Vis dėlto nuogąstauti, esą, nereikia, nes Xi Jinpingas turi planą. Per savo vizitą jis kreipėsi į provincijos auditoriją, ragindamas užsiauginti „naujas gamybines jėgas“. Nuo tos akimirkos, kai buvo ištarta, ši frazė kartojama tiek šalies laikraščiuose, tiek per oficialius susitikimus. Didžiulis dėmesys jai buvo skirtas ir per praeitą mėnesį įvykusias Kinijos parlamento ir patariamojo organo sesijas. Wang Xianqingas, Pekino universiteto darbuotojas, naujos knygos šia tema įžangoje sąvoką „naujos gamybinės jėgos“ gretina su „reformos ir atsivėrimo“ strategija, atspindinčia rinkos dėsnių Kinijoje įsigalėjimą po 1978 metų. Tie žodžiai šviečia net ir šiandien, rašo Wang Xianqingas, taip siekdamas įtikinti, kad „naujos gamybinės jėgos“ turės panašų ilgalaikį poveikį.
Tačiau ką reiškia tie šviečiantys žodžiai? Oficialūs Kinijos pareigūnai su įkarščiu ieško būdų, kaip užkurti šalies ekonomiką. Daugybę metų gamybinės jos jėgos rėmėsi darbo mobilizavimu ir kapitalo kaupimu. Nuo 1996 iki 2015 metų šalies darbo jėgos sektorių papildė 100 mln. žmonių, o kapitalo atsargos, analitinio centro „Asia Productivity Organisation“ duomenimis, išaugo nuo 258 proc. BVP 2001 metais iki 349 proc. dviem dešimtmečiais vėliau. Po 2007–2009 metų pasaulinės finansų krizės didžiulė dalis sukaupto kapitalo įgavo naujų nekilnojamojo turto objektų ir infrastruktūros pavidalą.