1943 metais Amerikos Strateginių Tarnybų Valdyba – dabartinės CŽV pirmtakė – nurodė H. Murray detaliai išanalizuoti A. Hitlerio asmenybę bei pabandyti nuspėti jo elgsenos tendencijas. 229 puslapių ataskaitoje „Analysis of the Personality of Adolf Hitler“ (lie. Adolfo Hitlerio asmenybės analizė) psichologas teigia, kad A. Hitleris buvo itin paranojiškas ir viduje žlugęs žmogus, „negalintis užmegzti sveikų santykių su kitais žmonėmis“.
„Iš šio žmogaus tikėtis malonės ar bent jau žmogiško elgesio su kitais tiesiog neįmanoma“, – konstatavo psichologas.
Kalta nelaiminga vaikystė – A. Hitleris visą gyvenimą jautė pareigą dominuoti (visur ir visada)
A.Hitleris labai kentėjo dėl nepilnavertiškumo komplekso, kurį daugiausia skatino vaikystėje patirtos patyčios dėl menkos išvaizdos ir smulkaus sudėjimo. Būdamas vaikas, jis bet kokia kaina bandė išvengti mokyklos, nes gėdijosi esantis blogesnis mokinys nei jo klasės draugai. Galiausiai motina nusileido ir leido jam mokyklos nebelankyti.
„Jis niekada nedirbo fizinio darbo, niekada nesportavo, tad nieko keisto, kad jo šauktiniu nepriėmė į Austrijos kariuomenę“, – ataskaitoje rašo psichologas.
A.Hitleris su jį nuolat persekiojusiu nesaugumo jausmu ir kompleksais kovojo „brutalia galia, fizine jėga, dominavimu ir karinėmis pergalėmis“. Net ir seksualiniame gyvenime A. Hitleris buvo apibūdinamas kaip „tikrų tikriausias sadistas“, žeminęs ir išnaudojęs savo partneres.
Viena iš svarbiausių rūstybės ir keršto ištakų – itin stiprus Edipo kompleksas
Būdamas vaikas, A. Hitleris išgyveno itin stiprų Edipo kompleksą – meilę motinai ir neapykantą tėvui, kuris pasireiškė netyčia išvydus besimylinčius tėvus, tikina H. Murray.
A.Hitleris visada klausė tėvo ir su juo elgėsi nuolankiai bei pagarbiai, tačiau vis tiek jame regėjo priešą, kuris „tarsi tikrų tikriausias tironas valdė ir kontroliavo visą šeimą“. Remiantis psichologo ataskaitoje išdėstytomis įžvalgomis, A. Hitleris tėvui pavydėjo elementaraus vyriškumo ir svajojo, kaip jį pažeminti, o „motinai grąžinti prarastą šlovę ir orumą“.
16 metų A. Hitleris nedemonstravo jokių ambicijų ar noro varžytis, nes tėvas mirė, o naujo priešo paieškos kiek užtruko.
A.Hitleris neretai jausdavosi netekęs vyriškumo
Dar vienas itin skaudus smūgis A. Hitlerio vyriškumui: kaip psichologui yra pasakoję buvusios A. Hitlerio meilužės, jis turėjo problemų lovoje.
„Šis jo trūkumas turi būti suvokiamas nepasotinimo noro dominuoti kontekste. Negalėdamas moteriai įrodyti ir parodyti savo vyriškumo, šį trūkumą jis bandė kompensuoti visomis įmanomomis priemonėmis demonstruodamas nežabotą galią ir primesdamas ją vyrams visame pasaulyje“, – rašo psichologas.
Kaip jau buvo minėta, A. Hitleris lovoje visada demonstravo sadistinius polinkius. Skelbiama, kad nacistinės Vokietijos lyderis turėjo ne vieną meilužę, tačiau galiausiai vedė savo ilgametę mylimąją Evą Braun – po kelių valandų pora viename Berlyno bunkerių nusižudė.
A.Hitleriui buvo itin sunku apsispręsti, jis nemokėjęs ir negalėjęs pasipriešinti spaudimui
Ir pačioje turimos galios viršūnėje A. Hitleris nuolat patirdavo emocinių krizių, kaltės jausmo priepuolių.
„Jį dažnai kankindavusi sąžinė, sapnuodavo košmarus. Neretai pasitaikydavo akimirkų, kai jį apleisdavo energija, pasitikėjimas savimi ir gebėjimas priimti net ir paprasčiausią sprendimą“, – rašo amerikiečių psichologas.
