalbos apimtį“, - pareiškė Suomijos gynybos ministras Anttis Kaikkonenas.
Rusijos kariuomenės ugnis sukėlė didelius miško gaisrus Donecko srityjeRusijos kariuomenės ugnis sukėlė didelius miško gaisrus Donecko srityje. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos valstybinės įmonės „Limano miškų ūkis“ atstovais.„Gegužės 5 d. duomenimis, miško gaisrų plotas pasiekė 935 hektarus. Užfiksuoti dideli gaisrų židiniai Limano ir Jampilio girininkijose“, - sakoma įmonės pranešime.Pasak miškininkų, gesinti gaisrų neleidžia karo veiksmai ir nuolatiniai miškų bei infrastruktūros apšaudymai.Kaip anksčiau buvo pranešta, Černobylio zonoje degė daugiau kaip 10 tūkst. hektarų miško, tai kėlė radiacinės taršos pavojų Ukrainai, Baltarusijai ir Europos šalims.
O. Arestovičius: Ukrainos kariai išstūmė okupantus iš „Azovstal“ teritorijosKetvirtadienio duomenimis, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams pavyko atremti Mariupolio gamyklos „Azovstal“ teritorijos šturmą.Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėju Oleksijumi Arestovičiumi.„Vakar Rusijos kariuomenė įžengė į „Azovstal“ teritoriją, bet mūsų gynėjai juos išstūmė. Dabar apibendriname informaciją“, - sakė patarėjas.O. Arestovičius pabrėžė, kad šiuo metu gamyklos rajone tęsiasi mūšiai, Ukrainos kariškiai stabdo pranašesnes priešininko pajėgas.
Kremlius: Ukrainai tiekiami Vakarų ginklai trukdo „greitai“ užbaigti konfliktąKremlius ketvirtadienį apkaltino Vakarus užkertant kelią „greitai“ užbaigti Rusijos karinę kampaniją Ukrainoje, tiekiant ginklus šiai provakarietiškai šaliai.Paklaustas apie „The New York Times“ pranešimą, kad JAV žvalgyba padėjo Ukrainai nukauti daugelį Rusijos generolų, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė: „Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, NATO kaip visuma perduoda žvalgybos duomenis (...) Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nuolat. Kartu su ginklų srautu, kurį šios šalys siunčia į Ukrainą, tai yra veiksmai, kurie neprisideda prie greito operacijos užbaigimo“, – sakė jis.Tačiau D. Peskovas pridūrė, kad tai „negali sutrukdyti pasiekti“ Rusijos karinės operacijos tikslų. D. Peskovas taip pat tvirtino, kad, Rusijos armijai paskelbus trijų dienų paliaubas, veikia humanitariniai koridoriai civiliams iš Mariupolio „Azovstal“ plieno gamyklos išvežti. „Šiandien koridoriai veikia“, – sakė jis ir pridūrė, kad plieno gamykla ir toliau apsiausta Rusijos pajėgų.Civiliai gyventojai ir šimtai Ukrainos karių tebėra įstrigę milžiniškoje gamykloje, nors Rusijos pajėgos tvirtino perėmusios sugriauto Pietryčių Ukrainos uostamiesčio kontrolę.
Ukraina skelbia dviem kryptimis pradėjusi kontrpuolimąUkrainos ginkluotosios pajėgos Charkivo ir Iziumo kryptimis perėjo į kontrpuolimą. Apie tai per pokalbį gegužės 5 dieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas informavo JAV Jungtinio štabų vadų komiteto generolą Marką Milley.Atitinkamą pranešimą V. Zalužnas paskelbė ir socialiniame tinkle „Facebook“.Jis pažymėjo, kad nuolat palaiko ryšį su generolu M. Milley. „Tradiciškai informavau savo kolegą JAV apie operatyvinę padėtį. Konkrečiau kalbant, apie tai, jog priešas savo pagrindines pastangas permetė Luhansko kryptimi, kur vyksta įnirtingi mūšiai Popasnos, Kreminos [Luhansko sritis] ir Torskės [Donecko sritis] rajonuose, taip pat apie tai, jog Ukrainos gynybos pajėgos perėjo prie kontrpuolimo veiksmų Charkivo ir Iziumo kryptimis“, – pabrėžė A. Zalužnas.Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas taip pat „pabrėžė, kad rusų agresorius vėl pradėjo naudoti sparnuotąsias raketas“.„Pagrindinis šių veiksmų tikslas – sunaikinti karinės ir techninės pagalbos Ukrainai logistikos kelius. Gegužės 3-ąją per parą priešas panaudojo 14 sparnuotųjų raketų, kurios buvo paleistos iš strateginių bombonešių Tu-160 Kaspijos jūroje. Nuo vidurnakčio [gegužės 5 d.] per pastarąją parą buvo užfiksuota, kad į mūsų teritoriją buvo paleistos aštuonios sparnuotosios raketos, – pasakojo V. Zalužnas. – Todėl klausimas dėl Ukrainos aprūpinimo salvinės ugnies raketų sistemomis M142 HIMARS ir M270 MLRS yra labai aktualus“.
V. Zelenskis pristatė sutelktinio finansavimo platformą UkrainaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pristatė pasaulinę sutelktinio finansavimo platformą, skirtą padėti Kyjivui laimėti karą su Rusija ir atstatyti šalies infrastruktūrą.„Vienu paspaudimu galite paaukoti lėšų mūsų gynėjams apsaugoti, mūsų civiliams gyventojams išgelbėti ir Ukrainai atstatyti, – sakė V. Zelenskis anglų kalba savo „Twitter“ puslapyje paskelbtame vaizdo įraše, pristatydamas platformą „United24“ ir jos svetainę u24.gov.ua. – Pergalei svarbi kiekviena auka“.
Demaskavo R. Kadyrovo melą: „šturmavo“ kaimą, kurį nuo 2014 metų kontroliuoja prorusiški separatistaiAutoritarinis Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas socialiniuose tinkluose mėgsta girtis jam pavaldžių karių pasiekimais Rusijos kare prieš Ukrainą. Dažnai šios žinutės yra išskirtinai propagandinio pobūdžio, o jose pateikiama informacija prasilenkia su realybe.Nors čečėnų karių vaidmuo tiesioginiuose mūšiuose kelia pagrįstų abejonių, prokremliškas Čečėnijos lyderis mėgsta girtis savo kariškių drąsa bei koviniais „pasiekimais“, grasina Ukrainos gynėjams. Šįkart R. Kadyrovas, panašu, persistengė pasakodamas apie tariamą savo karių sėkmę. Telegram kanale jis gyrėsi, kad jo kariai užėmė netoli Luhansko esantį Svetličnajos gyvenvietę, kurią „kontroliavo banditai“.„Šiuo metu Svetličnajoje baigiamas „valymas“. Tai pat mūsų specialiosios paskirties daliniai užėmė pirmuosius kitos gyvenvietės – Nižneje, kvartalus. Puikus darbas, kurį mūsų kariai atliko itin kvalifikuotai“, – Telegram kanale rašė R. Kadyrovas.Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ informuoja, jog šis R. Kadyrovo pranešimas kelia pagrįstų abejonių tikrumu.„Viskas būtų gerai, bet Svetličnoje jau 8 metus, nuo 2014 m., yra užimta „Luhansko liaudies respublikos“ (LNR) teroristų. Įdomu, nuo ko jie valo šitą kaimą? Nuo LNR separatistų?“, – skelbiama naujienų agentūros „Unian“ Telegram paskyroje.Taip pat patikslinama, jog iki vietos, kur vyksta mūšiai tarp karą pradėjusios Rusijos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuo minėtos gyvenvietės yra apie 135 kilometrai.https://t.me/uniannet/52350
Rusija išsiunčia septynis Danijos diplomatusRusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad pripažino septynis Danijos diplomatus persona non grata.Kaip praneša agentūra „Reuters“, ministerija nurodė, kad toks yra šalies atsakas į analogišką Danijos žingsnį. Praėjusį mėnesį Kopenhaga išsiuntė 15 Rusijos diplomatų.Pasak ministerijos, Danijos atvirai „antirusiška“ politika kenkia dvišaliams santykiams, o Rusija pasilieka teisę imtis papildomų atsakomųjų veiksmų.
https://www.delfi.lt/video/uzsienis/prie-sovietu-armijos-paminklo-sofijoje-kilo-ukrainos-salininku-ir-priesininku-pestynes.d?id=90142155
Rusijos pasienio regionas Belgorodas vėl praneša apie apšaudymusPer dviejų vietovių apšaudymą Vakarų Rusijos Belgorodo regione pasienyje su Ukraina, žinybų duomenimis, apgadintas namas ir garažas. „Ukrainos pusė apšaudo Žuravliovką ir Nechotejevką“, - „Telegram“ kanale pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Jo duomenimis, aukų kol kas nėra, tačiau apšaudymas tęsiasi.Žuravliovka ir Nechotejevka, anot Rusijos, jau ne pirmą kartą apšaudomos Ukrainos. Jos esą atakuotos jau balandžio 14 ir 25 dienomis. Tada pranešta apie iš viso tris sužeistuosius.
Rusijos pajėgos teigia apšaudžiusios Kirovohradą ir MykolajivąRusijos pajėgos skelbia apšaudžiusios strategiškai svarbius taikinius Ukrainos didmiesčiuose. „Didelio tikslumo raketomis Kanatovo kariniame aerodrome netoli Kirovohrado sunaikinta lėktuvų, o Mykolajivo mieste – milžiniškas amunicijos sandėlis“, - ketvirtadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Be to, Žovtnevės rajone, kuris taip pat priklauso Mykolajivo teritorijai, sunaikinta Ukrainos pajėgų degalų saugykla.Atstovo teigimu, naktį iš oro apšaudyti 93 kariniai objektai, iš artilerijos – per 500 taikinių. Vien tik artilerijos ugnis sunaikino daugiau kaip 600 priešo karių ir 61 kovinį automobilį, sakė I. Konašenkovas.Karinė aviacija esą numušė tris karinius lėktuvus: Su-24 virš Gyvačių salos, Su-25 virš Dnipropetrovsko srities ir Su-27 virš Chersono. Be to, numušta 14 Ukrainos dronų, tarp jų vienas „Bayraktar“, tkina I. Konašenkovas.Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.
Bundestago pirmininkė vyks į Kyjivą paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigosVokietijos Bundestago (parlamento) pirmininkė Bärbel Bas – dar viena iš daugelio Vokietijos politikų, paskelbusių apie ketinimą vykti į Kyjivą ir pareikšti paramą Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos invazijos.Jos atstovė žiniasklaidai ketvirtadienį agentūrai dpa sakė, kad B. Bas ketina vykti į Ukrainą savo kolegos Ruslano Stefančuko kvietimu susitikti ir kartu pagerbti Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą.Konservatyvios opozicijos lyderis Friedrichas Merzas tapo pirmuoju aukšto rango Vokietijos politiku, kuris šią savaitę atvyko į Kyjivą, o kiti, įskaitant užsienio reikalų ministrę Annaleną Baerbock, paskelbė ketinantys tai padaryti.Kancleris Olafas Scholzas, kuris buvo kaltinamas delsimu reaguoti į karą, ne kartą atmetė Ukrainos vadovybės kvietimus, sakydamas, kad tai padaryti jam sutrukdė ankstesnis Ukrainos vadovybės atsisakymas priimti Vokietijos prezidentą Franką Walterį Steinmeierį.Bundestago pirmininkė B. Bas užima antrą pagal svarbą postą Vokietijoje po prezidento. Antrojo pasaulinio karo minėjimas Ukrainoje vyks gegužės 8 dieną.
Kramatorske apgriauta didžiausia Ukrainos metalo dirbinių gamykla Rusijos karinėms pajėgoms surengus raketų smūgį Ukrainos Kramatorsko mieste sužeisti mažiausiai 25 civiliai asmenys, taip pat nukentėjo svarbus pramonės objektas – metalo apdirbimo gamykla „Energomashspetsstal“. Tai didžiausia Ukrainoje specialių lietų ir kaltinių metalo gaminių gamintoja metalurgijai, laivų statybai, energetikai (vėjo, garo, vandens, branduolinei) ir bendrajai inžinerijai. Produktai su prekės ženklu „Energomashspetsstal“ yra platinami daugiau nei 50 pasaulio šalių.
Britų žvalgyba: Rusija sieks nuginti Ukrainos pajėgas į šiauręNaujausiame žvalgybinių duomenų atnaujinime iš Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos didžiausias dėmesys skiriamas situacijai Baltarusijoje, į šiaurę nuo Ukrainos, kur trečiadienį pastebėtos didelio masto karinės pratybos. Ministerijos ekspertų teigimu, Baltarusijos sausumos pajėgos, kaip užfiksuota, iš dislokacijos vietų siunčiamos į laukus pratyboms, o tai greičiausiai šalies žiemos mokymų ciklo dalis. Žvalgyba akcentuoja, kad Rusija neabejotinai „sieks dirbtinai išpūsti šių karinių mokymų grėsmę Ukrainai ir taip pasinaudoti proga nuginti Ukrainos pajėgas į šiaurę“ ir neleisti joms įsitraukti į aktyvius veiksmus rytiniame Donbaso regione.
Ispanijoje sulaikytas prorusiškas tinklaraštininkas Anatolijus ŠarijusIspanijos teisėsauga sulaikė Ukrainoje valstybės išdavimu kaltinamą prorusiškas pažiūras deklaruojantį tinklaraštininką Anatolijų Šarijų. Šią informaciją paskelbusi Ukrainos saugumo tarnyba nurodo, jog A. Šarijus sulaikytas gegužės 4 dieną. Ukrainos teisėsauga pastaruoju metu Ispanijoje gyvenusį A. Šarijų įtaria padarius nusikaltimus pagal du Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius. Jis įtariamas valstybės išdavimu ir piliečių lygybės nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės, religinių įsitikinimų pažeidimu. Teigiama, kad byloje atlikta psichologinė – lingvistinė tinklaraštininko pasisakymų ekspertizė patvirtina jam pareikštus kaltinimus.A. Šarijus kurį laiką gyveno Lietuvoje, 2012 metais jam buvo suteikta politinio pabėgėlio statusas. Tuo metu Ukrainos žurnalistas teigė buvęs priverstas bėgti nuo tuomečio prezidento Viktoro Janukovyčiaus rėžimo.Jis tvirtino atlikęs tyrimą dėl valstybinių įstaigų vaidmens narkotikų versle, todėl jam buvo iškeltos suklastotos bylos.Išryškėjus tariamo disidento prorusiškai veiklai 2015 metais Lietuva peržiūrėjo galimybę atimti iš A. Šarijaus pabėgėlio statusą.2021 metų birželio pradžioje „Ukrainskaja pravda“ pranešė, jog Lietuva anuliavo visus valstybės išdavimu Ukrainoje įtariamo A. Šarijaus dokumentus ir paskelbė jį nepageidaujamu asmeniu.
Pranešama apie naują „Azovstal“ gamyklos šturmąRusijos kariai vėl bandė šturmuoti Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančią plieno gamyklą „Azovstal“, ketvirtadienio rytą pranešė šalies generalinis štabas.„Priešas, remiamas oro pajėgų, atnaujino puolimą, siekdamas perimti gamyklos teritorijos kontrolę“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime apie padėtį.Manoma, kad, be ukrainiečių kovotojų, plieno gamykloje vis dar prisiglaudę iki 200 civilių gyventojų.Ukrainos gynybos ministro patarėjas Jurijus Sakas transliuotojui BBC sakė, kad „Azovstal“ gamykla tapo šalies politinės ir karinės vadovybės „prioritetu numeris vienas“.Radijo laidai „Radio 4 Today“ jis sakė, kad pastangos sutelktos į didžiulio pramoninio komplekso gynybą ir tolesnės evakuacijos organizavimą.„Azovstal“ gamykla – paskutinė Ukrainos pasipriešinimo atrama strategiškai svarbiame Mariupolio uostamiestyje, kuris, kaip pažymėjo J. Sakas, tapo karo "centru“.Jis pripažino, kad padėtis gamykloje Ukrainos kariams yra „nepaprastai sudėtinga“. Pasak jo, Rusijos kariuomenė dabar pradėjo antžeminį puolimą, prieš tai daugiausia dėmesio skyrę bombardavimui iš oro ir raketų smūgiams.Tačiau J. Sakas tikisi, kad abi pusės gali susitarti dėl humanitarinių koridorių, kurie artimiausiomis dienomis leistų daugiau civilių ir sužeistų karių palikti gamyklą.Ukrainos portalas unian.net rašo, kad Rusijos pajėgos į „Azovstal“ gamyklos teritoriją pateko padedamos išdaviko – buvusio gamyklos darbuotojo, kuris jiems parodė slaptus požeminius tunelius po įmonės teritorija, ir dabar okupantai šiuos tunelius šturmuoja.
Į Ukrainos kontroliuojamą Zaporižios miestą iš Mariupolio atvyko 344 evakuoti žmonės.https://twitter.com/egazet_/status/1522093036766904320
Rusų kariškiai Mariupolyje pastatė paminklą „Okupantai teritoriją pažymi bjauriomis senos moters su sovietine vėliava statulomis. Tokį siaubą pastatė okupuotame Mariupolyje“, – praneša Telegram kanalas „Nexta“.Nors komentaruose negailima kritikos tiek paminklo išvaizdai, tiek Rusijos užmojui tokiu būdu žymėti užimtas teritorijas, Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida šią istoriją bando pateikti visai kitaip.Esą tai paminklas vietos gyventojai Anai, kuri „išdrįso“ Ukrainos karius pasitikti su sovietine vėliava ir vėliau ją „apgynė“. Taip teigia Mariupolyje lankęsis Vladimiro Putino vadovaujamos partijos „Vieningoji Rusija“ atstovas Andrejus Turčiakas.Tačiau pati istorija su sovietų vėliava labiau panaši į tragikomediją. Teigiama, jog pagyvenusi moteris su sovietine vėliava išėjo pasitikti Ukrainos karių, nes manė, jog tai Rusijos kariškiai.Išklausę ilgą, padėkos kupiną kalbą Ukrainos kariai atėmė sovietinę vėliavą ir ją sutrypė purve. Supykusi moteris atsisakė iš ukrainiečių imti jai siūlomą maistą. https://t.me/nexta_live/27586
Karas Ukrainoje jau pražudė 221 vaikąNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 221 vaikas. Tai pranešė šios šalies generalinė prokuratūra, kuria remiasi portalas „Ukrinform“.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 408 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.
Ukrainoje per raketų smūgį Kramatorske sužeisti 25 žmonėsUkrainos rytiniame Kramatorsko mieste mažiausiai 25 civiliai buvo sužeisti per praeitą naktį Rusijos pajėgų surengtą raketų smūgį, naujienų agentūra „Unian“ ketvirtadienį citavo vieną aukšto rango pareigūną.„Mažiausiai 25 civiliai sužeisti – tai šiąnakt rusų surengto aviacinių raketų smūgio Kramatorskui pasekmė. Šešiems sužeistiesiems reikalinga medicinos pagalba ligoninėje“, – per platformą „Telegram“ parašė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.„Raketos apgadino devynis gyvenamuosius namus, mokyklą ir daug civilės infrastruktūros objektų“, – pridūrė jis.P. Kyrylenka pareiškė, kad Rusijos pajėgos nepajėgios kautis su Ukrainos kariuomene, todėl toliau „kariauja“ su taikiais gyventojais.„Tai dar vienas Rusijos kariuomenės karo nusikaltimas mūsų žemėje. Viską kruopščiai fiksuojame. Niekas neišvengs bausmės!“ – pabrėžė pareigūnas.„Unian“ duomenimis, Rusijos pajėgos praeitą naktį raketomis smogė Kramatorsko gyvenamuosius rajonus ir miesto centrinę dalį.Rusija, pasiuntusi savo pajėgas į provakarietišką kaimynę vasario pabaigoje, pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas prieš Kyjivo vyriausybės kontroliuojamas teritorijas Ukrainos rytiniame Donbaso regione.
Rusijos atakos sutrikdė Ukrainos traukinių eismąRusijos atakos prieš geležinkelių sistemą labai sutrikdė traukinių eismą Ukrainoje, trečiadienį vakare pranešė valstybinis geležinkelių operatorius.Įmonės vertinimu, maždaug 20 tolimojo susisiekimo traukinių vėlavo iki dvylikos valandų.„Rusija bando sugriauti mūsų logistiką, nes negali mūsų įveikti mūšio lauke“, – „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.Jis patvirtino, kad buvo atakuotas geležinkelių objektas Dniepro miesto viduryje.Nepatikrintuose vaizdo įrašuose internete teigiama, kad buvo smogta geležinkelio tiltui per Dniepro upę. Vietos valdžios institucijos pranešė, kad toje vietoje traukinių eismas sustojo.Rusija atakomis prieš geležinkelio linijas bando nutraukti Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai.Dėl artėjančių Rusijos raketų trečiadienio vakarą beveik visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Apie sprogimus pranešta iš Mykolajivo, Kyjivo, Čerkasų ir Zaporižios regionų.
Ukraina svarsto švelninti draudimą vyrams išvykti iš šaliesVadovybė Kyjive svarsto švelninti draudimą karinei tarnybai tinkamiems vyrams išvykti iš Ukrainos. „Šiuo metu diskutuojama, kad tam tikrų kategorijų vyrai galėtų bent trumpam laikui išvykti į užsienį“, - per Ukrainos televiziją sakė prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Jis, be kita ko, paminėjo mokslininkus ar verslininkus.Tačiau tam reikalingoms įstatymo pataisoms priimti reikės laiko, teigė O. Arestovyčius. Karo metu tai esą sudėtingas moralinis, organizacinis ir teisinis klausimas.Prie Ukrainos sienos vis sulaikomi vyrai, nepaisant draudimo, mėginantys palikti šalį. Kai kurie pateikia suklastotas pažymas. Kiti mėgina brukti kyšį.Iš Ukrainos draudžiama išvykti 18-60 metų amžiaus vyrams. Išimtys taikomos šeimų tėvams, kuriems tenka rūpintis trimis ar daugiau vaikų. Išvykti gali ir vieniši nepilnamečių ar neįgalių vaikų tėvai.
Rusija skelbia per parą surengusi 70 antskrydžių, nukovosi 300 Ukrainos kariųRusijos pajėgos skelbia per parą iš viso 77 kartus iš oro atakavusios kaimyninę Ukrainą. Per antskrydžius trečiadienį nukauta 310 ukrainiečių kovotojų ir sunaikinti 36 karinės technikos vienetai, sakė Gynybos ministerijos Maskvoje atstovas Igoris Konašenkovas. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.Pasak I. Konašenkovo, be kita ko, virš Luhansko srities Rytų Ukrainoje ir Gyvačių salos Juodojoje jūroje numušti šeši ukrainiečių dronai.Be to, raketomis apšaudytos keturios ukrainiečių artilerijos pozicijos bei trys amunicijos sandėliai. Prie Popasnos Luhansko srityje sunaikinta JAV pagaminta artilerijos radarų sistema.
Rytų Ukrainoje žuvo penki civiliaiUkrainos Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus sakė, kad per pastarąsias 24 valandas per Rusijos apšaudymus žuvo penki civiliai.Jis teigė, kad rusų atakos buvo nukreiptos į Sievierodonetską ir Popasną, Hirską ir Lisichanską.Rusija pastarosiomis savaitėmis perorientavo atakas rytuose ir pietuose, prieš tai mėgindama apsupti ir užgrobti Ukrainos sostinę.
JAV perduota informacija padėjo Ukrainos pajėgoms nukauti kelis rusų generolusJungtinių Valstijų perduota žvalgybinė informacija, anot amerikiečių žiniasklaidos, Ukrainos kariuomenei padėjo nukauti kelis rusų generolus.„The New York Times“, remdamasis žvalgybos šaltiniais, trečiadienį pranešė, kad JAV nustatė „mobilių Rusijos armijos štabų“ dislokacijos vietas ir pasidalijo informacija su Ukrainos pajėgomis. Šios tada iš artilerijos atakavo vadavietes.Ukraina nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną keliskart pranešė apie nukautus rusų generolus. Kai kuriuos duomenis Rusijos pusė patvirtino. Kovo pradžioje, pavyzdžiui, Pietų Rusijos Novorosijsko miesto valdžia pranešė, kad Ukrainoje „didvyriškai“ žuvo generolas Andrejus Suchoveckis, 41-osios armijos vado pavaduotojas.JAV nepatvirtino Ukrainos pranešimų, kad praėjusią savaitę per sprogimą Iziume Rytų Ukrainoje buvo sužeistas Rusijos generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas. Tačiau Pentagonas pirmadienį patvirtino, kad V. Gerasimovas „kelias dienas“ praleido prie fronto linijos Rytų Ukrainoje.
