Per ateinančius penkerius metus reikės iki 300 mln. JAV dolerių per metus, kad būtų išvalytos tos minos, kurios labiausiai kenkia Ukrainos ekonomikai, sakė JT vystymo programos Ukrainoje išminavimo vadovas Paulas Heslopas.
„Tai, su kuo susiduriame Ukrainoje, labai panašu į tai, kas dėjosi Europoje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje“, – sakė jis spaudos konferencijoje Ženevoje, paaiškindamas, kad Europa sprogmenų problemą išsprendė per 15 metų nuo karo pabaigos.
JT planuoja Ukrainoje pirmiausia šalinti minas, kurios turės didžiausią ekonominį poveikį, taip padedant šaliai atsistoti ant kojų per trumpesnį laiką, o likusias minas šalinti vėliau.
„Per ateinančius 3–5 metus galime išspręsti 75–80 proc. problemos, kuri sukelia ekonominių sunkumų“, – sakė P. Heslopas.
„Žemės ūkio galybė“
Jis pateikė pavyzdį, kaip nuo kasetinės bombos smūgio nukentėjo elektros pastotė.
Jei išvalomas tik nedidelis žemės plotas, kad būtų galima suremontuoti transformatorių ir atkurti elektros tiekimą gyventojams, tuomet aplinkinę žemę galima pažymėti ir palikti išvalyti vėliau, iškart pereinant prie kito prioritetinio infrastruktūros objekto.
„Mums iš tiesų reikia, kad tarptautinė bendruomenė įsipareigotų skirti 200–300 mln. JAV dolerių kasmet per ateinančius penkerius metus“, – sakė P. Heslopas. Tokiu atveju „pamatysime, kaip Ukraina vėl taps žemės ūkio galybe, o tai turės įtakos visam pasauliui – maisto kainos sumažės visiems.“ Šiais metais jau gauta apie 35 mln. JAV dolerių.
Ukraina yra pasirašiusi 1997 metų Otavos sutartį dėl priešpėstinių minų uždraudimo, o Rusija – ne. Prieštankinėms minoms ši sutartis netaikoma.
P. Heslopas sakė, kad neturi įrodymų, jog Ukraina būtų naudojusi priešpėstines minas, tačiau matė „daug įrodymų, kad jas naudojo rusai“. „Abi pusės plačiai naudoja prieštankines minas“, – pridūrė jis.
Minos – nuplukdytos į jūrą
Anksčiau šį mėnesį Ukrainoje susprogdinus Kachovkos užtvanką, potvynio vanduo nuplovė žinomus minų laukus. Manoma, kad minos greičiausiai buvo nuplukdytos pasroviui ir pasklido didelėje teritorijoje.
Tarp jų yra lengvų, vandeniui nepralaidžių priešpėstinių minų, pripildytų skystais sprogmenimis.
„Nenustebčiau, jei tos minos pasiektų jūrą, – sakė P. Heslopas. – Deja, galime pamatyti, kaip priešpėstinės slėginės minos išplaunamos į paplūdimius aplink Juodąją jūrą“.
Ketvirtadienį ir penktadienį Ženevoje vyks 26-asis tarptautinis kovos su minomis nacionalinių direktorių ir JT patarėjų susitikimas.
Ženevos tarptautinio humanitarinio išminavimo centro direktorius Stefano Toscano sakė, kad daugiau kaip 60 mln. žmonių beveik 70-yje šalių „kasdien gyvena su sprogstamųjų užtaisų grėsme“.
Nors minas galima padėti greitai, „atsikratyti šios taršos dažnai prireikia dešimtmečių“, o per tą laiką „kasmet tūkstančiai žmonių žūsta arba patiria nepataisomą žalą“.
JT žmogaus teisių biuras užfiksavo, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje dėl minų ir karinių sprogmenų likučių žuvo 290 ir buvo sužeisti 605 žmonės. Tačiau, pasak jo, „tikrieji skaičiai yra gerokai didesni“.
