Tiek B. Obamos, tiek G.W. Busho administracijos ragino Kremlių neįgyvendinti savo 2006 metais pasirašyto susitarimo parduoti beveik 1 milijardo dolerių (2,7 mlrd. Lt) vertės S-300 tipo oro gynybos sistemų Iranui. Ir trečiadienį D. Medvedevas formaliai pareiškė, kad sandėris atšaukiamas.
Rusijos sprendimas, kuris kremlinologų vertinamas kaip paties D. Medvedevo iniciatyva, Baltųjų Rūmų vadinamas kaip nauja aušra Jungtinių Valstijų – Rusijos santykiuose bei svarbus žingsnis toliau izoliuojant kovingąjį Teherano režimą. Savo tapatybės atskleisti nenorėjęs aukšto rango JAV prezidento administracijos pareigūnas teigė, jog Maskvos atsisakymas parduoti S-300 gynybos sistemas bei kitokio pobūdžio ginkluotę buvo reikšmingas sprendimas, kadangi sankcijų įvedimas Iranui Rusijai atsieina brangiau nei Amerikai.
„Per pastaruosius du metus jie mums aiškiai parodė, kad jiems tai nėra simetrinė transakcija ir kad jie Irano atžvilgiu nemato tokios pačios grėsmės, – pasakojo pareigūnas. – Tai buvo ryžtingas sprendimas, pripažįstantis, kaip tai svarbu mums ir kokią svarbą D. Medvedevas teikia prezidento Obamos perkrovimo politikai.“
Pareigūnų teigimu, B. Obamos administracija buvo aiškiai D. Medvedevui ir kitiems rusų politikams pareiškusi, kad S-300 sistemų pardavimas Iranui yra raudona linija, kurios nevalia peržengti. Be to, šis klausimas buvo keliamas kiekviename dvišaliame aukšto lygio JAV – Rusijos susitikime.
Kodėl po daugelio metų lobizmo Vašingtone rusai galiausiai nusprendė atšaukti ginklų sandėrį? Minėtasis pareigūnas spėja, kad dabar Maskva turi kai ką, ko jai reikia. Be to, rusai pradeda tikėti amerikiečių noru padėti. Rusija stengiasi gauti kuo didesnę JAV paramą artėjančiam bandymui stoti į Pasaulio Prekybos Organizaciją (PPO). Šiemet Maskva tikisi užbaigti rengti savo prašymą dėl priėmimo į šią organizaciją.
Tačiau B. Obamos administracija neprašo paslaugų iš Rusijos bei nedalina jų mainais kitiems. Anot Baltųjų Rūmų pareigūno, norima suteikti didesnę pridėtinę vertę iš santykių su JAV patiems rusams, kad jie suvoktų, jog ši draugystė svarbesnė už santykius su Iranu.
Vis dėlto ekspertai yra pasidaliję dėl pastarojo Rusijos sutarties atšaukimo ir jo priklausomybės nuo perkrovimo politikos. Daug kas mano, jog Rusija ir toliau įvairiais būdais padeda Iranui bei nepaliauja pykusis su Vakarais dėl Gruzijos teritorijų okupacijos.
Aišku tai, kad Rusija ir JAV dabar bendradarbiauja daugiau ties tokiais klausimais kaip Iranas nei anksčiau ir kad B. Obamos komanda santykiuose su Rusija suteikė ginkluotės pardavimo klausimui didesnį prioritetą. Šįkart Rusijos apsisprendimą nulėmė noras gauti daugiau nuolaidų iš JAV bei prastėjantys santykiai su Iranu. Teheranas protestavo Rusijos pareiškimą; šalies aukščiausias karinių pajėgų vadas tokį sprendimą pavadino „nelogišku“, kadangi, anot jo, pritarimo nereikėjo pagal Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliuciją Nr. 1929.
Kai kurie Rusijos skeptikai vis dėlto siūlo neskubėti su išvadomis, kad su tokiu sprendimu Rusija nusisuko nuo Irano į Jungtinių Valstijų pusę.
„Šiek tiek palaukime, kol atidarysime šampaną, – sako Davidas Krameris, G.W. Busho administracijoje dirbęs Valstybės sekretorės pavaduotoju demokratijos ir žmogaus teisių klausimams. Jis teigiamai įvertino B. Obamos administracijos pastangas įtikinant rusus atsisakyti S-300 sandėrio su Iranu, tačiau užsiminė, kad Maskva vis dar bendradarbiauja su Iranu dėl Bušero branduolinio reaktoriaus statybos, rusų naftos kompanija „Lukoil“ nepaiso JAV įvestų energijos sankcijų Iranui, be to, Rusija gali prisijungti prie JAV ir Europos Sąjungos sankcijų kritikos, kurią reiškia Brazilija, Indija ir Kinija.
„Nereikia tikėtis palengvėjusio konstruktyvaus elgesio visais klausimais pernakt vien todėl, kad Jungtinės Valstijos pasakė „perkrovimas“, – pastebi Amerikos pažangos centro darbuotojas Samuelis Charapas. – Rusija lieka Rusija.“
Ignoruodama tarptautinės bendruomenės kritiką per Gruzijos karą 2008-aisiais Rusija parodė, kiek mažai ji gali prarasti apgavinėdama Vakarus. „Jiems nerūpėjo, ką galvojo Vašingtonas, nes jie niekuo nerizikavo, – sako S. Charapas. – Bendradarbiavimas su valstybe mūsų politinėje diskusijoje yra kartais vertinamas kaip jos palaikymas, ir tai yra G. W. Busho administracijos palikimas.“
Nors B. Obamos administracija tiesioginių sąsajų neįžvelgia, rusai vis tiek kažko norės už savo pastangas. S-300 sistemų pardavimo sustabdymo atvejis leidžia manyti, kad Rusija gali atšaukti savo draudimą bet kuriuo metu. Tai reiškia, jeigu Baltieji Rūmai nori pažangos „perkrovimo“ srityje, jiems reikės suteikti nuolaidų Maskvai, pavyzdžiui, civilinio branduolinio susitarimo, kurio siekia Rusija, tačiau tam priešinasi JAV Kongresas.
„Manau, kad jie tai gali bandyti daryti ir jei negaus kažko reikšmingo mainais, pamatysite, kaip pažadai bus pamiršti, – pastebi Alexandrosas Petersenas, Atlanto tarybos vyresnysis mokslinis bendradarbis.