Iš Rusijos – naujos žinios apie branduolinius ginklusRusija pranešė, kad jos pajėgos imitavo branduolinių raketų smūgius Kaliningrade, esančiame tarp Lenkijos ir Lietuvos palei Baltijos pakrantę, skelbia „The Guardian“.Gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad Rusija trečiadienį praktikavo imituotus elektroninius paleidimus mobiliųjų balistinių raketų sistemų „Iskander“, galinčių paleisti branduolinius ginklus.Rusijos pajėgos praktikavo vienkartinius ir daugkartinius smūgius į taikinius, imituojančius raketų sistemų paleidimo įrenginius, aerodromus, saugomą infrastruktūrą, karinę įrangą ir apsimestinio priešo vadavietes, AFP citavo pareiškimą.Atlikę elektroninius paleidimus, kariškiai atliko manevrą, kad pakeistų savo poziciją, kad išvengtų „galimo atsakomojo smūgio“, pridūrė Gynybos ministerija.Kovos vienetai taip pat praktikavo „veiksmus radiacinės ir cheminės taršos sąlygomis“. Pranešama, kad pratybose dalyvavo daugiau nei 100 karių.Rusija nustatė branduolinių pajėgų parengtį netrukus po to, kai vasario 24 d. V. Putinas išsiuntė karius į Ukrainą, o Rusijos prezidentas užsiminė apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą, perspėdamas apie „žaibišką“ atsaką, jei Vakarai tiesiogiai įsikiš į Ukrainos konfliktą.
Raketomis apšaudytas KramatorskasPranešama, kad per ataką, kai raketomis buvo apšaudytas Kramatorskas, apgadinti trys penkiaaukščiai pastatai, mokykla ir vaikų darželis. Pasak miesto mero Aleksandro Gončarenkos, kol kas nustatyti šeši sužeistieji. https://t.me/uniannet/52256
Iš Mariupolio evakuoti dar 344 žmonėsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad iš Mariupolio ir aplinkinių rajonų į Zaporožę trečiadienį buvo evakuoti 344 žmonės.„Esu dėkingas visiems, dėl kurių evakuacijos operacija buvo sėkminga“, – sakė V. Zelenskis.„Mes deramės ir tikimės toliau gelbėti žmones iš „Azovstalio“, iš Mariupolio. Dar yra civilių, moterų, vaikų. Mums reikia nuolatinių paliaubų, kad galėtume juos išgelbėti“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Lenkijos generolas: Putinas Ukrainoje nepasiekė nė vieno savo tiksloLenkijos karo ekspertas, buvęs Lenkijos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadas Waldemaras Skrzypczakas teigė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 9-ąją neturės realiai neturės kuo pasigirti, nes Ukrainoje nepasiekė nė vieno savo tikslo. Šią nuomonę karo ekspertas išsakė duodamas interviu „Ukrinform“. Tačiau pasak Lenkijos generolo, Rusijos propaganda gali sukurti pergalę iš pralaimėjimo, kurį Rusija patiria Ukrainoje.„Tačiau iš tikrųjų jie neturi ką deklaruoti, nes pralaimi Ukrainoje. Gegužės 9-ąją V. Putinas tikriausiai paskelbs, kad teritorijos, kurias jie sugebėjo užimti per karą Ukrainoje, buvo Kremliaus taikiniai. Ir atrodo, kad tai yra pergalė, nors visiems aišku, kad jis nepasiekė jokių tikslų Ukrainoje per savo vadinamąją karinę operaciją“, – sakė W. Skrzypczakas.
JK žvalgyba: Rusija ir toliau atakuoja civilius taikinius UkrainojeJungtinės Karalystės Gynybos ministerija nurodė, kad Rusija Ukrainoje ir toliau smogia nekariniams taikiniams. Ji taikosi į gyvenamąsias patalpas, mokyklas, ligonines ir transporto mazgus.Ministerija teigė, kad tai rodo Rusijos „norą nusitaikyti į civilinę infrastruktūrą, bandant susilpninti Ukrainos ryžtą“.
Žuvo žinomas Ukrainos žurnalistas36 metų Oleksandras Makhovas žuvo per apšaudymą netoli Iziumo.Žurnalistas dirbo Ukrainos televizijos kanale „Telekanal Dom“ ir kovojo su Ukrainos pajėgomis.Likus kelioms dienoms iki mirties „Facebook“ įraše jis atskleidė, kad ketina susituokti.https://twitter.com/TpyxaNews/status/1521927423742390272?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1521927423742390272%7Ctwgr%5E%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fnews.sky.com%2Fstory%2Fukraine-news-live-blackouts-as-russia-bombs-three-power-stations-in-lviv-and-belarus-starts-military-drills-latest-12541713https://twitter.com/olgatokariuk/status/1521934270230675463?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1521934270230675463%7Ctwgr%5E%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fnews.sky.com%2Fstory%2Fukraine-news-live-blackouts-as-russia-bombs-three-power-stations-in-lviv-and-belarus-starts-military-drills-latest-12541713
Stiprūs sprogimai MykolajiveApie tai pranešė miesto meras Oleksandras Senkevyčius.Oficiali informacija bus pateikta vėliau.
Rusija žada nutraukti ugnį, kad iš Mariupolio „Azovstal“ galėtų būti evakuoti civiliaiRusija pranešė, kad jos pajėgos, atakuojančios metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksą Ukrainos pietrytiniame  Mariupolio mieste, nuo ketvirtadienio trims dienoms nutrauks ugnį ir atvers humanitarinį koridorių civiliams evakuoti.„Rusijos ginkluotosios pajėgos nuo 8 iki 18 val. (Maskvos laiku) atvers humanitarinį koridorių iš „Azovstal“ metalurgijos gamyklos teritorijos civiliams evakuoti“, – sakome trečiadienį paskelbtame Gynybos ministerijos pranešime.Mariupolis yra vienas labiausiai per šią invaziją sugriautų Ukrainos miestų. Grupė ukrainiečių gynėjų vis dar laikosi neužleisdama pozicijų didžiuliame „Azovstal“ komplekse, paskutinėje jų tvirtovėje šiame uostamiestyje.Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo gamyklos „Azovstal“ ataką netrukus po to, kai Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius patvirtino, kad iš gamyklos teritorijos buvo evakuota daugiau nei 100 civilių gyventojų.Trečiadienį Kremlius paneigė, kad Rusijos pajėgos šturmavo gamyklos teritoriją, bet Mariupolio meras Vadymas Boičenka sakė, kad vykstant „įnirtingoms kovoms“ su rusais „Azovstal“ komplekse, prarastas ryšys su ten esančiais Ukrainos kariais.Meras sakė, kad neįmanoma sužinoti, „kas vyksta, ar jie saugūs, ar ne“.Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paprašė JT vadovo padėti „išgelbėti“ sužeistų ukrainiečių, įstrigusių „Azovstal“ tuneliuose, gyvybes.„Ten pasilikusių žmonių gyvybės pavojuje. Mums svarbus kiekvienas. Prašome jūsų pagalbos juos išgelbėti“, – V. Zelenskis telefonu sakė JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, padėkojęs už šią savaitę surengtą sėkmingą dalies žmonių evakuaciją. Prezidentas kvietė JT „padėti išgabenti visus sužeistuosius iš „Azovstal“.
Ukrainos miestuose – oro pavojusTrečiadienio vakarą beveik visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus. Dnipre, Čerkasų ir Zaporižės miestuose girdėjosi galingi sprogimai.
Karas Ukrainoje jau pareikalavo mažiausiai 3 238 civilių gyvybiųNuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 3 238 civiliai, o dar 3 397 buvo sužeisti. Tai trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).Patvirtintais JT duomenimis, tarp žuvusiųjų – 1 162 vyrai, 738 moterys, 84 berniukai ir 71 mergaitė, dar 72 vaikų ir 1 111 suaugusiųjų lyties kol kas nepavyko nustatyti.OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.
Ukraina vėl susisiekė su pajėgomis Mariupolio plieno gamyklojeIr civiliai, ir Ukrainos bataliono „Azov“ kariai vis dar yra komplekse, nepaisant evakuacijos, kurios metu pavyko saugiai išgabenti daugiau nei 100 žmonių.
Rusija: Jekaterinburge per antikarinį piketą sulaikyta aktyvistė užsiūta burnaTrečiadienį Rusijos Jekaterinburgo mieste policija per antikarinį piketą sulaikė aktyvistę užsiūta burna. Tai pranešė portalas „Meduza“.Gautomis žiniomis, sulaikytosios vardas – Nadežda Saifutdinova. Pasak jos, į policijos skyrių buvo iškviesti medikai, kurie turėjo „apžiūrėti sužalojimus ir pašalinti siūlus“.Ant piketuotojos plakato, be kita ko, buvo parašyta: „Negalima tylėti“.Rusijos vidaus reikalų ministerija apie aktyvistės sulaikymą kol kas nepranešė.
Nyderlandai gali nusiųsti Ukrainai daugiau sunkiosios ginkluotėsNyderlandai svarsto galimybę nusiųsti Ukrainai daugiau sunkiosios ginkluotės kartu su Belgija, Vokietija ir Didžiąja Britanija.Tai Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pranešė trečiadienį po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.„Nyderlandai vertina, ar jie gali prisijungti prie Vokietijos, Belgijos ir Jungtinės Karalystės ir tiekti daugiau sunkiųjų ginklų. Mes taip pat siunčiame į Ukrainą kriminalistinių tyrimų grupę, kad ji surinktų įrodymų karo nusikaltimų tyrimams ir baudžiamiesiems procesams“, - parašė jis tviteryje.Savo ruožtu V. Zelenskis pranešė aptaręs su M. Rutte diplomatijos ir karo nusikaltėlių patraukimo atsakomybėn klausimus.Nyderlandai jau nusiuntė Ukrainai prieštankinių raketų, snaiperių šautuvų ir šarvuotosios technikos.
Apklausa: karas smarkiai pakeitė ukrainiečių požiūrį į rusus ir baltarusiusUkrainiečiai į Baltarusijos gyventojus žiūri palankiau negu į Rusijos, bet nuo karo prieš Ukrainą pradžios jų pasitikėjimas abiejų kaimyninių šalių piliečiais drastiškai sumažėjo.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis sociologijos grupės „Reiting“ surengtos apklausos rezultatais.Tyrimo duomenimis, Baltarusijos gyventojus teigiamai vertina tik 22 proc. apklaustųjų (per metus rodiklis pablogėjo tris kartus), neigiamai – 33 proc., neutraliai – 42 proc. O štai Rusijos gyventojų atžvilgiu vyrauja neigiamas požiūris – 69 proc. Teigiamai apie rusus atsiliepia 8 proc. ukrainiečių (per metus rodiklis pablogėjo daugiau kaip tris kartus), neutraliai – 20 proc.„rbc.ua“ primena, kad šių metų balandžio pabaigoje absoliuti Ukrainos piliečių dauguma neigiamai vertino Baltarusijos ir Rusijos vadovus. Aliaksandro Lukašenkos antireitingas sudarė 96 proc., Vladimiro Putino – 98 proc.
Bidenas žada su G-7 nariais aptarti sankcijų Rusijai išplėtimąJAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad yra „atviras“ galimybei išplėsti sankcijas Rusijai ir kad artimiausiomis dienomis aptars tai su Didžiojo septyneto (G-7) sąjungininkais.„Visada esame atviri papildomoms sankcijoms“, – sakė J. Bidenas netrukus po to, kai Europos Sąjunga paskelbė apie planus uždrausti Rusijos naftos importą ir kitas naujas priemones, kuriomis siekiama nubausti Maskvą už kruviną invaziją į Ukrainą.„Šią savaitę kalbėsiu su Didžiojo septyneto nariais apie tai, ką ketiname daryti arba nedaryti“, – žurnalistams sakė J. Bidenas.
Bulgarija remontuos Ukrainos karinę techniką, bet ginklų netieksTrečiadienį Bulgarijos parlamentas patvirtino sprendimą dėl Ukrainos karinės technikos remonto šalies įmonėse, bet tiekti Kyjivui ginklų ir šaudmenų neketinama. Tai pranešė naujienų agentūra BGNES.Priimtame dokumente kalbama apie humanitarinę, finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai. Jame taip pat pažymima, kad Bulgarija rems Ukrainos pastangas įstoti į ES, teiks pagalbą pabėgėliams ukrainiečiams, sudarys galimybę gabenti ukrainietiškus grūdus per Varnos uostą, plėtos bendradarbiavimą energetikos srityje.Už dokumentą balsavo 200 deputatų, taip pat ir prorusiškai Bulgarijos socialistų partijai atstovaujantys parlamentarai, kurie grasino pasitrauksią iš valdančiosios koalicijos, jeigu bus nuspręsta tiekti Ukrainai ginkluotę. Tad koalicija Bulgarijoje išlieka.Prieš karinę pagalbą Ukrainai pasisako ir Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas, garsėjantis savo prorusiškais pareiškimais.Išvakarėse jis sakė, jog žmonės, priimantys sprendimus dėl pagalbos Ukrainai, pirmiausia turi rūpintis bulgarų saugumu.Antradienį portalas „aktuality.sk“ pranešė, kad Ukrainos karinė technika bus remontuojama ir modernizuojama Slovakijoje.
Kyjivas: rusiškos naftos embargą blokuojančios ES šalys prisidės prie rusų nusikaltimų Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys, blokuojančios rusiškos naftos importo embargą, prisidės prie Rusijos karių nusikaltimų Ukrainos teritorijoje, taip finansuodamos rusų kariuomenę. „Jei kuri nors Europos šalis ir toliau priešinsis Rusijos naftos embargui, bus rimtas pagrindas sakyti, kad ši šalis prisideda prie Rusijos nusikaltimų Ukrainos teritorijoje“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba per spaudos konferenciją. Europos Komisija pasiūlė laipsniškai uždrausti Rusijos naftos importą, kad nubaustų Maskvą už jos invaziją į Ukrainą, per šešis mėnesius nutraukiant žalios naftos tiekimą iš Rusijos. Tačiau Vengrija anksčiau trečiadienį perspėjo negalinti pritarti siūlomam draudimui dabartine forma, nes tai „visiškai sunaikintų“ jos energijos tiekimo saugumą. D. Kuleba teigė, kad Rusija naudoja pajamas iš naftos ir dujų, kad „toliau finansuotų savo karo mašiną“. Jis pridūrė, kad jei kuri nors bloko narė priešinasi embargui, „tai reiškia vieną dalyką: jie žaidžia Rusijos pusėje ir dalijasi atsakomybe už viską, ką Rusija daro Ukrainoje“.
Sankcijos bus pritaikytos ir patriarchui KiriluiRusijos stačiatikių bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas yra tarp asmenų, kurie bus įtraukti į siūlomą šeštąjį Europos Sąjungos sankcijų paketą, teigia du šaltiniai, kurie matė visus dokumentus, skelbia CNN.Siūlomas projektas buvo išsiųstas atitinkamiems ambasadoriams peržiūrėti, sakė šaltiniai.Trečiadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė daugybę priemonių, kurios taip pat apima Rusijos naftos draudimą.Rusijos stačiatikių bažnyčios atstovas Vladimiras Legoida trečiadienį pareiškė, kad sankcijos neatitinka „sveiko proto“, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.„Tik visiškai neišmanantys mūsų Bažnyčios istorijos gali siekti įbauginti jos dvasininkus ir tikinčiuosius sudarydami kai kuriuos sąrašus“, – sakė V. Legoida.
Tragiška žinia iš Mariupolio: teatras virto masine kapavietePer Mariupolio teatro sprogdinimą žuvo beveik 600 žmonių – dvigubai daugiau nei manyta anksčiau, rodo tyrimas.Kovo 16 d. Mariupolio teatro sprogdinimas buvo daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis prieš civilius Ukrainos kare, tačiau žuvusiųjų skaičius gali būti dar didesnis, nei manyta anksčiau.Ukrainos valdžia ir liudininkai apskaičiavo, kad per antskrydį, dėl kurio pastatas virto griuvėsiais, o žmonės liko įstrigę apačioje esančioje slėptuvėje, žuvo apie 300 žmonių.„Associated Press“ tyrimas dabar rodo, kad per išpuolį žuvo beveik 600 žmonių.Tyrimo metu buvo apklausti 23 išgyvenusieji, gelbėtojai ir žmonės, susipažinę su slėptuve, taip pat teatro aukštų planai, nuotraukos ir vaizdo įrašai, daryti viduje prieš tą dieną, jos metu ir po jos.Liudininkai ir išgyvenusieji vaikščiojo su žurnalistais po pastatą virtualiai pagal 3D aukšto planą, aprašydami, kur žmonės glaudėsi.Oksana Syomina išpuolio metu su vyru buvo rūsyje ir sakė, kad jiems bėgant teko perlipti per kūnus.„Visi žmonės tebėra po griuvėsiais, nes griuvėsiai vis dar yra – niekas jų neiškasė“, – verkdama sakė ji. – „Tai viena didelė masinė kapavietė“.Dauguma liudininkų teigė, kad per ataką pastate buvo apie 1000 žmonių ir niekas, įskaitant gelbėtojus, nematė, kaip daugiau nei 200 žmonių pabėgo gyvi.
Rusija: chemijos gamykloje prie Žemutinio Naugardo kilo didelis gaisrasTrečiadienį chemijos gamykloje „Kaprolaktam“ Rusijos Žemutinio Naugardo srities Dzeržinsko mieste kilo didelis gaisras, praneša portalas „nv.ua“.Gautomis žiniomis, pramoninės zonos teritorijoje užsidegė viena iš cisternų, vėliau ugnis persimetė į kitus objektus.Socialiniuose tinkluose paskelbtuose įrašuose matyti didžiulės liepsnos ir į dangų kylantys tiršti juodų dūmų kamuoliai.„Atmosfera Dzeržinske kaista – tiesiogine ir perkeltine prasme. Ugnis jau apėmė aštuonias cisternas“, – parašė vienas iš internautų.Miesto administracija pranešė, kad gaisro plotas – apie 2 tūkst. kvadratinių metrų.Gaisro priežastys kol kas nežinomos, apie žuvusius ar nukentėjusius žmones nepranešama.
Zelenskis žada nesudaryti jokio susitarimo, leidžiančio Rusijos kariams likti UkrainojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo šalis nesutiktų su Maskva sudaryti jokio susitarimo, kuris leistų Rusijos kariams likti okupuotoje teritorijoje.V. Zelenskis per laikraščio „The Wall Street Journal“ organizuotą renginį sakė, kad per pirmąjį karo etapą ukrainiečių pajėgos sustabdė Rusijos puolimą. Prezidento teigimu, per antrąjį etapą Ukraina išstums Rusijos karius iš savo teritorijos, o per trečiąjį – sieks visiškai atkurti savo teritorinį vientisumą.V. Zelenskis pareiškė atsisakysiantis pasirašyti bet kokią paliaubų sutartį, jeigu ji leistų Rusijos pajėgoms likti dabartinėse pozicijose. Valstybės vadovas tvirtino, kad Kyjivas „neleis įšaldyto konflikto“.Prezidentas įspėjo, kad tokiu atveju Ukraina patektų į „diplomatinę klampynę“ – kaip jau buvo 2014 ir 2015 metais, kai pasirašyti Minsko susitarimai dėl taikos Rytų Ukrainoje. Tie paktai buvo sudaryti tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai.2014-aisiais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistinį konfliktą Donbase – rytiniame Ukrainos pramoniniame regione.Rusų prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad jo šalis nutrauks karo veiksmus tik tuo atveju, jei Kyjivas pripažintų Krymą Rusijos dalimi, o separatistinius regionus laikytų nepriklausomais.Anot V. Zelenskio, V. Putinas turi iš pradžių sutikti su juo susitikti, kad būtų galima derėtis dėl bet kokio ugnies nutraukimo susitarimo.Ukrainos lyderis pabrėžė, jog svarbu tęsti taikos derybas, bet pažymėjo: „Kol Rusijos prezidentas nepadės savo parašo arba nepadarys oficialaus pareiškimo, nematau tokių susitarimų prasmės.“
Žiniasklaida: Vokietija gali perduoti Ukrainai radiolokacijos sistemų COBRAVokietijos vyriausybė gali perduoti Ukrainai radiolokacijos sistemų COBRA, kurios gerokai padidintų haubicų „Panzerhaubitze 2000“ šaudymo taiklumą. Be to, Ukraina turėtų gauti aukštųjų technologijų radarų, kurių Bundesveras dar net neturi.Tai trečiadienį pranešė leidinys „Die Welt“, remdamasis savo šaltiniais, susijusiais su VFR ginkluotosiomis pajėgomis.Dienraščio žiniomis, iš pradžių Ukraina paprašė patiekti 40 sistemų COBRA, bet iš Bundesvero turimų 19 sistemų Kyjivui gali būti perduotos tik 3-5.Pasak ekspertų, COBRA (Counter Battery Radar) kainuoja apie 50 mln. eurų. Tai artilerijos žvalgybos sistema, leidžianti aptikti priešo haubicas ir minosvaidžius. Teigiama, kad bendros Prancūzijos ir Vokietijos įmonės gaminys gali per dvi minutes nustatyti 40 ugnies pozicijų.Pasak JAV kariškių, jie taip pat patiekė Ukrainai artilerijos žvalgybos radarų, bet jų negalima suderinti su Vokietijos savaeigėmis haubicomis „Panzerhaubitze 2000“.Dar nepatvirtintame pasiūlymų Ukrainai pakete taip pat turėtų būti radarų „Spexer“ ir kamerų „Nightowl“.„Spexer“ technologija naudojama dronams aptikti, bet ji taip pat gali identifikuoti sraigtasparnius, naikintuvus ir šarvuočius. Specialios kameros pastebi transporto priemones ar žmones už kelių kilometrų net naktį.Be to, Ukraina turėtų gauti vadinamųjų pasyviųjų radarų, kuriuos gamina kompanija „Hensoldt“, rašo „Die Welt“, pažymėdamas, kad pats Bundesveras tokių radarų dar neturi.Kaip jau buvo pranešta, Vokietijos vyriausybė vis dar aiškinasi, ar ji gali tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę iš Bundesvero atsargųAntradienį „Die Welt“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Berlynas nusprendė patiekti Ukrainai septynias haubicas „Panzerhaubitzen 2000“.
Meras: vykstant įnirtingoms kovoms „Azovstal“ komplekse, prarastas ryšys su kariaisVykstant „įnirtingoms kovoms“ su rusais metalurgijos gamyklos „Azovstal“ komplekse, prarastas ryšys su ten esančiais kariais, trečiadienį pranešė Mariupolio meras Vadymas Boičenka.„Deja, taip, šiandien „Azovstal“ vyksta įnirtingos kovos“, – Ukrainos televizijai sakė V. Boičenka, pridūręs, kad Mariupolio pareigūnai „prarado ryšį“ su Ukrainos pajėgų nariais.Meras sakė, kad neįmanoma sužinoti, „kas vyksta, ar jie saugūs, ar ne“.Tuo metu Kremlius trečiadienį paneigė, kad Rusija šturmuoja „Azovstal“ Mariupolyje, nors išvakarėse rusų kariuomenė pranešė, kad pasitelkdama artileriją ir lėktuvus ji apšaudo šią gamyklą.Ukrainos kariuomenė antradienį sakė, kad Rusijos pajėgos pradėjo apsiaustos gamyklos „Azovstal“ puolimą, iš tunelių jos teritorijoje evakavus maždaug 100 civilių.Strateginę reikšmę turintis Mariupolis yra tarp labiausiai nuniokotų Ukrainos miestų; Rusijos pajėgos šį uostamiestį yra apgulusios kelias savaites.
Kyjivo srityje aptikti dar 20 civilių lavonaiPer pastarąsias 24 val. Ukrainos sostinės Kyjivo srityje aptikti dar 20 civilių lavonai, trečiadienį pranešė policija. Bendras čia aptiktų kūnų skaičius padidėjo iki 1 235.Pasak Kyjivo srities policijos vado Andrejaus Nebytovo, naujausi kūnai aptikti Borodiankoje ir ją supančiuose kaimuose, kurie yra už 25 km nuo Bučos, kur Rusijos kariai taip pat surengė masines žudynes.„Iš viso rasti 1 235 civilių kūnai“, – sakė A. Nebytovas vaizdo įraše, kurį paskelbė Ukrainos vidaus reikalų ministerija. Pasak jo, iš šių kūnų ekspertai iki šiol ištyrė daugiau kaip 800 ir nustatė, kad daugelis šių žmonių mirė nuo šautinių žaizdų.Balandžio pabaigoje Ukrainos parlamentarė Olga Stefanišyna sakė naujienų agentūrai AFP, kad Kyjivo srities morguose šiuo metu laikomi 1 020 civilių kūnai.
