Pirmoje Irano seksualinių mažumų bendruomenės inicijuotoje išsamioje ataskaitoje teigiama, jog jos nariai gyvena nuolat patirdami socialines ir valstybines represijas, kai kurie persekiojami, verčiami išvykti iš šalies ar net baudžiami mirties bausme.

Tyrimą atliko nepelno siekianti organizacija iš Londono „Small Media“. Specialistams vadovavo darbų vadovas Bronwenas Robertsonas. Jie apklausė šimtus Irano seksualinių mažumų bendruomenės narių – tiek akis į akį, tiek slaptoje pokalbių svetainėje internete.

„Irano islamistinės respublikos režimas puikiai suvokia, jog, nepaisant šalyje klestinčio fundamentalizmo, LGBT bendruomenė vis tiek egzistuoja. Tačiau, kalbant perkeltine prasme, Irano valdžia daro viską, kad šią bendruomenę uždusintų tankiai austu persišku kilimu“, - teigiama ataskaitoje.

2007 metais Kolumbijos universitete Niujorke Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas sakė: „Skirtingai nei pas jus, pas mus Irane homoseksualų nėra... Irane toks fenomenas paprasčiausiai neegzistuoja. Neįsivaizduoju, kas jums galėjo pripasakoti tokių nesąmonių, kad jų pas mus yra!“.

Remiantis beveik visų Irano dvasininkų parengtomis fatvomis, homoseksualumas baudžiamas mirtimi. Dar visai neseniai dviejų vyrų seksualiniai santykiai buvo laikomi didžiausiu seksualiniu nusikaltimu. Tačiau, įsigaliojus baudžiamojo kodekso pakeitimams, „aktyvų vaidmenį“ užėmęs vyras dabar baudžiamas 100 kirčių rykšte (jeigu lytinis aktas nebuvo prievartinis ir jeigu jis turi žmoną), o tas, kuriam atiteko „pasyvusis vaidmuo“, vis tiek rizikuoja būti nuteistas mirties bausme (nepriklausomai nuo to, ar turi šeimą).

Bausmė už lesbietišką meilę – 100 kirčių rykšte abiem partnerėms. Tačiau jeigu tą patį nusikaltimą dailiosios lyties atstovės įvykdo keturis kartus, jos baudžiamos mirties bausme.

Tyrimą atlikę specialistai apklausė 27 metų homoseksualą iš Irano Kazvino miesto. Vyras pasakojo: „Šioje šalyje būti homoseksualu labai sunku. Ar tai dėl manęs, ar dėl kultūros, visuomenės, istorijos ar dėl visų šių veiksnių? Vienišumas mane tiesiog žudo“.

Kitas Irane gyvenantis homoseksualas sakė: „Jeigu sakyčiau, kad jaučiuosi visuomenės dalimi, tai būtų didžiausias melas mano gyvenime. Aš visai nesijaučiu visuomenės dalimi“.

2011 metų rugsėjį trims vyrams iš Irano Avazo miesto buvo įvykdyta mirties bausmė – jie buvo pripažinti kaltais dėl kaltinimų, susijusių su homoseksualumu. Nepatvirtintais duomenims, šią savaitę mirties bausme už tą patį „nusikaltimą“ buvo nuteisti keturi vyrai, įvardijami kaip Saadatas Arefi, Vahidas Akbari, Javidas Akbari ir Houshmandas Akbari.