„Rusija privalo turėti visus svertus, kad apgintų savo saugumą ir nacionalinius interesus Arktyje, – pareiškė šalies vadovas per susitikimą Gynybos ministerijoje. – Prašau ypatingą dėmesį skirti infrastruktūros ir karinių dalinių plėtrai Arkties kryptimi.“
Kanada praeitą savaitę pateikė pareiškimą Jungtinių Tautų (JT) Žemyninio šelfo ribų komisijai, prašydama patikslinti šalies žemyninio šelfo ribas Atlanto vandenyne.
Užsienio reikalų ministras Johnas Bairdas sakė, kad tame prašyme taip pat pateikiamos Kanados pretenzijos į Šiaurės ašigalį.
Rusija taip pat pretenduoja administruoti Šiaurės ašigalį ir dideles Arkties teritorijas, kuriose, kaip manoma, esama didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių.
Per vieną Rusijos vyriausybės finansuotą ekspediciją 2007 metais nardymo aparatai paliko šalies vėliavą vandenyno dugne ties Šiaurės ašigaliu. Be to, Kremlius seniai brandino planus dislokuoti dideles karines pajėgas tame regione.
Per antradienį Gynybos ministerijoje vykusį susitikimą V.Putinas sakė, kad „ateinančiais metais reikia baigti formuoti naujus junginius ir karinius dalinius, patenkančius į (Arkties) ginkluotųjų pajėgų perspektyvią kovinę sudėtį“.
Pasak prezidento, Rusija „vis aktyviau įsisavina tą perspektyvų regioną, grįždama į jį“ po trumpos pertraukos, kuri prasidėjo subyrėjus Sovietų Sąjungai.
Kanada pareikš pretenzijas į Šiaurės ašigalį
Kanada užsiminė ketinanti pareikšti teritorines pretenzijas į Šiaurės ašigalį ir jį supančius Arkties vandenis, pirmadienį paskelbusi, kad pateikė Jungtinėms Tautoms (JT) prašymą smarkiai išplėsti šalies jūrines teritorijas.
Praėjus dešimtmečiui po atliktų Kanados rytinės ir tolimosios šiaurinės priekrantės tyrimų, taip pat surinkus papildomų įrodymų, tas prašymas penktadienį buvo pateiktas Žemyninio šelfo ribų komisijai.
Užsienio reikalų ministras Johnas Bairdas sakė, kad minėtas prašymas labiausiai susijęs su Kanados žemyninio šelfo ribomis Atlanto vandenyne.
Tačiau jame taip pat pateikiama „preliminari informacija, susijusi su (Kanados) žemyninio šelfo išorinėmis ribomis Arkties vandenyne“, pridūrė jis.
„Paprašėme mūsų pareigūnų ir mokslininkų atlikti papildomą ir būtiną darbą, siekiant užtikrinti, jog pareiškimas dėl viso žemyninio šelfo masto Arktyje apimtų Kanados pretenzijas į Šiaurės ašigalį“, – diplomatijos vadovas sakė per spaudos konferenciją.
„Iš esmės mes nubrėžiame paskutines Kanados ribas. Giname savo suverenumą“, – pridūrė Arkties reikalų ministrė Leona Aglukkaq (Leona Aglukak).
Pastangos įtvirtinti šalies teises valdyti didžiulį Arkties salyną ir aplinkinius vandenis buvo vienas iš pagrindinių Kanados premjero Stepheno Harperio torių vyriausybės argumentų per pastaruosius trejus rinkimus nuo 2006 metų.
Tačiau Danija ir Rusija tikriausiai pareikš pretenzijas į dalį tų teritorijų, o šie ginčai gali vesti į konfrontaciją tarp Arkties kaimynių.
Susidomėjimas poliariniu regionu padidėjo šylant pasaulio klimatui, atsiveriant naujiems laivybos keliams ir anksčiau neprieinamiems naudingųjų iškasenų telkiniams.
Nemanoma, kad vandenyno dugne ties Šiaurės ašigaliu esama didelių iškasenų telkinių, tačiau ta teritorija turi svarbią simbolinę reikšmę šio regiono šalims, prie kurių taip pat priskiriama Norvegija ir Jungtinės Valstijos.
Gamtinių išteklių ministras Joe Oliveris sakė, kad išplėsti Kanados ribas Arktyje svarbu dėl „Kanados ilgalaikio ekonomikos klestėjimo“.
Tačiau apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad energetikos bendrovėms Arktyje tenka dirbti atšiauriomis sąlygomis, o susirūpinimas dėl poveikio aplinkai gali sukelti kliūčių išteklių gavybai tuose žmogaus nepalytėtuose vandenyse.
Su Arkties regionu besiribojančios šalys turi teisę šeimininkauti 200 jūrmylių (340 kilometrų) pločio išimtinėje ekonominėje zonoje palei savo krantus, tačiau pareiškimai dėl jų teritorijų didinimo yra nagrinėjami vadovaujantis JT Jūrų teisės konvencija.
Kanada gali tikėtis sėkmės tik tuo atveju, jeigu įrodytų, kad jos žemyninis šelfas tęsiasi po Šiaurės ašigaliu, nes jis yra ant povandeninio Lomonosovo kalnagūbrio šlaito.