Žiniasklaida praneša, kad Rusijos pajėgos prasiveržė į „Azovstal“ teritoriją Pranešama, kad Rusijos pajėgos prasiveržė į „Azovstal“ gamyklos teritoriją Mariupolyje, kur yra įsikūrę Ukrainos kariškiai ir civiliai. Dabar ryšio su miesto gynėjais nėra.Šią informaciją skelbia leidinys „Ukrainskaja Pravda“, remdamasis savo šaltiniais.
UNHCR: nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 5,6 mln. žmoniųNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 5,6 mln. žmonių, praneša CNN.Remiantis naujausia Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ataskaita, be šių žmonių, šalies viduje savo namus priverstinai paliko dar mažiausiai 7,7 mln. ukrainiečių.UNHCR skaičiavimu, iš Ukrainos iš viso gali pabėgti apie 8,3 mln. žmonių.
Ukrainos žvalgyba: rusai didina įtampą UždniestrėjeUkrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba trečiadienį „Telegram“ kanale paskelbė pranešimą, kuriame sakoma, jog rusai didina įtampą Uždniestrėje, kad panaudotų ją psichologinei atakai prieš Ukrainą, ir ieško būdų, kaip išsklaidyti Ukrainos pajėgas.Nepasiekdama reikšmingesnių laimėjimų per „specialiąją operaciją“ Ukrainoje ir matydama Ukrainos pajėgų veiksmų efektyvumą, okupacinės kariuomenės vadovybė mėgina sudaryti nestabilumo zonas netoli Ukrainos sienos ir regimybę, kad Rusijos ir prorusiškos ginkluotos formuotės gali surengti puolimą iš Uždniestrės teritorijos, pažymima pranešime.Ukrainos ekspertų vertinimu, realiai galinčių kovoti ir motyvuotų Rusijos kariškių skaičius Uždniestrėje neviršija 300, šiuo metu jų uždavinys yra saugoti šaudmenų sandėlius Kolbasnos kaime.Daugiau kaip pusės šių šaudmenų tinkamumo terminas jau pasibaigęs, jų nebegalima transportuoti. Naudoti tinka tik 7-8 tūkst. tonų.Apie du trečdalius visos Rusijos karinės technikos Uždniestrėje visiškai arba iš dalies nebetinkama naudoti, gamybinių pajėgumų jai suremontuoti taip pat nėra, praneša Ukrainos žvalgybos atstovai.Potencialiai Uždniestrė gali būti panaudota kaip placdarmas Rusijos grupuotei Moldovos teritorijoje dislokuoti, bet tai bus įmanoma tik tuo atveju, jei Rusija pavyks sudaryti sausumos koridorių iš Rusijos per pietines Ukrainos sritis, sakoma pranešime.
Ukraina pranešė, kad Rusija planuoja Mariupolyje Antrojo pasaulinio karo pergalės paradąUkraina trečiadienį apkaltino Rusiją planuojant gegužės 9 dieną užimtame Mariupolio mieste surengti karinį paradą, skirtą pergalei prieš nacius Antrajame pasauliniame kare paminėti.Kyjivas pranešė, kad Rusijos prezidento administracijos pareigūnas atvyko į strateginį pietinį uostamiestį, kuris beveik visas sunaikintas per ilgiau nei du mėnesius trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą, kad prižiūrėtų pasirengimą Pergalės dienos paradui. „Mariupolis taps „šventės“ centru“, – sakoma Ukrainos karinės žvalgybos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje. „Iš centrinės miesto gatvės skubiai valomi griuvėsiai, kūnai ir nesprogusi amunicija“, – priduriama jame.Mariupolis yra vienas labiausiai nukentėjusių Ukrainos miestų. Grupė Ukrainos pajėgų vis dar laikosi „Azovstal“ plieno gamykloje.„Vykdoma plataus masto propagandos kampanija. Rusams bus rodomos istorijos apie vietos gyventojų „džiaugsmą“ sutinkant okupantus“, – sakoma karinės žvalgybos pranešime.Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė, kad netrukus, kai Jungtinės Tautos ir Raudonasis kryžius patvirtino, jog iš gamyklos buvo evakuota daugiau nei 100 civilių, Rusijos pajėgos pradėjo „Azovostal“ puolimą.Trečiadienį Kremlius paneigė, kad Rusija šturmavo gamyklą.Rusai švenčia Pergalės dieną kasmet gegužės 9-ąją kariniais paradais ir viešais renginiais, minėdami Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines. Maskva anksčiau yra sakiusi, kad jos invazijos į Ukrainą tikslas yra „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pakomentavo pasirodžiusius įspėjimus, kad gegužės 9-ąją Vladimiras Putinas gali oficialiai paskelbti karą Ukrainai. „Tam nėra jokios galimybės. Tai nesąmonė“, – tvirtino jis. Jis neigė ir tai, kad Rusijoje gali būti skelbiama visuotinė mobilizacija. „Tai netiesa. Tai nesąmonė“, – teigė D. Peskovas.
Kremlius neigia, kad Rusijos pajėgos pradėjo „Azovstal“ gamyklos šturmąKremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusijos karinės pajėgos šiuo metu nevykdo Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančios „Azovstal“ gamyklos šturmo.„Vyriausiasis karinių pajėgų vadas viešai įsakė atšaukti puolimą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, omenyje turėdamas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris praėjusį mėnesį nurodė nepulti šio objekto ir vietoj to pradėti jo blokadą.„Jokio šturmo nėra“, – pridūrė D. Peskovas.
Lenkija suskaičiavo 3,14 mln. Ukrainos karo pabėgėliųNuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į kaimyninę Lenkiją pabėgo 3,14 mln. žmonių. Tai trečiadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga. Vien tik antradienį atvyko 19 400 žmonių – tai yra 4 proc. padidėjimas, lyginant su ankstesne diena.Ukrainos kryptimi sieną kirto 15 800 žmonių. Iš viso nuo karo pradžios į Ukrainą įvažiavo milijonas žmonių. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai, vykstantys į teritorijas, kurias atsikovojo Ukrainos daliniai.Ukrainoje prieš Rusijos invaziją vasario 24 dieną gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio siena.Nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje, o kiek iškeliavo toliau į kitas ES šalis.
Rusijos pajėgos skelbta Ukrainoje apšaudžiusios kelias geležinkelio stotis Rusijos karinės pajėgos skelbia praėjusią naktį ilgojo nuotolio raketomis apšaudžiusios kelias geležinkelio stotis Ukrainoje. „Netoli Pidbirzio, Lvivo, Voloveco, Tymkovo ir Piatychatkų stočių, per kurias iš JAV ir Europos šalių Ukrainos daliniams Donbase gabenami ginklai ir amunicija, sunaikintos geležinkelio pastotės“, – trečiadienį pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.Jis taip pat pranešė apie rusų pajėgų atakas iš oro ir artilerijos palei frontą. Iš artilerijos esą apšaudyta 500 Ukrainos taikinių, įskaitant vadavietes ir karines bazes, sandėlius ir dalinių susitelkimo vietas, nukauta per 300 ukrainiečių karių. Rusijos raketos iš rikiuotės išvedė ir virtinę Ukrainos artilerijos pozicijų bei oro gynybos sistemų.Daugumos duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybių. Tačiau jau naktį ir Ukraina patvirtino raketų atakas prieš kelias geležinkelio stotis.
Slovakija remontuos Ukrainos karinę technikąViena Slovakijos įmonė padės Ukrainai remontuoti apgadintą karinę techniką, Kyjivui pateikus tokį prašymą, antradienį pranešė Gynybos ministerija.Valstybinė įmonė „Konstrukta-Defence“ sudarė „sutartį su Ukrainos puse dėl ukrainiečių karinės technikos remonto ir modernizavimo“, – sakė Gynybos ministerijos atstovė Martina Koval Kakaščikova.Pirmąją remontuotinos technikos partiją sudarys dešimtys šarvuotųjų žvalgybos mašinų BRDM-2.Slovakijos premjeras Eduardas Hegeris ir gynybos ministras Jaroslavas Nadas anksčiau sakė esantys pasiruošę padėti Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, susiremontuoti apgadintą karinę techniką.„Ukraina mūsų paklausė, ar mūsų bendrovė būtų pajėgios remontuoti pažeistą ukrainiečių techniką, – balandžio pradžioje sakė J. Nadas. – Tai yra, apgadinta technika būtų atvežta į Slovakiją, mes ją suremontuotume, ir technika grįžtų į Ukrainą.“Slovakijos rytinėje dalyje Lieskovece veikianti „Konstrukta-Defence“ remontuoja visų tipų Slovakijos ginkluotųjų pajėgų naudojamas transporto priemones ir kitokią techniką, sakoma bendrovės tinklalapyje.Bendrovė taip pat gamina savaeiges haubicas EVA.
ES žada reikšmingai padidinti karinę pagalbą MoldovaiEuropos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga padidins karinę pagalbą Moldovai, šios Ukrainos kaimynės promaskvietiškų separatistų kontroliuojamame regione įvykus virtinei mįslingų išpuolių.„Šiais metais planuojame reikšmingai padidinti savo paramą Moldovai, aprūpindami jos ginkluotąsias pajėgas papildoma karine įranga“, – šioje šalyje viešintis Ch. Michelis sakė per bendrą spaudos konferenciją su prezidente Maia Sandu.„ES yra visiškai solidari su jumis, su Moldova. Mūsų, europiečių, pareiga – padėti ir remti jūsų šalį“, – pridūrė jis.
Makijivkoje, kurią kontroliuoja apsišaukėliška „Donecko liaudies respublika“, užsiliepsnojo naftos saugykla.Pranešama, kad šioje bazėje buvo laikomas Rusijos kariuomenės kuras.https://t.me/UkrainaOnlline/27949
Europos Komisijos pirmininkė –  karo nusikaltėliams: mes žinome, kas jūs esateUž karo nusikaltimus Ukrainoje atsakingiems asmenims turi būti taikomos ES sankcijos. Atitinkamą pasiūlymą ES šalims trečiadienį Europos Parlamente Strasbūre pristatė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Anot jos, sudaromas sąrašas aukštų karininkų ir kitų asmenų, kurie Bučoje vykdė karo nusikaltimus ir kuriems tenka atsakomybė už nežmonišką Mariupolio apsiaustį.Taip visiems „Kremliaus karo tarnams“ siunčiamas aiškus signalas: „Mes žinome, kas jūs esate, ir jūs būsite patraukti atsakomybėn“, – pabrėžė U. von der Leyen.Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ES jau įvedė sankcijas daugiau kaip 1 000 asmneų. Jiems taikomas kelionių draudimas, įšaldomas turtas.U. von der Leyen taip pat pareiškė, kad norima uždrausti dar tris Rusijos valstybinius transliuotojus. Jie neteks transliavimo dažnių, sakė ji. Transliuotojai esą negalės toliau platint savo turinio ES. U. von der Leyen stočių neįvardijo. Jos siūlymui dar turės pritarti ES šalys.Kovo pradžioje ES jau uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir Sputnik transliacijas.
ES siūlo įvesti sankcijas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchuiEuropos Komisija pasiūlė įvesti sankcijas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui, kurios papildytų naujausią ekonominio spaudimo priemonių dėl karo Ukrainoje paketą, taip pat apimantį laipsnišką rusiškos naftos importo uždraudimą, nurodoma dokumente, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP.Į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą siūloma įtraukti 58 žmones, įskaitant virtinę aukšto rango Rusijos kariškių, taip pat Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmoną, dukterį ir sūnų.
JK žvalgyba: Rusija netoli Iziumo dislokavo 22 bataliono taktines grupesRusija netoli Rytų Ukrainos Iziumo miesto dislokavo 22 bataliono taktines grupes, siekdama dar labiau prasiskverbti į Donbaso sritį. Tai trečiadienį pranešė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, kuria remiasi BBC.Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad yra didelė tikimybė, jog Maskva veikiausiai nesustos Iziume ir sieks užimti Kramatorsko ir Severodonecko miestus.„Užėmus šias teritorijas, sustiprėtų Rusijos kariuomenės įtaka Donbaso šiaurės rytuose, ir ji iš ten galėtų atkirsti regione esančias Ukrainos pajėgas“, – pridūrė ministerija.
Rusija sudavė daug smūgių Ukrainai iš Kaspijos jūros regionoAntradienį vakare Rusija smogė keliems Ukrainos regionams, įskaitant vakarinį Lvivo miestą ir kalnuotą regioną prie sienos su Vengrija, į kurį taikytasi pirmą kartą, pranešė pareigūnai.Netoli Lenkijos sienos esančio Lvivo meras sakė, kad dėl smūgių kai kuriose miesto dalyse nutrūko elektros energijos tiekimas.„Dėl raketų smūgio (į Lvivą) buvo apgadintos dvi elektros pastotės. Dalyje miesto nėra elektros“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Andrijus Sadovijus. Pasak jo, buvo sužeistas vienas žmogus.Valdžios institucijos taip pat pranešė apie smūgius centriniame Kirovohrado regione ir pietvakariniame Vinicos regione.Antradienį taip pat nukentėjo kalnuotas Užkarpatės regionas, kuris ribojasi su Vengrija ir Slovakija ir kuriam, pasak žiniasklaidos, iki šiol pavyko išvengti atakų.„Tarnybos dirba vietoje, tiksliname informaciją apie sužeistuosius ir galimus nukentėjusiuosius“, – „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Viktoras Mykyta.Nors Rusija invazijos metu daugiausia dėmesio skyrė Ukrainos rytiniams regionams, ji taip pat taikėsi į vakarines sritis, o Kremlius perspėjo, kad taikysis į ginkluotę, gabenamą į Ukrainą iš Vakarų.Pasak Ukrainos portalo „Unian.net“, antradienį vakare smūgiams Ukrainoje Rusija pasitelkė strateginius bombonešius ir kitą karinę techniką iš Kaspijos jūros regiono. Apie tai pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.„Gegužės 3 dienos vakare visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Rusijos strateginiai bombonešiai TU-95 arba TU-160 iš Kaspijos jūros regiono surengė  raketų smūgius. Buvo paleista apie 18 raketų, kurios pataikė į infrastruktūros objektus Dniepropetrovsko, Kirovohrado, Lvovo, Vinicos, Kyjivo ir Užkarpatės regionuose. Be to, iš kitur buvo smogta Odesos ir Donecko regionams“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad, preliminariais duomenimis, gegužės 3 dieną oro ir sausumos pajėgų priešlėktuvinė gynyba per dieną numušė mažiausiai 8 sparnuotąsias raketas. Taip pat pranešama apie numuštus 7 bepiločius orlaivius ir vieną aviacinę raketą.„Okupantai saugo savo lėktuvus ir sraigtasparnius, todėl jie neskrenda į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamą oro erdvę. O Ukrainos oro pajėgų aviacija per parą surengė dešimtis išskridimų. Dengiami smogiamųjų naikintuvų grupės, jie (priešlėktuvinės gynybos daliniai) atliko apie dešimt raketų ir bombų smūgių į vietas, kur sutelktos priešo pajėgos, šaudmenų sandėliai ir gyvoji jėga“, – pažymėjo oro pajėgų vadovybė.
Britanijos kariškiai: Rusija mėgins užimti dar du Ukrainos miestusJungtinės Karalystės kariškiai trečiadienį prognozavo, kad Rusijos pajėgos mėgins užimti Ukrainos rytinius miestus Kramatorską ir Sjeverodonecką.Per „Twitter“ skelbiamame kasdieniame komentare apie karą Ukrainoje JK Gynybos ministerija nurodė, kad 22 bataliono taktinės grupės, veikiančios netoli Iziumo, mėgina vystyti puolimą šiomis kryptimis.Rusija bataliono taktinėmis grupėmis vadina pėstininkų dalinius, paprastai pastiprintus tankais, priešlėktuvinės gynybos pajėgumais ir artilerija. Kiekvieną tokią grupę paprastai sudaro apie 800 karių.„Nors Rusijai sunkiai sekasi prasiveržti per Ukrainos gynybą ir išvystyti pagreitį, ji, labai tikėtina, ketina veržtis tolyn nuo Iziumo, kad užimtų Kramatorsko ir Sjeverodonecko miestus“, – sakoma britų ministerijos pranešime.„Užėmusi šias vietas Rusijos kariuomenė įtvirtintų kontrolę Donbaso šiaurės rytuose ir įgytų placdarmą pastangoms atkirsti Ukrainos pajėgas šiame regione“, – pridūrė ministerija.Analitikai stebi padėtį Rytų Ukrainoje, kur dabar vyksta intensyviausios kautynės, stengdamiesi suprasti, ar Rusija mėgins apsupti ten veikiančią Ukrainos pajėgų grupę. Tačiau Maskvos pajėgų pažanga buvo menka, nes Ukrainos kariai ginasi iš anksto parengtose pozicijose ir smogia priešui toliašaudžiais ginklais, pavyzdžiui, haubicomis.
Planuojami keturi humanitariniai koridoriai iš MariupolioKetvirtadienį turėtų tęstis žmonių evakuacija iš Mariupolio. Apie tai pranešė žinių portalas „Kyjiv Independent“.Ukrainos vicepremjerės Irynos Vereščuk duomenimis, planuojami keturi humanitariniai koridoriai, kad civiliai iš beveik visiškai sugriauto uostamiesčio galėtų pasiekti Zaporižią.Antradienį į Zaporižią atvyko 156 pabėgėliai iš Mariupolio ir apylinkių.Prieš karą Mariupolyje gyveno apie 400 000 žmonių. Manoma, kad šiuo metu čia dar likę apie 100 000 gyventojų.
Rusija išvežė 400 tūkst. tonų grūdų, teigia UkrainaUkraina teigia, kad Rusijos pareigūnai iš okupuotos Ukrainos teritorijos išvežė 400 tūkst. tonų grūdų.Tai sudaro maždaug trečdalį grūdų atsargų Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko srityse, antradienį vakare per Ukrainos televiziją sakė Kyjivo žemės ūkio ministro pavaduotojas Tarasas Vysockis.Prieš karą ten buvo saugoma apie 1,3 mln. tonų grūdų, skirtų ne tik kasdieniam aprūpinimui, bet ir sėjai. „Strateginių atsargų nebuvo“, – sakė jis, perspėdamas, kad, jei grūdų atsargų nebeliks, toms vietovėms gresia badas.Priverstinis grūdų išvežimas istoriškai buvo skaudus klausimas ukrainiečių ir rusų santykiuose.Kai sovietų diktatorius Josifas Stalinas 1932–33 metais privertė valstiečius stoti į kolchozus ir jėga atiminėjo grūdus, Ukrainoje badu mirė apie 4 mln. žmonių.Mirties atvejų užfiksuota ir pietų Rusijoje bei Kazachstane. Ukraina dirbtinai sukeltą badą laiko Maskvos sąmoningai vykdytu genocidu, kurį vadina holodomoru, arba Didžiuoju badu.
Rusija boikotuos JT Saugumo Tarybos ir ES komiteto bendrą posėdįRusija boikotuos trečiadienį vyksiantį JT Saugumo Tarybos ir ES Politinio ir saugumo komiteto (PSK) posėdį, pranešė diplomatai. Tai – dar vienas ženklas, kad Maskvos ir jos partnerių Jungtinėse Tautose santykiai blogėja.Pasak anonimiškai antradienį kalbėjusio Rusijos diplomatinio šaltinio, Maskvos sprendimas susijęs su padėtimi Ukrainoje.Vienas Vakarų diplomatas AFP sakė, kad neprisimena, jog Rusija būtų boikotavusi Saugumo Tarybos posėdį nuo vasario 24 dienos, kai įsiveržė į Ukrainą.Kasmetinis neoficialus Tarybos ir PSK susitikimas nuo 2019 metų nebuvo rengiamas dėl COVID-19 pandemijos. Tikimasi, kad trečiadienio posėdyje bus aptarta ES sąveika su JT šalyse, kuriose abi organizacijos vykdo operacijas.Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, santykiai tarp Maskvos ir kitų JT šalių sparčiai blogėjo.Rusija, kuri yra viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, buvo pašalinta iš kelių JT institucijų, įskaitant Žmogaus teisių tarybą.Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield, kurios šalis gegužę pirmininkaus Saugumo Tarybai, sakė, kad Taryba toliau normaliai dirba.Pasak jos, nuo vasario pabaigos Tarybai „nepaprastai sėkmingai“ pavyko „izoliuoti Rusiją“.„Tai didelė sėkmė. Mums pavyko suvienyti balsus, smerkiančius Rusiją Generalinėje Asamblėjoje, tačiau pasiekėme tai dėl to, kad iš Saugumo Tarybos sulaukėme daug paramos“, – sakė L. Thomas-Greenfield, pažymėdama, kad vasario pabaigoje Rusijai pavyko išvengti Tarybos pasmerkimo dėl savo veto teisės.„Rusija yra izoliuota Saugumo Taryboje, ir kiekvieną kartą, kai Saugumo Taryboje diskutuojame apie Rusiją, ji priversta gintis, ir mes toliau laikysime ją izoliuotą, kol ji nutrauks savo brutalų puolimą prieš Ukrainos žmones“, – sakė ji žurnalistams.
Bidenas apie Rusijos karą: turime pasipriešinti diktatoriams JAV prezidentas Joe Bidenas gina Vašingtono paramą Ukrainai ginklais kovoje su Rusija.„Nes istorija mums parodė, kad diktatoriai vis sugrįžta, jei jiems nesipriešinama“, - pareiškė jis antradienį lankydamasis ginklų fabrike Trojos mieste JAV Alabamos valstijoje. Jų valdžios alkis esą vis didėja. „Arba mes padedame ukrainiečiams ginti jų šalį, arba žiūrime, kaip Rusija tęsia savo žiaurumus ir agresiją“, - pabrėžė J. Bidenas.Nuo karo pradžios vasario pabaigoje JAV Ukrainai pažadėjo arba jau ir pristatė ginklų ir amunicijos už daugiau kaip 3,7 mlrd. dolerių (3,5 mlrd. eurų). J. Bidenas, be to, paprašė Kongreso dar milijardinių sumų karinei pagalbai ir humanitarinei paramai. „Kaip aš nuo pat pradžių sakiau – ši kova nebus pigi“, - teigė prezidentas.Kiekvieną dieną, anot jo, žiniose matome žiaurumus ir karo nusikaltimus, kuriuos Ukrainoje vykdo Rusijos ginkluotosios pajėgos, vadovaujamos Rusijos prezidento Vladimiro Putino. „Matome neįtikėtiną narsą ukrainiečių kovotojų, kurie gina savo šalį su viskuo, ką turi“, - kalbėjo J. Bidenas. JAV su savo sąjungininkėmis esą  drauge užtikrins, kad Ukrainai galėtų gintis nuo „brutalaus V. Putino karo“.
Zelenskis patvirtino, kad 156 iš plieno gamyklos išgelbėti civiliai atvyko į miestąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šiandien į Zaporožę atvyko 156 žmonės, išgelbėti iš Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“. Kalbėdamas savo naktiniame kreipimesi jis sakė: „Pagaliau turime rezultatą, pirmąjį mūsų evakuacijos operacijos su „Azovstal“ Mariupolyje, kurią organizavome labai ilgai, rezultatą. Tam prireikė daug pastangų, ilgų derybų ir įvairių tarpininkavimų“. Jis pridūrė, kad evakuotieji daugiau nei du mėnesius praleido slėptuvėse. „Pagaliau šie žmonės yra visiškai saugūs. Jiems bus suteikta pagalba.“ 
Kadyrovas ragina kariauti visoje UkrainojeČečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas paragino pradėti antrąjį „specialiosios operacijos“ Ukrainoje etapą ir „padaryti galą“.R. Kadyrovas gegužės 3-iosios vakarą savo „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo pranešime nurodė, kad „speciali operacija“ turėtų būti vykdoma ne tik Luhansko ir Donecko teritorijoje, bet ir visoje Ukrainoje.Čečėnijos vadovas savo kreipimąsi paaiškino tuo, kad Vakarų šalys ir toliau tiekia ginklus Ukrainai, kurie, pasak jo, vėliau parduodami vietos gyventojams.R. Kadyrovas paragino visiškai kontroliuoti Charkovą, Kijevą, Chersoną ir „tęsti dialogą su kitomis valstybėmis, norinčiomis tam tikrų santykių su mumis“.
