Pagal JAV geologinės tarnybos duomenis, po Arkties vandenyno dugnu yra iki 25 proc. visų pasaulinių naftos ir dujų atsargų.

JAV prezidento G. W. Busho administracija savo prioritetu laiko JTO Jūros teisės konvencijos ratifikavimą ir atidžiai seka kitų šalių veiksmus Arktyje, teigė J. Bellingeris. Jis turi omenyje Rusiją, kuri JTO Konvencijos ribose pareiškė teises į 460 tūkst. kv. mylių plotą Arktikoje – plotas, kuris yra Rusijos žemyninio šelfo tąsa. Patarėjas pareiškė, kad JAV gali pateikti prašymą gauti teisę valdyti Aliaskos valstijos pakrantės zoną, kuri apie 600 mylių (900 km) nusitęsia į Arkties vandenyną.

Dėl to JAV turi ratifikuoti JTO Jūros teisės konvenciją. Po to Vašingtonas įgaus teisę dalyvauti tarptautinės komisijos pasitarimuose, kuri peržiūri valstybių pateiktas paraiškas. Anot J. Bellingerio, konvencijos ratifikaciją „palaiko Pentagonas, karinis jūrų laivynas, prezidentas G. Bushas ir Amerikos „energetikos industrija“.

Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje SSRS, Norvegija, Danija, JAV ir Kanada susitarė poliarinės zonos vandenis ir salas laikyti tos šalies teritorijos dalimi. Tokiu būdu Rusijai atiteko didžiausia zona tarp Čiukotkos, Šiaurės polio ir Kolos pusiasalio. Šiame 1,2 mln. kv. kilometrų užimančiame trikampyje yra apie 100 mlrd. tonų naftos, didelės žuvies atsargos ir Šiaurės jūrų kelias.

Visuose rusų žemėlapiuose šis sektorius priskiriamas Rusijai, tačiau 1997 m. Maskva ratifikavo JTO Jūros teisės konvenciją, pagal kurią ekonominės šalies ribos apribotos iki 320 km pakrantinės zonos. Tokiu būdu buvo sumažintas Rusijos trikampis.

„USA Today“ primena, kad ledynų tirpimas paskatino aštuonių valstybių – JAV, Rusijos, Kanados, Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Danijos - kovą dėl Grenlandijos valdomo šelfo.