Anot H. Murray, A. Hitlerio emocijų ciklas nuo visiškos desperacijos iki euforijos būdavęs itin drastiškas: emocijų protrūkis, įsiūčio priepuolis ir galiausiai kaltės jausmas, lydimas ašarų ir gailesčio sau.
Inertiškumo priepuoliai, emocinis išsekimas, melancholija ir negalėjimas priimti net paprasčiausio sprendimo. O kur dar valandų valandas trukdavęs liūdesys ir varginantys košmarai. Galiausiai po truputį imdavęs atgauti pusiausvyrą – grįždavo pasitikėjimas savimi ir apsisprendimas priešams surengti neatremiamą kontrataką. Kartais toks emocijų ir jausmų ratas trukdavęs nuo 24 valandų iki kelių savaičių, teigiama ataskaitoje.
A.Hitleris gėdijosi savo maišytos kilmės
A.Hitleris deklaravo vertinantis „gryną, nemaišytą ir nesugadintą vokišką kraują“, kuris jam asocijavosi su aristokratiška kilme ir grožiu, teigia H. Murray.
Psichologas pateikia štai tokį A. Hitlerio neapykantos maišytai kilmei paaiškinimą: „Būdamas 12 metų, A. Hitleris buvo užtiktas atliekantis šiokį tokį seksualinį eksperimentą su maža mergaite. Panašu, kad vėliau jam išsivystė sifilofobija – nepaaiškinama baimė per kontaktą su moterimi suteršti savo kraują“.
Ekspertas praktiškai neabejoja, kad toks neracionalus pasidygėjimas gali būti susijęs su faktu, kad jo galvoje seksualumas siejosi su tuštinimusi. Seksą jis vertino kaip ypatingai purvinus ir pasibjaurėtinus veiksmus.
A.Hitleris primygtinai neigė, kad jo tėvas gimė ne santuokoje ir buvo mažiausiai du kartus išsiskyręs, taip pat nenorėjo pripažinti ir slėpė, kad jo senelis ir krikšto tėvas buvo žydai, o viena iš seserų – turtingo žydo meilužė.
Savo neapykantą A. Hitleris nukreipė į žydus, nes jie buvo lengvas taikinys
H. Murray savo analizėje teigia, kad žydai A. Hitleriui buvo puikus taikinys, į kurį jis sėkmingai nukreipė asmeninį nepasitenkinimą ir suvertė kaltę dėl asmeninių nesėkmių, nes „jie nesipriešino kumščiais ir ginklais“.
Žydai buvo itin lengvai prieinamas ir nemilitarizuotas taikinys, kuriam buvo galima suversti kaltę praktiškai dėl bet ko, įskaitant ir katastrofiškus Versalio sutarties padarinius.
Antisemitinės karikatūros žydus asocijavo ir su kitais A. Hitlerio itin nemėgstamais dalykais ir reiškiniais, įskaitant verslą, materializmą, demokratiją, kapitalizmą ir komunizmą. Jis norėjo bausti žydus, nes jie buvo turtingi ir įtakingi.
A.Hitleris garsėjo savotišku gebėjimu hipnotizuoti žmones, su kuriais bendravo
Nors žiaurusis nacių lyderis garsėjo minkštais rankų paspaudimais, „drėgnais ir lipniais“ delnais ir sunkiai užmegzdavo draugišką pokalbį, tačiau amerikiečių psichologas savo analizėje teigia, kad A. Hitleris gebėjo savotiškai hipnotizuoti kitus žmones.
Jis dažnai sulaukdavo komplimentų dėl pilkai žydrų akių, nors jos neretai ir buvo apibūdinamos „kaip negyvos, bejausmės ir tarsi nieko nematančios“.
H. Murray pabrėžia, kad fiureris buvo šiek tiek žemesnis nei vidutinio ūgio, pliko, turėjo plonas lūpas ir „pavydėtinai dailias rankas“. Anot šaltinių, bendraudamas su menkai pažįstamais žmonėmis, A. Hitleris jausdavosi labai nedrąsiai, atrodė liūdnas, kartais atrodė, kad iš susijaudinimo sunkiai kontroliuoja rankų judesius.
Be to, skelbta, kad A. Hitleris buvo labai išrankus maistui.