Rusijos raketų smūgiai Ukrainoje apgadino šešias geležinkelio stotisRusijos kariai surengė raketų smūgius į šešias geležinkelio stotis Ukrainos centre ir vakaruose, padarydami didelę žalą infrastruktūrai. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė bendrovės „Ukrzaliznytsia“ valdybos vadovas Oleksandras Kamyshynas, skelbia „Ukrinform“.„Šį vakarą Rusijos kariai smogė šešioms stotims Ukrainos centre ir vakaruose... Žala infrastruktūrai yra didelė, detalės bus patikslintos pasibaigus oro pavojui“, – sakoma pranešime.Remiantis operatyvine informacija, tarp geležinkelio darbuotojų ir keleivių aukų nebuvo.
Rusija pirmą kartą apšaudė TranskarpatijąTranskarpatiją pirmą kartą nuo karo pradžios apšaudė Rusijos pajėgos: raketa pataikė į infrastruktūros objektą viename iš kalnuotų regionų.Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Transkarpatijos vadovybė, skelbia „Ukrinform“.Anot vadovybės, specialiosios tarnybos dirba įvykio vietoje, informacija apie sužeistuosius ir galimas aukas dar yra tikslinama. Kaip pranešta anksčiau, gegužės 3-iosios vakarą Rusija apšaudė Lvovą ir apgadino tris elektros pastotes. Be to, priešo raketa smogė Kirovogrado regionui.
Žuvo 21 žmogusDonecko srityje antradienį žuvo 21 civilis, dar 27 buvo sužeisti, sakė regiono vadovas Pavelas Kyrylenko. „Tai didžiausias aukų skaičius per vieną dieną nuo tada, kai rusai apšaudė Kramatorsko geležinkelio stotį“, – sakė gubernatorius.10 žmonių žuvo Avdijivkoje, kur Rusijos kariuomenė, kaip įtariama, apšaudė kokso gamyklą. Dar penki žmonės žuvo Limane, keturi – Ugledare, po vieną – Velykoje Novoselkoje ir Šandrigolove.„Taip pat žinoma apie du žuvusiuosius Mariupolyje, bet tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovakhoje neįmanoma nustatyti“, – sakė P. Kyrylenko.
Pranešama apie sprogimus Lvive, Dnipre, Kyjivo srityje Lvive, Dnipre, Kyjivo ir Kirovohrado srityse antradienio vakarą nugriaudėjo galingi sprogimai, pranešė pareigūnai ir liudininkai. „Lvive girdėti sprogimai. Visi likite slėptuvėse“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė miesto meras Andrijus Sadovas. Kiek vėliau jis informavo, kad nuo raketų smūgio nukentėjo dvi elektros pastotės. „Dalyje miesto nėra elektros“, – pridūrė A. Sadovas. Lvivo srities administracijos vadovas Maksymas Kozyckis savo ruožtu sakė: „Remiantis pirmine informacija, Lvivo sričiai suduoti raketų smūgiai. Likite slėptuvėse!“ Liudininkai socialiniuose tinkluose praneša, kad Lvive buvo girdėti penki sprogimai. Dnipre, pasak liudininkų, nugriaudėjo mažiausiai trys sprogimai; socialiniuose tinkluose pranešama, kad sprogimų girdėti dešiniajame krante Kyjivo mieste. Kirovohrado srityje įsikūrusios Dolynskos gyvenvietės vadovas Jevhenas Zvizdovskis patvirtino, kad į jos teritoriją atskriejo raketa. Be to, pranešama apie raketas, praskriejusias virš Ternopilio regiono. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka savo ruožtu paskelbė, kad virš Vinicos skriejusios dvi raketos buvo numuštos. https://t.me/uniannet/51931
Popiežius: NATO galėjo sukelti Rusijos invaziją į UkrainąPopiežius Pranciškus pareiškė, kad NATO „lojimas“ prie Rusijos durų galėjo paskatinti Vladimirą Putiną įsiveržti į Ukrainą.Interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ Pranciškus išsake savo požiūrį į mirtiną Rusijos agresiją savo kaimynės atžvilgiu ir sakė, kad, nors ir nesako, kad NATO buvimas netoliese esančiose šalyse „išprovokavo“ Maskvą, bet „galbūt palengvino“ invaziją, rašo „Politico“.Pranciškus taip pat pasmerkė karo žiaurumus ir palygino jį su Ruandos pilietiniu karu 1990-aisiais, po kurio buvo įvykdytas tutsi mažumos genocidas.Šventasis Sostas nuo kovo vidurio prašo surengti Pranciškaus ir V. Putino susitikimą Maskvoje, sakė popiežius. „Žinoma, mums reikėjo, kad Kremliaus vadovas skirtų laiko. Kol kas negavome jokio atsakymo ir vis dar stengiamės, net jei bijau, kad Putinas negali ir nenori surengti šio susitikimo šiuo metu“, - teigė popiežius. Interviu Pranciškus kol kas atmetė galimybę vykti į Kijevą: „Pirmiausia turiu nuvykti į Maskvą, pirmiausia turiu susitikti su Putinu“.Nuo tada, kai įsiveržė į Ukrainą, Pranciškus ne kartą kritikavo invaziją, vengdamas aiškiai įvardinti V. Putiną, laikydamasis Vatikano užsienio politikos, kuria siekiama išlaikyti atviras duris galimam dialogui.
Lvove – sprogimaiUkrainos žiniasklaida skelbia, jog antradienio vakare Lvove nugriaudėjo penki sprogimai. Lvovo meras Andrijus Sadovyi sakė, kad po Rusijos pajėgų apšaudymų mieste iš dalies sutriko delektros tiekimas. Preliminariais duomenimis, raketų smūgiai buvo surengti Lvovo regione. Ukrainos žiniasklaida skelbia Lvovo nuotraukas, kuriose matyti juodi dūmai.https://t.me/uniannet/51919
Ukrainoje dingo savanoris iš Čekijos, padėjęs išvežti žmones iš Kyjivo apylinkiųUkrainoje, Makarivo rajone, dingo savanoris iš Čekijos, kuris kovo pradžioje padėjo išvežti civilius iš Kyjivo apylinkių. Tai antradienį pranešė radijo stotis „Radio Prague International“.Pasak čeko vardu Tomášas (pavardė nenurodoma) žmonos, jos vyras jau pirmomis karo dienomis išvažiavo į Ukrainą. Iš pradžių jis gabeno žmones iš Lvivo prie sienos, bet vėliau nusprendė važiuoti prie Kyjivo. Ryšys su savanoriu nutrūko kovo 2 d.Pasak Čekijos leidinio „Voxpot“ žurnalistų, Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Kyjivo srities, jie Makarivo rajone tarp sumaitotų automobilių rado Tomášo mašiną, kuri buvo suvarpyta kulkų ir aptaškyta krauju.Tarp 133 identifikuotų žuvusiųjų, apie kuriuos pranešė Makarivo policija, savanorio iš Čekijos palaikų nebuvo. Manoma, kad jis gali būti užkastas kurioje nors iš dar nerastų masinių kapaviečių.Čekijos URM naujienų agentūros ČTK prašymu patvirtino Tomášo dingimą, bet kol kas negali patvirtinti jo mirties fakto. Ministerija palaiko ryšį su dingusiojo šeima.
Pasitraukus rusams, Irpine rasta mažiausiai 290 civilių kūnųIrpino mieste po Rusijos pajėgų išvedimo buvo rasti 290 civilių gyventojų kūnai, antradienį pranešė Irpino meras Oleksandras Markušinas, skelbia CNN.Pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“ O. Markušinas nurodė, kad buvo atpažinti 185 žuvusieji, kurių dauguma buvo vyrai. Mirties priežastis buvo „skeveldros ir šautinės žaizdos“.Anot O. Markušino, mažiausiai penki mirusieji patyrė smegenų sužalojimus ir badavo. Penki gyventojai buvo nušauti daugiaaukščio namo kieme ir vaikų raidos centro patalpose.
Apklausa rodo, kad vokiečių parama ginklų tiekimui Ukrainai mažėjaVokietijoje parama ginklų siuntimui padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją mažėja, rodo naujos apklausos rezultatai.RTL/ntv-Trendbarometer atlikta apklausa rodo, kad ginklų tiekimą remia 46 proc., ir tai yra mažiau nei 55 proc. balandžio pradžioje. Kategoriškai prieš tokius pristatymus pasisakančiųjų skaičius per tą patį laiką išaugo nuo 33 proc. iki 44 procentų.Dauguma respondentų – 70 proc. – teigė, kad karas Ukrainoje baigsis tik diplomatija ir derybomis; 24 proc. sakė, kad bus reikalingas karinis sprendimas. Tokios nuotaikos vyrauja kaip tik tada, kai Vokietija patvirtino ginklų tiekimą Ukrainai.Remiantis apklausa, 57 proc. mano, kad tokie pristatymai paskatins karo plėtrą į kitas šalis ir net peraugs į Trečiąjį pasaulinį karą. Apklausa rodo, kad 34 proc. netiki, jog taip nutiks.Apklausa buvo atlikta nuo penktadienio iki pirmadienio, joje dalyvavo 1004 respondentai.
Pentagonas: jei Putinas panaudos cheminius ginklus, tarptautinis atsakas bus galingasJungtinės Valstijos ir tarptautinė bendruomenė yra pasirengusios imtis ryžtingo atsako į bet kokius Rusijos pajėgų bandymus panaudoti cheminius ar biologinius ginklus Ukrainoje. Tai antradienį per posėdį Senate pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.„Žinoma, jei jis (V. Putinas – red.) naudos cheminius ar biologinius ginklus, jis pajus tarptautinės bendruomenės reakciją, nes tai yra gana rimtas žingsnis“, – sakė JAV gynybos departamento vadovas.Jis priminė, kad ir pats JAV prezidentas Joe Bidenas ne kartą perspėjo Kremlių apie tai. Nepaisant to, pažymėjo L. Austinas, ši tikimybė išlieka.„Žinoma, tikiuosi, kad jis (V. Putinas – red.) nuspręs to nedaryti. Galų gale, vėl gi, manau, kad tarptautinė reakcija bus galinga“, – pabrėžė Pentagono vadovas.Tuo pat metu JAV gynybos sekretorius pažymėjo, kad V. Putinas šiandien gali užbaigti karą Ukrainoje. „Tai jo paties pasirinktas karas. Jis gali nuspręsti nutraukti kovas ir išvesti savo pajėgas iš Ukrainos. Nes tai yra vieno žmogaus sprendimas“, - sakė L. Austinas.Kaip pranešė „Ukrinform“, Pentagono vadovas antradienį sakė, kad beprecedentiškai greita tarptautinė pagalba Ukrainai saugumo ir gynybos sektoriuje reikšmingai pakeitė padėtį, žymiai sustiprindama Ukrainos pajėgas, o ši parama ateityje tik didės.
Padniestrėje ruošiamasi evakuoti Rusijos kariškių šeimasUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pasidalijo operatyvine informacija apie padėtį separatistiniame Moldovos Padniestrės regione, kur dislokuota Rusijos kariuomenės grupė, praneša „rbc.ua“.Analitikų duomenimis, situacija kairiajame Dniestro krante tebėra įtempta. Rusijos kariuomenės daliniai yra visiškoje kovinėje parengtyje. Ruošiamasi evakuoti Rusijos karininkų šeimas.Pirmadienį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kirilas Budanovas pareiškė, kad iš Uždniestrės gresiantis pavojus yra „nedidelis“. Bet Rusija naudos šį veiksnį Ukrainai ir Moldovai destabilizuoti.Pastaruoju metu Moldovoje padidėjo įtampa dėl sprogimų Padniestrėje. Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija rengia provokacijas, kad įtrauktų separatistinį regioną į karą.
Gubernatorius: per Rusijos smūgį Rytų Ukrainos gamyklai žuvo mažiausiai 10 žmonių Mažiausiai 10 žmonių žuvo ir 15 buvo sužeisti per Rusijos smūgį kokso gamyklai Rytų Ukrainos Avdijivkos mieste, antradienį socialinėje žiniasklaidoje pranešė vietos gubernatorius. „Mažiausiai dešimt žuvusiųjų ir 15 sužeistųjų – Rusijos okupantų įvykdyto Avdijivkos kokso gamyklos apšaudymo padariniai“, – „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenka. Jis perspėjo, kad aukų skaičius gali išaugti. P. Kyrylenka sakė, kad smūgis buvo suduotas, kai „darbuotojai ką tik baigė pamainą ir stotelėje laukė autobuso, parvežančio juos namo iš gamyklos“. „Rusai žinojo, kur taikosi“. Avdijivka – pramoninis miestas į šiaurę nuo separatistų kontroliuojamo Donecko – atsidūrė karo su Rusija fronto linijoje. Kokso gamykla – viena didžiausių Europoje – pastaraisiais metais buvo daugelio atakų taikiniu, Rusijos remiamoms separatistų pajėgoms kovojant su Ukrainos kariais. Pastarosiomis savaitėmis Rusija suintensyvino atakas prieš Kyjivo turimas teritorijas rytiniame Donbaso regione, kuris šiuo metu yra sutelkusi savo puolimą Ukrainoje.
Ukrainos karinė technika bus remontuojama SlovakijojeUkrainos karinė technika bus remontuojama ir modernizuojama Slovakijoje. Tai antradienį pranešė portalas „aktuality.sk“, remdamasis Gynybos ministerijos atstove Martina Koval Kakaščikova.Gautomis žiniomis, Slovakijos valstybinė akcinė bendrovė „Konštrukta – Defence“ jau pasirašė atitinkamą sutartį su Ukraina.Slovakijos vyriausybės atstovai ne kartą pareiškė, kad yra pasirengę remti Ukrainą ir teikti jai tiek humanitarinę, tiek karinę pagalbą.Anksčiau buvo pranešta, kad Čekija sutiko remontuoti ukrainiečių tankus ir šarvuotuosius transporterius, nukentėjusius per karo veiksmus.
JT ketina siųsti į Ukrainą išminuotojų misijąĮ Ukrainą gali būti nusiųsta Jungtinių Tautų išminavimo tarnybos UNMAS misija. Tarptautiniai specialistai padės geriau parengti Ukrainos išminuotojus.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos vidaus reikalų ministerija.Gautomis žiniomis, šiuo metu UNMAS rengia pagalbos Ukrainai mechanizmus, jos atstovai renka informaciją tuose rajonuose, kuriuos reikia išminuoti.Pasak Ukrainos pareigūnų, išminuoti reikia maždaug 300 tūkst. kvadratinių kilometrų. Todėl Ukrainai prireiks patyrusių specialistų, kurie anksčiau dirbo Somalyje, Sirijoje ir Irake.
Porošenka paragino sąjungininkus tiekti Ukrainai dar daugiau ginklųPenktasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį iš Aukščiausiosios Rados tribūnos paragino sąjungininkus tiekti Ukrainai dar daugiau ginklų, praneša portalas „rbc.ua“.„Baigiasi karo, kurį Putinas, jo klika ir „antroji pasaulio armija“ sukėlė prieš nepriklausomą suverenią Ukrainą, dešimtoji savaitė. Karo, kurį jie ketino laimėti per dvi dienas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurias mes visi sukūrėme per aštuonerius metus, nuo 2014-ųjų, išsklaidė šį mitą. Moskovija užsitraukė gėdą dėl prastos savo kariuomenės parengties ir dėl savo kareivų, banditų ir barbarų, nusikaltimų“, - sakė eksprezidentas.Bet, anot P. Porošenkos, ginklų nebūna per daug. „Artimiausiomis savaitėmis Ukraina taps dar stipresnė, tačiau mums reikia dar daugiau ginkluotės“, - teigė politikas.„Todėl jau pradėkime svajoti apie raketas, kurios gali pasiekti ne tik kreiserį „Moskva“, bet ir Maskvos miestą“, - pareiškė jis.P. Porošenka taip pat paragino tarptautinius partnerius griežtinti sankcijas ne tik Putinui ir Rusijos valdžios viršūnėms. Pasak jo, Putino režimą remiantys rusai turi dalytis atsakomybe už nusikaltimus Ukrainai ir taip pat pajusti sankcijų poveikį.
Kyjive jau atnaujino darbą daugiau kaip 30 ambasadųPrieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų. Iki šiol savo darbą sostinėje jau atnaujino per 30 užsienio šalių ambasadų.Kaip praneša UNIAN, tai antradienį per spaudos konferenciją pareiškė 22-osios atskirosios užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų apsaugos brigados vadas Vitalijus Stecikas.Jo žiniomis, šiuo metu paskutinė šalis, grąžinusi savo diplomatinę misiją į Kyjivą, yra Libanas. „Šiandien sostinėje turime 32 diplomatines misijas“, - informavo V. Stecikas.Pasak jo, Ukrainos nacionalinė gvardija tebesaugo Rusijos Federacijos ambasadą Kyjive, nors dvišaliai diplomatiniai santykiai nutraukti.V. Stecikas priminė 1961 metų Vienos diplomatinių santykių konvencijos 45-ąjį straipsnį, pagal kurį „buvimo valstybė net ginkluoto konflikto atveju turi saugoti atstovybės patalpas kartu su jos turtu ir archyvais“.Vasario 24 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina nutraukia diplomatinius santykius su Rusija.
JT: iš Mariupolio gamyklos evakuoti civiliai pasiekė ZaporižiąĮ Ukrainos kontroliuojamą Zaporižią antradienį atvyko pirmoji transporto vilkstinė su žmonėmis, evakuotais iš apgriautos Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“.Kaip pranešė Jungtinės Tautos, į miestą atvyko 127 civiliai gyventojai, evakuoti iš gamyklos ir netoliese esančio miesto.Vicepremjerė Iryna Vereščuk antradienį žurnalistams sakė, kad gamykloje yra likę keli šimtai civilių.Tuo metu gamykloje likę Ukrainos gynėjai pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo šturmuoti paskutinį ukrainiečių kovotojų bastioną nuniokotame Mariupolyje.Prieš beveik dvi savaites Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė kariuomenei neatakuoti gamyklos, bet ją blokuoti.Gamykloje tebesančio pulko „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras patvirtino, kad Rusijos pajėgos antradienį pradėjo gamyklos šturmą.Paprašytas pakomentuoti ukrainiečių žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad gamykla yra šturmuojama, S. Palamaras patvirtino: „Tai yra tiesa“.Anksčiau antradienį Ukrainos televizija citavo Mariupolio policijos patrulių viršininką Mychailo Veršininą, kuris sakė, kad Rusijos kariuomenė „pradėjo šturmuoti gamyklą keliose vietose“.Gamykloje likusios Ukrainos nacionalinės gvardijos brigados vadas Denysas Šleha taip pat sakė, kad „didelės priešo pajėgos panaudodamos šarvuočius bando šturmuoti gamyklą „Azovstal“.
Kopenhaga paragino N. Modį spausti Maskvą stabdyti karąDanijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pasinaudojo Indijos ministro pirmininko Narendros Modžio vizitu antradienį Kopenhagoje ir paragino jį panaudoti savo turimą įtaką, kad būtų nutraukta Rusijos invazija į Ukrainą.Ji sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi sustabdyti karą ir žudynes, ir pridūrė, jog tikisi, kad Indija padarys, ką gali. „Mano žinutė labai aiški: Putinas turi sustabdyti šį karą ir baigti žudynes, –  sakė ji. – Aš, žinoma, tikiuosi, kad šioje diskusijoje Indija taip pat paveiks Rusiją.“„Mes raginame nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje ir pradėti dialogą bei diplomatiją, kad problema būtų išspręsta“, – sakė N. Modis.Prieš N. Modžio kelionę po tris Europos Sąjungos šalis daugelis prognozavo, kad karas bus sudėtinga tema, nes Naujasis Delis anksčiau atsisakė pasmerkti Maskvos invaziją į Ukrainą ir prisijungti prie sankcijų Rusijai.Per pirmąjį per 20 metų Indijos vyriausybės vadovo vizitą Danijoje N. Modis ir M. Frederiksen pasirašė keletą supratimo memorandumų ir sutarčių. Abi šalys 2020 m. sudarė partnerystę dėl Indijos perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių. „Mes sparčiai judame paversdami savo žaliąją strateginę partnerystę konkrečiais rezultatais“, – antradienį sakė M. Frederiksen. „Indijos vyriausybė turi didelių ambicijų, siekdama pereiti prie ekologiškos energetikos ir paversdama Indiją labiau nepriklausoma nuo iškastinio kuro. Labai didžiuojuosi, kad Danijos sprendimai atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant šias svarbias ambicijas“, – sakė ji.
Rusija teigia, kad jos „artilerija ir lėktuvai“ atakuoja „Azovstal“ gamykląRusijos armija antradienį pranešė, kad jos pajėgos ir promaskvietiški separatistai naudoja artileriją ir lėktuvus, taikydamiesi į „Azovstal“ – plieno gamyklą Mariupolio uostamiestyje, kur dar tebėra įsitvirtinę Ukrainos kovotojai.„Naudodami artileriją ir lėktuvus, Rusijos armijos ir Donecko liaudies respublikos daliniai pradeda naikinti“ Ukrainos karių „šaudymo pozicijas“, sakoma Gynybos ministerijos pranešime, kurį perdavė Rusijos naujienų agentūros.
Johnsonas Ukrainos parlamentui pranešė apie naują karinės pagalbos paketąDidžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Aukščiausiąją Radą pareiškė tikįs Ukrainos pergale prieš Rusiją ir paskelbė apie naują karinės pagalbos Kyjivui paketą, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.„Artimiausiomis savaitėmis mes jums nusiųsime priešlaivinių raketų „Brimstone“, taip pat šarvuotųjų mašinų, kad būtų galima evakuoti žmones ir užgrobtų teritorijų ir pavojingų zonų. Mes kalbame apie naują 300 mln. svarų sterlingų (357,95 mln. eurų) vertės pagalbos paketą“, – sakė jis.Anot Jungtinės Karalystės premjero, pakete taip pat bus „radarų, kurie leis nustatyti, kur yra į jūsų miestus nutaikyta artilerija, ir dronų, kurie padidins jūsų pėstininkų ir jūsų puolamųjų pajėgų galimybes“.Pasak B. Johnsono, Jungtinė Karalystė deda pastangas taip sustiprinti Ukrainą, kad niekas niekada nedrįstų į ją kėsintis.Jis pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina nugalės šiame kare, o pasakojimai apie jos pergalę bus perduodami iš kartos į kartą.„Anūkams ir proanūkiams bus pasakojama, jog ukrainiečiai visą pasaulį išmokė, kad brutali agresoriaus jėga nieko negali padaryti tautai, kuri pasirinko laisvę. Jie sakys, jog ukrainiečiai savo atkaklumu, savo auka įrodė, kad patrankos ir tankai negali įveikti nacijos, kuri kovoja dėl savo nepriklausomybės. Aš tikiu ir žinau, kad Ukraina nugalės“, – pabrėžė Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas.Jis pripažino, jog Vakarai pernelyg lėtai reagavo į Krymo aneksiją ir Donbaso užpuolimą 2014 metais, ir pabrėžė, kad jie nebeturi teisės kartoti šios klaidos.Portalas primena, jog anksčiau B. Johnsonas pareiškė, kad Jungtinė Karalystė neprieštarautų, jeigu Ukraina panaudotų jai tiekiamą ginkluotę prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
