Rusija, kuri varžėsi su Bulgarija ir Albanija dėl dviejų laisvų vietų, skirtų Rytų Europos regioninei grupei, vis dėlto gavo 83 balsus iš 193 JT Generalinės Asamblėjos narių.
Rinkimai organizacijos 2024-2026 metų kadencijai buvo laikomi išbandymu tam, ką Maskva vadino tyliu palaikymu nepaisant aršios Vakarų kritikos dėl brutalaus karo prieš kaimyninę valstybę.
Balsavimas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai per Rusijos raketų ataką Ukrainos Hrozos kaime žuvo daugiau kaip 50 žmonių, nors nuo to laiko pasaulio dėmesys jau spėjo nukrypti į Izraelio ir palestiniečių grupuotės „Hamas“ karą.
„JT valstybės narės pasiuntė aiškų signalą Rusijos vadovybei, kad vyriausybei, atsakingai už nesuskaičiuojamus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, ne vieta Žmogaus teisių taryboje", - sakė tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ atstovas Louis Charbonneau.
Albanijos ambasadorius Feritas Hoxha, kurio šalis gavo 123 balsus, o Bulgarija – 160, anksčiau sakė, kad JT Generalinė Asamblėja „turi padaryti svarbų pasirinkimą“, kad „parodytų, jog neketina priimti padegėjo į ugniagesio pareigas“.
2022 metų balandžio mėnesį 93 šalys balsavo už Rusijos pašalinimą iš Tarybos, o 24 šalys nepritarė tokiai bausmei.