Kancleriui nesirodant, Kyjive lankosi Vokietijos opozicijos lyderisAntradienį Vokietijos konservatorių opozicijos lyderis Friedrichas Merzas akcentavo savo paties kelionę į Kyjivą, kancleriui Olafui Scholcui atmetus galimybę apsilankyti karo draskomoje Ukrainos sostinėje.Ukrainos vadovybė kelias savaites skundėsi, kad O. Scholzo vyriausybė per lėtai izoliuoja Maskvą ir pernelyg delsia tiekti sunkiųjų ginklų kovai su Rusijos įsibrovėliais. Kyjivo atsisakymas priimti Vokietijos prezidentą Franką Walterį Steinmeierį dar labiau įtempė santykius.„Naktis miegamajame vagone pakeliui į #Kyjivą“, – tviteryje parašė F. Merzas, naudodamas alternatyvią miesto rašybą, ir pridėjo 17 sekundžių vaizdo įrašą, kuriame jis matyti traukinyje. „Mūsų laukia įdomi kelionė ir kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad viskas saugu, viskas gerai, o Ukrainos valdžia ypač bendradarbiaujanti. Labai malonūs žmonės. Smagu būti šioje šalyje“, – sakė F. Merzas, vadovaujantis Vokietijos konservatorių Krikščionių demokratų partijai (CDU).Opozicijos lyderis per vizitą Kyjive planuoja susitikti su Ukrainos vyriausybės vadovu Denysu Šmyhaliu ir Kyjivo meru Vitalijumi Klyčko, bet ne su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir kiti Bundestago įstatymų leidėjai taip pat ruošiasi vizitui į Kyjivą.F. Merzas atvyko į Kyjivą antradienio popietę netrukus, kai O. Scholzas kol kas atmetė galimybę apsilankyti Ukrainos sostinėje dėl neseniai priimto Ukrainos vadovybės sprendimo nepakviesti F. W. Steinmeierio, planavusio balandžio viduryje vykti į Kyjivą su Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos vadovais, bet jam buvo pasakyta, kad jis nėra itin laukiamas. Kyjivas taip nusprendė dėl kritikuojamo F. W. Steinmeierio ryšių su Rusija ir negebėjimo paisyti Rytų Europos kaimynių perspėjimų dėl Rusijos agresijos pavojaus jam einant užsienio reikalų ministro pareigas.Vėlyvą pirmadienį duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui ARD O. Scholzas sakė, kad nėra priimtina, jog šaliai, teikiančiai tiek daug karinės ir finansinės pagalbos, sakoma, kad jos valstybės vadovas gali neatvykti. Per pirmąsias aštuonias Rusijos karo savaites Vokietija atsiuntė ginklų ir įrangos už daugiau nei 190 mln. eurų. Pasak Vokietijos ekonomikos ministerijos, Vokietija sutiko nuo vasario 24 d. iki balandžio 19 d. pristatyti ginklų už 120,5 mln. eurų ir kitos ginkluotės už 71,4 mln. eurų. Praėjusią savaitę Berlynas patvirtino 50 priešlėktuvinių tankų „Gepard“ eksportą – tai pirmas kartas, kai sunkioji ginkluotė bus pristatyta tiesiai iš Vokietijos.Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas sakė, kad „Ukraina kur kas labiau nei simbolinių vizitų lauktų, kad valdančioji Vokietijos koalicija įgyvendintų Bundestago prašymą greitai pristatyti sunkiąją ginkluotę ir įvykdytų iki šiol duotus pažadus“. A. Melnykas kritikavo, kad priešlėktuviniams tankams „Gepard“, kuriuos Vokietija žadėjo pristatyti, dar nerasta amunicijos.
Vokietija patieks Ukrainai haubicų „Panzerhaubitzen 2000“Vokietijos vyriausybė nusprendė patiekti Ukrainai septynias haubicas „Panzerhaubitzen 2000“ iš Bundesvero sandėlių. Tai antradienį pranešė laikraštis „Die Welt“, remdamasis savo šaltiniais.Leidinio žiniomis, šis federalinės kanceliarijos ir gynybos ministerijos sprendimas buvo priimtas nepaisant vadovaujančių Bundesvero kariškių rekomendacijos. Jie anksčiau pareiškė, kad tik apie 40 iš 119 Bundesvero turimų savaeigių haubicų yra tinkamos naudoti ir reikalingos pačiai Vokietijai.Vokietijos kariškiai taip pat abejojo, ar ukrainiečiai mokės naudoti ginkluotę, kuri turi sudėtingą skaitmeninę ugnies valdymo sistemą. Bet vyriausybė ignoravo šias pastabas, nors iki šiol ji ilgai būgštavo, kad sunkiosios ginkluotės perdavimas Ukrainai gali susilpninti Bundesverą.Haubicos „Panzerhaubitzen 2000“ yra Vokietijos koncerno „Krauss-Maffei Wegmann“ gaminys. Į Bundesvero ginkluotę jos buvo priimtos 1998 metų rudenį. „Panzerhaubitzen 2000“ gali šaudyti 40 kilometrų atstumu.Anksčiau Nyderlandai pažadėjo Kyjivui patiekti penkias tokias haubicas.
Rusijos kariuomenė pradėjo „Azovstal“ šturmą Šią informaciją patvirtino „Azov“ pulko atstovai. Ukrainos kariškių teigimu, prieš šturmą rusai keletą valandų iš eilės bombardavo teritoriją.Azovo pulko vado pavaduotojas komentare žiniasklaidai teigė, kad rusų kariai šiuo metu bando įsilaužti į gamyklos teritoriją, rašo UNIAN.„Vyksta galingas „Azovstal“ gamyklos teritorijos puolimas, remiamas šarvuočių ir tankų“, – sakoma Ukrainos „Azovo“ karinio padalinio vado pavaduotojo Sviatoslavo Palamaro pareiškime socialinėje žiniasklaidoje ir priduriama, kad Rusijos pajėgos mėgina „iš laivo išlaipinti didelį skaičių pėstininkų“.„Visą naktį buvome bombarduojami oro bombomis, žuvo dvi civilės moterys, o dabar vyksta „Azovstal“ sturmas“, – sako jis.
PSO: iš Mariupolio gamyklos evakuojami žmonės yra „pakeliui“ į saugią teritorijąPasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nepaprastųjų situacijų vadovė Ukrainai nurodė, kad Mariupolyje iš apgultos plieno gamyklos „Azovstal“ evakuoti žmonės yra „pakeliui“ į vyriausybės kontroliuojamus rajonus atokiau nuo intensyviausių Ukrainos ir Rusijos pajėgų susirėmimų zonų.Vaizdo ryšiu iš vyriausybės kontroliuojamos Zaporižios su žurnalistais kalbėjusi Dorit Nitzan sakė, kad maždaug 100 padėti evakuotiesiems iš gamyklos pasiųstų žmonių yra PSO, Jungtinių Tautų ir kitų pagalbos grupių darbuotojai.„Reikalai pajudėjo, – sakė ji antradienį. – Žinome, kad jie jau yra pakeliui.“D. Nitzan JT sveikatos agentūrai sakė dar nežinanti, kokie bus evakuotųjų asmenų poreikiai, tačiau nurodė, kad aplinkinės ligoninės ir traumatologiniai skyriai yra pasiruošę priimti iš Mariupolio evakuotus žmones.Evakuacijai iš apsiaustos gamyklos „Azovstal“ nuniokotame Mariupolio uostamiestyje vadovauja Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinatorius ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK).Pasak D. Nitzan, pastarosiomis dienomis maždaug 100 žmonių išvažiavo iš Mariupolio savo automobiliais.
Macronas vėl kalbėsis su PutinuPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį vėl kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša agentūra „Reuters“.Anot Prancūzijos prezidento kanceliarijos, skambutis vyks E. Macrono iniciatyva.Nors pirmosiomis Rusijos Ukrainoje sukelto karo savaitėmis abiejų šalių vadovai reguliariai kalbėdavosi, paskutinis jų skambutis vyko kovo 29 dieną.Karo metu Ukrainoje jau nuniokota daugybė miestų, žuvo tūkstančiai žmonių, o dar daugiau kaip 5 mln. buvo priversti bėgti iš šalies.
Karas Ukrainoje pražudė mažiausiai 220 vaikųNuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo 220 vaikų. 406 buvo sužeisti, „Telegram“ kanale pranešė generalinės prokuratūra, kuria remiasi agentūra „Ukrinform“.Pažymima, kad informacija nėra galutinė, duomenys toliau renkami.Daugiausiai vaikų žuvo Donecko srityje – 139. Toliau eina Kyjivo sritis (115), Charkivo (95), Černihivo (68), Chersono (45), Mykolajivo (43), Luhansko (37), Saporižios (23), Sumų (17) bei Žytomyro (15). 16 vaikų žuvo sostinėje Kyjive.Prokuratūros duomenimis, pirmadienį per Odesos apšaudymą žuvo 15-metis. Vienas nepilnametis buvo sužeistas.
Ukrainos karo pabėgėlių skaičius Vokietijoje viršijo 400 000Į Vokietiją atvykusių Ukrainos karo pabėgėlių skaičius viršijo 400 000. Vidaus reikalų ministerija antradienį tviteryje pranešė, kad federalinė policija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną suskaičiavo 400 632 pabėgėlius. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai, dauguma – moterys, vaikai ir seneliai.Vis dėl to tikrasis skaičius ukrainiečių, kurie į Vokietiją atvyko prieglobsčio, nežinomas, nes prie ES vidaus sienų kontrolė paprastai nevykdoma, o ukrainiečiai 90 dienų gali atvykti be vizų. Nėra patikimų duomenų ir apie galimą karo pabėgėlių išvykimą iš Vokietijos į kitas ES šalis ar jų grįžimą iš Vokietijos atgal į Ukrainą.
Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 24 200 kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 24 200 karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki gegužės 2-osios Rusija taip pat neteko 1 062 tankų, 2 567 šarvuočių, 475 artilerijos sistemų, 162 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 80 oro gynybos sistemų, 194 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 843 transporto priemonių, 10 laivų, 291 drono, 38 specialiosios technikos vienetų ir 84 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Britanijos kariškiai: Rusijos kariuomenė reikšmingai susilpnėjusiJungtinės Karalystės kariškiai antradienį paskelbė manantys, kad Rusijos kariuomenė dabar yra „reikšmingai susilpnėjusi“, nes išnaudojo daugybę pajėgumų ir išteklių per karą Ukrainoje.Šis Britanijos gynybos ministerijos vertinimas buvo pateiktas kasdieniame „Twitter“ komentare apie karą Ukrainoje.„Rusijos kariuomenė dabar reikšmingai susilpnėjusi – tiek materialiai, tiek konceptualiai – dėl savo invazijos į Ukrainą. Atsigavimas bus trikdomas sankcijų.Tai padarys ilgalaikį poveikį Rusijos gebėjimui naudoti įprastas karines pajėgas“, – sakoma pranešime.Ministerija pridūrė, kad Rusijos gynybos biudžetas nuo 2005 iki 2018 metų buvo padvigubintas, bet net ir vykdyta modernizacijos programa „nesudarė Rusijai sąlygų dominuoti Ukrainoje“.„Tiek strateginio planavimo, tiek operatyvinio įgyvendinimo nesėkmės padarė ją nesugebančią kiekybinės galios paversti lemiamu pranašumu“, – pažymėjo ministerija.
Mariupolio meras: „Azovstal“ gamykloje vis dar įstrigę mažiausiai 200 civiliųUkrainos Mariupolio uostamiestyje esančioje „Azovstal“ gamykloje vis dar įstrigę mažiausiai 200 civilių. Tai pareiškė šio miesto meras Vadymas Boičenka, kurį cituoja portalas „Sky News“.Jungtinės Tautos (JT) ir Raudonasis Kryžius šiuo metu bando atnaujinti žmonių evakuaciją iš šio objekto. Tikimasi, kad antradienio rytą iš gamyklos išvyks dar viena evakuacinė vilkstinė. Savaitgalį pavyko evakuoti apie 100 civilių, tačiau, turimais duomenimis, jie dar nepasiekė Zaporižės.Pasak V. Boičenkos, apsiaustame Mariupolyje šiuo metu yra apie 100 tūkst. civilių.
CNN: V. Putinas gegužės 9 dieną gali paskelbti nebe „specialiąją operaciją“ o karą UkrainaiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 9 dieną gali oficialiai paskelbti karą Ukrainai – tai leistų paskelbti visuotinę mobilizaciją ir sutelkti Rusijos pajėgų rezervą, nes invazijos pastangos ir toliau silpsta, pasak CNN, mano JAV ir Vakarų pareigūnai.Gegužės 9-oji, Rusijoje vadinama Pergalės diena, skirta 1945 metų pergalei prieš nacius Antrajame pasauliniame kare paminėti. Vakarų pareigūnai jau seniai mano, kad V. Putinas pasinaudos simboline šios dienos reikšme ir propagandine verte, kad paskelbtų arba apie karinius laimėjimus Ukrainoje, arba didelį karo veiksmų eskalavimą – arba ir viena, ir kita.Pareigūnai ėmė labiau linkti link vieno scenarijaus – pagal jį V. Putinas gegužės 9 dieną oficialiai paskelbs karą Ukrainai. Iki šiol V. Putinas primygtinai reikalavo žiaurų du mėnesius trunkantį konfliktą vadinti „specialia karine operacija“, uždrausdamas tokius žodžius kaip invazija ir karas.„Manau, kad jis bandys eiti tolyn nuo savo „specialiosios operacijos“, – praėjusią savaitę LBC radijui sakė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace‘as. – Jis ruošia dirvą tam, kad galėtų pasakyti: „Žiūrėkite, dabar tai yra karas prieš nacius, ir man reikia daugiau žmonių. Man reikia daugiau rusų patrankų mėsos“.Viso konflikto metu V. Putinas savo įsiveržimą į Ukrainą – šalį, kurios prezidentas yra žydas – nuolat aiškino kaip tariamą „denacifikacijos“ kampaniją. Tokį apibūdinimą atmeta ir istorikai, ir politikos apžvalgininkai.Oficialus karo paskelbimas gegužės 9 dieną galėtų sustiprinti visuomenės paramą invazijai. Pagal Rusijos įstatymus tai taip pat leistų V. Putinui mobilizuoti rezervines pajėgas ir šauktinius, kurių, pasak pareigūnų, Rusijai labai reikia, nes vis labiau trūksta karių.Kiti gegužės 9 dienos V. Putino variantai – aneksuoti separatistines Luhansko ir Donecko teritorijas rytų Ukrainoje, smarkiai prasiveržti link Odesos pietuose arba paskelbti, kad visiškai kontroliuoja pietinį Mariupolio uostamiestį.JAV turi „labai patikimų“ žvalgybos pranešimų, kad Rusija bandys aneksuoti Luhanską ir Donecką „maždaug gegužės viduryje“, pirmadienį pareiškė JAV ambasadorius prie ESBO Michaelas Carpenteris. Taip pat yra duomenų, kad Rusija galimai planuoja paskelbti „liaudies respubliką“ ir aneksuoti pietrytinį Chersono miestą.JAV valstybės departamento atstovas žiniasklaidai Nedas Price‘as pirmadienį sakė, kad yra „rimtų priežasčių manyti, jog rusai padarys viską, ką gali, kad išnaudotų“ gegužės 9 dieną propagandos tikslais.„Matėme, kad rusai iš tiesų deda dvigubai daugiau propagandos pastangų, tikriausiai, beveik neabejotinai, siekdami nukreipti dėmesį nuo savo taktinių ir strateginių nesėkmių mūšio lauke Ukrainoje“, – sakė N. Price‘as per brifingą Valstybės departamente.Pasak jo, „būtų didžiai ironiška, jei Maskva „Pergalės dienos“ proga paskelbtų karą, kuris leistų jai padidinti šauktinių skaičių taip, kaip dabar negali to padaryti, ir kartu atskleistų pasauliui, kad jų karo pastangos žlunga, kad jie nesugeba įgyvendinti savo karinės kampanijos ir karinių tikslų“.„Esu įsitikinęs, kad iki gegužės 9 dienos iš Maskvos išgirsime ir daugiau, – pridūrė N. Price‘as. – Esu įsitikinęs, kad iki gegužės 9 dienos daugiau išgirsite ir iš JAV, iš mūsų partnerių, įskaitant NATO partneres“.
Popiežius laukia atsakymo dėl susitikimo su V. PutinuPopiežius Pranciškus teigia prašęs susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje, kad pabandytų sustabdyti karą Ukrainoje, tačiau atsakymo negavęs. Tai Katalikų bažnyčios vadovas pareiškė italų laikraščiui „Corriere Della Sera“, informuoja agentūra „Reuters“.Popiežius kalbėjo ir Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchą Kirilą, pažymėdamas, kad jis negali tapti „V. Putino ministrantu“. Patriarchas viešai remia V. Putino veiksmus Ukrainoje, taip sukeldamas susierzinimą ir dalyje ortodoksų bažnyčių.Popiežius kritikuoja Rusijos karą prieš Ukrainą. Jis neseniai atšaukė planuotą susitikimą su Kirilu.
Rusija skuba suremontuoti per numanomą „diversiją“ susprogdintą tiltąPietvakarių Rusijoje netoli sienos su Ukraina darbininkų brigados pirmadienį skubėjo suremontuoti geležinkelio tiltą, kuris buvo apgadintas per incidentą, vietos gubernatoriaus apibūdintą kaip diversijos aktas.Kursko srities administracija prognozavo, kad remonto darbai bus baigti trečiadienį.Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas sekmadienį sakė, kad tiltą susprogdino nežinomi asmenys ir kad Rusijos tyrimų komitetas, prižiūrintis svarbias bylas, pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl „teroro akto“.Pareigūnai neatskleidė, kiek šis tiltas yra svarbus Rusijos karinei kampanijai Ukrainoje, bet per jį važinėjantys traukiniai gabena atsargas rusų pajėgoms, kovojančioms Ukrainos rytiniame Donbaso regione.Atsakomybės už tilto sprogdinimą kol kas niekas neprisiėmė. Anksčiau Rusijos vakarinėje dalyje įvyko virtinė mįslingų sprogimų ir gaisrų, jau trečią mėnesį tęsiantis Maskvos karui Ukrainoje.Balandžio 1-ąją du Ukrainos pajėgų sraigtasparniai smogė vienai naftos bazei Rusijos pietvakariniame Belgorodo mieste netoli abiejų šalių sienos ir sukėlė didžiulį gaisrą, sakė rusų pareigūnai.Balandžio 25-ąją didelis gaisras įsiplieskė naftos bazėje vakariniame Briansko mieste, priklausančioje bendrovės „Transneft-Družba“, kontroliuojamos valstybinės naftos milžinės „Transneft“. Pastaroji valdo su Europa jungiantį eksporto naftotiekį „Družba“ („Draugystė“), bet dėl gaisro Brianske naftos tiekimas nebuvo sutrikdytas.Tą pačią dieną Brianske užsiliepsnojo dar viena degalų saugykla.Be to, praeitą trečiadienį keli sprogimai supurtė didelį šaudmenų sandėlį Belgorodo srityje ir sukėlė didžiulį gaisrą.Ukraina atsakomybės dėl šių incidentų oficialiai neprisiėmė. Rusijos pareigūnai taip pat jų nevadino Ukrainos atakų padariniais, išskyrus balandžio 1-osios incidentą.„Sprogimų Rusijoje dažnis ir jų taikiniai geriau už bet kokius žodžius byloja, kam tai naudinga. Tačiau Ukraina nenori prisiimti atsakomybės už šį sabotažą ir toliau tyli“, – naujienų agentūrai AP sakė Ukrainoje veikiančio analitinio Razumkovo centro karinis analitikas Mykola Sunhurovskis.„Nors padėtis visiškai akivaizdi, Ukrainai itin nenaudinga prisiimti atsakomybę už sabotažą ir sprogimus Rusijoje, nes Kyjivas rizikuoja prarasti „agresijos aukos“ statusą, ir tai sukeltų keblumų tarptautiniuose teismuose, – AP sakė politinių studijų centro „Penta“ analitikas Volodymyras Fesenka. – Ukrainos teisininkai jau rengia daugelio tomų medžiagą tarptautiniams teismams, kad pareikalautų milijardų dolerių kompensacijos iš Rusijos už agresijos žalą.“Praeitą savaitę Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas užsiminė, kad Ukraina susijusi su tais incidentais, bet nesakė, kad atsakomybė tenka Kyjivui. Socialiniuose tinkluose paskelbtoje žinutėje jis nurodė, kad Rusijos Belgorodo, Voronežo ir Kursko srityse esama sandėlių, aprūpinančių Ukrainoje veikiančias Maskvos pajėgas, ir pridūrė, kad „karma yra žiaurus dalykas“.„Jeigu jūs, rusai, nusprendėte masiškai atakuoti kitą šalį, masiškai žudyti visu iš eilės, masiškai traiškyti tankais taikius žmones, o šiems žudymams aprūpinti naudojate sandėlius savo srityse, anksčiau ar vėliau skolos turės būti grąžintos, – trečiadienį platformoje „Telegram“ rašė M. Podoliakas. – Atsižvelgiant į Rusijos karinio įsiveržimo į Ukrainą intensyvumą ir mastą, ramiai pratupėti nebus įmanoma.“Su Ukraina besiribojančiuose Rusijos regionuose dažnai girdimi sprogimai suteikė peno ukrainiečių pikdžiugiškiems komentarams socialiniuose tinkluose.Anksčiau pirmadienį Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad praeitą naktį regione girdėti garsūs trenksmai susiję su Rusijos aviacijos smūgiais Ukrainoje ir nebuvo nulemti „kažko, kas atskriejo pas mus iš Ukrainos teritorijos“.
Pentagonas: Rusijos pažanga Rytų Ukrainoje yra minimaliRusijos pajėgos, JAV gynybos departamento vertinimu, „geriausiu atveju daro minimalią pažangą“ Rytų Ukrainoje.„Daliniai vis dar susiduria su prastu vadovavimu ir kontrole, daugelio karių moralė yra žema, logistika nėra optimali, jie vis dar neišsprendė visų logistinių problemų“, - pirmadienį Vašingtone sakė aukštas Pentagono atstovas.Esą stebima, kad rusų pajėgos įžengia į vietoves Donbase, paskelbia pergalę ir tada daliniai vėl atsitraukia, palikdami jas ukrainiečiams.„Pastarosiomis dienomis būta tokio nuolatinio judėjimo pirmyn ir atgal“, - sakė Pentagono atstovas.Rusai, anot jo, akivaizdžiai yra „puolimo režime“, tačiau ne taip sėkmingai, kaip tikėtasi. Pentagono atstovas pabrėžė, kad visa tai rodo ne tik Rusijos planavimo trūkumus. Ukrainiečiai esą iš tikrųjų gerai priešinasi.
Maskvos kariuomenė: į Rusiją išvežta beveik 200 000 Ukrainos vaikųIš Ukrainos mūšių teritorijų, Maskvos kariniais duomenimis, į Rusiją jau išvežta beveik 1,1 mln. žmonių. Beveik 200 000 jų yra vaikai, Maskvoje pareiškė generolas pulkininkas Michailas Mizinvevas. Vien tik pirmadienį į Rusiją išvežta 11 500 žmonių, 1 850 jų vaikai, aukštą kariškį citavo agentūra „Interfax“.Maskvos teigimu, šie žmonės išvežti į saugias vietas, gelbstint juos nuo mūšių ir tariamo Kyjivo vadovybės smurto. Iš separatistinių „Donecko ir Luhansko respublikų“ Ukrainos rytuose tariami pabėgėliai į Rusiją išvežti dar prieš vasario 24-ąją Maskvos pradėtą Ukrainos puolimą.Ukraina tai vadina jos piliečių pagrobimu iš šiuo metu rusų okupuotų teritorijų rytuose ir pietuose. Rusų kariuomenė esą neleidžia žmonėms pasitraukti į Ukrainos kontroliuojamus regionus. Ukrainos Saugumo Taryba apkaltino Rusiją grobiant vaikus ir juos naudojant savo propagandai.
Vokietija išsiuntė ginklų ir technikos Ukrainai už 190 mln. eurųPer pirmąsias aštuonias savaites po Rusijos invazijos pradžios Vokietija išsiuntė Ukrainai ginklų ir įrangos už daugiau kaip 190 mln. eurų.Nuo vasario 24 iki balandžio 19 dienos Vokietija davė leidimą pristatyti 120,5 mln. eurų vertės kovinių ginklų ir 71,4 mln. eurų vertės kitos ginkluotės, pranešė Vokietijos ekonomikos ministerija, atsakydama į parlamento paklausimą.Palyginimui, daugiau kaip 3,7 mlrd. dolerių vertės ginklais ir šaudmenimis Ukrainai pažadėjo arba jau pristatė JAV. Estija iki šiol Ukrainai suteikė karinės pagalbos už daugiau kaip 220 mln. eurų.Praėjus dviem dienoms po Rusijos puolimo prieš Ukrainą, Vokietijos vyriausybė nusprendė tiekti ginklus į karo zoną, įskaitant priešlėktuvines raketas, granatsvaidžius ir šaudmenis, taip pat kulkosvaidžius.Praėjusią savaitę Berlynas patvirtino 50 priešlėktuvinių tankų „Gepard“ eksportą – tai pirmas kartas, kai sunkioji ginkluotė bus tiekiama tiesiogiai iš Vokietijos.
Ukrainos Saugumo Taryba: karas baigsis Rusijos kapituliacijaUkrainos kariuomenei iš dalies sėkmingai priešinantis rusų pajėgoms, nacionalinė Saugumo Taryba Kyjive neabejoja pergale. Tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas įsitikinęs, kad karas baigsis ne taikos sutartimi, o užpuolikės kapituliacija. „Su Rusija mes galime pasirašyti tik jos kapituliaciją“ , - pareiškė jis pirmadienį per Ukrainos televiziją.O. Danilovas teigė nesitikįs ir tarptautinių partnerių saugumo garantijų Ukrainai. Geriausia garantija Ukrainai yra jos tautos galia, sakė jis.Pasak O. Danilovo, Rusija nepasieks tikslo iki gegužės 9 dienos užkariauti Ukrainos pietinę dalį iki prorusiškos separatistinės Uždniestrės teritorijos kaimyninėje Moldovoje.Gegužės 9-oji Rusijoje švenčiama kaip pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Šiai metais prezidentui Vladimirui Putinui tai itin svarbi ir simbolinė data.
Vakarų pareigūnai: Putinas gegužės 9-ąją gali oficialiai paskelbti karą UkrainaiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali gegužės 9 dieną oficialiai paskelbti karą Ukrainai, o tai leistų skelbti mobilizaciją Rusijoje, sako Vakarų pareigūnai.Apie tai praneša CNN.JAV taip pat įspėja, kad Rusija planuoja aneksuoti Ukrainos rytines sritis.Rusija planuoja artimiausiu laiku aneksuoti dvi rytines Ukrainos sritis, kuriose dabar vyksta pagrindiniai kovos veiksmai, Maskvai nepavykus nuversti Kyjivo vyriausybės, pirmadienį pranešė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.„Remdamiesi naujausiais pranešimais manome, kad Rusija mėgins aneksuoti „Donecko liaudies respubliką“ ir „Luhansko liaudies Respubliką“, – sakė JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Michaelas Carpenteris.„Šie pranešimai rodo, kad Rusija planuoja inscenizuoti referendumus dėl [šių teritorijų] prisijungimo apytikriai gegužės viduryje“, – žurnalistams Vašingtone sakė pareigūnas.M. Carpenteris pridūrė, kad Jungtinės Valstijos taip pat mano, jog Rusija turi panašių planų dėl pietinės Chersono srities, kur Maskva pastaruoju metu sustiprino savo kontrolę ir įvedė savo rublį kaip vietos valiutą.„Manome, kad šie pranešimai labai patikimi. Deja, dažniau būdavome teisūs nei klysdavome, atskleisdami, kas, mūsų nuomone, gali įvykti, ir iš dalies mėginame padaryti tai šiuo atveju“, – kalbėjo diplomatas.Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, bet nesiėmė tokių veiksmų kitose srityse, kur gyvena daug rusakalbių, nors pastangas užtikrinti jų teises Maskva ne kartą yra įvardijusi kaip vieną iš savo karinės invazijos į kaimyninę šalį priežasčių.„Tokie netikri referendumai – sufabrikuoti balsavimai – bus laikomi neteisėtais, kaip ir bet kokie mėginimai aneksuoti papildomas Ukrainos teritorijas“, – pabrėžė M.Carpenteris.„Tačiau turime skubiai veikti“, – pridūrė jis.
Rusijos paleistos raketos smūgis į bendrabutį Odesoje pražudė 14 metų berniuką ir sužeidė 17 metų mergaitę, pirmadienį naktiniame kreipimesi patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Anot jo, nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo 220 ukrainiečių vaikų.V. Zelenskis sakė, kad mažiausiai 1 570 švietimo įstaigų buvo sunaikintos arba apgadintos apšaudymų metu.
Per Odesos raketos smūgį žuvo vaikasUkrainos pareigūnai pranešė, kad per raketos smūgį, kuris pataikė į bažnyčią ir gyvenamąjį namą Odesoje, žuvo vaikas. Antras vaikas buvo nuvežtas į ligoninę po to, kai buvo pataikyta į pastatą, kuriame jie buvo kartu su dar keturiais žmonėmis, praneša „Interfax Ukraine“.Pranešama, kad sprogimas taip pat apgadino greta esančios stačiatikių cerkvės langus, sienas ir stogą. Žiniasklaidos cituojamas Ukrainos saugumo tarybos sekretorius sakė, kad per išpuolį žuvo ir buvo sužeista žmonių. Odesa yra uostamiestis pietų Ukrainoje ir laikomas strategiškai svarbiu Rusijos pajėgoms.
Rusijos kariškiai teigia virš Gyvačių salos numušę Ukrainos dronus Maskva pranešė, kad Rusijos pajėgos numušė Ukrainos bepiločius dronus, o Ukrainos šaltiniai anksčiau sakė, kad panaudojus dronus Juodojoje jūroje buvo sunaikinti Rusijos laivai.Rusijos kariuomenė teigė, kad virš Gyvačių salos buvo numušti trys Ukrainos dronai „Bayraktar“. Tačiau Rusijos gynybos ministerija nepateikė jokios informacijos apie savo nuostolius.Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas feisbuke sakė, kad auštant netoli salos buvo sunaikinti du Rusijos patruliniai kateriai, tačiau kartu pateikto vaizdo įrašo nepavyko nepriklausomai patikrinti. Jis sakė, kad buvo panaudoti dronai „Bayraktar“.
JAV patiekė Ukrainai daugiau kaip 80 proc. žadėtų haubicų Į Ukrainą nugabenta daugiau kaip 70 haubicų M777 – apie 80 proc. iš 90-ties pabūklų, kuriuos JAV žadėjo Kyjivui.Tai pirmadienį televizijos kanalui CNN pareiškė aukštas Pentagono atstovas.Pasak jo, jau daugiau kaip 200 Ukrainos artileristų išėjo parengimą, kaip naudoti haubicas M777.  Vėliau šią savaitę dar daugiau kaip 50 ukrainiečių atvyks mokytis į vieną iš poligonų už Ukrainos ribų.M777 – 155 mm haubica, itin tiksliais sviediniais M982 Excalibur ji gali šaudyti 40 km atstumu.Gynybos departamento atstovas taip pat informavo, kad gegužės 1 d. 20-ties Ukrainos kariškių grupė pradėjo savaitinį kursą, kurio metu jie bus mokomi dirbti su bepilotėmis skraidyklėmis „Phoenix Ghost“.
Rusija raketomis apšaudė Odesą, yra aukųPirmadienį Rusija apšaudė raketomis Ukrainos uostamiesčio Odesos infrastruktūros objektus, yra aukų ir sužeistųjų. Tai pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Maksimas Marčenka, informuoja UNIAN.Pasak Ukrainos parlamento nario Oleksijaus Hončarenkos, preliminariais duomenimis, rusų raketa pražudė 13-metį paauglį, o 18-metė mergina buvo sužeista.Savo ruožtu portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Suspilne Odessa“, praneša, kad rusų raketa pataikė į Maskvos patriarchato religinį objektą. Ten vyksta gelbėjimo operacija.   
Lenkija ragina ES skelbti plačias sankcijas Rusijos energijai Lenkija pirmadienį paragino savo partneres Europos Sąjungoje dėl karo Ukrainoje susivienyti ir įvesti plačias sankcijas Rusijos naftos ir gamtinių dujų sektoriams, be to, nepasiduoti spaudimui mokėti už dujas rusiškais rubliais.ES ministrai susitinka Briuselyje aptarti atsako į Rusijos praėjusios savaitės sprendimą nutraukti dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai. Energijos milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad šios dvi šalys balandį neapmokėjo sąskaitų.„Raginsime nedelsiant skelbti sankcijas rusiškai naftai ir dujoms. Tai kitas, skubus ir neabejotinas žingsnis, – sakė Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Anna Moskwa (Ana Moskva). – Jau turime [sankcijas] anglims. Dabar laikas naftai, o antras žingsnis bus [sankcijos] dujoms. Geriausias pasirinkimas yra imtis jų visų iš karto.“„Gazprom“ tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai nutraukė prezidentui Vladimirui Putinui pareiškus, kad „nedraugiškos šalys“ privalo pradėti mokėti už dujas rubliais. Bulgarija ir Lenkija atsisakė tai padaryti, kaip ir dauguma kitų ES šalių. Daugiau sąskaitų „Gazprom“ turi pateikti gegužės 20-ąją, ir blokas nerimauja, kad Rusija tuomet gali užsukti daugiau čiaupų.27 valstybių ES iš Rusijos importuoja maždaug 40 proc. reikalingų gamtinių dujų. Tačiau kai kurios šalys narės, pavyzdžiui, Vengrija ir Slovakija, yra labiau priklausomos nuo tiekimo iš Rusijos.Šiuo metu bloke kristalizuojasi parama laipsniškam rusiškos naftos embargo įvedimui.
Vengrijos ambasada atnaujino darbą KyjiveVengrija perkėlė savo ambasadą Ukrainoje iš Lvivo į Kyjivą, kadangi saugumo padėtis sostinėje gerėja.Tai pirmadienį pranešė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó, kurį cituoja portalas „444.hu“.Pasak Vengrijos diplomatijos vadovo, šalies ambasada grįžo į Kyjivą poilsio dienomis ir jau dirba.
Grąžina diplomatus į KyjivąVakarų galios dėl karo įvedė beprecedentes sankcijas Rusijai ir pinigais bei ginklais padeda Ukrainai. Dalis šios pagalbos yra praėjusią savaitę JAV prezidento Joe Bideno paskelbtas 33 mlrd. dolerių (31 mlrd. eurų) vertės ginklų ir kitokios paramos paketas.Europos Sąjunga rengia rusiškos naftos importo laipsnišką uždraudimą, planuodama galbūt jau šį trečiadienį pasiūlyti šalims narėms papildomas priemones, sekmadienį AFP sakė šaltiniai.Keli diplomatai sakė, kad embargas rusiškai naftai tapo įmanomas po to, kai savo poziciją pakeitė Vokietija, anksčiau tvirtinusi, kad ši priemonė padarytų pernelyg didelę žalą jos ekonomikai.ES energetikos ministrai pirmadienį per derybas Briuselyje aptars šią priemonę, kuriai būtinas vienbalsis pritarimas ir kuri dar gali žlugti, tačiau sprendimo nepriims.Demonstruodamos paramą Vakarų valstybės laipsniškai vėl atidaro savo ambasadas Kyjive, anksčiau uždarytas dėl invazijos. Pirmadienį savo ambasadą Ukrainos sostinėje vėl atidarė Danija.JAV reikalų patikėtinė Kristina Kvien paskelbė, jog Vašingtonas tikisi savo diplomatus į Kyjivą sugrąžinti „iki šio mėnesio pabaigos“.Tuo metu Rusija ieško būdų, kaip atremti didinamą tarptautinį spaudimą.Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad Maskva galėtų konfiskuoti šalių, kurias ji laiko priešiškomis, turtą Rusijoje.„Sąžininga imtis atsakomųjų priemonių ir konfiskuoti turtą“, – sakė jis.
Antradienį Johnsonas kreipsis į Ukrainos parlamentąDidžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį kreipsis į Ukrainos Aukščiausiąją Radą. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos parlamento deputatas Oleksijus Hončarenka, informuoja portalas „gazeta.ua“.„Rytoj Borisas Johnsonas kreipsis į Ukrainos parlamentą. Ačiū Jungtinei Karalystei už lyderystę remiant Ukrainą! God save the Queen!", - parašė jis savo paskyroje „Telegram“ kanale.Portalas primena, kad B. Johnsonas lankėsi Kyjive balandžio 9 d.
Odesoje ir Nikolajeve nugriaudėjo galingi sprogimai Pirmadienio, gegužės 2 d., vakarą Ukrainos pietuose esančiuose Odesoje ir Nikolajeve pasigirdo sprogimai.Liudininkų teigimu, vienas galingas sprogimas buvo girdimas Odesoje, keli – Nikolajeve.
Indijos premjeras Modi ragina „derybomis“ užbaigti karą UkrainojeKelionę po Europos šalis pradėjęs Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi pirmadienį paragino pradėti dialogą karui Ukrainoje užbaigti, tačiau vengė kaltinimų Rusijai dėl jos invazijos.Indija, perkanti iš Rusijos didžiąją dalį karinės įrangos, jau seniai stengiasi atsargiai išlaikyti pusiausvyrą tarp Vakarų ir Maskvos interesų. Komentuodamas jau trečią mėnesį besitęsiančią kampaniją Naujasis Delis tik paragino nedelsiant nutraukti kovos veiksmus.„Primygtinai reikalaujame paliaubų ir raginame pradėti derybas – vienintelį būdą išspręsti šį ginčą nuo Ukrainos krizės pradžios“, – po derybų su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu Berlyne žurnalistams sakė N. Modi.„Tikime, kad šiame kare laimėtojų nebus, ir visi pralaimės, todėl esame už taiką“, – sakė jis.Šis karas daro ne tik humanitarinį poveikį ukrainiečiams, tačiau daro įtaką naftos kainoms, pasaulio maisto atsargoms ir „užkrauna naštą visoms pasaulio šeimoms“, kalbėjo Indijos premjeras.Vokietijos kancleris O. Scholzas pabrėžė, kad karas Ukrainoje kelia grėsmę „taisyklėmis pagrįstai pasaulio tvarkai“.„Užpuolusi Ukrainą Rusija kelia grėsmę pagrindiniams tarptautinės teisės principams“, – pabrėžė O. Scholzas.„Karas ir žiaurus civilių puolimas Ukrainoje rodo, kaip Rusija nesustabdomai pažeidinėja JT Chartijos principus“, – pridūrė O. Scholzas. Jis dar kartą pakartojo raginimą prezidentui Vladimirui Putinui išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos.
Ukrainos prokurorai ir policija nustatė pirmąjį įtariamąjį civilių gyventojų žudynėmis BučojeProkurorai nustatė, kad egzekucijoje dalyvavo 35 metų baltarusis Sergejus Kolocejus. Jis vadovavo vienam iš Bučoje genocidą įvykdžiusių rusų kariuomenės daliniui. Dalį civilių jie paimdavo į nelaisvę ir kankino, o kitus šaudė tiesiog gatvėje.„Tyrimo duomenimis, 2022 metų kovą, būdamas Bučos mieste, įtariamasis netinkamai elgėsi su civiliais, kurie nedalyvavo karo veiksmuose ir buvo neginkluoti. Kartu su kitais Rusijos kariais jis nužudė keturis civilius. Jų kūnai buvo rasti surištomis rankomis už nugaros ir kankinimo žymėmis“, – sakė teisėsaugininkai.Ukrainos prokurorai ir policija nustatė pirmąjį įtariamąjį žiauriomis civilių gyventojų žudynėmis Bučos mieste netoli Kyjivo – tai Rusijos nacionalinės gvardijos padalinio vadas Sergejus Kolocejus.Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/rusija-vel-bombarduoja-azovstal-gamykla-mariupolyje-prie-gyvaciu-salos-sunaikinti-du-rusu-kateriai-57-1673768?copiedUkrainos prokurorai ir policija nustatė pirmąjį įtariamąjį žiauriomis civilių gyventojų žudynėmis Bučos mieste netoli Kyjivo – tai Rusijos nacionalinės gvardijos padalinio vadas Sergejus Kolocejus.Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/rusija-vel-bombarduoja-azovstal-gamykla-mariupolyje-prie-gyvaciu-salos-sunaikinti-du-rusu-kateriai-57-1673768?copied
Ukrainos rytuose vyksta „smarkios kovos“, evakuacija iš Mariupolio atidėtaUkrainos pareigūnai tikėjosi pirmadienį evakuoti daugiau civilių iš apgulto pietinio Mariupolio uostamiesčio, Rusijos puolimui Ukrainos rytuose tęsiantis „aktyviomis ir smarkioms“ kovomis.Kyjivas nurodė, kad savaitgalį iš didžiulės metalurgijos gamyklos „Azovstal“ teritorijos Mariupolyje buvo evakuota per 100 civilių. Ši gamykla yra paskutinis ukrainiečių pajėgų bastionas Mariupolyje, kurį Rusijos pajėgos yra apgulusios nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.Pirmadienį evakuotieji laukė Ukrainos kontroliuojamoje Zaporižioje, kur buvo parengta Jungtinių Tautų vaikų agentūros UNICEF ir kitų tarptautinių organizacijų transporto priemonių.Kita Ukrainos, Rusijos ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) koordinuojama evakuacija turėjo prasidėti pirmadienį iš pat ryto, bet vidurdienį dar nebuvo jokių judėjimo ženklų.Sovietiniais laikais pastatytos gamyklos „Azovstal“ tunelių labirinte glaudžiasi keli šimtai ukrainiečių karių ir civilių; daugeliui jų reikalinga medicinos pagalba.„Pirmą kartą šioje teritorijoje buvo dvi realaus ugnies nutraukimo dienos. Daugiau kaip 100 civilių jau evakuota, pirmiausia moterys ir vaikai“, – vėlai sekmadienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Rusijos kariuomenė paskelbė, kad šeštadienį iš „Azovstal“ pasitraukė 46 civiliai ir kad jie „savanoriškai“ nusprendė pasilikti separatistiniame Donecko regione.Dar 80 žmonių gamyklos teritoriją paliko sekmadienį. 69 jų išvyko į Kyjivo kontroliuojamą teritoriją ir buvo „perduoti JT ir TRKK atstovams“, skelbė Rusija.Azovo jūros pakrantėje esančiame Mariupolyje vyko kone įnirtingiausios kautynės nuo konflikto pradžios. Pirmosiomis karo savaitėmis per Rusijos antskrydžius buvo smogta gimdymo namams, o per dramos teatro bombardavimą, remiantis pranešimais, žuvo šimtai žmonių.Šis uostamiestis Maskvai yra svarbus taikinys dėl jo strateginės padėties netoli Krymo pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014 metais. Mariupolio užėmimas padėtų Rusijai sujungti jos kontroliuojamas pietines ir rytines Ukrainos dalis.Dėl rusų apsiausties miesto gyventojai atsidūrė itin sunkioje padėtyje, jiems sunku gauti maisto, vandens ir vaistų. Miestas tapo karo, privertusio daugiau kaip 13 mln. žmonių palikti namus ir jau nusinešusio tūkstančius gyvybių, simboliu.
Rusija smogė strateginę reikšmę turinčiam tiltui į vakarus nuo OdesosRusijos kariuomenė vėl smogė strateginę reikšmę turinčiam tiltui Ukrainos pietvakariuose, pranešė ukrainiečių pareigūnai.Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka sakė, kad rusai pirmadienį smogė tiltui per Dniestro limaną į vakarus nuo Odesos, kur Dniestro upė įteka į Juodąją jūrą.Šis tiltas, kuris jau buvo smarkiai apgadintas per du ankstesnius Rusijos raketinius smūgius, užtikrina vienintelę geležinkelio jungtį ir svarbią kelių transporto jungtį su teritorijomis į vakarus nuo Odesos.Sunaikinus tiltą neliktų galimybės siųsti ginklus ir kitus krovinius iš kaimyninės Rumunijos.Tiltas buvo atakuojamas po Rusijos aukšto rango karininko pareiškimo, kad rusai siekia kontroliuoti visą Pietų Ukrainą ir sukurti sausumos koridorių į Moldovos separatistinį Uždniestrės regioną, kur neseniai išaugo įtampa.Uždniestrė yra niekieno nepripažįstamas separatistinis Moldovos regionas, rytuose besiribojantis su Ukraina. Prorusiški separatistai šį regioną, kuriame gyvena maždaug 470 tūkst. žmonių, kontroliuoja nuo 1992 metų karo su Moldova.Maskva Uždniestrėje laiko maždaug 1,5 tūkst. savo karių, vadinamų taikdariais. Ukrainiečių ir Vakarų pareigūnai reiškia susirūpinimą, kad Rusija gali pasinaudodama šiuo regionu atidaryti naują karo su Ukraina frontą.
Ukrainos pareigūnė: okupantai rusai pagrobė mažiausiai 181 tūkst. vaikųOkupantai rusai prievarta išvežė į Rusija ir okupuotus Donecko ir Luhansko sričių rajonus mažiausiai 181 tūkst. ukrainiečių vaikų.Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos prezidento įgaliotinė vaikų teisėms ir vaikų reabilitacijai Darja Gerasimčuk, informuoja portalas „ gazeta.ua“.„Mes kalbame apie mažiausiai 181 tūkst. deportuotų arba prievarta perkeltų vaikų“, – sakė ji.Tarp šių vaikų – apie 2 tūkst. našlaičių ir vaikų, netekusių tėvų globos.„Kiti buvo prievarta perkelti arba deportuoti kartu su tėvais arba artimiausiais giminaičiais“, – pareiškė D. Gerasimčuk.Pasak jos, Ukrainos vyriausybė daro visa, kad pagrobti vaikai būtų grąžinti.
Rusijai nesiseka paversti savo viešpatavimo Juodojoje jūroje desanto puolimuRusija gal ir viešpatauja Juodojoje jūroje, tačiau bet koks desanto išsilaipinimas Ukrainos pakrantėje atrodo rizikingas, o Kyjivo raketos grasina sunaikinti Rusijos laivus, jei jie pernelyg priartės, sako ekspertai.Didžiosios Britanijos žvalgybos šaltinių teigimu, Rusija valdo apie 20 karo laivų Juodojoje jūroje, kur jėgų pusiausvyra dabar yra statiška, nes Turkija blokuoja bet kokį kariaujančiai šaliai priklausančių laivų praėjimą. „Tai jų „Mare Nostrum“, – sakė kapitonas Ericas Lavault, Prancūzijos laivyno atstovas, turėdamas galvoje lotynišką terminą, reiškiantį „Mūsų jūra“ – taip senovės Roma vadino Viduržemio jūrą.Tai, kad visos kitos Juodosios jūros šalys arba jau priklauso NATO, arba tikisi prisijungti prie Vakarų Aljanso, neatbaido Rusijos nuo pretenzijų į viršenybę. Formaliai neseniai užgrobtas Ukrainos pakrantės miestas Mariupolis ir Rusijos kontrolė visoje Azovo jūros pakrantėje turėtų pabrėžti Rusijos dominavimą ir leisti Maskvos kariuomenei sukurti tiesioginę logistikos jungtį tarp kovotojų Donbaso regione ir rytinio Novorosijsko uosto“, – sakė E. Lavault. Tačiau po netikėto Rusijos karo laivo „Moskva“ paskandinimo visi statymai atšaukti.Rusijos flagmano dingimas sukūrė didelį netikrumą užpuolikams palei vis dar Ukrainos kontroliuojamą pakrantę tarp Odesos ir Rumunijos. Taip yra ne dėl Kyjivo karinio jūrų laivyno, kuris yra sunaikintas, o dėl antžeminių raketų, tokių kaip „Neptūnas“, kurios, manoma, sudavė mirtiną smūgį kreiseriui „Moskva“, o netrukus Ukraina turės ir „Harpoon“ sistemas, kurias turi pristatyti Didžioji Britanija.Nuskendusio „Moskva“ įtaka Rusijos planams gali užkirsti kelią bet kokiam Rusijos karinio jūrų laivyno bandymui išsilaipinti netoli Odesos, siekiant apsupti Ukrainos užnugarį ir sujungti Rusijos pajėgas su separatistais Moldovos Uždniestrės regione. „Ta zona kelia grėsmę, į kurią rusai turi atsižvelgti“, – sakė Maskvoje įsikūrusios politinės analizės institucijos „French-Russian Monitor“ gynybos ekspertas Igoris Delanoe. Bet koks toks išsilaipinimas šiuo metu rusams „nepasiekiamas“, sakė I. Delanoe.Rusijos pažanga Donbaso regione gali atverti naujų galimybių, sakė jis, „tačiau jie turės neutralizuoti pakrančių gynybą“, perspėjo jis.„Jau nebe Rusijos“Rusijos pajėgos turėjo didelių problemų, ieškant ir sunaikinant Ukrainos „žemė-oras“ raketas dėl jų mobilumo, sakė Michaelas Petersenas, Rusijos jūrų studijų instituto direktorius ir JAV Karinio jūrų laivyno koledžo docentas. „Įtariu, kad taip būtų ir su bet kokia mobilia pakrančių gynybos sparnuotųjų raketų sistema, kurią gali turėti Ukraina“, – sakė jis ir pridūrė, kad nėra žnomas tikslus skaičius, kiek raketų „Neptūnas“, kurių nuotolis siekia maždaug 300 kilometrų, turi Ukraina.Prancūzijos karinio jūrų laivyno atstovas E. Lavault pridūrė, kad Rusijos negebėjimas įgyti pranašumą ore ir jos akivaizdus negebėjimas tiksliai nukreipti raketas nepadeda jos pastangoms sunaikinti Ukrainos pakrančių gynybą. Jis sakė, kad tai leido gynėjams sukurti „jūrinę sanitarinę užkardą“ ir kelti grėsmę Rusijos pietinėms tiekimo linijoms tarp Chersono ir Nikolajevo. Be to, Ukraina dislokavo minas ir tikimasi, kad ji priims JAV pažadėtus karinio jūrų laivyno dronus, nors nėra tikra, kad jie bus apginkluoti. „Labiau tikėtina, kad, jei Ukraina būtų aprūpinta nepilotuojamomis sistemomis, jos būtų naudojamos ginklų sistemų stebėjimui ir žvalgybai“, – sakė M. Petersenas.Tuo metu Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as net ir visai užginčijo šimtmečius trukusią Rusijos viršenybę Juodojoje jūroje. „Rusai negali kontroliuoti Juodosios jūros, – sakė jis „Sky News“. – Ji jau nebe jų“.Kad ir kokia būtų Ukrainos karo baigtis, Rusija taip paprastai neatsisakys savo vaidmens Juodojoje jūroje, sutinka ekspertai. Tačiau kadangi kitos Juodosios jūros šalys, ypač Rumunija ir Turkija, Ukrainos pavyzdžiu dislokuoja savo pakrantės raketų sistemas, Maskvai bus sunkiau išlaikyti savo vaidmenį. „Žinoma, Rusija Juodojoje jūroje bus mažiau saugi nei prieš karą“, – sakė M. Petersenas.
Amerikiečių diplomatai tikisi grįžti į Kyjivą šį mėnesįJAV tikisi, kad jų diplomatai galės grįžti į Ukrainos sostinę Kyjivą „iki šio mėnesio pabaigos“, praėjus keliems mėnesiams po jų perkėlimo į vakarinį Lvivo miestą ir kaimyninę Lenkiją, pirmadienį pranešė ambasados reikalų patikėtinė Kristina Kvien.„Labai tikimės, kad sąlygos leis mums grįžti į Kyjivą iki šio mėnesio pabaigos“, – per spaudos konferenciją vakariniame Lvivo mieste pareiškė K. Kvien.JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusį mėnesį paskelbė apie laipsnišką JAV diplomatų sugrįžimą į Ukrainą, o Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas naująja Amerikos ambasadore Ukrainoje paskyrė karjeros diplomatę Bridget Brink.
Latvija ragina savo piliečius nevykti į UždniestręLatvijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį „primygtinai paragino“ šalies piliečius nevykti į Rusijos remiamą separatistinį Uždniestrės regioną Moldovoje arba nedelsiant išvykti, jei jie šiuo metu ten yra.Uždniestrė yra niekieno nepripažįstamas separatistinis Moldovos regionas, rytuose besiribojantis su Ukraina. Prorusiški separatistai šį regioną, kuriame gyvena maždaug 470 tūkst. žmonių, kontroliuoja nuo 1992 metų karo su Moldova.Maskva Uždniestrėje laiko maždaug 1,5 tūkst. savo karių, vadinamų taikdariais. Rusijai vasario gale užpuolus Ukrainą imta nuogąstauti, kad karas gali išplisti ir į šį regioną.Latvijos URM nurodė, kad šią rekomendaciją paskelbė atsižvelgdama į esamas grėsmes regioniniam saugumui ir neseniai Moldovos parlamento priimtą sprendimą 60 dienų pratęsti visoje šalyje įvestą nepaprastąją padėtį.
Rusija: gaisras parako gamykloje pareikalavo aukųGaisras Permės parako gamykloje pareikalavo dviejų žmonių gyvybių. Tai pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Permės krašto valstybine darbo inspekcija.Gautomis žiniomis, gegužės 1 d. apie 20 val. Permės parako gamykloje „užsidegė produkcija“. „Per incidentą nukentėjo trys darbuotojai, vienas iš jų žuvo iškart, du buvo nugabenti į ligoninę. Vėliau vienas iš nukentėjusiųjų ligoninėje mirė“, - sakoma pranešima.Permės krašto valstybinė darbo inspekcija „aiškinasi nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priežastis“.Kaip pažymi žiniasklaida, tai jau anaiptol ne pirmas tokio pobūdžio incidentas Rusijos kariniuose objektuose pastaruoju metu.
Zelenskis: ukrainiečiai neteisėtai vežami į RusijąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pusė milijono ukrainiečių buvo „nelegaliai, prieš jų valią išvežti į Rusiją ar kitas vietas“.V. Zelenskis Graikijos televizijai TV ERT nurodė, kad apgultoje plieno gamykloje „Azovstal“ likę civiliai bijo lipti į autobusus, kad nebūtų išvežti į Rusiją.Jungtinės Tautos pradėjo civilių evakuaciją iš gamyklos.Pasak V. Zelenskio, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas jį patikino, kad evakuotieji civiliai bus perkelti į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamas teritorijas.„Norime tuo tikėti“, – sakė Ukrainos lyderis.
Rusijos miestuose vyko protestai prieš karą UkrainojeRusijoje tęsiantis protestams prieš Maskvos invaziją į Ukrainą policija sulaikė 211 žmonių, pirmadienį pranešė sulaikymus per protestus stebinti nevyriausybinė organizacija.Remiantis portalo „OVD-info“ duomenimis, kiekvieną dieną dešimtyse Rusijos miestų vyksta protestai prieš Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainos teritorijoje.Per praėjusią parą į policijos komisariatus buvo pristatyti 32 žmonės. Už dalyvavimą tokioje akcijoje jiems gresia baudos ir laisvės atėmimo bausmės.Sankt Peterburge buvo sulaikyta mergina, kuri prisirakino prie gatvės užtvaro, o priešais pasistatė televizorių, ant kurio raudonais dažais nupiešė raidę „Z“, tapusią Rusijos karo Ukrainoje ir jo palaikymo simboliu.Jaroslavlyje į policijos poskyrį buvo atvežti du protesto akcijoje prieš karą dalyvavę vyrai. Jie abu buvo sulaikyti už įstatymo dėl nesankcionuotų susibūrimų pažeidimo ir Rusijos kariuomenės diskreditavimo.Protestai prieš karą taip pat vyko Maskvoje, Astrachanėje, Iževske, Kaliningrade, Krasnojarske ir kituose Rusijos miestuose.Kaip skelbia „OVD-Info“ savo portale, nuo vasario 24 dienos, kai Rusijos kariuomenė pradėjo karą Ukrainoje, už dalyvavimą protesto prieš šią agresiją akcijose buvo sulaikyta 15 440 žmonių.
Generalinis ginkluotųjų pajėgų štabas Kyjive pranešė, kad Rusija tęsia atakas Rytų Ukrainoje. Pranešama, kad Rusijos kariuomenė pirmadienį toliau stengėsi sudaryti palankias sąlygas Sloviansko ir Severodonecko miestų puolimui. Be to, ir toliau bandoma perimti visišką Rubižnės miesto kontrolę. Pasak Kyjivo, taip pat toliau apšaudomas Charkivo miestas.
Žiniasklaida: Suomija dėl narystės NATO apsispręs gegužės 12 dienąSuomija dėl narystės NATO apsispręs gegužės 12 dieną, remdamasis anoniminiais šaltiniais vyriausybėje, pranešė šalies laikraštis „Iltalehti“.Pasak laikraščio, jei šalis nuspręstų siekti narystės Aljanse, tądien savo paramą tokiam žingsniui iš pradžių pareikštų prezidentas Sauli Niinisto, o tuomet savo pritarimą išsakytų parlamento frakcijos. Vadovaujantis Suomijos konstitucija, šalies užsienio ir saugumo politikai vadovauja prezidentas, bendradarbiaudamas su vyriausybe. Jei Helsinkis nuspręstų stoti į NATO, atitinkamą sprendimą bendrame posėdyje vėliau patvirtintų prezidentas ir vyriausybės ministrai.Rusijos invazija į Ukrainą privertė Suomiją ir jos kaimynę Švediją dar kartą apgalvoti galimą narystę NATO ir atsisakyti savo ilgametės pozicijos, kad taika geriausiai palaikoma viešai nesirenkant kurios nors pusės.Rusija ir Suomija turi 1 300 kilometrų ilgio sieną. Maskva kiek anksčiau perspėjo, kad Baltijos regione dislokuos branduolinius ginklus ir hipergarsines raketas, jei Suomija ir Švedija nuspręs įstoti į NATO.
UNHCR: nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 5,5 mln. žmonių Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, iš Ukrainos jau pasitraukė mažiausiai 5,5 mln. žmonių, praneša CNN.Remiantis naujausia Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ataskaita, be 5 563 959 oficialiai užregistruotų pabėgėlių šalies viduje, savo namus priverstinai paliko dar mažiausiai 7,7 mln. ukrainiečių.UNHCR skaičiavimu, iš Ukrainos iš viso gali pabėgti apie 8,3 mln. žmonių.
JK žvalgyba: nemaža dalis Rusijos pajėgų nebėra tinkama kovai Rusija, prieš daugiau nei devynias savaites įsiveržusi į Ukrainą, patyrė didžiulį kovinių pajėgų nuostolį, pirmadienį pranešė Jungtinės Karalystės karinė žvalgyba.Iš pradžių Maskva buvo dislokavusi daugiau kaip 120 taktinių bataliono grupių, o tai sudaro apie 65 proc. visų jos sausumos pajėgų, teigiama Gynybos ministerijos žvalgybos padalinio naujausioje karo ataskaitoje.Londono teigimu, tikėtina, kad daugiau nei ketvirtadalis šių Rusijos kovinių vienetų šiuo metu yra netinkami kovai. Ypač kai kurie elitiniai kariai, įskaitant desantininkus, patyrė vieną didžiausių išsekimo lygių, sakoma ataskaitoje.„Tikriausiai prireiks ne vienerių metų, kol Rusija atkurs šias pajėgas“, – sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime.Jau kelias savaites JK vyriausybė dažnai skelbia žvalgybos vertinimus apie karą. Maskva kaltina Londoną kryptinga dezinformacijos kampanija.
Rusijos raketos smogė grūdų sandėliui Dniepropetrovsko regioneUkrainos centrinio Dniepropetrovsko regiono karinė administracija pirmadienį pranešė, kad Rusijos raketos sunaikino didelį grūdų sandėlį.Regiono karinės administracijos gubernatorius Valentinas Rezničenka sakė, kad šis smūgis atitinka tendenciją, kai Rusija taikosi į ne karinius objektus.„Mūsų grūdų sandėliai neduoda jiems ramybės“, – sakė V. Rezničenka. Pasak jo, niekas nebuvo sužeistas.Teigiama, kad tai buvo mažiausiai trečias kartas, kai Dniepropetrovske buvo atakuotas žemės ūkio objektas, neturintis nieko bendro su karu.Nepaisant visų įrodymų, kad yra priešingai, Rusija toliau tvirtina, kad invazija į Ukrainą siekiama demilitarizuoti šalį, o ne pulti civilinius taikinius.
Danija vėl atidarė savo ambasadą KyjivePirmadienį Danija vėl atidarė savo ambasadą Kyjive.Ambasados atidaryme dalyvavo šalies užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas. „Danijos ambasados durų atidarymas – labai stiprus Danijos paramos Ukrainai ir jos žmonėms simbolis“, – pranešime teigė J. Kofodas.Danija savo ambasadą Ukrainoje uždarė dėl vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos ir dabar tapo pirmąja ją vėl atidariusia Šiaurės šalimi. Pasak Užsienio reikalų ministerijos Kopenhagoje, čia iš pradžių dirbs ribotas žmonių kiekis, tačiau laipsniškai bus grįžta prie įprastos veiklos.Ukrainoje taip pat neseniai lankėsi Danijos premjerė Mette Frederiksen. Ji savo vizito metu paskelbė apie papildomą 600 mln. Danijos kronų (81 mln. eurų) vertės karinę paramą Ukrainai.
Ukraina teigia netoli Gyvačių salos sunaikinusi du Rusijos patrulinius laivusPirmadienio rytą Juodojoje jūroje naudojant „Bayraktar“ droną sunaikinti du Rusijos patruliniai laivai. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužinas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.„Šiandien auštant netoli Gyvačių salos sunaikinti du Rusijos „Raptor“ tipo laivai“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Zalužinas.Rusija šių žinių dar nekomentavo.
Ukrainos URM vadovas ragina Vokietiją imtis vadovaujamo vaidmens EuropojeVokietijos atsakas į Rusijos Ukrainoje sukeltą karą, palyginti su kitomis Europos šalimis, buvo neryžtingas, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.D. Kuleba vokiečių laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė, kad Berlynas „turėtų imtis vadovaujamo vaidmens Europoje, ypač politikos žemyno rytuose klausimu“, ir nurodė, kad tai apima ginklų tiekimą Kyjivui, sankcijas Rusijai ir Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statuso suteikimą Ukrainai. Pasak diplomatijos vadovo, Ukraina iš Vokietijos vyriausybės ateityje tikisi drąsių sprendimų.D. Kuleba kartu perspėjo, kad jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės šį karą, „Europa kelis dešimtmečius neregės stabilumo ir saugumo“. Tačiau, ministro teigimu, jei pergalę iškovos Ukraina, tai Europą sustiprins.Kalbėdamas apie Rusijos grasinimus panaudoti branduolinį ginklą, D. Kuleba nurodė: „Šiuo klausimu Rusija, kurią valdo bepročio režimas, turi būti pažabota. Putinui branduoliniai ginklai veiksmingiausi tada, kai jie yra nenaudojami. Grasinti yra veiksmingiau, nei iš tikrųjų panaudoti šiuos ginklus.“
Apsiaustame Mariupolyje pradedama didesnio masto evakuacijaRusijos pajėgų smarkiai subombarduotame ir beveik du mėnesius apsiausties sąlygomis gyvenančiame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje pirmadienį pradėta Jungtinių Tautų remiama didesnio masto civilių evakuacija, pranešė miesto valdžia.Pasakojimai apie sunkias sąlygas apgultame Mariupolyje kelia šiurpą pasauliui, į trečią mėnesį įžengus karui, pareikalavusiam tūkstančių gyvybių ir pravertusiam milijonus žmonių palikti savo namus.Planuojama, kad žmonės bus išvežami ne tik iš „Azovstal“, tapusios Mariupolį ginančių ukrainiečių pajėgų paskutine tvirtove.Sekmadienį Ukrainos pajėgų internete paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip pagyvenusios moterys ir motinos su mažais vaikais lipa per stačią nuolaužų krūvą iš „Azovstal“ griuvėsių, o paskui lipa į autobusą.Pirmadienį į Ukrainos kontroliuojamą Zaporižios miestą turėtų atvykti daugiau kaip 100 civilių, išvakarėse pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios jau žuvo 219 vaikųUkrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją jau žuvo 219 vaikų. Tai pranešė šios šalies generalinė prokuratūra, kuria remiasi portalas „Ukrinform“.Prokuratūros duomenimis, sužeista dar daugiau kaip 400 vaikų.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.
Scholzas ragina Putiną išvesti savo kariusSekmadienį Diuseldorfe vykusiame Vokietijos profesinių sąjungų konfederacijos (DGB) surengtame mitinge kalbėdamas kancleris Olafas Scholzas perspėjo, kad karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę maisto krizę. „Šis karas turės pasekmių, pasekmių visame pasaulyje“, – prognozavo jis.„Jau dabar turime nerimauti, kad bus tokių, kurie badaus, kad yra šalių, kurios nebegali įpirkti grūdų savo žmonėms, kad visa ši karo situacija sukels pasaulinę maisto krizę“, – tęsė O. Scholzas, turėdamas omenyje tai, kad Ukraina, vienas iš didžiausių pasaulio duonos aruodų, dėl karo negali eksportuoti grūdų.O. Scholzas taip pat pažadėjo Ukrainai tolesnę pagalbą.„Mes ir toliau remsime Ukrainą – pinigais, humanitarine pagalba, tačiau reikia pasakyti ir štai ką: mes remsime Ukrainą, kad ji galėtų apsiginti, tiekdami ginklus, kaip tai daro daugelis kitų Europos šalių“, – pažadėjo O. Scholzas, pridėdamas asmeninę žinutę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui: „Raginu Rusijos prezidentą: Nutildykite ginklus! Išveskite savo karius! Gerbkite Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę!“Profesinės sąjungos „Verdi“ vadovas Frankas Werneke perspėjo dėl „ginklavimosi varžybų“, kurias pradėjo Vokietijos vyriausybė, neseniai paskelbusi masinę kariuomenės perginklavimo programą.„Nenorime naujų ginklavimosi varžybų, kurios vyktų būtinų investicijų į socialinę gerovę, švietimą ir klimato apsaugą sąskaita“, – sakė jis vakariniame Mainco mieste.Visoje Vokietijoje sekmadienį vyko daugybė kitų renginių, įskaitant motociklų ir dviračių paradus, protestus prieš koronaviruso apribojimus, kairiųjų ir radikalių kairiųjų grupių demonstracijas ir akcijas. Būta ir susirėmimų su policija.
Naujoji Zelandija įveda naujas sankcijas Rusijos įstatymų leidėjamsNaujoji Zelandija pirmadienį paskelbė įvedanti naujas sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams ir gynybos sektoriui.Naujausių sankcijų taikinyje – 170 Rusijos parlamento aukštųjų rūmų narių ir šešios gynybos sektoriaus bendrovės bei organizacijos, pranešė užsienio reikalų ministrė Nanaia Mahuta.„Tęsiantis prezidento (Vladimiro) Putino karo mašinos neteisėtoms atakoms ir aiškėjant vis daugiau žiaurumų, esame pasiryžę priversti visus atsakingus asmenis sumokėti, – teigė N. Mahuta. – Palaikome Ukrainos žmones ir esame įsipareigoję patraukti prezidentą V. Putiną ir jo karo kurstytojų šutvę atsakomybėn.“Pasak užsienio reikalų ministrės, Velingtonas taip pat įveda visapusiškas sankcijas daugiau kaip 400 žmonių, kuriems prieš tai jau buvo pritaikytas kelionių draudimas. „Tai neleis sankcijų jau veikiamiems žmonėms vykdyti veiklą Naujojoje Zelandijoje ir neleis paversti šalies Rusijos neteisėtos veiklos Ukrainoje dalyvių finansų rojumi“, – pabrėžė N. Mahuta.Šalis kiek anksčiau jau pritaikė tikslines sankcijas V. Putinui, jo vyriausybės nariams, oligarchams ir aukšto rango kariuomenės vadams. Naujoji Zelandija į savo oro erdvę taip pat nebeįsileidžia Rusijos ir Baltarusijos lėktuvų bei taiko 35 proc. muitus rusiškų prekių importui.
Rytų Ukrainoje per Rusijos antskrydžius žuvo aštuoni žmonėsSekmadienį Rytų Ukrainoje per Rusijos antskrydžius žuvo aštuoni žmonės, pranešė paveiktų sričių gubernatoriai.Pasak Donecko srities gubernatoriaus Pavlo Kyrylenko, šiai sričiai priklausančiame Lymano mieste per apšaudymą žuvo keturi žmonės. Gubernatoriaus teigimu, sužeista dar 11 žmonių, o kitame mieste netoli Lymano nuo sužeidimų mirė dar vienas žmogus.Tuo metu Charkivo mieste ir jo apylinkėse per gyvenamųjų rajonų apšaudymą žuvo trys žmonės ir dar aštuoni civiliai sužeisti, pranešė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synegubovas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pripažino, kad situacija Donbase yra sudėtinga. Šis regionas dabar laikomas pagrindiniu Rusijos kariuomenės, kuri vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą, taikiniu.
Melitopolyje rusų kariai pavogė žemės ūkio technikos už 5 mln. doleriųRusijos kariai okupuotame Melitopolio mieste pavogė visą žemės ūkio techniką iš prekybos salono ir išsiuntė ją į Čečėniją, CNN sakė vienas toje vietovėje gyvenantis ukrainiečių verslininkas.Tačiau po daugiau nei 1000 km kelionės vagys negalėjo ta technika pasinaudoti, nes ji buvo nuotoliniu būdu užblokuota.Išsamiau – čia.
Zelenskis: JAV kongresmenų vizitas Ukrainoje buvo stiprus paramos signalas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį Kyjive vykusį susitikimą su JAV Atstovų Rūmų pirmininke Nancy Pelosi pavadino stipriu paramos sunkiu metu signalu. Vėlai sekmadienį kreipdamasis per televiziją į tautiečius, V. Zelenskis sakė, kad per susitikimą su N. Pelosi aptarė tokius klausimus kaip gynybos įrangos tiekimas bei finansinė parama Ukrainai ir sankcijos Rusijai. Atstovų Rūmų vadovė ir keli JAV įstatymų leidėjai vėlai šeštadienį apie tris valandas praleido su V. Zelenskiu ir jo vyriausiaisiais padėjėjais. Svečiai Amerikos vardu išreiškė solidarumą su apgultąja šalimi ir vietoje susipažino su padėtimi, N. Pelosi siekiant prastumti didžiulį pagalbos Ukrainai paketą Kongrese. Pasak V. Zelenskio, ukrainiečiai „dėkingi visiems partneriams, kurie siunčia tokius svarbius ir stiprius paramos signalus, lankydamiesi mūsų sostinėje tokiu sunkiu metu“.
Netoli Zaporožės ukrainiečiai atrėmė daug rusų atakų Ukrainos kariuomenė teigia atrėmusi seriją Rusijos atakų aplink svarbų Zaporožės miestą Ukrainos pietuose. Ukrainos pajėgos stabilizavo frontus į pietryčius nuo miesto, o atsiradusi pertrauka tarp mūšių naudojama gynybinėms pozicijoms įtvirtinti, sekmadienio vakarą pranešė naujienų agentūra UNIAN, remdamasi regiono administratoriumi Oleksandru Staruchu. Jis sakė, kad Rusijos daliniai kelis kartus nesėkmingai bandė apsupti Ukrainos karius į rytus nuo Zaporožės, o per mūšius buvo apgadinta daug gyvenamųjų pastatų, elektros ir telefono tinklų. Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Lavrovas: Rusija nesiekia užbaigti karo Ukrainoje iki gegužės 9-osios Rusija nesiekia užbaigti karo Ukrainoje iki Pergalės dienos, minimos gegužės 9 dieną, pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Sekmadienį paskelbtame interviu Italijos transliuotojui „Mediaset“ S. Lavrovas teigė, kad Maskva nesistengs žūtbūt užbaigti savo „specialiosios karinės operacijos“ iki datos, kai Rusijoje minima 1945 metais įvykusi nacistinės Vokietijos kapituliacija Sąjungininkų pajėgoms, įskaitant Sovietų Sąjungą. „Mūsų kariuomenė dirbtinai netaikys savo veiksmų prie jokios datos, įskaitant Pergalės dieną, – tvirtino diplomatijos vadovas. – Operacijos Ukrainoje tempas pirmiausiai priklausys nuo poreikio sumažinti bet kokią grėsmę civiliams gyventojams ir Rusijos kariams.“ Rusija paprastai rengia pompastiškas Pergalės dienos iškilmes, įskaitant didelį karinį paradą Maskvos centre, o šalies prezidentas Vladimiras Putinas savo kalbose pabrėžia Rusijos vadovaujamą vaidmenį įveikiant fašizmą Europoje. Tačiau šiemet šventinę nuotaiką temdys Maskvos kruvina karinė kampanija Ukrainoje, kurią V. Putinas pradėjo vasario 24-ąją teigdamas, jog kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“, taip pat pažėręs kitų su Antruoju pasauliniu karu susijusių argumentų. Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu. Vakarų šalys paskelbė Rusijai gniuždančių ekonominių sankcijų ir teikia plačią karinę pagalbą Ukrainai. „Kaip visada, iškilmingai paminėsime Gegužės 9-ąją. Prisiminsime visus, kritusius už Rusijos ir buvusių Tarybų Sąjungos respublikų išvadavimą, Europos išvadavimą nuo nacių maro“, – kalbėjo S. Lavrovas. Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, milijonai buvo priversti palikti savo namus. Maskva teigia, kad per šią „operaciją“ žuvo per tūkstantį jos karių. Ukraina savo ruožtu skelbia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai daug didesni.
Iš Mariupolio bus evakuota daugiau civilių Mariupolio miesto taryba „Telegram“ kanale nurodė, kad bandymai evakuoti civilius iš kelių apgulto miesto dalių prasidės pirmadienio rytą. Sekmadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad daugiau nei 100 civilių buvo evakuoti iš „Azovostal“ plieno gamyklos mieste – paskutinio Ukrainos pasipriešinimo bastiono.
Rusijos regione – sprogimai Rusijos regione, besiribojančiame su Ukraina, vėl nugriaudėjo sprogimai, praneša „Skynews“. Pasak regiono gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, pirmadienį paryčiais Belgorodo mieste, pietiniame Rusijos regione, besiribojančiame su Ukraina, nugriaudėjo du sprogimai. „Nebuvo jokių aukų ar žalos“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Gladkovas.
Rusija atnaujino gamyklos „Azovstal“ apšaudymą  Tai vyksta iškart po to, kai iš ten buvo evakuota dalis ukrainiečių, kanale „Telegram“ skelbia UNIAN. Pasak Nacionalinės gvardijos 12-osios operatyvinės brigados vado Deniso Šlegos, rusai vėl apšaudo gamyklą visų rūšių ginklais.
Užsienio žiniasklaida: Manoma, kad Kremlius jau priėmė sprendimą pulti MoldovąUkrainos žvalgybos šaltinis laikraščiui „The Times“ sakė, kad yra „daugybė požymių“, liudijančių apie puolimo prieš Moldovą grėsmę.Ukrainos žvalgyba mano, kad Kremlius jau nusprendė pulti Moldovą.Spėjama, kad Maskva gali Uždniestrėje išlaipinti desantą, atskraidintą iš okupuoto Krymo pusės. Jei kampanija bus sėkminga, tada kariai iš vakarų pajudės link Odesos uostamiesčio.„Manome, kad Kremlius jau nusprendė pulti Moldovą. Moldovos likimas yra labai svarbus. Jei rusai pradės ją kontroliuoti, tapsime lengvu kariniu taikiniu, o grėsmė Ukrainai taps egzistencinė“, – sakė šaltinis.Kartu žurnalistai atkreipia dėmesį į tai, kad Ukrainos žvalgybos šaltinio žinios prieštarauja kolegų Vakaruose informacijai. Šie teigia, kad rusai neturi pakankamai pajėgumų tokiai operacijai vykdyti.Vis dėlto gali būti, kad V. Putinas žengs kokį nors žingsnį artėjant gegužės 9-ąją minimai Pergalės dienai, pavyzdžiui, pripažins „Uždniestrės Moldavų Respublikos“ nepriklausomybę.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(51 žmogus įvertino)
3.0196

Top naujienos

Delfi Plius DELFI

Kad apsaugotų Putiną, Kremlius imasi beprecedenčių priemonių: tai panašu į paranoją (2)

Generolas Achatas Julaševas iš Kazanės paspaudė Rusijos prezidentui ranką Raudonojoje aikštėje...

Istorikas sukritikavo sprendimą dėl Vytauto Landsbergio: tai daug pasako apie mūsų valdančiuosius (9)

Seimas nusprendė ir įstatymu patvirtino – profesorius Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos...

Rokiškėnas Stasys pajuto pakilusią temperatūrą: vėliau sužinojo, kad jam – išplitęs vėžys (2)

„Aš sergu jau 7 metus, gegužę prasidėjo aštunti“, – Nacionalinio vėžio instituto (NVI)...

Ukrainos saugumo tarnyba paviešino rusų kario išpažintį: tai visam gyvenimui, aš sergu

„Tai visam gyvenimui, aš sergu. Ar žinai, kiek lavonų mačiau?“, – tai dalis pokalbio, kurį...

Transliacija / Kaip pas žmones. Ar karas Ukrainoje padarys Lietuvą vėl didžią?

Lietuva mini Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos gėsmės dieną. Švenčiant valstybės...

Gordono pasiūlymas rusams dėl Kaliningrado: jei nepatinka, gali pabučiuoti Lietuvai į užpakalį (21)

Žinomas ukrainiečių žurnalistas Dmitrijus Gordonas teigia nematantis jokios grėsmės Lietuvai...

Nepraleiskite progos tai pamatyti: „Bayraktar-Vanagas“ pristatytas Lietuvos visuomenei (1)

„Vanago“ vardu piliečių pavadintas orlaivis „Bayraktar TB2“ pristatytas Lietuvos...

Karas Ukrainoje. Ukraina Donecke susprogdino rusų amunicijos bazę – pasidalino vaizdo įrašais mūšiuose dėl Lysyčansko žuvo baltarusių bataliono vadas

Didžiojoje Ukrainos dalyje penktadienio vakarą buvo paskelbtas oro antskrydžio pavojus. Vietos...

Okupantų pinigai sugundė dar vieną Latvijos rinktinės narį: naujasis klubas „pakoregavo“ pilietybę

Latvijoje – dar vienas skandalas dėl ledo ritulininko, nusprendusio pasirašyti sutartį su Rusijos...

Karo analitikas: tikėtina, kad rugpjūtį ukrainiečiai duos atkirtį okupantams

Karo analitikas Egidijus Papečkys LNK sakė, kad Lysyčansko praradimas ukrainiečiams yra...